Ernisx

Jei atsakyti i pagrindini temo klausima - taip suteike.
Visa kita yra diskusija is ivairiu asmenu ivairios asmenines patirties. Kuri del labai skirtingu niuansu ir daznai asmeniniu aplinkybiu nesako nieko.
Todel kad visi freelanceriai ir panasiai vienu balsu tvirtins kad nereikalingas popierius, corporate pasaulis sakys kad kad reikalinga 100%. Ir visi teisus.

Ateina TrueX į diskusiją, prasideda Telemundo Presenta :D O tu gyvenime spalvingasai..... :D :D

Man tai graudu darosi, kai visi galvoja, jog užsienyje (Anglijoj šiuo atveju) visi gyvenantys lietuviai dirba fabrikuose, už minimumą ar juodus darbus. Aišku yra ir tokių, bet nereiktų taip jau apibrėžti lyg visi taip gyventų. Ir jau kelintoje temoje tai kartojama. Aš keturis metus jau UK ir visokių teko susitikti tautiečių, bet kur dabar gyvenu, jų labai maža dalis gyvenančių. Ir kiek jų teko sutikti, visi padorūs žmonės. O konkrečiau kalbant apie darbus ir uždarbius, vėlgi priklauso ko pats žmogus nori, kokį darbą dirbti ir kiek uždirbti. Aš asmeniškai nesiskundžiu nei darbu, nei atlyginimu. Ir niekas juodai nedirba, niekas už pavadėlio nelaiko. Išlaidauji kiek reikia, ir leidi ką nori, bet vistiek planai yra grįžti į Lietuvą, todėl ir finansus daugiau susižiūriu, išlaidas seku. Ir labai nesispaudžiant, į mėn atlieka po 1k euro, kuo aš tikrai nesiskundžiu.
 
Taip, kad visokių žmonių yra, visokių istorijų. Ir ne visi išvažiavo į tą pačią Angliją vedami noro užsidirbti, visų skirtingos aplinkybės.
 
O kalbant į temą, būdami emigracijoje uždirbome ant 1k buto Vilniuje, kuris dabar paleistas nuomai. Taip, kad atsakysiu į temos klausimą, galima užsidirbti ant buto ar ko kito, priklauso ko kas nori. Svarbiausia žinoti ko nori, ir turėti tikslą, ir siekti to, ir neapsiriboti kaip čia dauguma sako fabrikiniu darbu už minimumą. Nes tai yra startas, pradžia daugelio emigrantų.

Čia toks nuvalkiotas argumentas, kad aš bb dėjau.

As su zmona gyvenu UK, bus geguze 2 metai - Na, dabar musu taupomojoj yra 5.5 k svaru. Butu daugiau, bet isleidom vestuvems, povestuvinei kelionei(vestuves buvo nedideles, bet vistiek isejo). Isikelem i buta gyvent, nusipirkom masina.
Jei nebutumem situ islaidu tureje, susirase paprastai, nuomuojesi kambari kaip pradzioj, be masinos, tai mazdaug butume dabar sutaupe ~ 16 - 17 k svaru. Tai cia mazdaug per metus ir 9 menesius. Finansus sekam, bet ir nespaudziam cento prie cento. Pakeliaujam po UK kartais, pavalgom restorane, papramogaujam, ir isleidziam kartais kokiem vejam, na kaip ir visi.
As dirbu dabar apie pusmeti pardavimu vadybininku - gaunu 1300 i rankas
Zmona nuo balandzio prades dirb kineziterapeute - gaus apie 1700 i rankas pradzioj.
Tai atmetus visas visas islaidas - nuoma-mokesciai-internetas-telefonai-gyvybes draudimai-maistas-kuras-atsidejimas taupyt kazkam(kelionei)-pramogos-alkoholis-ir dar ko nepaminejau - paskaiciavus mums liks 1000 - 1300 i rankas/men. Tai kaip ir gali atsidet apie 12 k/metus.
Jei nuomuoji kambari dviese, be masinos, sutaupai daug daugiau, bet kiek gali taip gyvent?
Jei vienas busi, nuomuosi kambari ir dirbsi sandelyje, susirgsi depresija ir bus nieko gero. Man nera, kad labai patiktu sita salis, vis juo ilgiau gyveni, vis cia ju problemos islenda ivairios. Na, bent mano planas yra, jog per ateinancius 5-metus ismoksiu programuot, turesiu skilla, kuris vertingas bus, busim sutaupe pinigu ir galesim gryzt namo :)
Tik va tas Brexit jaukia planus.

Niekas gyvenime neapsimoka. :) Tai supranti, kai supranti, kas iš tiesų yra gyvenimas. Svarbiausia daryti tai, kas tau patinka - tik tada pasieksi pilnatvę ir tik tada bus viskas gerai gyvenime. Jei darai tai, kas tau nepatinka, nesiseks niekas - buitis, santykiai, darbas. Absoliučiai niekas. Reikia mokėti priimti, kas esi ir ko tau reikia. Daugelis galvoja, kad jų gyvenimas priklauso nuo jų darbo(specialybės)/darbovietės/etc... Nifiga taip nėra. Viskas priklauso nuo tavęs. Reikia mokėti džiaugtis tuo, ką turi, ir turėti pakankmaia motyvacijos siekti daugiau. Esu matęs galybė ptohramuotojų, kurie gauna gerą atlyginimą, bet jiems kažko trūksta. Svarbiausia balansas - turėti gerą darbą ir gerą laisvalaikį, gerą buitį. Turėti gerą emocinę sveikatą. Kad ir kokios srities guru bebūtum, svarbiausia emocinė sveikata - jei gyvenime atsiras kažkoks veiksmuo, kuris tave visiškai demotyvuos, tai kas iš tos ahujenos darbo pozicijos ar gero atlyginimo? Vis tiek jausies nelaimingas.
 
Dauguma žmonių galvoja apie pinigus, keliones, geras mašinas ar dar kažką. Bet pagalvok: o kas tau teikia laimę? Kaip įsiviaizduoji savo tobulą aplinką? Finansiniai tikslai yra š***s, jei jie nėra konkrečiai susiję su tavo sajonėm. :) Visi nori būti sėkmingi, turtingi ir t.t. Bet ne visiems to reikia. Daugeliui užtenka pparastų dalykų (deja, jie to nesupranta).
 
Man nebūtų neko geriau nei su savo mylimaja gyventi sodyboje užmiestyje (geriausia, vienkiemyje, toliau nuo kitų), turėti šunį, bent kelis vaikus, mėgautis gamta, turėti savo daržą, žvejoti, savo dideliame kieme pasistatyti pirtį, garažą ir tiesiog veikti tai, kas mane daro laimingu. :) Nekalbu apie infliaciją, bet pagal dabartines kainas, tai man yra realiai įmanoma ir to siekiu. Ir, jei man norėsis savo erdvės, kažkur pamiškėj savo rankomis pasistatysiu rąstinę trobelę ir kiekvieną žiemą išeisiu savaitę atostogų, kad ramiai prie seno pečiaus gerčiau arbatą ir skaityčiau klasikines knygas. :)
 
 
Šita žinutė skirta ne būtinai temos autoriai, o absoliučiai visiems, kurie per daug galvoja apie finansus. Visi mes norim kuo geriau gyventi, kuo daugiau keliauti, turėti gerus automobilius, aprūpinti savo šeimas. Tačiau realybė tokia, kad vieni sukuria sėkmingus verslus ir gali tai padaryti (dauguma, kas padaro gerą verslą, neaprūpina artimųjų, deja), gali patys siekti kuo daugiau ir būti nelaimingais, arba pasitenkinti tuo, ką tuirim. O turim prabangą. Bent jau kol kas Lietuvos NT kainos tokios, kad kiekvienas gali gyventi ramybėje ir mėgautis gyvenimu. Taip nebus visada. Protingi žmonės tai vertina.

Tu irgi nesupranti ka as bandau pasakyti :) as nesakau kad reikia mesti darba kuris tau patinka ir kaifuoji nuo jo :D as sakau kad isleidinet alga ir nesirupint savo finansine nepriklausomybe yra tiksinti bomba. O kontraargumentai ir yra nukreipti pries tai, kad kam ta finansine laisve jei turiu afigiena darba ir uzdirbu belekiek.. i sita argumenta as ir sakau, kad visa laika taip nebus ir tu privalesi dirbt net ir tada kai tas darbas tau nebeteiks malonumo, kai pajusi egzistencine krize, kai chemike susilauks vaiku ir nebenores/nebegales dirbt ir netures tu 5k i men pajamu, o jos gyvenimo stilius bus isleist 5k i men, arba dar blogiau ju su vyru gyvenimo stilius isleist 10k, o pvz vyras zuvo autoavarijoj, o ji turi du vaikus ir negali eit i darba kur uzdirbt tuos 5k.
Visi kurie cia deliojat kaip dzin tos santaupos nemastot apie ateiti, nemastot apie galimas nelaimes, apie imoniu kuriose dirbat bankrotus, apie finansines krizes ir panasiai nuo kuriu nei vienas neapdraustas ir jus visa gyvenima privalesit dirbt, kad isgyvent.
ir as neskatinu zmoniu but verslininkais :) as skatinu juos investuot i aktyvus ir priverst pinigus dirbt, neprisipirkt namu cashu, nes utiutiu busiu skolingas bankui ir per 30 metu sumokesiu 1.5karto nei tas namas vertas, neprisipirkt masinu cashu nes utiutiu lizingas kainuoja 5% per metus :) nes cashas per 6 metus gali pasitrigubint protingai investuotas, o lizingas tau pabrangs 20% nuo masinos kainos.. 300% vs 20%?

Tiems kas nėra matę:

 
 

APSIVEMIAU.
 
Visas tekstas pas, pona autoriu, pastatytas ant pykcio emocijos, momentais primine Andriu Uzkalni (nenustebciau jeigu jis pacio vertybems yra top nuomones formuotojas Lietuvoje) pajauciau labai daug nesupratimo, empatijos nebuvimo, saves centravimo ir savo nuomones prikisinejimo.
 
Zmogau, nebutinai visi turi eiti tavo keliu, nebutinai visi turi bandyti kazkam kazka irodyti kaip tu, nebutinai kitas kencia daugiau ar maziau nei tu, nes to net negalima lyginti, nebutinai tu turi teise aiskinti, kad kitas negali buti paluzes ir pazeidziamas, na, techniskai turi, bet tai pasako labai daug apie tavo asmenybe, kuri sukasi tik aplink tave ir tavo eg, o tokiu atveju su tavim nera isvis apie ka diskutuoti. Nebutinai kazkas kentejo maziau, nes prarado net 90k maziau arba isvis 0 litu, nes kartais net ne viskas pinigais matuojama kaip paciam atrodo. Slaistaisi savo gyvenimiska erudicija, bet vieno tu neismokai, kad ir kiek litu pakelei - tu turi savo tiesa, bet ji nebutinai yra absoliuti visu tiesa, kuria tu gali agresyviai visiems prikisineti vien delto, kad manaisi kazka pasiekes (del ko irgi suabejociau).
 
Labai gaila, kad siam straipsniui nera isilavinusiu ir save radusiu jautriu asmenybiu opozinines nuomones, todel ateities kartoms, kurios irgi saves neras cia nebus ka veikti, o autoriaus zodziai gali tik dar labiau psichologiskai sutraumuoti.
ePavelas bande inesti kritiskumo i situacija, kas minimaliai pamalonino ir iskart sunervino, nes visa diskusija pasisuko i "materializmas" vs "savirealizacija" ir kieno tiesa cia geresne. O koks skirtumas? svarbu AISTROS jausmas butu, o jusu abieju atveju as girdziu, kad jis yra. BET O ka daryt jaunuoliui, kuris visa gyvenima nezinojo ko nori, buvo duhinamas visuomenes ir dabar yra apatiskas ir be aistros viskam, kaip tas ciuvakas sukures tema apie nekenciama darba?!?
 
kiekviena karta pries teisdami ir aiskindami kaip kitam reiketu susiimti save gyvenime pagalvokite, kurios savo asmenybes dalies ar charakterio savybes nepriimat ir nepripazistat.

Rašau šį tekstą, nes šiandien mane tiesiog įsiutino vieno nario rašliava apie gyvenimo beprasmybę ir neapkenčiamą darbą. Baisiausia yra tai, kad už ta nesamonių kratinį atsirado krūva narių palikusių jam reputacijos pliusų, kas reiškia, kad jie sutinka su tokiais išsakomais vėjais... Suprantu, kad dauguma čia besilankančių ir skaitančių šias rašliavas galimai jaučiasi panašiai, kaip tas gyvenimo nevykėlis, todėl nusprendžiau sukurti šią temą, kad padėti jums suprasti:
 
Niekas kitas - tik tu - gali pakeisti savo pasaulį
 
Šioje temoje nepasakosiu darbuotojui už 400 į mėn, kaip kurti verslą. Bet visuomet maniau, kad šis forumas yra skirtas verslininkams wanabe, beje ir pats čia daug ko išmokau, tai laikykit, kad čia mano duoklė forumui ir tikiuosi, bent vieną žmogų įkvėps mano istorija ir gal net keliems pavyks pakeisti požiūrį į gyvenimą.
 
Kodėl turėtum skaityti, toliau? Patikėk, kad ir kokioje padėtyje tu dabar esi, aš ten buvau. Kodėl turėtum klausyti mano mokymo ir kas aš per 24bazaras, kad mano rašliava aplamai turi kažkokią reikšmę. Berods 5 metų amžiaus padariau savo pirmąjį pardavimą. Neskaitant to, kad mano pagaminto produkto pirkėjas buvo mano tėvas, bet gavau tikrus pinigus už savo padarytą darbą - vazą. Nuo tos akimirkos mano galva pradėjo virti generuodama įvairias idėjas ką galėčiau padaryt, kad gauti daugiau pinigų. Ir jų man reikėjo ne tam, kad nusipirkt saldainių, nuo mažens mane tėtis mokino, kad reikia taupyti pinigėlius, tam kad pirkti didelius ir reikšmingus daiktus.
To pasekoje dar mokykloje turėjau mini verslą, kurio pagalba uždirbdavau keliskart daugiau nei mane mokantys mokytojai (tais gūdžiais laikais, kai nebuvo interneto aš prekiavau mobiliais telefonais per laikraščius).
Gyvenime esu dirbęs kažkam lygiai dvi savaites. Po mokyklos man atrodė, kad reikia susirast kažkokį šaunų darbą, to pasekoje susižavėjau Nekilnojamojo turto eksperto pozicija vienoje iš agentūrų. Atėjau jaunas entuziastingas ir mane priėmė po pirmo pokalbio, net neskaitant to, kad man vargiai buvo 19. Po dviejų savaičių turėdamas mobilų telefoną ir studento pažymėjimą (bandau pasakyti, kad babkių neprisnigo iš dangaus, nes turėjau nedidelį kapitalą telefonuose, o iš pajamų linksmai gyvenau), aš jau turėjau savo nuosavą NT agentūrą. To pasekoje supratau, kad ir kokio amžiaus būčiau niekada neleisiu kažkam man nurodinėti.
Po to, sekė antras, trečias, ketvirtas verslas. Gyvenau american dream tėvynėje. Brangūs auto, keli butai, nt projektų vystymas ir tada 2008m pabaiga... taip jaunėli, jei naudojiesi google tai turėtum rasti, kad tuo metu atėjo krizė ir šitas dėdė labai skaudžiai užsigavo, parex bankas mano pagrindinei įmonei įkalė ragą ant 1mln litų ir to pasekoje mano įmonių grupė buvo suskaldyta, dalis parduota dalis tiesiog subankrutavo.
Ši patirtis buvo labai brangi, tiek finansiškai, nes buvau pakankamai durnas, kad bandyčiau išgelbėti įmones. Nešdamas pinigus iš namų, kad sumokėt algas nedėkingiem darbuotojam, kaip tas kuris šiandien mane supykdė su savo požiūriu į darbą, likau prie suskilusios geldos. Su nebaigtais vykdyti įsipareigojimais klientam, ko pasekoje dar dabar kažkur internete įmanoma rasti bloga atsiliepimą apie mano buvusią įmonę ir neva mane, nes vienai vištai nebuvo laiku baigtas mūsų parduotas kotedžas :) kuriame ji turbūt po šiai dienai laimingai gyvena. Bet ne apie tai.
Esminis dalykas ką išmokau, tai kad visą laiką taip nebus ir kad jokie žmonės niekada neįvertins tavo pastangų, kad ir ką tu darysi.
Po tos krizės užsireginau į šitą forumą, nes buvau baisiai apsinuodijęs darbu su žmonėm. Norėjau interneto ir lengvo gyvenimo iš pajamų iš interneto, kaip rašo knygose :)
Prisipirkau įvairių projektų ir didelė dalis jų buvo ganėtinai sėkmingi, kol susikoncentravau į kelis pusiau warez reikaliukus, nes jie nešė geras babkes. Rizikos diversifikavimui buvau paleidęs dar vieną fizinį verslą, bet taip nutiko, kad dviejų metų bėgyje mane aplankė antras ir skaudžiausias bankrotas, nes verslui daryti buvau pasiskolinęs 100k pinigų ir nors ir pradžioje sekėsi puikiai ir galėjau kelis kart atiduoti viską kišau atgal į savo verslą, nes norėjosi augti greičiau.
 
Šio bankroto pliusas buvo tas, kad išmokau pagrindines pamokas gyvenime:
 
1. Reikia skaičiuoti viską - ne tik kiek uždirbi, bet taip pat kiek ir kur išleidi.
2. Niekada nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį (šią pamoką teoriškai išmokau po pirmo bankroto, nes visos įmonės buvo NT sektoriaus), bet nedėk ir į du krepšius, jei jų turi daug.
3. Jei negali metam išvykti ir rasti savo verslą tik dar labiau užaugusį, vadinasi tai ne verslas, o tik gerai apmokamas darbas
4. Niekada nenoriu dirbti net ir sau, tegul dirba pinigai
 
Susikūriau naujus tikslus, daug mokymosi, daug pastangų, bet rezultatas -100k nesėkmės naudai. Sunku įtikinti investuotojus duot pinigų, kai nebeturi nei realaus produkto, nei realios vizijos..
Forex101
F*ck it aš galiu. 1000 pinigų iš nemokamų smscredit ir mes jau pakeliui į 3x per mėn, 2x.. f*ck it reikia apmokėt sąskaitas, ir valgyt norisi. Daugybė bemiegių naktų. Daugybė paskolų paėmimų ir grąžinimų. Ir jokios sėkmės padidinti kapitalą daugiau nei pravalgymas, jau nekalbant apie dienas, savaites ar mėnesius kai reguleriai nepaeina ir džiaugiesi, kad nevisai sudeginai balansą.. Todėl visi tie, kas jaučiatės beviltiškai ir tikit, kad forex jus išgelbės.. jei būsit tarp 5% ir išmoksit degint pinigus be streso tai gal tai bus jums, bet tik ne iš paskutinių ir skolintų pinigų.
Tokia sėkmė priveda iki to, kad po eilinės graikų bail out balsavimo nakties praleistos prie kompo pradedi svarstyt, kad čia ne gyvenimas. Supranti, kad reikia pergalvoti gyvenimą ir atrasti kas sekėsi, o kas ne.
Tokioj situacijoj kiekvienas atrandam savo privalumus ir trūkumus, laimei pas mane tuo metu vienintelis trūkumas buvo pinigai :)
Netrukus radau IT projektą, kuris atsiperka per 6 mėn, jam reikia tarkim 10-15k. Visdar turiu -100k ir gyvenu su drauge iš jos algos ir smscredit forexe keldamas babkes ant pavalgymo. Puikiai atsimenu, kaip nesunkiai galiu parduot telefonus ir kaip nesunkiai juos dalina įmonėms salonai. Pasiimu jų tiek, kad pardavus užtektų nusipirkt projektą. 24men sutartis, o projektas atsiperka per 6 men. Vuolia turim cash flow ir uždirbu svetimais pinigais daugiau nei naktis ir dienas leisdamas prie forex ekrano.
Kai ieškai tų galimybių atsiranda vis daugiau, taupydamas kiekvieną centą žinau kur išleidžiu, todėl visada lieka vietos investicijoms. Pora metų ir aš back on track, netgi berods po dviejų metu pirkom butą (aišku su paskola), pirmą kartą įėjus į savus namus, kuriuos ketini turėti aptinka tas dejavu jausmas, kad nori taip gyvent ir jaustis visada, kad artėji prie tikslo.
Aišku pamatę, kad mano gyvenimas taisosi mano investuotojai, kuriems aš skoloj primena apie seną skolą, o aš žinau, kad jei atidavinėsiu savo varganus pinigučius, tai jiems reiks atidirbinėti daug metų, o tuo metu aš tikrai neaugsiu. To pasekoje parodau ką veikiu ir pasiūlau dalyvauti arba kaip partneriui arba už fiksuotą grąžą. Po to, Beveik per metus sugrąžinau tą 100k. Be to, dauguma mėgsta fiksuotus skaičius, kuriuos aš visada mokėjau pasiūlyti, tai per pastaruosius 6 metus mano investuotojai ne tik atgavo savo pinigus, bet ir kartu su naujai įneštu kapitalu padidino savo kapitalą bent 3 kartus.
Šiuo metu esam investavę į daugiau kaip 10 skirtingų sričių. Nuo švietimo iki statybos, nuo automobilių iki maitinimo, nuo IT iki didmeninės prekybos, nuo logistikos iki autoservisų. Ir kasdien galvoju kur plėstis toliau, bei iš kur paimti daugiau pinigų :)
 
Mano fanai šiame forume niekaip nesupranta, kodėl aš prie investavimo skelbiu tiek pasiūlymus tiek paieškas investicijų :)
Na suprantu, matematika ne visiem sekasi tai paaiškinsiu pagaliau. Visada priimu paskolas ir investicijas už 18%, kartais netgi moku ir 24% per metus, dažnai ir su užstatu :)
 
Whaaat??? Kodėl, juk vidutinė rinkos grąža 9 procentai, o paskolos banke prasideda nuo niekingų 3%?
Į tai turėtų atsakyti kita mano tema, kur aš siūlau investuoti į verslus, kurie gali generuoti 100% per metus ir gan saugiai! Ir nepatikėsit kiek tokių yra :)
 
Taigi, kad jau atskleidžiau visas savo paslaptis, tai ką iš to išmokai tu?
 
Ko tu nori?
Kaip įsivaizduoji savo gyvenimą po 5metų?
Ką norėtum veikti jei turėtum neribotus resursus ir žinotum, kad tau tikrai pasiseks?
 
Kad ir kas tai bus, tau reikia pradėti nuo:
1. tavo skilsai - labai sunku dirbti nekvalifikuotus ar tau nepatinkančius darbus, o kurti verslą be žinių yra tas pats kas šokti be parašiuto iš lėktuvo ir tikėtis išgyvent.
2. menas parduoti - kad ir ką tu veiki gyvenime, tu visada parduodi save. Ir nuo tavo mokėjimo parduoti priklauso, kaip brangiai tu parduodi savo laiką
3. taupymas - turtingas ne tas, kuris daug uždirba, o tas kuris daug sukaupia ir moka įdarbinti pinigus
4. investavimas - jei neišmoksi uždirbti kol miegi, dirbsi visą savo varganą gyvenimą
5. sveikata - neprarask sveikatos keldamas milijonus, nes sveikata yra svarbiausia
6. laikas - laikas yra vienintelis resursas, kurio begalybės nėra žemėja
 
Finansinė nepriklausomybė
Nedirbk!
Jei tu dirbi darbą, kurio nekenti, tai tavo pagrindinis tikslas turbūt finansinė nepriklausomybė. Kas pagal google reiškia, kad išlaikai gaunamas pajamas nedirbdamas. Tarkim norint turėti 1500eurų pajamas per mėnesį tau reiktų investuoti 100k į priemonę generuojančią 18% per metus.
Jei nori pasiekti finansinę nepriklausomybę greičiausiai, tau reikia parduoti savo laiką brangiausiai kaip tai įmanoma. Net jei tu neturi kažkokių super skilsų, pasižiūrėk koks darbas yra geriausiai apmokamas ir reikalauja mažai žinių. Kažko pastoviai prisimenu fūristo istoriją, kaip žmogus praradęs verslą (sudegė fabrikas) sėdo vairuoti vilkiką ir per metus turėdamas stogą virš galvos, o tuo pačiu ir darbą (vilkiką) per metus sukaupė pradinį kapitalą investicijoms. Jei ką vilkikų vairuotojai uždirba bent 2000 eurų per mėnesį. tai uždirbdamas 24k per metus vilkiko vairuotojas stipriai taupydamas galėtų išeiti į nepriklausomybę po maždaug 4-5 metų.
Jei tavo tikslas finansinė nepriklausomybė tai galbūt galėsiu tau padėti pasiūlydamas geresne grąžą nei rinkos vidurkis.
 
Jei tavo tikslas verslas, tai neieškok naujų pasiteisinimų, savaitgalius leisk ne su alum, o su knyga rankoje. Pinigus leisk ne naujiem kedam ar treningui, o mokymų kursam. O kai turėsi pakankamai skilsų pradėk veikti.
Jei sugalvosi verslo idėją, kuriai įgyvendinti turėsi pakankamai skilsų, tai kreipkis ir galbūt aš tau padėsiu ją įgyvendinti.
 
Papildymas:
Šios temos tikslas nebuvo parduoti tai ką aš darau ir siūlau žmonėm. Kiekvienas jūsų turi savo įsivaizdavimus ir visi keliai tam pasiekti yra teisingi. Tik vieni bus greitesni, kiti lėtesni. Vieni gali tai pasiekti mokydamiesi iš savo klaidų, kiti mokydamiesi iš svetimų klaidų.
Kažkodėl daug kas komentaruose bando teigti, kad aš pinigų vergas :D Nors aš jau senokai nedirbu pats, kad uždirbti pinigus...
Finansinė nepriklausomybė niekada nebuvo mano pagrindinis tikslas, bet manau kad kiekvienam ji būtina. Nepriklausomai ar tu esi savo srities profas darbuotojas ar turi savo srities pro įmonę, turi suprasti, kad visą laiką taip nebus :) anksčiau ar vėliau ateis tas laikas, kai negalėsi dirbti, ar jei esi verslininkas - bankrutuos tavo įmonė. Kiekvienas dalykas gyvenime turi savo egzistavimo pradžią ir pabaigą. Todėl finansinė nepriklausomybė yra būtinas dalykas kiekvienam, kas nenori vergaut dėl pinigų.
Kai tau nereikia vergauti dėl pinigų tavo diena atrodo kitaip. Mano diena atrodo tikrai kitaip nei daugumos. Galiu keltis iš lovos kada noriu, bet dažniausiai keliuosi apie 8 ir važiuoju sportuoti. Bet jei nuspręsiu, kad šiandien tingiu ir noriu leisti ryta su vaiku, tai taip ir padarysiu. Nes nepriklausomai nuo to ar aš miegu ar sportuoju, at žaidžiu su vaiku aš gausiu tokias pat pajamas kasdien.
Tas laisvas laikas ir galėjimas daryti ką nori, kada nori padeda susipažinti su įvairiais žmonėmis, padeda su jais greitai susitikti (tarkim kažkas baisiai užimtas ir turi 1 val per savaitę laisvą, tai jei aš būčiau toks pats užimtas, tai geriausiu atveju susitikčiau po kelių mėn, dabar man nesunku susidėliot dienotvarkę, kad abiem tiktų).
Ir nenorėčiau, kad vėl kažkaip neteisingai interpretuotumėt, nes realiai tai betkas taip gyventi gali, tiesiog reikia labai norėti ir mokytis tai pasiekti. Būtent tuo tikslu paleisim tokį mokymų projektą, kur gal ir pats vesiu mokymus 1 ar 2 temom, nes iš to "neturėjimo ką veikti" sugalvoju kaip padėt pasauliui būti gražesniam.

Aš balsuoju, kad autorius nemoka skelbimo tinkamai pateikt arba lengva "egzotika" pardavinėjama.
Lygiai taip pat, kaip sako, kad jo auto neparsiduoda, bet nepasako nei koks modelis, nei kainos, nei tuo labiau nuorodos į skelbimus neįdeda.
 
Skelbimas galimai atrodytų:
- Nei vienoj foto netelpa visa mašina. Arba komentaras "nuotraukose ne šitas auto, bet parduodu tokią pačią"
- Komentare. "viskas veikia, ką tik pakeisti diržai, filtrai. Kuriasi iš pusės pasukimo tiek šilta tiek šalta" Nuotraukoje skydelis su užsidegusia check engine ir mėlynais dūmais iš duslintuvo.
- auto 20 metų senumo, rida 100 000 ir komentaras "tikra rida, yra serviso knygelė." Knygelėje 80 000 per 3 metus, toliau jokio aptarnavimo.
- nuotraukos darytos naktį, kad išryškinti auto kontūrus nuvaryta ant kaimo žvyrkelio ir pastatyta skersai kelio. Komentare "nuotraukose neplauta, bet kėbulas ledinis".
- Komentaras "Tvarkinga, prižiūrėta ir mylėta mašina". Nuotraukose neplauta šimtą metų, salonas apš****s, variklio per purvą ir tepalo dėmes nesimato.
- Komentaras "Tvarkinga mašina" sekantis sakinys, "pasibaigus TA, bet be problemų praeisit".
- Komentaras "biški rudelių yra, bet nesupuvus", nuotraukose pusės sparno nebėra.

Man atrodo, kad darbe reikia isbuti per daug valandu ( T.Y. kiekviena diena 8 val darbo + 1 val pertrauka darbe, kurios gali negauti + 2val pirmyn atgal kelione = 11 valandu per para. Aisku savaitgaliai laisvi, bet to beveik nesijaucia, nes tiesiog istisai reikia GYVENTI DARBE. )
Pamainins irgi yra blogai. As surantu, kad buna daugiau laisvu dienu. Bet nemeluojant, 8 daro val yra labai daug, prabuves 11 val 0 ,o jeigu dar 3 dienas is eiles - tai jauciuosi istines ir nusizudyti norisi.
 
Negana to, kad reikia GYVENTI DARBE, dar ten reikalauja kazkokiu pastangu, imituoti darba ir draskytis. O jeigu anksciau iseini is darbo 10min - tai esi nusikaltelis. ( Ta prasme, as suprantu, kad galima pasistengti tuomet kai yra darbas, kuri galima atlikti per 1-2val. Pvz kai mokykloje budavo talka ( rinkti siuksles per 6 ir 7 pamoka.
Bet kaip galima istisai stengtis, DIENA IS DIENOS 40 METU BE SUSTOJIMO ??? 2 savaites per metus atostogu nesiskaito cia. )
 
Kolegos pradeda skusti jeigu nesistengi. Vadovui tai pastebeti uztruktu dvigubai ilgiau, bet va per kolegas...
Nes kolegos baisiai nori gauti ta 100 euru prieda ( numestas suniui kaulas ). Man tas priedas isvis net nerupi, nes koks skirtumas, gausi 400 ar 500 eur, jeigu istisai turi gyventi darbe? Grizti namo tik permiegoti? Tai tiesa sakant net nera kur tu pinigu isleisti ( protingai arba naudingai ).
-Aisku tu gali pirkti ruba, bet koks tikslas - jeigu su tuo rubu tik is darbo ir i darba, o darbe vistiek turi buti su apranga.
-Gali bute remonta darytis, bet kam tas papildomas bemiegis vargas, jeigu i buta grizti tik permiegoti?
-Darbe net maitinimo nera, maitinimas darbe - tai eiti i maxima ir pirkti saldytas srutas, ir dziaugtis " va kaip mes gerai gyvename, kiti zmones isvis neturi ka valgyti. "
 
Jau daugiau gilintis nebeverta. Darbo 160 val per menesi uztenka, kad ##### gyvenima ir jis taptu kancia, be visisko dziaugsmo ir noro gyventi. As net nesuprantu, kodel idiotai tevai gimdo vaikus - jeigu ju vaikai eis dirbti i fabrika ar kitus sudinus darbus ( argumentas "pinigu uz dyka niekas nedalina", cia yra netikslus ). Ir nesvarbu, net jeigu moka ir 1 000 eur, nes nera ka pirkti?? Masina? Su kuria is darbo ir i darba.
 
Paskutinis dziaugsmas yra nesistengti darbe, neakivaizdziai ignoruoti vadovu nurodymus. Kad gadinti nervus tiem vergvaldziams, tegu nuspringsta nuo to kapitalo, "aptarnavimas, klientai, pardavimai, motyvacija"...
Isvis kodel as i galva turiu kisti "imones vertybes", kai as esu vergas, o apie mano gerove galvoti net nera saraso gale.

Mano skaitymo tempas 20-30 puslapių per valandą. Stengiuosi skaityti bent po valandą per dieną. Jei knyga įtraukianti, tuomet gali skaityti 2-3 valandas ir nepavargti, tačiau jei kokia psichologinė, ar techninė, tai jau ir po 10 puslapių pradedi jausti nuovargį.

Tie, kurie kaip ant konvejerio „pakuoja“ knygas, dažniausiai nieko iš jų negauna. Kadangi skaitai autopilotu, nei žodynas pasipildo, nei fantaziją ugdai, nei širdis įsitraukia į knygą (nes knygos neįsileidi į širdį).
Tad aš pasisakau už vidutinio greičio skaitymą: taip, kad vakare paskaitęs, kitos dienos rytą sėdėdamas autobuse galvotumei apie knygos veikėjus, bandytumei nuspėti pabaigą, ieškotumei autoriaus gyvenimo, paslėpto toje knygoje ir pan. :)

Va būtent, kad gali žmones skirstyti į tuos, kurie galvoja, "kaip žmonių gatvėse nesutraiškyti" ir "kaip gauti teisę vairuoti". Čia yra pats esminis dalykas. Jei žmogus nors kiek nusimano, pirmas variantas jam netinka - jis žino, kaip žmonių gatvėse netraiškyti, bet nežino detalių, kaip tapti pilnavertišku eismio dalyviu.
---
Autoriui sunku patarti, nežinant, kiek jis pinigų gali skirti investavimui ir kokią grąžą nori gauti. 50% algos visiškai nieko nesako. >9 proc. gauti nesunku, užsiimant p2p paskolomis, tačiau žvelgiant į šios srities rinkas (kaip protingi žmonės atsirenka paskolas ir neskolina kiekvienam), sunku patarti. Viskas priklauso nuo žmogaus pajamų.
 
Ko labiausiai šioje temoje tarp visų pasiūlymų pasigendu, yra faktas, kad reikia investicijas diversifikuoti. Nesakykit žmogui "investuok ten ir ten". Manau, protingiausia (jei negaila, aišku, pasidalinti žiniomis) pasakyti, kad yra daug investavimo būdų, kurie atneštų neblogą grąžą (kiek žodis "nebloga" gali reikšti investavime), tačiau BŪTINA diversifikuoti savo investicijas. Priklausomai nuo pajamų ir rizikos galimybių, realiausia būtų investuoti į p2p paskolas (ne tik asmenines, bet ir įmonių, plėtojančių NT), tuo pačiu nepamirštant ETF, realaus NT (vėl nuo galimybių priklauso) ir kitų sričių.
 
Šiuo metu daug spekuliacijų, kad artėja krizė, tad vertėtų tai įvertinti. Tokiu metu ne laikas rizikuoti (nebent pačiam būtų 20 metų ir ta rizika nebūtų itin svarbi).
 
Sutinku su tuo, kad reikia šviestis šioje finansų srityje, tačiau, kiek teko matyti internete, retas iš tų 'guru', kurie pardavinėja knygas ir seminarus, realiai nusipelno bent vieno cento. Dažnu atveju, tai būna tik durnių biznis. :) Įskaitant didelę dalį šiuo metu populiarių knygų.
 
Jei nori investuoti ir iš to gauti gerą grąžą ilguoju laikotarpiu (o ne tik kažkuriuo metu, kai kažkas siūlo mesti pinigus į bitcoinus), turi ugdyti save, savo finansinį išprūsimą.
 
Kad ir kaip liūdnai skambėtų, labai didelė dalis šiuolaikinių knygų to padaryti nepadės. Anksčiau buvo sakoma kad raktas į žinias yra knygos, tačiau šiais laikais tai yra visiška netiesa, nes tas pačias knygas rašo nuo kiemsargių iki prezidentų ghost writerių.
 
Įgijęs tam tikrą sąmoningumą ir žinių bagažą žmogus pats turi sugebėti vertinti, kas jam svarbu ir kas jam naudinga. Vienintelis kelias į sėkmingą ilgalaikį investavimą yra nuolatinis tobulėjimas, naujienų sekimas ir kritinis mąstymas. Tam nebūtinos knygos, tam nebūtini patarimai forume. Reikia sekti, kas vyksta pasaulyje, nuoširdžiai tuo domėtis. Tada viskas ima atrodyti natūralu, suprantama.

-

https://www.facebook.com/miauksiadienis/posts/10215232872948274 its just business
,nothing else

Sitam reikia dideliu finansu, bet tu ir nori idejos.
 
Naktinis automobiliu servisas, tinka tik didmiesciui.
Dauguma zmoniu negali likti be auto del vaziavimo i darba, vaiku darzeliai/mokyklos ir kita.
O cia zmogus jums atvaro automobili po darbo ir per nakti jus ji sutvarkot.
 
Viskas paprasta, tik dilema kaip su dalimis, reiketu kazkokios parduotuves kuri jums teiktu dalis nakti, bet manau ir tai butu galima surasti. Nes viska perkat is vieno tasko, ji dirba be konkurencijos kaip ir jus.

xiaomi rinkis, samsungai pradės lagint kai tik parsiveši namo :)

O kitas variantas, kad gta san andreas idetas 2004 metais, kas reiskia, kad per 12 metu atsisiunte toks skaicius zmoniu, nuo gta 5 praejo tik 3 metai, todel negali zinoti, kokie skaiciai bus po dar 9 metu.. Ne visai tinkamas pavyzdys ten.

Apėjau / apskambinau visus bankus Lietuvoje nieko gero nepešiau.
Vienintelis Medicinos bankas grįnina čekius, jeigu čekio vertė didesnė nei 350 eurų.
Nusivyliau iš tiesų.. :D ale turi važiuot į kitą šalį ,kad galėtum išsigryninti čekį... :D
Tikiuosi kažkam sutaupys laiko ši tema.
Galėtų ši tema būti uždaroma.

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Kiek kartu per tuos metus senukuose issiuntinejai CV pagal kitus darbo skelbimus? Ar sakysi kad nera darbo isvis? Kiek kartu nunesei savo CV i darboviete kur noretum dirbti? Keliuose buvai darbo pokalbiuose? Ar CV esi pasidares dviem kalbom pagal visus siuolaikinius reikalavimus? Ar rasai ir svarbiausia ar moki teisingai parasyti motyvacini laiska? Kaip save pateiki darbo pokalbio metu? Domejaisi ka reikia o ko nereikia sakyti, kaip atsakyti i tam tikrus klausimus?
Kazkodel turiu itarima kad nieko nei darei nei esi pasiruoses, tai to minimumo ir esi vertas. Kiek idedi pastangu, tokius ir turi rezultatus. Per 4 metus nepajudeti ir zemiausios darbo pozicijos nei laipteliu yra ne darbdavio, o asmenybes problema. Studiju laikais grupiokas per ~2 metus senukuose nuo konsultanto iki logistikos vadovo pozicijos pakilo. Na tik jo poziuris buvo kitos: daug mokesi, daug dirbo, kovojo uz save ir turejo issikeles sau tikslus bei ju sieke, o ne sedejo ir dejavo kaip viskas blogai, visi vagys aplinkui ir emigracija viska isspres. Neisspres, tinginys nevykelis ir Lietuvoje, ir Anglijoje ir Vokietijoje yra taspats tinginys nevykelis.

Pabaigiau Computer Science Anglijos univere, buvo visokiu destytoju, tokiu kaip ir sakei, kurie savo paskaitom ikvepia, ir tokiu kurie ir insomnika lengvai uzmigdytu. Mokejau programuot truputi pries pradedant studijas, tai studijuot buvo daug lengviau ir galejau fokusuotis daugiau ties teorija. Pabaigiau su pirmu laipsniu (reiskia kad vidurkis buvo virs 70%), ir dabar dirbu Full-Stack developeriu. Jeigu paprastu developeriu nori but, niekam nerupi kur ir kaip ir kada buvai univere.
 
Nezinau ar rekomenduociau is Lietuvos vaziuot cia tik del studiju, bet nera cia labai blogai. Kolkas EU studentai moka vietines kainas, tuos £9k per metus, bet StudentFinanceEngland duoda paskola be problemu. Ja grazint irgi nera problemu - jeigu uzdirbi daugiau negu £25k per metus, grazint turesi 9% kas yra virs £25k, pvz jeigu uzdirbsi £26k per metus, turesi grazint 9% nuo tukstancio, tai yra £90 per metus, arba £7.5 per menesi. Po 30 metu, jeigu nespesi issimoket, skola anuliuojasi automatiskai, ir jos grazinti nebereikes.
 
Jeigu pasibaiges studijas Anglijoj isvarysi i Lietuva, atidavinet turesi vistiek, bet tada uzdirbt reikes maziau, pvz Lietuvoj turesi uzdirbt bent jau £15k per metus, kad pradet atidavinet skola. Cia daugiau info.
 
Aciu kad pasidalinai patirtim :)

Sveiki, gerbiamieji Uždarbiečiai!
 
Įvadas:
 
Dar neseniai vienas uždarbio narys užvedė diskusiją apie parduodamas šiame forume interneto svetaines, kurios yra skirtos uždirbti iš paskolų affiliate programų. Diskusija labai neišsiplėtojo, didelio dėmesio nesulaukė, bet joje trumpai pasidalinau savo patirtimi šioje srityje. Tad kilo mintis pradėti rašyti išsamesnį dienoraštį būtent apie šią sritį, nes jau turiu sukaupęs šiokią tokią, kelerių metų patirtį. Kokia ta mano patirtis? Atsivertus banko sąskaitos išrašą matau, jog pirmasis išmokėjimas, gautas už komisinius iš paskolų affiliate partnerystės programų yra 74.33€ kuris gautas 2015 metais birželio 22 dieną. Tad patirtis - 3 metai. Ką per tuos 3 metus esu pasiekęs šioje srityje? Iš gautų komisinių susidaro nei maža, nei didelė suma - 11 000 - 12 000 Eurų. Bet tai nėra vienintelis uždarbis iš tokio tipo interneto svetainių. Taip pat esu pardavęs šiame forume pelningų tokių interneto svetainių už daugiau nei 9 000 eurų. Per šiuos 3 metus esu igijęs patirties ne tik paskolų affiliate partnerystės programose, bet ir susikaupė šiokia tokia interneto svetainių pirkimo/pardavimo patirtis. Labiausiai džiaugiuosi, jog įgijau apčiuopiamos seo, sem patirties būtent paskolų srityje, kas leido nemažai sutaupyti finansiškai, bei susirasti gerų pažinčių, dėl kurių pavykdavo net ir paspartinti darbą prie tokio tipo interneto svetainių.
 
Kodėl rašysiu dienoraštį?
 
Neslėpkim, forumas po truputį merdėja, vis rečiau atsiranda kokybiško ir įdomaus turinio uždarbio temomis. Seniau kiti rašydavo savo dienoraščius ir dalindavosi savo patirtimi siekiant susikurti sau darbo vietą ar pajamas. Atvirai pasakius, pasiilgstu tokių temų. Tad kam laukti kol kažkas kitas skelbs naudingą turinį? Manau, kad per tuos beveik 10 metų, kuriuos esu su uždarbis.lt, įgavau labai daug žinių, forumo dėka išbandžiau labai daug veiklų, susipažinau su daug įdomių ir verslių žmonių. Jaučiuosi, jog esu skolingas šiam forumui. Tad tai ir bus mano duoklė/grąža forumui ir jo nariams už tai, ką jis suteikė man per tuos beveik 10 metų.
 
 
Kodėl bandysiu pasiekti po 1000 eurų per mėnesį iš paskolų affiliate partnerystės programų?
 
Aplamai pats uždarbis iš partnerystės programų yra labai viliojantis savo grąža, verta paminėti, jog tai yra sritis, iš kurios gaunamos pajamos yra PASYVIOS. Kitaips sakant, nereikės dirbti nuolatos, jog tos pajamos būtų garantuotos, bet teks dirbti ir investuoti pradžioje, jog ateityje būtų galima užsitikrinti tas pajamas. Taip šiuo dienoraščiu norėsiu parodyti visiems, kad tai nėra lengvas ir pigus būdas užsidirbti. Paskutiniu metu, kai tik įdedu šiame forume skelbimą apie parduodamas svetaines, ar kai ieškau investuotojo tokioms svetainėms, labai jau daug forumiečių bando tapti "konkurentais". Tiesa, kaip greitai atsiranda tie konkurentai, taip greitai jie ir dingsta, nes nesuvokia į ką lenda. Tad šiuo dienoraščiu norėsiu išsklaidyti visas mintis, jog tai yra lengvas būdas užsidirbti pinigų.
 
Apie ką konkrečiai rašysiu?
 
Stengsiuosi bent kartą per savaitę pateikti tokią informaciją:
 
1. Atlikti savaitės darbai
2. Išlaidos
3. Pozicijų pokytis paieškos sistemose
4. Uždarbis
 
Pabaigai:
 
Galutinis tikslas: po 12 mėnesių turėti bent 5 interneto svetaines, kurios per mėnesį uždirbs bendrai bent 1000 eurų per mėnesį (atskaičiavus mokesčius). Šiuo metu 3 interneto svetainės jau veikia, 1 iš jų jau generuoja šiokį tokį pelną. Visos 3 interneto svetainės dar nebaigtos kalbant SEO atžvilgiu. Šias svetaines pristatysiu artimiausiomis dienomis kaip ir šiuo metu gaunamą uždarbį. Šiuo metu svetainės jau pareikalavo 2740 eurų išlaidų, apie kurias plačiau papasakosiu artimiausiomis dienomis. Noriu pabrėžti, jog tai nebus vien mano įdirbis, nes vienas pats nespėčiau paleisti tokio kiekio svetainių ir jas išpopuliarinti. Tad kaip visada, į pagalbą bus/yra pasamdytas forumo narys Unseen kurį samdau nuo pat pirmosios tokio tipo svetainės paleidimo, kurią kaip minėjau, pradėjau prieš 3 metus.
 
Tam kartui viskas. Artimiausias atnaujinimas dar šią savaitę, pakalbėsiu apie konkretesnius skaičius! Tad jeigu turite kokių klausimų ar patarimų, nesidrovėkite ir pasireikškite šioje temoje!
 
Pajamos/išlaidos:
 
Uždarbis iš komisinių:
 
Sausis 310.25
Vasaris 165
Kovas 283.65
Balandis 144.5
Gegužė 232.7
Birželis 122.1
Liepa 102
Rugpjūtis 99
 
Iš viso: 1459.2
 
Išlaidos:
 
2879.81
 
Išlaidas sudaro:
 
Domenai, Hostingas, Straipsniai, Kiti darbai.
 
 
Įrašai:
 
[2018-07-11]Svetainės su kuriomis dirbu/dirbsiu. Pajamos ir išlaidos. Nemalonūs nutikimai
[2018-07-19]Atnaujinimai. Bėdos. Nemažas susidomėjimas
[2018-08-28]Vasaros atostogos baigėsi. Laikas kibti į darbus