OksanaZub

Asmeniskai man idejos kila apjungus zinias gautas is skirtingu sferu, taip jau susikloste kad saves ieskojimo kelyje esu isbandes gana daug skirtingu verslo krypciu ir beveik visalaik atejus i nauja sryti kildavo idejos kaip padaryt kazka naudingo naudojantis jau igytomis ziniomis is kitos sryties.
Todel mano nuomone butu tokia, kad jeigu nori "generuot" idejas reikia but pakankamai visapusisku zmogumi ir dometis ne tik kazkokia siaura srytimi, bet ziureti placiau. Cia aisku tik mano asmenine nuomone.

Suuuuper tema :)
Patiko labai INferno postukas.
Mano manymu kaip ir visiems kitiems idėjos ateina
1. Kai to mažiausiai tikiesi.
2. Kai galvoja nesisuka tūkstantis beprasmių minčių, o atvirkščiai atsipalaiduoji (kaip daug kas minėjo apie gryną orą).
3. Researčas ko žmonėm trūksta su kokiomis problemomis jie susidūria.
 
Kiek skaičiau tai dar niekas nepasiūlė štai tokio dalyko.
Pasirenki tam tikrą objektą ir galvoji ko jam trūksta. Na pavyzdžiui - bažnyčia. Mastai visus galimus variantus ko jai gali trūkti. Susieji su IT naujienomis. Ar gi nebūtų šaunu virtuali išpažintis ar galimybė transliuoti mišias internetu and so on.
Taip renkiesi kažkokį tai objektą ir galvoji ko jam trūksta. Pavyzdžiui - šeima. Ko gali trūkti šeimai? Kokie yra santykiai tarp mažamečio vaiko ir mamos? Kaip apsaugoti mažametį nuo pavojų. Ką tik kilo paprasčiausia idėja, įtaisai mažą apyrankę vaikui tada tokią pačią mamai. Jei jie kažkur išeina ir vaikas nuklysta, galėtų signalus kažkokius siųsti į mamos apyrankę, pranešti , kad vaikas pasimetė ir t.t. ir t.t. Viskas vyksta eksprontu. Manau, kad tai yra labai geras būdas, kaip sužadinti savo vaizduotę ir kaip sugalvoti kažkokią tai naują ir nematytą idėją.
Sėkmės :)

Atsisėdus ir nusprendus kažką kurti nieko nesigauna, bent jau man.. Pradžioje idėjos gali retai kilti. Bet po to, kai mintyse dažnai vis kažką apgalvoji, atmeti vienas mintis, kitas labiau plėtoji, pripranti ir kartais net netikėčiausiu momentu šauna idėja. Na kaip ir sakė vieniems sėdintiems tualete, kitam gal laukiant troleibuso ar tiesiog gulint ir žiūrint į lubas.
 
Ką daryti su idėja? - Aišku dažniausiai pasijuntame lyg sugalvoję kažką naujo, puikaus ir neįtikėtino. Atsisėdam prie kompiuterio, paklausiam google's ir pasirodo tai jau yra įgyvendinta..
 
Neverta nusiminti! - Jei jau kažkas yra sukurta, visada galima didinti konkurenciją. Na aišku, jei sugalvosi konkuruot su google gal ir nepavyks, bet ką gali žinoti.. Kad būtų lengviau giliai įkvėpk ir ramiai atsisėdęs ant popieriaus lapo išdėstyk savo idėją. Toliau vertėtų užsirašyti dar kelis dalykus, tokius kaip:

Ką tikiesi pasiekti su šia idėja? Kam ją pateiksi? Kaip išpopuliarinsi? Kas bus atsakingas už vystymą (tu pats ar kažką samdysi)? Kiek pinigų ir laiko tam gali skirti? Kuo esi geresnis už konkurentus? Kaip įsivaizduoji viską po mėnesio, metų, 5 metų... Sunkiausia manau ne pats įgyvendinimo procesas, bet strategijos kūrimas. Imkim tinklapių dizainerį kaip pavyzdį: norėdamas sužinoti ko reikia klientui turi elgtis vos ne kaip tardytojas. Reikia išsiaiškinti koks bus puslapio stilius, kokios spalvos dominuos, kiek bus nuorodų, nupiešus pirminį variantą ką dar reikės tobulinti ir t.t. Taigi daug pasiruošimo, informacijos rinkimas ir analizavimas. Kaip liaudies išmintis sako: geriau 9 kart pamatuok, o dešimtą pjauk
 
Sėkmės įgyvendinant savo idėją

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Atsimenu, anksčiau galva būdavo tuščia ir vis bandydavau ką nors išmąstyti, bet net jei kas nors vieną akimirką pasirodydavo super ("O, pagaliau sugalvojau!"), kelias dienas apie tai pamąsčius suvokdavau, jog iš tikrųjų ta idėja ne tokia ir gera.
 
Dabar idėjos gimsta savaime - jų sąrašas jau ilgesnis nei spėsiu kada nors įgyvendinti (užsienyje yra žmonių, kurie tokius savo sąrašus galiausiai paskelbia viešai, galbūt ir pats tai kada nors padarysiu).
 
Galvoju, kas pasikeitė. Labiausiai tai, jog pradėjau daugiau skaityti, daugiau domėtis kitų patirtimi, klausyti kažką sukūrusių žmonių kalbų.
 
Supratau, kad geriausios idėjos kyla ne tuomet, kai stengiesi specialiai jas sugalvoti, o kai eilinę gyvenimo dieną užsiimdamas eiliniais dalykais pastebi tai, ko tau trūksta ir ko dar nėra sukurta.
 
Dažniausiai - jei tau to tikrai reikia pačiam - tikriausiai reikia ir daugeliui kitų žmonių. Tad ko tuomet laukti?
 
Manęs paties nedomina idėjos / kūrimas dalykų, kurie man nereikalingi - vien tam, kad kažkas tuo galbūt naudosis. Žymiai didesnį malonumą jaučiu darydamas tai, kuo pirmiausia naudosiuosi aš pats.
 
Kaip pavyzdį galiu pateikti šį forumą: aš turėjau daugybę klausimų, bet prieš septynerius metus nebuvo vietos internete, kur galėčiau kam nors visus juos užduoti. Tai buvo asmeninis poreikis ir kartu pastebėtas trūkumas, kurį aš galiu pamėginti užpildyti (štai ir idėja!). Kaip laikas parodė, tokio forumo reikėjo ne man vienam.
 
Taigi aš stengčiausi galvoti ne apie tai, ko reikia kitiems, bet apie tai, ko reikia jums patiems.

Esam panašioj situacijoj. Žemės keli ha ir norisi iš jos gaut ir gaut nemažai :)
Jei nedidelis plotas siūlyčiau uogininkystę arba kažką iš retesnių daržovių. Nagrinėjausi rinką, uogų kainos nekrenta, o ir Europoj jų pastovus trūkumas. Pasodinus avietes (jei sodint rudenį) jau ateinančią vasarą arba rudeniop (priklausomai nuo veislės) atsiperka ką įdėjęs. Planuojam augint, kai persikelsim į kaimą, nes jei orai geri, tai skynimas 2-3 kartus per savaitę. Tiesa, buvom ir laidoj pas Amšėjų, buvom jo sūnaus avietyne, važinėjom po kitus avietynus, tai žmogelis, kuris turi 35 arų avietyną, per patį skynimą renka 15 žmonių komandą ir moka už nuskintą svorį. 0,60ct už 1 kg. 2ha būtų tikrai nemažai, bet ir pinigas nemažas. Tik pirmoj eilėj reikėtų pagalvot apie realizaciją, šaldytuvus, liofilizaciją ar panašiai. Pradėčiau nuo mažesnio ploto. Dalis, tarkim, aviečių, o kita dalis šilauogių. Braškių nenorėčiau (puseserė augina) vien dėl to, kad visas darbas pasilenkus, nugaros gaila, o žmonių neprisamdysi..
Dar žiūrinėjau daržoves: krienai, česnakai ir t.t. Prieš savaitę užsipirkom česnakų sėklos ir mėginsim. Bet pirkom per asociaciją. Nes įsipareigoja supirkti derlių, o mes neįsipareigojam parduoti jį būtinai jiems.
Mano nuomone, jei turi galimybes turi išsinagrinėti rinka, suprast kas tau tinka auginimui ir susirast pirkėjų, o visą kitą tik procesas :)