ponasl

Iš "KAM" pagalbos linijos šaukimo klausimais.

Visi kas baigė studijas 2019m. dalyvaus loterijoje. Jeigu studijuoji tau automatiškai yra atidedama individualia tvarka ir neesi įtraukiamas į sąrašus. Tie kas buvo įtraukti nors studijuoja - dėl to, nes dėl kažkokios priežasties jie nebuvo studentų registre.

Perskaičiau viską... Diskusiją užvirėt įdomią :) treningai yra gerai, bet ne visada ir visur. Mūsų apranga atspindi daugiau nei vien komforto suvokimą, pasaulėžiūrą, bet ir BENDRAVIMĄ. 90 kartų iš 100 žmogus, galvojantis, jog treningai dera visada, turės savitą, dažniausiai nemalonią bendravimo kultūrą (jei tai galima pavadint kultūra). Todėl kaip kažkas sakė, jog nepriimtų žmogaus į susitikimą atėjusio vilkint treningus. Greičiausiai Jūs jo nepriimtumėt net bendraudami telefonu.
 
O dabar MADOS PULSO kūrėjui:
 
žodžiais save pozicionuoji pakankamai neblogai. Bet tavo verslas yra šviesmečiu nutolęs nuo tavo žodžių.
 
1. FB puslapio pavadinimas apgailėtinas
2. Visas FB puslapio vidus yra mėšlo krūva. Tiesa, ne tokia didelė, kad negalėtum iškopt, bet pavadinimą visvien turėsi keist, tai nėra prasmės kažką ir tvarkyt ten.
3. Marškiniai
Reserved? Lenkų kompanija. Pigi, pakankamai stilinga apranga jaunimui. Bet ką jie veikia pas tave? ir dar už 12eu nusenęs modelis...
Livergy? Jais juk prekiauja LIDL'as. Su kažkokia mada sunkiai suderinama, ar ne?
Man collection? Be komentarų. 99% kinijos prekė, aliexpress lygio.
 
Išvada:
 
nesvarbu į kokį popierėlį įpakuosi š*do gabalėlį, jis netaps saldainiu. Gali kurt fantastišką FB puslapį, el. parduotuvę ir t.t., bet nieko iš to nebus. Pirma pasirūpink prekėm! Gerom prekėm. Prekėm, kurių pas mus nėra. Ir tik tada kurk idėją jų pardavimui.
 
Nelinkėsiu sėkmės, nes net ji nepadės su tokiom prekėm.
 
p.s., jei liksi prie savo minties ir ieškai tiekėjų, tai galiu nukreipt pas tuos, kas Lietuvoj parduoda būtent tokį stock'ą kilogramais. Kaina berods 14eu/kg +PVM. Marškiniai lengvi, tai nemažai nupirksi, nereikės siųstis iš kažkur.
 
 
O jei rimtai pažiūrėsi į savo pirminę idėją, tai esu atviras bendravimui. Pats prekiauju tikrai garsių firmų ir originaliais drabužiais.
Gyvai, arba PM galiu pasidalint tuom, ką jau žinau. Nesunku ir negaila man.

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Tu nesupyk už mano atsakymą, bet patikėk, tai visiška tiesa.
 
Labai prašau tavęs ir kitų su panašiom idėjom - pamirškit ką čia sugalvojot, ištrinkit viską, ką sukūrėt ir padėkit pamiršti kitiems, kurie per klaidą visa tai skaitė ir galvojo, kad mokosi. Jūs nepadedate niekam. Jūs trukdot kitiems mokytis. Tuo pačiu ir patys stovit vietoj. Kas gali būti blogiau? Internete ir taip nėra daug tikrai rimtų šaltinių, kurie atsakingai žiūri į programavimo mokymą, kurie kaip galėdami vengia blogų praktikų, kurie yra savo srities profesionalai ir tuo pačiu turi pedagoginę gyslelę (kaip žinia toli gražu ne visi savo srities specialistai sugeba savo amato išmokyti ir kitus). Tuo tarpų prastų yra daug. Vieni tik šiaip prastoki, kiti visiškai beverčiai. Kokiai kategorijai priskirtum savo pamokas? Na, tiesiog taip sąžiningai, kitų šaltinių, iš kurių galima mokytis to pačio, kontekste? Ar manai, kad kažką geriau darai, nei kiti?
 
Jei nori kviesti kitus mokytis kartu, tai surink nedidelę grupelę entuziastų, esančių panašiame lygyje kaip tu, ir bandykit kažką kurti. Sugalvokit projektuką, pasidalinkit darbais ir dalinkitės įspūdžiais, patirtimi, šaltiniais ir tobulėkit kartu. Nieko nėr baisiau, kai neišmanantis save pastato į mokytojo vietą.
 
Arba jei jau negali nedaryti viso to viešai, tai siūlau tau tokią idėją. Mesk visas esamas pamokas, kurk savo projektuką ir tiesiog dalinkis jo kodu. Kas kokią savaitę sukurk įrašą apie tai, kuo papildei savo kodą, ko išmokai per tą savaitę, kodėl padarei taip ar anaip. Toks projektukas netgi turi šansų būti visai naudingu.

Jo, velniop matematiką! Kam čia stengiasi žmonės skaičiuot kažkokias tikimybes, aiškint principą ruletės. Vaidas pasakė, kad įmanoma, reiškia įmanoma!
 
Žmogui skraidyti fiziškai yra neįmanoma, bet praktiškai - įmanoma! :) Pasinaudojant tam tikromis cheminėmis medžiagomis.

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas