dzhamshut

https://www.hotukdeals.com/deals/200-free-udemy-courses-marketing-it-and-software-programming-etc-at-udemy-3299024

https://www.hotukdeals.com/tag/online-courses sitam saite pastoviai imeta free udemy kursu kas kelios dienos

https://www.hotukdeals.com/tag/online-courses sitam saite pastoviai imeta free udemy kursu kas kelios dienos

https://www.hotukdeals.com/tag/online-courses sitam saite pastoviai imeta free udemy kursu kas kelios dienos

Neskaičiuoju kiek išleidžiu pinigų, bet daugiausia turbūt išeina ant įvairių renginių, stovyklų, kelionių, seminarų (patirtys man pačios svarbiausios), taip pat ant gero maisto nestokoju pinigų. Beveik neišleidžiu piniguų ant daiktų, kaip tik stengiuosi jų kuo mažiau turėti, o jei perku daiktą, tai kokybišką, kad ilgai tarnautų. Nebent kartais dar kokį gražesnį drabužį nusiperku. Dar lieka netaupant apie 1500eur per mėnesį

Ka su Photoshop zadi daryt? Zinai kam sis irankis skirtas?
SEO - zinai kas tai isvis yra? Zinai, kad tam reikia keliu metu idirbio ir realiu projektu pavyzdiu, kad tave pasamdytu kas?
Dizaino kurimas - ka turi galvoje? Web, logo, UI/UX, skrajutes ar ka?
 
Tau cia ne menesio darbas viso to ismokti ir tikrai ne vieneriu metu darbas, kad pradetum is to uzdirbineti 100-300 per men. Jei kazkokia saka domina, tai neturi galvoti apie pinigus, o turi sesti ir mokytis, mokytis, mokytis. Kai ismoksi tada galesi galvoti, kaip visus savo skillsus paversti pinigais. O dabar tau tik apsispresti ir mokytis.
 
Jei is to ka isvardinai galima butu taip lengvai uzdirbti, nemanai, kad daugelis tiesiog imtu ir uzdirbtu?
 
O atsakant kas dabar perspektyviausia, galiu atsakyti - VISKAS. Santechniku buti irgi perspektyvu. Svarbiausia buti savo srities specu, o paskui jau viskas susidelios savaime.

Net jei ir nepavyks užsidirbti, visada galėsi save vadinti krepšininku. :))

remontuodavau butus bobutems. smulkus remontai, kuriu rimti meistrai nesiima, cia biski patapetuot, cia plyteles paklijuot ar koki polistirola ant lubu.

remontuodavau butus bobutems. smulkus remontai, kuriu rimti meistrai nesiima, cia biski patapetuot, cia plyteles paklijuot ar koki polistirola ant lubu.

jums juokai, o kaskas tuo tarpu kala babkes :D
 

tie kurie varo ant keliu menesiu uz minimuma dirbt gal ir nesusitaupo. siaip cia uz minimuma dirba daugiau tie kur kalbet nemoka ar tingi pasimokyt kaskokia tai profesija. kursu visokiu pilna, jei netingi gali nors ir kokiu inzinierium issimokynt tik netingek suktis. kad ir fabrike, pradejus nuo pagalbiniu darbu per agenturas, zmones pasiraso kontraktus tiesiogiai su fabriku, garantuotos valandos, 11-17svaru i valanda. statybose, kokiu apdailininku ar murininku, ar su kokiu ekskavatoriu dirbt issilaiko teises. murininkas pvz kokius 300 sv pasidaro net ne visa diena dirbdamas, trecia valanda jau jis rekasi zaislus namo, ne beda ir buta nusipirkt. tik netingek suktis, sicia ''sky is the limit''.
 
tik biski tas brexit sumaise kortas pakolkas, bus matyt. nors gal kaip tik geriau bus, paziuresim

pinigine paplonino

jums juokai, o kaskas tuo tarpu kala babkes :D
 

Tie, kurie kaip ant konvejerio „pakuoja“ knygas, dažniausiai nieko iš jų negauna. Kadangi skaitai autopilotu, nei žodynas pasipildo, nei fantaziją ugdai, nei širdis įsitraukia į knygą (nes knygos neįsileidi į širdį).
Tad aš pasisakau už vidutinio greičio skaitymą: taip, kad vakare paskaitęs, kitos dienos rytą sėdėdamas autobuse galvotumei apie knygos veikėjus, bandytumei nuspėti pabaigą, ieškotumei autoriaus gyvenimo, paslėpto toje knygoje ir pan. :)

duobes uztaisinet keliuose

Indėliai
 
Bankuose: 0–1,2%
 
Kredito unijose: 0,05–2,2%
Vis dar gyvename nulinių palūkanų aplinkoje ir tą puikiai atspindi vieno didžiausių šalyje SEB banko už metų trukmės indėlius eurais siūlomos 0% palūkanos. Simbolines (0,05%) palūkanas už atitinkamus indėlius tesiūlo ir „Swedbank“. Visgi tiems, kurie nori lėšas laikyti saugiausioje turto klasėje ir kartu užsitikrinti sumai iki 100.000 Eur taikomą valstybinį draudimą, yra ir gerų žinių. Dar praeitų metų pabaigoje palūkanas už indėlius iki 0,7% kilstelėjo „Luminor“ bankas, kuris, keičiantis savininkams, nori didinti finansavimosi vidaus rinkoje apimtį. Mažesniuose bankuose už indėlį šiuo metu galima gauti 0,3–0,6%, o banko licenciją neseniai gavusiame „Mano banke“ (anksčiau vadinosi „Mano unija“) – 1,2% palūkanas. Tie, kurių negąsdina privalomas pajaus įsigijimas, indėlį gali dėti kredito unijose, kuriose palūkanos už metų trukmės indėlį šiuo metu svyruoja nuo 0,05% iki 2,2%. Verta turėti omenyje, kad galima rinktis tik iš tų unijų, kurios veikia tame mieste, kuriame esate registruoti ar gaunate pajamas.
 
Obligacijos
 
Vyriausybių obligacijos: neigiama
Europos investicinio reitingo įmonių obligacijos: 1%
Europos aukšto pajamingumo įmonių obligacijos: 3–4%
Besivystančių rinkų obligacijos vietos valiuta: 6–8%
 
Obligacijos – bene saugiausia po grynųjų turto klasė, tačiau laisvas lėšas norint įdarbinti, tarkime, pačių saugiausių valstybių obligacijose ir toliau teks taikstytis su neigiama investicijų grąža, nes čia nukreipta pernelyg daug investuotojų lėšų.
 
Iš obligacijų norint uždirbti bent jau teigiamą, nors ir 1% neviršijančią grąžą, teks pasitikėti saugiomis laikomų įmonių skolos vertybiniais popieriais. 3–4% metinę grąžą šiuo metu žada rizikingesnių įmonių skolos vertybiniai popieriai, o 6–8% gali tikėtis tie, kurie sutiks prisiimti didesnę riziką ir nesibodi besivystančių rinkų.
 
Artiomas Baranovas, FMĮ „Orion Securities“ vyresnysis finansų makleris, sako, kad obligacijoms sausis buvo itin teigiamas – sėkmingiausias nuo 2009 m.
 
„Obligacijų turto klasei ekonomikos augimo lėtėjimas kol kas išeina į naudą, nes pasikeitė centrinių bankų retorika dėl palūkanų kėlimo. Ateities sandoriai rodo, jog šiemet ne tik kad nebesitikima palūkanų kilimo, bet jos gali būti net mažinamos. JAV federalinis rezervų bankas taip pat pasidavė spaudimui stabtelti su palūkanų kėlimu ir net kalbama apie galimybę nebemažinti savo balanso. Visa tai paranku obligacijoms“, – sako p. Baranovas.
Tiesa, jis perspėja, kad situacija greitai pasikeistų, jei paaiškėtų, kad materializuojasi kietojo ekonomikų nusileidimo scenarijus.
 
„Tada vyriausybių obligacijos dar labiau pabrangtų, pajamingumas dar giliau žengtų į minusą, o aukšto pajamingumo obligacijoms būtų iš viso prastai, nes tokiomis ekonominės aplinkybėmis itin išaugo įmonių nemokumų skaičius“, – sako p. Baranovas.
 
Pasak jo, norint įžvelgti obligacijų rinkos kryptį, reikia stebėti skelbiamus makroekonominius duomenis ir centrinių bankų atsaką į juos.
 
Specialistai taip pat pataria kritiškai vertinti besivystančių šalių obligacijas dėl prisiimamos užsienio valiutos nuvertėjimo rizikos.
 
Ignas Daugėla, „Swedbank“ obligacijų prekybinio portfelio valdytojas, sako, kad rimtesnių svyravimų ar kardinaliai pasikeitusių rinkos lūkesčių obligacijų turto klasėje pastaruoju metu nebuvo stebėta.
 
„Taigi, kalbant apie investicinio reitingo obligacijas, ko nors labai kitokio, nei buvo 2018-aisiais, nesitikėčiau“, – sako p. Daugėla.
 
Akcijos
Išsivysčiusio pasaulio įmonių akcijos: 6–8%
 
Besivystančių šalių įmonių akcijos: daugiau nei 8%
 
Prognozuoti galimą akcijų grąžą yra vienas sudėtingiausių analitikų užsiėmimų. Ir ypač po amerikietiškų kalnelių, kuriuos neseniai matėme. Didžiausiai ir labiausiai investuotojų sekamai bei labiausiai atkartojamai Jungtinių Valstijų akcijų rinkai gruodis pagal pagrindinių indeksų pokytį buvo blogiausias nuo Didžiosios depresijos laikų, tačiau sausis netikėtai tapo geriausias nuo pat 1987 m.
 
Bent jau SEB grupės analitikai įsitikinę, kad trumpalaikėje perspektyvoje akcijų rinkos nuosmukis buvo perdėtas. Mat per laikotarpį nuo rugsėjo pabaigos iki Kalėdų akcijos neteko daugiau kaip 15%, o nuo to laiko teatgavo apie 50% nuosmukio.
 
„Šiandien įverčiai ir rizikos prisiėmimas yra labiau pagrįsti“, – naujausioje investicijų apžvalgoje teigia SEB investicijų analitikai.
 
Nors ekonomika yra vėlyvojoje stadijoje, SEB analitikai įsitikinę, kad situacija rinkoje pasikeitė – turto įverčiai mažesni, investuotojai nebe tokie agresyvūs, centriniai bankai po rinkos svyravimų tapo nuosaikesni ir „tikriausiai labiau linkę imtis sprendimų, kurie be reikalo nesukeltų iššūkių investuotojams“.
 
„Apskritai neapibrėžtumas dėl ekonomikos augimo ir pelnų reiškia, kad bus dar vieni išaugusio kintamumo metai, tačiau vidutinis kintamumas bus mažesnis nei tas, kurį patyrėme 2018 m.“, – teigia SEB investicijų analitikai.
 
Jie tiki, kad nors ir išliks padidėjęs kintamumas, akcijų rinka bendrai šiemet turėtų sugeneruoti 6–8% prieaugį.
 
„Tai paremta žemais įverčiais ir mūsų prognozuojamu ekonomikos sulėtėjimu, bet ne recesija“, – teigiama investicijų apžvalgoje. SEB įvertino ir akcijų nuvertėjimo riziką – ji per metus esą sudaro 11–12%.
 
Recesijos tikimybę per ateinančius 2 metus SEB vertina 20–25%.
 
Investuojant besivystančiose rinkose taip pat reikia didesnio investuotojų akylumo. Nemaža dalis besivystančių rinkų šiuo metu jau yra vadinamojoje meškų rinkoje.
 
Skolos
NT ir verslo paskolos: 6–13%
 
Gyventojų skolos: 12–23%
 
Dar prieš keletą metų skolų turto klasė buvo sunkiai pasiekiama eiliniams investuotojams, tačiau tai apvertė viena po kitos veiklą pradėjusios tarpusavio skolinimo, taip pat NT ir verslo sutelktinio finansavimo platformos.
 
Didžiąją dalį rinkos vienijančios Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Šenavičiaus teigimu, skolų turto klasėje per artimiausius 12 mėnesių tikėtina grąža priklausys nuo to, kur buvo investuota – į vartojimo, verslo, NT vystymo paskolas, taip pat nuo projekto rizikingumo.
 
„Nors pastaruosius porą metų rinkoje matėme nemažai pasiūlymų, žadančių dideles grąžas, reikėtų nepamiršti, kad finansų srityje grąža ir rizika eina koja kojon. Be to, investuotojų skaičius auga, o tai atpigina galimybę pasiskolinti naudojantis alternatyviu finansavimu. Apklausę asociacijos narius, prognozuojame, kad grąža po visų atskaitymų ir blogųjų paskolų nurašymo iš NT verslo paskolų ir verslo paskolų galėtų svyruoti nuo 6% iki 13%. Tarpusavio skolinimo atveju prognozuojama grąža yra didesnė – gali svyruoti nuo 12% iki 23%“, – sako p. Šenavičius.
 
Alternatyvios investicijos
Įvardyti, kokią konkrečią grąžą per artimiausius 12 mėnesių gali atnešti alternatyvios investicijos, neįmanoma, nes jos yra pernelyg skirtingos.
 
Rokas Iščiukas, šeimų biuro „Nordwealth“ direktorius, kuris taip pat dirba ir šeimos biurų „VB Investicijos“ ir „J Investicijos“ vadovu, sako, kad Lietuvoje gana daug žmonių, kurie santykinai daug savo kapitalo investuoja į egzotines turto klases: į meno kūrinius, kolekcinius automobilius, vyną, knygas.
 
„Investuoja ne dėl uždarbio, o dėl emocinės grąžos – sritys sutampa su jų hobiais, nors reikia pastebėti, kad iki šiol dauguma gali pasigirti ir gerokai išaugusia sukaupto turto pinigine verte. Tai siejame su bendru ekonomikos augimu, kuris tęsiasi jau beveik 10 metų“, – sako p. Iščiukas.
Anot jo, vis dažniau girdime ekspertų nuomonių, kad viena ar kita egzotiška turto klasė, tarkime, kolekciniai automobiliai, pasauliniu mastu jau yra pervertinta dėl pinigų pertekliaus ir, sustojus ekonomikos augimui, gali kristi.
„Tačiau labai sunku rasti analitinių argumentų prognozėms – visgi daug kam tai yra emociniai pirkiniai, todėl jų kainų svyravimai sunkiai pagrindžiami objektyviais rodikliais“, – sako p. Iščiukas.
Mantas Staliūnas, investicijų bendrovės „Lewben Investment Management“ (LIM) direktorius, sako, kad pastaruoju metu finansų rinkose matytas nervingumas kaip tik ir skatina investuotojus atsigręžti į alternatyviąsias turto klases.
„Ir čia situacija nėra vienareikšmė, nes pirmas pasirinkimas, kuris ateina į galvą – NT rinka, šiuo metu atrodo persisotinusi. Kitas tradicinis objektas – auksas – taip pat nėra tinkamiausia turto klasė kylančių palūkanų normų akivaizdoje, nes išauga alternatyvieji kaštai. Be to, investuotojams Lietuvoje aktualu, kad investuojant į auksą kartu investuojama į JAV dolerį, o prekybos karai ir prognozuojamas didžiausios pasaulio ekonomikos lėtėjimas kelia abejonių dėl dolerio kurso euro atžvilgiu“, – sako p. Staliūnas.
Jis teigia, kad į rinką kaip dar viena alternatyvi investavimo galimybė grįžta privatūs smulkaus ir vidutinio verslo įmonių obligacijų siūlymai, iš kurių galima tikėtis uždirbti 6–12%, o kredito rizika dažnai apribota įkeistu turtu.
 
„Taip pat vertėtų apsvarstyti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius. Dėl mažos koreliacijos su tradicinėmis finansinėmis priemonėmis, valstybinių įsipareigojimų ir stabilaus pajamų srauto vis daugiau investuotojų renkasi šią turto klasę“, – sako p. Staliūnas.
 
LIM atstovas primena, kad 2017 m. pabaigoje už Leonardui da Vinci priskiriamą paveikslą „Salvator Mundi“ buvo sumokėti 450 mln. USD.
 
„Ši milžiniška suma puikiai iliustruoja meno vertybių rinkos triumfą ir tragediją. Į rinką ilgą laiką tiesiog plūdo pigūs pinigai, kūrinių kainos aukcionuose gerino rekordus, todėl investuotojams reikėtų būti labai kritiškiems. Arba itin gerai orientuotis ir numatyti tai, kas dar tik bus madinga“, – perspėja pašnekovas.

deguonies baliona nusiperki uz kelis eurus, prisitempi eglisakiu is misko ir sedi sau kaifa gaudai :D

jums juokai, o kaskas tuo tarpu kala babkes :D
 

Is savo patirties (4m IT studijos ir po to 3 metus dirbau skirtinguose 3 ofisuose) galiu pasakyti kad viskas cia kur kas paprasciau negu atrodo.
 
Pagrindiniai programavimo darbo reikalavimai:
Loginis, analitinis mastymas (pvz. jei sekesi matematika, fizika)
Sugebejimas atsiminti daug veiksmu iseiles (pvz. jeigu zaidziate sachmatus)
Sugebejimas googlinti problemas ir rasti sprendimus
Anglu kalbos mokejimas (nuo sito nepabegsite, ypac pravercia kai reikia googlinti problemas nes anglu kalba prieinami resursai yra labai geri)
Sugebejimas save motyvuoti ir megimas to ka darai, nes darbdaviai daznai nuvertins tavo skillus ir galvos kad betkas atsisedes prie kompo gali pabarskinti klaviatura
 
Maciau daug 16-30m. zmoniu su elektriko, mechaniko, netgi pedagoginem profesijom kurie tiesiog uzsiraso i vadinamuosius "bootcamp" kursus kur 3 menesius vyksta pakankamai intensyvus kursai ir yra ismokstama frontend pagrindu pvz. kaip kurti mobile,web arba desktop appsus.
 
Po tu 3 men. gausite kazkoki mini sertifikata ir tada siulyciau drasiai ieskotis entry level arba junior darbo. Yra imoniu kurios megsta imti tokius potencialio ir pagrindus turincius zmones ir juos apmokyti. Jeigu leidzia galimybes siulyciau netgi eiti padirbeti veltui kaip praktikantui kurnors, nebijokit dirbti veltui jeigu tik leidzia galimybes. Geriau CV tureti realia patirti negu tik kelis sertifikatus.
 
Nepatarciau sedeti namie ir zubrinti kazkokia random informacija be jokios strukturos. Arba eiti per visokius kursus kaip per maratona kur tiesiog iteruosite per pagrindus ir nieko advanced neismoksite. Taip gali issvaistyti metus-du ir taip nieko konkretaus ir neismokti ir neturesite net pasitikejimo savimi. Duokit sau max kelis menesius, praeikit tuos pirmus kursus ir tada ieskokites bet kokio pirmo darbo kad ir veltui jeigu tik galimybes leidzia.
 
Na o jeigu neturite galimybiu dirbti veltui arba uz kapeikas pirmus kelis menesius tai kiek girdejau zmones daro taip: susiranda fizini darba ir lanko IT kursus papildomai. Labai gera kombinacija. Dirbi fizini darba ir ilsini smegenis, po to nuejes i kursus ilsini kuna ir judini smegenis. Plius fizinis darbas visada motyvuoja dirbti protini.
 
Zodziu reziume butu toks:
Susiraskit kokiusnors kursus max iki 3-6men.
Ieskokites entry level/junior darbo kuriame turetumete senior kolegu (sitas dalykas labai svarbu, is senior kolegu ismoksite labai labai labai daug)
Tuo tarpu kol ieskotes darbo mokykites daugiau. Eikite pvz. udemy.com kursus jeigu galimybes leidzia, ten irgi dalina sertifikatus

Dirbu su IT mokymais, todėl galiu papasakoti apie šią virtuvę ir iš kitos pusės šiek tiek. Gal kai kam tai padės pasirinkti geriausią mokymosi būdą. Patirties turiu įvairios, kadangi esu dirbęs ir mokykloje (5-12 kl.), ir su 3-6 klasių moksleiviais kursuose/būrelyje, o dabar orientuojuosi į suaugusiųjų mokymus arba bent nuo ~16 metų.
 
Pirmiausia, IT kursų tikrai daug ir jie skambiai reklamuojasi, kaip sakė temos autorius pirmoje žinutėje. Daugiausiai matomos kelios stiprios įmonės, turinčios savo arkliukų ir savo minusų, bet apie tai komentuoti būtų neetiška iš mano pusės, visgi tai mano konkurentai. Ką dažniausiai matome? Robotika vaikams/jaunimui ir programavimas suaugusiems, žadant aukso kalnus, nes dabar tai ant bangos. Kiek pastebiu, robotika daugiau žavi vaikų tėvus nei pačius vaikus. Prie to galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose yra robotai, nes daugelyje jų dirba ne tik ne entuziastai, bet dar ir patys nelabai tuos robotus mokantys valdyti mokytojai. Informatikų trūkumas mokyklose yra labai didelis ir priimami dirbti beveik bet kas. Turbūt daugelio mokykloje, ypač jei ji mažesnė, informatiką mokė matematikos mokytojai. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur informacinių technologijų specialistai, o tuo labiau, IT mokytojai, yra raudonosios knygos pirmame lape. Na, gal antrame. Dar vienas dalykas - ne kiekvienas vaikas gali namuose įsigyti savo robotą, nes jų kaina, ypač jei mokomasi su LEGO ir panašiais, kandžiojasi. Tuo tarpu kompiuteris yra daugelio namuose*. Nemažai vaikų tokį užsiėmimą meta po metų, tad turi tik labai basic žinias, kas tas robotas ir kaip ten jis valdomas. Po kelių metų tų žinių liks 0. Be abejo, yra išimčių.
 
Kita labai skambi reklaminė žinutė jau suaugusiems - programavimo kursai intensyviai, po mėnesio ar dviejų žadama vos ne programuotojo darbo vieta. Sutinku, kad per mėnesį intensyvaus mokymosi galima būtų pakeisti specializaciją, tačiau nuo 0 išmokti programuoti tikrai ne. Nesižavėkite tokiais pasiūlymais, jei rimtai norite tapti programuotoju. Sudeginsit smegenų ląsteles. Išimtis tik tuo atveju, jei iš tiesų esate tas žmogus, į kurio galvą viskas labai lengvai lenda ir per mėnesį galite įsisavinti tiek, kiek kiti per 2-3 metus. Tačiau dėstytojas irgi žmogus. Mokyti programuoti po 8 valandas (o kartais dar daugiau, čia jau primena lėtą kankinimą) taip pat sunku. Dėstytojas pavargsta ir silpsta jo mokymo kokybė. Žinoma, esant praktikos užduotims kitaip, tačiau intensyviuose kursuose nuo 0 tikrai netruks teorijos, kad ir kaip ten ji supinta su praktika. Jau po kelių valandų gali pintis liežuvis ir sulėtėt mąstymas.
Deja, labai daug žmonių pasigauna ant šito kabliuko, nes gi smagu būtų iš bedarbio per 1-3 mėnesius tapti profesionaliu programuotoju, o dar gi algos tūkstančiais ir užimtumo tarnyba (darbo birža) didžią dalį kainos kompensuoja. Drambliuko svajonės ir liks svajonėmis - programuot pramoksite, bet toli gražu nebūsite profesionalai. Na, bet valstybės pinigus galėsite panaudoti :)
 
Ilgi ir nuobodūs kursai. Mano mėgstamiausi. Būdamas 12okas pats mokiausi būtent taip. Ir vis tiek kursuose išmokau tik pagrindų. Kodėl? Nes mažai laiko skyriau savarankiškam mokymuisi. Tačiau kartu su manimi besimokantys, kurie siejo savo ateitį su programavimu - išmoko labai daug, jų atliekami projektiniai darbai visa galva lenkė mano. Nors dalis jų netgi buvo jaunesni (15-16 metų). Be to, aš prisijungiau nuo antrų metų, tad turėjau labai kvailų spragų. Visgi, po kursų atėjo laikas, kada aš pradėjau daugiau domėtis tuo, ką mokiausi ir man buvo daug kartų lengviau ieškoti informacijos nei prieš kursus. Reziumuojant mano mokymąsi, metus girdėdamas apie programavimą, kažką bandydamas daryti, bent minimaliai besimokydamas aš gavau tų žinių, kurios vėliau leido lengviau pagauti "apie ką mes čia" tutorialuose, online kursuose ir forumuose. Visgi, nuo programavimo aš tai nutolstu, tai vėl priartėju, nėra tai mano pagrindinė sritis ir įdomiausia IT dalis.
 
Kol esat tokio amžiaus, kai nereikia rūpintis savęs, būsto išlaikymo - MOKYKITĖS. Jei yra galimybė, nespjaukit į kursus, tačiau venkit juodo darbo, tai yra, labai nerekomenduoju intensyvių kursų, jei tam nėra kokios nors svarbios priežastis. Duokit smegenims laiko suvirškinti gautą informaciją. Ir be abejo, praktika praktika praktika. Ką išmokot patys, išmokė kursai ar netgi mokykla (sėkmės atveju) - bandykit tai panaudot, sukurt sau naujus uždavinius, realizuokit net ir mini projektus. Kai mokiausi paskalį (mokykloj vietoj c++) susikurdavau sau mini programėles, kurios atlikdavo tokias funkcijas, kurias galėdavau rast bet kur kitur. Susikurdavau tam, kad pajust malonumą sėkmingai veikiančio rezultato + pagilint savo žinias. Ir tai tikrai davė kažkiek naudos.
Kai jau yra šeima, būsto išlaikymo kaštai, vien tik mokytis sunku, reikia derint mokymąsi su darbu ir panašiai. Kursai šitoj vietoj palengvina tai, jog gaunama sukramtyta informacija. Rimtai nusiteikusiems siūlau pasimokyti metus-du kursuose, gauti pagrindus, o toliau tęsti savarankiškai.
Kai pabendrauji su savamoksliu, atėjusiu pagilinti žinių ar pasitaisyt spragų, dažniausiai "išduoda" savo sunkumus mokantis namuose. Dažniausiai tai tinginystė ir motyvacijos trūkumas. Tuo tarpu į kursus eini, nes gi sumokėjai ir aiškus konkretus laikas, o pasimokyti visada galima "rytoj".
 
Nuo 40-50 metų amžiaus ateinantys mokytis kažko su IT (dažniausiai tai WordPress arba su specifinėm programom, ofisu susiję mokymai) labai retai gali mokytis savarankiškai. Veikia savotiška baimė bandyti, nepasitikėjimas savimi ar kažkas panašaus. Tokio amžiaus žmonės daug daugiau žymisi popieriuje, nori kuo tikslesnių paaiškinimų kaip ką daryti. Deja, ne visus pavyksta perlaužti ir didžiausias peilis jiems yra: galima daryti taip, taip arba taip. Per didelis pasirinkimas. Lygiai tas pats su pradinukais, tik šitie rašosi mažiau :)
 
Patys kursai visur turi savo pliusų, savo minusų ir daugiau mažiau jie duos naudos. Siūlyčiau vengti labai didelių grupių, nors, abejoju ar dar kas moko didesnėse nei po 10 realių galvų ir, kaip minėjau, siūlau rinktis truputį laisvesnius, bet ilgesnius kursus - išmoksit tikrai daugiau.
Nors pats organizuoju ir intensyvius kursus, man tai finansiškai netgi naudingiau, tačiau tai labai retas atvejis, dažniausiai žmones perkalbu rinktis ilgesnius. Išimtis įmonės, kurios, toks jausmas, nori kiekio, o ne kokybės.
O jei abejojate dėl kursų, neleidžia finansai ar kitų galimybių trūkumas - mokykitės savarankiškai. Gal užtruksit ilgiau (bet tikrai nebūtinai), gal atsiras kažkokių spragų (jas visada užkišit įgaudami vis daugiau praktikos), gal pradžioj bus beprotiškai sunku, bet realiai norimą rezultatą visuomet galėsite pasiekti. Tereikia stipraus NORO ir rasti laiko. Numatykite konkrečią savaitės diena, konkrečias valandas ir pasislėpkit nuo visų - eikit mokytis. Tada tikrai pasieksit rezultato ir be kursų.
 
 
* - dirbdamas mokykloje labai nustebau, kad kaikurie 5-7 klasių vaikai, kuriems yra grubiai nuo 10 iki 13 metų neturi savo kompiuterio, o kartais (iš ~200 mokinių bent 5 atvejai) namuose nėra jokio kompiuterio - net ir tėvai kompiuteriu naudojasi tik darbe. Suprasčiau, jei tai būtų nepasiturinčios šeimos, tačiau kai kurios jų samdydavo ne tik aukles, bet ir dar daugiau aptarnaujančio personalo. Kompiuterius keičia išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, žaidimų konsolės. Kaip bebūtų, tai tikrai ne į naudą, kadangi tokiu atveju įrenginys tampa 99% tik pramogų objektu.

duok eura, papasakosiu kaip uzdirbu

duok eura, papasakosiu kaip uzdirbu

nemanau kad bent vienas sedintis tam seminare jau simta kartu negirdejo tu visu istoriju ir ale motyvaciniu lozungu. kam nors tai kaskiek padejo? bent kaskiek pastumejo juos daryt kazka? vis dar tebesedi seminaruos ir tebeklauso tu paciu visiem zinomu istoriju, uzuot bent kaska nuveike gyvenime. kas nori kazka daryt tas ir daro, nereik jam kazkokiu ypatingu motyvaciju.
 
on the other hand, kad norit ziuret motyvacinius video, bent ziurekit kieno nors kas pats kasko tai pasieke gyvenime, first hand experience taip sakant, o ne kaskieno kas parinkes faktu is interio pasakoja kaip koks nors stivi jobs pradejo savo bobutes garaze. gaila tokie zmones matyt nelabai turi laiko skaityt interi ir daryt motyvacinius video. nebent gal kai i pensija iseina :D