Phoenix3

Reikėjo bandyt policijai rašyt, gal būtų padėję ?

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Hmz

 

neistaisysi hostinger shared hostinge talpindamas ;)
elementor dar

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Sveiki visi, po bene metų pertraukos nutariau aprašyti dar vieną nedidelę savo kelionę, šį kartą į didžiausią Graikijos salą - Kretą, jei konkrečiau į buvusią Kretos sostinę ir vieną didžiausių miestų šioje saloje - Chania. Kodėl būtent šis miestas? Tiesą sakant tai visiškas atsitiktinumas, kelionė buvo neplanuota, paskutinėmis akimirkomis nusprendėme išvykti kur nors į pietus, kur vis dar būtų galima pasimėgauti keliomis papildomis vasaros akimirkomis prieš grįžtant į rudenį pasitinkančią gimtinę. Kretoje yra du pagrindiniai (o galbūt ir vieninteliai komerciniai) oro uostai vykdantys tarptautinius skrydžius, abu jie įsikūrę gretą dviejų didžiausių salos miestų - Heraklion ir Chania. Taip nutiko, jog patogesnis skrydis pasitaikė į pastarąjį miestą. Oro uostas nutolęs maždaug per 15 kilometrų nuo miesto centro iki kurio nusigauti galima kas kelias valandas kursuojančiu autobusu arba taksi atitinkamai už 2.5 arba ~20 eurų. Nors ir keliavome į Kretą jau spalio pradžioje, tačiau temperatūra didžiąją dalį laiko laikėsi greta 30 C laipsnių, tad ieškant kur apsistoti bene svarbiausia įsitikinti, jog kambarys turi oro kondicionierių, nes net jei ir neketinate dieną likti namuose naktimis situacija be kondicionieriaus būtų ne ką geresnė. Pati Chania yra nepaprasto grožio miestas labiausiai išsiskiriantis savo itin siauromis senamiesčio gatvelėmis kupinomis įvairiausių mažų parduotuvėlių, lauko kavinių, bei restoranų. Spalio pradžioje miestas vis dar buvo itin gyvas, apstus turistų, nors jų bumas jau ir buvo praėjęs, tačiau žmonės tik pridėjo miestui jaukumo, žavesio, gyvybingumo. Pro akis taip pat neįmanoma praleisti senajame Venecijos uoste (Old Venetian Harbour) stūksančio švyturio. Trumpas istorinis faktas - Chania XIII amžiuje priklausė Venecijai, kurios valdymo laikais buvo pastatyta dabar miestą garsinanti prieplauka ir vienas seniausių švyturių Europoje (XVI a.) Lankant Chania taip pat būtina apsilankyti ir dar viename žymiame miesto objekte - visa dar veikiančiame Senajame Chanijos turguje (Old Chania Market), kuriame ne tik užtikrintai galima rasti originalių lauktuvių draugams ir pažįstamiems, bet ir įsigyti vietinių vaisių, daržovių bei kitų gaminių. Chania nėra itin didelė, tad mieste nesunkiai išsiversti galima ir be transporto. O jei prireiktų nuvykti kiek tolėliau už miesto, tarkim į vieną garsiausių Kretos paplūdimių - Balos, kuris yra maždaug valanda kelio nuo Chanijos, tuomet gera idėja būtų išsinuomoti automobilį. Mieste apstu nuomos punktų, dienai ekonomišką automobilį galima gauti už 20-30 eurų, o geriausia tai, jog dauguma nuomotojų nemokamai pristato jį prie jūsų durų. Nors prieš vykstant į šį miestą nebuvau apie jį girdėjęs ir ši kelionė buvo gan atsitiktinė, tačiau Chania užtikrintai yra vienas labiausiai įsimintinų miestų, kuriame teko pabuvoti. Kelionės metu sukūriau ir itin trumpą video, kurį kviečiu pažiūrėti :) https://youtu.be/1oQjkHB4Q2I

Kiekvienam skirtingai pagal keliavimo įpročius ar poreikius manau, tačiau aš niekad nekeisčiau galimybės nepriklausomai keliauti net jei ir šiek tiek brangiau į kokias tai nors turistines keliones. Niekad nebandžiau to ir neplanuoju išmėginti, tačiau skamba labai jau nuobodžiai tai, man atimtų visą keliavimo malonumą buvimas prikaustytu prie kažkokios grupės ir įspaustu į laiko rėmus kelionės metu, kai būtent detalaus plano neturėjimas, veikimas eksprontu galiausiai palieka geriausius prisiminimus

video neblogas, gal trūksta šiek tiek color gradingo, kad atrodytų patrauklesnis akiai. man būtų aktualu, jeigu pasidalintum skaičiais iš finansinės pusės, kadangi pats planuoju su draugais daryti panašų road tripą.

Pats gyvenu vakarinėj pakrantėj, bet vis nėra progos palėkti iki Utah. Iš video atrodo, kad tikrai daug ką pamatėt.
 
Ir tada grįžti iš kelionės visur po truputi, bet niekur nepabuvęs.

Smagiai susiskaitė pasakojimas! Video taip pat patiko 👍👍

Kiek vėlokai, tačiau nutariau pasidalinti savo kelionės po JAV vakarinę pakrante šį rudenį patirtimi ir įspūdžiais.
Nuotykiai prasidėjo jau pirmomis vasaros dienomis, kai galiausiai atėjo ilgai lauktas metas krautis kuprines ir ruoštis į tolimiausią iki šiol kelionę. Apie vasarą praleistą laiką rašiau kitame forumo straipsnyje - https://uzdarbis.lt/t412649/vasara-kalifornijoje/page__p__3128549__fromsearch__1#entry3128549
Viso round trip'as truko 28 dienas, per jas aplankėme 4 valstijas: California, Arizona, Nevada ir Utah, bei pabūvojome 6 - iuose nacionaliniuose parkuose: Josemite, Kings Canyon, Seqouia, Death Valley, Zion ir Grand Canyon. Na o dabar apie viską kiek plačiau..
Prieš kelionės pradžią įsigijome metinį abonementą (annual pass), leidžiantį visus metus įvažiuoti į bet kurį nacionalinį ar valstijos reikšmės parką (State Park). Aplankant daugiau nei kelis parkus ši investicija tikrai atsiperka.
Kelionę pradėjome South Lake Tahoe miestelyje, kuriame praleidome vasarą. Keliavome su senu, 1996 metų Ford Explorer, o pravertė jis ne tik kaip priemonė nuo vieno taško iki kito nusigauti - nemažą dalį naktų, kai vakarus sutikdavome ne pačioje tinkamiausioje palapinei statyti vietoje, pastogę mums suteikdavo būtent šis erdvus senučiukas.
Pirmoji kelionės metu aplankyta vieta buvo Bodie State Park - tai aukso karštinės metu įsikūręs ir klestėjęs miestelis Kalifornijos valstijoje. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vaiduoklių miestų (ghost town) JAV. Norint nusigauti iki šios vietos gerą pusvalandį tenka važiuoti siauru žvyro keliuku, be jokios gyvos dvasios aplinkui. Pačiame miestelyje stūkso kelios dešimtys apleistų medinių namelių, keliose iš jų šiandien veikia muziejai.
Sekantis kelionės taškas - Josemite nacionalinis parkas. Šioje įspūdingo dydžio teritorijoje praleidome daugiausiai laiko - beveik keturias dienas, tačiau pamatėme vos mažytę dalelę nuostabaus gamtos grožio jame. Josemite parkas apima didžiulę teritoriją, visame parke yra apstu žygiavimo trasų, kuriose žmonių srautas yra ribojamas, tad norint pamatyti gražiausius parko kampelius kelionę reiktų planuoti iš anksto. O pamatyti tikrai yra ką - nuo didingų krioklių iki ramių ežerų, nuo žaliuojančių pievų iki dangų badančių kalnų viršūnių.
Ne ką mažiau dangų smaigstė ir aukščiausiais pasaulio medžiais tituluojamos sekvojos - Sequoia nacionaliniame parke. Nors sekvojos išties yra itin auštos, tačiau akį labiau nei jų ūgis traukia šių išstypėlių kamieno apimtis. Visad įsivaizdavau, jog sekvojų nacionalinis parkas bus apstus tik šių ir jokių kitų medžių ir pažvelgęs į viršų vargiai sugebėsiu įžvelgti medžių viršūnes, tačiau buvo ne visai taip.. Visas parkas atrodo lyg įprastas pušų bei keleto kitokių rūšių medžių miškas, su keliais takeliais ir žygiavimo trasomis vedančiomis prie pavienių šimtamečių sekvojų. Jaunos sekvojos atrodo visai kaip įprastos pušys, tiktai ne vieną amžių skaičiuojančios sekvojos sugeba išsiskirti savo sudėjimu.
Apie Death Valley pasakoti daug tikriausiai nebūtina. Keliavome rugsėjo mėnesį, kai karščio pikas jau būvo atslūgęs, tad pasitenkinome vos 40 (Celsijaus) laipsnių gaivinančia temperatūra :) Mirties slėnį pervažiavome per kiek daugiau nei pusdienį su trumpais sustojimais atsigaivinti išdžiūvusią burną, nusivalyti veidu srūvantį prakaitą bei pailsinti automobilį, dėl kurio kiek nerimavome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo.
Zion - vienas nuostabiausių gamtos kūrinių. Rausva. Ši spalva tiesiog dominavo visame parke. Visi takeliai nusėti rausvu smėliu, o rausvos uolos supančios iš visų pusių vertė jaustis tarsi pasakos šaly. Zion yra ganėtinai nedidelis parkas, tad kone visą jį apžiūrėti galima ir per dieną. Įvažiavus į parko teritoriją ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje po visą teritoriją keliauti galima nuolatos kursuojančiais parko autobusais.
Na ir paskutinysis iš nacionalinių parkų - Grand Canyon. Kanjonas išties įspūdingo dydžio ir grožio, tačiau pernelyg daug laiko jam neskyrėme, užtenka ir trumpam paganyti akis, jog vaizdas įstrigtų atmintyje visam gyvenimui.
Kur kas smagiau ir įsimintiniau buvo leistis į ilgus žygius, maudytis lediniame vandenyje ar kopti į kalnus galbūt ir ne pačiose žinomiausiose tačiau kartais netgi nuostabesniuose, atokesniuose gamtos kampeliuose.
Iki rimto kelionių pasakojimo dar toli, tačiau tikiuosi buvo įdomu.
Sukūriau ir trumpą video apie šią kelionę:
Pastarasis galbūt bus įdomiau nei pasakojimas :)

Kiek vėlokai, tačiau nutariau pasidalinti savo kelionės po JAV vakarinę pakrante šį rudenį patirtimi ir įspūdžiais.
Nuotykiai prasidėjo jau pirmomis vasaros dienomis, kai galiausiai atėjo ilgai lauktas metas krautis kuprines ir ruoštis į tolimiausią iki šiol kelionę. Apie vasarą praleistą laiką rašiau kitame forumo straipsnyje - https://uzdarbis.lt/t412649/vasara-kalifornijoje/page__p__3128549__fromsearch__1#entry3128549
Viso round trip'as truko 28 dienas, per jas aplankėme 4 valstijas: California, Arizona, Nevada ir Utah, bei pabūvojome 6 - iuose nacionaliniuose parkuose: Josemite, Kings Canyon, Seqouia, Death Valley, Zion ir Grand Canyon. Na o dabar apie viską kiek plačiau..
Prieš kelionės pradžią įsigijome metinį abonementą (annual pass), leidžiantį visus metus įvažiuoti į bet kurį nacionalinį ar valstijos reikšmės parką (State Park). Aplankant daugiau nei kelis parkus ši investicija tikrai atsiperka.
Kelionę pradėjome South Lake Tahoe miestelyje, kuriame praleidome vasarą. Keliavome su senu, 1996 metų Ford Explorer, o pravertė jis ne tik kaip priemonė nuo vieno taško iki kito nusigauti - nemažą dalį naktų, kai vakarus sutikdavome ne pačioje tinkamiausioje palapinei statyti vietoje, pastogę mums suteikdavo būtent šis erdvus senučiukas.
Pirmoji kelionės metu aplankyta vieta buvo Bodie State Park - tai aukso karštinės metu įsikūręs ir klestėjęs miestelis Kalifornijos valstijoje. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vaiduoklių miestų (ghost town) JAV. Norint nusigauti iki šios vietos gerą pusvalandį tenka važiuoti siauru žvyro keliuku, be jokios gyvos dvasios aplinkui. Pačiame miestelyje stūkso kelios dešimtys apleistų medinių namelių, keliose iš jų šiandien veikia muziejai.
Sekantis kelionės taškas - Josemite nacionalinis parkas. Šioje įspūdingo dydžio teritorijoje praleidome daugiausiai laiko - beveik keturias dienas, tačiau pamatėme vos mažytę dalelę nuostabaus gamtos grožio jame. Josemite parkas apima didžiulę teritoriją, visame parke yra apstu žygiavimo trasų, kuriose žmonių srautas yra ribojamas, tad norint pamatyti gražiausius parko kampelius kelionę reiktų planuoti iš anksto. O pamatyti tikrai yra ką - nuo didingų krioklių iki ramių ežerų, nuo žaliuojančių pievų iki dangų badančių kalnų viršūnių.
Ne ką mažiau dangų smaigstė ir aukščiausiais pasaulio medžiais tituluojamos sekvojos - Sequoia nacionaliniame parke. Nors sekvojos išties yra itin auštos, tačiau akį labiau nei jų ūgis traukia šių išstypėlių kamieno apimtis. Visad įsivaizdavau, jog sekvojų nacionalinis parkas bus apstus tik šių ir jokių kitų medžių ir pažvelgęs į viršų vargiai sugebėsiu įžvelgti medžių viršūnes, tačiau buvo ne visai taip.. Visas parkas atrodo lyg įprastas pušų bei keleto kitokių rūšių medžių miškas, su keliais takeliais ir žygiavimo trasomis vedančiomis prie pavienių šimtamečių sekvojų. Jaunos sekvojos atrodo visai kaip įprastos pušys, tiktai ne vieną amžių skaičiuojančios sekvojos sugeba išsiskirti savo sudėjimu.
Apie Death Valley pasakoti daug tikriausiai nebūtina. Keliavome rugsėjo mėnesį, kai karščio pikas jau būvo atslūgęs, tad pasitenkinome vos 40 (Celsijaus) laipsnių gaivinančia temperatūra :) Mirties slėnį pervažiavome per kiek daugiau nei pusdienį su trumpais sustojimais atsigaivinti išdžiūvusią burną, nusivalyti veidu srūvantį prakaitą bei pailsinti automobilį, dėl kurio kiek nerimavome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo.
Zion - vienas nuostabiausių gamtos kūrinių. Rausva. Ši spalva tiesiog dominavo visame parke. Visi takeliai nusėti rausvu smėliu, o rausvos uolos supančios iš visų pusių vertė jaustis tarsi pasakos šaly. Zion yra ganėtinai nedidelis parkas, tad kone visą jį apžiūrėti galima ir per dieną. Įvažiavus į parko teritoriją ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje po visą teritoriją keliauti galima nuolatos kursuojančiais parko autobusais.
Na ir paskutinysis iš nacionalinių parkų - Grand Canyon. Kanjonas išties įspūdingo dydžio ir grožio, tačiau pernelyg daug laiko jam neskyrėme, užtenka ir trumpam paganyti akis, jog vaizdas įstrigtų atmintyje visam gyvenimui.
Kur kas smagiau ir įsimintiniau buvo leistis į ilgus žygius, maudytis lediniame vandenyje ar kopti į kalnus galbūt ir ne pačiose žinomiausiose tačiau kartais netgi nuostabesniuose, atokesniuose gamtos kampeliuose.
Iki rimto kelionių pasakojimo dar toli, tačiau tikiuosi buvo įdomu.
Sukūriau ir trumpą video apie šią kelionę:
Pastarasis galbūt bus įdomiau nei pasakojimas :)

Kiek vėlokai, tačiau nutariau pasidalinti savo kelionės po JAV vakarinę pakrante šį rudenį patirtimi ir įspūdžiais.
Nuotykiai prasidėjo jau pirmomis vasaros dienomis, kai galiausiai atėjo ilgai lauktas metas krautis kuprines ir ruoštis į tolimiausią iki šiol kelionę. Apie vasarą praleistą laiką rašiau kitame forumo straipsnyje - https://uzdarbis.lt/t412649/vasara-kalifornijoje/page__p__3128549__fromsearch__1#entry3128549
Viso round trip'as truko 28 dienas, per jas aplankėme 4 valstijas: California, Arizona, Nevada ir Utah, bei pabūvojome 6 - iuose nacionaliniuose parkuose: Josemite, Kings Canyon, Seqouia, Death Valley, Zion ir Grand Canyon. Na o dabar apie viską kiek plačiau..
Prieš kelionės pradžią įsigijome metinį abonementą (annual pass), leidžiantį visus metus įvažiuoti į bet kurį nacionalinį ar valstijos reikšmės parką (State Park). Aplankant daugiau nei kelis parkus ši investicija tikrai atsiperka.
Kelionę pradėjome South Lake Tahoe miestelyje, kuriame praleidome vasarą. Keliavome su senu, 1996 metų Ford Explorer, o pravertė jis ne tik kaip priemonė nuo vieno taško iki kito nusigauti - nemažą dalį naktų, kai vakarus sutikdavome ne pačioje tinkamiausioje palapinei statyti vietoje, pastogę mums suteikdavo būtent šis erdvus senučiukas.
Pirmoji kelionės metu aplankyta vieta buvo Bodie State Park - tai aukso karštinės metu įsikūręs ir klestėjęs miestelis Kalifornijos valstijoje. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vaiduoklių miestų (ghost town) JAV. Norint nusigauti iki šios vietos gerą pusvalandį tenka važiuoti siauru žvyro keliuku, be jokios gyvos dvasios aplinkui. Pačiame miestelyje stūkso kelios dešimtys apleistų medinių namelių, keliose iš jų šiandien veikia muziejai.
Sekantis kelionės taškas - Josemite nacionalinis parkas. Šioje įspūdingo dydžio teritorijoje praleidome daugiausiai laiko - beveik keturias dienas, tačiau pamatėme vos mažytę dalelę nuostabaus gamtos grožio jame. Josemite parkas apima didžiulę teritoriją, visame parke yra apstu žygiavimo trasų, kuriose žmonių srautas yra ribojamas, tad norint pamatyti gražiausius parko kampelius kelionę reiktų planuoti iš anksto. O pamatyti tikrai yra ką - nuo didingų krioklių iki ramių ežerų, nuo žaliuojančių pievų iki dangų badančių kalnų viršūnių.
Ne ką mažiau dangų smaigstė ir aukščiausiais pasaulio medžiais tituluojamos sekvojos - Sequoia nacionaliniame parke. Nors sekvojos išties yra itin auštos, tačiau akį labiau nei jų ūgis traukia šių išstypėlių kamieno apimtis. Visad įsivaizdavau, jog sekvojų nacionalinis parkas bus apstus tik šių ir jokių kitų medžių ir pažvelgęs į viršų vargiai sugebėsiu įžvelgti medžių viršūnes, tačiau buvo ne visai taip.. Visas parkas atrodo lyg įprastas pušų bei keleto kitokių rūšių medžių miškas, su keliais takeliais ir žygiavimo trasomis vedančiomis prie pavienių šimtamečių sekvojų. Jaunos sekvojos atrodo visai kaip įprastos pušys, tiktai ne vieną amžių skaičiuojančios sekvojos sugeba išsiskirti savo sudėjimu.
Apie Death Valley pasakoti daug tikriausiai nebūtina. Keliavome rugsėjo mėnesį, kai karščio pikas jau būvo atslūgęs, tad pasitenkinome vos 40 (Celsijaus) laipsnių gaivinančia temperatūra :) Mirties slėnį pervažiavome per kiek daugiau nei pusdienį su trumpais sustojimais atsigaivinti išdžiūvusią burną, nusivalyti veidu srūvantį prakaitą bei pailsinti automobilį, dėl kurio kiek nerimavome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo.
Zion - vienas nuostabiausių gamtos kūrinių. Rausva. Ši spalva tiesiog dominavo visame parke. Visi takeliai nusėti rausvu smėliu, o rausvos uolos supančios iš visų pusių vertė jaustis tarsi pasakos šaly. Zion yra ganėtinai nedidelis parkas, tad kone visą jį apžiūrėti galima ir per dieną. Įvažiavus į parko teritoriją ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje po visą teritoriją keliauti galima nuolatos kursuojančiais parko autobusais.
Na ir paskutinysis iš nacionalinių parkų - Grand Canyon. Kanjonas išties įspūdingo dydžio ir grožio, tačiau pernelyg daug laiko jam neskyrėme, užtenka ir trumpam paganyti akis, jog vaizdas įstrigtų atmintyje visam gyvenimui.
Kur kas smagiau ir įsimintiniau buvo leistis į ilgus žygius, maudytis lediniame vandenyje ar kopti į kalnus galbūt ir ne pačiose žinomiausiose tačiau kartais netgi nuostabesniuose, atokesniuose gamtos kampeliuose.
Iki rimto kelionių pasakojimo dar toli, tačiau tikiuosi buvo įdomu.
Sukūriau ir trumpą video apie šią kelionę:
Pastarasis galbūt bus įdomiau nei pasakojimas :)

Kiek vėlokai, tačiau nutariau pasidalinti savo kelionės po JAV vakarinę pakrante šį rudenį patirtimi ir įspūdžiais.
Nuotykiai prasidėjo jau pirmomis vasaros dienomis, kai galiausiai atėjo ilgai lauktas metas krautis kuprines ir ruoštis į tolimiausią iki šiol kelionę. Apie vasarą praleistą laiką rašiau kitame forumo straipsnyje - https://uzdarbis.lt/t412649/vasara-kalifornijoje/page__p__3128549__fromsearch__1#entry3128549
Viso round trip'as truko 28 dienas, per jas aplankėme 4 valstijas: California, Arizona, Nevada ir Utah, bei pabūvojome 6 - iuose nacionaliniuose parkuose: Josemite, Kings Canyon, Seqouia, Death Valley, Zion ir Grand Canyon. Na o dabar apie viską kiek plačiau..
Prieš kelionės pradžią įsigijome metinį abonementą (annual pass), leidžiantį visus metus įvažiuoti į bet kurį nacionalinį ar valstijos reikšmės parką (State Park). Aplankant daugiau nei kelis parkus ši investicija tikrai atsiperka.
Kelionę pradėjome South Lake Tahoe miestelyje, kuriame praleidome vasarą. Keliavome su senu, 1996 metų Ford Explorer, o pravertė jis ne tik kaip priemonė nuo vieno taško iki kito nusigauti - nemažą dalį naktų, kai vakarus sutikdavome ne pačioje tinkamiausioje palapinei statyti vietoje, pastogę mums suteikdavo būtent šis erdvus senučiukas.
Pirmoji kelionės metu aplankyta vieta buvo Bodie State Park - tai aukso karštinės metu įsikūręs ir klestėjęs miestelis Kalifornijos valstijoje. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vaiduoklių miestų (ghost town) JAV. Norint nusigauti iki šios vietos gerą pusvalandį tenka važiuoti siauru žvyro keliuku, be jokios gyvos dvasios aplinkui. Pačiame miestelyje stūkso kelios dešimtys apleistų medinių namelių, keliose iš jų šiandien veikia muziejai.
Sekantis kelionės taškas - Josemite nacionalinis parkas. Šioje įspūdingo dydžio teritorijoje praleidome daugiausiai laiko - beveik keturias dienas, tačiau pamatėme vos mažytę dalelę nuostabaus gamtos grožio jame. Josemite parkas apima didžiulę teritoriją, visame parke yra apstu žygiavimo trasų, kuriose žmonių srautas yra ribojamas, tad norint pamatyti gražiausius parko kampelius kelionę reiktų planuoti iš anksto. O pamatyti tikrai yra ką - nuo didingų krioklių iki ramių ežerų, nuo žaliuojančių pievų iki dangų badančių kalnų viršūnių.
Ne ką mažiau dangų smaigstė ir aukščiausiais pasaulio medžiais tituluojamos sekvojos - Sequoia nacionaliniame parke. Nors sekvojos išties yra itin auštos, tačiau akį labiau nei jų ūgis traukia šių išstypėlių kamieno apimtis. Visad įsivaizdavau, jog sekvojų nacionalinis parkas bus apstus tik šių ir jokių kitų medžių ir pažvelgęs į viršų vargiai sugebėsiu įžvelgti medžių viršūnes, tačiau buvo ne visai taip.. Visas parkas atrodo lyg įprastas pušų bei keleto kitokių rūšių medžių miškas, su keliais takeliais ir žygiavimo trasomis vedančiomis prie pavienių šimtamečių sekvojų. Jaunos sekvojos atrodo visai kaip įprastos pušys, tiktai ne vieną amžių skaičiuojančios sekvojos sugeba išsiskirti savo sudėjimu.
Apie Death Valley pasakoti daug tikriausiai nebūtina. Keliavome rugsėjo mėnesį, kai karščio pikas jau būvo atslūgęs, tad pasitenkinome vos 40 (Celsijaus) laipsnių gaivinančia temperatūra :) Mirties slėnį pervažiavome per kiek daugiau nei pusdienį su trumpais sustojimais atsigaivinti išdžiūvusią burną, nusivalyti veidu srūvantį prakaitą bei pailsinti automobilį, dėl kurio kiek nerimavome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo.
Zion - vienas nuostabiausių gamtos kūrinių. Rausva. Ši spalva tiesiog dominavo visame parke. Visi takeliai nusėti rausvu smėliu, o rausvos uolos supančios iš visų pusių vertė jaustis tarsi pasakos šaly. Zion yra ganėtinai nedidelis parkas, tad kone visą jį apžiūrėti galima ir per dieną. Įvažiavus į parko teritoriją ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje po visą teritoriją keliauti galima nuolatos kursuojančiais parko autobusais.
Na ir paskutinysis iš nacionalinių parkų - Grand Canyon. Kanjonas išties įspūdingo dydžio ir grožio, tačiau pernelyg daug laiko jam neskyrėme, užtenka ir trumpam paganyti akis, jog vaizdas įstrigtų atmintyje visam gyvenimui.
Kur kas smagiau ir įsimintiniau buvo leistis į ilgus žygius, maudytis lediniame vandenyje ar kopti į kalnus galbūt ir ne pačiose žinomiausiose tačiau kartais netgi nuostabesniuose, atokesniuose gamtos kampeliuose.
Iki rimto kelionių pasakojimo dar toli, tačiau tikiuosi buvo įdomu.
Sukūriau ir trumpą video apie šią kelionę:
Pastarasis galbūt bus įdomiau nei pasakojimas :)

Kiek vėlokai, tačiau nutariau pasidalinti savo kelionės po JAV vakarinę pakrante šį rudenį patirtimi ir įspūdžiais.
Nuotykiai prasidėjo jau pirmomis vasaros dienomis, kai galiausiai atėjo ilgai lauktas metas krautis kuprines ir ruoštis į tolimiausią iki šiol kelionę. Apie vasarą praleistą laiką rašiau kitame forumo straipsnyje - https://uzdarbis.lt/t412649/vasara-kalifornijoje/page__p__3128549__fromsearch__1#entry3128549
Viso round trip'as truko 28 dienas, per jas aplankėme 4 valstijas: California, Arizona, Nevada ir Utah, bei pabūvojome 6 - iuose nacionaliniuose parkuose: Josemite, Kings Canyon, Seqouia, Death Valley, Zion ir Grand Canyon. Na o dabar apie viską kiek plačiau..
Prieš kelionės pradžią įsigijome metinį abonementą (annual pass), leidžiantį visus metus įvažiuoti į bet kurį nacionalinį ar valstijos reikšmės parką (State Park). Aplankant daugiau nei kelis parkus ši investicija tikrai atsiperka.
Kelionę pradėjome South Lake Tahoe miestelyje, kuriame praleidome vasarą. Keliavome su senu, 1996 metų Ford Explorer, o pravertė jis ne tik kaip priemonė nuo vieno taško iki kito nusigauti - nemažą dalį naktų, kai vakarus sutikdavome ne pačioje tinkamiausioje palapinei statyti vietoje, pastogę mums suteikdavo būtent šis erdvus senučiukas.
Pirmoji kelionės metu aplankyta vieta buvo Bodie State Park - tai aukso karštinės metu įsikūręs ir klestėjęs miestelis Kalifornijos valstijoje. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vaiduoklių miestų (ghost town) JAV. Norint nusigauti iki šios vietos gerą pusvalandį tenka važiuoti siauru žvyro keliuku, be jokios gyvos dvasios aplinkui. Pačiame miestelyje stūkso kelios dešimtys apleistų medinių namelių, keliose iš jų šiandien veikia muziejai.
Sekantis kelionės taškas - Josemite nacionalinis parkas. Šioje įspūdingo dydžio teritorijoje praleidome daugiausiai laiko - beveik keturias dienas, tačiau pamatėme vos mažytę dalelę nuostabaus gamtos grožio jame. Josemite parkas apima didžiulę teritoriją, visame parke yra apstu žygiavimo trasų, kuriose žmonių srautas yra ribojamas, tad norint pamatyti gražiausius parko kampelius kelionę reiktų planuoti iš anksto. O pamatyti tikrai yra ką - nuo didingų krioklių iki ramių ežerų, nuo žaliuojančių pievų iki dangų badančių kalnų viršūnių.
Ne ką mažiau dangų smaigstė ir aukščiausiais pasaulio medžiais tituluojamos sekvojos - Sequoia nacionaliniame parke. Nors sekvojos išties yra itin auštos, tačiau akį labiau nei jų ūgis traukia šių išstypėlių kamieno apimtis. Visad įsivaizdavau, jog sekvojų nacionalinis parkas bus apstus tik šių ir jokių kitų medžių ir pažvelgęs į viršų vargiai sugebėsiu įžvelgti medžių viršūnes, tačiau buvo ne visai taip.. Visas parkas atrodo lyg įprastas pušų bei keleto kitokių rūšių medžių miškas, su keliais takeliais ir žygiavimo trasomis vedančiomis prie pavienių šimtamečių sekvojų. Jaunos sekvojos atrodo visai kaip įprastos pušys, tiktai ne vieną amžių skaičiuojančios sekvojos sugeba išsiskirti savo sudėjimu.
Apie Death Valley pasakoti daug tikriausiai nebūtina. Keliavome rugsėjo mėnesį, kai karščio pikas jau būvo atslūgęs, tad pasitenkinome vos 40 (Celsijaus) laipsnių gaivinančia temperatūra :) Mirties slėnį pervažiavome per kiek daugiau nei pusdienį su trumpais sustojimais atsigaivinti išdžiūvusią burną, nusivalyti veidu srūvantį prakaitą bei pailsinti automobilį, dėl kurio kiek nerimavome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo.
Zion - vienas nuostabiausių gamtos kūrinių. Rausva. Ši spalva tiesiog dominavo visame parke. Visi takeliai nusėti rausvu smėliu, o rausvos uolos supančios iš visų pusių vertė jaustis tarsi pasakos šaly. Zion yra ganėtinai nedidelis parkas, tad kone visą jį apžiūrėti galima ir per dieną. Įvažiavus į parko teritoriją ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje po visą teritoriją keliauti galima nuolatos kursuojančiais parko autobusais.
Na ir paskutinysis iš nacionalinių parkų - Grand Canyon. Kanjonas išties įspūdingo dydžio ir grožio, tačiau pernelyg daug laiko jam neskyrėme, užtenka ir trumpam paganyti akis, jog vaizdas įstrigtų atmintyje visam gyvenimui.
Kur kas smagiau ir įsimintiniau buvo leistis į ilgus žygius, maudytis lediniame vandenyje ar kopti į kalnus galbūt ir ne pačiose žinomiausiose tačiau kartais netgi nuostabesniuose, atokesniuose gamtos kampeliuose.
Iki rimto kelionių pasakojimo dar toli, tačiau tikiuosi buvo įdomu.
Sukūriau ir trumpą video apie šią kelionę:
Pastarasis galbūt bus įdomiau nei pasakojimas :)

Kiek vėlokai, tačiau nutariau pasidalinti savo kelionės po JAV vakarinę pakrante šį rudenį patirtimi ir įspūdžiais.
Nuotykiai prasidėjo jau pirmomis vasaros dienomis, kai galiausiai atėjo ilgai lauktas metas krautis kuprines ir ruoštis į tolimiausią iki šiol kelionę. Apie vasarą praleistą laiką rašiau kitame forumo straipsnyje - https://uzdarbis.lt/t412649/vasara-kalifornijoje/page__p__3128549__fromsearch__1#entry3128549
Viso round trip'as truko 28 dienas, per jas aplankėme 4 valstijas: California, Arizona, Nevada ir Utah, bei pabūvojome 6 - iuose nacionaliniuose parkuose: Josemite, Kings Canyon, Seqouia, Death Valley, Zion ir Grand Canyon. Na o dabar apie viską kiek plačiau..
Prieš kelionės pradžią įsigijome metinį abonementą (annual pass), leidžiantį visus metus įvažiuoti į bet kurį nacionalinį ar valstijos reikšmės parką (State Park). Aplankant daugiau nei kelis parkus ši investicija tikrai atsiperka.
Kelionę pradėjome South Lake Tahoe miestelyje, kuriame praleidome vasarą. Keliavome su senu, 1996 metų Ford Explorer, o pravertė jis ne tik kaip priemonė nuo vieno taško iki kito nusigauti - nemažą dalį naktų, kai vakarus sutikdavome ne pačioje tinkamiausioje palapinei statyti vietoje, pastogę mums suteikdavo būtent šis erdvus senučiukas.
Pirmoji kelionės metu aplankyta vieta buvo Bodie State Park - tai aukso karštinės metu įsikūręs ir klestėjęs miestelis Kalifornijos valstijoje. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vaiduoklių miestų (ghost town) JAV. Norint nusigauti iki šios vietos gerą pusvalandį tenka važiuoti siauru žvyro keliuku, be jokios gyvos dvasios aplinkui. Pačiame miestelyje stūkso kelios dešimtys apleistų medinių namelių, keliose iš jų šiandien veikia muziejai.
Sekantis kelionės taškas - Josemite nacionalinis parkas. Šioje įspūdingo dydžio teritorijoje praleidome daugiausiai laiko - beveik keturias dienas, tačiau pamatėme vos mažytę dalelę nuostabaus gamtos grožio jame. Josemite parkas apima didžiulę teritoriją, visame parke yra apstu žygiavimo trasų, kuriose žmonių srautas yra ribojamas, tad norint pamatyti gražiausius parko kampelius kelionę reiktų planuoti iš anksto. O pamatyti tikrai yra ką - nuo didingų krioklių iki ramių ežerų, nuo žaliuojančių pievų iki dangų badančių kalnų viršūnių.
Ne ką mažiau dangų smaigstė ir aukščiausiais pasaulio medžiais tituluojamos sekvojos - Sequoia nacionaliniame parke. Nors sekvojos išties yra itin auštos, tačiau akį labiau nei jų ūgis traukia šių išstypėlių kamieno apimtis. Visad įsivaizdavau, jog sekvojų nacionalinis parkas bus apstus tik šių ir jokių kitų medžių ir pažvelgęs į viršų vargiai sugebėsiu įžvelgti medžių viršūnes, tačiau buvo ne visai taip.. Visas parkas atrodo lyg įprastas pušų bei keleto kitokių rūšių medžių miškas, su keliais takeliais ir žygiavimo trasomis vedančiomis prie pavienių šimtamečių sekvojų. Jaunos sekvojos atrodo visai kaip įprastos pušys, tiktai ne vieną amžių skaičiuojančios sekvojos sugeba išsiskirti savo sudėjimu.
Apie Death Valley pasakoti daug tikriausiai nebūtina. Keliavome rugsėjo mėnesį, kai karščio pikas jau būvo atslūgęs, tad pasitenkinome vos 40 (Celsijaus) laipsnių gaivinančia temperatūra :) Mirties slėnį pervažiavome per kiek daugiau nei pusdienį su trumpais sustojimais atsigaivinti išdžiūvusią burną, nusivalyti veidu srūvantį prakaitą bei pailsinti automobilį, dėl kurio kiek nerimavome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo.
Zion - vienas nuostabiausių gamtos kūrinių. Rausva. Ši spalva tiesiog dominavo visame parke. Visi takeliai nusėti rausvu smėliu, o rausvos uolos supančios iš visų pusių vertė jaustis tarsi pasakos šaly. Zion yra ganėtinai nedidelis parkas, tad kone visą jį apžiūrėti galima ir per dieną. Įvažiavus į parko teritoriją ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje po visą teritoriją keliauti galima nuolatos kursuojančiais parko autobusais.
Na ir paskutinysis iš nacionalinių parkų - Grand Canyon. Kanjonas išties įspūdingo dydžio ir grožio, tačiau pernelyg daug laiko jam neskyrėme, užtenka ir trumpam paganyti akis, jog vaizdas įstrigtų atmintyje visam gyvenimui.
Kur kas smagiau ir įsimintiniau buvo leistis į ilgus žygius, maudytis lediniame vandenyje ar kopti į kalnus galbūt ir ne pačiose žinomiausiose tačiau kartais netgi nuostabesniuose, atokesniuose gamtos kampeliuose.
Iki rimto kelionių pasakojimo dar toli, tačiau tikiuosi buvo įdomu.
Sukūriau ir trumpą video apie šią kelionę:
Pastarasis galbūt bus įdomiau nei pasakojimas :)