Green day

Tikėjimas, manau, yra asmeninis, o ne globalus dalykas, o tikėti galima į daug ką, nebūtinai tik į tai, ką apibrėžia religinės dogmos. Pvz gali tikėti į aukštesnę jėgą, bet nepripažinti visų religijos niuansų, kad buvo taip, o ne kitaip. Gali tikėti budistų išsakomis tiesomis, kuriose apskritai joks dievas neegzistuoja, gali žmogus nors į perkūną su dzeusą tikėti, jeigu jam nuo to geriau. Svarbu neprimetinėti savo tiesų kitiems, nes kaip iš tikro viskas yra - niekas nežino. Tarkim aš tikiu, kad egzistuoja kažkokia aukštesnė jėga, likimas, bet savęs nelaikau jokios religijos atstove. Tiesiog

Tikėjimas ir religijos nėra vienas ir tas pats, nereikėtų suplakti šių dviejų terminų į vieną. Religijos - mechanizmai, kurie kažkada puikiai valdė mases, bet tamsūs Viduramžiai jau seniai praėjo ir bauginti žmones pragaro liepsnomis - ne taip lengva. Krikščionybėje ir islame apskritai, mano akimis, tiek daug nelogiškumų, absurdo, kad nežinau, kaip įmanoma tikėti tokiomis pasakomis, kaip moteris, pastojusi nuo šventos dvasios, prisikėlęs ir numiręs jos sūnus, kuris vandenį vertė vynu, vaikščiojo vandens paviršiumi, o paskui nukeliavo kažkur į dangų t.t. Fantazijos ir tiek.

Kaip gerai, kad yra daugiau Klaipėdos "mylėtojų", nes pažįstami vis nusistebėdavo, kad noriu būtent ten :) Pasidalinsiu ir aš savo asmeniniais pastebėjimais. Aš irgi jau kurį laiką rimtai galvoju apie gyvenimą šiame uostamiestyje. Sostinė niekada netraukė. Per didelis miestas, per daug žmonių, kurių ten vis daugės, nes dauguma studentų po mokslų linkę likti ten, kamščiai, per dideli atstumai (faktas, kad jei gyveni miegamajame rajone ir pėstute negali nueiti į centrą - man atrodo didelis minusas), o kur dar kosminės NT kainos... Kaunas (nors čia ir studijuoju) irgi visai nelimpa prie šir