Toresnew

Tai jis pats susikure sau toki ivaizdi ir pats viesinasi, kiek begali. Galejo ramiai sukti bapkes ir su mergom duotis.

Siūlau paprašyti tos kariškės surašyti tokį atsakymą (nėra jokio komisijos verdikto, jiems px visos traumos, ligos ir t.t.) raštiškai, pasirašytą iš savo poskyrio kuriam nors šauktiniui, ir jį atsiųsti arba elektroniniu paštu, arba registruotu paštu. Jeigu surašys, visi čia esantys žinos, su kokiu skyriumi geriau neprasidėti, kol dar nepradėjo tvarkytis dokumentų (primenu - galima rinktis BET KURĮ teritorinį padalinį dokumentams tvarkytis, eiti medicininę, nepriklausomai nuo to, prie kokio padalinio esi priskirtas). Bus galima ir paviešinti tokį jau oficialų atsakymą per žiniasklaidą, kad daugiau tokių nesąmonių nebebūtų. Bet manau, kad tokiu atveju ji vyniotųsi jau, myktų ir nieko nedarytų arba akis draskytų, kodėl ji čia turi tuo užsiimti. Visa tai būtų daroma tik dėl to, kad egzistuoja įstatymai, kurių privalo laikytis visi. Ir jie juos lyg ir žino (bet apsimeta, jog nežino).
 
Tiems, kas parašo argumentuotą prašymą, pagrindžia jį dokumentais, tikrai atideda, ir nereikia čia kryžiaus kelių eiti, nebent tai koks durnynas būtų. Nežinau, kokiame ten užkampyje tokia "bananų respublika", bet jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokius geriausia skųsti aukščiau. Tvarka pagal įstatymus visiems vienoda. Ir galiausiai tie kariškiai patys dažnai, būna, nieko nežino ir pasakoja tik nuogirdas, patingėję įsigilinti į konkrečią situaciją. :)
 
Bet galiu nebent įtarti, kur maždaug galėtų kažkokios nesąmonės būti. Pagal 2018-04-16 duomenis prisegu lentelę, kurioje nurodyta:
1. Kiek pašaukta šauktinių pagal teritorinį padalinį.
2. Keliems tarnyba jau atidėta.
3. Kokį procentą nuo visų pašauktų tai sudaro.
 
Pačios lentelės reprezentatyvumu galima kažkiek abejoti, nes niekaip nepavyks gauti duomenų, kuriuose būtų nurodyta, kiek asmenų rašė prašymą tarnybą atidėti. Tai yra, geriau būtų skaičiuoti procentą nuo rašiusių prašymą, o ne nuo iš viso pašauktų, nes dabar išeina, kad rašiusių prašymus proporcijos panašios visuose teritoriniuose padaliniuose, kas iš esmės tėra prielaida, kurios neįmanoma patikrinti viešai prieinamais duomenimis, o ne faktas. Kita vertus, galbūt čia menka ir paklaida būtų, nes greičiausiai visur bus prievolininkų, norinčių, kad jiems tarnybą atidėtų. Tad tendencija, manau, parodoma aiški. Lietuvos vidurkis - 10,97%, o štai šie padaliniai labiausiai gaili atidėti (žemiau už vidurkį) - Vilniaus RKPKS, Šiaulių RKPKS, Telšių KPKP, Kauno RKPKS, Marijampolės KPKP, Jurbarko KPKP. O štai Šalčininkai net ketvirtadaliui savo šauktinių tarnybą atidėjo (įdomu kodėl :D).

Viska Liner galiu pritart. 95% degradu is kaimu, nieko nesiekiantys gyvenime. Kariuomeneje yra 4 diskusiju temos: 1. ######i 2. Pisimas 3. Suksiu kasiaka sestadieni 4. Prisigersiu kaip tapke sestadieni. Kas antras zodis keiksmazodis. Vadai tokie patys. Ypac visokie eiliniai ir vyr. eiliniai. Leitenantai normalesni, nes su mokslu. Juokinguausia, kai svaigsta apie pareiga tevynei kiekviena diena nors ten paciu 98% dirbanciu tik del pinigu uz nieko neveikima. Parekauja, i miska kartu nueina ir 1000 i kisene pasiema. Durys kartais buna pravertos tai puse i telefonus sulinde, serzantai visokie 10-11 val dienos eina i kacelka sportuot. Ant tiek daug darbo, kad net randa laiko vidury darbo dienos i kacelka eit. Sarkazmas aisku. Absoliutus laiko svaistymas. Kiekviena diena einam i miska ir darom ta pati judu, dengiu nesamone nors paskaitos pavadinimas visada skirtingas sugalvotas. Per 5 men viena karta saudziau. 45 kulkas issoviau. Jei karas prasidetu buciau nerealiai pasiruoses. Vel sarkazmas. Esu saulys gelbetojas. 5 dienas mokemes kaip bintuot zaizda. Tapau srities specialistu. Vel sarkazmas. Visokiu granatsvaidziu, kulkosvaidziu GvT turi laikytis nors gyvenime to ginklo neturesi. Tas pats, kas turet teises masinos, bet niekada nevairuot. Armija yra absoliuciai beprasmis dalykas, nes jie niekada nepatiria tikros situacijos jausmo. Sufeikintos pratybos, kurios niekada neatstos tikro karo. Butu tikras karas tai visi drebanciom kalaskem lakstytu ir nieko nedarytum kaip treniravaisi. Cia tas pats, kas futbolininkas 10 metu treniruotusi rungtynem, bet ju niekada nesuzaistu. Karys 10 metu treniruojasi, bet tikram kare niekada nedalyvauja, nes jo nera. Absolutely useless. Dabar sedziu trecia savaite cia del karantino ir turiu klausyt diskusiju apie pisimus ir lytinius organus. Negi tik tokie degradai Lietuvoj like? Toks kaimu kaimas ta Lietuva. Sorry uz klaidas, per tela rasau dabar vykstant muilo sventei, kur po 20 min vel bus purvinos grindys.

Pirma neprisistatęs laiku gausi laišką į namus, jei jį ignoruosi gausi laikšką į darbovietę. Tame laikške bus data ir laikas kada prisistatyti surašyti administacinio nusisžengimo protokolo ir grasinimas, kad jei neatvyksi atvesdins policija. Baudos tau šeip niekas nesiūs. Turėsi nuvykti, tipo sutikti, kad padarei nusižengimą ir uždės 15 e baudą ir paskirs datą kada pasitikrinti sveikatą. Jei ją igoruosi gausi 30 e baudą ir vėl laiškai ir tt. Kaip jau minėjau ankščiau, nuvažiavus ten jus terorizuos ir bandys įteikti, kad eitum į savanorius, nes tipo vis tiek gausi tarnaut ir tipo bent pinigų daugiau gausi ir šeip jaučiais toks spaudimas ten, klausinėja kodėl neatvykai laiku ir tt. Aišku įjungi durniaus režima ir sakiau, kad nieko neižinojau apie jokius šauktinius ir tt. Vienas bachuriukas prieš mane susileido :D pradėjo spausti ir sutiko eit i savanorius.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
 
Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

 
Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
 
Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


 
"Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
"Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
"Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
"Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
"Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
"Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
"Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

 
Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



 
Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
 
(Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
 
 
NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
 
(Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
 
 
Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
 
(Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
 
 
Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
 
(Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
 
 
Niekada, niekada NESITEISINK
 
(Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
 
 
Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
 
(Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
 
Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
 
(Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
 
RINKIS protingai
 
(Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

 
Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.

Padaręs begalę apsipirkimų internete ir dažnai kontaktuodamas su ten prekiaujančiais pardavėjais susidariau įspūdį apie kliento svarbą ir kokiais būdais ten ar kur kitur prekiaujantys pardavėjai turi išlaikyti, nustebinti savo klientus bei taip pat užtikrinti jog nesklandumams atsitikus jų neprarastų. Pastaruoju metu padarius šimtus apsipirkimų per Ebay bei pastebėjus, kad tiek Lietuvoje tiek užsienyje ne daug individualių pardavėjų, o dažnai net ir galingų prekinių ženklų stengiasi žengti tą papildomą žingsnį jog klientas susidarytų ''wow'' įspūdį, nors tai ir turėtų būti kiekvieno tęstinę veiklą vykdančio individualaus pardavėjo, o tuo labiau solidaus prekinio ženklo tikslas.
 
Pradėsiu nuo neigiamų pavyzdžių, kurie mums yra gan gerai pažįstami ir dažnai matomi forume. Narys prekiauja forume, jo pirkėjas yra kažkuom nepatenkintas (pvz. kokia smulkmena dėl kurio negrąžinsi daikto atgal), pardavėjas sako: ''taip jau buvo'', ''ne mano reikalas'' ir susilaukia neutralaus, o kartais gal net ir per agresyvaus neigiamo atsiliepimo. Ką daro pardavėjas? Jis vėl negalvoja apie klientą ir kerštaudamas deda neigiamą atsiliepimą galvodamas apie jį kaip apie kokį kenkėją, ramybės drumstėją, bet ne apie potencialų klientą ateityje. Negana to jog pardavėjas neišsprendžia situacijos pirkėjui, jis sukelia problemų sau, sukuria apie save neigiamą įspūdį (kas kainuos daug potencialių klientų) bei sugaišta daug brangaus laiko. Ir visa tai dėl ko? Dėl nemokėjimo bendrauti su klientais ir nemokėjimo išspręsti problemos (ypač menkos, kada pirkėjui nereikia grąžinti prekės).
 
Grįžtame prie Ebay, dažnai apsipirkdami Ebay pastebėsite jog dažniausite susilauksite prekės, dažnai prie jos dar bus invoice-sąskaita. Retesniais atvejais prie invoice ar ant atskiro lapo pamatysite prašymą uždėti 5 žvaigždutes bei susisiekti prieš dedant neutralų/neigiamą atsiliepimą, tai atspausdintas lapas ir aiškiai matosi jog toks yra siunčiamas kiekvienam pirkėjui. Žinoma toks dalykas padeda šiek tiek pagerinti statistiką bei padeda išvengti tokių pirkėjų, kurie deda neutralius/neigiamus atsiliepimus prieš tai nesusisiekę, bet tai ir iš esmės viskas. Prisiminkime tą ''wow'' elementą, jis ir yra jūsų svarbiausias tikslas siekiant jog pirkėjui sudarytumėte patį geriausią įspūdį.
Pasidalinsiu istorija, kartą užsisakiau labai pigų daiktą iš skandinavo pardavėjo. Pradaręs dėžutę prie to ką užsisakiau radau kai ką kas mane nustebino. Pamačiau ranka parašyta raštelį, kuris skambėjo maždaug taip: ''Mes esame sunkiai dirbantys studentai ir vertiname kiekvieną klientą'' po to padėkojo, bet ne banaliai. Atrodo paprastas dalykas, bet toks gestas yra labai teigiamas daugeliu aspektų nes:
· - Yra užmezgamas glaudus ryšys tarp pardavėjo ir pirkėjo (o tai reiškia geresni atsiliepimai ir daugiau pardavimų)
· - Pagarbos rodymas, kadangi tai ranka parašytas tekstas.
· - Tiesiog linksmas dalykas, paįvairinantis rutiną ir tavo apsipirkimą (o smagūs/netikėti dalykai taip pat prisideda prie to jog tu to pardavėjo lengvai nepamirši).
Pasidalinsiu dar viena panašia istorija.
Pirkau taip pat pigų daiktą, šį kartą iš latvio pardavėjo. Iš mažos dėžutės išsitraukiu pirkinį, bet dar jaučiu jog kažkas ten yra, o ten – saldainis. Vienas saldainis. Tai buvo pirmas kartas kada pardavėjas nuėjo tą ''extra mile'' parodydamas jog jam rūpi klientas. Atrodo kas čia tas saldainis, jo net nevalgiau, bet esmė ne pačiame saldainyje, o jo įdėjime bei netikėtumo elemento sukūrime. Kaip ir praeitame pavyzdyje tai pagyvina apsipirkimą ir net dar labiau. Tu pas tokį pardavėją norėsi sugrįžti nes žinai jog gausi papildomų dovanų ir jis tave vertins. O kas svarbiausia, tokiu gestu pardavėjas nustato ''toną'' ir jau toks pardavėjas niekada nedarys naujoko klaidų, kurias kaip jau minėjau dažnai matome forume.
Prieš keletą metų per Ebay pardaviau vieną diską, kuris buvo plastikinėje dėžutėje. Jis buvo voke su burbuliukais, bet kelionės metu dėžutė vistiek sugebėjo žymiai įskilti. Pardavėjas iškart uždėjo neutralų atsiliepimą net nesusisiekęs su manimi. Ką dariau aš? Visų pirma susisiekiau su pirkėju, paaiškinau jam situaciją jog tai buvo pašto kaltė ir tai padariau LABAI MANDAGIU tonu, nes tai yra svarbu visada, o ypač esant tokiai situacijai. Pirkėjas kažką atrašė ir pamačiau, kad vien žodžiais greitai situacijos neišspręsiu. Tad nors ir tai nebuvo mano kaltė, bet galvodamas apie savo klientą ir atsiliepimą, pasiūliau 1 euro kompensaciją už dėžutę. Nusiuntus kompensaciją pirkėjas pakeitė atsiliepimą ir pats dar pagalvojęs pasakė jog matomai tikrai čia pašto, o ne mano kaltė. Šioje situacijoje pilnai galėjau kelti bangas, sakyti, kad tai buvau ne aš, bet pagalvokite, ar verta tai daryti? Tai tik sudarys neigiamą įvaizdį klientui, sugaišins jūsų laiką bei rizikuosite gauti neigiamą/neutralų atsiliepimą ar komentarą.
Turėjau Ebay'uje ir dar vieną įdomią situaciją. Užsisakiau iš JAV daug maisto produktų, bet dabar jau pats susimokėdamas prirašiau žinutėje jog pardavėjas gali nesikuklinti ir pridėti ką nors nemokamai kadangi perku daug prekių, o ir jo antkainiai buvo nemaži. Iš pardavėjo nesulaukiau žinutės, bet kai gavau siuntas buvau nustebintas nes gavau dovanų, kurios buvo vertos apie 10 eurų, o ir pardavėjui buvo gerai, nes galėjo įdėti tai ko turėjo per daug inventoriuje/kas buvo nereikalinga. Tad čia geras pavyzdys kaip reikia elgtis tiek pirkėjams tiek pardavėjams.
Dar vienas superinis pavyzdys kai yra galvojama apie klientus bei ryšį su jais. Facebooke užmatytas pavyzdys, įkeltas 2016 metais.
LIDL atsidarė parduotuvę ir kaiminystėje gyvenantiems žmonėms į pašto dėžutes įdėjo štai ką:
https://www.15min.lt/m/id/verslas/bendroves/lidl-pirkejus-is-anksto-eme-vilioti-sokoladu-663-633445?sa=X&ved=2ahUKEwj5g7GEqfTeAhXIKlAKHTzeDmEQ9QEwAnoECAcQAw
Kokius pozityvius dalykus tai suteikia jau minėjau praeituose pavyzdžiuose, bet šiame pavyzdyje būtent išsiskiria tai jog daiktas nėra bevertis ir tai yra gauta visiškai nemokamai. Tad iškart kyla mintis jog toks gestas yra labai netikėtas ir tokia dovana tokiam būriui žmonių yra tikrai labai dosnu. Turint prekinį ženklą yra labai svarbu jog dabartiniai ar potencialūs klientai asocijuotų tave su kuo daugiau pozityvių dalykų, dar geriau jei tave asocijuoja su kažkokiu išskirtiniu teigiamu dalyku (šiuo atveju dosnumu, ko konkurentai Lietuvoje nedaro dažnai).
Dažnai matome nesutarimus, bet beveik visais atvejais vos vienas nuoširdus ''atsiprašau'' ar padovanota maža smulkmena gali kuo puikiausiai juos išspręsti. Viskas ką reikia padaryti, tai padėti savo ego į šalį, jo negali būti parduodant prekę ar paslaugą.
Visiems dabartiniams ar ateityje planuojantiems prekiauti nariam norėčiau palinkėti nežiūrėti į prekybą paviršutiniškai ir stengtis procesą paįvairinti bei pasmaginti tiek sau, tiek pirkėjui.

Žmogus sutaria su manim, kad jam reikalinga profesionali svetainė (TVS), viską sutarus, jis prašo pradėti darbus, o avansa perves per kitą darbo dieną, pažadėjo, nepervedė, sakė kitą dieną, taspats. Gudrolis po kelių dienų, forume kuria temą, kad jau pats kuria profesionalias svetaines (teikia paslaugas). Išvaistytas laikas, avansas nesumokėtas, žmogus greičiausiai bando tokiu būdu prikaupt sau portfilio, "tu padaryk biški, avansas bus". Nerekomenduoju paslaugų, peržvelkit jo paskutinias temas.

Sveikas,
Paveiksliukai iš techninės pusės apdoroti tvarkingai, daug mažų detalių ir įvairių formų naudojamos figūros. Pasakyčiau, kad tikrai stengtasi atlikti darbus kuo geriau. Tačiau iš meninės dalies trūksta idėjų, taip pat ir spalvų. Iš pirmo žvilgsnio matosi, kad daugumai paveiksliukų naudojama analoginė centruota forma. Todėl tampa žiūrėti ne taip įdomu, kaip turėtų. Be to apie spalvas, dažniausiai naudoji tamsias, niūrias spalvas (33 iš 53), prie jų praranda žavesį tikrai verti dėmesio paveiksliukai.
Taigi siūlyčiau pagilinti žinias spalvų derinime.
 
Labiau patiko pirmieji darbai, jie buvo orginalūs, bet labiausiai patiko šis paveiksliukas:

Sveikas,
Paveiksliukai iš techninės pusės apdoroti tvarkingai, daug mažų detalių ir įvairių formų naudojamos figūros. Pasakyčiau, kad tikrai stengtasi atlikti darbus kuo geriau. Tačiau iš meninės dalies trūksta idėjų, taip pat ir spalvų. Iš pirmo žvilgsnio matosi, kad daugumai paveiksliukų naudojama analoginė centruota forma. Todėl tampa žiūrėti ne taip įdomu, kaip turėtų. Be to apie spalvas, dažniausiai naudoji tamsias, niūrias spalvas (33 iš 53), prie jų praranda žavesį tikrai verti dėmesio paveiksliukai.
Taigi siūlyčiau pagilinti žinias spalvų derinime.
 
Labiau patiko pirmieji darbai, jie buvo orginalūs, bet labiausiai patiko šis paveiksliukas: