ecoxo

Kas būtų jeigu būtų. Argumentai mano nėra stiprus, bet tavo atsakymai dar silpnesni, ta prasme, visomis prasmėmis. 
 
Kas būtų jeigu ryt numirtum? Būtum miręs.
 
Ta prasme, kad ir kiek tu bandysi man čia traukt faktų ir protint tai nieko nepakeis ir nepakeis dėl aibės priežasčių, viena iš jų jau paminėjau viršuje. 
 
Dauguma dalykų, tarp jų ir galimybe mokytis aukščiau užsidirbti turėjau pats. Tas pats ir su medicinos paslaugomis kuriomis neįmanoma naudotis praktiškai. Nepaeinant pas gydytojus papuoli po mėnesio laiko tik tam, jog tave persiųstu pas kitus gydytojus. 
 
Ką darai tokiu atveju? Galimybės dvi.
 
Eini į privačias klinikas ir gauni tikrai sąlyginiai "gera" pagalba, priežiūra, bet už tai susimoki kelis savo atlyginimus, dar priklausomai nuo to kokių sveikatos negalumų turi ir tai vėl kaip tu galėjai atspėti, kainuoja pinigus. 
 
Na arba, lauki, jeigu neturi galimybės užsidirbti ir lauki užtektinai ilgai, tam, jog galimas ligos sprendimas būtų nukeltas dar velnias žino kiek laiko kol tave persiųs pas tinkama daktarą. Čia sakykim yra vienas iš flaws, kuris egzistuoja senai. 
 
Bet tai vėl priveda prie to paties, pinigų. Esmė tokia, jog viskas ką dabar turėjau ir turiu, mokslas kuri eisiu už pinigus, daiktai, būstas yra principe rezultatas sunkaus darbo - ačiū man ir mano laiko dedikacijai. 
 
Ir staiga ateina ponas, kuris galimai yra tarnavęs man ir sako. Tu esi verktinis, eik atitarnausi ir galėsi mokytis ir daryt ką nori, kas čia yra, čia tik 9 mėnesiai. 
 
Ir aš tau atsakau tokiam ponui - nori, eik, švaistyk laiką ir tarnauk. Aš nežadu nukelti mokslų DAR METAMS kai turėjau praleist nemažai laiko ir taip kaupdamas ir užsidirbdamas pinigus mokslams. Aš taip pat nežadu apsimetinėti patriotų ir bandyti įtikti kitiems tik tam, jog galėčiau uždarbio forume vėliau pizdėlint, kad kokie jus visi blogi, aš vat atitarnavau ir nėra problemų. 
 
Kai man reikia, kai aš sergu, kai aš turiu mokytis ir daugelyje visų kitų aspektų, viskas ką aš gaunu yra rezultatas finansų kurios galiu leisti. Taip, kad, patriotiškas žmogau aš tau siūlau, eik, atitarnauk už mane. Tu esi patriotiškas, tu žinai kas yra pareiga ir svarbiausiai jog turi užtektinai laiko kuri gali švaistyt. Eik, tarnauk už mus visus tuos, kurie verkia ir nežada ten eit. Būk geresnis už mus. 
 
Aš atsisakau švaistyt laiką, juolab kai tai yra prievarta nesidomint, turi žmogus intereso, neturi. Imt, bele imt, aš net nešneku apie atsiliepimus kai kurių šauktinių ar savanorių kurie nuėjo ir tvirtina jog tai yra visiškas LAIKO ŠVAISTYMAS.
 
Ir tas pabaigoje "KAS BŪTŲ JEIGU NEATVAŽIUOTU?!" ir neatvažiuoja seneliumbai į butą buvo laužtasi ir iškviesta policija buvo net per kelis kartus, nes pirma kart mat jie pamanė, kad melagingas iškvietimas. Vienintelė tarnyba kuri dar tvarkingai reaguoja, tai turbūt greitoji pagalba, bet čia jau kaip pasiseks.
 
Ir šiaip, mesk ta " kas būtų jeigu būtų " kaip močiutė kokia. 
 
Ir išvis, koks tau skirtumas kas ką veikia jog negali tarnaut 9 mėnesių, nes tu galėjai? Kiekvieno gyvenimas yra kiekvieno pasirinkimas, nei tu, nei karo prievolė nėra tai, kas turėtų domėtis ir nurodinėti ką aš turėčiau daryti ir ko aš neturėčiau. 
Jeigu ir aš tuos 9 mėnesius mamai ant kupros prasedėčiau vietoje tarnybos, tai neturėtų jaudint tavo šiknos, rūpinkis savo daržu, o ne svetimais gyvenimais, mielasai. 

Prieš kažkur 4 metus sugalvojau kad profesija kurios tada mokiausi man visiškai netinka ir noriu siekti kažko daugiau. Pasidomėjau ką čia galėčiau veikti iš namų ir nuotoliniu būdu, pradėjau mokytis corel/photoshop/illiustratoriaus - tapau dizaneriu (banalu labai, panašiai kaip dabar fotografų visokių privisę) ir kažkokius ten dizainus pagal akį braižyt savamoksliškai, po kurio laiko pramokau tai daryti ganėtinai neblogai, pradėjau laikytis trendų, mokytis apie teoriją dizaino. Gaudavau užsakymų logotipams, kažkokiems paprastiems saitų/appsų apipavidalinimams.
 
Atėjo laikas kai padarius keletą saitų dizainų paprašė kad vieną ir sukodinčiau. Turėjau tada kažkokiu html, css bei js bazinių žinių tai pagalvojau why not. Pradėjau daryti, kažkaip vargais negalais sukodinau tą saitą. Gavau ir pinigų kažkiek, dabar gal atrodo juokingos sumos, bet tada kaip visiškai experience neturinčiam ir savamoksliui bičiukui savo rankomis ir protu uždirbti pinigai buvo kažkas wow.
 
Pradėjau mokytis daugiau, atsirado troškulys mokėti ir galėti daugiau, nes žinodavau ką pasidarysiu pats - nereiks mokėti ar dalintis su kažkuo. Pramokau gerai css'ą, pradėjau lyst giliau į frontendą ir per keletą mėnesių jau galėjau sukodinti beveik betkokį dizainą pagal psd. (not pixel perfect though). Pradėjau gauti daugiau užsakymų, bet nieko gero už paprastus saitus klientai mokėti nenorėjo, porą kartų ir apgautas likau - saitą sukodinau o pinigų nesumokėjo.
 
Pradėdavau gauti užklausų apie svetaines kuriose klientai galėtų patys keisti turinį, cms/ arba sisteminė veikla kokia. Atsisakydavau nes visiškai nemokėjau backendinių kalbų, bet užklausos davė naują progą mokintis ir plėsti žinias. Pradėjau mokintis ir ruoštis jeigu kokie klientai sugalvotų paprašyti kažko panašaus. Prasidėjo nuo draugo užklausos sukurti ganėtinai paprastą projektą non-profitui. Galvoju kodėl ne, spaudimo nebus, kažkaip galvos neskaudės.
 
Su draugu pradėjom ir sukodinom kažkaip vargais negalais. O aš toliau mokiausi. Daugiausiai tai atsidarydavau padarytus projektus ir mokydavausi struktūros, analizuodavau kodą (opensource MVC daugiausiai) Po kurio laiko nonprofitas atnešė vaisių - footeryje įdėtas kontaktas į tada dar nemokamą mano domeną kuris kabjo ant nemokamo hostingo atvedė keletą klientų. Pradėjau daryti sistemas, pasakydavau kad padarysiu ir padarydavau, nors buvo atvejų kai dirbdavau visą mėnesį ar daugiau su projektais kurie uždirbdavo po 200€. Nusprendžiau kad šiek tiek per daug vargstu savarankiškai dirbdamas, reikia daug laiko skirti klientų paieškai, relationship managmentui, spėti su projektais už kuriuos prašydavau per mažai ir dar iš to pragyventi/taupyti. Pradėjau daugiau chalymiti, nes vien freelancinimui pinigų nepakako - visokių keistų laikinų darbų apsiimdavau kad užsidirbti pinigų pragyvenimui/naujo kompo pirkimui, nes laptopas su kuriuo tada dirbau pradėjo lenktis. (pjoviau žolę, apleistus sodus tvarkiau, kokias malkas paskaldydavau, etc)
 
Nusprendžiau įsidarbinti kad gaučiau patirties dirbant komandoje ir galbūt pramočiau gerų kodo taisyklių ir t.t. Vargau ilgą laiką kol gavau darbą, nes portfolio nebuvo geras, daugiausia frontendiniai saitai, o aš ieškojau fullstack. Pasikviesdavo įmonės dažnai labai į pokalbius, bet norėdavo kad angularu/reactu kurčiau frontendą, ko aš visikai nemokėjau. Pradėjau kurti sau projektų su php, atlikau keletoje vietų praktikas trumpas. Po kokių metų pavyko susirasti darbą. Poto ir kitą darbą. dabar turiu nemažai freelance projektų, realiai nespėju.
 
Pradžioje ilgai vargau. Sakyčiau suinvestavau 1.5metų kol pradėjo nešti vaisių kažkokių mano darbas (pajamos išaugo šiek tiek daugiau minimumo).Labai daug dienų būdavo kai mokinimasis + darbas/chalymas trukdavo 18h+. Beveik visus savaitgalius paaukojau. Per pirmus pusantų - porą metų sumoje uždirbau gal 2k€. Viskas vyko mažame miestelyje, gyvenau su tėvais kol mokiausi ir dirbau.
 
Tl;dr; - Pradėjau nuo dizaino, buvau savamokslis. Toliau pramokau kodinti su youtube bei daug tutorialų, opensource projektų analizavimo pagalba. Vargau pusantrų -porą metų su freelance ir darbo paieškomis, gyvenau už ~100€/mėn + ką galėdavau pachalymit, vasarą žolę apleistuose soduose pjaudavau, valydavau sklypus ir bandydavau užsidirbti visais būdais tiek kad poto galėčiau kurį laiką mokintis netrugdomas. Kažkada ir darbą susiradau. Nebuvo lengva kelionė, bet jeigu reikėtų kartot - kartočiau. Tada neatrodė baisu ir neliūdėjau labai nes niekad prabangiai negyvenau.

Ačiū labai, bet, gaila, jau turėjau. Po kelerių metų teko užsidaryti, nes visiškai ėjau tik į minusą.
Žinote, kaip būna: arba moki parduoti, arba ne. Aš visiškai nemoku parduoti... Moku tik užsiimti pačia kūryba, ne verslu.
Bandžiau samdyti vadybininkę, bet vieną dieną dingo žmogus kaip į vandenį, ir tiek.
Tad dirbu šiuo metu kaip samdoma darbuotoja, darbą beprotiškai myliu, bet uždarbiai mūsų įmonėje labai maži.
Dar kartą ačiū už palaikymą!

Jei tu grazi, tekek uz manes! :D

o galiausiai pas pensijonieriu ateis zeko "kojos" ir nuneš ta 20k kučą, parems kentus su savo kojne :D Net zekai zino kur investuot, o temos autorius niekaip :D

Mercedes Benz CLS 350 4matic,
Kasko 1.350 EUR
Civilinė 280 EUR
Naujos žieminės padangos su ratlankiais 800 EUR
Plovimo abonementas Švaros broliuose 250 (metam)
Silberauto aptarnavimai - 350 EUR metam.
Kuras minimum 200 EUR MĖN.
Dar + galimi smulkūs ar ne smulkūs gedimai.
 
 
Ką tu vairtuoji, kad tau su viskuo išeina įtilpti į 500 su lizingu ?
 

maistas apie 200-300 valgant uzkandinese ir mazai gaminant. mokesciai apie 100eur, telefona pastaruoju metu naudoju darbini kaip asmenini, apie 5-8eur per men. susitaupo. kuras be didesniu isvyku iki 100€. viskas kas lieka veliau is taupykles isleidziama masinos remontams ir kelionems, pramogoms. pramogos 0-200€ men, priklauso nuo oro salygu, nuotaikos ir pazystamu aktyvumo. niekas nerasote kiek isleidziate alkoholiui, ar dauguma prie maisto ta suma priskyre? alko apie 30-40€ alui, pilnai uztenka atsipalaiduot, meciau rukyti nes esu skupas ir pasirode kad per brangus malonumas :)

Rūkiau kokius 8 metus. Man pavyko mesti rūkyti, kai pradėjau mesti svorį bandqant prisijaukinti bėgimą. Tuo metu (čia apie 2010-2012 metai) labai kilo bėgimo mada, prasidėjo maratonai, gal dėl to pasąmoningai pasirinkau šį būdą kaip svorio mažinimo priemonę. Pradėjau nuo gan lengvų 20 min prasibėgimų, ir vis ilginau, bėgdavau ne atstumą, bet tam tikrą užsibrėžtą laiką. Ir tam tikru momentu pajutau, kad rūkymas trukdo. Ypač pasijautė, kai pasiekiau bėgimo laiką apie 40 min, kai jau jėgos eina į pabaigą. Tuomet pradėdavau "spjaudytis plaučiais", kartais atrodė, kad apsivemsiu, būdavo bloga.. Plaučiai tikrai valėsi. Ir tiesiog savaime pradėjau nebenorėti rūkyti.
Svorio numečiau, bėgimas užkabino, nubėgau du pusmaratonius, įrodžiau, kad galiu, ir viskas.
Dabar, numestas svoris sugrįžęs, bet rūkymas - ne. Nerūkau iki šiol, tik kelis kartus per metus kažkur kaljaną patraukiu.
 
Sėkmės metantiems!

Keli patarimai, galbut padesiantys ir tau, nes pagelbejo ir man.
-Isidiek koki quit smoking appsa ir sek kiek laiko nerukai.
-paskaitinek https://www.reddit.com/r/stopsmoking/ , nes ten visi tokie pat kaip ir tu.
-Tu esi tu ir DEK ant visu rukanciu. Irodyk, jog gali atsikratyti iprocio. Ne pasiteisnimas, jog kiti itakoja tave, nejau ir tu nori buti tokiu pat?
-suprast ir isigilink, kodel rukymas yra blogai. Be kertinio supratimo, nelabai toki ir nuvaziuosi. Pvz.: 3eur kasdien - dideli pinigai, ######o salti lauke, atsibodo smirdeti ir kosyti ir t.t.
 
As truputi didziuojuosi savim, nes jau 7men nieko nebevartoju. Paleidau daug ka, nuo zoles iki alkoholio, viena grazia diena. :) Dabar draugas ikvepe /nofap, tai jau 26a diena (draugui 3ias menuo)
 
Sekmes tau kovojant su savim :)

Paskaiciau ir nelabai suprantu kur problema :) Rasei, kad nedristi kreiptis i psichologa, tai manau, kad dar nera taip blogai ir nesi visiskam dugne is kurio noretum atsispirti. Patikek, kai bus labai blogai, tikra nebegalvosi apie baimes ir ieskosi pagalbos. Pabandymui gali pabdenrauti per skype ar e-mailais su psichologais jei tau nedrasu gyvai. Tai as galvoju, kad tiesiog paauglystes problemos. Daug kam pasitaiko nepritapimas prie aplinkos, kazkas patiria patycias, bet vakar skaiciau knygoje, kad mes negalim pakeisti savo praeities, to kas buvo, tai kam vel grysti prie to ir parintis ? Jei gerai suprantu tai problema tame, kad skaitai nieko nepasiekes ? O kas ikale i galva, kad turi kazko pasiekti ? Ar visi turim buti verslininkai, sekmingi zmones ? Knygoje "subtilus menas nekrusti sau proto"rase, kad vien soc. tinklu itaka zmonems kala i galva, kad turi buti sekmingesnis, turtingesnis ir kitokesnis. Bet pagalvok o lyginant su kuom ? As turbut panasioje sitaucijoje buvau (po biski brendu lauk), kad issikeliam sau per didelius lukescius, kuriu nepasieke mes nusiviliame savimi. Tai ir nesimokyk, jei nejauti, kad nori ar nezinai ko nori. Turi darba, suzadetine, pinigu, neguli parke nusigeres.

Kaip suprantu esmė ne tame, kad ji neturi pinigų, o jos supratimas toks, kad vyras turi už viską mokėt. T.y. jei turėtų - vistiek neduotų. Žodžiu pradedančioji barakuda. Kažkokios ateities su ja gali neplanuot. Net jei ir pavyks ją vesti - vistiek būsi po padu kol ji dulkinsis su kitais. Būtum gerai uždirbantis verslininkas - galėtum ją laikyti šalia kaip papuošalą, bet kaip suprantu tavo pinigai riboti, tai geriau mesk ją ir susirask normalią, kol viso neištaškei. Aišku visų mūsų patarimai tau į vieną ausį įeina į kitą išeina, nes esi į ją įsikliopinęs iki ausų, kitaip jau pats viską suprastum ir nereiktų kurt šios temos. Vistiek liksi su ja toliau ir būsi jos melžiamas kol jai netaps per mažai ir nesusiras kito.

Svarbu ne diplomas o zinios.Diplomas cia tik popieriaus gabalas kuri gaves galesi pasikabinti ant savo WC duru.

Keliavimas yra iliuzija.
 
Keliavimas yra tiems, kas nemegsta, nejaucia malonumo savo kasdieniame gyvenime. Punktas, kad keliavimas padeda pabegti nuo rutinos parodo, kad 99% zmoniu gyvenima depresuotus, beprasmius gyvenimus. Nesvarbu kiek tu uzdirbi, kokia isvaizda ir t.t.
 
Keliavimas sukuria iliuzija, placebo efekta, kad kitur tai kazkiek geriau ir idomiau. Su keliavimu tu maskuoji simptoma, bet negydai ligos, kuri siuo atveju yra tavo beprasme kasdienybe, dar kitaip vadinama hamster wheel.
 
Sakai keliaudamas sutinki nauju zmoniu, naujo maisto paragauji, nauja pleza pamatai, bet tu viska ta pati gali padaryti toje vietoje, kur tu dabar gyveni. Gyveni tam paciam mieste 30 metu ir kiekviena diena sutinki naujus zmones, pradedant nuo pardavejos, baigiant zmogum sedinciu ant suoliuko. Bet tu neatkreipi i tai demesio. Kai nuvaziuoji i nauja sali paatostogaut pardaveja ir sedinti mociute ant suoliuko tau staiga pasidaro idomi, bet savo mieste tau jos staiga neidomios.
 
Maisto paragauji naujo? Turek siek tiek fantazijos ir netingek ir galesi pasigamint italiskus, prancuziskus ar korejietiskus pietus. Bet ne, tu gyvendamas savo mieste 30 metu ta pati kiekviena diena valgai, o kai nuvaziuoji kitur jau tau entuziazmas kazka naujo pabandyt, bet ta pati nauja galetum ir savo namuose pasidaryt. Garantuoju yra koks 50 restoranu tavo mieste, kur nebuvai kojos izenges, bet va tas restoranas Italijoj tai buvo kazkas wow.
 
Daugumai keliavimas patinka ne del keliavimo principo, o tiesiog jis sukuria laikina placebo efekta.
 
Esme, kad 99% zmoniu nemegsta savo kasdienio gyvenimo, todel nori nuo jo begti. Keliavimas yra viena begimo formu.
 
Jeigu tau pavyktu susikurti prasminga kasdieni gyvenima, tau nereiketu keliauti niekada gyvenime, tau nereiketu begti nuo kasdienybes.
 
Deja, kapitalizmas yra visuomenes vezys. Begi, bet nesupranti, kur begi.