Kaip kažkur rašė, jog konkursas buvo 4 į vieną vietą. Tai norint patekti į pirmą grupę, kurioje dėsto patyrę programuotojai iš EIS Group, Baltic Amadeus, Visma reikia turėti motyvacijos bei +- kažką būti darius su programavimu (kurti svetaines ar šiaip žiūrėjęs/ mokęsis savarankiškai ar kitaip programuoti). Į pirmą grupę priėmė 27 žmones. O antrai grupei dėsto mokytojai iš mokyklos, kurie praktiškai neturi jokios patirties su programavimu... Aš kadangi prieš čia patekdamas beveik neturėjau jokios rimtos patirties (buvau sukūręs tik wordpressinius tinklalapius bei žiūrėjęs python programavimo tutorialus), tai atėjau kaip visiškai žalias bei nieko nemokėdamas, bet vis tiek patekau į 1 grupę.
Čia mokoma: kaip dirbti su VM VirtualBox bei Linux, HTML, CSS, SQL, JAVA, Spring, Hibernate, JSF (PrimeFaces), Git, Maven, Scrum. Tai yra tai ko +- nori darbdaviai (EIS Group daugiausia), nes kitur vietoj PrimeFaces daugiausia naudojama AngularJS, kurio čia nemokoma bent kol kas. Programoje buvo JavaScript ir jQuery, bet gavom tik kelias teorijos skaidres, o praktiškai nieko labai nedarėm, taigi tą reikia savarankiškai mokytis ir bandytis pačiam.
Atsiskaitymai būdavo po kiekvieno dalyko. O mokoma taip: lengvi dalykai (Linux, HTML, CSS, SQL) eina paraleliai su JAVA. Kas susiję su JAVA, tai buvo atsiskaitymas iš JAVA pagrindų bei reikėjo sukurti CRUD aplikaciją naudojant JAVA, Spring, Hibernate, JSF (PrimeFaces), Git, Maven. Po visų atsiskaitymų, po naujų metų prasideda praktika mokykloje, kuri trunka/truko 9 savaites. Per ją reikėjo sukurti appsą. Šiais metais reikėjo sukurti projektų valdymo sistemą (kažką panašaus į JIRA). Po praktikos mokykloje eina praktika įmonėje. Tam, kad paimtų praktikuotis į EIS Group, Baltic Amadeus, Vismą ar Tieto reikia iš kiekvieno dalyko turėti ne mažiau 7. Tiesa iki šio laiko mūsų sumažėjo nuo 27 iki 17. Kai kurie nesuderino mokslų su darbu (kas buvo nepatartina - dirbti). Kiti nebeatlaikė/nepasitikėjo savo jėgomis. Man, kaip pradėjus programuot nuo 0, tai buvo puiki patirtis :) Nes išmokau nuo 0 sukurti kažkokį tai appsą.
Ši IT akademija taip pat labai naudinga tiems, kas nori persikvalifikuoti į IT sritį. Šiais ir praėjusiais metais čia įstojo žmonės, kurie jau buvo kažką baigę (turėjo bakalaurus, magistrus ar net doktoranto laipsnį :D ). Aš taip pat čia įstojau jau pabaigęs prieš tai nesusijusius su IT mokslus.
Jei dar kas turės kokių klausimų, tai galit rašyti į PM arba čia komentuot :)
EDIT: pridedu dar vieną atsakymą: Po kiekvienos teorinės paskaitos yra praktinės užduotys (visuose dalykuose). Tai kiekvieną dieną buvo +- 2 val. teorijos ir 2 val. praktikos (čia grubiai imant, nes kai kuriomis dienomis buvo ir vien teorija, kai kuriomis vien tik praktika). Pradedant nuo pradžių, tai iš pradžių moko kaip dirbti su VirtualBox ir Linuxais, po to su HTML ir CSS kaip susikurti statinį tinklapį (dar ir JavaScript ar jQuery įeina šiek tiek), po to su SQL kaip sukurti duomenų bazę bei išsiselektinti norimas užklausas (dirbom su H2 duombaze). Tada pereinama prie JAVA pagrindų: mokoma sintaksė bei kiti pagrindiniai dalykai/operacijos. Praktinės užduotys JAVA pagrinduose turbūt buvo kaip ir mokykloje :D Iš pradžių viską spausdinom į konsolę per System.out.println . Po to darėm kažkokią užduotį susijusią su pinigais/banku ir darėm su User input. Po to papasakojo apie Maven, Git, Scrum(JIRA). Pasibandėm kažkiek. Tada prasidėjo paskutinis dalykas - JAVA technologijos, kurių metu daugiausiai ir išmokom, nes buvo mokoma kaip sukurti veikiantį CRUD (Create, Read, Update, Delete) appsą. Tam naudojom Maven, Spring, JSF (PrimeFaces), Hibernate. O praktikos metu jau reikėjo padaryti ne tik paprastą CRUD, bet realų naudingą produktą/aplikaciją - sukurti projektų valdymo sistemą (kažką panašaus į JIRA).
EDIT v2: pridedu dar vieną atsakymą: Aj jo, dar užmiršau temoje paminėti, jog yra kompiuterinių žinių patikrinimas bei motyvacinis pokalbis. Tai tam, kad įstotum reikia tą testą bent 50% gal padaryti (man stojant buvo klausimai apie Windows, HTML, ant lapo parašyti html lenteles kelias su visais tagais, ir sunkiausia paskutinė užduotis - bet kokia kalba sukodinti fibonačio seką (fibonacci sequence) ant lapo :D), testo metu niekuo negalėjo naudotis, viskas buvo ant A4 lapo rašoma ranka :D . Manau, jog ten kas susiję grynai su programavimu nereikia nieko tiksliai būtinai padaryti, svarbu, jog būtų kažkas į temą, kad matytų, jog yra potencialo, nes aš net tos HTML lentelės tagus blogus parašiau, o tą fibonačio seką tai iš viso nesamones kažkokias rašiau (buvau matęs tik Python pamoką kažkokią, kur tą fibonačio seką programavo, bet niekuo naudotis negalėjo, tai kiek atsiminiau kažką tai bandžiau :D o pokalbyje, tai svarbiausia motyvacija, tavo noras mokytis bei tobulėti.
Nu aš atėjau žalias ta prasme, jog prieš tai buvau sukūręs tik kelis Wordpress'inius tinklapius, kur absoliučiai jokio programavimo nedariau, gal tik kai kur su HTML pakeisdavau/ padarydavau kažką, bet net su CSS nieko padoraus nebuvau daręs. Apie HTML ir CSS žinoma, kad žinojau, tačiau apie rimtą programavimą ar net SQL nieko nežinojau. Kas norit čia įstoti tai patariu iki stojimo pereiti kokius nors online kursus apie JAVA. Žinoma geriausia pradėti apskritai nuo to pradžių: aš bent buvau peržiūrėjęs computer science fundamental videos: https://www.youtube.com/playlist?list=PLrC-HcVNfULbGKkhJSgfqvqmaFAZvfHes
bei buvau peržiūrėjęs gal ~10 MIT video https://www.youtube.com/playlist?list=PL4C4720A6F225E074 ar https://www.youtube.com/watch?v=bX3jvD7XFPs&index=1&list=PLB2BE3D6CA77BB8F7
Po to galit praktikuotis atliekant online JAVA kursus, kažkokį kursą baigę net galit gaut sertifikatus (pvz: edx.org, codeschool.com, udacity.com, udemy.com, coursera.org, lynda.com, pluralsight.com, teamtreehouse.com). Taip pat youtube yra įmanoma rasti neblogų kursų, tačiau reikia pasirinkti geriausius, kad būtų +- nuoseklumas kažkoks bei visa serija video to paties kūrėjo. P.S. kai kuriuos mokamus video galima rasti torrentuose.
Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.
Pozityvus mąstymas yra labai svarbus gyvenimo elementas, jis teigiamai veikia kūrybą, motyvaciją, darbą, finansus, šeimą, laisvalaikį – visą tavo gyvenimą. Tačiau, daugybė veiksnių lemia kaip tu žiūrėsi į vieną ar kitą situaciją, kokia bus tavo mąstysena ir ar būsi pasiruošęs prisileisti prie saves teigiamus, tave džiuginančius dalykus, o neigiamus pašalinti kaip įmanoma greičiau.
Žodis turi galią
Klausykis savo žodžių ir kontroliuok ką kalbi. Teigiami žodžiai tave ir tavo aplinkinius motyvuos, padrąsins, pamokys, sukels pozityvias emocijas, o tai reiškia jog turėsi daugiau draugų, geriau seksis darbe, turėsi daugiau galimybių. Kai tuo tarpu neigiami išsireiškimai neigiamai veiks aplinkinius, jei esi itin neigiamas žmogus ir jei su tavim bendraujantys žmonės nuo tavęs neatitolsta – jie taip pat maitinsis tuo negatyviu mąstymu, dalinsis panašiomis mintimis. Venk tokių frazių kaip: ''man nesiseka'', ''esu nelaimingas'', ''bijau to ir to'', ''ateityje bus geriau, o dabar pakentėsiu'' ir panašiai.
Nenori to, nori gyventi pozityvų gyvenimą be problemų? Kartok sau jog neturi problemų iki kol tuom patikėsi. Visus vargus tu meti lauk, nuo šiol tavo gyvenime nėra jokių neigiamų dalykų. Yra tik pozityvus dalykai. Jei kažką neigiamo pamatai – tai išmeti iš savo galvos ir jei reikia, pasirūpini jog fiziškai to nebūtų šalia tavęs (kaip įmanoma greičiau). Negatyvumas yra kaip piktžolė – neleisk jai augti, nes kuo toliau tuo sunkiau bus ją išrauti.
Nekalbėk apie neigiamus dalykus kai to daryti nėra būtina. Viena yra pamineti faktą, kurį tiesiog privalai paminėti, bet kita yra dejuoti, verkšlenti, skųstis. Ar matėte kada žmogų su tobula šeima, neturintį finansinių problemų, neturintį sveikatos problemų, kurios jį erzintų ir kurios jam trukdytų, tiesiog laimintį gyvenime, bet verkšlenantį dėl kiekvieno menknieko? Žinoma, kad ne. Net jei ir tai ne menkniekis, tu galvą gali nukreipti į tą negatyvą arba į kitus pozityvius dalykus savo gyvenime. Tu negali žiūrėti į abu dalykus skirtingose pusėse vienu metu. Ar kada matėte besijuokiantį žmogų, kuris tuo metu būtų nelaimingas? Ne, net jei ir jį kažkas slėgė prieš 10 minučių, jis tą akimirką to atsisakė. Tu turi padaryti tą patį tik visam laikui ir neleisti negatyvioms mintims patekti į tavo pasamonę. Tu nuo to atsiriboji, tai nėra tavo dalis.
Pasiteisinimai
Nesiteisinkinkite kodėl negalite susidoroti su negatyviais dalykais dabar. Aš per storas, plonas, kvadratinis nes ..., tačiau nieko nedarau, o tik verkšlenu. Neturiu pinigų nes visi Lietuvoje vagys, bloga valdžia, nėra darbų, nežinau ko noriu, nėra galimybių, mažos algos. Visa tai tik pasiteisinimai, tai tik neigiami žodziai, o ką padarei, kad būtų kitaip, ką? Turi priėjimą prie interneto kur gali būtų kūrybingas, gali susisiekti su daugeliu žmonių iš įvairių pasaulio šalių, čia nesvarbu koks minimalus atlygis vienoje ar kitoje šalyje. Ar internete ar už jo ribų gali visada dirbti pats sau, kodėl to nedarai jei nepatinka viskas kas yra aplinkui? Nedrįsti, bijai? O kodėl? Jei nepatinka aplinka – tai keisk aplinką (atnaujink arba pakeisk į naują) ir gyvenk taip kaip nori tu. O galbūt tu esi nevykėlis, sugebi tik skųstis ir to nesugebi padaryti?
Atsimink žodžio DABAR galią. Turi problemą? Su ja tvarkaisi dabar, ją pašalini arba bent nusprendi kaip tai pašalinti kuo greičiau. Matai kažką pozityvaus? Tada to imiesi, nepraleidi progos, tai yra tai ką mėgsti, tad kodėl gi ne? Suteik tam prioritetą. Daug bėdų užpuolė? Neužpuolė, jas DABAR meti lauk ir sau pasilieki tik tai kas pozityvu, tai kas negatyvu keliauja į šiukšlinę. Ne kažkada ateityje, o dabar kovoji su visais blogais veiksniais šiuo metu ir nekaupi piktžolių gyvenime.
Kvailumas
Itin kvailas dalykas kalbant apie pozityvumą – siaubo filmai, žmogus save apgauna jog mato teigiamą dalyką ir nori jį paversti pramoga. Jei žmogus turi sutrikimų ir jam kitų skausmas (kad ir suvaidintas) teikia džiaugsmą, tada su tuo žmogumi yra kažkas ne taip. Tave turi maitinti teigiami, o ne neigiami dalykai. Specialiai gąsdini save, žaidi su savo psichologija bei emocijomis, stebi kraupius (nors ir suvadintus, bet realistiškus dalykus tam jog pakankintumei save ir kažkaip tai paverstumei mėgiamu dalyku). O po to, tokių pomėgių mylėtojai stebisi kodėl jie bijo būti namie vieni, kodėl bijo šešėlių, košmarų ir kitų dalykų, kurių normalus, vien pozityvius dalykus priimantis žmogus niekada nepropaguos ir tuo labiau nesimėgaus. Ką neužtenka negatyvių dalykų gyvenime, jog dar reikia gyvenimą kompensuoti siaubo filmais ar panašiais dalykais? Kokią tau vertę suteiks pamatytas kraujas ar skausmas? Nei iš to sužinosi kažką svarbaus nei pasijuoksi.
Medžioklė. Ar tau patinka žaloti kitą gyvūną? Pašaudyti gali ir į taikinį šaudykloje. Ar jauti pasitenkinimą matydamas kito skausmą? Viena yra žvejoti kai tą žuvį valgysi, o ji ne be reikalo mirs, bet kita yra be priežasties nušauti stirną, stebėti ją kraujo klane ir paskui didžiuotis jos iškamša, tai tiesiog nesveika. Senovėje gyvunus medžiodavome dėl mėsos, čia viskas tvarkoje. Mėsą turime valgyti, tačiau mes turime gerbti kiekvieną gyvybę ir jei ta gyvybė nelemia mūsų išlikimo – jos atimti mes neturime teisės.
Alkoholis, narkotikai, rūkymas. Meti lauk viską kas su tai susiję įskaitant draugus (arba jie irgi meta arba meti juos). Negyveni degradavusio žmogaus gyvenimo ir neturi tokių aplink save. Jei turi tokių įpročių, tada nuo šiol sau nebemeluoji, į galvą įsikali jog tu būsi geresnė savo versija ir savęs nebežalosi! Kaip ir neigiamus žodžius, meti toksiškus įpročius į šiukšlinę!
Tad tavo pozityvūs pasirinkimai turi būti morališkai teisingi ir sveiku protu suvokiami. Nes kitaip gaunasi chaosas, tai kas tau atrodo pozityvu, realybėje yra negatyvu ir daugelį dalykų matai aukštyn kojomis.
Problemos
Niekam tavo verkšlenimai bei dejonės nerūpi. Ar kada girdėjai ką nors sakantį: ''O geras, paverkšlenk daugiau, dar neturėjau užtektinai negatyvumo šią dieną''. Tad negadink gyvenimo kokybės sau ir kitiems.
Negyvenkite su problemomis. Nepatinka darbas - pakeisk jį, neleisk blogam veiksniui tavęs veikti. Negali laikinai jo pakeisti? Viskas tvarkoje, bet tuo metu tą negatyvų dalyką padaryk pozityviu. Pažiurėk kas tau tame darbe patinka, ką gali pakeisti. Kažkas nepatinka? Žiurėk į tai kaip į humorą, ir/ar išbandymą, bet kaip, bet tik be nervų, pykčio, baimės ir kitų blogu emocijų. Tuo tarpu ieškok alternatyvos, nes tu turi turėti teigiamą variantą. Tokį, kuris tavo gyvenimo kokybę kels į viršų. Tad dabar vietoj to jog nekęstumei savo gyvenimo, tu pakeiti požiūri į jį ir gerini jo kokybę.
Neleisk problemoms tavęs valdyti. Susitrenkei ranką ar koją? Žinoma pirmas sekundes yra natūralu reaguoti į skausmą, bet ką darysi po to? Keiksi visa pasaulį ar pozityviai pažiūrėsi į tai kaip atsitiktinį ir/ar juokingą nutikimą kuriam neturi teikti per daug reikšmės?
Žmogus sunkiai serga, žino, kad tikriausiai greitai mirs. Taip, jis gali verkšlenti kaip viskas blogai (tai būtų toleruojama, bet tai nėra teigiama nei aplinkiniams nei jam pačiam). Arba, žmogus gali į tai žiūrėti pozityviai, viską apmąstyti. Tokioje situacijoje suprasi tikrąją gyvenimo vertę ir jei neskirsi laiko verkšlenimui, tą laiką skirsi labai prasmingiems dalykams. Tas trumpas laikas bus daug prasmingesnis nei didelė dalis tavo praeities. Daugybė kitų pozityvių minčių gali aplankyti tokį žmogų, jis gali tai priimti kaip iššūkį su kuriuo nori kovoti. Jei žmogus nėra ateistas, jis supras jog mirtis tai pradžia, o ne pabaiga ir t.t. Toliau kovoji ir lieki pozityvus!
Viskas tik į gerą
Negatyvūs veiksniai anksčiau ar vėliau vistiek bus teigiami, pvz. auto avarija – draudimas, pasimokai, vertini gyvenimą. Tad kam nervuotis dėl to kas jau atsitiko jei tai kas įvyko praeities nepakeis? Tačiau tai nereiškia jog į gyvenimą žiūrėtumei pro rožinius akinius, neprisiimtumei atsakomybės ir panašiai.
Jei taves paklausia kas tau yra ir jei pasakai jog tau skauda galvą, tai nėra ''skundimasis'', tai faktas. Tačiau jei tu toliau dejuoji koks tavo gyvenimas blogas, tada tu jau savo gyvenimą darai neigiamu ir skundiesi. Net jei ir pats nemini neigiamų dalykų gyvenime, bet reikia konstatuoti faktą, tada paversk neigiamą dalyką teigiamu. Skauda galvą nes buvo kupina įspūdžių diena, kuri buvo to verta. Skauda galvą, bet eisi miegoti kas yra pozityvus dalykas, o ryte bus nauja diena be skausmo ir bus teigiamų veiksnių joje.
Sunku nepaminėti kažko neigiamo? Tada nesakyk nieko. Jei kažkurioje vietoje tu nesusilaikai ir pradedi piešti savo gyvenimą neigiamomis spalvomis - tokiomis situacijomis geriau patylėk. Labai dažnai naudojama frazė ''galvok ką kalbi'', bet dažnas vis tiek pasako kažką neigiamo nepagalvojęs. O ar pagalvotumei smarkiau jei suprastumei jog tai stipriai liečia tavo gyvenimo kokybę? Atmink – žodis turi galią, ką mastai - tą ir kalbi, ką kalbi - tas palies tavo ir kitų gyvenimus, tad mąstyk pozityviai.
Mėgaukis tuom ką mėgsti ir leisk tam augti. Mėgsti piešti ir jauti jog tai padaro tave laimingu? Piešk kuo dažniau, taip tavo emocijos bus geresnės ir neigiami dalykai netrukdys. Leisk tiems mėgstamiems veiksniams augti, pagrįsk jais savo gyvenimą, daugiau jų - geresnė gyvenimo kokybė. Tai gali būti mėgstami hobiai, gyvenamoji vieta net minimalūs vienkartiniai dalykai kaip mėgstama daina ar paglostytas gyvūnas, kurie iš tikro nėra vienkartiniai, bet yra dalis to ką tu mėgsti. Apsupk save tuo kas gerina tavo gyvenimo kokybę, nekalbėk ir aplink save neturėk to kas negatyvu. Kuo mažiau negatyvių žmonių, negatyvių naujienų dienraščiuose bei kitos neigiamos aplinkinės informacijos. Galbūt tau atrodo, kad tai tavęs neliūdina, neįžeidžia, netrukdo, bet jei tai nepagerina tavo gyvenimo kokybės, tavęs nepradžiugina, neinformuoja apie kažką svarbaus, nepamoko, tada kam tau to reikia vietoj kažko pozityvaus?
Neigiamas dalykas yra neigiamas nes tu taip manai. Yra puikus lietuviškas posakis: ''Nėra to blogo kas neišeitų į gerą''. Kad ir kas benutiktų, iš to gali išeiti kažkas teigiamo. Sumušė tavo pažįstamą? Galbūt tai sukėlė didžiulį skandalą ir sukėlė persversmą kuris teigiamai paveiks šalį jog tokių nutikimų būtų mažiau. Džiaugtis nereikia, esmė tame jog nepaskęstumei negatyvume. Net ir ekstremalioms situacijomis yra teigiami aspektai. Galbūt susilaužei koją, tačiau tavo nelaimingą atsitikimą pamatęs žmogus iškvietė greitąją ir tapote geriausiais draugais. O galbūt dar nieko teigiamo neįvyko tačiau įvyks būtent dėl tos situacijos, tik tu to nežinai ir be reikalo jaudiniesi. Kad ir kas benutiktų, iš to išsišakos teigiami ir neigiami veiksniai, bet kokie bus tavo prioritetai?
