nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
Kavos puodelių filosofija Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)
Mokslo atžvilgiu, tai yra gerai - bet gyvenimo...Greitai nebejusime gyvenimo teikiamų malonumų, nes viskas keičiasi(ir turbūt bus pakeista) į virtualų pasaulį. Bendravimas, jau ir taip jis yra labai išsikerojęs po visą internetinę erdvę, greitai nebemokėsim bendraut su realiu žmogum stovint prieš jį(čia požiūris radikaliai taikant). Norim garsų? Paukščių,vėjo, galų gale gamtos ir t.t ? Įsijungsim turbūt juos per play'erį, taip pat "paleisim" kokią virtualią programa ir klausysim, žiūrėsim...Jau dabar be darbo(bet ir nuo jo priklauso) žmogus praktiškai sedėti gali namie, dabar kiek dar žinau, daug kas užsisakinėja telefonu(picos ir visa kita). Ar nebus taip, kad "Noriu pasigaminti kažką, įlendu į internetą, užsakau produktus, man atveža juos į namus" Vietoj to, kad išeit pasižmonėt... Aš kalbu(rašau) apie tai, kokia žala yra daroma, bet mes jos nepastebim. Vis daugiau žmonių sieja savo profesija su IT, jaunų(aišku tai yra protingas dalykas). Bet kas bus po 10-20 metų ?(ne, nereikia nei tiek:). Keletas mano aplinkos žmonių(tai yra pusbroliai: 10-12metų). Jau su akiniais sėdi, kiauras dienas prie PC, jau tarsi "zombiai" - į lauką neina, kai kviečiasi draugai(galbūt tai jau asmeninės bėdos, nes vertybes renkiesi pats). Bet dabar pagalvokit, kokia situacija bus po 3-5-rių metų? Aš puikiai žinau tokių pavyzdžių, kaip nemoka bendrauti su mergina, kai kompanijoje būna tylus, nieko nesako, tampa silpna būtybe, nes visko bijo, prie ekrano jaučiasi tvirtai ir užtikrintai, o realybėje viskas jam kelia pavojų ir jis tampa uždaras, jam nemalonu būti tarp žmonių, bendrauti. Tai ar tokio gyvenimo reikia? Nemanau. Kaip ir kažkas jau minėjo - Technologijos pažanga: tai yra PLIUSAS ir MINUSAS. Ir negalime panaikinti, nei vieno, nei kito. Norime patogumų - tapsime tingyniais. Gerai, kad dar namai statomi, fizine ir technikos(ne technologijų) pagalba. Be darbo tapsime(kaip mano dėdė dažnai sako) "išvėseliais". Kurie tik per kompiuterio(tos dėžes) atviras galimybes pasijus galingi. Pajuokaujant, tai pasakyčiau gerai, kad dar plytų niekas nevaldo "touchscreen" principu :D Atsisėdi, arbata geri ir mėtai, delioji plytas, še tau ir namas "gatavas" :D
Ar mes tobulėjam ar naikinam žmogiškumą? Ar išduodame savo prigimti bendrauti, jausti, patirti ar keičiam dalykais kurie mums užtikrins lengvą ir patogų gyvenimą? Ar aukosime patirtį, pažinimo džiaugsmą į kažkieno sukurtą "tutorial'ą" ? Jei taip ir toliau, tai mūsų visas gyvenimas taps šablonu. Jei dings žmogiškumas, tereikia įsivaizduoti(na čia gal aš vėl juoko formoj šiektiek) gimsime, pasiriksime šabloną kuriuo gyvensim ir mokysimės iš "tutorial'ų" visą savo gyvenimą :D Taigi robotizmas čia vienas, taip sakant atgyveni savo ir sudie, nei patyrimo, nei atradimo, nei pažinimo džiaugsmo...Liūdna ištiesų.
mokytis prie pc, dirbti prie pc, sexas redtube.com , knygos wikipedia, Apmoki saskaitas internetu ir taip toliau ir taip toliau. Man atrodo po 30 metu visi bus su radikulitais, akli, kurti ir durni. Atrodo tobulejam, bet technologijos turi ir laaabai dideliu minusu, kuriuos ateiti pajausime. O taip :)
Nežinau, čia norisi kažką protingo parašyti ar ne. Ar tiesiog prisikaitęs Dj. Gerb. Andriaus Užkalnio marazmų užsinorėjau (pa)samprotaut. Tad norėčiau paliesti anti-motyvacinį jaunimą, bei degradavusią Lietuvą. Nes tokia Lietuvą mes turime. Turime daugybę jaunimo, kurie apart naujausių internetinių žaidimų, bei alaus akcijų, niekuo kitu nesidomi, bei turime 90% (skaičius nėra tikslus, bet man atrodo, jog daugiau negu 90%) degradavusių žmonių, kurie po pirmo butelio alaus, tą vakarą prisigers iki žemės graibymo. Pagrindas eina apie jaunimą, nes pats matot pienius dar, ne visi protiniai dantys išdygę, ir šiaip, be diplomo ir net nevertas milijono.
Kur dingusi motyvacija?
Dabar visi penki, mano įrašą perskaitę žmonės, teigs, kad šiuolaikinis jaunimas yra labai motyvuotas. Jie viskuo domisi, juk jiems atviros visos galimybė. Jie gali naudoti Youtube education ar kažką panašaus (šitą dalyką manau žinos apie 2 iš mano 5 unikalių lankytojų). Kiek nūdienos jaunuolių yra žingeidūs ir kažkuo domisi? Kiek nūdienos jaunuolių turi savo argumentuota nuomonę ir jos laikosi? Kiek nūdienos jaunuolių laisvalaikis nėra alkoholio liūnai?(Turėčiau gauti Gineso rekordą už daugiausiai retorinių klausimų) Visas jaunimo laisvalaikis yra alkoholis arba kompiuteriniai žaidimai. Merginos ir jaunesnis, dar ne akademinis jaunimas, visą savo laisvalaikį leidžia su draugais. Jie nesidomi niekuo, dauguma net nežino, manau, kad yra John`as Nash`as. Ką jau kalbėti apie kur kas mažiau žinomus pasaulio veikėjus, tokius kaip Martinas Liuteris Kingas ar Josephas Stalinas(galbūt pastarąjį ir sugebėtų pavadinti „blogu dėde“).
„Feisbukas“ = gyvenimas(?)
Nors aš pats, kaip sakiau ankščiau, dar pienius. Ir kiauras dienas „mirkstu“ feisbuke, bet drąsiai galiu teigti, kad jis sugadino nūdienos jaunuolius. Jie įprato nebemastyti, nes viskas tapo labai paprastą. Nebereikia eiti panelėm „cekavintis“, kad sužinotu kas su kuo draugauja ar kuri draugė priaugo svorio arba plaukus nusikirpo. Nebereikia, gastroliuoti po rajoną, kad pamatum kuri draugė rūkyt pradėjo, o kuri metė. Ir viskas ritasi žemyn. Tikiuosi, kad vieną dieną, pasieksime dugną ir galėsime stipriai abiem kojom atsispirti į viršų. Visi grįšime prie senos geros, spausdintos knygos, bei prie eisime į įvairiausius koncertus. Šį savaitgalį pats buvau viename tokiame, kur šoko moksleiviai, bei mažesnių miestų užimtumo centrų lankytojai. Ir galiu pasakyti iš susirinkusių 300~ žmonių, buvo gal maždaug 30 jaunesnių negu 25 metų žmonių. Tai tikrai nėra gerai, nes mes nebegauname jokios kultūrinės patirties. Visi puikiai žinome, kas yra Leonardas DiCaprio, bet tuo pačiu pamiršome, kas toks buvo Johan`as Štrausas II.
Pabaiga
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad pamirškite savo draugus, pamirškite „Tūsus, plotus, vakarėlius ir fiestas“. Susiimkite ir pradėkite investuoti daugiau laiko į savo išprusimą, į savo pasaulėžiūrą. Darykime taip, kad po kokių 5-10 metų, nebereiktų Mums migruoti ir kaltinti Kubiliaus, kad mes neturime darbo ar patirties.
Sveiki visi bendruomenės nariai, Na štai, nemėgstu rašyti tokio pobūdžio straipsnių ar prisistatymų, bet šį kartą pasistengsiu.
Apie save
Vardas mano toks neįprastas ir man nelabai patinkantis, nors daug kas sako, jog "Turi mylėti savo vardą ir tave mylės gyvenimas" - kažką panašaus girdėjau iš kažko. Taigi laimei ar nelaimei esu Aurelijus. Šiauliai...Ne negyvenu Šiauliuose, nors dažnai tenka lankytis, mokytis tenai, nuo mano namų "tikrūjų" tai geri 40km. kelio iki jų. Daugiau minčių turiu, kalbant apie charakterį: Esu tas vadinamasis "gerietis" :D Tiesiog geros širdies žmogus. Ir tai pasireiškia labai įvairiai, bet manau vienpusiškai - tai, kad esu dosnus, tikrai ne kažkoks tai turtingasis, nors tuo, taip atsibudusios ir jau beveik užmirštos ir nebeminimos frazės "krizės" laikotarpiu, sunku apibrėžti tą turtingumą pinigais. Dosnumas pasireiškia kitaip, dovanojant, rodant dėmesį merginai ir panašiais variantais. Nemėgstu girtis, esu kuklus, vadovaujuosi taisykle, kad visada yra ir bus geresnių už tave patį. Tai pat, dėl ko dar iki šiol neapsisprendžiu, ar tai blogai ar gerai ar suderinama. Tai yra atvirumas, kuris kartais pavirsta ir į naivumą, kadangi kaip minėjau esu geros širdies, "šiltos" širdies žmogus, būna, pasitaiko, kad tuo kiti pasinaudoja, net ir artimi žmonės. Bet ką jau darysi, šitai atperka kiti brangūs žmonės. Tai kas man prie širdies, kaip čia isireiškti, "limpa" tas dalykas, tai jam galiu atsiduoti 101%, tai būtent kaip įvairios programos muzikos mixavimui ir pnš. Bet tai gali būti nebūtinai tas, tiesiog jei man tas darbas patinka, nuo jo mane sunkiai galima "atplėšti" galiu darbuotis iki vėlumos, per naktį ir dar kitą dieną ryte :D Dar esu labai emocionalus, tai tas "greičiau, šią akimirką" nevisada sprendimai būna teisingi, bet aš toks jau esu nekantrus. Dar galbūt, kuo įdomus esu pats sau, kad turiu lyg dvi asmenybės, tai romantikas(eilių kūrimas, kartais panašių į repo "rhymes", svajonės ir panašios mintys, naktį dangaus stebėjimas ir visi kiti tie gražūs dalykai, muzika - turinti prasmę, žodžius, juolab šitoj asmenybės pusėj pasireiškia jautrumas ir kaip aš mėgstu sakyti "gilūs jausmai"). Kaip ir kita asmenybė ar jos pusė yra kitas Aurelijus, prie kompanijos, diskotekuose, klubuose, tuomet jau linksmas ir galvojantis tik šia akimirka. Bet nesikeičia tai, kad visada maloniai ir šiltai bendrauju su žmonėmis, niekada neatsisakau pabendrauti tiek kompiuterio pagalba tiek susitikus. Štai informacijos apie mane ir mano charakterį jau gal ir užteks.
Asmeninė patirtis - visiškas nusivilimas
O viskas prasideda tuo, kad nuo 8kl. prasidėjo įdomesni dalykai susiję su IT. O noras mano tai buvo absoliučiai stiprus ir besąligiškas mokytis sudėtingesnių dalykų :D Prasidėjo "Pascal", bet kadangi aš iš visos klasės vienas domėjausi tais dalykais taip labai, tai greit ir baigėsi jis, kitiems aišku, tai buvo neįdomu, mokytoja vis "žemino" tą adukacinį lygį(ną ką padarysi - ne pas visus to proto yra ir nevisi jį išnaudoja) tai ir gavosi jog Pascal'io neįmėm rimtai, tiesiog keletą aritmetinių veiksmų, procentų dalys,žaidimai su tikimybėmis, vidurkio skaičiavimai ir panašios smulkmenos. Nors mokytojai sakiau, kad norėčiau papildomai, rimtai mokytis, bet supratau, kad programa yra programa, kaip sakant "Visi lygus - išskirti negalima :)" 10kl. Atsirado šviesulys mano padangėje :D Naujas mokytojas - Taip, jis išmanė daugiau, mokėjo aiškiau viską išdėstyti. Atrodė viskas gerai, susikeitėm duomenimis, bet kaip neturėdavo laiko, prisijungti, taip neturėdavo. Per pamokas taip pat turi juk dėstyti "tą būtiną" programą moksleiviams. Taip ir praėjo viskas, šioje srityje nepatobulėjau, tiesa bandžiau mokytis savarankiškai: W3schools buvo variantas, buvau užbaiginėjantis Html pagrindus, bet kuo toliau gilinausi tuo gaudavau dar kritinius ir milžiniškus srautus informacijos, nesuprantamos beje, vos ne kiekvieną žodį, reikšmę, vertę reikėjo "googlintis" nuleidau rankas...be to buvo kitų svarbių dalykų, kiti mokslai, mergina, draugai, nedraugai, ir t.t Pabaigiau pagrindinio išsilavinimo etapą vidurkiu 7,1(tiesa ties mokslais buvau apsileidęs daug, bet gi žinot, tas amžius, gerai, kad mergina tiesiog priversdavo mokytis, šantažuodama,manipuliuodama mano silpnybėmis:D Bet iš gerosios pusės,kartais ir pačiam būdavo noro mokytis). Nors egzaminai(kurių viso labo buvo tik du, išlaikyti 9/10, visgi vidurkio kuris buvo penktoje klasėje(9.1) nebepasiekiau). "Viskas turi tesinį" arba po pirmo etapo visada būna antras,trečias ir t.t jei žmogus yra žmogus :) Kita mokykla - iš pradžių patiko, kam nepatiktų, buvau laisvas pilietis, nauji draugai, nežinau, ar man čia pasisekė, bet turėjau galimybę ko ne metus pabūt gerų draugų kompanijoje, buvom vieningi "eidavom vienas už kitą". Tai apart šito ir laisvės, laisvės nuo tėvų ir panašių dalykų, naujojoje mokymo įstaigoje nebuvo nieko gero - bent jau man. Kadangi IT bendruomenė tai trumpai iš patirties kurios gavau ten(neskanios,šaltos,abejingos): Tai buvo pirmame kurse, kad paint'u piešėm ir mokytojos paklausus, kodėl mane bukinat su šituo, atsakymas: "Kompiuteristas turi mokėti dirbti su visom programom" Galvoju: "Kas tau geresnio?" :D Niekas tokių dalykų nebenaudos jau, jau ir nebenaudoja. Taigi va patirtis skaudi,palikau tą mokyklą, nes bukina žiauriai, viskas abejingumo gniaužtuose, mokytojai nemoka sklandžiai išaiškinti(gal čia aš nesupratau tik vienas, maniau, bet kad daugumos grupiokų nuomonė buvo tapati, taigi grupę apleido 5 žmonės, be manęs, t.y paliko šitą mokymo įstaiga. Man labiausiai nepatiko tas dalykas: jei mokinys nori daugiau išmokti, nevaizduoja, kad žino kažką daugiau už kitus, nėra pasipūtes, tik sveikas noras tobulėti - o į tave žiūri, kaip į kenkėja, kuris gaištą "ale" brangų mokytojo laiką, kraupu kai nėra žmogiškumo :) O tęsiant apie IT pamokas: prašė daryti pakvietimus su tuo corel'iu - atšoviau jog nedarysiu, galiu per PS. Tai dariau per PS, padariau(Nors toks ir photoshoperis, net ne toks, tiesiog tekstas, keletas efektų, fonas ir viskas), isišiepus vaikščiojo, tuoj pat susikėlė į flash'ą darbus :D Aš, su savo noru tobulėti, atsitrenkdavau tarytum į sieną. Aišku, galėjau mokytis savarankiškai - tas tiesa. Bet nelabai turėjau laiko tam - nebuvau ir nesu toks kuris sedėtų kažkur savo "chatoj" t.y pavyzdžiui kai gyvenau bendrabutyje, tai visalaik būdavo veiksmas, nebuvo dienos tokios, kad sedėti prie PC, apart tų tradicinių vakarų, naktų kartais, kai filmas "eidavo" pajungtas prieš miega, arba sujungti per LAN'ą du kompiuteriai ir vykdavo dažniausiai "stronghold crusader" "beldimas" iki ryto :D Bendrabutis - ne vieta mokytis, o apie savarankišką ir ramu mokymasi, net nėra kalbos, na nebent būsi koks tylenis, varvinsi akis prie pc ir tiek, nieko nepamatysi, niekur nesudalyvausi, neturėsį įspūdžių, neturėsi ką papasakoti po trejų metų studentavimo(Nesigirsiu, bet aš per metus tiek įvykių apturėjau, malonių, nemalonių, linksmų, kai kurie per tris ar net keturis metus negali to papasakot) :D draugams, galbūt tėvams merginai(aišku paskutiniai du variantai nebūtinai turi viską žinoti :D) . Žinau, kad tokios kalbos atrodo jaunatviškai ir pilnos kvailumo, bet tai tiesa, bent tai mano patirtis. Todėl dabar mažiau linksmybių, daugiau ramumos ir domėjimosi ateitimi, IT technologijomis ir visu tuo reikalu, kuris man patinka, galbūt išaugau, kažkas pasakys subrendau, bet neabejoju, jei vėl viskas grįžtu atgal labai nesistengčiau pakeisti tų akimirkų, gal tiesiog pasikeistų kelios svarbios vertybės :)
Kodėl aš čia?
Pasikapstykim po praeitį: viskas prasidėjo nuo internetinio žaidimo vadinamo SA-MP. Nebuvo dar daug metų man, tiesa ir dabar ne per daugiausia(18) :D Kaip ir visi pradėjau kaip žaidėjas, poto įvairūs statusai, pareigos, privilegijos. Savo serverį sumasčiau sukurti su keletą draugų, kolegų. Bet greit man tai atsibodo ir viskas pasibaigė. Štai šiuo metu tiesiog vartau, lyg biblijos puslapius, įvairius portalus, saitus, tinklalapius. Skaitau žmonių mintis, ieškau informacijos, išmokstu kažką, kartais pakomentuoju, pareiškiu savo nuomonę. Turbūt kaip ir visi čia ateina ieškodami, bendraminčių, galbūt kažkas nori kažką kurti, kažkas nori pasigirti, kažkas nori įgauti patirties išbandydamas kažką ko dar nebandė, įgauti žinių. Kai kurie gal nori rimtai įkurti verslo pagrindus ar įgyvendinti projektą, o galbūt tik vedami noro tapti bendruomenės nariu, jie čia registruojasi ir diskutuoja. Tarp tų minėtųjų ir aš ten esu, atėjęs, kaip naujokas, kaip žalias, kaip trokštantis žinių ir įgūdžių. Visuomet kažkas atveria akis į dar didesnį akiratį ir tavasis sumažėja :)
Ideologija, tikslai, siekiai, svajonės siejamos su IT
Neturiu daug ką apie tai pasakyti. Tiesiog norėčiau, kad žmonės būtų supratingesni ir žmogiškesni. Kad susižavėjimas žmogum kaip autoritetu ir atviras to reiškimas nebūtų vadinamas "gal muilo, kad lendi?" Aš asmeniškai, kaip atvira ir nuoširdi asmenybė, galiu girti žmogu, žavėtis jo darbais, žodžiais ir t.t, o jei sulaukiu pagalbos, nuoširdžios atviros taip pat negailiu liaupsių ir pagyrimų, nes manau, kad ne kiekvienas turi tą žmogišką suvokimą, kad ne viskas kas aplink tai nauda :) Kalbant apie siekius, tai palinkėkit man, kad viskas gražiai "sugultų" galvoje :D nes prieš akis - programavimas. Jei minėčiau svajones, tai aišku - banalu, bet teisinga, verslas, pastovios pajamos, galimybė tobulėti, plėstis, nenoriu būti kažkoks žymus, noriu padėti spręsti žmonių bėdas, nes manau labiausiai tinku tam. O konkrečiai kas dabar mane domina tai Hostingo projekto kūrimas, galvoju ar pradėti domėtis apie tai, kaip padaryti veiksmą: nuomuojamas serveris+X+X+X+X+X+X=Hostingo paslaugos :D Tiesa, jei tai pradėčiau, tai imčiausi kokybės, prieinamos kainos,patogumo. Žodžiu tai vienas iš mano favoritų, projektas kuriuo norėčiau užsiimti ir kurį norėčiau plėsti, tiesa konkurencija gan didelė, bet kokybė tai mano perspektyvus mastyvas :)
Iš anksto atsiprašau už klaidas, tiek ir bus to mano prisistatymo, kodėl daug smailų - aš moku būt emocionaliu, net ir virtualioje erdvėje, malonu susipažinti :)
pirma, tai labai prastas pavyzdys, apskritai, stenkis nenaudoti id. juos galima dėti ant formų ar kažkokių elementų, su kuriais nori atlikti js'o manipuliacijas.
čia, jei gerai supratau, ko tu klausi, yra galima sakyti hierarchija. nurodai, koks elementas, kokiame turi būti. ilgos hierarchijos stenkis vengti.
inline stylingas duoda 1000 taškų, id 100, pseudo klasė, atributas ar klasė, duoda 10 taškų ir 1 tašką duoda elementas. Tam kad permuštum atitinkamą property, turi surinkti atitinkamą taškų kiekį, būtent todėl nepatariu naudoti id, jei dabar nesupranti kodėl, vėliau suprasi (naudodamas id, pradėsi klases permušinėt su ilgais selektoriais arba !important taisyklėmis ir etc, vnž modifikuoti tokį dizainą yra sunku).
ir nepamiršk, jog browseriai skaito selektorius iš dešinės į kairę. kai aš mokiausi css'o, man tai buvo didelė staigmena :D
apskritai, tos stailinimas kaip čia nurodytas(tik be id...) yra naudojamas tik labai dideliuose projektuose ir tik tiems, elementams, kurie atsikartoja layoute, bet yra šiek tiek pakitę (pvz susiaurėjęs wrapperis ir etc)
į šį pavyzdį visiškai neverta gilintis, nes tai yra bloga praktika, o kai išmokstama blogai kodinti, sunkiausia yra "pamiršti ką išmokai", o dar sunkiau, kad kas nors tau paskaytų, jog tai darai blogai.
nežinau iš ko tu mokaisi, bet kas parašė šį pavyzdį, turėtų pats pasimokyti css'o, o ne mokyti kitus.
O kodel tie turtingieji bando isvengti mokesciu? todel, kad as turiu moketi daugiau, nes as daugiau uzdirbu, nei antanas kuris vaikysteje duodavosi su mergom ir alum, o as tuo tarpu sededavau prie knygu, mokindavaus. O dabar turiu ta antana islaikyti, solidorumas? - nifiga, zmogiskumas? - ne, zmogiskumas pasirupinti tais kurie neturi galimybiu savim pasirupionti, t.y. vaikais, invalidais,senjorais, bet ne suknistais tinginiais, ir girtuokliais, ir galiausiai ne valdovu rumu statybos aferas.
Nafig tie valdovu rumai, kai elementariu medicininiu priemoniu truksta ligonineje vaiku skyriuje?
Gal galite kas patarti kaip pranešti anonimiškai tuos kurie nemoka mokesčių? Arba gauna nelegalias paramas? Žinau tokių žmonių ir noriu juos pranešti. Man atsibodo tokie nemokantys mokesčių. Galite mane vadinti skundiku man neįdomu, bet kiti nenusipelno kentėti už juos. Tiesiog nenoriu, kad jie sužinotų.
Ilgą laiką sekiau šitą forumą skaitytojo vaidmenyje, dabar tikiuosi pavyks sėkmingai prisijungti ir dalyvio vaidmeniu.
Jei prie reikalo, tai mano vardas Tomas ir kadangi už kiek daugiau nei mėnesiuko sueina 18 metų, tai tarkim man beveik 18 :)
Gyvenu Tauragės rajone( gražus kraštas, beje), beveik baigiau 11 gimnazinę klasę, ne tiek daug čia ir beliko eit...
Daug žmonių mane vadina ir šiaip laiko moksliuku, nors tikrai toks nesijaučiu. Labiausiai dominančios mokslo sritys tai fizika ir informacinės technologijos. Kažkaip nepavyksta dar nuspręsti kurį dalyką studijuosiu baigęs mokyklą.Šiaip gyvenime turiu gan daug interesų: vasarą mėgstu važinėti dviračiu ilgesnius atstumus, maudytis(na čia kas be ko), dabar dar neseniai pradėjau savarankiškai mokytis groti gitara ir t.t. Ankščiau turėjau priklausomybę kompiuteriniams žaidimams, tačiau kažkaip pagailo savo laiko tai dabar tik kartkartėmis valandžiukę pagrajinu kąnors, bet šiaip stengiuosi daugiau gilintis į programavimą C++(drįstu teigti, jog mokyklinį kursą moku beveik gerai, tai kapstau gilyn po truputį) ir kitaip naudingai leisti laiką praleidžiamą prie kompiuterio. Turiu gyvenime svajonę įstot mokytis į Japonijos universitetą ir netgi ten gyvent. Pasižadėjau sau ją išpildyt, tai manau pastangų pareikalaus daug, bet kažkaip tikiu, kad pavyks man :) O ir šiaip, domina mane rytų kultūra, žmonės, literatūra.
Tai turbūt apie mane tiek :) Tikiuosi sėkmingai įsivelti į forumo gyvenimą ir šviestis :)
Kaip sako psichologai jei negali pakeisti savo problemos, ismok sugyventi su ja :) Mamos tu nepakeisi, santykiu nesukursi. Ismok i tai nekreipti demesio. Sunku, bet ka darysi :]
Tokia istorija 100 kartu idomesne, nei kokio visu dievinamo Djixo ar koks jis ten, kai zmogus praleido visa gyvenima prie kompo, susirgo visom galimom ligom ir dar sako man nereikia seimos, zmonos, vaiku, as laimingas nes zinau kas yra forex. O visi ten vos ne su asarom komentuodavo...
Sveiki,aš esu Ieva, norėčiau jums papasakoti savo gyvenimo istoriją,kuri nėra tokia linksma,kaip aš norėčiau. Viskas prasidėjo nuo vaikystės.Augau vienkiemyje turėjau 2 brolius ir vieną seserį.Kol buvom mažyliai visi puikiai sutardavom,kartu žaisdavom.Visi buvo mylimi mamos,išskyrus mane,niekada nejausdavau jos švelnumo,niekada manęs neapkabindavo,net nebardavo jei ką nors padarydavau,išskyrus vienintelį kartą,kai buvau kokių 4 metukų ir prilaisčiau pieno į lovą,kadangi "tiūtę" turėjau iki 4 metų,tai tada mama supykusi paėmė buteliuką ir jį trenkė į sieną,taip suskaudo mano vaikišką širdelę,kad net dabar prisimenu.Paskui pradėjo eiti į mokyklą mano brolis ir sesuo,parėję niekada neruošdavo pamokų,nebent tada kai mama jiems liepdavo.Aš tuomet dar nėjau į mokyklą,nes buvau porą metų jaunesnė.Labai norėjau mokytis,kai brolis ar sesuo vartydavo savo knygas aš irgi lysdavau artyn žiūrėti,bet jie mane nustumdavo ar paskydavo mamai,kad aš jiems trukdau.Už nesimokymą brolį su sese bausdavo,statydavo į kampą,mušdavo,bet vistiek mylėjo,pasisodindavo ant kelių,kalbėdavo su jais. Na,po poros metų ir į mano gyvenimą atėjo džiaugsmas,pradėjau eiti į pirmąją klasę.Nuo pat pradžių viskas labai gerai sekėsi,bet mama ir toliau nekreipdavo dėmesio,pareidavau iš mokyklos net nepaklausdavo kaip sekėsi,paklausdavo tik jų:brolio ir sesers,nes žinojo,kad jiems nieko gero su mokymuosi,aš likdavau nuošalyje,tik tėtis,kad ir alkoholio mėgėjas,manim kažkiek rūpinosi emociškai ir didžiavosi,visiem gyrėsi,kad turi gerai besimokančią dukrą.Mama manim rūpinosi TIK kanors nupirkdama,išleisdama į ekskursijas ir panašiai,nekaltinu jos už tokį elgesį,bet galėjo mylėti visus jei jau nusprendė auginti,o ne vien juos.Kadangi buvau lėto būdo,nieko jai nesakydavau.Dažnai namuose gaudavau iš brolio lupti,nubėgdavau verkdama pasiskųsti,ji tepratardavo:- O ką aš galiu padaryti.Na įlįsdavau kur į kamputį išsiverkdavau ir tiek,niekas į mane nekreipdavo dėmesio,buvau kaip šuniui 5 koja. Atėjo laikas ,kai paaugau,pradėjau eiti į šokius,mama nenorėjo išleisti,nors man buvo 15 metų,tokio amžiaus paaugliai pas mus jau eina į kaimo šokius,bet vistiek iškniaukiau,tai išleido.Ten susipažinau su vaikinu,kuris mane mergino,kai man buvo 16 metų pradėjom su juo draugauti,jis buvo už mane keletą metų vyresnis,mama neleido su juom draugauti,bet mes slapčia susitikinėdavom vistiek,pradėjau maištauti prieš mamą...bet mokslų vidurkis vistiek stebuklingai laikėsi klasės pirmoje vietoje,nežinau kaip taip išėjo,nes jiems skirdavau mažiau laiko,kadangi turėjau vaikiną,su juo išdraugavome 8 mėnesius,nes mus išskyrė mano mama,pasakiusi jam,kad jeigu manęs nepaliks tada parašys jam pareiškimą,kad santykiauja su manim,nors nė pati nežinojo ar taip yra,nes ji išvis nežinojo,kiek laiko aš su juo bendravau...na va,netekau ir savo vienintelio saulės spindulėlio(na bent tada taip maniau).Jis nepasirodė nei vieną diena,nei kitą...verkdavau labai dažnai,juk tai buvo mano pirmoji meilė,maniau tas ilgesys mane pribaigs...po pusmečio šiek tiek užsimiršau,daug mokiausi,kai negalėdavau miegoti,ar pradėdavau galvoti apie jį,pasiimdavau knygą ir susikoncentruodavau į ją,kol miegas akis užmerkdavo,buvo labai skaudu... Na,atėjo laikas baigiau 10 klasę,paskutinę savo mokykloje.Pradėjau mokytis mieste,bet labai pasiilgusi namų,visai ne ten gyvenančių žmonių,nusprendžiau,kad reikia pereiti mokytis arčiau namų į tokio miestelio mokyklą,kadangi nebuvo skirtumo,kur baigti vidurinį išsilavinimą.Vėl gyvenau namuose,iš pradžių mama duodavo važiuoti su mašina iki tos vietos,nuo kur mane veždavo mokyklinis autobusas,kadangi aš ėjau į tą mokyklą viena iš mano kaimo,tai reikėdavo atvykti iki gretimo kaimo 3km,kad mane nuvežtų.Vėliau mama pareiškė,kad jai per brangiai išeina leisti mane važinėtis automobiliu,todėl pasakė gausi važinėtis dviračiu,na truputį paburbuliavau,bet kitos išeities neturėjau.Keldavausi 5 valandą ryto,nes reikėdavo 6 jau išminti iš namų,kadangi autobusas būdavo 6.40,grįždavau namo 5 valandą vakaro,ir taip 2 metus.Kai aš baigiau 10 klasę mano sesuo išvyko į Vokietiją.Su ja mes visai neblogai sutardavome,eidavome kartu į šokius,bet ir dažnai pasipykdavome.Kai ėjau į 11 klasę,vieną dieną paskambino ir pranešė,kad ji žuvo,buvo beprotiškai skaudu,nelinkėčiau to niekam,2 savaites nėjau į mokyklą,nors ir mama pyko,negalėjau net normaliai valgyti vis apie ją galvojau,buvau,kaip aptuisusi,nieko nesuvokiau ir vis klausiau savęs kodėl ji,kodėl ne aš, jei jau man skirtas toks ######nas gyvenimas.Turbūt man buvo truputį pavažiavęs "stogelis".Viskas darėsi dar blogiau,paskambino mano buvęs "kavalierius",pakvietė susitikti,išvažiavau pas jį,"prabaliavojom" dvi dienas,kad mama neskambintų išjungiau telefoną,o išvažiavau jai nieko nesakiusi,nes galvojau šiaip ar taip ji manęs nesupranta ir dar pati mane su juo išskyrė.Visiškai pradėjau nebekreipti į ją dėmesio,net nežinau kodėl,gal užsinorėjau savarankiškumo. Na manau šiam kartui užteks,pratęsiu kitoje dalyje.
Sveiki, kadangi visi rašo prisitatymus nutariau parašyti ir aš. Tai va.. Mano vardas Agnius (Dėkoju savo mamai,kad išrinko man toki reta vardą), esu Vilnietis ir man 17metų! Šiame forume šiaip slampinėju ieškau naudingos ir aktualios informacijos, kadangi šiais metais neteko apsilankyti mokykloje tai bandau apsišviesti internete.. Realiai šiuo metu internete užsiimu programavimu(Pawn,C++), taipogi laisvu laiku bandau perkasti HTML ir CSS( Nesiseka :( ) Šiame forume patinka man lankytis,kadangi yra daug protingu žmonių,bet tuo pačiu nebegaliu virškinti "kvailių" kurie visiškai nemasto galvą..
Gyvenime šiuo metu nieko neužsiimu, laukiu 3 chemoterapijos bloko ( Graudinančios istorijos nebus! ), šiaip esu labai laimingas, džiaugiuosi gyvenimu! Ištikrūjų visai neseniai tik supratau,kad pasaulis nuostabus! Planuoju nusipirkti gitarą ( Ko seniau nebūčiau dares! ) ir mokintis ją groti, planuoju užsirašyti į sporto kluba ir palaikyti sveiko gyvenimo būdą.
Nerukau,negeriu šie dalykai manęs visiškai netraukia ir netgi nebegaliu virškinti žmonių kurie rašo "kaip gerai atšventėm penktadienį" anokios čia linsmybės nusilakti kaip šuniui ir ryte skūstis kaip man bloga.. Neesu turbūt tikras Lietuvis, kadangi nesidomiu krepšiniu ir nekenčiu jo žiūrėti :(
Na kas dar.. Patinka bendrauti su protingais žmonėmis, nors su manimi gali būti gana sunku kaikuriems,kadangi niekados nelendu niekam į šikną jeigu turiu savo nuomone jos ir laikysiuos! Nemėgstu apgaviku bendau tokiu žmonių venkti nors nesijaučiu,kad mane kas būtų apgaves,nes su betkuom neatlieku gyvenime jokių sanderiu..
Rezumuojant: Esu žiauriai laimingas žmogus, dabar domiuosi viskuom, spaudžiu maximuma iš visko ko tik įmanoma.
Čia labai geri pastebėjai ir Lietuvos aukštojo mokslo kontekste visiškai su jais sutinku. Tik reikia atskirti studijas Lietuvoje ir studijas užsienyje. Kas galioja Lietuvoje, ne visada yra tiesa (o dažniausiai visiškai netiesa) kalbant apie studijas gerame užsienio universitete.
Jeigu kam įdomu, tai St Andrews (Škotija) informatikų 4 metų studijų programa: http://www.cs.st-and...current/modules – joje nėra jokių fizikų ar matematikų – tokiem dalykam nėra laiko. Nuo trečio kurso gali rinktis sritis, kurios tave domina labiausiai: nuo dirbtinio intelekto iki kompiuterinių žaidimų kūrimo. Baigusiuosius įdarbina Google, Microsoft, IBM ir kitos didžiausios pasaulyje technologijų kompanijos.
Visos kompiuterių labaratorijos atnaujinamos kas kelis metus. Pirmakursiai dirba Windows, antrakursiai MacOS, trečiakursiai Linux labaratorijose, o ketvirtame kurse gali pasirinkti labiausiai patikusią. Į labaratorijas gali patekti 24 valandas per parą su tau išduota kortele. Gali savo mėgstamoje vietoje sėdėti net tada, kai joje kitiems vyksta paskaitos. Prireikus pagalbos, gali belstis į bet kurio dėstytojo kabinetą bet kuriuo metu ir rašyti el. paštu, į kuriuos visi atsako tą pačią dieną (o dažniausiai – tą pačią valandą).
Reziumuojant, norėjau pasakyti, jog studijos nelygu studijoms ir universitetai nelygu universitetams, tad teigti, kad visi vienodai blogi, neteisinga.
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
O viskas buvo taip...
Pradžia.
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-) Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-) Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
From: Smile! It increases your face value. Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu. Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t. E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo. Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo: MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert Google radau: http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
Pirmasis bandymas.
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
Lūžis. Nuopolis.
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
Seni draugai neišduoda.
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
Šviežios mintys, naujos idėjos.
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
Pabaiga.
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema. Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
Papildyta:
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
http://www.djixas.com/story/p4.png
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
http://www.djixas.com/story/m.jpg
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
WebMasterio Košmaras
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
Aukso amžiaus pabaiga
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos - Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
Naujų uždarbio būdų beieškant
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
Prasideda
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
Smūgis žemiau juostos
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau - „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs. - Sporto klubas - Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo) - Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Prekiavimas Forex - Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support - Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
2011
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas. Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
Sezono finalas
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
Pabaigai
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
Tokie žodžiai man reiškia daug...
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
- Turime naują žvaigždę - Nesveiki krūviai - Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
When your mind changes, your body will change.
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
Aš esu Justas, paprastas žmogus, iš vakarinės Lietuvos. Tikriausiai esu tas retas žmogus, kuris čia lankosi visiškai nemėgdamas informacinių technologijų. Šiame portale esu jau pusantrų metų, tačiau nepasakyčiau, jog labai reiškiausi. Manau, kad nesunkiai galite suprasti, jog tikrasis mano arkliukas - verslas. Tačiau ši žinutė - ne apie tai.
Visų pirmą, kaip minėjau, esu paprastas žmogus - kaip ir kiekvienas iš Jūsų, skaitantis šią žinutę. Gyvenimo realybę suvokiau daug greičiau, negu tuometiniai mano bendraamžiai vaikystėje, kas leido sukti ta linkme, kurioje esu dabar. Nepasakyčiau, jog turėjau sunkią vaikystę. Galbūt priešingai - mažumėje turėjau visko, ko man reikėjo: namus, mylinčius tėvus, sesę, turėjau maisto ir, žinoma, svajonių. Sakoma, jog žmogus be svajonių - negyvena. Sutikčiau su šia nuomone, juk svajonės ir siekiai mus traukia link kiekvieno žmogaus išsvajotos viršūnės. Viršūnės keičiasi su kiekviena užgaida, noru. Tai yra lyg nesibaigiantis ratas, kuris veda žmogų laimės link. Tikriausiai, kad kiekvienas laimę supranta skirtingai. Vieniems užtenka meilės, artimųjų šypsenų, sveikatos, kitam nepakaks nei milijoninių sumų bankuose. Tuom gyvenimas ir įdomus, kad kiekvienas esame skirtingi ir visi ieškome savosios saulės kitaip. Kas svarbu man? Tikriausiai viskas po truputi.
Kad nenklysčiau per daug nuo savęs, pasipasakosiu šiek tiek detaliau: esu vienas iš tų žmonių, kurie draugų, artimųjų ar net nepažįstamųjų bėdoje nepaliks. Žinoma, labai neigiamai vertinu tuos, kurie bėdas susikuria patys. Stengiuosi būti nuoširdus, draugiškas. Galbūt priešingai, nei daugelis, iš šio forumo noriu ne idėjų, ne būdų, kaip papildomai praplėsti savo piniginę, o paprasčiausiai pabendrauti su žmonėmis, paskaityti įvairias nuomones, įvairius kitų žmonių pamąstymus. Mano zodiakas - liūtas, tačiau esu gana ramus žmogus. Stengiuosi problemas spręsti taikiai, labai nemėgstų akiplėšų bei veidmainių. Nors pačiam teko (vis dar tenka) labai dažnai meluoti, tačiau nemėgstų melagysčių.
Promise. Pažadas. Pažadas kam? Pažadas sau. Esu žmogus, varomas svajonių. Gyvenime stengiuosi tobulėti laipteliais - užsibrėžiu tikslą ir jį padarau. Vaikystėje buvau stambus. Labai. Galbūt turėjau +18kg antsvorio. Augau, augau, augau, kol gyvenime neatsirado merginos. Suvokti buvo labai paprasta, kad į tokį mane niekas nežiūrės. Ir nereikia čia jokių, kad žmogus turi mylėti žmogų tokį, koks jis yra. JOKIŲ PASITEISINIMŲ! Taigi, paprasčiausiai vieną dieną pasakiau sau gana, užteks. Nieko nekaltinau dėl svorio, kurį turėjau. Tai buvo mano kaltė. Atėjo vasara, pradėjau sportuoti. Vidutinis bėgimo laikas sparčiai didėjo.. Svoris krito. Žiūrėdamas į veidrodį - didžiavausi. Pradėjo kilti ir sveikas pasitikėjimas savimi. Vasara baigės, reziume - liko +6kg antsvorio. Svajonė, siekis niekur nedingo. Kitą vasarą numečiau dar 12kg. Džiaugsmas ir didžiavimasis savimi buvo didžiulis, ne dėl to, jog numečiau svorį, o dėl to, kad pasiekiau užsibrėžtą tikslą ir NESUSTOJAU. Toliau sekė vis įdomesni ir įdomesni tikslai.
Paprasčiausiai reikia stengtis ir daryti, o nesedėti ir nebumbėti dėl esamų problemų. Gyvenimas nestovi vietoje, jis nuolat keičiasi.
Na, o kam įdomu, ateities planai mano - paprasti. Kaip sakau pats, turėjau gimti ne Lietuvoje, o JAV. Esu visiškai atitinkantis JAV kultūrą. Taigi, baigęs gimnaziją planuoju vykti į Didžiąją Britaniją. Baigti Economics & International Business. Po studijų, vykti į savo DIDŽIAUSIĄ viršūnę - JAV ir siekti aukštumų ten. Neleisiu savo gyvenimui būti išvaistytam. Nepaslaptis, jog noriu uždirbti tiek, jog ateity, mano vaikai, anūkai ir t.t. turėtų daugiau pinigų, negu pakankamai ir jiems nieko netrūktų.
Gyvename tik kartą, tai kodėl nepadarius taip, kad senatvėje būtų širdy gera ir žinotum, jog turi dėl ko savimi didžiuotis?
Nuo savęs dar pridėčiau, jog labai svarbu skaityti svetimą kodą, ypač naujai kuriamų templeitų(tam gerai tinka tokios vietos kaip themeforest.net). Dėl perėjimo į kitą sritį irgi tiesą sako, savo kailiu patyriau :) Ilgesnį laiką tuom užsiiminėjant, ateina toks jausmas, jog pernelyg lėtai tobulėji ir vis mažiau įššukių sulauki, galbūt tai skatina keisti veiklą.
Esu Eva, 11kl. mokinė. Mokausi dizaino( įvairiapusio: grafinio, interjero, reklamos ir pan.) Dizainas ir jo kūrimas yra vienas iš mano hobių bei užsiiemimų. Tad, norėčiau šiek tiek užsidirbti ir įsigyti veidrodinį fotoaparatą. Jei norite pamatyti mano darbų, rašykite. Įkelsiu. Jei turite kokių pasiūlymų, rekomendacijų, kur galima užsidirbti, rašykite. Ačiū už dėmesį. ~
Dizainus gali piešti tiek su photoshop, tiek su fireworks. Photoshop'as žymiai populiaresnis, tačiau tikrai atsiranda ir gerų dizainerių naudojančių fireworks. Priklauso kas tau patogiau. Beje, turėtų praversti ši nuoroda: http://webdesign.tutsplus.com/
Valuediz sureagavo į furijus Kavos puodeliu filosofija
Valuediz gavo reakciją nuo minijus HTMLJUJITSU arba kaip tapti geru techniniu dizaineriu...
Valuediz gavo reakciją nuo kaarolis Kokias programas naudojat puslapio dizaino kurimui?