Augustinas

Atsakysiu paprastai - todėl, kad Lietuviškos kompanijos yra orentuotos į pelną, o ne į R&D.
 
O jeigu taip iš lempos - todėl, kad ir kiek turėtų patirties darant verslą ar kad ir ką ir ką, kad ir 500k LoC debesų kompiuterijai, vien metalinių kiaušų neužteks.
 
Tam reikalingi talentai, o ne vadybininkai ir adminai.
 
p.s. galbūt Verslas ir sugebėtų ištraukti šimtus milionų investicijų cloud developinimui, tik bėda kad nėra kam jo daryti. Daugelis tiesiog stengiasi daryti geriausiai ką moka ir supranta ir kaltinti dėl to hostingo kompanijų tikrai dėlto negali :)

Lumia 920 atrodo rimtai, geriausias ekranas, kamera, maps... O tie kas bande Windows Phone, kitu argumentu net nereikia.
 
Pasiemiau NOK kol dugne buvo ties $2 riba ir papildziau portfolio po failphone 5 reveal.
 
Su Windows 8 push ir $1 milijardo marketingo biudzetu, uztenka, kad jie iseitu ties break even ir galima tiketis geros grazos.
 
Jeigu kam idomu
 
http://seekingalpha.com/article/820881-nokia-patent-portfolio-an-untapped-goldmine

Teip.
 
 
Teip.
 
 
Teip, labai gražios parketlentės nuotraukoje.

Sveiki, jau trečia savaitė ruošiu informaciją apie saugaus web serverio paruošimą CentOS 5.0 aplinkoje. Tikiuosi viską užbaigti per ateinantį mėnesį. Dokumentacija susidės iš pilno Apache+Lighttpd serverio paruošimo, proxy ir "load-balancingo" paruošimo, saugaus php, jo optimizavimo, mysql, postgre ir oracle 'supporto' serveryje, limitų apribojimo, apsaugos nuo atakų, keletas minčių apie fuzzinimą ir auditą tinkle/serveryje.
 
Kadangi ne viskas rašosi taip greitai kaip norėtusi, todėl pateikiu dar pilnai nebaigtas dalis, šį kartą apie Apache. Tikiuosi greitu metu pateiksiu ir antrą dalį apie php
 
 
 
Jeigu šis būdas Jums pasirodys keistas ir/arba nepriimtinas - bibliotekas galite instaliuotis iš 'packaged source', tai priklauso tik nuo jūsų.
 
Taip pat neradau vietos forume, kur galėčiau postinti < ?
 
1. Bibliotekų paruošimas.
# mkdir -p /root/siuntiniai
# wget ftp://ftp.csx.cam.ac.uk/pub/software/programming/pcre/
# wget http://www.gzip.org/zlib/zlib-1.2.3.tar.bz2
# wget http://www.openssl.org/source/openssl-0.9.8e.tar.gz
# wget http://www.libgd.org/releases/gd-latest.tar.bz2
 
 
1.1 rpmbuild.
 
Jeigu iškils problemų su 'rpmbuild', siūlau susikurti šias direktorijas :
 
# mkdir $HOME/rpm
# mkdir $HOME/rpm/SOURCES
# mkdir $HOME/rpm/SPECS
# mkdir $HOME/rpm/BUILD
# mkdir $HOME/rpm/SRPMS
# mkdir $HOME/rpm/RPMS
# mkdir $HOME/rpm/RPMS/i386
# echo "%_topdir $HOME/rpm" >> $HOME/.rpmmacros
 
Užrašai : Kaip žinia $HOME - tai jūsų vartotojo 'namų' direktorija, pvz /root , /home/beck, taip pat mano siūlymas būtų - naudoti 'rpmbuil' ne su 'root' teisėmis, o su paprastu vartotoju, vėliau 'suidintis'.
 
 
2. Apache 2 Instaliavimas.
Taigi, pradedame instaliuoti apache. Yra du būdai, vienas iš jų - instaliuoti iš 'source', o kitas - pasidaryti rpm, tarkime 'yum' ir 'rpm' šiuo atveju atkrenta, nes apache 'statymas iš 'repositorių' tokių kaip rpm,yum, apt-get, emerge ar kitų yra paprasčiausiai _negerai_ .
 
# wget http://www.apache.lt/httpd/httpd-2.2.4.tar.gz && tar zxf httpd-2.2.4.tar.gz && cd httpd-2.2.4
# ./configure --help
 
Užrašai : Prieš pradėdami kompiliuoti - pasiskaitykite apie galimą konfiguraciją.
 

# ./configure --prefix=/etc/httpd --exec-prefix=/etc/httpd --bindir=/usr/bin --sbindir=/usr/sbin --sysconfdir=/etc/httpd/conf --enable-info --enable-auth-digest --enable-cache --enable-cern-meta --enable-deflate --enable-disk-cache --enable-expires --enable-headers --enable-proxy --enable-vhost-alias --enable-echo --enable-file-cache --enable-ssl --enable-module=so --enable-rewrite --enable-so --enable-suexec --with-suexec-docroot=/ --with-suexec-caller=apache --with-suexec-userdir=public_html --with-suexec-logfile=/var/log/httpd/suexec_log --with-suexec-bin=/usr/sbin/suexec --with-mpm=prefork --includedir=/usr/include/apache --libexecdir=/usr/lib/apache --datadir=/var/www --localstatedir=/var
 
Šių paketų turėtų užtekti, kartais reikalyngos 'apr' bibliotekos, jeigu 'kompiliavimo' metu iškils problemų - žiūrėkite čia : http://packages.ubuntu.com/cgi-bin/search_...amp;release=all 
Užrašai : Pateikta konfiguracija, naudos "/etc/httpd" direktoriją taip pat suexec galimybę (įrašai saugomi - /var/log/httpd/suexec_log faile) , o tinklapių direktorija bus "public_html".
 
Apsvarstymas - suexec ar suPHP ?
 
Taigi, prieš konfiguruodami ir paleisdami savo web serverį į platujį internetą turėsite nuspręsti - kurį iš šių modulių naudoti. Yra daug už/prieš tiek suexec pusėje tiek suPHP.
suPHP suteikia daugiau galimybių, stipriai padidina saufumą, tačiau neveikia su kešavimu ir tinkalpių akseleravimu (eAccelerator, MMCache). Tačiau kitoje medalio pusėje - suExec. suExec - puikiai veikia su jau minėtais kešavimo ir akseleravimo produktais, tačiau turi nedaug konfiguravimo galimybių.
 
Jeigu nekilo jokių problemų su konfiguravimu, tesiame darbą toliau :
 
# make && make install
 
Patikriname ar _tikrai_ visi reikalyngi moduliai buvo sukompiliuoti su apache.
 
# httpd -l | wc -l
 
Šiuo atveju turėtų būti viso 47 moduliai.
 
Jeigu norite galite naudoti rpm.
 
Mūsų dažniausiai naudojami failai httpd.conf,httpd-ssl.conf ir httpd-vhosts.conf randasi kiek 'toli' (/etc/httpd/conf/*extra/), todėl naudojame 'ln' (symlink) darbo pagreitinimui - tai sutrumpins kelia iki failų.
 
# ln -s /etc/httpd/conf/httpd.conf /etc/httpd.conf
# ln -s /etc/httpd/conf/extra/httpd-ssl.conf /etc/ssl.conf
# ln -s /etc/httpd/conf/extra/httpd-vhosts.conf /etc/vhosts.conf
 
 
 
3. Apache paruošimas darbui.
Viską metam 'kažkur' į apache http.conf failą.
 
 
#apache procesų limitavimas.
 
RLimitMEM 496911018
RLimitCPU 240
 
#Pakeiskite timout iki 15s.
Timeout 15
 
#Šį nustatymą pakeiskite į "Prod"
ServerTokens Prod
 
# Pakeiskite šį nustatymą Į "Off" arba "mail", kad rodytų jūsų nustatytą serverio 'root' el.paštą.
ServerSignature Off
 
#Klaidų nukreipimas, žinoma galima pasirinkti ir specialiai sukurtus tinklapius.
 
ErrorDocument 500 /
ErrorDocument 404 /
ErrorDocument 403 /
ErrorDocument 402 /
 
3.1 Klaidų nukreipimas.
 
Galite panaudoti 404 klaidai, 404.shtml failą, jame pridėti ši tekstą :
 
<!-- Klaida : tinklapis nebuvo rastas -->
<!--#echo var="HTTP_REFERER" --> </br>
<!--#echo var="REMOTE_ADDR" --> </br>
<!--#echo var="REQUEST_URI" --> </br>
<!--#echo var="HTTP_HOST" --> </br>
<!--#echo var="HTTP_USER_AGENT" --> </br>
<!--#echo var="REDIRECT_STATUS" --> </br>
 
Užrašas : pirma eilutė pridės tekstą prie HTML kodo (jis nebus matomas), HTTP_REFERER - nurodo vietą iš kurios atvyko lankytojas, REMOTE_ADDR - lankytojo IP adresas,
REQUEST_URI - lankytojo ieškotas puslapis, HTTP_HOST - jūsų web serverio adresas, HTTP_USER_AGENT - vartotojo naršyklės informacija, REDIRECT_STATUS - statusas. Daugiau apie klaidų handling'ą skaitykite 'apache' dokumentacijoje.
 
 
 
# Prie mod_rewrite pridėkite šį tekstą, jis bus naudojamas su visais tinklapiais serveryje, tai panaikins TRACE galimybę, jeigu norite galite naudoti tik 'virtual host' direktyvose.
 
<IfModule mod_rewrite.c>
RewriteEngine on
RewriteCond %{REQUEST_METHOD} ^(TRACE|TRACK)
RewriteRule .* - [F]
</IfModule>
 
4.0 Apache serverio modulių instaliavimas ir paruošimas darbui.
 
Greitai aptarsime mūsų naudojamus modulius, sukonfiguruosime, patikrinsime ir paleisime. Prisiminkite, kad visados galite keisti jų nustatymus, bei pritaikyti savo poreikiams.
 
4.1 Instaliuojame ir konfiguruojame "mod_evasive".
 
Nedidelis komponentas leisiantis mums kiek apsisaugoti nuo atakų, 'crawlerių' ir nekviestų svečių.
 
# wget http://www.zdziarski.com/projects/mod_evas...e_1.10.1.tar.gz
# tar zxf mod_evasive_1.10.1.tar.gz
# cd mod_evasive
# /usr/sbin/apxs -i -a -c mod_evasive20.c
 
Į httpd.conf automatiškai bus pridėtas "LoadModule evasive20_module /usr/lib/apache/mod_evasive20.so", jeigu ne, pridėkite.
 
httpd.conf faile pridėkite :
 
<IfModule mod_evasive20.c>
DOSHashTableSize 3097
DOSPageCount 5
DOSSiteCount 100
DOSPageInterval 2
DOSSiteInterval 2
DOSBlockingPeriod 10
DOSBlockingPeriod 600
</IfModule>
 
Priklausomai nuo lankytojų, jų aplankomų puslapių, atvertimų skaičiaus, tai gali būti kiek per griežti 'rulesetai', todėl galite naudoti ir kiek paprastesnius, pvz .:
 
DOSHashTableSize 3097
DOSPageCount 2
DOSSiteCount 50
DOSPageInterval 1
DOSSiteInterval 1
DOSBlockingPeriod 10
 
Malonu susipažinti, štai ir pasaulį išvydo mūsų "trumpų įrašų" dienoraštis internete. Sėdėjau mūsų ofise, sekmadienis, laukia šliapa ir lyja, todėl iš to didelio nuobodžiavimo sumaniau pradėti daryti... Labai gražus tinklapio dizainas, minimalistinis (mm) ir aš jį ruošiuosi šiek tiek pakeisti, na bet ne dabar, laikas toliau dirbti .
 
4.1 Instaliuojame ir konfiguruojame "mod_cband" .
 
Šis modulis skirtas mūsų serverio perduodamų duomenų srauto limitavimui, tai padės priskirti prioritetus tinklapiams (tarkime tai bus mūsų mažas 'trafficshaperis') - turime vieną bendrą katilą, kuriame yra tinklapio lankytojai, redaktoriai, administratoriai ir Jūs, todėl ši sistema gali būti pritaikyta ne vien vartotojams, bet ir tiems puslapiams ir/arba vietoms prie kurių visados turi būti priėjimas (jeigu interneto kanalas yra nedidelis).
 
4.1.1 Instaliavimas.
 
# cd /tmp
# wget http://cband.linux.pl/download/mod-cband-0.9.7.4.tgz
# tar xzvf mod-cband-0.9.7.4.tgz
# cd mod-cband-0.9.7.4
# ./configure (naudokite "--help" vėliavėlę (flag) jeigu reikia kokių nors specifinių nustatymų)
# make
# make install
 
Pabaigoje turėtumete pamatyti užrašą :
 
# chmod 755 /usr/lib/apache/mod_cband.so
# [activating module `cband' in /etc/httpd/conf/httpd.conf]
 
Ir jeigu taip neatsitiko, savo httpd.conf faile pridėkite - "LoadModule cband_module /usr/lib/apache/mod_cband.so"
 
4.1.2 Konfiguravimas
 
"mod_cband" naudoja šiuos vienetus duomenų srauto skaičiavimui :
 
 
Perdavimo greitis :
 
* kbps: 1024 bitų per sekundę.
* Mbps: 1024*1024 bitų per sekundę.
* Gbps: 1024*1024*1024 bitų per sekundę.
* Pagal nutylėjimą naudojamas kbps.
 
 
Duomenų kvotos:
 
* K: 1000 bitai.
* M: 1000*1000 bitai.
* G: 1000*1000*1000 bitai.
* Ki: 1024 bitai.
* Mi: 1024*1024 bitai.
* Gi: 1024*1024*1024 bitai.
* Pagal nutylėjimą naudojamas K.
 
 
Laiko tarpai:
 
* S: sekundės.
* M: minutės.
* H: valandos.
* D: dienos.
* W: savaitės.
* Pagal nutylėjimą naudojamas S.
 
 
4.1.3 Nurodome httpd.conf faile 'cband' informacijos 'išvalymą'.
 
CBandScoreFlushPeriod 1
CBandRandomPulse On
 
4.1.4 Nurodome perduodamų duomenų greitį.
<VirtualHost 10.19.3.15>
ServerName www.speedserver.lt
ServerAdmin [email protected]
DocumentRoot /home/speedracer/public_html
CBandSpeed 10240 120 80
CBandRemoteSpeed 230kb/s 3 3
</VirtualHost>
 
Šiuo atveju "CBandSpeed" direktyva nurodo maksimalų 10240 kbps greitį (t.y. 10 mbps; 1280 kb/s), maksimaliai 120 užklausų vienu metu ir 80 'open' prisijungimų mūsų speedserver.lt tinkalpiui.
 
4.1.5 Antroji dalis. Dar labiau limituojame tinklapio srautą ir perduotų duomenų skaičių.
 
<VirtualHost 10.19.3.15>
ServerName www.speedserver.lt
ServerAdmin [email protected]
DocumentRoot /home/speedracer/public_html
CBandLimit 10000M
CBandSpeed 10240 120 80
CBandRemoteSpeed 230kb/s 3 3
CBandPeriod 4W
CBandExceededURL http://www.speedserver.lt/vat_ir_baigesi_srautas.html
</VirtualHost>
 
Na o čia nurodomas 'CBandLimit 10000M' - tai 10000 Mb duomenų per 4 savaites (CBandPeriod 4W), o 'CBandExceededURL' nurodo puslapį į kurį bus nukreipiami lankytojai, kai baigsis duomenų srautas.
 
4.1.6 Web priėjimas prie statistikos
 
Norėdami peržiūrėti dabartinius srauto limitus, apkrovas, vartotojus ir kitą, pridėkite "/cband-status" direktyvą savo '/etc/vhost.conf' faile.
 
<VirtualHost 10.19.3.15>
ServerName www.speedserver.lt
ServerAdmin [email protected]
DocumentRoot /home/speedracer/public_html
CBandLimit 10000M
CBandSpeed 10240 120 80
CBandRemoteSpeed 230kb/s 3 3
CBandPeriod 4W
CBandExceededURL http://www.speedserver.lt/vat_ir_baigesi_srautas.html
 
<Location /cband-status>
SetHandler cband-status
</Location>
 
<Location /cband-status-me>
SetHandler cband-status-me
</Location>
 
</VirtualHost>
 
 
Užrašas : Platesnę informaciją ir dokumentaciją rasite http://cband.linux.pl/documentation puslapyje.
 
 
Jeigu radote klaidų, prašau leisti man apie tai žinoti, dėkui...

Na aš asmeniškai esu kažkada dirbęs Šitoje įmonėje ISP. Ten tikrai nėra taip, kaip skelbiama svetainėje...normalaus pavadinkim kambariuko su serveriais neturi, aušinimo jokio, priešgaisrinės jokios. Kažkada nusipirko jie BLADECENTER galvojo klusteri jungtis - nesigavo, per senas modelis ir t.t. Aš net neįsivaizduoju kur jie laiko serverius, realiai interneto linijos jie prieš porą metų neturėjo nei 100Mbps. Interneta sodų bendrijoms tiekia per antenas (wifi) nežmoniškomis kainomis, mėn už 5Mbps linija berods prašydavo apie 80lt.
 
Gerai, kad ten padirbau tik porą mėn ir išnešiau mieles....Na matau senas administratorius kuris buvo - nebėra, irgi pabėgo, naujų nepažystu, bet pvz Tomas - nėra labai didelis linux specas, Mantas - naujas darbuotojas tai nežinau, anksčiau toks Gediminas būdavo, vat jis tai linuxuose nusimanydavo pakankamai gerai.

2012-09-14 (penktadienį) 19.00h Kaip visada, vyks eilinis,uždarbis.lt narių susitikimas.
 
Renkamės kaip visada 19h, Būsi trečias kabakelyje, 2 aukšte atskiram kambariuke
 
DUK:
 
Ką mes veikiam per meet'us?
 
Diskutuojam aktualiomis temomis, geriam alkoholį/sultis/kavą, ieškom naujų pažinčių/partnerių ir šiaip linksmai praleidžiam laiką.
 
Ar būtinai reikia būti 18-kos, kad dalyvauti meet'e?
 
Ne. Mes netaikom amžiaus apribojimų, meet'o dalyvių amžiusbūna nuo 15 iki 35 metų, vidurkis kažkur apie 20-23 metus. Mes gerbiam įstatymus, tad vienintelė problema kuri gali iškilti būnant nepilnamečiu, tai yra alkoholio užsakymas (bet juk galima apsieiti ir be jo, ane?).
 
Taigi visiškai nesvarbu ar tau 15 ar 35, jei tu randi įdomių diskusijų temų šiame forume, tai rasi ir įdomių pokalbių temų atėjęs į meet'ą –nes tai tie patys žmonės,besidomintys tais pačiais dalykais. Iš esmės niekam nerūpi, koks tavo amžius(ar tu devintokas, ar jau sukūręs šeimą ir turinti svaikų, – meet'e bokalus prie vieno stalo kelia visi): labiau – kuo dumiesi / kąveiki / ką nori veikti.
 
Į meet'ą ateina nepažįstamų žmonių, ar kiekvieną kartą būnasava chebra?
 
Kas apsilanko vieną kartą, dažniausiai sugrįžta vėl, – ar ateinančiame, ar dar kitame meet'e, taigi pasirodo jau sykį matyti veidai,kurie taip galiausiai tampa "sava chebra", bet visada būna dalis naujų veidų, kurie tikrai labai laukiami.
 
 
Dalyvių sarašas:
 

MeXiukas Slash NuPagady Darius(xdvx) superolia lifesound Dainylo aemdy GotMilk? Augustinas Tadas Confident NSC RolandB no`one Mėgstu Laurynas alter InvestorLT BELENKAS84 Velinas

manęs nepasiilgai? :D

In. Pasiilgau mexiaus :D

Nelabai suprantu tų, kurie čia kalba apie verslo etiką ar konkurentų pokštus. IV DNS įrašų tikrinimas yra normali praktika, žinoma ne visi tiekėjai ją taiko. Tikrinti reikėtų ne tik abuse pranešimus, bet ir periodiškai pasenusią programinę įrangą, paslaugas ("services"), kurie veikia tiekėjo tinkle. Tai nėra šnipinėjimas ar informacijos rinkimas.
 
Manau, kad Arvydas pamatė kiek daug sėkmės atnešė nedidelė paslauga, kurią suprogramuoti truko diena ar dvi. Nors ir nesu tiesioginis klientas DC ar IV, tačiau vertinu pastangas, pamokos buvo išmoktos.
 
p.s. Tą patį tikrinimą turėtų pasidaryti ir duomenucentras.lt, nes dienos pabaigoje mes visi gausime mažiau spam :)

popcorn.gif
 
DC AS (112) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:16125
TEO AS (12) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:8764
 
DC tinkle yra šimtą (100) kartų daugiau malware, nei TEO tinkle, kuris yra 160 kartų didesnis už DC.
 
Reikės daugiau popkorno, nes atrodo, čia viskas dar tik prasidėjo :D

Kadangi šiame forume (ne be mūsų konkurentų pagalbos) buvo paskleista nemažai klaidinančių teiginių apie naują UAB "Interneto vizija" paslaugą - domenų DNSBL tikrinimą - jaučiu pareigą atsakyti į keletą esminių klausimų, susijusių su ja.
 
Ar tai vienkartinis domenų patikrinimas, ar nuolatine paslauga?
 
Tai nuolatinė paslauga visiems IV klientams. Per dieną patikrinama iki 25000 domenų, tad visi 100000 klientų domenų patikrinami kas kelias dienas.
 
Ar tikrinamas tik spamhaus.org DNSBL?
 
Tikrinama virš 10 populiariausių DNSBL bei Google Safe Browsing.
 
Ar tikrinami tik pas vieną tiekėją talpinami domenai?
 
Tikrinami visi per IV registruoti domenai, nepriklausomai nuo to, pas ką talpinami (įskaitant ir mus).
 
Kodėl pradėta periodinė DNSBL patikra?
 
Minčių sistemiškai tikrintis DNSBL'uose buvo seniai, tačiau iki šiol problemos su jais nebuvo tokios didelės, kad ryžtumėmės šiam žingsniui. Galutinį postūmį sukurti paslaugą davė įvykis su mūsų kolegom. Daug žmonių nežinojo kas nutiko, kodėl neveikė el. paštas, kur ieškoti problemos priežasčių. Tarp jų buvo ir mūsų klientų, turinčių pas mus domenus ir besikreipiančių dėl problemos į mus. Privalėjome rasti būdą operatyviai suteikti klientams tai, ko labiausiai reikia tokiose situacijose - tikslią informaciją. Taip, įtarėme, kad šiuo žingsiu supykdysime dalį paslaugų teikėjų, tačiau mūsų misija - atstovauti mūsų klientų ir niekieno kito interesus.
 
Kokia iš to nauda?
 
Nauda yra didžiulė, kadangi leidžia operatyviai pašalinti savo serverį iš DNSBL, kol problemos su paštu netapo kritinėmis. Adreso pašalinimui iš DNSBL dažniausiai pakanka užpildyti nedidelę formą, nuorodą į kurią pateikiame siunčiamame laiške. Po visų domenų patikrinimo pamatėme, kad mūsų pačių potinkliuose iš 2000 serverių apie 100 yra patekę į vieną ar kitą DNSBL. Nors tai pagrinde klientų administruojami serveriai, tačiau patys aktyviai imamės priemonių, kad visi IP adresai būtų išvalyti.
 
Kokie rezultatai?
 
Šiokie tokie skaičiai kam įdomu.
 
Patikrinta domenų: 101635
Įtraukta į DNSBL: 3486
Tarp jų į spamhaus: 1911
Tarp jų turi Google Safe Browsing įspėjimus: 119
 
Tikiuosi po mūsų analogišką paslaugą savo klientams pradės teikti ir kiti paslaugų teikėjai - taip užtikrinsime, kad mažiau Lietuvos IP figuruos įvairuose DNSBL, o į serverių SPAM bei saugumo problemas bus laiku reaguojama.

popcorn.gif
 
DC AS (112) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:16125
TEO AS (12) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:8764
 
DC tinkle yra šimtą (100) kartų daugiau malware, nei TEO tinkle, kuris yra 160 kartų didesnis už DC.
 
Reikės daugiau popkorno, nes atrodo, čia viskas dar tik prasidėjo :D

Todėl, kad blokuoji ssh brute force, nmap skenavimą ir pan. security through obscurity, kitaip sakant, pirma leidi man pilnai atlikti skenavimą, ir tik poto užblokuojamas IP.
 
Beje ar pagalvojai kas bus kai blokuojamų IP skaičius sudarys kelis šimtus tūkst.?

popcorn.gif
 
DC AS (112) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:16125
TEO AS (12) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:8764
 
DC tinkle yra šimtą (100) kartų daugiau malware, nei TEO tinkle, kuris yra 160 kartų didesnis už DC.
 
Reikės daugiau popkorno, nes atrodo, čia viskas dar tik prasidėjo :D

popcorn.gif
 
DC AS (112) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:16125
TEO AS (12) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:8764
 
DC tinkle yra šimtą (100) kartų daugiau malware, nei TEO tinkle, kuris yra 160 kartų didesnis už DC.
 
Reikės daugiau popkorno, nes atrodo, čia viskas dar tik prasidėjo :D

paskaiciau as visa ta brieda... ka galiu pasakyti, spamhouse yra tikrai geras kovotojas su spameriais, grubiais ir placiais metodais, bet gana veiksmingais :)
kai priverti interneto tiekeja blokuoti spameriu IP, o ne visa ta tiekeja, tai ISP tam spameriui suteikia kitas paslaugas per kitus IP, spamas liejasi toliau - ISP uzdirba toliau.... o kai va paima ir itraukia i spam listus VISA ISP, va tada jie ir susimasto, kaip nereikia dangstyti spameriu tinklus ir botnetus, kaip reikia diegti apsaugas ir pan. ir nereiks tada tokiam kaip duomenucentras, ieskoti kaltu tarp samokslo teoriju kureju... konkurencija yra geras dalykas, net per spamhouse blokavimus nukentejus nekaltai, ieskoma kitu tiekeju, kurie sugeba savo vartotojus apsaugoti nuo tokiu nesamoniu...

popcorn.gif
 
DC AS (112) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:16125
TEO AS (12) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:8764
 
DC tinkle yra šimtą (100) kartų daugiau malware, nei TEO tinkle, kuris yra 160 kartų didesnis už DC.
 
Reikės daugiau popkorno, nes atrodo, čia viskas dar tik prasidėjo :D

popcorn.gif
 
DC AS (112) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:16125
TEO AS (12) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:8764
 
DC tinkle yra šimtą (100) kartų daugiau malware, nei TEO tinkle, kuris yra 160 kartų didesnis už DC.
 
Reikės daugiau popkorno, nes atrodo, čia viskas dar tik prasidėjo :D

popcorn.gif
 
DC AS (112) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:16125
TEO AS (12) => http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=AS:8764
 
DC tinkle yra šimtą (100) kartų daugiau malware, nei TEO tinkle, kuris yra 160 kartų didesnis už DC.
 
Reikės daugiau popkorno, nes atrodo, čia viskas dar tik prasidėjo :D

Cia totali invazija i ju serverius speju apie kuria jie net nieko nezinojo arba net nezino iki siol ir kruva duomenu nuteket galejo ir kruva svetainiu galejo but apkrestos visokiais spyware/exploitais.
 
jau vien Zeus/SpyEye pasako, kad severiai buvo naudojami tikrai ne vien spamo siuntimui, bet ir botnetu kontroliavimui, spamo siuntimui, blackhat technikom, kad pakelt googlei svetaines ir lankytojsu nukreipt i apkrestas svetaines....
 
Vnz po tokiu ivykiu atsistatyt yra lb lb sunku.
 
Aisku as realios situacijos nzn, bet is to ka rodo spamhaus galima daryt tokias isvadas.

Sveikinu! Reikėtų priminti, kad nesenai suėjo 5 metai, kaip duomenucentras.lt ir vhost.lt hostingo serveriai turi kritinį pažeidžiamumą, kuris leidžia gauti root teises.

Sveikinu! Reikėtų priminti, kad nesenai suėjo 5 metai, kaip duomenucentras.lt ir vhost.lt hostingo serveriai turi kritinį pažeidžiamumą, kuris leidžia gauti root teises.

Sveikinu! Reikėtų priminti, kad nesenai suėjo 5 metai, kaip duomenucentras.lt ir vhost.lt hostingo serveriai turi kritinį pažeidžiamumą, kuris leidžia gauti root teises.

Sveikinu! Reikėtų priminti, kad nesenai suėjo 5 metai, kaip duomenucentras.lt ir vhost.lt hostingo serveriai turi kritinį pažeidžiamumą, kuris leidžia gauti root teises.

Sveikinu! Reikėtų priminti, kad nesenai suėjo 5 metai, kaip duomenucentras.lt ir vhost.lt hostingo serveriai turi kritinį pažeidžiamumą, kuris leidžia gauti root teises.