Adrijus

Kurk po naujuju, nes po euro ivedimo viskas brangzzz... :)

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Vienas senas saitas papuole, krito pozicijos visos. Jo vietoje atsirado saitai kurie kopijuoja turini arba sviezi vos poros menesiu (irgi nukopintu turiniu), "ziauriai naudingas" googlio patobulinimas...

Vienas senas saitas papuole, krito pozicijos visos. Jo vietoje atsirado saitai kurie kopijuoja turini arba sviezi vos poros menesiu (irgi nukopintu turiniu), "ziauriai naudingas" googlio patobulinimas...

Vienas senas saitas papuole, krito pozicijos visos. Jo vietoje atsirado saitai kurie kopijuoja turini arba sviezi vos poros menesiu (irgi nukopintu turiniu), "ziauriai naudingas" googlio patobulinimas...

Vienas senas saitas papuole, krito pozicijos visos. Jo vietoje atsirado saitai kurie kopijuoja turini arba sviezi vos poros menesiu (irgi nukopintu turiniu), "ziauriai naudingas" googlio patobulinimas...

Isbandytas senas reikalas, o dabar nepasiteisins, na bent verslo is to nebus. Uzsisakys 5-10 zmoniu sms gauti, tuo ir baigsis biznis. Bet galit bandyt ant savo kailio :)

Manau galiu :)
 

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

ElektroninesSokiuMuzikosNaujienos.lt

Jeigu imti uzdarbi is affiliate (pakopinu sarasa is Tradedoubler), tai galimi raktazodziai:
 
- Knygos (knygos.lt, manoknyga.lt)
- Kompiuteriai (dellshop.lt, kompiuteriai.lt, neriba.lt (is dalies), ishop.lt, asusshop.lt)
- Pazintys (darnipora.lt)
- Grozis, sveikata (hairfree.lt)
 
Kitu nezinau kam priskirti, bendro pobudzio eshopai :)

Jeigu imti uzdarbi is affiliate (pakopinu sarasa is Tradedoubler), tai galimi raktazodziai:
 
- Knygos (knygos.lt, manoknyga.lt)
- Kompiuteriai (dellshop.lt, kompiuteriai.lt, neriba.lt (is dalies), ishop.lt, asusshop.lt)
- Pazintys (darnipora.lt)
- Grozis, sveikata (hairfree.lt)
 
Kitu nezinau kam priskirti, bendro pobudzio eshopai :)

reikia tikrinti eurid.eu

Iki nauju metu krentanciu domenu rekomendacijos: 12.15-12.31

laba, ieskau masinos, svarbu kad butu vaziuojanti, kiek ji galetu kainuoti?

laba, ieskau masinos, svarbu kad butu vaziuojanti, kiek ji galetu kainuoti?

Dar karta apie ideju vagystes, ju sugalvojima ir orentacija i globaluma...
 
http://www.delfi.lt/video/verslas/verslo-naujienos/ilja-laursas-globalios-idejos-kurimas.d?id=63342338

Dar karta apie ideju vagystes, ju sugalvojima ir orentacija i globaluma...
 
http://www.delfi.lt/video/verslas/verslo-naujienos/ilja-laursas-globalios-idejos-kurimas.d?id=63342338

Dar karta apie ideju vagystes, ju sugalvojima ir orentacija i globaluma...
 
http://www.delfi.lt/video/verslas/verslo-naujienos/ilja-laursas-globalios-idejos-kurimas.d?id=63342338

Dar karta apie ideju vagystes, ju sugalvojima ir orentacija i globaluma...
 
http://www.delfi.lt/video/verslas/verslo-naujienos/ilja-laursas-globalios-idejos-kurimas.d?id=63342338

As nelabai zinau kazkokiu pasaulinio garso web projektu su .me galune...
 
Problema yra sistemine. Buvo n bandymu isleisti kitas galunes pasaulyje (.org, .net, .biz, .info), paskutines labai isreklamuotos .co ir .me, bet niekas nepriartejo prie prie .com ir vargu kad tai ivyks. Ir ekspertai aiskina tai paprastai, kad visa sistema sulauzyti ir pakeisti zmoniu galvosena yra per sudetingi arba JEIGU tai butu bandoma padaryti - uztruktu desimtmecius.
 
Visos didziausios pasaulines kompanijos naudoja .com, Lietuvoje visos naudoja .lt. Naturalu, kad tos didziausios kompanijos skiria ir didziausias sumas reklamoms, taigi visi atsiverte zurnalus, laikrascius, ziuredami TV, ir visur kitur matome reklamuojamus adresus su .com (Lietuvoje .lt). Tai suformavo iprocius zmoniu. Ir kol sistemingai neprades visi keisti to, niekas nepasikeis. Toliau seka klausimas, kam butu visoms kompanijoms reikalinga keisti domenus, kur ir taip buvo isleisti didziuliai pinigai, ir puikiai viskas veikia? As nematau logisko atsakymo.

Einant i kitas rinkas, domenas is tos nisos raktinio zodzio yra labai didelis pliusas. Kitaip tariant sutaupo labai daug laiko, kurio reiktu issukt projekta. O kiek sutaupys pinigo, cia jau reikia pasiskaiciuoti. Asmeniskai kai perku, primetu atsiperkamuma gana tiksliai, bet cia jau su patirtim tikriausiai ateina.
 
Paimu kokius 6 menesius lankomumo pakelimui, turinio sukelimui, google pozicijoms nusistoveti, mazdaug paskaiciuoju kiek lankytoju galetu turetu po puses metu svetaine, pagal tai pasiskaiciuoja reklamos pajamos (jei tik reklama uzdirbs), arba procentas nuo atejusiu lankytoju, kuris pirks paslauga, preke. Pagal menesine suma ir aisku, kiek uztruks atidirbti pradine investicija.
 
Yra vidurkiai, kiek spaudzia ant reklamu, kiek perka e-shopuose procentaliai is atejusiu, plius konkrecios nisos niuansai yra aisku, bet stebuklu dideliu nera apskaiciuojant.
 
Kas liecia pvz .com domenu kainas, cia jau visiskai neprognozuojami dalykai, kiek pats ieskau, tai daznai isivertinu galvoje viena suma, o uzklausus ateina kaina vienu ar keliais 0 didesne.
 
Kas liecia .lt domenus, tai premium domenu kainos svyruoja pagrinde 10-30k litu. Lanksciau vyksta derybos negu su uzsienio pardavejais, maziau "kosmonautu" su nerealiom kainom.
 
Pats neesu megejas rasyti verslo planu ar sudetingu formuliu, tiesiog patirtis + sestas jausmas.
 
P.S. Tiesa, dabar kai durniuoja google, pastebiu kad svetaines su nisos raktiniu zodziu ir amzium maziau liecia visokie pakeitimai. Buvo pvz, balandzio pabaigoje - geguzes pradzioje po algoritmo atnaujinimo krito keletas svetainiu, kur buvo nupirkti dideli backlinku kiekiai, ir stovejo pirmose pozicijose, po to krito visiskai i n-aji puslapi. Geras domenas uztikrina, kad backlinkai kur svetaine bebutu minima, ateina teisingas, maziau reikia pirkti nuorodu ir maziau sansu sulaukt tokiu baudu is google.
 
Su laiku, tokie saitai tampa nepavejami jokiam konkurentui (bent jau paieskoje).

Estijos žiniasklaidos grupei "Ekspress Grupp" priklausanti UAB "Delfi" pasirašė sutartį dėl 51% UAB "Sport Media" akcijų įsigijimo, per "Nasdaq OMX" biržą paskelbė "Ekspress Grupp".
 
Akcijų įsigijimo sutartis pasirašyta lapkričio 7 d. UAB "Sport Media" valdo portalą sportotv.lt ir turi išskirtines teises ateinančius 9 metus internetu transliuoti visus krepšinio renginius, kuriuos organizuoja Lietuvos krepšinio federacija.
 
Įgyvendinus akcijų įsigijimo sandorį, Lietuvos krepšinio federacija išliks antrąja pagal dydį UAB "Sport Media" akcininke.
 
Ekspress Grupp" pranešime skelbiama, kad akcijų įsigijimo tikslas yra specializuotų portalų, kontroliuojamų "Delfi", plėtra. Sandoris suteiks galimybę tiesiogiai transliuoti iki 600 sporto įvykių per metus.
 
Praeitą savaitę skelbta, kad "Ekspress Grupp" pasirašė sutartį dėl 49% interneto reklamos pardavimo bendrovės "Adnet Media" akcijų įsigijimo.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/11/delfi-perka-dali-sport-media#ixzz2kKOYZsy2

Estijos žiniasklaidos grupė "Ekspress Grupp", valdanti naujienų portalus "Delfi", pasirašė sutartį dėl 49% Lietuvos interneto reklamos bendrovės "Adnet Media" akcijų įsigijimo, per "Nasdaq OMX" biržą paskelbė "Ekspress Grupp".
 
„Ši partnerystė - dar vienas svarbus strateginis žingsnis stiprinantis DELFI grupės poziciją Lietuvos ir Baltijos šalių interneto rinkose. Derindami DELFI grupei priklausančius portalus, kartu su „Adnet media“ atstovaujamomis svetainėmis, galime užtikrinti plačiausią reklamos kampanijų sklaidą, o derindami abiejų įmonių profesinius gebėjimus ir patirtį – aukščiausią šių kampanijų efektyvumą", - pranešime cituojamas Aleksandras Česnavičius, UAB „Delfi“ direktorius.
 
Akcijų įsigijimo sutartis pasirašyta lapkričio 6 d. Taip pat susitarta, kad "Ekspress Grupp" bus suteikta pasirinkimo teisė įsigyti likusias 51% „Adnet Media“ akcijų 2017 m. I ketvirtį.
 
Pasak Lino Šiautkulio, UAB „Adnet media“ direktoriaus, šis sandoris atveria galimybes pasiūlyti rinkai unikalių sprendimų sparčiausiai augančioje interneto reklamos terpėje.
 
„Dabar galėsime dar didesnį dėmesį skirti technologijų tobulinimui ir pasiūlyti rinkai daugiau išskirtinių sprendimų, tiek reklamos tikslesnio nukreipimo vartotojams, tiek jos didesnio efektyvumo kontekste“, - sakė p. Šiautkulis.
 
Bendrovės pranešime skelbiama, kad akcijų įsigijimo tikslas yra reklamos produktų portfelio didinimas interneto žiniasklaidos segmente.
 
"Adnet Media" užsiima interneto reklamos pardavimu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Jis jungia daugiau nei 900 tinklalapių ir pasiekiantis daugiau nei 3,3 mln. interneto vartotojų Baltijos šalyse.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/6/delfi-savininke-perka-interneto-reklamos-bendrove#ixzz2jt6sS8pf

Teip.