Adrijus

flippa.com

Kam tuos įstatymus išvis čia rašai? Jei nežinai prie ko prikibt, tai geriau išvis susilaikyk. Su šituo savo postu išvis kvailai atrodai. Postina čia įstatymus nors nežino išvis kaip juos pritaikyt. Tau aiškiai sako, kad asmens kodas reikalingas pinigams išmokėt, SUTARTIES PAGRINDU. Tu man parodyk nors vieną sutartį kurioje nebūtų asmens kodo prie vienos iš subjektų rekvizitų.
 
Pagal tavo tokį mąstymą, dabar galėčiau paduot mokėjimai.lt, swedbank ir kt. į teismą už tai, kad sutartyje naudojamas mano asmens kodas. Nu nesamones kažkokias čia paistai. :)

1. Buvo rasoma, kad 2007 metais ji.lt svetaine dejo kazkokius straipsnius moterims (8 mitai apie moteris), ir tai esa panasi informacija skelbiama JI zurnale, visa tai kazkokiam priede turejo buti, bet neradau nei vienam pdf faile, gal nenuskanavai?
 
2. Jau rasiau del prekinio zenklo registracijos komentara pries tai, kas situose ilguose paistaluose nutylima advokato.
 
a) Prekes zenklo registracija viena baigesi 2006-11-14, o nauja registracija isigaliojo 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03).
 
b) domenas buvo registruotas butent i ta tarpa 2007-03-16, taigi nebuvo registruota tada joks prekinis zenklas JI.
 
3. Kas trukde virs 10 metu veikianciam zurnalui visa ta laika nusipirkti si domena? Jeigu tu 2 metus nenaudoji, tai jie 7-8 metus nemate prasmes registruoti jo iki tol - reiskia visiskai ir nereikejo. Ir nera numatyta jokiu 2 metu, per kuriuos esa turi panaudoti domena kazkokiai veiklai, labdarai ir pan.
 
4. Del komercinio panaudojimo, t.y. siulymo pirkti cia neaisku kaip traktuoti, pats jiems nesiulei pirkti tik atsakei kad galetum parduoti. Tai neaisku kaip vertinti.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

1. Buvo rasoma, kad 2007 metais ji.lt svetaine dejo kazkokius straipsnius moterims (8 mitai apie moteris), ir tai esa panasi informacija skelbiama JI zurnale, visa tai kazkokiam priede turejo buti, bet neradau nei vienam pdf faile, gal nenuskanavai?
 
2. Jau rasiau del prekinio zenklo registracijos komentara pries tai, kas situose ilguose paistaluose nutylima advokato.
 
a) Prekes zenklo registracija viena baigesi 2006-11-14, o nauja registracija isigaliojo 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03).
 
b) domenas buvo registruotas butent i ta tarpa 2007-03-16, taigi nebuvo registruota tada joks prekinis zenklas JI.
 
3. Kas trukde virs 10 metu veikianciam zurnalui visa ta laika nusipirkti si domena? Jeigu tu 2 metus nenaudoji, tai jie 7-8 metus nemate prasmes registruoti jo iki tol - reiskia visiskai ir nereikejo. Ir nera numatyta jokiu 2 metu, per kuriuos esa turi panaudoti domena kazkokiai veiklai, labdarai ir pan.
 
4. Del komercinio panaudojimo, t.y. siulymo pirkti cia neaisku kaip traktuoti, pats jiems nesiulei pirkti tik atsakei kad galetum parduoti. Tai neaisku kaip vertinti.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

Sveiki,
 
Praktiškai papasakosiu, kaip galima išvengti vaikščiojimo po teismus dėl domenų, tapačių prekiniams ženklams.
Kaip jau žinote, esu senas domaineris. Gana ilgai domiuosi domenų teise, prekinių ženklų įstatymais. Kiekvieną atvejį, kai domenas patenka į teisminius ginčus išnagrinėju ypač kruopščiai. Tai mano hobi. Teko konsultuoti domenų savininkus dėl teisinių ginčų, kurių domenų vertė, siekė net šimtus tūkstančių litų ( Užsienio investuotojai į domenus ). Kalba vyks būtent apie prekinius ženklus.
 
---------
Imkime naujausius straipsnius: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/prekiu-zenklu-savininkai-patrauke-i-teismus-atimineti-domenu-51-168311
Teisininkai pažymi, kad šiemet suaktyvėjo prekių ženklų savininkai, norintys įsitvirtinti internete – teismuose daugėja ieškinių, kuriais siekiama iš žmonių, valdančių su prekės ženklais tapačius interneto vardus, juos atimti.
 
„Mus nustebino, kad pirmą šių metų pusmetį lietuviškos ir užsienio įmonės aktyviai pradėjo kreiptis į teismus dėl domenų, kurie sutampa su prekės ženklais, atėmimo. Susiformavo ir teismų praktika, kuri palanki prekės ženklo savininkams“, – apie pokyčius žmonių, kurie registruoja prekės ženklą atitinkantį domeną ir po to jį siūlo įsigyti teisėtam savininkui, sako advokatas Andrius Iškauskas, antradienį rašo „Verslo žinios“.
 
Advokatas nelinkęs atskleisti, kokios korporacijos nusprendė bylinėtis dėl lietuviškų internetinių vardų, tik pamini, kad viena iš tokių kompanijų „PepsiCo Ltd“ yra atsikovojusi vieną iš savo produktus reprezentuojantį domeną.
Viena iš įmonių, nusprendusių atsikovoti domenus, įmonės „Žurnalų leidybos grupė“. Domeną „zmones.lt“ bendrovė jau prisiteisė, dėl „ji.lt“ dar bylinėjamasi.
Dėl su vieno iš bendrovės leidžiamų žurnalų „Laima“ sutampančio domeno „laima.lt“ jį valdančiai bendrovei pretenzijos nebus keliamos, nes domenas – „Laima“ nuosavybė. Kol kas nenuspręsta, ar kreiptis į teismą dėl „edita.lt“.
 
Visa esmė yra pačio domeno laikymas ir disponavimas juom. Kas yra nauda? Jeigu domenas yra parkuojamas, vadinasi nauda yra gaunama iš parkavimo paslaugų. jeigu duodamas pasiūlymas pirkti, vadinasi yra siekiama naudos. Švyturys.lt ir buvo visa esmė, kad žmogus pasiūlė domeną įsigyti. Būtent nuo šio domeno prasidėjo teismų praktikos formavimasis. Jeigu anksčiau drąsiai teikdavau, jog domeną atsiimti per teismą yra sunku, tai šiuo metu taip teigti jau nebegaliu.
 
Pagrindiniai punktai, ko nerekomenduoju daryti, jei domenas turi prekinį ženklą:
1. Skelbti internete, jog jis parduodamas.
2. Parkuoti.
3. Bet kokia kaina duoti suprasti, jog jis parduodamas nėra parduodamas tiesioginio kontakto metu.
4. Kam nors siūlyti pirkti.
5. Diskutuoti apie domeną viešojoje erdvėje.
 
Mano mėgstamiausias būdas - nukreipti domeną į niekur. PVZ: localhostą 127.0.0.0 . Tokiu atveju išvengsite bereikalingo dėmesio. Žmonės mėgsta padaryti baltą foną ir įdėti savo email adresą. O kam? kas norės, puikiai el. paštą galės surasti domreg.lt paieškoje su užsakovo inicialais.
 
Kuo mažiau informacijos apie domeną, tuo mažesni šansai, jog informacija pravers teisininkams. Jie tokie pat žmonės kaip ir mes - mėgsta Google. Visada svarbiausia parinkti kiekvieną žodį, nes žinau istorijų, kai teisininkai rinko medžiagą iš uzdarbis.lt forumo.
 
----------------------
Kitas dalykas - į bet kokius gazdinimus teismais nekreipti dėmesio. Atsakyti būtina, taip galima užmegzti kontaktus.
Jeigu gaunama kažkas tokio kaip: http://www.ji.lt/ha1 , http://www.ji.lt/ha2 - svarbiausia atsakymas.
 
Nežinau situacijos, bet pateikiu pavyzdį ką rašyčiau aš ( jeigu nebuvo pasiūlymo pirkti ir visų kitų nurodytų punktų):
 
Laba diena p. xxxxxxx
 
Malonu, jog susisiekėte su manimi.
Išnagrinėjau Jūsų argumentus dėl domeno ji.lt ir manau, jog Jūs neteisingai supratote Lietuvos Respublikos prekinių ženklų įstatymo 38 str. 1d. dėl uždraudimo naudotis prekiniu ženklu ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 str. 1d dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų . Asmeninis įvardis "Ji" yra bendrai naudojamas žodis, ne specifinis sugalvotas pavadinimas ir domenas nebūtinai yra prekinio ženklo atitikmuo. Dėl to paties negalima teigti, jog domenas yra nesąžiningas žymens naudojimas, nes domenas nėra naudojamas konkurenciniais tikslais, kurie galėtų penkengti prekiniam ženklui "Ji". Domenas ji.lt gali būti panaudotas pažinčių portalui, asmeniniam puslapiui ir kitiems, nesusijusiems su žiniasklaida projektams, todėl negalima teigti, jog teisė naudoti domeną su asmeniniu įvardžiu "ji" išskirtinai priklauso UAB "xxxxxxxxxxxxxxxxx", nors "ji" ir yra prekinis ženklas.
 
.lt domeno procedūrinis reglamentas http://www.domreg.lt/static/doc/public/procedural_regulation-lt.pdf , II skirsnis, 1 dalis teigia: principas "kas pirmas, tas laimi". Jei asmeninio įvardžio domenas ji.lt yra užregistruotas nesiekiant gauti naudos ar pažeisti konkurencijos įstatymą, Jūs neturite jokios teisės reikalauti perleisti domeną, nes tai yra privati žmogaus nuosavybė.
 
Jeigu Jūsų manymu domenas nėra naudojamas "įprastais tikslais", tai nėra įrodymas, jog domenas ateityje nebus naudojamas Jūsų manymu "įprastais tikslais". .lt domeno procedūriniame reglamente nėra apibrėžtas laiko tarpas per kiek laiko domenas turėtų būti panaudojamas ir kaip turi būti naudojamas. Tai privataus žmogaus nuosavybė, su kuria gali elgtis kaip tinkamas, jeigu tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ar Domreg .lt domeno procedūrinio reglamento. Lietuvos teismų praktikoje NĖRA laikomosi pozicijos, kad žinomam prekių ženklui tapataus domeno, kurį sudaro bendrinis įvardis, registracija nesiekiant naudos, yra neteisėta.
 
Išnagrinėjus ir paaiškinus visas aplinkybes, manau, jog negalite teigti, jog domenas buvo registruotas išimtinai siekiant su sąlyga parduoti ar kitaip pažeisti UAB "xxxxxxxxxxxx" prekinio ženklo "Ji", Lietuvos Respublikos prekinių ženklų ar konkurencijos įstatymus.
 
Atsižvelgdamas į Jūsų argumentus ir mano paaiškinimus aš atsisakau perleisti domeną ji.lt
 
vardas, pavarde.
 
Kaip jau pastebėjote, negalite siūlyti pirkti jokiais įmanomais būdais, jei domenas yra tapatus prekiniam ženklui. Jeigu domeno atitikmens nėra prekinių ženklų registre - visos rankos atrištos, bet būkite atsargūs.
 
Kitas dalykas - viską galima daryti per tarpininkus, kurie kuo mažiau susiję su pardavėju. Pačiam teko per tarpininkus siūlyti pirkti domenus. Galų nėra kaip ir įrodymų paduoti į teismą.
----------------------------
Kitas dalykas - nesileiskite išprovokuojami. Dėl vieno pasaulinio masto prekinio ženklo domeno gavau štai ką:
 
Hi Andrius,
 
Are you willing to sell your domain xxxxxxxxxxx.lt? I would like to buy it, if possible. Please let me know what you think of this.
 
Thank you for your time.
 
Mano atsakymas buvo: Aš registravau šį domeną ne pelno tikslais ir nesiekiu parduoti, o siekiu sukurti svetainę. Man šis domenas labai patinka ir noriu jį pasilikti, bet jeigu turite ką pasiūlyti, gal pagalvočiau. Turėjau 2 pasiūlymus parduoti, bet nesiekiu gauti pinigų, todėl atsisakiau.
 
Kitas laiškas:
 
Hi Andrius,
 
Thank you for your email. I'm glad you are willing to consider selling. Do you have a price that would be worthwhile for you? Or could you share with me the 2 offers you received before? This will help me work out a budget for an offer for you.
 
Na dabar jau galima pradėti vesti ant kalbos. Nerašysiu kaip baigėsi derybos ir kas vyko toliau, bet negalima iškarto eiti prie pinigų ir rašyti "kaip aš laukiau šio pasiūlymo". Viskas turi būti atsargiai, pamatuotas kiekvienas žodis.
 
Sėkmės visiems!
 
 
PS. jeigu bus klaidų, rašykite į PM. Jeigu ką pamiršau - PM.
Jeigu kas turėsite problemų su teismais, man labai būtų įdomu sužinoti aplinkybes. :)

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

Tinklalapio One.lt lankytojų skaičius per mėnesį išaugo dešimtadaliu, nors puslapių atvertimai ir svetainėje žmonių praleistas laikas toliau mažėjo.
 
Internete apsilankius vienoje svetainėje nenoromis gali tekti užsukti ir į kitą. Tokiu būdu lankytojus bando susigrąžinti lietuviškas socialinis tinklas One.lt. Nuo metų pradžios smukęs svetainės lankomumas praėjusį mėnesį ūgtelėjo net dešimtadaliu.
 
Dar vasaros pradžioje rinkodaros specialistai diskutavo, kaip būtų galima išgelbėti svetainę One.lt, kuri kadaise buvo įsitvirtinusi pirmoje lankomiausių lietuviškų tinklalapių vietoje, o šįmet gegužės–birželio mėnesiais smuko iki šeštosios. Liepos viduryje pranešta, kad One.lt nusipirko kompanija „Tipro“, valdanti ne vieną populiarų lietuvišką tinklalapį.
 
Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenimis, tą patį liepos mėnesį One.lt lankomumas šoktelėjo 6,3 proc., o rugpjūtį svetainė lankytojų skaičių padidino net 10 proc. ir grįžo į antrąją populiariausių lietuviškų tinklalapių vietą.
 
Rugpjūtis – vasaros mėnuo, tad dar anksti šį augimą sieti su pasibaigusia vasara (juolab, kad kitų svetainių lankomumas augo vos keliais procentais ar net smuko).
 
Maža to, kiti One.lt lankomumo rodikliai taip pat nuolat mažėja. Pvz., lankytojų atverstų puslapių skaičius nuo 623 mln. sausio mėnesį palaipsniui nukrito iki 311 mln. rugpjūtį. Net liepos–rugpjūčio mėnesiais, augant lankytojų skaičiui, jų atverstų puslapių skaičius mažėjo.
 
Nuolat krenta ir One.lt lankytojų svetainėje praleistas laikas: nuo beveik 7 val. sausį iki mažiau nei 4 val. rugpjūtį.
 
Tad kodėl auga One.lt lankytojų skaičius?
 
Pasinaudojo kita svetaine
Užuominą galima rasti žvilgterėjus į lankytojų dubliavimąsi. Dėmesį patraukia kitas kompanijai „Tipro“ priklausantis tinklalapis Demotyvacija.lt (rugpjūtį tarp lankomiausių svetainių jis užėmė 11 vietą).
 
Nuo metų pradžios nemažą dalį Demotyvacija.lt lankytojų sudarė tie, kas apsilankė ir One.lt (57–63 proc.). Tačiau rugpjūtį šis skaičius šoktelėjo net iki 72,7 proc.
 
Kaip galima padidinti svetainės lankomumą, turint kitą gerai lankomą svetainę? Paprasčiausias būdas – reklama. Tačiau įprasta reklama nėra tokia efektyvi, kad vos per mėnesį priverstų 10 proc. lankytojų užeiti ir į kitą svetainę.
 
Žinoma, visada galima sugalvoti išradingesnių būdų. Pavyzdžiui, reklamą užslėpti taip, kad lankytojas nežinotų, jog bus nuvestas į kitą tinklalapį.
 
Panašu, kad būtent tokios priemonės ir buvo taikomos svetainėje Demotyvacija.lt.
 
„Uždarymo“ mygtukas, kuris atidaro
 
Lankytojas, kuris pirmą kartą užeina į šią svetainę ir spusteli kurią nors nuorodą, paprastai sulaukia „išplaukiančio“ skydelio su klausimu, ar jis yra vyras, ar moteris. Net jei jis nenori atsakyti į šį klausimą ir pasirenka mygtuką „Uždaryti“, automatiškai atidaromas naujas naršyklės langas, kuriame įsijungia kita svetainė.
 
„15min“ užfiksuotais atvejais šiame lange įsijungė tinklalapiai Tritaskis.lt ir Juokutis.one.lt. Pastarosios svetainės lankytojai skaičiuojami kaip One.lt lankytojai, mat „juokutis“ yra tik šio portalo subdomenas (t.y. jis yra tarsi One.lt portalo dalis).
 
Rezultatas – aplankęs vieną svetainę lankytojas nenoromis tampa ir kitos lankytoju.
 
Pamatę nepageidaujamą svetainę lankytojai paprastai ją tiesiog išjungia, taigi nei atverstų puslapių skaičius, nei toje svetainėje praleistas laikas neauga.
 
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
 

 
Agresyvi reklama
 
One.lt savininkai teigia tokioje reklamoje nematą nieko blogo – esą ji nėra nei paslėpta, nei klaidina vartotojus.
 
„Ši reklamos forma yra vadinama „pop-under“, ką mes naudojame. Tokia reklamos forma yra pardavinėjama. Ją mes naudojame labai mažais kiekiais ir kai kuriems savo naujai paleistiems portalams. Šiuo atveju Tritaskis.lt mes turime užsakymą konkrečiai tokiai reklamos formai. O Juokutis.one.lt buvo šviežiai paleistas projektas ir, norėdami supažindinti vartotoją su nauju produktu, mes panaudojame tokią agresyvią reklamos formą, bet su labai dideliais apribojimais, vieną kartą per labai ilgą laikotarpį“, – sakė „Tipro“ direktorė Dovilė Ramoškaitė.
 
Pasak jos, tokia „agresyvi reklama“ yra išties efektyvi – daug vartotojų, pamatę atsidariusį kitą langą, išbando ir jame įsijungusį portalą.
 
Šią reklamos formą „Tipro“ pradėjo taikyti rugpjūčio pabaigoje.
 
„Nemažai interneto naršyklių šią reklamos formą blokuoja. Kiekvienas vartotojas jos nepamato ir kiekvienam ji neatsidaro, – sakė D.Ramoškaitė. – Per dieną, tarkime, Tritaskis.lt sulaukia apie 2–3 tūkst. papildomų lankytojų. Jie, žinoma, persidengia kaskart. Nėra čia toks stebuklas, kad kiekvienas vartotojas išties pamatytų.“
 
Tokią reklamą „Tipro“ svetainėse galima ir užsisakyti – 1 tūkst. parodymų kainuoja maždaug 40 Lt.
 
Pažeidimo neįžvelgia
 
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Tačiau paslėptos reklamos atvejus nagrinėjanti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) šiame atvejyje pažeidimo neįžvelgė.
 
Apgaunami visi – ir lankytojai, ir reklamos užsakovai, nes pastariesiems sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas, – sakė D.Paršonis.
 
Esą pati reklama (t.y. jos pateikimo forma – įsijungiantis tinklalapis) nėra nei klaidinanti, nei paslėpta.
 
Pažymėtina, kad atsidaręs tinklalapis yra aiškiai atpažįstamas ir suprantamas (aiškiai matomas pavadinimas), pats pateikiamos informacijos pobūdis – reklama – yra aiškus ir suprantamas vartotojui, todėl pati pateikimo forma negali būti laikoma kaip paslėptos reklamos atvejis“, – teigė VTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
 
Paklaustas, ar apklausa „tu esi vyras ar moteris“, kurią net norint uždaryti įsijungia kita svetainė, nėra paslėpta reklama, M.Močiulskis teigė, kad didelė dalis svetainių reklaminių „banerių“ niekaip neišskiria. Juose galima rodyti ką tik nori – kad žmogus laimėjo milijoną, siūlyti žaidimą ir t.t. Svarbiausia privilioti žmogų.
 
Negerbia lankytojų
 
Interneto ir rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis „Tipro“ veiksmus vertino kur kas griežčiau. Anot jo, save ir savo lankytojus gerbianti svetainė taip neturėtų elgtis.
 
„Šis triukas nėra naujas, tačiau Lietuvos svetainėse man dar nebuvo matytas. Galima jį pavadinti apgaulinga ar paslėpta nuoroda. Paprastai gero vardo svetainėse tokių dalykų nerasime. Išties, bene vienintelės vietos, kuriose galima rasti tokios reklamos, yra pornografinės svetainės ar svetainės bei forumai, platinantys nuorodas į nelegalią programinę įrangą. Jų lankytoją patys svetainės administratoriai laiko iš paieškos užklydusiu žiopliu, iš kurio galima spausti kiek tik nori naudos“, – teigė D.Paršonis.
 
Tačiau šiais laikais net žiopliai jau vengia spausti įvairius reklaminius skydelius, todėl pasitelkiamas apgaulės būdas – lankytojas spaudžia vienokį mygtuką, o jis suveikia visiškai kitaip, nei rašoma. Anot pašnekovo, dažniausiai žaidžiama būtent reklamos „išjungimu“: puslapį uždengia koks nors beprasmis pranešimas, o paspaudus išjungimo mygtuką atidaroma viena ar net kelios naujos svetainės. Kartais jos atidaromos paslėptu režimu, po pagrindiniu naršyklės langu („pop-under“).
 
„Paprastai tokios svetainės administratoriai apgauna visus – ir lankytoją, ir reklamos užsakovą, nes pastarajam sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra vienas ir tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas“, – pastebėjo D.Paršonis.
 
Jo teigimu, užsienyje populiarių apgavysčių būdų daugėja ir Lietuvos interneto svetainėse: fiktyviai didinami „Facebook“ gerbėjų skaičiai, lankomumo statistika.
 
„Nedaug ką tokie triukai apgauna. Rimtos reklamą užsakančios agentūros tai žino ir vengia prekybos „mirusiomis sielomis“. Manau, kad tokio pobūdžio reklamos ar apgaulingo nukreipimo metodai prilygsta brukalui el. pašto dėžutėje ir turėtų būti analogiškai vertinami tiek vartotojų, tiek ir teisėsaugos, jei tai jai apskritai rūpi“, – sakė pašnekovas.
 
Šaltinis: 15min.lt

Tinklalapio One.lt lankytojų skaičius per mėnesį išaugo dešimtadaliu, nors puslapių atvertimai ir svetainėje žmonių praleistas laikas toliau mažėjo.
 
Internete apsilankius vienoje svetainėje nenoromis gali tekti užsukti ir į kitą. Tokiu būdu lankytojus bando susigrąžinti lietuviškas socialinis tinklas One.lt. Nuo metų pradžios smukęs svetainės lankomumas praėjusį mėnesį ūgtelėjo net dešimtadaliu.
 
Dar vasaros pradžioje rinkodaros specialistai diskutavo, kaip būtų galima išgelbėti svetainę One.lt, kuri kadaise buvo įsitvirtinusi pirmoje lankomiausių lietuviškų tinklalapių vietoje, o šįmet gegužės–birželio mėnesiais smuko iki šeštosios. Liepos viduryje pranešta, kad One.lt nusipirko kompanija „Tipro“, valdanti ne vieną populiarų lietuvišką tinklalapį.
 
Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenimis, tą patį liepos mėnesį One.lt lankomumas šoktelėjo 6,3 proc., o rugpjūtį svetainė lankytojų skaičių padidino net 10 proc. ir grįžo į antrąją populiariausių lietuviškų tinklalapių vietą.
 
Rugpjūtis – vasaros mėnuo, tad dar anksti šį augimą sieti su pasibaigusia vasara (juolab, kad kitų svetainių lankomumas augo vos keliais procentais ar net smuko).
 
Maža to, kiti One.lt lankomumo rodikliai taip pat nuolat mažėja. Pvz., lankytojų atverstų puslapių skaičius nuo 623 mln. sausio mėnesį palaipsniui nukrito iki 311 mln. rugpjūtį. Net liepos–rugpjūčio mėnesiais, augant lankytojų skaičiui, jų atverstų puslapių skaičius mažėjo.
 
Nuolat krenta ir One.lt lankytojų svetainėje praleistas laikas: nuo beveik 7 val. sausį iki mažiau nei 4 val. rugpjūtį.
 
Tad kodėl auga One.lt lankytojų skaičius?
 
Pasinaudojo kita svetaine
Užuominą galima rasti žvilgterėjus į lankytojų dubliavimąsi. Dėmesį patraukia kitas kompanijai „Tipro“ priklausantis tinklalapis Demotyvacija.lt (rugpjūtį tarp lankomiausių svetainių jis užėmė 11 vietą).
 
Nuo metų pradžios nemažą dalį Demotyvacija.lt lankytojų sudarė tie, kas apsilankė ir One.lt (57–63 proc.). Tačiau rugpjūtį šis skaičius šoktelėjo net iki 72,7 proc.
 
Kaip galima padidinti svetainės lankomumą, turint kitą gerai lankomą svetainę? Paprasčiausias būdas – reklama. Tačiau įprasta reklama nėra tokia efektyvi, kad vos per mėnesį priverstų 10 proc. lankytojų užeiti ir į kitą svetainę.
 
Žinoma, visada galima sugalvoti išradingesnių būdų. Pavyzdžiui, reklamą užslėpti taip, kad lankytojas nežinotų, jog bus nuvestas į kitą tinklalapį.
 
Panašu, kad būtent tokios priemonės ir buvo taikomos svetainėje Demotyvacija.lt.
 
„Uždarymo“ mygtukas, kuris atidaro
 
Lankytojas, kuris pirmą kartą užeina į šią svetainę ir spusteli kurią nors nuorodą, paprastai sulaukia „išplaukiančio“ skydelio su klausimu, ar jis yra vyras, ar moteris. Net jei jis nenori atsakyti į šį klausimą ir pasirenka mygtuką „Uždaryti“, automatiškai atidaromas naujas naršyklės langas, kuriame įsijungia kita svetainė.
 
„15min“ užfiksuotais atvejais šiame lange įsijungė tinklalapiai Tritaskis.lt ir Juokutis.one.lt. Pastarosios svetainės lankytojai skaičiuojami kaip One.lt lankytojai, mat „juokutis“ yra tik šio portalo subdomenas (t.y. jis yra tarsi One.lt portalo dalis).
 
Rezultatas – aplankęs vieną svetainę lankytojas nenoromis tampa ir kitos lankytoju.
 
Pamatę nepageidaujamą svetainę lankytojai paprastai ją tiesiog išjungia, taigi nei atverstų puslapių skaičius, nei toje svetainėje praleistas laikas neauga.
 
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
 

 
Agresyvi reklama
 
One.lt savininkai teigia tokioje reklamoje nematą nieko blogo – esą ji nėra nei paslėpta, nei klaidina vartotojus.
 
„Ši reklamos forma yra vadinama „pop-under“, ką mes naudojame. Tokia reklamos forma yra pardavinėjama. Ją mes naudojame labai mažais kiekiais ir kai kuriems savo naujai paleistiems portalams. Šiuo atveju Tritaskis.lt mes turime užsakymą konkrečiai tokiai reklamos formai. O Juokutis.one.lt buvo šviežiai paleistas projektas ir, norėdami supažindinti vartotoją su nauju produktu, mes panaudojame tokią agresyvią reklamos formą, bet su labai dideliais apribojimais, vieną kartą per labai ilgą laikotarpį“, – sakė „Tipro“ direktorė Dovilė Ramoškaitė.
 
Pasak jos, tokia „agresyvi reklama“ yra išties efektyvi – daug vartotojų, pamatę atsidariusį kitą langą, išbando ir jame įsijungusį portalą.
 
Šią reklamos formą „Tipro“ pradėjo taikyti rugpjūčio pabaigoje.
 
„Nemažai interneto naršyklių šią reklamos formą blokuoja. Kiekvienas vartotojas jos nepamato ir kiekvienam ji neatsidaro, – sakė D.Ramoškaitė. – Per dieną, tarkime, Tritaskis.lt sulaukia apie 2–3 tūkst. papildomų lankytojų. Jie, žinoma, persidengia kaskart. Nėra čia toks stebuklas, kad kiekvienas vartotojas išties pamatytų.“
 
Tokią reklamą „Tipro“ svetainėse galima ir užsisakyti – 1 tūkst. parodymų kainuoja maždaug 40 Lt.
 
Pažeidimo neįžvelgia
 
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Tačiau paslėptos reklamos atvejus nagrinėjanti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) šiame atvejyje pažeidimo neįžvelgė.
 
Apgaunami visi – ir lankytojai, ir reklamos užsakovai, nes pastariesiems sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas, – sakė D.Paršonis.
 
Esą pati reklama (t.y. jos pateikimo forma – įsijungiantis tinklalapis) nėra nei klaidinanti, nei paslėpta.
 
Pažymėtina, kad atsidaręs tinklalapis yra aiškiai atpažįstamas ir suprantamas (aiškiai matomas pavadinimas), pats pateikiamos informacijos pobūdis – reklama – yra aiškus ir suprantamas vartotojui, todėl pati pateikimo forma negali būti laikoma kaip paslėptos reklamos atvejis“, – teigė VTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
 
Paklaustas, ar apklausa „tu esi vyras ar moteris“, kurią net norint uždaryti įsijungia kita svetainė, nėra paslėpta reklama, M.Močiulskis teigė, kad didelė dalis svetainių reklaminių „banerių“ niekaip neišskiria. Juose galima rodyti ką tik nori – kad žmogus laimėjo milijoną, siūlyti žaidimą ir t.t. Svarbiausia privilioti žmogų.
 
Negerbia lankytojų
 
Interneto ir rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis „Tipro“ veiksmus vertino kur kas griežčiau. Anot jo, save ir savo lankytojus gerbianti svetainė taip neturėtų elgtis.
 
„Šis triukas nėra naujas, tačiau Lietuvos svetainėse man dar nebuvo matytas. Galima jį pavadinti apgaulinga ar paslėpta nuoroda. Paprastai gero vardo svetainėse tokių dalykų nerasime. Išties, bene vienintelės vietos, kuriose galima rasti tokios reklamos, yra pornografinės svetainės ar svetainės bei forumai, platinantys nuorodas į nelegalią programinę įrangą. Jų lankytoją patys svetainės administratoriai laiko iš paieškos užklydusiu žiopliu, iš kurio galima spausti kiek tik nori naudos“, – teigė D.Paršonis.
 
Tačiau šiais laikais net žiopliai jau vengia spausti įvairius reklaminius skydelius, todėl pasitelkiamas apgaulės būdas – lankytojas spaudžia vienokį mygtuką, o jis suveikia visiškai kitaip, nei rašoma. Anot pašnekovo, dažniausiai žaidžiama būtent reklamos „išjungimu“: puslapį uždengia koks nors beprasmis pranešimas, o paspaudus išjungimo mygtuką atidaroma viena ar net kelios naujos svetainės. Kartais jos atidaromos paslėptu režimu, po pagrindiniu naršyklės langu („pop-under“).
 
„Paprastai tokios svetainės administratoriai apgauna visus – ir lankytoją, ir reklamos užsakovą, nes pastarajam sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra vienas ir tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas“, – pastebėjo D.Paršonis.
 
Jo teigimu, užsienyje populiarių apgavysčių būdų daugėja ir Lietuvos interneto svetainėse: fiktyviai didinami „Facebook“ gerbėjų skaičiai, lankomumo statistika.
 
„Nedaug ką tokie triukai apgauna. Rimtos reklamą užsakančios agentūros tai žino ir vengia prekybos „mirusiomis sielomis“. Manau, kad tokio pobūdžio reklamos ar apgaulingo nukreipimo metodai prilygsta brukalui el. pašto dėžutėje ir turėtų būti analogiškai vertinami tiek vartotojų, tiek ir teisėsaugos, jei tai jai apskritai rūpi“, – sakė pašnekovas.
 
Šaltinis: 15min.lt

Tinklalapio One.lt lankytojų skaičius per mėnesį išaugo dešimtadaliu, nors puslapių atvertimai ir svetainėje žmonių praleistas laikas toliau mažėjo.
 
Internete apsilankius vienoje svetainėje nenoromis gali tekti užsukti ir į kitą. Tokiu būdu lankytojus bando susigrąžinti lietuviškas socialinis tinklas One.lt. Nuo metų pradžios smukęs svetainės lankomumas praėjusį mėnesį ūgtelėjo net dešimtadaliu.
 
Dar vasaros pradžioje rinkodaros specialistai diskutavo, kaip būtų galima išgelbėti svetainę One.lt, kuri kadaise buvo įsitvirtinusi pirmoje lankomiausių lietuviškų tinklalapių vietoje, o šįmet gegužės–birželio mėnesiais smuko iki šeštosios. Liepos viduryje pranešta, kad One.lt nusipirko kompanija „Tipro“, valdanti ne vieną populiarų lietuvišką tinklalapį.
 
Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenimis, tą patį liepos mėnesį One.lt lankomumas šoktelėjo 6,3 proc., o rugpjūtį svetainė lankytojų skaičių padidino net 10 proc. ir grįžo į antrąją populiariausių lietuviškų tinklalapių vietą.
 
Rugpjūtis – vasaros mėnuo, tad dar anksti šį augimą sieti su pasibaigusia vasara (juolab, kad kitų svetainių lankomumas augo vos keliais procentais ar net smuko).
 
Maža to, kiti One.lt lankomumo rodikliai taip pat nuolat mažėja. Pvz., lankytojų atverstų puslapių skaičius nuo 623 mln. sausio mėnesį palaipsniui nukrito iki 311 mln. rugpjūtį. Net liepos–rugpjūčio mėnesiais, augant lankytojų skaičiui, jų atverstų puslapių skaičius mažėjo.
 
Nuolat krenta ir One.lt lankytojų svetainėje praleistas laikas: nuo beveik 7 val. sausį iki mažiau nei 4 val. rugpjūtį.
 
Tad kodėl auga One.lt lankytojų skaičius?
 
Pasinaudojo kita svetaine
Užuominą galima rasti žvilgterėjus į lankytojų dubliavimąsi. Dėmesį patraukia kitas kompanijai „Tipro“ priklausantis tinklalapis Demotyvacija.lt (rugpjūtį tarp lankomiausių svetainių jis užėmė 11 vietą).
 
Nuo metų pradžios nemažą dalį Demotyvacija.lt lankytojų sudarė tie, kas apsilankė ir One.lt (57–63 proc.). Tačiau rugpjūtį šis skaičius šoktelėjo net iki 72,7 proc.
 
Kaip galima padidinti svetainės lankomumą, turint kitą gerai lankomą svetainę? Paprasčiausias būdas – reklama. Tačiau įprasta reklama nėra tokia efektyvi, kad vos per mėnesį priverstų 10 proc. lankytojų užeiti ir į kitą svetainę.
 
Žinoma, visada galima sugalvoti išradingesnių būdų. Pavyzdžiui, reklamą užslėpti taip, kad lankytojas nežinotų, jog bus nuvestas į kitą tinklalapį.
 
Panašu, kad būtent tokios priemonės ir buvo taikomos svetainėje Demotyvacija.lt.
 
„Uždarymo“ mygtukas, kuris atidaro
 
Lankytojas, kuris pirmą kartą užeina į šią svetainę ir spusteli kurią nors nuorodą, paprastai sulaukia „išplaukiančio“ skydelio su klausimu, ar jis yra vyras, ar moteris. Net jei jis nenori atsakyti į šį klausimą ir pasirenka mygtuką „Uždaryti“, automatiškai atidaromas naujas naršyklės langas, kuriame įsijungia kita svetainė.
 
„15min“ užfiksuotais atvejais šiame lange įsijungė tinklalapiai Tritaskis.lt ir Juokutis.one.lt. Pastarosios svetainės lankytojai skaičiuojami kaip One.lt lankytojai, mat „juokutis“ yra tik šio portalo subdomenas (t.y. jis yra tarsi One.lt portalo dalis).
 
Rezultatas – aplankęs vieną svetainę lankytojas nenoromis tampa ir kitos lankytoju.
 
Pamatę nepageidaujamą svetainę lankytojai paprastai ją tiesiog išjungia, taigi nei atverstų puslapių skaičius, nei toje svetainėje praleistas laikas neauga.
 
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
 

 
Agresyvi reklama
 
One.lt savininkai teigia tokioje reklamoje nematą nieko blogo – esą ji nėra nei paslėpta, nei klaidina vartotojus.
 
„Ši reklamos forma yra vadinama „pop-under“, ką mes naudojame. Tokia reklamos forma yra pardavinėjama. Ją mes naudojame labai mažais kiekiais ir kai kuriems savo naujai paleistiems portalams. Šiuo atveju Tritaskis.lt mes turime užsakymą konkrečiai tokiai reklamos formai. O Juokutis.one.lt buvo šviežiai paleistas projektas ir, norėdami supažindinti vartotoją su nauju produktu, mes panaudojame tokią agresyvią reklamos formą, bet su labai dideliais apribojimais, vieną kartą per labai ilgą laikotarpį“, – sakė „Tipro“ direktorė Dovilė Ramoškaitė.
 
Pasak jos, tokia „agresyvi reklama“ yra išties efektyvi – daug vartotojų, pamatę atsidariusį kitą langą, išbando ir jame įsijungusį portalą.
 
Šią reklamos formą „Tipro“ pradėjo taikyti rugpjūčio pabaigoje.
 
„Nemažai interneto naršyklių šią reklamos formą blokuoja. Kiekvienas vartotojas jos nepamato ir kiekvienam ji neatsidaro, – sakė D.Ramoškaitė. – Per dieną, tarkime, Tritaskis.lt sulaukia apie 2–3 tūkst. papildomų lankytojų. Jie, žinoma, persidengia kaskart. Nėra čia toks stebuklas, kad kiekvienas vartotojas išties pamatytų.“
 
Tokią reklamą „Tipro“ svetainėse galima ir užsisakyti – 1 tūkst. parodymų kainuoja maždaug 40 Lt.
 
Pažeidimo neįžvelgia
 
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Tačiau paslėptos reklamos atvejus nagrinėjanti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) šiame atvejyje pažeidimo neįžvelgė.
 
Apgaunami visi – ir lankytojai, ir reklamos užsakovai, nes pastariesiems sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas, – sakė D.Paršonis.
 
Esą pati reklama (t.y. jos pateikimo forma – įsijungiantis tinklalapis) nėra nei klaidinanti, nei paslėpta.
 
Pažymėtina, kad atsidaręs tinklalapis yra aiškiai atpažįstamas ir suprantamas (aiškiai matomas pavadinimas), pats pateikiamos informacijos pobūdis – reklama – yra aiškus ir suprantamas vartotojui, todėl pati pateikimo forma negali būti laikoma kaip paslėptos reklamos atvejis“, – teigė VTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
 
Paklaustas, ar apklausa „tu esi vyras ar moteris“, kurią net norint uždaryti įsijungia kita svetainė, nėra paslėpta reklama, M.Močiulskis teigė, kad didelė dalis svetainių reklaminių „banerių“ niekaip neišskiria. Juose galima rodyti ką tik nori – kad žmogus laimėjo milijoną, siūlyti žaidimą ir t.t. Svarbiausia privilioti žmogų.
 
Negerbia lankytojų
 
Interneto ir rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis „Tipro“ veiksmus vertino kur kas griežčiau. Anot jo, save ir savo lankytojus gerbianti svetainė taip neturėtų elgtis.
 
„Šis triukas nėra naujas, tačiau Lietuvos svetainėse man dar nebuvo matytas. Galima jį pavadinti apgaulinga ar paslėpta nuoroda. Paprastai gero vardo svetainėse tokių dalykų nerasime. Išties, bene vienintelės vietos, kuriose galima rasti tokios reklamos, yra pornografinės svetainės ar svetainės bei forumai, platinantys nuorodas į nelegalią programinę įrangą. Jų lankytoją patys svetainės administratoriai laiko iš paieškos užklydusiu žiopliu, iš kurio galima spausti kiek tik nori naudos“, – teigė D.Paršonis.
 
Tačiau šiais laikais net žiopliai jau vengia spausti įvairius reklaminius skydelius, todėl pasitelkiamas apgaulės būdas – lankytojas spaudžia vienokį mygtuką, o jis suveikia visiškai kitaip, nei rašoma. Anot pašnekovo, dažniausiai žaidžiama būtent reklamos „išjungimu“: puslapį uždengia koks nors beprasmis pranešimas, o paspaudus išjungimo mygtuką atidaroma viena ar net kelios naujos svetainės. Kartais jos atidaromos paslėptu režimu, po pagrindiniu naršyklės langu („pop-under“).
 
„Paprastai tokios svetainės administratoriai apgauna visus – ir lankytoją, ir reklamos užsakovą, nes pastarajam sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra vienas ir tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas“, – pastebėjo D.Paršonis.
 
Jo teigimu, užsienyje populiarių apgavysčių būdų daugėja ir Lietuvos interneto svetainėse: fiktyviai didinami „Facebook“ gerbėjų skaičiai, lankomumo statistika.
 
„Nedaug ką tokie triukai apgauna. Rimtos reklamą užsakančios agentūros tai žino ir vengia prekybos „mirusiomis sielomis“. Manau, kad tokio pobūdžio reklamos ar apgaulingo nukreipimo metodai prilygsta brukalui el. pašto dėžutėje ir turėtų būti analogiškai vertinami tiek vartotojų, tiek ir teisėsaugos, jei tai jai apskritai rūpi“, – sakė pašnekovas.
 
Šaltinis: 15min.lt

Tinklalapio One.lt lankytojų skaičius per mėnesį išaugo dešimtadaliu, nors puslapių atvertimai ir svetainėje žmonių praleistas laikas toliau mažėjo.
 
Internete apsilankius vienoje svetainėje nenoromis gali tekti užsukti ir į kitą. Tokiu būdu lankytojus bando susigrąžinti lietuviškas socialinis tinklas One.lt. Nuo metų pradžios smukęs svetainės lankomumas praėjusį mėnesį ūgtelėjo net dešimtadaliu.
 
Dar vasaros pradžioje rinkodaros specialistai diskutavo, kaip būtų galima išgelbėti svetainę One.lt, kuri kadaise buvo įsitvirtinusi pirmoje lankomiausių lietuviškų tinklalapių vietoje, o šįmet gegužės–birželio mėnesiais smuko iki šeštosios. Liepos viduryje pranešta, kad One.lt nusipirko kompanija „Tipro“, valdanti ne vieną populiarų lietuvišką tinklalapį.
 
Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenimis, tą patį liepos mėnesį One.lt lankomumas šoktelėjo 6,3 proc., o rugpjūtį svetainė lankytojų skaičių padidino net 10 proc. ir grįžo į antrąją populiariausių lietuviškų tinklalapių vietą.
 
Rugpjūtis – vasaros mėnuo, tad dar anksti šį augimą sieti su pasibaigusia vasara (juolab, kad kitų svetainių lankomumas augo vos keliais procentais ar net smuko).
 
Maža to, kiti One.lt lankomumo rodikliai taip pat nuolat mažėja. Pvz., lankytojų atverstų puslapių skaičius nuo 623 mln. sausio mėnesį palaipsniui nukrito iki 311 mln. rugpjūtį. Net liepos–rugpjūčio mėnesiais, augant lankytojų skaičiui, jų atverstų puslapių skaičius mažėjo.
 
Nuolat krenta ir One.lt lankytojų svetainėje praleistas laikas: nuo beveik 7 val. sausį iki mažiau nei 4 val. rugpjūtį.
 
Tad kodėl auga One.lt lankytojų skaičius?
 
Pasinaudojo kita svetaine
Užuominą galima rasti žvilgterėjus į lankytojų dubliavimąsi. Dėmesį patraukia kitas kompanijai „Tipro“ priklausantis tinklalapis Demotyvacija.lt (rugpjūtį tarp lankomiausių svetainių jis užėmė 11 vietą).
 
Nuo metų pradžios nemažą dalį Demotyvacija.lt lankytojų sudarė tie, kas apsilankė ir One.lt (57–63 proc.). Tačiau rugpjūtį šis skaičius šoktelėjo net iki 72,7 proc.
 
Kaip galima padidinti svetainės lankomumą, turint kitą gerai lankomą svetainę? Paprasčiausias būdas – reklama. Tačiau įprasta reklama nėra tokia efektyvi, kad vos per mėnesį priverstų 10 proc. lankytojų užeiti ir į kitą svetainę.
 
Žinoma, visada galima sugalvoti išradingesnių būdų. Pavyzdžiui, reklamą užslėpti taip, kad lankytojas nežinotų, jog bus nuvestas į kitą tinklalapį.
 
Panašu, kad būtent tokios priemonės ir buvo taikomos svetainėje Demotyvacija.lt.
 
„Uždarymo“ mygtukas, kuris atidaro
 
Lankytojas, kuris pirmą kartą užeina į šią svetainę ir spusteli kurią nors nuorodą, paprastai sulaukia „išplaukiančio“ skydelio su klausimu, ar jis yra vyras, ar moteris. Net jei jis nenori atsakyti į šį klausimą ir pasirenka mygtuką „Uždaryti“, automatiškai atidaromas naujas naršyklės langas, kuriame įsijungia kita svetainė.
 
„15min“ užfiksuotais atvejais šiame lange įsijungė tinklalapiai Tritaskis.lt ir Juokutis.one.lt. Pastarosios svetainės lankytojai skaičiuojami kaip One.lt lankytojai, mat „juokutis“ yra tik šio portalo subdomenas (t.y. jis yra tarsi One.lt portalo dalis).
 
Rezultatas – aplankęs vieną svetainę lankytojas nenoromis tampa ir kitos lankytoju.
 
Pamatę nepageidaujamą svetainę lankytojai paprastai ją tiesiog išjungia, taigi nei atverstų puslapių skaičius, nei toje svetainėje praleistas laikas neauga.
 
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
 

 
Agresyvi reklama
 
One.lt savininkai teigia tokioje reklamoje nematą nieko blogo – esą ji nėra nei paslėpta, nei klaidina vartotojus.
 
„Ši reklamos forma yra vadinama „pop-under“, ką mes naudojame. Tokia reklamos forma yra pardavinėjama. Ją mes naudojame labai mažais kiekiais ir kai kuriems savo naujai paleistiems portalams. Šiuo atveju Tritaskis.lt mes turime užsakymą konkrečiai tokiai reklamos formai. O Juokutis.one.lt buvo šviežiai paleistas projektas ir, norėdami supažindinti vartotoją su nauju produktu, mes panaudojame tokią agresyvią reklamos formą, bet su labai dideliais apribojimais, vieną kartą per labai ilgą laikotarpį“, – sakė „Tipro“ direktorė Dovilė Ramoškaitė.
 
Pasak jos, tokia „agresyvi reklama“ yra išties efektyvi – daug vartotojų, pamatę atsidariusį kitą langą, išbando ir jame įsijungusį portalą.
 
Šią reklamos formą „Tipro“ pradėjo taikyti rugpjūčio pabaigoje.
 
„Nemažai interneto naršyklių šią reklamos formą blokuoja. Kiekvienas vartotojas jos nepamato ir kiekvienam ji neatsidaro, – sakė D.Ramoškaitė. – Per dieną, tarkime, Tritaskis.lt sulaukia apie 2–3 tūkst. papildomų lankytojų. Jie, žinoma, persidengia kaskart. Nėra čia toks stebuklas, kad kiekvienas vartotojas išties pamatytų.“
 
Tokią reklamą „Tipro“ svetainėse galima ir užsisakyti – 1 tūkst. parodymų kainuoja maždaug 40 Lt.
 
Pažeidimo neįžvelgia
 
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Tačiau paslėptos reklamos atvejus nagrinėjanti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) šiame atvejyje pažeidimo neįžvelgė.
 
Apgaunami visi – ir lankytojai, ir reklamos užsakovai, nes pastariesiems sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas, – sakė D.Paršonis.
 
Esą pati reklama (t.y. jos pateikimo forma – įsijungiantis tinklalapis) nėra nei klaidinanti, nei paslėpta.
 
Pažymėtina, kad atsidaręs tinklalapis yra aiškiai atpažįstamas ir suprantamas (aiškiai matomas pavadinimas), pats pateikiamos informacijos pobūdis – reklama – yra aiškus ir suprantamas vartotojui, todėl pati pateikimo forma negali būti laikoma kaip paslėptos reklamos atvejis“, – teigė VTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
 
Paklaustas, ar apklausa „tu esi vyras ar moteris“, kurią net norint uždaryti įsijungia kita svetainė, nėra paslėpta reklama, M.Močiulskis teigė, kad didelė dalis svetainių reklaminių „banerių“ niekaip neišskiria. Juose galima rodyti ką tik nori – kad žmogus laimėjo milijoną, siūlyti žaidimą ir t.t. Svarbiausia privilioti žmogų.
 
Negerbia lankytojų
 
Interneto ir rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis „Tipro“ veiksmus vertino kur kas griežčiau. Anot jo, save ir savo lankytojus gerbianti svetainė taip neturėtų elgtis.
 
„Šis triukas nėra naujas, tačiau Lietuvos svetainėse man dar nebuvo matytas. Galima jį pavadinti apgaulinga ar paslėpta nuoroda. Paprastai gero vardo svetainėse tokių dalykų nerasime. Išties, bene vienintelės vietos, kuriose galima rasti tokios reklamos, yra pornografinės svetainės ar svetainės bei forumai, platinantys nuorodas į nelegalią programinę įrangą. Jų lankytoją patys svetainės administratoriai laiko iš paieškos užklydusiu žiopliu, iš kurio galima spausti kiek tik nori naudos“, – teigė D.Paršonis.
 
Tačiau šiais laikais net žiopliai jau vengia spausti įvairius reklaminius skydelius, todėl pasitelkiamas apgaulės būdas – lankytojas spaudžia vienokį mygtuką, o jis suveikia visiškai kitaip, nei rašoma. Anot pašnekovo, dažniausiai žaidžiama būtent reklamos „išjungimu“: puslapį uždengia koks nors beprasmis pranešimas, o paspaudus išjungimo mygtuką atidaroma viena ar net kelios naujos svetainės. Kartais jos atidaromos paslėptu režimu, po pagrindiniu naršyklės langu („pop-under“).
 
„Paprastai tokios svetainės administratoriai apgauna visus – ir lankytoją, ir reklamos užsakovą, nes pastarajam sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra vienas ir tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas“, – pastebėjo D.Paršonis.
 
Jo teigimu, užsienyje populiarių apgavysčių būdų daugėja ir Lietuvos interneto svetainėse: fiktyviai didinami „Facebook“ gerbėjų skaičiai, lankomumo statistika.
 
„Nedaug ką tokie triukai apgauna. Rimtos reklamą užsakančios agentūros tai žino ir vengia prekybos „mirusiomis sielomis“. Manau, kad tokio pobūdžio reklamos ar apgaulingo nukreipimo metodai prilygsta brukalui el. pašto dėžutėje ir turėtų būti analogiškai vertinami tiek vartotojų, tiek ir teisėsaugos, jei tai jai apskritai rūpi“, – sakė pašnekovas.
 
Šaltinis: 15min.lt

Tinklalapio One.lt lankytojų skaičius per mėnesį išaugo dešimtadaliu, nors puslapių atvertimai ir svetainėje žmonių praleistas laikas toliau mažėjo.
 
Internete apsilankius vienoje svetainėje nenoromis gali tekti užsukti ir į kitą. Tokiu būdu lankytojus bando susigrąžinti lietuviškas socialinis tinklas One.lt. Nuo metų pradžios smukęs svetainės lankomumas praėjusį mėnesį ūgtelėjo net dešimtadaliu.
 
Dar vasaros pradžioje rinkodaros specialistai diskutavo, kaip būtų galima išgelbėti svetainę One.lt, kuri kadaise buvo įsitvirtinusi pirmoje lankomiausių lietuviškų tinklalapių vietoje, o šįmet gegužės–birželio mėnesiais smuko iki šeštosios. Liepos viduryje pranešta, kad One.lt nusipirko kompanija „Tipro“, valdanti ne vieną populiarų lietuvišką tinklalapį.
 
Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenimis, tą patį liepos mėnesį One.lt lankomumas šoktelėjo 6,3 proc., o rugpjūtį svetainė lankytojų skaičių padidino net 10 proc. ir grįžo į antrąją populiariausių lietuviškų tinklalapių vietą.
 
Rugpjūtis – vasaros mėnuo, tad dar anksti šį augimą sieti su pasibaigusia vasara (juolab, kad kitų svetainių lankomumas augo vos keliais procentais ar net smuko).
 
Maža to, kiti One.lt lankomumo rodikliai taip pat nuolat mažėja. Pvz., lankytojų atverstų puslapių skaičius nuo 623 mln. sausio mėnesį palaipsniui nukrito iki 311 mln. rugpjūtį. Net liepos–rugpjūčio mėnesiais, augant lankytojų skaičiui, jų atverstų puslapių skaičius mažėjo.
 
Nuolat krenta ir One.lt lankytojų svetainėje praleistas laikas: nuo beveik 7 val. sausį iki mažiau nei 4 val. rugpjūtį.
 
Tad kodėl auga One.lt lankytojų skaičius?
 
Pasinaudojo kita svetaine
Užuominą galima rasti žvilgterėjus į lankytojų dubliavimąsi. Dėmesį patraukia kitas kompanijai „Tipro“ priklausantis tinklalapis Demotyvacija.lt (rugpjūtį tarp lankomiausių svetainių jis užėmė 11 vietą).
 
Nuo metų pradžios nemažą dalį Demotyvacija.lt lankytojų sudarė tie, kas apsilankė ir One.lt (57–63 proc.). Tačiau rugpjūtį šis skaičius šoktelėjo net iki 72,7 proc.
 
Kaip galima padidinti svetainės lankomumą, turint kitą gerai lankomą svetainę? Paprasčiausias būdas – reklama. Tačiau įprasta reklama nėra tokia efektyvi, kad vos per mėnesį priverstų 10 proc. lankytojų užeiti ir į kitą svetainę.
 
Žinoma, visada galima sugalvoti išradingesnių būdų. Pavyzdžiui, reklamą užslėpti taip, kad lankytojas nežinotų, jog bus nuvestas į kitą tinklalapį.
 
Panašu, kad būtent tokios priemonės ir buvo taikomos svetainėje Demotyvacija.lt.
 
„Uždarymo“ mygtukas, kuris atidaro
 
Lankytojas, kuris pirmą kartą užeina į šią svetainę ir spusteli kurią nors nuorodą, paprastai sulaukia „išplaukiančio“ skydelio su klausimu, ar jis yra vyras, ar moteris. Net jei jis nenori atsakyti į šį klausimą ir pasirenka mygtuką „Uždaryti“, automatiškai atidaromas naujas naršyklės langas, kuriame įsijungia kita svetainė.
 
„15min“ užfiksuotais atvejais šiame lange įsijungė tinklalapiai Tritaskis.lt ir Juokutis.one.lt. Pastarosios svetainės lankytojai skaičiuojami kaip One.lt lankytojai, mat „juokutis“ yra tik šio portalo subdomenas (t.y. jis yra tarsi One.lt portalo dalis).
 
Rezultatas – aplankęs vieną svetainę lankytojas nenoromis tampa ir kitos lankytoju.
 
Pamatę nepageidaujamą svetainę lankytojai paprastai ją tiesiog išjungia, taigi nei atverstų puslapių skaičius, nei toje svetainėje praleistas laikas neauga.
 
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
 

 
Agresyvi reklama
 
One.lt savininkai teigia tokioje reklamoje nematą nieko blogo – esą ji nėra nei paslėpta, nei klaidina vartotojus.
 
„Ši reklamos forma yra vadinama „pop-under“, ką mes naudojame. Tokia reklamos forma yra pardavinėjama. Ją mes naudojame labai mažais kiekiais ir kai kuriems savo naujai paleistiems portalams. Šiuo atveju Tritaskis.lt mes turime užsakymą konkrečiai tokiai reklamos formai. O Juokutis.one.lt buvo šviežiai paleistas projektas ir, norėdami supažindinti vartotoją su nauju produktu, mes panaudojame tokią agresyvią reklamos formą, bet su labai dideliais apribojimais, vieną kartą per labai ilgą laikotarpį“, – sakė „Tipro“ direktorė Dovilė Ramoškaitė.
 
Pasak jos, tokia „agresyvi reklama“ yra išties efektyvi – daug vartotojų, pamatę atsidariusį kitą langą, išbando ir jame įsijungusį portalą.
 
Šią reklamos formą „Tipro“ pradėjo taikyti rugpjūčio pabaigoje.
 
„Nemažai interneto naršyklių šią reklamos formą blokuoja. Kiekvienas vartotojas jos nepamato ir kiekvienam ji neatsidaro, – sakė D.Ramoškaitė. – Per dieną, tarkime, Tritaskis.lt sulaukia apie 2–3 tūkst. papildomų lankytojų. Jie, žinoma, persidengia kaskart. Nėra čia toks stebuklas, kad kiekvienas vartotojas išties pamatytų.“
 
Tokią reklamą „Tipro“ svetainėse galima ir užsisakyti – 1 tūkst. parodymų kainuoja maždaug 40 Lt.
 
Pažeidimo neįžvelgia
 
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Tačiau paslėptos reklamos atvejus nagrinėjanti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) šiame atvejyje pažeidimo neįžvelgė.
 
Apgaunami visi – ir lankytojai, ir reklamos užsakovai, nes pastariesiems sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas, – sakė D.Paršonis.
 
Esą pati reklama (t.y. jos pateikimo forma – įsijungiantis tinklalapis) nėra nei klaidinanti, nei paslėpta.
 
Pažymėtina, kad atsidaręs tinklalapis yra aiškiai atpažįstamas ir suprantamas (aiškiai matomas pavadinimas), pats pateikiamos informacijos pobūdis – reklama – yra aiškus ir suprantamas vartotojui, todėl pati pateikimo forma negali būti laikoma kaip paslėptos reklamos atvejis“, – teigė VTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.
 
Paklaustas, ar apklausa „tu esi vyras ar moteris“, kurią net norint uždaryti įsijungia kita svetainė, nėra paslėpta reklama, M.Močiulskis teigė, kad didelė dalis svetainių reklaminių „banerių“ niekaip neišskiria. Juose galima rodyti ką tik nori – kad žmogus laimėjo milijoną, siūlyti žaidimą ir t.t. Svarbiausia privilioti žmogų.
 
Negerbia lankytojų
 
Interneto ir rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis „Tipro“ veiksmus vertino kur kas griežčiau. Anot jo, save ir savo lankytojus gerbianti svetainė taip neturėtų elgtis.
 
„Šis triukas nėra naujas, tačiau Lietuvos svetainėse man dar nebuvo matytas. Galima jį pavadinti apgaulinga ar paslėpta nuoroda. Paprastai gero vardo svetainėse tokių dalykų nerasime. Išties, bene vienintelės vietos, kuriose galima rasti tokios reklamos, yra pornografinės svetainės ar svetainės bei forumai, platinantys nuorodas į nelegalią programinę įrangą. Jų lankytoją patys svetainės administratoriai laiko iš paieškos užklydusiu žiopliu, iš kurio galima spausti kiek tik nori naudos“, – teigė D.Paršonis.
 
Tačiau šiais laikais net žiopliai jau vengia spausti įvairius reklaminius skydelius, todėl pasitelkiamas apgaulės būdas – lankytojas spaudžia vienokį mygtuką, o jis suveikia visiškai kitaip, nei rašoma. Anot pašnekovo, dažniausiai žaidžiama būtent reklamos „išjungimu“: puslapį uždengia koks nors beprasmis pranešimas, o paspaudus išjungimo mygtuką atidaroma viena ar net kelios naujos svetainės. Kartais jos atidaromos paslėptu režimu, po pagrindiniu naršyklės langu („pop-under“).
 
„Paprastai tokios svetainės administratoriai apgauna visus – ir lankytoją, ir reklamos užsakovą, nes pastarajam sakoma, kad paspaudimai buvo tikri, o ne apgaulingi. Atvejis, kai reklamos vykdytojas ir užsakovas yra vienas ir tas pats, yra neįprastas ir kiek komiškas“, – pastebėjo D.Paršonis.
 
Jo teigimu, užsienyje populiarių apgavysčių būdų daugėja ir Lietuvos interneto svetainėse: fiktyviai didinami „Facebook“ gerbėjų skaičiai, lankomumo statistika.
 
„Nedaug ką tokie triukai apgauna. Rimtos reklamą užsakančios agentūros tai žino ir vengia prekybos „mirusiomis sielomis“. Manau, kad tokio pobūdžio reklamos ar apgaulingo nukreipimo metodai prilygsta brukalui el. pašto dėžutėje ir turėtų būti analogiškai vertinami tiek vartotojų, tiek ir teisėsaugos, jei tai jai apskritai rūpi“, – sakė pašnekovas.
 
Šaltinis: 15min.lt

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

Straipsnis, apie tai kokie tinklapiai Lietuvoje daugiausiai uzdirba: http://www.searchengineoptimization.lt/uzdarbis-internete/kokie-tinklalapiai-internete-pelningiausi/. Tai nera tinklapiai, kurie gyvena is reklamos.

Faktas, kad keliems procentams tie pazaidimai tampa rimtu uzsiemimu, nes reikia bent 2-3 metus mokintis, skaityti, dometis, nesekmingai investuoti, daryti klaidas... Daugelis neturi kantrybes sulaukti, kiti neturi tokio tikslo is internetinio verslo pragyventi.
 
Mane atsimenu taip pradzioje uzkabino, kad per kokius 4 menesius perskaiciau ~25-30 angliskas elektronines knygas: SEO, marketingo, projekto valdymo, el. laisku marketingo, sekmes istoriju. Atrodo blemba kaip paprasta, sukuri svetainiu tinkla, automatizuoji, pinigai plaukia, gyveni po palme kokiam kurorte, kartais isijungi laptopa paziuri kiek uzdirbai, ir su sypsena eini toliau pinakolada gert :)
 
Realybe ne tokia grazi, bet jei yra vidinis varikliukas, darai ir tai idomu, vistiek pasieki kazkokiu rezultatu. Tik su LT rinka dirbant neiseina po palme gulet.

Siaip yra kaip pasneki svetainiu, kurie patys el. produktus sukure ir gan gerai vaziuoja pardavimai Lietuvoje. Nustebina uzsakymu kiekiai, kiek prasitaria puse lupos. Aisku tokie tyli, nes nenori konkurencijos papildomos, nes ka lietuviai gerai daro tai pasipila kopijuotoju armija kaip atsakas i sekmes istorijas.

Siaip yra kaip pasneki svetainiu, kurie patys el. produktus sukure ir gan gerai vaziuoja pardavimai Lietuvoje. Nustebina uzsakymu kiekiai, kiek prasitaria puse lupos. Aisku tokie tyli, nes nenori konkurencijos papildomos, nes ka lietuviai gerai daro tai pasipila kopijuotoju armija kaip atsakas i sekmes istorijas.