UnoDėdė

Turi kokių nors realių įrodymų, kad jie klysta? Nes lygiai tą patį panaudoti galima teigiant, kad klysti tu. Suprasčiau, jei būtų diskutuojama apie kažką apčiuopiamo. Tuomet toks teiginys kaip "jūs labai klystate" - galimas, kadangi tai galima patvirtinti arba paneigti. Pavyzdžiui, aš tau sakyčiau, kad į benzininį variklį galima įpilti vandens ir jis važiuos, o tu sakytum, kad aš labai klystu. Ir tu tai teikdamas būtum teisus, nes galėtum tai įrodyti. Tuo tarpu tikėjimas (ir tiesą sakant netikėjimas lygiai taip pat) tuo ir yra išskirtinis, kad jis 100% yra paremtas žmogaus asmenine patirtimi. Tu negali patvirtinti arba paneigti asmeninės žmogaus patirties, nes tai yra jo unikalūs potyriai, jausmai, emocijos ir kt. Todėl argumentas, kad tikintieji pomirtiniu gyvenimu "labai klysta", yra nulinis, nes lygiai taip pat lengvai jis pritaikomas ir netikintiems. Abejos pusės šioje diskusijoje turėtų vengti tokių teiginių, nes jie nieko neišsprendžia ir į jokius klausimus neatsako, o tik dar labiau gilina atotrūkį tarp skirtingas patirtis šiuo klausimu turinčių žmonių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

Turi kokių nors realių įrodymų, kad jie klysta? Nes lygiai tą patį panaudoti galima teigiant, kad klysti tu. Suprasčiau, jei būtų diskutuojama apie kažką apčiuopiamo. Tuomet toks teiginys kaip "jūs labai klystate" - galimas, kadangi tai galima patvirtinti arba paneigti. Pavyzdžiui, aš tau sakyčiau, kad į benzininį variklį galima įpilti vandens ir jis važiuos, o tu sakytum, kad aš labai klystu. Ir tu tai teikdamas būtum teisus, nes galėtum tai įrodyti. Tuo tarpu tikėjimas (ir tiesą sakant netikėjimas lygiai taip pat) tuo ir yra išskirtinis, kad jis 100% yra paremtas žmogaus asmenine patirtimi. Tu negali patvirtinti arba paneigti asmeninės žmogaus patirties, nes tai yra jo unikalūs potyriai, jausmai, emocijos ir kt. Todėl argumentas, kad tikintieji pomirtiniu gyvenimu "labai klysta", yra nulinis, nes lygiai taip pat lengvai jis pritaikomas ir netikintiems. Abejos pusės šioje diskusijoje turėtų vengti tokių teiginių, nes jie nieko neišsprendžia ir į jokius klausimus neatsako, o tik dar labiau gilina atotrūkį tarp skirtingas patirtis šiuo klausimu turinčių žmonių.

Tai čia kalba labiau eina apie tai, kad pvz tu esi mokslininkas ir publikuoji straipsnį autoritetingame edu puslapyje. Tavo straipsnis yra apie skiepus ir tu įdedi nuorodą į anti-waxerių puslapį. Tai ir pažymėsi kaip nofollow, nes tu iš esmės nepritari tam, kas ten parašyta, bet dėl tyrimo ir visų kitų mokslinio darbo rašymo ypatumų, turi nurodyti nuorodas į visus šaltinius, kuriais rėmeisi rašydamas straipsnį. Googlas ir kitos paieškos sistemos nemąsto kaip tu - tam ir yra atributai prie nuorodų, kurie pasakytų, kad šita nuoroda neatspindi straipsnio autoriaus nuomonės, o yra tik šaltinis. Nes algoritmas nesupras, kodėl tu savo straipsnyje rašai apie "skiepų naudą", o dedi dofollow (vadinasi - pritari mintims, kurios ten išdėstytos), į anti-waxerių puslapį.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

Turi kokių nors realių įrodymų, kad jie klysta? Nes lygiai tą patį panaudoti galima teigiant, kad klysti tu. Suprasčiau, jei būtų diskutuojama apie kažką apčiuopiamo. Tuomet toks teiginys kaip "jūs labai klystate" - galimas, kadangi tai galima patvirtinti arba paneigti. Pavyzdžiui, aš tau sakyčiau, kad į benzininį variklį galima įpilti vandens ir jis važiuos, o tu sakytum, kad aš labai klystu. Ir tu tai teikdamas būtum teisus, nes galėtum tai įrodyti. Tuo tarpu tikėjimas (ir tiesą sakant netikėjimas lygiai taip pat) tuo ir yra išskirtinis, kad jis 100% yra paremtas žmogaus asmenine patirtimi. Tu negali patvirtinti arba paneigti asmeninės žmogaus patirties, nes tai yra jo unikalūs potyriai, jausmai, emocijos ir kt. Todėl argumentas, kad tikintieji pomirtiniu gyvenimu "labai klysta", yra nulinis, nes lygiai taip pat lengvai jis pritaikomas ir netikintiems. Abejos pusės šioje diskusijoje turėtų vengti tokių teiginių, nes jie nieko neišsprendžia ir į jokius klausimus neatsako, o tik dar labiau gilina atotrūkį tarp skirtingas patirtis šiuo klausimu turinčių žmonių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

O kodėl tu manai, jog tai, ko tu negali pamatyti ar pajausti - neegzistuoja? Ar esi 100% įsitikinęs, kad žmogus turi visas visatoje įmanomas priemones suvokti viską aplink? Pabandyk kaip pavyzdžiu remtis gyvąja gamta. Yra tokie vabzdžiai termitai. Jie yra visiškai akli. Tačiau aplinkoje orientuotis jiems padeda antena ir jie jaučia skonį, kvapus, karštį bei vibraciją. Žiūrint iš termito perspektyvos, saulė ir mėnulis neegzistuoja. Bet mums akivaizdu, jog taip nėra. Remiantis šiuo primityviu pavyzdžiu, aiškiai matosi, jog egzistuoja tikimybė, kad ir žmogaus galimybės suvokti, pamatyti ar pajausti tai, ko jis nemato, nesuvokia ar nejaučia, yra ribotos.
 
Kitas dalykas. Yra žmonės, kurie tiki, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja ir yra tie, kurie tiki, jog jis neegzistuoja. Tavo pasakymas, jog pomirtinis gyvenimas neegzistuoja, irgi yra paremtas tik tikėjimu. Sakau tikėjimu, nes iš esmės tu neturi jokių argumentų patvirtinti savo teiginiams. Nei tau ar kokiam nors kitam mirtingajam, nei mokslui (kaip ir pats minėjai) dar nepavyko prisikelti iš numirusiųjų ir įrodyti, kad tai egzistuoja arba ne. Todėl tu tiki, jog tai neegzistuoja, kaip ir tikintys žmonės tiki, jog tai egzistuoja.
 
Tavo pasakymas, kad „Jeigu butu gyvenimas po mirties, tai zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu“, kertasi su tavo paties logika. Nes tu sakai, kad pomirtinis gyvenimas neegzistuoja. Tai šitoje vietoje tu patvirtini, kad bet kokia pomirtinio gyvenimo forma tavo manymu neegzistuoja be jokių išimčių. Tačiau savo teiginiui pagrįsti, kaip argumentą naudoji tai, kam pats prieštarauji: „1. zmones dalintusi tuo ir tikrai tai butu. 2. Tikrai per kelis tukstancius metu butu irodyta moksliskai, kad tai buvo“. Kitaip tariant, tu palieki tikimybę, jog tai egzistuoja, nes kitu atveju tu tokių argumentų nenaudotum ir sakytum, kad „tai neegzistuoja todėl, kad aš taip tikiu“, o ne todėl, kad dar niekas nebuvo prisikėlęs iš numirusiųjų. Nes dabar tu tarsi lauki, kol kažkas prisikels ir tau įrodys, kad tai visgi egzistuoja. Tad peršasi išvada, kad tu pats nesi tuo iki galo tikras.
 
Tarkim tavo brolis tiki, kad prieš mirdamas, jūsų senelis norėjo, kad tavo brolis parduotų senelio butą ir pasiimtų pinigus sau. Bet tu manai, kad senelis norėjo, jog pinigai būtų padalinti pusiau. Patvirtinti ar paneigti vieną arba kitą tikėjimą, nėra galimybės, nes nėra testamento, o senelis mirė vienas. Tai ar šiuo atveju tave įtikintų, jeigu tavo brolis savo teiginį mėgintų pagrįsti sakydamas, kad jeigu tiesa būtų tavo pusėje, tai jau būtų įrodyta? Ko gero nesutiktum, nes puikiai supranti, jog to paprasčiausiai neįmanoma įrodyti, nes vienintelis, galintis tai įrodyti žmogus mirė.
 
Taigi, tu gali tik samprotauti, tikėti ar manyti, jog kažkas (kieno egzistavimo jokiomis žmogui žinomomis priemonėmis įrodyti neįmanoma) neegzistuoja. Bet tu negali to teigti. Kaip ir aš negaliu teigti, jog dabar tu sėdi be kelnių.

Turi kokių nors realių įrodymų, kad jie klysta? Nes lygiai tą patį panaudoti galima teigiant, kad klysti tu. Suprasčiau, jei būtų diskutuojama apie kažką apčiuopiamo. Tuomet toks teiginys kaip "jūs labai klystate" - galimas, kadangi tai galima patvirtinti arba paneigti. Pavyzdžiui, aš tau sakyčiau, kad į benzininį variklį galima įpilti vandens ir jis važiuos, o tu sakytum, kad aš labai klystu. Ir tu tai teikdamas būtum teisus, nes galėtum tai įrodyti. Tuo tarpu tikėjimas (ir tiesą sakant netikėjimas lygiai taip pat) tuo ir yra išskirtinis, kad jis 100% yra paremtas žmogaus asmenine patirtimi. Tu negali patvirtinti arba paneigti asmeninės žmogaus patirties, nes tai yra jo unikalūs potyriai, jausmai, emocijos ir kt. Todėl argumentas, kad tikintieji pomirtiniu gyvenimu "labai klysta", yra nulinis, nes lygiai taip pat lengvai jis pritaikomas ir netikintiems. Abejos pusės šioje diskusijoje turėtų vengti tokių teiginių, nes jie nieko neišsprendžia ir į jokius klausimus neatsako, o tik dar labiau gilina atotrūkį tarp skirtingas patirtis šiuo klausimu turinčių žmonių.

Kuom ji Grybauskaitė? kad netekėjusi? ar kad moteris? Aš balsuoju už žmogaus sugebėjimus, o ne už šeimos statusą ar ten yra papai ar nėra. :) Nepamiršk, kad prezidentas turi atstovauti Lietuvą pasaulyje, tai manau, kad Šimonytė geriausias variantas, antras būtų Nausėda. daugiau neįsivaizduojų, kas iš tų politinių lavonų sugebėtų bent pakalbėti su Trump'u ar kitais prezidentais.

Tik Šimonytė, daugiau turinčių bent dalelę smegenų net nėra :)
 
 
nesitikėjau, kad čia mano pensininkė močiutė forume užsiregistravo. Sveika atvykus.:)

Tikriausiai, kad daugelis žmonių kompiuterius namie turi :)

Labai jau ašaros
LT: https://tele2.lt/privatiems/planai
DE: https://www.simplytel.de/allnet-flats

Dirbu su Paysera, antri metai, su imones saskaita. Suportui respectas, visada greitai ir maloniai issprendzia visus man iskylusius klausimus (tiek telefonu tiek emailu) dar privalumas kad paskambinus nereikia laukti po minute ar kelias (pakelia rageli praktishkai greitai visada) Sita vieta man fantastishkai maloni (kiti bankai ir vmi ir panasios istaigos turi kur pasitemti, pries savaite skambinau DNB pralaukiau kelias minutes, nepakele. Citadele skambinau pralaukiau kelias minutes kol atjunge irgi napekele) . Nesu turejas dar nei vienos incidento su Paysera, kad buciau nusivyles. Todel is bendros patirties 2 metu naudojimo, rekomenduoju juos!
Vienintelis minusas kad nedirba su crypto, kai tuo tarpu pilna kitu servisu kur gali all in one gauti (ir iban ir gbp ir usd saskaitas ir dar crypto). Todel sioje vietoje jei Paysera nepasitems, praras nemazai klientu.
Nes kam tureti kelias saskaitas, kai gali tureti all in one.

Nuorodų katalogų sąrašas, kuriuose jūs galite nemokamai patalpinti savo svetainės adresą.
 
Jei nuoroda neveikia arba jei žinote kokią svetainę, kurios šiame sąraše nėra - parašykite temoje.
 
Už 5 EUR
rankomis sukeliu į visus nuorodų katalogus jūsų nuorodą.
 
http://online.lt/ Dofollow priima tik asmenines svetaines
http://nuorodos.xb.lt/ Dofollow
http://www.ecatalog.lt/ Dofollow
http://pajurioskelbimai.lt/ Dofollow
http://www.e-nuorodos.lt/ Dofollow
http://nerandu.lt/ Dofollow
http://direktorija.lt/ Dofollow
http://zipas.lt/ Dofollow
http://501.lt/ Dofollow
http://www.e-nuoroda.eu/ Dofollow
http://www.naujausi.lt Dofollow
http://www.infoknyga.lt/katalog_lt/catalog.php?rubr=131&page=8 Dofollow
http://verslo.litas.lt/ Nofollow
http://www.mln.lt/ Nofollow
http://www.rank.our.lt/ Nofollow
https://www.domenas.eu/katalogas/ Nofollow
http://nkatalogas.info/ Nofollow
http://manoskelbimai.lt/naujasskelbimas.php Nofollow
http://www.parduoda.info/ Nofollow
http://www.knopc.lt/ Nofollow
http://skelbiam.info/naujasskelbimas.php Nofollow
http://www.in7.lt Nofollow
 
Internetinių parduotuvių katalogai
 
http://eshops.lt nofollow
http://e-tradeandshops.lt/ nofollow
http://www.epbaze.lt Dofollow
 
Veikiantys, bet neatnaujinami
 
http://ieskok.penki.lt/Default.aspx?Lang=LT&Element=SearchCatalog&&TopicID=3 Dofollow
http://ypac.lt/ Dofollow
http://toplaisvalaikis.lt/ Dofollow
http://www.weboaze.lt/ Dofollow
http://naudinga.lt/ Dofollow
http://www.tika.lt/search?q=&new=Naujausi+tinklapiai Dofollow
http://www.ooo.lt/svetainiu-katalogas/ Dofollow
http://systemos.lt/catalog/ Dofollow redirect
 
Įmonių katalogai (ačiū radianas)
 
http://rekvizitai.vz.lt/
http://www.info.lt
http://www.verslobanga.lt/
http://www.visasverslas.lt/
http://kaunas21.lt
http://vilnius21.lt/
http://www.ltkatalogas.lt/
http://www.118.lt/
http://www.verslas-info.lt/
http://www.miestas.lt/
http://www.spec.lt
http://infobirza.lt/
http://www.europages.lt/
http://www.visainfo.lt/
http://www.auk.lt/
http://imoniugidas.lt/
http://online.lt
http://www.jumsinfo.lt/
http://www.miestas24.lt
http://www.miestugatves.lt/
http://www.1588.lt
http://www.imones.lt/
http://www.diena.lt/katalogas
http://www.infoplius.lt/
http://www.infolinija.lt/
http://imone.eu/
http://www.uabinfo.lt/
http://imones.org/
http://www.ktc.lt/
http://manonamas.eu/
http://www.visalietuva.lt/
http://www.apie.biz
http://www.statybaplius.lt/
http://www.reals.lt/
http://www.ekspertai.lt/
http://www.meistras.com/
http://www.statyba.lt
http://www.infostatyba.lt/

Sveiki,
 
Noriu pristatyt savo projektą, kurį vystau jau ketvirti metai.
 
Citify - Tavo miestas rytoj (Vilniaus projektų žemėlapis)
 
Facebooke: https://www.facebook.com/citify.eu/
 
 

 
 
Projektą pradėjau vystyti 2016 metais, idėjai kilus statybomis besidominčių bendraminčių rate. Principas paprastas: stebėti, rinkti ir viešinti informaciją apie visus stambesnius (t.y. išskyrus privačius namus arba mažus remontus) statybų projektus Vilniuje. Ir visą tai pateikti žemėlapio pavidale: taip galima greitai susidaryti įspūdį apie projektų mastą mieste. Žemėlapis buvo visiškai basic: ant Google Maps pagrindo ir su labai mažu kiekiu informacijos. Nepaisant to, per tuos metus susilaukė virš 400 tūkst. peržiūrų.
 
Tad praėjusių metų gale, po ilgų mėnesių darbo, kartu su kolega pristatėm Citify - tai atnaujintą senojo žemėlapio versiją. Atnaujintą ne tik dizaino prasme, bet su praplėstu funkcionalumu, gerokai daugiau informacijos ir didesniu patogumu. Projektas tapo startuoliu.
 
Taigi hobis tapo bandymu išsukti startuolį. Stebime, renkame ir patogiai pateikiame visą mums prieinamą informaciją apie mieste planuojamus, statomus ir baigtus projektus: daugiabučius, komercinius, parkus, infrastruktūrą ir visuomeninius objektus. Taip pat žymime ir renovuojamus pastatus bei renovuotus daugiabučius. Viskas yra su tikslu prisidėti prie projektų informacijos viešinimo - to, ko dabar ypatingai trūksta viešojoje erdvėje. Taip pat apie naujus pradedamus statyti objektus pranešame Facebook puslapyje, kur jau turime virš 6000 sekėjų. Smagu yra tai, kad jaučiame susidomėjimą iš visuomenės, bet taip pat mus jau pradeda pastebėti ir statytojai.
 
Paraleliai kviečiame visus lankytojus patiems pateikti informaciją apie projektus, kurių galbūt nėra žemėlapyje. Taip pat kelti statybų nuotraukas.
 
Taip pat renkame ir pateikiame informaciją, kuri yra aktuali verslo įmonėms. Bandome šią informaciją parduoti tam, kam ji yra aktuali. Pvz., kokiam nors medžiagų tiekėjui nebereikia kelių dienų per savaitę skirti informacijos rinkimui. Prisijungia pas mus ir mato viską vienoje vietoje, gali iš karto kontaktuoti su potencialiais tiekėjais. Verslo modelis sudėtingas išsukti, bet galbūt vienaip ar kitaip pavyks išjudėti.
 
Labai įdomu išgirsti minčių, patarimų, galbūt papeikimų :)