Buvau Belgijoje šiais metais pora kartų. Aplankiau Briuselį, Briugę, Gentą ir dar keletą mažesnių miestelių.
Jeigu skrendate su Ryanair ir norite nusigauti iki Briuselio yra keli variantai:
1) Bilietai autobusu prasideda nuo 5 eur tačiau juos reiktų įsigyti iškart kuomet nusiperkate ir lėktuvo bilietus, kadangi kuo artimesnė diena tuo bilietai brangesni ir galiausiai sekančiai ar tai pačiai dienai kaina būna 14eur.
2) 11 eur (Visuomet naudojuosi šiuo variantu) kainuoja kelionė nuo Oro uosto iki bet kurio Belgijos miesto. 5eur(bilietas perkamas vietoje) – oro uostas – Charleroi stotis. 6eur – Charleroi stotis – bet kuris Belgijos miestas (bilietas perkamas internetu).
3) Na ir paskutinis variantas tiesiog važiuoti taksi kaip i rpadarė temos autorius su draugais.
Šiaip aplankyti visą Belgiją Jums pakaktų vienos savaitės.Susisiekimas tarp miestų labai geras. Daugybė traukinių.
Maistas Belgijoje man labai patiko. Kebabai (daugybė rūšių. Įprasti lavaše skaniau gaminami nei Lietuvoje, o dar yra papildomai daugybė variantų su sūriais ir pnš., kurie man padarė didelį įspūdį), bulvytės su majonezu ( arba kitaip vadinamos „French fries" nustebau sužinojęs, kas visgi Belgija išrado bulvytes), Panos sumuštiniai (taip pat daugybė variantų, sotu ir skanu). Ir viskas gaminama iš natūralių produktų.
Alus irgi vertas paminėjimo kaip ir Belgiškas šokoladas.
Pragyvenimas nėra labai brangus. Su Belgijos minimumu galima puikiai išgyventi ir dar pasilikti pinigėlių pramogoms. P.S. Rytoj vėl skrendu į Belgiją keletui dienų. O jeigu turite klausimų susijusių su šia šalimi, klauskite asmenine žinute – maloniai atsakysiu.
Sveiki, mažiau nei prieš savaitę aš ir trys mano draugai keturias rudens dienas praleidome Briuselyje. Noriu pasidalinti šios kelionės įspūdžiais ir pastebėjimais - tikiuosi kam nors keliaujant ateityje tai pravers.
Kelionės pradžia ir menkas nesusipratimas
Trumpas atostogas pradėjome lapkričio 23 d. 8:50pm. Būdami studentai ir negalėdami sau leisti didesnių išlaidų, žinoma, pasirinkome pigių skridžių bendrovės Ryanair teikiamas paslaugas. Kelionė pirmyn ir atgal atsiėjo vos 115lt žmogui (su visais kortelės aptarnavimo mokesčiais). Nors lėktuvo įgula ir buvo maloni, tačiau komfortas sėdint atitiko žemą kainą. Kadangi lėktuve vienoje vietoje buvo galima sėdėti po tris, nenorint palikti vieno žmogaus atskirai susėdome po du.
Iš vakaro prisižiūrėjau įvairių filmų apie lėktuvo užgrobimą, prisiskaičiau apie Rusijoje nukritusį lėktuvą ir kaip tyčia, šalia manęs atsisėdo arabiško gymio vyriškis. Po savimi pasidėjo krepšį, išsitraukė knygą dekoruotą įvairiausiais ornamentais ir parašytą arabiškais rašmenimis, atsivertė ir pradėjo skaityti. Kiek paskaitęs įsidėjo knygą atgal į krepšį, atsilošė, užvertė galvą, užsimerkė ir murmėdamas bei linguodamas pradėjo daryti kažką, kas buvo panašu į meldimasi. Turbūt suprantate kaip visa tai atrodė man? Skrydžiui einant į pabaigą, draugas nusprendė nufotografuoti pro lėktuvo langą matomą vaizdą. Žmogus sėdėjęs šalia manęs atsisuko ir netikėtai pasakė: "You should get a nice picture". Pradėjome kalbėtis. Paklausiau ką šis veikia, kur vyksta, kokią įdomią knygą ten skaitė. Pasirodo jo tėvai gyvena Minske, o šis Briuselyje, todėl juos aplankęs, skrenda namo. Jo tolimesnė giminė iš tėvo pusės kilę iš arabų kraštų, todėl ir jis paveldėjo panašią išvaizdą. O knygą, kurią skaitė, pasirodo yra skirta mokytis arabų kalbos ir jis užvertęs galvą, tik bandė įsiminti ką perskaitė. Štai ką daro stereotipai :D
Charleroi oro uostas - Bruselis
Nusileidome apie 10:30pm vietos laiku Charleroi oro uoste, kuris yra apie 55km atstumu nuo Briuselio. Iš šio miesto į sostinę veža Shuttle bus (apytiksliai 13 eurų į vieną pusę), tačiau vos išėjus iš oro uosto jus gali patikinti, kad Shuttle bus kainuoja 17 eurų ir jums apsimokiau vykti su jus kalbinančiu taxi vairuotoju. Užkibome ant šio kabliuko ir už 15 eurų išvykome sostinės link. Privalumas tas, jog su taxi į miestą nuvyksite kur kas greičiau, kadangi mums važiuojant vidutinis greitis buvo 150-160km/h. Taip pat už šią sumą taksi veža ne bet kur, o dažniausiai į Briuxelles Midi geležinkelio stotį (kaip ir Shuttle bus).
Ne itin puikiai orientavomės mieste, o viešasis transportas nustoja kursavęs apie 12h nakties, todėl iš anksto susitarėme, jog vietinis žmogus, kuris mus sutiko priimti nakvynei (ačiū couchsurfing.com!), atvyks savu automobiliu ir paims nuo šios stoties. Kaip šis rašė laiške: "atvyksiu darbiniu automobiliu". Lietuvoje "darbinis automobilis" dažniausiai reiškia nekokią būklę, tačiau mus pasitiko apynaujis 3 klasės BMW.
Naktinis Briuselio gyvenimas
Pasidėję daiktus, išvykome į miesto centrą. Netoli pagrindinės aikštės yra skersgatvis (nežinau kaip tai tiksliai įvardinti), kuriame įsikurę tekilos, degtinės ir be abejo alaus barai. Alus Belgijoje itin vertinamas ir puoselėjamas: vien minėtame, trijų aukštų bare galite paragauti kelių šimtų skirtingų alaus rūšių. Įdomu tai, jog čia 5% stiprumo alus laikomas silpnu. Iš mūsų užsakytų pačių populiariausių rūšių alaus, nei vienas nebuvo silpnesnis nei 8% ir nei vienas iš jų nebuvo spirituotas ar su kuo nors maišytas. Natūraliai alus gali pasiekti 12%. Taip pat mane nustebino tai, jog kiekviena alaus rūšis turi savitą taurę ir patiekiamas tik joje. Vidutinė 0,5l kaina 3,6 euro. Nors 12h nakties baruose net sunku praeiti, skamba muzika, garsiai dainuojama, tačiau jau 5am juose lieka tik nedidelės grupelės žmonių. Skirtingai nei Lietuvoje - klubai čia nepopuliarūs, o kai paklausėme vietinių kur galėtume tokį rasti, jie tik pagūžčiojo pečiais.
Bendras įspūdis
Briuselis - puiki vieta savaitgalio kelionei: 2-3 dienos yra daugiau nei gana pamatyti ir susipažinti su miestu. Į daugumą miesto vietų nesunkiai pateksite metro (1 kelionė kainuoja 2 eurus). Atminkite, jog duris neatsidaro automatiškai. Pagrindinė kalba, kiek mums teko bendrauti, yra prancūzų. Taip pat nemažai žmonių kalba vakarų germanų kalba (Dutch). Angliškai susišnekėsite beveik visur. Mieste itin daug imigrantų: arabų, turkų, indų, todėl ant kiekvieno kampo pilna kebabinių ir šių kultūrų įrengtų parduotuvių. Orientavimuisi: vidutinio dydžio kebabas kainuoja 5 eurus. Skirtingai nei Lietuvoje jie gan sausoki ir suspausti, tad nuo minėto vidutinio dydžio patiekalo sotus liks ir suaugęs.
Lankytini objektai
Nors tai nebuvo pagrindinis mūsų kelionės tikslas, tačiau tai neišvengiama kelionės dalis. Briuselyje būtina aplankyti Atomiumą. Patarčiau tai daryti naktį, nes nors ir neįeisite į vidų, tačiau įspudis bus didesnis, mat naktį jis apšviečiamas. Belgai gali pasigirti itin įspudingu senamiesčiu, kuris, skirtingai nei musiškis, nebuvo stipriai paveiktas karo. Taip pat būtina aplankyti Gran Plaso aikštę - vieną gražiausių man matytų vietų. Didelė turistų traukos vieta yra besišlapinantis berniukas. Jei norite įsigyti suvenyrų, gatvelės aplink šį objektą puikiai tam tiks.
Couchsurfing
Pirmą kartą naudojomės couchsurfing.com galimybėmis. Likus mėnesiui iki kelionės, sukurpiau šiokį tokį laišką, pradėjau siuntinėti visiems, kurie gyveno Briuselyje ir galėjo pasiūlyti nakvynę. Į mano prašymą atrašė apie 30 žmonių iš kurių priimti sutiko 3. Supratau, jog 4 žmonių grupės nėra laukiamos išskėstomis rankomis. Anyway, pasirinkome apsistoti pas jauną prancūzą, kuris gyvena kartu su latve. Negalėjau įsivaizduoti, jog žmonės gali būti tokie svetingi visiškai nepažįstamiems. Jau pirmą dieną jie patikėjo mums savo buto raktus, sava mašina pavežiojo po miestą, jį aprodė, skyrė didžiają dalį savo laiko. Nors daug esu skaitęs apie šią couchsurfing - šito nesitikėjau.
Keli skirtumai
Belgijoje nėra draudžiama vartoti alkoholį (jis taip pat parduodamas visą parą) ar rukyti viešose vietose (net ir 'žolę', jei tik tai darai nedemonstratyviai, nors ši nėra legali). Susidarė toks įspūdis, jog policija gyventojus šioje šalyje menkai tekontroliuoja. Keista tai, jog žmonės nebijo sėsti prie vairo išgėrę, tačiau primygtinai prašo užsisekti saugos diržą net ir sėdint gale. Belgijoje taip pat įteisinta prostitucija bei homoseksualų santuoka. Pastariesiems suteikta didelė laisvė, todėl ypač Briuselyje yra nemažai homoseksualų barų, bendruomenės centrų. Gatvėje pamatyti du vyrus ar moteris susikibus už rankų - šio miesto kasdienybė. Nors miestas ir atrodo pasiturintis, tačiau tvarkos jame tikrai nėra per daugiausiai. Kaip patys belgai sako: "We are ugly and we like it". Eidamas neretai užkliūni už per gatvę besiridenančio maišelio, matai, kaip žmonės šiukšlių maišus tiesiog palieka gatvėje prie artimiausio medžio. Tai nėra itin įprasta Lietuvoje.
Klaidos planuojant kelionę
Vykstant į šį miestą, patariu paskaičiuoti ar apsimokiau skristi į Charleroi ar į Briuselio oro uostą, kadangi mūsų atveju, skrydis iš Lietuvos (~1600km) kainavo beveik tiek pat, kiek kelionė nuo oro uosto iki sostinės (~55km). Pasitikslinkite skrydžio laiką, gali būti taip, jog nusleidus viešasis transportas gali nebeveikti, o iki nakvynės vietos dar ne vienas kilometras (taxi alternatyva, tačiau kartais gali nemenkai atsieiti).
Paskutinę naktį nusprendėme praleisti oro uoste, deja, nesėkmingai. Apie 4:30am buvome pakelti apsaugos ir miegoti toliau nebuvo leidžiama. Tad prieš nusprendžiant praleisti naktį oro uoste, siūlyčiau pasidomėti ar tai pavyks.
Miesto centro žemėlapis su lankytinais objektais ir kiti naudingi patarimai čia: use-it.travel
Pagal proporciją virš H2 pasirašai 4L, o po 44,8l (2mol*22,4L/mol). Tada po O2 pasirašai 22,4L, virš x. Gauni x=2L O2. Oro kiekį reikia perskaičiuot, nes jame deguonis sudaro 21 proc, taigi vėl susidarai proporciją, jog 2L-21proc, o y-100proc. Gauni ats.:9,5...
Pasižiūrėjau ankstesnes temas, niekas nuotraukų nekėlė, todėl ir aš neįkėliau. Nenorėjau pasirodyti savimyla... :) http://2.bp.blogspot.com/-T0V5lGp2Flk/UeRQLdhqDeI/AAAAAAAAAFo/89rtOSh2ykI/s1600/5.jpg
Sveiki. Mačiau šį forumą anksčiau, visuomet traukė, ir štai esu čia ^_^ Užsiregistravau, nes labai reikia pagalbos, ir šiaip neturiu su kuo pasikalbėti... :rolleyes:
Mokausi 12 klasėje, esu iš Klaipėdos. Laisvalaikiu sportuoju, skaitau, rašau, kovoju su psichologinėmis problemomis(pastarųjų turiu krūvą), mėgstu stebėti aplinką ir analizuoti, pradėjau domėtis marketingu, verslu. Jau turėjau nedidelį verslą - prekybą internetu. Tiesą sakant mane domina begalo daug dalykų, tačiau neturiu viskam laiko, nes tenka planuoti savo ateitį, o mano situacija yra išties sudėtinga...
Iš šio forumo tikiuosiu sulaukti praktinių patarimų ir bendravimo, kurio taip trūksta. Tiesiog prisikaupė daug klausimų ir temų pokalbiams, bet aplinkiniams tai nelabai įdomu :unsure: Jaučiu savyje nemažą potencialą, kurio realizavimui man kartais trūksta žinių, pasitikėjimo savimi ir kai kurių įgūdžių. Tikiuosiu, kad laikas, praleistas čia, taps geru įndėliu į mano asmeninį tobulėjimą.
Perskaičiau ką parašiau ir supratau, kad tai menkai mane apibūdina. Ech, kalbėti apie save visuomet sunku. Tad mielai atsakysiu į visus klausimus :)
Visko neskaičiau, tik užkliuvo "Nelaikyti grynųjų <...> Visiems puikiai žinomas faktas, kad virtualus pinigai išleidžiami lėčiau <...>" . Ta prasme - rimtai? Tai gal čia man vienam (ir mano aplinkos žmoėms) virtualūs išsileidžia daug greičiau? Tu jų nematai, visur atsiskaitinėji kortele, negalvodamas apie likutį ir tik bac - pinigų nėra. O matydamas grynuosius tu juos vis tiek labiau kontroliuoji ir realiai matai kiek turi. Nebent kažką ne taip supratau.
Šia tema parašyta šimtai knygų - bet labai jau jos įtartinos. Ir ar verta jas skaityti? Su šiuo klausimu galite nesikankinti. Nes Aš teisus. Tai šlamštas, kuris vietoi vieno puslapio ištemptas į visą šimtinę šikpopierio.
Užtenka 5 pagrindinių punktų. 1. Asmeninis gyvenimas 2. Biudžetas 3. Planavimas 4. Pagrindinė taisyklė 5. Radikaliausia taisyklė
Asmeninis gyvenimas
http://www.animationbuddy.com/Animation/Clothing/Jewerly/Ring.gif Neprisipažinkite meileje bet kam, taip pat nesimylėkite iš gailesčio.
Nustokite žiūrėti blogus porno filmus.
Pašalinkite «nereikalingus» iš «Fejsbuko». Jie jus erzina ir tempia atgal. Sutikite.
Biudžetas http://images.seroundtable.com/google-shopping-cart-animated-1381495272.gif Į parduotuves bėgti tik tam prireikus.
http://worleygig.files.wordpress.com/2009/03/dancing-pigs-animated-gif.gif Nelaikyti grynųjų ir užsiveisti taupyklę. Visiems puikiai žinomas faktas, kad virtualus pinigai išleidžiami lėčiau, o vien mintis apie pinigus taupyklėje, duos pasitikėjimo ateitimi.
http://www.cape.k12.mo.us/blanchard/hicks/Graphics/j0336974.gifPlanuokite biudžetą. Plano parengimui pradžiai tiks ir popieriaus gabalas.
Peržiūrėkite savo daiktus, nuo blogų atsikratykite, gerus sutvarkykite - gyvenimas taps lengvesnis, linksmesnis. Nereikalingi daiktai šiais laikais gali būti parduoti. Pasitaiko tokių, kuriems šis faktas vis dar nežinomas. Tad nuoširdus sveikinimai jums... pagaliau tai įvyko.
Planavimas
http://xes.lt/di-LV8L.jpg Planuoti reikia viską iš anksto. Tai išmokę jūs galėsite įsigyti liektuvo bilietus dukart pigiau.
http://xes.lt/di-JHC2.jpgVystikite laiko jausmą. Dažnas iš mūsų jau susidūrė su laiko bankrotu.
Supraskite kur dingsta taip brangus darbo laikas. Tarkim programa Rescue Time šioi vietoi pagelbėt tikrai turėtų. Ji renka visą informaciją apie jūsų lankomus puslapius ir fiksuoja kiek laiko juose praleidžiate. Egzistuoja dar viena alternatyva Manic Time. Galima ir pagazdinti savę naudojant Goddamn Work, kuris parodys kiek laiko liko iki darbo pabaigos.
Išsiaiškinom kad dydžiają dalį laiko atima socialiniai tinklai. Juos atjungti drebančia ranka padės Content Washer, ji dalina interneto puslapius į baltus ir juodus. Baltus lankom kaip įprasta, o juodus tik tam tikrą laiką, kuri beje nustatote jūs patys. Tad neįsijauskite į drebančios rankos vaidmenį... oskaro tikrai nieks neiteiks. Drasiai po raminamųjų dozės dėkite 5min. feijsbukams, twiteriams ir kitiems parazitams. http://warpedeco.com/wp-content/uploads/2009/12/mailbox11.jpg Pašto patikrinimui ir soc. tinklams skirkite maksimum 1val. Jei šia procedūrą perkelsite į ankstyvą rytą, išmoksite anksti keltis. Juk neatsikėlus 8val. ryto, spamo malonumą teks sumesti kitam rytmečiui. Mes juk sąžiningi...
http://chrisguillebeau.com/3x5/files/2008/05/iranian-runner-300x300.jpgĮsigykite naudingą įprotį. Jei norite pradėti reguliariai bėgioti, tiesiog darykite tai kiekvieną dieną trijų savaičių laikotarpi - tada pamatysite, kad tai bus taip įprasta ir lengva, kaip palįsti po dušu.
http://4.bp.blogspot.com/_93F5knW4jc4/TDXs_P5czyI/AAAAAAAAACE/01BFQrTdhvU/s320/KidWithBook.jpgĮsiveskite taisyklę skaityti. Sudorokite bent vieną gerą knygą į mėnesį. Naujas gyvenimas atsiras kaip mat.
IMKITE IR DARYKITE. NE NUO PIRMADIENIO.
Pagrindinė taisyklė
Neskaityti knygų «Kaip pradėti naują gyvenimą per 10 dienų».
Radikaliausia taisyklė
Išvažiuokite į kitą šalį ir pasikeiskite vardą. Toks radikalus poelgis, ko gero jus privers pasiilgti buvusio gyvenimo ir sukels norą grižti naujai gimus.
Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
Pradžia
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!
Darbas
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.
Darbo ypatumai
Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
Laisvalaikis
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
Naktinis gyvenimas
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
Buitis ir kaimynai
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
Oras, žmonės, šalis.
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
Lietuviškas maistas
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
Radiniai
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
Nuotykiai
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
Pabaiga
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
Dazniausiai dauguma puslapiu, blogu savininkai susiduria su problema apipavidalinant savo straipsni ar blogo irasa. Tai atsitinka todel, kad neturi kokybisku nuotrauku. O is kitu svetainiu savintis kaip visi zinome nelabai galima. Be abejo galima pasinaudoti mokamom paslaugom ar samdytis nuosava fotografa... bet juk ne visi gali skirti gan nemazus pinigus tokiems tikslams.
Tad daugumai tenka internete ieskoti kazko nemokamo. Siandien noriu pasidalinti keliais gan idomiais puslapiais kuriuose rasite nemokamu nuotrauku laisvam naudojimui.
Nuotraukos isties kokybiskos ir jas leidziama naudoti net komerciniams tikslams.
New Old Stock Senovines fotografijos is viesu archyvu. http://nos.twnsnd.co/
UNSPLASH 10 nauju fotografiju kas 10 dienu. Galima uzsakyti prenumerata. http://unsplash.com/
Superfamous Gamtos ir peizazu fotografijos (dauguma). Taip pat yra nedidelis dizaino archyvas. http://superfamous.com/
Little Visuals Gamta, technika ir t.t. Galima uzsakyti prenumerata. http://littlevisuals.co/
Open Photo Dydziule kolekcija ivairiu nuotrauku, surusiuotos pagal kategorijas. http://openphoto.net/
Prieš porą savaičių nusprendžiau sukurti naujienlaiškį web-projektų kūrėjams - apie jį jau rašiau. Tiems, kas dar jo neprenumeruoja arba apie jį nežino - nusprendžiau surinkti pirmųjų 10-ties serijų turinį ir pateikti kaip vientisą nuorodų sąrašą. Iš viso gavosi 90 nuorodų - tikiuosi, bus naudinga.
Deja, uždarbio redaktorius neleidžia HTML kodo įterpimo, tai labai ilgai būtų perdaryti HTML į vietinį formatą, tad perdariau tik paskutinę seriją, jei norite peržiūrėti visas nuorodas - spauskite čia arba nuorodą apačioje po sąrašu.
Web-projekto kūrimas ir programavimas
Nemokami dalykėliai dizaineriams: ZeroBundle Trumpas patarimas, dirbantiems su Photoshop: How to Crop Images in Photoshop to Specific Sizes [Quick Tip] Tradicinis rinkinys Wordpress'ininkams: The Weekly WordPress News, Tutorials & Resources Roundup No.46 CSS3 ikonėlės: Free CSS3 Icons Kit Tinklalapio valdymui iš klaviatūros: Keypress - robust Javascript library for capturing keyboard input
Projekto vystymas, marketingas ir SEO
SEO patarimai, rašantiems blog'ą: Blog SEO for the Modern Marketer: How to Optimize Your Posts Minimalus produktas nelygus minimaliam produktui: The Minimum Viable Product and the Minimal Marketable Product
Shipping į Lietuvą pamatysi tik jau paskutiniame žingsnyje. T.y. įdėsi į krepšelį, nurodysi kortelėd duomenis, adresą, ir tik prieš paspaudžiant mygtuką patvirtinti užsakymą bus parašyta tikroji siuntimo kaina tau.
http://s15.postimg.org/b80s375ef/Gear.png Web Development
Creating High-Performance Mobile Websites Multi-level push Menu Building an HTML5 Text Editor with the FileSystem APIs Using SVG as an Alternative To Imagemaps HTML5: 12 Frequents Forget to Correct in Order to Optimize Your Code Lightening Your Responsive Website Design With RESS A Miscellany of HTTP Status Codes SVG Filters on Text Resize an Image Using Canva How to test responsive designs for free
Conical Gradients in CSS Automatic Numbering With CSS Counter Animated Media Queries Getting Started with Sass Calendar Collection by Chris Coyier Sticky Note Expanding on focus Reshaping the web with CSS shapes & exclusions
http://s7.postimg.org/50to7iumv/rsz_js_256.png JS
Allow your Javascript apps to be crawled perfectly by search engines JavaScript module for comparative visualization of two dimensional data in a bubble chart Ultimate HTML5 Image Gallery Dynamic Page Scrolling How to Do a Procedural City in 100 Lines Build a JavaScript Particle System in 200 Lines
agirdzius gavo reakciją nuo onnnno1 amazon.com kaip pirkti?