mr.eL

Nuoroda. http://mokslas.delfi...php?id=53918071
 
„Tele 2“ padavė į teismą „Lipdyk“ dėl neteisėto "Pildyk" prekės ženklo naudojimo.
 
 
 
Kaip vertinate tokią situaciją? Įdomus koks bus teismo sprendimas. Panašumo yra, tačiau šiais laikais, kai tiek prekės ženklų, logotipų, tai kiekvienam logotipui ar prekės vardui galima surasti panašų atitikmenį.
 
 

 
 

Na bet juk logiškas atitikmuo. Lipdyk - lipdukai ant marškinėlių. Čia juk ne Puma ir Puna ar Adidas ir Adiidas.
Mano nuomone jei bus uždrausta naudoti Lipdyk prekės ženklą, tai bus neteisinga.

Sveika, pažiūrėk šį puikų Tado Vidmanto filmuką :)
 

Sveiki,
 
Esu tik ką šviežiai iškepta fotografė, baigusi mokslus ir kaip bebūtų gaila nedirbanti pagal specialybę. Gyvenu kolkas su mama ir ieškau sau vietos po saule, o tai kolkas sudėtinga užduotis.
Stengiuosi susirasti darbą, kuris bent šiek tiek būtų susijęs su fotografija ar bent kartą per mėnesį reikėtų pakelti fotoaparatą nuo stalo. ;D
Ieškodama darbo skelbimu ir visokių kažkokių neiaškių pasiūlymų ir radau šią vietą.
 
Prisistatyti nelabai kažkaip daug ir galiu, Esu vardu Ernesta, man 22 gyvenu su mama ;D
Ieškausi darbo. Šeip esu iš tikro nuoširdus žmogus ir kišenėje žodžio neiėškantis. Dažnai sakau viską taip kaip yra ir kaip galvoju. Niekada nemėgau vinioti visko į vatą, turbūt todėl ir neturiu per daug draugų. Nors bendravimas man kaip oras reikalingas ir esu labai komunikabili. :P
Darau neįtikėtinai daug Lietuvių kalbos klaidų, nors gyvenu čia visą savo gyvenimą, bet kaip negaliu išmokti taip negaliu. Skubu ir neatydžiai rašau :P Atleiskit man =^.^=
 
Toks trumpas prisistatymas, asmens kuris tiesiog ieško žmonių, su kruaiis galėtų pakalbėti ir išlėto atrasti vietą pasaulyje.
 
Susipaišysim ;)
 
p.s. Geriausias fotografo savęs nuotraukos yra tos, kurios fotografuotos Webcam ;D JOKE!

Nei čia juoktis, nei verkt... Eilinis forumo teršėjas. Tikiuosi nesusikirs mūsų keliai uždarbyje, nes internete ir taip daug š*do prirašyta.
 
Sėkmės

Aš jau kelis metus turiu ir naudoju savo vardo .lt domeną. Ir el. paštas lengvai įsimenamas kitiems. [email protected] manau netgi geriau nei [email protected] :) Beje, prieš tai domeną turėjo Š. Marčiulionis ir naudojo tokį pat el. paštą. Tai iki dabar sulaukiu visokių laiškų iš užsienio su pasiūlymais, draugų sveikinimų per šventes ir t.t. :))

Priešingai nei Lietuvoje, UK nėra griežtų nurodymų, kokius egzaminus turi laikyti: jiems svarbiausias bendras vidurkis visų VBE, kuriuos tu pats nusprendei laikytis. Išimtis galbūt yra matematika – jei stoji į tiksliuosius mokslus ar ekonomiką / verslą, jos egzaminą geriau turėti. Jei į mediciną – žinoma, chemija ir biologija padidintų šansus patekti.
 
Bet informacijos apie tai, kokius egzaminus privalai laikyti nėra, nes dažniausiai juos gali pasirinkti pats. Svarbiausia, kad būtų geras VBE vidurkis (tai tarsi įrodymas, kad tu gali išmokti gerai tai, ką nori) – ir tuomet problemų neturėtų kilti. Vidutiniam universitetui gali užtekti 60-80 VBE vidurkio, o geresniems reikia 80-95.
 
 
Rekomendacijos daug lemia stojant į magistro studijas, nes tuomet jau būni kažką gyvenime nuo mokyklos baigimo nuveikęs – ar bent jau turi dėl patekimo konkuruoti su tais, kurie kažką nuveikė.
 
Stojant į bakalaurą rekomendaciniai laiškai didelės reikšmės neturi, nes tokiame amžiuje iš stojančiųjų sunku tikėtis daugiau nei gerų mokyklos baigimo rezultatu, o dauguma rekomendacijų būna parašytų mokytojų (juk moksleiviai paprastai dar niekur nedirba) – apie tai, koks tu geras vaikas mokykloje buvai. Kadangi visos rekomendacijos panašios, jos jokios įtakos neturi.
 
Manoji rekomendacija, pavyzdžiui, buvo 5 sakinių ilgio, parašyta anglų kalbos mokytojos (nieko bendra su informatika, į kurią stojau) – ir tai nesutrukdė sulaukti visų 5 teigiamų atsakymų iš universitetų.

Gaila negalima paspausti "-". Iš manęs vieno tikrai sulauktum. Tikrai nebūtų tokio ažiotažo, jei ne virtinė spragų įsakyme, su kuriomis sutinka ir patys ŠMM atstovai.
 
1) Niekas neklausė moksleivių nuomonės, jų pasiūlymų. Priimant net mažesnius įsakymus anksčiau būdavo klausiama moksleivių nuomonės, į ją atsižvelgiama.
2) Įsakymas pasirašytas Rugsėjo mėnesį ir galios jau dabartiniams 11-likto, o 11-liktokai mokymosi planus pasirinko jau pavasarį. Natūralu, jog kai kurie atsisakė dalykų, kurių pagal naują tvarką jiems gali reikėti, pasiėmė mokymosi dalykus B lygiu.
3) Tvarka pirmosios užsienio kalbos (anglų). Pagal naująją stojimo formulę, dabar konkursinis bala susidės iš 4 egzaminų rezultatų. Taip pat reiks išsilaikyti mokyklinį anglų kalbos egzaminą. Kaip galima buvo suprasti, jis neįeina (bent jau kol kas) į konkursinį balą, tad jokio skirtumo, ar tu gausi 4, ar 10. Bus aukštųjų mokyklų absolventai, kurie normaliai nemoka anglų kalbos.
4) Viena moksleivė skaičiavo, jei mokosi pagal išplėstinį kursą bei turi ne minimumą kai kurių valandų (mokyklos gali spręsti, kiek skirti valandų disciplinoms. Yra nustatytas tik minimumas), įvedus naująją tvarką ji turėtų 33-34 akademines valandas per savaitę, t.y. būtų pažeidžiama ŠMM patvirtinta BUP tvarka, skelbianti, jog moksleiviai gali turėti tik 32 valandas per savaitę.
5) Mokinių mokymosi krūviai tikrai padidės. Jie ir taip pastaraisiais metais tik didėjo (ypač sujungus mokyklinį ir valstybinį egzaminą), nes valandų skaičius liko tas pats, o programa, ką reikia mokėti, išsiplėtė.

Tokį projektą reikia derinti su moksleivių atstovais ir paskelbti tikrai anksčiau, nei tuomet, kai 11-tokai jau pasirinkę savo mokymosi dalykus 11-12-tai klasei.
 
 

Nei čia juoktis, nei verkt... Eilinis forumo teršėjas. Tikiuosi nesusikirs mūsų keliai uždarbyje, nes internete ir taip daug š*do prirašyta.
 
Sėkmės

Nei čia juoktis, nei verkt... Eilinis forumo teršėjas. Tikiuosi nesusikirs mūsų keliai uždarbyje, nes internete ir taip daug š*do prirašyta.
 
Sėkmės

Nei čia juoktis, nei verkt... Eilinis forumo teršėjas. Tikiuosi nesusikirs mūsų keliai uždarbyje, nes internete ir taip daug š*do prirašyta.
 
Sėkmės

Meditacija yra fizinis ir dvasinis poilsis, savęs sebėjimas nuraminantis protą. Kai protas ramus mes esame sąmoningi ir priimame teisingus sprendimus. Meditacija labai nuramina ir po kokybiškos meditacijos jautiesi kaip saldžiai miegojęs kelioliką valandų, nors medituoji pusvalandį, valandą. Vienokia ar kitokią meditacijos formą atlieka kiekvienas žmogus, pats to nežinodamas, pvz gulėdamas ir žiūrėdamas į vieną tašką, stebėdamas gamtą ir pan.

Žinot, man asmeniškai Romanovas nepatinka ir aš jo neginsiu, bet šioje temoje buvo diskusija ne apie kažkieno pinigus, o apie pelno mokestį.
 
Kitas dalykas: Romanovo atvejo paviešinimas rodo, kokia pas mus yra mokesčių sistema. Taigi pirmas dalykas -susimastykit už ką balsuojat,kitas dalykas - kur mūsų aktyvi pilietinė visuomenė, kuri pareikalautų iš valdžios normalios mokesčių sistemos?
 
Atsakysit: kad tu tokia gudri, tai ir reikalauk. O mano atsakymas: vienas lauke ne karys. Reikia jėgos, t.y reikia išsilavinusios, žinančios reikalą, visuomenės. Va čia yra jėga. Tada tokių faktų kaip šis, nebus.
 
Kitas dalykas. Romanovas labai teisingai mokesčius sumokėjo. Pažiūrėkit ir kitų kandidatų pajamų ir mokesčių procentinį santykį ir bus aišku kokia pas mus egzistuoja mokesčių sistema ir antras dalykas: kokia netobula yra kandidatų pajamų deklaracija, nes ji neatskleidžia visos informacijos (reikiamos) apie kandidato pajamas:
 
http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/KandidatuSarasai/index.html
 
Dar vienas pastebėjimas: tai yra pavyzdys kaip galima pasinaudoti pas mus galiojančias mokesčių teisės aktais.
 
 
 
Pirmas dalykas, čia diskutuojam apie pelno mokestį, kurį moka įmonės (juridiniai asmenys), o ne žmonės (fiziniai asmenys).
 
Fiziniai asmenys nemoka pelno mokečio, jie moka gyventojų pajamų mokestį ir tai yra du skirtingi mokesčiai, kuriems apskaičiuoti yra taikomi skirtingi įstatymai ir schemos.
 
Jums pateikė teisingą informaciją. Jūs, kaip fizinis asmuo turite teisę neįregistravęs veiklos parduoti savo turtą (kilnojamą ir nekilnojamą). Taigi jūsų turimas domenas yra jūsų turtas, kurį jūs galite parduoti ir jei tai bus vienkartinis atvejis, t.y. jūs neužsiimsite nuolatine domenų prekyba, tai jūsų turto pardavimo pajamos iki 8000 lt. bus neapmokestinamos. Kadangi GPM įstatymas yra ilgas ir ir ten yra N atvejų, tai ta 8000 Lt. riba yra taikoma kilnojamam turtui ir jūsų paklausimui.
 
Cituoju:
17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
27) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 8 000 litų per mokestinį laikotarpį;
 
Toliau, reikalvimus, kada negalima taikyti tos 8000 Lt. ribos nagrinėkit patys:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=430281
 
 
Taip, mokėsi ir nuo 1 lito jei nežinosi kaip pasinaudoti neapmokestinamais pajamų dydžiais. ;)

Gaila negalima paspausti "-". Iš manęs vieno tikrai sulauktum. Tikrai nebūtų tokio ažiotažo, jei ne virtinė spragų įsakyme, su kuriomis sutinka ir patys ŠMM atstovai.
 
1) Niekas neklausė moksleivių nuomonės, jų pasiūlymų. Priimant net mažesnius įsakymus anksčiau būdavo klausiama moksleivių nuomonės, į ją atsižvelgiama.
2) Įsakymas pasirašytas Rugsėjo mėnesį ir galios jau dabartiniams 11-likto, o 11-liktokai mokymosi planus pasirinko jau pavasarį. Natūralu, jog kai kurie atsisakė dalykų, kurių pagal naują tvarką jiems gali reikėti, pasiėmė mokymosi dalykus B lygiu.
3) Tvarka pirmosios užsienio kalbos (anglų). Pagal naująją stojimo formulę, dabar konkursinis bala susidės iš 4 egzaminų rezultatų. Taip pat reiks išsilaikyti mokyklinį anglų kalbos egzaminą. Kaip galima buvo suprasti, jis neįeina (bent jau kol kas) į konkursinį balą, tad jokio skirtumo, ar tu gausi 4, ar 10. Bus aukštųjų mokyklų absolventai, kurie normaliai nemoka anglų kalbos.
4) Viena moksleivė skaičiavo, jei mokosi pagal išplėstinį kursą bei turi ne minimumą kai kurių valandų (mokyklos gali spręsti, kiek skirti valandų disciplinoms. Yra nustatytas tik minimumas), įvedus naująją tvarką ji turėtų 33-34 akademines valandas per savaitę, t.y. būtų pažeidžiama ŠMM patvirtinta BUP tvarka, skelbianti, jog moksleiviai gali turėti tik 32 valandas per savaitę.
5) Mokinių mokymosi krūviai tikrai padidės. Jie ir taip pastaraisiais metais tik didėjo (ypač sujungus mokyklinį ir valstybinį egzaminą), nes valandų skaičius liko tas pats, o programa, ką reikia mokėti, išsiplėtė.

Aš pats esu 12tokas, manęs šie pakeitimai neliečia, tačiau atstovauju moksleivius.
1) Gyvename demokratinėje valstybėje. ŠMM iki šiol labai puikiai bendradarbiavo su moksleiviais, atsižvelgdavo į jų nuomonę. Tuomet ir nebūdavo tokių spragų.
2) Ne visos mokyklos sutinka pakeisti tvarkaraščius, nes pasidarys chaosas - iširs vienos klasės, kitose jau bus per daug, teks, galbūt, kurti naujas grupes ir t.t. Nuo to nukentėtų ir kitų klasių moksleiviai, nes tvarkaraščio pakeitimai liestų visus
3) Matosi, jog nesi susipažinęs su tvarka. Buvo anglų egzamino įskaita, kuri nieko nelėmė. Ateini, pakalbi, gauni pažymį kuris būna atestate - viskas. Jokio skirtumo ar gavai 6, ar 10.
4) Ne visi yra tokie gabūs kaip tu. Pagal naująją tvarką pamokos turėtų vykti iki pusės 4, tuomet grįžęs namo ruoštumeisi egzaminams dar 5 valandas - iki 21val. O kada sportuoti, lankyti popamokinę veiklą? Mokykliniai metai - tai laikas, kuomet dar galima daugiau laiko skirti ir būreliams - muzikai, dailei, šokiam ar sportui. 11-12 klasių mokiniai turėtų to atsisakyti?
5) Tu esi bent studijavęs lietuviškuose universitetuose? Kiek pamenu, studijavai Bolonijoje ar pan., pažvelgus į dabartinius studentus, tikrai negaliu pasakyti, jog jie mokosi po 60h. Nebent kelias dienas sesijos metu. 11-12 toje klasėje mokymasis nesibaigia su paskutinės pamokos skambučiu - reikia daug dirbti ir namuose.
 
Ir jei jau rašai, tai rašyk argumentuotai, o ne: "aš padaryčiau, aš pasunkinčiau, aš turėjau, aš... aš...aš...".

Aš pats esu 12tokas, manęs šie pakeitimai neliečia, tačiau atstovauju moksleivius.
1) Gyvename demokratinėje valstybėje. ŠMM iki šiol labai puikiai bendradarbiavo su moksleiviais, atsižvelgdavo į jų nuomonę. Tuomet ir nebūdavo tokių spragų.
2) Ne visos mokyklos sutinka pakeisti tvarkaraščius, nes pasidarys chaosas - iširs vienos klasės, kitose jau bus per daug, teks, galbūt, kurti naujas grupes ir t.t. Nuo to nukentėtų ir kitų klasių moksleiviai, nes tvarkaraščio pakeitimai liestų visus
3) Matosi, jog nesi susipažinęs su tvarka. Buvo anglų egzamino įskaita, kuri nieko nelėmė. Ateini, pakalbi, gauni pažymį kuris būna atestate - viskas. Jokio skirtumo ar gavai 6, ar 10.
4) Ne visi yra tokie gabūs kaip tu. Pagal naująją tvarką pamokos turėtų vykti iki pusės 4, tuomet grįžęs namo ruoštumeisi egzaminams dar 5 valandas - iki 21val. O kada sportuoti, lankyti popamokinę veiklą? Mokykliniai metai - tai laikas, kuomet dar galima daugiau laiko skirti ir būreliams - muzikai, dailei, šokiam ar sportui. 11-12 klasių mokiniai turėtų to atsisakyti?
5) Tu esi bent studijavęs lietuviškuose universitetuose? Kiek pamenu, studijavai Bolonijoje ar pan., pažvelgus į dabartinius studentus, tikrai negaliu pasakyti, jog jie mokosi po 60h. Nebent kelias dienas sesijos metu. 11-12 toje klasėje mokymasis nesibaigia su paskutinės pamokos skambučiu - reikia daug dirbti ir namuose.
 
Ir jei jau rašai, tai rašyk argumentuotai, o ne: "aš padaryčiau, aš pasunkinčiau, aš turėjau, aš... aš...aš...".

Gaila negalima paspausti "-". Iš manęs vieno tikrai sulauktum. Tikrai nebūtų tokio ažiotažo, jei ne virtinė spragų įsakyme, su kuriomis sutinka ir patys ŠMM atstovai.
 
1) Niekas neklausė moksleivių nuomonės, jų pasiūlymų. Priimant net mažesnius įsakymus anksčiau būdavo klausiama moksleivių nuomonės, į ją atsižvelgiama.
2) Įsakymas pasirašytas Rugsėjo mėnesį ir galios jau dabartiniams 11-likto, o 11-liktokai mokymosi planus pasirinko jau pavasarį. Natūralu, jog kai kurie atsisakė dalykų, kurių pagal naują tvarką jiems gali reikėti, pasiėmė mokymosi dalykus B lygiu.
3) Tvarka pirmosios užsienio kalbos (anglų). Pagal naująją stojimo formulę, dabar konkursinis bala susidės iš 4 egzaminų rezultatų. Taip pat reiks išsilaikyti mokyklinį anglų kalbos egzaminą. Kaip galima buvo suprasti, jis neįeina (bent jau kol kas) į konkursinį balą, tad jokio skirtumo, ar tu gausi 4, ar 10. Bus aukštųjų mokyklų absolventai, kurie normaliai nemoka anglų kalbos.
4) Viena moksleivė skaičiavo, jei mokosi pagal išplėstinį kursą bei turi ne minimumą kai kurių valandų (mokyklos gali spręsti, kiek skirti valandų disciplinoms. Yra nustatytas tik minimumas), įvedus naująją tvarką ji turėtų 33-34 akademines valandas per savaitę, t.y. būtų pažeidžiama ŠMM patvirtinta BUP tvarka, skelbianti, jog moksleiviai gali turėti tik 32 valandas per savaitę.
5) Mokinių mokymosi krūviai tikrai padidės. Jie ir taip pastaraisiais metais tik didėjo (ypač sujungus mokyklinį ir valstybinį egzaminą), nes valandų skaičius liko tas pats, o programa, ką reikia mokėti, išsiplėtė.

Gal papildomą įsakymą išleistų ir tiek, o ar nesikirstų tai su įstatymais ir švietimo sistemos tvarka - nežinau. Jei bando siekti, kad atšauktų, vadinasi tai įmanoma.

Tokį projektą reikia derinti su moksleivių atstovais ir paskelbti tikrai anksčiau, nei tuomet, kai 11-tokai jau pasirinkę savo mokymosi dalykus 11-12-tai klasei.
 
 

Man labai pasisekė, kad stoju šiais metais...
 
Turbūt nutiks taip, kad dar daugiau dabartinių vienuoliktokų patrauks studijuoti į danijas, škotijas,anglijas ar olandijas. Klausimas tik vienas - ar baigę studijuoti jie grįš? : )

http://www.lrytas.lt...iucij%C4%85.htm
 
Vat tokios naujienos. Gerai, kad aš nepateksiu ant tos bangos.

Karjera. Arba: kaip rasti teisingą kelią?
 
 
Prasidėjo ruduo, o jis man asocijuojasi su pradžia. Omenyje turiu tai, kad atėjus rudeniui dauguma mūsų pasineria į apmąstymus, į darbus ir kitą veiklą. Baigiasi vasaros džiaugsmai: studentai vėl grįžta į universitetus, mokyklos prisipildo mokinių. Įmonėse dauguma darbuotojų grįžta atgal prie tiesioginių darbų. Tai tarsi metas, kai vėl visi bando „įšokti“ į buvusį gyvenimo ritmą, kurį daugeliui išsibalansavo vasaros laikotarpis.
 
Rudenį ne tik gamta pradeda ruoštis pokyčiams, tačiau ir žmonės. Ne retas pirmakursis ir paskutinių kursų studentas dažnai pradeda iš lėto panirti į apmastymus: ar aš iš tiesų įstojau ten kur norėjau, ar po studijų sugebėsiu Lietuvoje rasti darbą ne už minimumą, kaip man pradėti savo karjeros kelią ir pan.
 
Tokiems apmastymams daugiau laiko atsiranda ir pas dirbančiuosius bei mokinius. Jauni ir seni – dažnai pagalvoja: ar jie iš tiesų užimu tas pareigas, kurių taip visados troškau. Ar šie žmonės gali ką nors pakeisti ir pradėti dirbti sau mielą, o gal net svajonių darbą?
 
 
Šį straipsnį mane įkvėpė parašyti viena, man nutikusi, istorija. Šią liepą sulaukiau netikėto skambučio iš vienos Latvijos kompanijos, kurioje dirba mano studijų laikų draugas. Su juo, studijų metais, praleisdavome nemažai laiko diskutuodami apie įvairius gyvenimiškus dalykus, kurdami mėgėjiškus, pirmuosius, projektus ir t.t. Skambutis buvo gana keistas, kadangi po Tomo (vardas pakeistas) išvykos į Latviją aktyviai nebendravome jau daugiau nei 2-jus metus. Pirmasis sakinys buvo pribloškiantis: -Ar gali padėti? Dirbu įmonėje ir šiuo metu joje patiriame krizę. Darbuotojai nebeturi motyvacijos dirbti, jų aistra dingo. Beje, įmonė užsiima per daug neišsiskiriančia veikla: kuria tinklapius, teikia SEO paslaugas Latvijos regione bei užsiima el. parduotuvių kuravimu ir pan.
 
Tomas nebuvo asmuo, kuris galėtų priimti svarbiausius sprendimus: reorganizuoti įmonės veiklą, atleisti bei samdyti naujus darbuotojus. Jis dirbo programuotoju, tačiau jautė, jog kažkas vyksta ne taip. Tomo pagalba man pavyko susisiekti su įmonės savininku-direktoriumi bei pradėti diskusiją apie įmonės padėti. Po keleto skambučių ir ilgų diskusijų sutarėme susitikti Lietuvoje.
 
Susitikimas buvo keistokas, tačiau produktyvus. Peteris – prasitarė, jog jaučia, kad kažkas įmonėje vyksta ne taip, tačiau jis tik eilinis programuotojas, kuris įkūrė įmonę, o ne psichologas, tad nesugeba suprasti kas yra ne taip. Iš esmės, tai labai blogas nusistatymas, ypač žmogaus, kuris yra vienas iš pagrindinių faktorių įtakojančių įmonės vidinį mikroklimatą. Nereikia būti psichologu, nereikia turėti ekstrasensinių sugebėjimų – vienintelis dalykas, reikia apčiuopti problemos pradžią bei pažvelgti į problemą darbuotojų akimis arba pasitelkti profesionalią pagalbą. Taigi po daug įvairių analizių ir brainstorm sesijų, kurias vykdėme nuolatiniu būdų – buvo nuspręsta, jog reikia motyvuoti pačius darbuotojus. Motyvuoti ne padidinant atlyginimus (kadangi nei vienas iš darbuotojų atvirai nesiskundė dėl per mažo atlyginimo) tačiau bandant motyvuoti juos – sukuriant geresnį mikroklimatą.
 
Nepasakosiu viso proceso, kadangi tai buvo įdomus, tačiau ilgas, daug mikro procesų ir įvykių apimanti veikla. Tačiau, galiausiai mes išsiaiškinome vieną iš pagrindinių priežasčių: darbuotojai nebematė direktoriaus buvusios aistros, keli iš programuotojų pradėjo svarstyti ar jie iš tiesų dirba norimą darbą ir t.t. Pats Peteris – suprato, jog jo „beveža“ pats darbas. Jam reikia kitos krypties, kitokio verslo. Po keleto eksperimentų, kurie vykdomi iki šiol – sugebėjome pakelti įmonės vidinę darbuotojų dvasią: įmonės savininkas atsitraukė nuo įmonės valdymo, paskirdamas vadovauti kitą asmenį. Naujasis vadovas buvo jaunas, tačiau perspektyvus programuotojas, kuris sugebėjo vadovauti, mielai sutiko priimti atsakomybę, jis turėjo užsidegimą pagerinti įmonės veiklą. Peteris – suprato, jog nebenori vadovauti tokio tipo įmonei, jam tas nebeįdomu. Šiandieninėmis mano žiniomis buvęs direktorius pradėjo naują veiklą: atidarę vegetarams skirtą kavinę. Kadangi vegetarizmu domėjosi jau ne vienerius metus ir senai viduje troško turėti ką nors tokio – kaip vegetariškų maisto produktų parduotuvę ar restoraną. Keli programuotojai taip pat išėjo iš darbo – pakeisdami savo specialybes. Vienas iš jų tapo SEO specialistu, kitas pradėjo siūlyti Online Marketing paslaugas. Šios istorijos moralas būtų vienas – visados reikia analizuoti save, tirti savo vidinį pasaulį ir išsiaiškinti ar iš tiesų TU esi taip trokštamoje vietoje.
 
 
Ši istorija, privertė mane pasidalinti savo mintimis ir asmenine patirtimi apie karjeros pradžią, apie svarbą , jog reikia suprasti save patį.
 
Galbūt kai kuriems iš Jūsų jau niežti pirštai parašyti tokio tipo komentarus: Tu per jaunas, kad kitus mokintum. Tu neturi Lietuvoje pripažintos įmonės, kad galėtum kitiems pasakoti, kaip pasiekti svajonės. Viso to manau nereikia, kadangi aš kaip ir daugelis – pradėjau nuo nulio, kol suradau savo kelią ir juo sistemingai einu. Galbūt jis ateityje pasikeis, tačiau šiai dienai jaučiuosi gerai. Aš esu jaunas, nesugadintas pripažinimo (kurio ir nesiekiu), nesugadintas milijoninių sumų, todėl dar puikiai suprantu kaip gyvena paprasti žmonės, kurie tikisi uždirbti keliasdešimt tūkstančių ir taip įsitvirtinti čia Lietuvoje. Nenori „dergti“ žinomų lektorių, kurie turi sėkmingas įmones, tačiau yra teisingas liaudiškas posakis: „Sotus alkano niekada neužjaus“. Tai galioja ir verslo pasaulyje.
 
 
Toliau nepatariu skaityti tiems, kurie tikisi surasti atsakymus ar problemų sprendimo būdus. Šio straipsnio tikslas tik vienas – priversti Jūsų smegenis truputėli dirbti – virpėti.
 
 
Taigi, kaip pradėti karjerą ar kaip jaustis laimingu.
 
 
Mano asmenine nuomone pirmieji žingsniai karjeros link prasideda jau vidurinėje. Kai mes esame priversti rinktis norimus dalykus, kuriuos toliau mokinsimės, vėliau seka laikytinų egzaminų pasirinkimas ir t.t. Jau šiame etape mes nejučiomis pradeda lipti karjeros laiptais. Pradedame lipdyti pirmąsias pamatines plytas, kurios sudarys visą esmę. Juk mokinys norėdamas tapti daktaru, stengsis mokintis dalykus, kurių egzaminų rezultatai jam padėtų įstoti į medicinos universitetą. Įstojęs į vadybos specialybę ir ją baigęs asmuo netaps astronautu ir pan.
 
Tad šie pirmieji sprendimai nors ir atrodo mažareikšmiai, ypač kai tau 16 metų, tačiau dėl tokios švietimo sistemos, kuri egzistuoja Lietuvoje, jaunuoliai privalo priimti brandžius sprendimus. Tad kiekvienas 16-metis privalo nuspręsti kokiu keliu norėtu keliauti toliau. Žinoma pasirinktas kelias yra labai platus ir jį galima koreguoti. Vienas iš įdomių, tačiau nemanau, kad labai veiksmingų būdų yra – karjeros testų pildymas. Jų apstu internete. Šių testų rezultatai galbūt padės jums apsispręsti, kokiu toliau derėtų eiti, kokius dalykus mokintis toliau.
 
Sekantis būdas – savo norų analizė, populiariausių ir daugiausiai uždirbančių specialybių analizė (Google paieškoje rasite kelerių metų populiariausios specialybes). Populiariausia specialybė gali reikšti vieną - po studijų bus sunku rasti darbą. Reikėtų pasidomėti pasaulinėmis tendencijomis, kokie mega projektai yra planuojami Lietuvoje ir kitose valstybėse. Kaip pavyzdį galiu pateikti: šiai dienai Kaliningrade ir Baltarusijoje trūksta inžinierių, kurie galėtų dirbti su branduolinio tipo projektais. Šiai dienai tai yra terpę, kurioje galima uždirbti didelius pinigus, bei susikurti labai gerą karjerą.
 
 
Sekantis apmąstymų etapas – stojimai baigus vidurinę. Nors ir stojimo galimybes apriboja valstybinių ar mokyklinių egzaminų rezultatai, tačiau net ir gavus norimus rezultatus dažnas gerai pasveria kiekvieną už ir prieš. Tad kaip išsirinkti specialybę ir kas svarbiausia – universitetą?
 
Atsakymas banalus ir paprastas – stenkitės dalyvauti Lietuvoje rengiamose parodose, lankykitės universitetuose per organizuojamas atvirų durų dienas. Stenkitės kalbėtis su vyresniais giminaičiais, draugais ar pažįstamais. Nebijokite parašyti keletą el. laiškų į Jus dominančius universitetus. Jeigu nuoširdžiai rinksite informaciją – atėjus stojimo lapelio pildymo momentui, atsikratysite daug abejonių ir nereikalingų minčių.
 
 
Aš nenoriu stoti!
 
 
Šią frazę šiuo metu ištaria vis daugiau ir daugiau jaunuolių. Mūsų visuomenėje tarsi yra nepriimta nesugebėti įstoti po vidurinės mokyklos. Ne retas patiria psichologinį spaudimą iš tėvų, giminaičių ir yra priversti stoti iškart po vidurinės. Bet, juk, jauni žmonės kartais nori pailsėti. Jeigu jaučiate, jog nesate pasiruošęs pradėti studijas, tikrai patariu pasiimti „Gap Year“. Per juos pasistenkite nedykaduoniauti, pakeliaukite po šalį, pagyvenkite įvairiuose miestuose. Jeigu turite ryžto iškeliauti į pasaulį, apžiūrėti įvairių šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis. Esu girdėjęs ne viena istoriją, kai jaunuolis norėjo stoti į užsienio universitetą, tačiau aplankęs tą šalį suprato, jog tai ne ta vieta, kurioje jis galėtų tobulėti, mokintis ir bręsti.
 
Daugelis bėga į Angliją, Airiją ar Daniją – tačiau aš manau, kad tai tiesiog yra masinė psichozė. Ten vykstama todėl, kad yra neblogos sąlygos mokintis bei rekomenduoja draugai. Bet kodėl retas pasirenka studijas: Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ar Švedijoje? Galbūt ir TAU nevertėtų pasiduoti bandos jausmui, o stengtis atrasti sau mielą šalį ar miestą.
 
Įstojus prasideda įdomiausi ir kartu sudėtingiausi metai. Tai yra dar vieno karjeros laiptuko lipdymas, kuris yra daug svarbesnis nei prieš tai buvusieji. Studijuojant svarbu nepamiršti, jog tavo aktyvus dalyvavimas universiteto veikloje, bandymai nuo geriau atlikti praktikas (jos reikalaujamos tikrai visur), geras mokymasis (nebūtinai tik 10-ukais) gali patraukti būsimų darbdavių dėmesį. Kai kurie studentai studijuoja tik tam, kad gauti popieriuką, o kiti tam, kad gauti žinių ir tobulėti.
 
Nežadu kalbėti apie pirmąją rūšį, kadangi tai žmonės, kurie neverti dėmesio. Tad jeigu nusprendėte studijuoti tam, kad įgytumėte ne tik žinių, tačiau taptumėte savo srities „specu“, turiu keletą patarimų jums. Visų pirma kaip ir minėjau – stenkitės aktyviai dalyvauti universiteto veikloje, nepraleiskite galimybės pasinaudoti ERASMUS teikiamomis privilegijomis. ERASMUS jums padės ne tik pamatyti kitą šalį, tačiau išmokti gyventi savarankiškai, prisitaikyti prie kultūrinio šoko, išmokti susirasti draugų iš naujo bei užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais ar net užsakovais/klientais.
 
Vėliau ne ką mažiau svarbus etapas – praktika. Priklausomai nuo universiteto ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių. Jeigu į šią užduotį nežiūrėsite pro pirštus ir susirasite Jums patrauklų darbdavį, turėsi gana daug šansų gauti kvietimą oficialiam bandomajam laikotarpiui. Praktika Jums padės pažinti kitus žmones, padės pamatyti Jums patrauklios įmonės vidų ir žinoma, priklausomai nuo Jūsų charizmos, sugebėjimu ir t.t., susirasti potencialių darbdavį.
 
Iki šiol aš kalbėjau apie mokymąsi, profesijos pasirinkimą. Tačiau dabar norėčiau pakalbėti apie suaugusio, dirbančio asmens tobulėjimą ir teisingo kelio pasirinkimą.
 
Jūs baigėte universitetą, dirbate iš pažiūros patinkantį darbą, tačiau nebejaučiate vidinės motyvacijos, nebeturite to „draivo“, kuris buvo pradžioje. Ką daryti? Ką keisti? O galbūt viskas gerai?
 
Visų pirma vertėtų atlikti kaip įmanoma nuodugnesnę savianalizę. Ją atlikti gana nesudėtinga ir paprasta. Pasiimkite baltą popieriaus lapą, ant jo parašykite Jūsų specialybę. Išvardinkite įgūdžius, kurie Jums reikalingi norint kokybiškai atlikti kasdienes užduotis – SPECIALYBĖS LAPAS.
 
Tada ant kito lapo atlikite savo SSGG analizę. Tai yra, Jūsų asmeninės stiprybės, silpnybės, galimybės (kur jus galite tobulėti ar ką planuojame naujo išmokti), bei grėsmės (kokie veiksniai įtakotų Jūsų asmenybės keitimąsi, karjeros esminiu pokyčius į neigiamą pusę).
 
Kitame lape surašykite kokias žinias Jūs įgijote universitete, dirbant ir laisvalaikiu – ŽINIŲ LAPAS.
Toliau, pasiėmę specialybės ir žinių lapus, iš specialybei reikalaujamų įgūdžių išbraukite tuos, kuriems Jūs turite žinių. Jeigu Jūs iš tiesų dirbate tinkamą darbą – specialybės lape turėtų būti išbraukti visi punktai. Jeigu jų lieką, peržvelkite SSGG analizės lapą, galimybių dalį ar Jūs planavote įgyti reikiamų žinių ar gebėjimų.
 
Toliau, pasiimkite kitą lapą ir surašykite tai, ko Jums trūksta dabartinėje veikloje: mažesnės darbų apkrovos, didesnės laisvės, geresnio bendravimo su kolegomis ir t.t.
 
Sekantis žingsnis – surašę esminius trūkumus peržvelkite dar kartą savo SSGG analizę, stiprinių ir silpnybių dalis. Paanalizuokite ar Jūs sugebėsite šiuos trūkumus panaikinti, juos paversti i teigiamas emocijas? Jeigu daugiau kaip 40proc. neigiamų trūkumų asmeniškai Jūs nesugebėsite pakeisti – Jums laikas rimtai pagalvoti apie veiklos keitimą. Tai nebūtinai reiškia, jog turite iš esmės pradėti dirbti visiškai kitose sferoje. Tačiau galbūt Jūs esate paskirtas vadovu, tačiau nesugebate susidoroti su tuo, o galbūt Jums laikas keisti įmonę, kuri stabdo Jūsų lipimą karjeros laiptais.
 
Tai yra tik keletas pastebėjimų ir būdų kaip tapti laimingu. Kaip pasiekti trokštamos karjeros aukštumų. Kiekvienas iš mūsų randame skirtingą sėkmės formulę. Deja, bet jomis niekas nesidalina ir nesidalins su Jumis. Raskite savo kelią. Nebijokite klysti – nes tik klaidos parodo tiesą.
 
 
Brainstorm

Šiemet baigiau universitetą. Grupiokai jau trečiame, ketvirtame kursuose dirbo - o aš visdar ir baigęs mokslus, nesiruošiu niekur eiti dirbti. Niekad nesupratau žmonių, kuriems svarbu dirbti oficialų darbą. O ir jei dar PUSANTROS ŠTUKĖS gauna, tai jau ohoho. Nekalbu net, jei daugiau :lol: 2,5k duok į rankas, ir visą gyvenimą dirbs, nors ir keturiom prašliaužiot teks.
 
EDIT: papasakosiu pats truputį, kas pakeitė mano požiūrį į darbą.
 
Tai vat, buvau studentas, kadangi nuo senų laikų freelancinu, tai didelio poreikio darbui ir nemačiau. Nes vistiek gaudavau šiokių tokių pajamų. Bet sugalvojau įsidarbinti, for fun. Realiai, nesiuntinėjau CV belekur ir belekam, o būtent ėjau ten, kur reikėjo tokio žmogaus kaip aš, su tam tikrais specifiniais įgūdžiais. Visur kur ėjau, gavau darbo pasiūlymus. Visų atsisakiau. Pavyzdys, sėdi prieš mane darbdavys ir pasakoja man, prie kokių didelių, įdomių projektų dirbsiu, ekomercija ir panašiai, tipo vos ne nori priversti mane pagalvoti, kad aš čia būsiu ohoho, kokia didelė viso mechanizmo dalis. Na, galvoju ir mokės atitinkamai.. Cha. 1,3k.. Apsisukau, išėjau, ir niekad po to laiko nebėjau darbintis. Gerai, kad išvis dar nepaprašė, manęs primokėt jiems, kad leis būti didelių ir įdomių projektų dalimi.

Sveiki. Visi žinom, jog kitais metais mum teks "bandymų triušio" vaidmuo. Turėsim rašyti rašinį rementis privalomais autoriais. Didelis dėmesys bus kreipiamas į privalomo autoriaus biografija, to meto istorinį kontekstą, jo kūrinio "prilibdymą" temai bei daug kitu papildomų dalykų (citatos, žinios apie epocha, papildomi autoriai). Nusprendžiau sukurti temą, kurioja mes bendrai bandysim sukaupti kuo daugiau naudingos informacijos apie privalomus autorius. Viskas turėtų atrodyti taip :
 
1. Autorius
2. Kūrinys
3. Kūrinio problemos/pagrindimė mintis
4. Istorinis kontekstas (to laikmečio)
5. Biografinis kontekstas (kodėl autorius rasė šį kurinį, ko jis siekė?)
6. Papildomi dakykai
 
Privalomus autorius rasite čia www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/planai/failai/Priedas_Nr.4.doc (privalomi autoriai yra pirmame stulpely)