enLitas

Pastaruoju metu, gaunu vis daugiau elektroninių laiškų su klausimais, kaip pradėti verslą, ko imtis, ką skaityti (aišku, kad šitą portalą! – juokelis) ir panašiai. Neseniai gavau ir klausimą, kaip pasirinkti specialybę (atsakysiu būtinai), tačiau šį kartą bandysiu apžvelgti tai, kas (mano akimis) yra svarbiausia versle. Gero skaitymo.
 
Žinokite, kas yra verslas
 
„Tu taip skaniai gamini maistą, kad tau, manau, reikėtų atsidaryti savo restoraną!“ – Petrui sako jo draugai. Kurį laiką pagalvojęs (ir, žinoma, pasitaręs su savo žmona), Petras prieina išvados, kad visgi jis „galėtų“ pagaliau palikti savo darbą, kurį dirba jau pastaruosius 20 metų, turi pakankamai santaupų ir norėtų, pagaliau, pradėti savo verslą. Pagaliau, kažkokie pokyčiai gyvenime!
 
Esu girdėjęs ne vieną tokią istoriją labai daug kartų. Keičiasi tik verslo rūšis, sritis ir pagrindinio herojaus vardas bei lytis. Tačiau tiesa yra tokia:
 
Petras tuojau įsės į pačią baisiausią karuselę savo gyvenime. Kol jis tai supras – jis iššvaistys savo santaupas ir įsidarbins dviejuose darbuose, kad padengti įsiskolinimus, kuriuos jam sukels jo naujas verslas.
 
Kodėl?
 
Todėl, kad maisto gamyba – tai nėra visas verslas. Taip, maitinimo industijoje, tai yra svarbu, bet… Tai sudaro tik maždaug 1/10 dalį to, iš ko susideda verslas. Reikia suprasti ne tik tai, ką reikia kepti, o ką – virti. Versle (šiame pavyzdyje – naudosiu restorano verslą) egzistuoja ir svečių aptarnavimas, darbas virtuvėje, inventorizacija, kainodara, marketingas, krizių valdymas, personalo valdymas ir panašiai. Reikia mokėti analizuoti ir suprasti, kad vienintelis dalykas, kuris kažkur „eis“ per tokį orą, tai ne lankytojai į restoraną, o restorano produktai – į šiukšliadėžę.
 
Tai neturi būti tik dėl finansinės pusės
 
Jeigu versle esate vien dėl pinigų – jų nebus. Vien tik pinigų nėra gana. Pinigai nebus šalia, kai po 84-rių valandų darbo savaitės sužinosite, kad reikia įdėti dar 16 valandų buhalteriniams reikalams. Jie nepadės ir tada, kai reikės pažiūrėti į akis savo geriausiam draugui ir paaiškinti, kad jis nėra tinkamas Jūsų verslui. Pinigai nepadės Jums ir tuomet, kai reikės nuspręsti, kam reikia padaryti paslaugą – šeimai ar verslui. Realiai – milijoną kartų po truputį „mirsite“ viduje, kol suprasite, kad neturite pakankamai jėgų tam, jog tęsti.
 
Žymiai geriau yra mylėti tai, ką darote, nes Jūsų veikla taps Jūsų gyvenimo dalimi. Ir jeigu Jus motyvuoja pati veikla, Jūsų kurto produkto paskirtis ar dar kažkas, kas Jus „veža“ tame, ką darote – Jūs irgi galite dirbti po 18 valandų per dieną, gerti šimtus puodelių kavos, justi panikos priepuolius, tvarkytis su nemiga… Tačiau yra vienas „bet“: Jūs viso to nepajusite.
 
Tiesa – Jūsų „meilė“ verslui turi būti „teisinga“. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
 
Apsibrėžkite savo rinkos ribas
 
Jūsų verslas tikrai nebus „tinkamas“ ir reikalingas visiems“. Ir „mūsų tikslinė auditorija yra moterys“ taip pat yra krūva š…lamšto. Na tikrai nebus taip, kad Jūsų produktas yra pageidaujamas bet kurios merginos/moters, nuo 18-os iki mirties. Būkite realistiškesni. Nustatykite sau realią tikslinę auditoriją. Išsiaiškinkite, kas yra tie tikrieji „potencialūs klientai“.
 
Bendraujate su moterimis? Jos yra mamos? O aktyvios mamos, ar tos, kurios mėgsta būti namuose? Ar jos baigę aukštąjį? Potenciali klientė mieliau žais lauko tenisą ar pirmininkaus susirinkimui?
 
Tai – skirtingos moterys. Skirtingos tikslinės grupės. Ir nėra nei vieno produkto rinkoje, kuris „bendrauja“ su visais vyrais ar visomis moterimis.
 
Nedarykite to vieni
 
Verslo partnerius reikia rasti kaip įmanoma anksčiau. Ir jau jų ieškodami – turite žinoti, kaip Jūsų vystomas verslas padės partneriams pasiekti savo tikslų. Nereikia galvoti apie tai, „kokiu būdu verslo partneriai man atsidėkos“ ir panašiai. Tokios mintys yra pasmerktos žlugti, nes tuomet Jūsų sprendimai bus paremti vien išskaičiavimu. Tik skaičiuoti mokate ne tik Jūs.
 
Lietuvoje, verslų savininkai (ir tikrai nenoriu, kad tai, ką dabar parašysiu, skambėtų šališkai) nesupranta, kam yra reikalingi tam tikros srities konsultantai. Jie nesupranta (o ypač – augantis verslas), kad nepriklausomi konsultantai turi labai didelį tinklą kontaktų, kurie gali būti (greičiausiai – ir būtų) naudingi verslui. Atsiminkite – Jūs esate naujokai. Jūs neturite autoriteto, Jūs negalite parodyti, kad galite spręsti rimtas problemas, nes Jumis nepasitikima (apie pasitikėjimą jau rašiau). Tik kai pradėsite bendrauti su tam tikros srities specialistais (o jeigu galėsite sau tai leisti – ir su ekspertais) – tik tuomet Jūsų verslas augs.
 
Pinigai – nėra Jūsų galimybių apibrėžimas
 
Auginkite pažintis. Įsigykite narystę savo apskrities Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmuose. Dalyvaukite seminaruose, konferencijose, susitikimuose, eikite atsipalaiduoti po darbo į tinkamus barus, bet niekada nebūkite „tas bičas“. Tai toks žmogus, kuris visuomet bando kažką kažkam parduoti, įsiūlyti, įkalbėti ir panašiai. Patikėkite – Jūs nenorite tapti „tuo biču“. Nepaverskite gero vakaro praleidimo turgumi. Geriau – tiesiog bendraukite. Bendraukite, klausykite ir kai girdėsite, kad kažkas turi kažkokią problemą – pagalvokite, ar galite tam žmogui padėti? O gal jam gali padėti kažkas iš Jūsų pažinčių rato? Štai taip yra sukuriamas geras pažinčių tinklas. Taip atsiveria tikrosios galimybės.
 
Nustatykite marketingo biudžetą ir sritis
 
Kiek žadate skirti marketingui? Tikiuosi, kad žinote, jog be marketingo – Jūsų verslas žlugs? O kokią platformą rinksitės kaip marketingo įrankį? Juk yra televizija, radijas, spauda, interneto svetainė, socialiniai tinklai, Google AdWords, SEO…
 
Standartinis marketingo biudžetas yra planuojamas taip:
 


 
Norint išlaikyti savo poziciją rinkoje – 5%;
Norint augti rinkoje – 10%;
Norint stipriai augti (agresyvus marketingas) – 15%.

 
Šie procentai skaičiuojami nuo Jūsų verslo apyvartos. Ne, ne pelno. Ir nereikia būti gobšuoliais – Jums būtinas marketingas, kad augti. Susikurkite atskirą banko sąskaitą marketingui ir sąžiningai dėkite ten pinigus (atsižvelgiant į skaičius, pateiktus aukščiau) marketingui. Kaip duoklę ’90-aisiais.
 
Jeigu už lango pirmosios dienos nuo Jūsų verslo pradžios – viskas tvarkoje. Tiesiog padarykite, kaip sakau. Jeigu verslu užsiimate jau kokius 3 mėnesius ir daugiau, o marketingui dar nieko neskyrėte – Jūsų verslui, greičiausiai, artėja galas.
 
Neirkluokite
 
Tai, turbūt, pati didžiausia smulkaus verslo savininkų klaida. Jeigu įsivaizduotumėte verslą kaip didelį, seną laivą, tai viskas atrodytų maždaug taip:
 
Atsirado kažkokia problema ir Jūs, palikęs vairą, leidžiatės žemyn, kad sėsti prie irklų ir irkluoti. Nereikia to daryti! Jeigu Jūs -irkluojate, tai kas tada vairuoja? Niekas. O ar žinote, kas nutinka laivui, kai jis nevairuojamas? Kai Jūsų verslas augs dar labiau – reikės išmokti palikti vairą kitam žmogui ir užsiimti „reiso planavimu“.
 
Jeigu Jums nesigauna kažko padaryti – nedarykite to. Paieškokite tų, kas gali Jums padėti. Taip, man lengva pasakyti, kad Jums reikia pasisamdyti tinkamus/reikiamus žmones. Nors esu apie tai rašęs ne vieną kartą – tai nereiškia, kad Jums būtinai reikia apsikrauti darbuotojais. Paimkime ir tą pačią buhalteriją: juk tam reikalingos labai specifinės žinios, viskas turi būti tvarkoma labai pavyzdingai ir atidžiai. Ir tai, kas Jums užimtų apie 20 valandų per mėnesį (o gal ir daugiau) – tai profesionaliam buhalteriui tai gali užimti kokias 5-ias valandas. Ar verta dėl to samdyti buhalterį? Ne. Tačiau verta pasamdyti įmonę, kuri teikia buhalterines paslaugas, kad Jūs turėtumėte 20 papildomų valandų per mėnesį, kurias galite skirti verslo augimui, o ne spoksojimui į popierius.
 
Pareto optimumas
 
Nežinau, ar žinote tokį. Labai nesiplėsiu, nes plačiau apie tai galite paskaityti čia. Tačiau galiu pabandyti viską šiek tiek supaprastinti: verslo pasaulyje, Pareto optimumas dar vadinamas „80/20 taisykle“.
 
Tai reiškia, kad 20% Jūsų klientų (skaityti – blogų klientų) sunaudos 80% Jūsų laiko. Tiksliau – jie sunaudos 100% Jūsų laiko, o Jūs dar dirbsite viršvalandžius, kad aptarnauti tuos 80% gerųjų klientų. Išvada? Atsisakykite blogų klientų.
 
Žinau. Tai – itin sunku. Tačiau dar labiau efektyvu.
 
Kreipkitės profesionalaus patarimo
 
Prieš kurdami verslą – pasitarkite. Ne su draugais, ne su artimaisiais, ne su savo antrąja puse. Tarkitės su žmonėmis, kurie nėra šališki Jums ir Jūsų idėjoms (apie idėjų vagystes dar nerašiau, bet parašysiu atskirą straipsnį), tačiau yra versle ne vienerius metus. Puikiai tiks ir tolimas giminaitis, kurio išsižadėjo visa giminė, nes jis pasiskolino pas juos pinigų ir jam verslas nesigavo. Štai toks „artimasis“ tiks konsultacijai. Tačiau – tik tokiu atveju, jeigu užduosite jam teisingus klausimus.
 
Šiai dienai – yra tikrai nemažai verslo vystymo ir kūrimo patarimus dalinančių svetainių, organizacijų (Versli Lietuva, Verslauk! ir t. t.). Įsitraukite į tas bendruomenes.
 
Vienas iš mano patarimų – Uždarbis.lt forumas. Kad ir kaip tai skambėtų – ten tikrai renkasi neįtikėtini talentai. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad ir neįtikėtinų kvailių ten taip pat yra…
 
Būkite pasirengę sudeginti verslo planą
 
Jeigu galite nuspėti, ką Jūsų verslas darys per sekančius 5-erius metus ir kur bus po to – Jūsų verslo planas yra š*dinas.
 
Nepatalpinkite savęs į kažkokius rėmus. Negalima reikalauti iš savęs tik tiek, kiek yra parašyta popieriuje. Asmeniškai aš – nekenčiu rašyti, ką darysiu, kiek laiko tai man užims ir panašiai. Negaliu pakęsti tokių rėmų. Todėl ir planų nesudarinėju, o tiesiog veikiu. Tą patį siūlau padaryti ir Jums.
 
Tinkamas dydis
 
Turite nuspręsti – ko siekiate, kokios yra Jūsų ambicijos versle? Norite užsidirbti pakankamai pinigų, kad nereikėtų galvoti, ką valgyti? Ar norite jų turėti tiek, kad reikėtų samdyti apsaugą savo vaikams, bijant, kad juos bet kurią dieną gali kas nors pagrobti ir pareikalauti išpirkos?
 
Kiek norite turėti darbuotojų – 2 ar 20? Ar siekiate pardavinėti savo produktą Lietuvoje, ar turėti dar 15 atstovybių visame pasaulyje?
 
Jūs – tai ne verslas
 
Turite apie verslą galvoti kaip verslininkas. Netgi – kai tai yra Jūsų verslas. Jeigu į savo verslą įkišote savo asmeninius pinigus – tuomet Jūsų verslas yra juos Jums skolingas. Jeigu tai darote pastoviai – Jūsų verslas yra blogas ir jį reikia uždaryti.
 
Negalima galvoti, kad asmeninių pinigų kišimas į nuosavą verslą yra priimtinas dalykas. Priimtina investuoti į savo verslą, tačiau tie pinigai iš verslo turi grįžti į Jūsų kišenę. Atlyginimas – nesiskaito.
 
Sunkūs sprendimai yra sunkūs
 
Niekada nėra lengva atleidinėti žmones. Ypač – jeigu reikia pasakyti savo draugui, kad jis Jūsų verslui yra nuostolingas ir Jums reikia jį paleisti, kad verslas išgyvendtų. Niekada ir nebus lengva. Tiesiog turite išmokti tai daryti.
 
Uždirbkite pinigus miegodami
 
Tai – kiekvieno verslo siekis. Asmeniškai aš – dar nepasiekiau to tikslo, bet pastoviai to siekiu ir žinau, ką darau, jog tai įvyktų. Tačiau patarimo, šioje vietoje, duoti negaliu.
 
Visą laiką netoliese turėkite gerą butelį
 
Verslas niekada nėra lengvas. Su laiku (ir protu) – jis lengvėja, bet problemų bus visada. Kaip santykiuose. Ir, kaip pasakytų bet kuris santykių psichologas – „niekada neikite miegoti susipykę“. Nesipykite su savo partneriais (tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime). Geriau – atsidarykite butelį gero vyno (brendžio, viskio ir pan.) ir pasiūlykite „kartu rasti sprendimą, o ne kibti vienas kitam į gerklę„.
 
Paskutinis ir svarbiausias klausimas
 
Kiek esate linkę paaukoti savo asmeninio gyvenimo, kad visa tai Jums gautųsi?
 
Sėkmės versle.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Aš agency manageris on site.. Prižiūriu darbuotojus agentūrinius sandėlį, pats dirbau irgi pikeriu. Ir pats iki kalėdų sėdėsiu čia. Dieve nebūtų lietuviai, kažką siūlai, o dar ieško prikabų :) Juk nesiūlau pirkti, neimu mokesčių, kas norės atsilygins, jei ne tai ne, tiesiog noriu padėti saviem (lietuviams), geriau nei babajai eitų dirbti, o dabar žmonių labai trūksta. Ir beje naktimis alga geresnė, aš irgi žmogus ir irgi noriu užsidirbti, taip, kad nereikia kažkokių čia išvedžiojimų.

Prieš pusmetį Simple Express paskelbė prie savo maršrutų sąrašo pridedanti dar vieną Europos sostinę – Prahą. Negalėjau praleisti progos neaplankyti šio miesto vos už 6 eurus, mat ir šiam maršrutui kompanija taiko akciją: pirmos penkios vietos autobuse vos po 3 eurus į vieną pusę. Pasikvietęs draugą vykti kartu, užsisakėme bilietus. Deja, kadangi maršrutas paklausus, juos teko pirkti pusę metų į priekį.
 
Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome ketvirtadienio popietę. Ilgai laukta savaitgalio prasidėjo.
 
Simple Express autobusai
 
Galiu sutikti, jog Simple Express autobusai yra gana komfortabilūs ir modernūs. Priešais kiekvieną sėdynę įmontuotas planšetinis kompiuteris bei elektros lizdas daugeliui yra tikras išsigelbėjimas kelionėje. Skirtingai nei praeitos kelionės metu į Berlyną, interneto ryšys visąlaik buvo puikus. Filmų mėgėjai ir melomanai plašetėje ras iš anksto paruoštą muzikos ir filmų sąrašą, kuris, mano manymu, galėtų būti platesnis, mat beveik visi įrašyti filmai buvo matyti, o iš savo mėgiamos muzikos radau vos porą dainų. Skirtingai nei tarpmiestiniuose autobusuose Lietuvoje – šiuose veikia ir galima naudotis tualetu. Sustojimo vietose nenutolkite nuo autobuso ilgesniam laikui nei nurodė vairuotojas. Jei nors minutę pavėluosite grįžti iki nurodyto išvykimo laiko – jūs pasiliksite tarpinėje stotelėje.
 
Kelionė autobusu
 
Jei esate nelinkę autobuse praleisti apie 17 valandų sėdomis – tuomet tokio pobūdžio kelionės ne jums. Tačiau kai pamąstai, jog ~2400 km nuvyksti už 20 litų bei aplankai svetimą šalį, išsisklaido bet kokios abejonės nevažiuoti. Visa kelionė praėjo sklandžiai, išskyrus kuomet turėjome apie 30min laukti, kol bus atidarytas kelias po skaudžios avarijos automagistralėje. Pravažiuodami suskaičiavome 7 susidūrusius automobilius iš kurių 2 buvo nulėkę nuo kelio, o lauke tvirojo degėsių kvapas. Dėl šio įvyko galutinę stotelę taip pat pasekėme pusvalandžiu vėliau.
 
Praha
 
Į Prahą atvykome penktadienį 10 valandą vietos laiku. Couchsurfing.org svetainės pagalba susipažinome su Prahoje studijuojančiu Vojta. Su juo buvome susitarę susitikti gerokai po piet, tad turėjome šiek tiek laiko apžiūrėti miestą. Galiu pasakyti tik tiek, kad šis miestas turi labai gražų senamiestį: didinga Prahos pilis, nuo kurios atveria puiki miesto panorama, žydų kvartalas, Karolio tiltas, senamiesčio aikštė ir t.t. Keletas nuotraukų:
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9571.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9562.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9525.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9478.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9473.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9466.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9434.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9352.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9350.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9334.jpg
 
Vakarop susitikome su mus priimti sutikusiu Vojta ir jo mergina Katka. Vojta, geografijos magistrą studijuojantis čekas, gyvena trijų kambarių bute kartu su dar dviejais grupiokais ir vieno iš jų mergina, kurių, deja, nei vieno tą savaitgalį nebuvo. Vienas jo kambariokų – Petr – išmaišė pusę pasaulio tranzuodamas ir kitaip pigiai keliaudamas. Katka – taip pat geografijos studentė, tačiau atvykusi iš Slovakijos dėl aukštesnio lygio čekiškų universitetų. Palikę daiktus išėjome vakarą praleisti mieste, kur susitikome dar su vienu Vojtos draugu Jyri, kuris studijuoja ekonomiką, o laisvu nuo studiju laiku užsidirba mokydamas vaikus anglų kalbos bei kaip žaisti tenisą. Mums pasisekė – būtent tą vakarą vyko šviesos šou renginys, kurio metu visame mieste buvo vykdomos įvairios šviesos projekcijos. Pasigrožėję šou (kuris truko iki pat vidurnakčio), nuėjome į pub’ą šalia upės kranto ir paragavome čekiško alaus, kuris, galiu pasakyti, šiek tiek kartesnis nei lietuviškas. Maisto prekių parduotuvėje alus vidutiniškai kainuoja iki 2 litų. Keista tai, jog jie alaus stiprumą baruose matuoja ne laipsniais, o paprastais skaičiais, pavyzdžiui: 12 = 5 laipsniai, 10 = 4 laipsniai.
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9542.jpg
 
Kadangi gerokai po vidurnakčio parduotuvės jau nebedirbo, užkandome greito maisto ir atsisveikinę su Vojtos mergina Katka, parvykome į mūsų nakvynės vietą. Smagu, jog skirtingai nei Vilniuje, viešasis transportas Prahoje veikia visą parą. Išlenkę dar po vieną alaus, pasišnekučiavę, nuėjome miegoti.
 
Kitą rytą, atsikėlę, padėkojome Vojtai už šauniai praleistą vakarą bei už galimybę apsistoti jo bute, atsisveikinome ir išvykome. Nusipirkę suvenyrų ir čekiško alaus lauktuvių išskubėjome į autobusų stotį. Po šešiolikos su puse valandos kelionės autobusu mes ir vėl Lietuvoje.
 
Viešasis transportas
 
Jei mieste planuojate būti neilgai, tuomet vertėtų įsigyti paros arba trijų parų viešojo transporto bilietą, kuris galioja visoms transporto rūšims: metro, tramvajams ir autobusams.
 
Kainos:
 


 
24 valandų bilietas: 110 Čekijos kronų
72 valandų bilietas: 310 kronų
30 minučių vienkartinis bilietas: 24 kronos
90 minučių vienkartinis bilietas: 32 kronos

Vaikams nuo 6 iki 15 metų taikoma 50% nuolaida. Vaikams iki 6 metų bilieto nereikia.
 
Kelionės išlaidos:
 


 
20 Lt už autobuso bilietus,
14 Lt už 24h viešojo transporto bilietą,
~30 Lt maistas.

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Man dar patinka ta sponsorių schema, įsivaizduokime realioje rinkoje kaip tai atrodytų.
 
Mano verslas: perku bulves iš didmeninko po 0,5lt/kg, o parduodu turguje po 1,5lt/kg. Ir didmenininkas sugalvoja verslą vykdyti TM metodu, sako susirask distributorių ir už nupirktas bulves gausi dar 10 proc (po 5ct už kg). Tai pagalvoji nu gerai įtikinsiu 10 kaimynų pirkt bulves ir jei visi nupirks po kg gausiu 50ct, t.y. papildoma 1kg bulvių NIEKO NEVEIKIANT.
Ateini į turgų, o ten +10 bulvių pardavėjų, galit įsivaizduot kiek dabar kainuos bulvės? Tikrai ne po 1,5lt/ kg :D
 
Taigi normaliam pasaulį, jeigu tu gauni gerą produktą, kurį parduodant galima uždirbti, tu net geriausiam draugui nesiūlysi būti tavo konkurentu, nes automatiškai tau arba kris pardavimai arba turėsi mažinti kainą, tai rinkos dėsniai.
 
Taigi, jei kas nors jums siūlo lengvai užsidirbti pinigų su TM, žinokit jus laiko KVAILIU!

(Ne)Piramidė
 
Daugumai tinklinio marketingo veikimo principu paremtų kompanijų, jų parduodamas produktas yra skirtas tik dėmesio nukreipimui nuo tikrojo pelno siekimo (ir darymo) modelio. Tiems, kas yra (ar buvo) susiję su TM kompanijomis, praeitas straipsnis (kuriame teigiama, kad TM kompanijų verslo modelis yra vedantis į žlugimą, kadangi su tam tikrais produktais yra pasiekiama rinkos riba ir tampa nebeįmanoma to produkto parduoti) atrodė “ne į temą”. Ypač didelę diskusiją šiame forume sukėlė Amway, FM Group ir kitų FMCG (fast moving consumer goods - greito vartojimo prekės) produktų, kuriuos rinkoje platina įvairios TM kompanijos, šalininkų pasipiktinimą. Blogiausia yra tai, kad jie nesuprato pirmojo straipsnio moralo. Produktas (ar teikiama paslauga) tikrai gali būti geras (-a). Ir FMCG produktai rinkoje neužsilieka, nes jie yra vartojami. Neva – tokiu būdu (dėl to, jog produktai yra FMCG) rinkoje riba nėra pasiekiama, nes produktai “neužsibūna”. Šioje vietoje, diskusiją galima tęsti “iki negaliu“. Ir nebus joje teisių pusių. Todėl, kad TM veikloje besisukantys žmonės (kaip voverės ratelyje) nesupranta esmės – produktas niekada nebuvo tas faktorius, dėl kurio jie įsitraukė į tinklinį marketingą. Kitaip – tuo produktu jau būtų seniai susidomėta, jis būtų visiems žinomas ir populiarus, ir t. t. Produktas TM sistemoje yra tik pasiteisinimas, siekiant “įteisinti” tikrąjį “pinigų darymo mechanizmą”.
 
Iš esmės – mes visi žinome, kas vyksta su tinklinio marketingo kompanijomis. Tik, neduok Dieve, nevartokite žodžio “piramidė” prie žmonių, kurie yra į tai pasinėrę! Tinklinio marketingo kompanijose “verslas” daromas ne parduodant produktą, o stengiantis prikalbinti kuo daugiau žmonių užsiimti tuo pačiu. Ir, žinoma, pirkti, pirkti, pirkti. Juk pas mus, Lietuvoje, negalioja jokie įstatymai ir/ar reikalavimai, kokius TM kompanijoms yra nustatęs JAV teismas 1979 metais… Pasirodo, pas mus galima pardavinėti svajones.
 
Matematika. Arba – logika
 
Tinklinio marketingo kompanijos dirba pagal geometrinę plėtrą, kai Jūs randate dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių ir t. t. Paprastai – tai pavaizduota kaip besiplečianti matrica (tik ne piramidė!) su įvairiais lygiais.
 
Tik čia mes susiduriame su logikos problema. Tam, kad TM modelis būtų veiksmingas, jau trečiame lygyje (10 x 10 x 10) turi dalyvauti 1,000 žmonių. Na va… Jau turite visą savo rajoną versle. Visi yra verslininkai, blemba! Fantastika! Bet tai čia nieko tokio, nes šeštame lygyje – Jūsų tinklą jau sudarys 1,000,000 durniukų… oi, atsiprašau – žmonių, kurie tikės (ir tikėsis), kad gali uždirbti pinigus. Trečdalis Lietuvos, . Va čia tai verslumą skatinanti šalis! Ir šioje vietoje, TM fantazijos (ir veikla) tikrai nesustoja. Toliau rengiami susitikimai, toliau kabinami makaronai žmonėms ant ausų ir toliau pardavinėjamos svajonės. Tik pagalvokite apie tai, kiek pinigų tai kainuoja žmonėms, kurie tas svajones perka. Arba – kiek pinigų tie žmonės atneša tiems, kas tas svajones parduoda.
 
Mes žlugsime? Mes negalime žlugti!
 
Niekas taip neerzina užkietėjusių TM fanatikų, kaip teiginys, jog jie žlugs. Jeigu parodysite jiems tą absurdą jų pačių konfenrencijose, kur pasakojama apie jų augimo tempus ir, remiantis jų pateikiamais skaičiavimais, gaunasi, jog per kokius metus laiko jie turėtų generuoti maždaug visos Lietuvos BVP. Ir kai tai pateiki tiems fanatikams į akis, jie tada ištaria auksinę frazę: “na, ne visiems pasiseks iš to padaryti verslą ir todėl rinka niekada nepersipildys“.
 
Palaukite sekundėlę… Tai kur yra tiesa? Ar tai, kad “kiekvienas tai gali ir jam pasiseks, tik reikia įsigyti distributoriaus paketą“, ar tai, kad visgi yra planuojama (ir tikimąsi) pasipelnyti iš tų, kuriems “nepasiseks” ir kurie perka svajones?
 
Seminaro metu – “visi gali tai pasiekti“. “Tai – vienintelė ir unikali galimybė“. “Jeigu Tu neprisijungsi prie mūsų dabar (skaityti: nepirksi to, ką tau dabar parduosiu) – tau nereikia verslo ir gali valinti dirbti į McDonald’s“.
 
Bet paminėkite seminaro metu apie tai, kaip rinka bus perpildyta ir kad tų skaičių pasiekti neįmanoma, kai staiga atsiranda tokios frazės kaip: “žinoma, ne visiems tai pavyks padaryti“. Arba “taip, dauguma to nepadarys ir palūš“. Bet… “tik ne tu. Tu gali tai padaryti. Aš matau tai tavyje, matau tavo užsidegimą. Va tu – tai tikras laimėtojas ir tau pavyks“.
 
Teisybės dėlei – jeigu Jūsų akys seminaro metu dega – Jums pasakys taip (ar panašiai), kaip parašyta aukščiau. Jeigu esate skeptikas – iki šios pokalbio dalies net nedaeisite. Tie TM dalyviai, kurie tame jau kelerius metus (gabesni – ir kelerius mėnesius) – greitai ras, kaip numesti kokį bajerį, papasakoti kokią istoriją, pateikti kokią išgalvotą “statistiką” ar šiaip ką nors suburti vietoje. Na, kad būtų ramiau ir nukreipti temą.
 
Naujas verslas: Idiotiškas TM
 
Kai kurios iš dabartinių TM kompanijų “persikūnyjimai” (net nežinau, ar teisingai parašiau tą žodį) bando “spręsti” nekontroliuojamo augimo problemą, ribodamos žmonių skaičių, kurį Jūs, kaip distributorius, galite “sponsoriauti” iki keturių. Tačiau ta pati, aukščiau minėta, taisyklė egzistuoja ir toliau, tik pailgėja laikas, kai tie neįmanomi skaičiai (ne)bus pasiekti. Ir prie viso to – pridedama dar viena problema: besiplečianti matrica (ne, ne piramidė!) tik dar labiau išsiplėčia.
 
Pasitikėjimas ir piramidės šėšėlis
 
Iš esmės – kiekvienos aferos (sukčiavimo) mechanizmas yra lygiai toks pats: siekiama apgaulės būdu išvilioti Jūsų pinigus. Kad Jūs tuos pinigus atiduotumėte aferos sumanytojui ar vykdytojui – jis/ji turi įgauti Jūsų pasitikėjimą. Bent jau tam momentui. Auka, tinklinio marketingo atveju, sudorojama labai panašiai, kaip ir sukčiavimo – įgyjant aukos pasitikėjimą. Auka patiki netikrais pažadais ir, mainais, TM atstovas gauna jos pinigus.
 
Prie viso to – kai kurios TM kompanijos turi dar vieną sritį, kurioje daromi pinigėliai (t. y. – toliau imami pinigai iš aukų): motyvaciniai seminarai, įrašai, video klipai ir panašiai. Jie yra “labai rekomenduotini kiekvienam distributoriui” ir žmogus, tikintis TM siūlomais “privalumais” ir “nuosavo verslo galimybe”, perka tas nesąmones, tikėdamasis rasti ten kažkokį magišką receptą, kaip nieko neveikti ir gauti pinigus gulint namuose ant sofos. Ir pati baisiausia šios “šėšėlinės piramidės” dalis: tie, kurie yra “apačioje” ir kuriems nesiseka “dirbti”, kreipiasi į tuos, kurie yra “aukščiau” (tipo: jie - sėkmingesni), o pastarieji sako: “pirk tą ir aną priemonę, nes man ji padėjo ir tau padės“.
 
Darbas, siūlomas TM kompanijos: Tu esi tas kvailys!
 
Kaip esu minėjęs viename iš savo ankstesnių straipsnių: “kiekviename sandoryje ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio sandorio dalyvio nematote – kvailys esate Jūs”. Ar racionaliai mąstantis žmogus, nepaisant aukščiau pateiktų faktų, eitų pardavinėti kažkokį produktą ar paslaugą, kurią, visu pirma, turi įsigyti pats ir konkuruoti su toje pačioje veikloje “bedirbančiais” kitais “verslininkais” (juokingai skamba) toje pačioje teritorijoje? Atsiminkite, kad tų “verslininkų” skaičius yra neribotas, nes TM kompanijos “suteikia galimybę turėti verslą visiems be išlygų“.
 
Ką manote? Ar tai – “puiki galimybė turėti savo verslą”, ar, visgi, verslo planas, kuriam jau nuo pradžių yra lemta žlugti?
 
Kaip tie, esantys viršuje, tapo tokiais turtingais? Dėka tų, kuriems nieko nesigauna apačioje. Ir produktas gali (o šiais laikais – jau ir yra) bet koks. Kaip ir kiekvienoje piramidėje. Oi… aš tai pasakiau…
 
Laukite tęsinio kitą savaitę.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Yra vaikinas rajone, gyvena 5 se vienam bute,vienam kambary, seimoi 3 dirbantys minimumus gauna, pats ten are uz maziau nei 50lt i diena, buvo vasara isvaziaves į norevegija, čia prieš metus, gryžės nusipirko bmw 5 uz +- 20k litu. Dabar lietuvoj dirba kad jį išlaikyt, išvažiuoja tik savaitgaliais, bet kiekvieną dieną kieme jį valgo bei blizginą.
 
Papildomai nusipirko civiką už 900lt ir ją važinėja nes su bmw per brangu.
 
Gal save atpažins jis nes man regis foruma skaito.
 
Taigi Lithuanian DREAM

Cia:
https://uzdarbis.lt/t281763/nemokami-adwords-kuponai/

Straipsnį vertei ar pats rašei?
 
Jei pats rašei, būtų gerai gauti šaltinius šių faktų:
"Didžioji dalis TM būdu veikiančių kompanijos tampa “vergvaldėmis”, dėl ko dauguma jų savininkų (ypač – JAV) buvo sustabdyti teisėtvarkos organų ir pasodinti ilgiems metams už grotų (sukčiavimas JAV yra labai rimtas nusikaltimas) dėl to, kad “parduoda neįmanomos sėkmės galimybes“. Įsiskaitykite į tą frazę dar kartą. Taip tinklinis marketingas yra vadinamas JAV teismuose – neįmanomos sėkmės galimybių pardavimas. Ir tai – nusikaltimas. O kadangi veikla vyksta ne vienoje valstijoje – tai tampa federaliniu (t. y. – labai rimtu) nusikaltimu."
 
P.S. Nesu TM / MLM gynėjas, greičaiu atvirkščiai. Nuoroda su šaltiniais iš rimtų puslapių (pvz .gov) būtų puikus atsakymas užhimnotizuotiems, kurie "ieško partnerių plėsdami tarptautinį verslą".
 
 
Buvo ir siurbliai, kažkada (10m atgal) tėvai vos nenusipirko "stebūklingo" siurblio už 10k litų.

Tinklinis marketingas… Piramidinės schemos… Individualaus verslo galimybė… Dirbk sau… Dirbk iš namų kada nori…
 
Kiek iš mūsų esame girdėję tokias frazes? Kiek esame matę reklamų? Kiek buvome kažkieno iš pažįstamų, giminių ar draugų nutempti į kokį “seminarą”? Turbūt, beveik visi esame ten buvę. Taigi, kas tas “tinklinis marketingas”? Parašysiu kelių dalių straipsnių ciklą (panašu, kad jis bus iš 4 dalių), nes MLM (angl. Multi Level Marketing) bus narstomas po kaulelį, ir paskelbsiu jį dalimis per kelias savaites.
 
Pradžiamokslis
 
Pradžiamokslis apie verslą esamiems verslininkams tikrai nėra reikalingas. Tačiau žmonėms, norintiems dalyvauti tinkliniame marketinge (toliau – TM), jis yra būtinas. Diskutuojant apie tinklinį marketingą su jame jau dalyvaujančiais žmonėmis – pastebiu, kad paminama elementari verslumo logika, nesuprantamas pridėtinės vertės kūrimas, rinkos paklausa ir pasiūla, bei dar daugelis dalykų. Ir baisiausia dalis TM dalyvių supratime – kad tai “lengvi pinigai” ir “nieko nereikia daryti”. Na, bet apie tai – vėliau.
 
Ar tai nauja?
 
Tinklinio marketingo tikrai negalima pavadinti nauju reiškiniu. Tinklinio marketingo schemos veikia rinkoje jau daugiau kaip 25 metus (ech, tie auksiniai Herbalife laikai). Naujais negalima pavadinti ir įvairiausius produktų pardavimo būdus, naudojamus TM’e. Jie visi seniai išbandyti. Beje, didžioji dauguma tokių bandymų tikrai buvo itin nesėkmingais, nepaisant to, kad siūlė tikrai neblogą produktą.
 
Marketingo inovacijos šiame pasaulyje nėra naujiena. Ir, kad ir kaip sėkmingai veiktų tokie prekybos gigantai kaip “Senukai” ar “Maxima”, prekybos tinklai “Akropolis” ir kitos prekybinės įmonės – po 25 metų nesėkmingo verslo modelio, tinklinis marketingas vis bando žengti į rinką, vis bando pademonstruoti save kaip patikimą verslą. Laikas paaiškinti, kodėl taip nėra.
 
Nejaugi žmonės, dirbantys TM, neuždirba pinigų?
 
Visu pirma – turime suprasti, kaip veikia tinklinis marketingas:
 
Kodėl tinklinio marketingo struktūra yra tokia, kurios dėka visuomet stengiamasi perpildyti rinką niekam į tai neatkreipiant dėmesio;
Kodėl tinklinio marketingo kompanijos negali įtilpti į paprastus pelningumo rėmus, kaip kad tai daro įprastas verslas;
Kodėl tinklinio marketingo kompanijose ateina toks momentas, kai pinigai uždirbami ne iš parduodamo produkto (prekės ar paslaugos), o iš žemiausiai esančių žmonių (t.y. – distributorių) nuostolių.
Didžioji dalis TM būdu veikiančių kompanijos tampa “vergvaldėmis”, dėl ko dauguma jų savininkų (ypač – JAV) buvo sustabdyti teisėtvarkos organų ir pasodinti ilgiems metams už grotų (sukčiavimas JAV yra labai rimtas nusikaltimas) dėl to, kad “parduoda neįmanomos sėkmės galimybes“. Įsiskaitykite į tą frazę dar kartą. Taip tinklinis marketingas yra vadinamas JAV teismuose – neįmanomos sėkmės galimybių pardavimas. Ir tai – nusikaltimas. O kadangi veikla vyksta ne vienoje valstijoje – tai tampa federaliniu (t. y. – labai rimtu) nusikaltimu.
 
Jūs pasakysite “tačiau dalis tinklinio marketingo kompanijų sėkmingai dirba ir toliau”. Na taip, jos dirba toliau. Tačiau ne taip sėkmingai, kaip joms pačioms norėtųsi. Ir jos “dirba toliau” ne todėl, kad jų veikla yra pateisinama, o todėl, kad JAV teisinė sistema yra labai lanksti ir samdant geriausius advokatus šalyje (ištisomis komandomis, o ne po vieną), galima išsisukti iš kaltinimų korporacijoms. Dėka kompensacijų, viešų paneigimų ir kitų dalykų. Deja…
 
Turiu labai gerą posakį, kurį esu rašęs anksčiau Verslo Guru Facebook sienoje: “Visada, kiekviename sandoryje, ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio nerandate – kvailys, greičiausiai, būsite Jūs“. Kad ir kaip pažiūrėsime į TM veiklą – tas vargšas “platintojas”, kuris pagaliau supranta, kad visų motyvacinių seminarų ir kieto gyvenimo stiliaus video klipų/nuotraukų dalyje kvailiu liko tik jis pats. Tik tada geri žmonės pajunta viso šio reikalo blogą skonį…
 
Atsakymas į šios pastraipos pavadinime pateiktą klausimą yra taip – tinkliniame marketinge galima uždirbti pinigus. Tik klausimas tame, ar uždirbami pinigai yra iš “gero verslo praktikos”. Greičiausiai, jeigu esate velkami į kokį nors “nerealios verslo galimybės” seminarą – tai nėra geros praktikos verslas. Tai – tinklinis marketingas, kuris, remiantis jau 25 metų praktika, vis tiek “užlinks”.
 
Tačiau kaip tai atsitinka?
 
Tinklinis marketingas neveikia dėl savo struktūros
 
Viskas yra labai paprasta: kompanija, kuri nesinaudoja tinklinio marketingo struktūra, niekada nepadarys sekančių žingsnių:
 
Nepriims nereikalingo kiekio darbuotojų;
Nepateiks rinkai tiek produkto, kiek jo nereikia;
Pardavinės produktą tik “iš rankų į rankas”;
Mokės atlyginimą tik komisinių pagrindu.
Tinklinio marketingo kompanijos daro viską kaip tik taip.
 
Realus verslo pasaulis
 
Pradedant bet kokį verslą, reikia išnagrinėti du elementarius dalykus – paklausą ir pasiūlą. Nuo to prasideda bet koks verslas.
 
Kaip pavyzdį, paimkime mano išgalvotą akinių nuo saulės gamybos įmonę “Spindulys Tik Pyst!”. Taigi, “Spindulys Tik Pyst!” galvoja, kad kitais metais bus ilga vasara ir prekyba turėtų būti tikrai nebloga, todėl nusprendžia pasigaminti 2 milijonus porų akinių nuo saulės. Tai reiškia, kad reikia tam pasamdyti tinkamus žmones (dizaineriai, inžinieriai, technologai, gamybininkai ir pan.), užtikrinti sklandžią gamybą, pravesti derybas dėl distribucijos (platinimo) vietų ir teisingo prekės paskirstymo rinkoje (pvz. prekė bus geriau parduodama pajūryje, nei Jonavos mieste).
 
Jeigu pasirodys, kad “Spindulys Tik Pyst!” produktai yra tikrai geri, vartotojams produktas patinka ir viskas bus išparduota jau birželio viduryje - ”Spindulys Tik Pyst!” atsakingi asmenys “apsiskaičiavo” paklausoje ir praras nemažą dalį potencialaus pelno. Tačiau egzistuoja ir kita viso šio reikalo pusė: jeigu ”Spindulys Tik Pyst!” pasigamina tuos 2 mln. porų akinių, o parduoda tik 10,000 – tai gali labai rimtia pakvipti ”Spindulys Tik Pyst!” bankrotu.
 
Rinkos pasiūla ir paklausa, realus situacijos rinkoje įvertinimas, produkto gamyba, tiekimas ir kiti klausimai yra mirtinai svarbūs bet kokiam verslui, bet kokiai prekei ar paslaugai. Neteisingas šių faktorių supratimas užgoš gerą produkto pateikimą rinkai, puikų dizainą, teisingą darbuotojų parinkimą, produkto kokybę ir visa kita gėrį. Trumpai ir aiškiai kalbant – nemokėjimas tinkamai pamatuoti pasiūlos ir paklausos, kai rinka perpildyta, – reikš bankrotą.
 
Rinkos dinamiškumas
 
Įdomus faktas – netinkamas “pasiūlos ir paklausos” įvertinimo faktorius sunaikino Sovietų Sąjungą. Centralizuota valdžia stengėsi vykdyti rinkos “makro-kontrolę”, kai biurokratai sprendė, kiek reikia rinkai tualetinio popieriaus, kiek reikia kopūstų, bulvių, agurkų ir panašiai. Tačiau, kad ir kaip buvo stengiamasi dirbtinai manipuliuoti pasiūlos ir paklausos faktoriais – tai nebuvo daroma gerai. Galbūt/turbūt tai buvo daroma tikrai su gerais siekiais, tačiau tai darantys žmonės tebuvo žmonėmis ir darė klaidas, todėl tokia “kontrolė” sukūrė milžiniškus trūkumus vienų produktų ir milžinišką perteklių kitų. Kas, savaime aišku, privedė prie ekonominio kracho.
 
Kaip sakoma – mokytis turime iš istorijos. Sovietų Sąjungos ekonominis žlugimas turėtų paaiškinti tinklinio marketingo veikimo mechanizmą. Kiekviename versle, įmonės pelnas yra tiesiogiai susijęs su žmogumi (-ėmis), kurie priima sprendimą “pasiūlos ir paklausos analizės skyriuje”. Sovietų Sąjungoje, tie žmonės negalėjo pakankamai greitai reaguoti į rinkos pokyčius, nebuvo klausoma rinkos šauksmo (gal net klyksmo?) ir rinka padarė savo.
 
Tinkliniame marketinge… viskas yra žymiai blogiau. Sovietų Sąjungoje tikrai kažkas galvojo apie tai, kiek vieno ar kito produkto yra “gana”. Tinklinio marketingo kompanijose niekas nesprendžia, kiek yra gana. Nėra net tokio skyriaus, nėra tokių žmonių. Jiems jų ir nereikia (jų nuomone).
 
Nereikia, nes…
 
“Visi norės tai pirkti!”
 
Deja, ne visi. Visi produktai turi tik rinkos dalį. Nėra nei vieno produkto pasaulyje, kurį turėtų visi. Nei vieno. Ne visi nori pirkti auksą. Ne visi nori gerti filtruotą vandenį; ne visi nori draudimo; ne visiems reikia tos nuolaidų kortelės. Ir tai supranta absoliučiai visi!
 
Deja, ne visi. To nesupranta žmonės, dirbantys su tinkliniu marketingu ir pasakojantys apie tai, kaip “pardavimams nėra ribų”.
 
Ribos yra. Ir užtenka įsivaizduoti, kad tam tikroje tinklinio marketingo kompanijoje ta riba pasiekta. Pakalbėsiu šioje vietoje apie kokią nors siurblių pardavimo kompaniją (tikrai išgalvotą) “BIRBY”. Įsivaizduokime, kad visi BIRBY siurbliai, už tokią kainą, už kokią jie parduodami, jau nupirkti. Rinkoje liko arba žmonės, kurie turi konkurento siurblius, arba žmonės, kurie finansiškai negali sau leisti įpirkti BIRBY.
 
Ir Jūs esate tas potencialus BIRBY distributorius, sėdintis “nerealių verslo galimybių seminare”, klausantis apie tai, kaip nieko neveikdamas uždirbsite tūkstančius. Dabar reikia pagalvoti apie tai, ar tą seminarą vedantis žmogus jau žino, kad BIRBY jau pasiekė savo ribą rinkoje? Ar kam nors (be Jūsų) tai įdomu? Ar ta informacija yra specialiai slepiama nuo Jūsų ir kitų dalyvių? Kadangi mes preziumuojame, jog rinkoje BIRBY riba yra pasiekta – tai bet kam, kas dabar sėdi tame seminare, yra “parduodamos neįmanomos sėkmės galimybės”. Tačiau seminaro vedėjas taip nepasakys. Jis sakys: “dabar yra pats tinkamiausias laikas Jums prisijungti”. Bet tai – melas. Net jei tai sakantysis to nežino. Rinkos riba BIRBY produktui jau pasiekta, tačiau niekas to nepastebėjo. Kodėl? Todėl, kad šioje kompanijoje (kaip ir visose TM kompanijose) nėra žmonių, stebinčių rinką.
 
“Galime pasamdyti visus”
 
Kadangi tinklinio marketingo kompanijose nėra kontrolės mechanizmo – jos nekontroliuoja dar vieno faktoriaus: dirbančių žmonių kiekio. Normaliame versle – vadovai visuomet žino tą ribą, kai nebereikia naujų darbuotojų. Tačiau tinklinio marketingo versle to nėra. Tiesiog nėra kam kontroliuoti tuos (tokius reikalingus) procesus.
 
Toks nekontroliuojamas TM “baubas” verda savo sultyse, įtraukdamas visus, ką tik gali įtraukti, prarydamas įtrauktų žmonių laiką, pinigus, reputaciją ir versliškumą (!). Nors visi šie žmonės nežinojo ir nesuprato to, kur lenda ir tiesiog norėjo užsidirbti pinigų.
 
Ir tenka pripažinti, kad po tinklinio marketingo baubo mėsmalės – labai daug žmonių nebenori vystyti verslo ir nebeturi tam jokių norų, jėgų ir resursų.
 
Pirmosios dalies pabaiga. Antroji dalis – kitą savaitę.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Siūlau nesikreipti į jokias įdarbinimo agentūras Lietuvoje, o varyt iškart į Olandiją, nusileidus Eindhoveno oro uoste sėdi į berods 400 autobusą (kitoks ten ir nevažiuoja man atrodo), už panašiai 5 eurus nuvažiuoji iki Eindhoveno, ten iš stoties pasižiūri kuris autobusas važiuoja iki Veghel (tariasi Fekel) miestelio, ten bet kurio praeivio paklausi kur yra HOBIJ agentūra (ir maži ir sukriošę gana gerai kalba anglų kalba), susiradęs Hobij (tariasi Houbai) agentūrą eini į vidų, ir paprašai Lucynos Plesniak (lenkė tokia, dirba su lietuviais, latviais, estais ir LENKAIS). Ir jos klausi dėl darbo vadinamo Oder Picker - kuriame mieste dirbsi nelabai svarbu - jei nori gerai uždirbt, prašykis su darbu ir savaitgaliais, nes moka 200 ir 300% valandinį atitinkamai, jei labiau ilgalaikį darbą - prašykis į kokį Putten kaimelį, dirbtum Sligro sandėlį. Tai yra praktiškai geriausias darbas NETURINT JOKIO PROFESINIO IŠSILAVINIMO, kokį tau gali pasiūlyt kas nors vos atvykus, tiek atlyginimo tiek pasitenkinimo darbu prasme.
 
Žinoma, jei tuo metu nėra laisvų darbo vietų pagal norimą - tikrai ras "bet kokį" darbą, kuriame galima dirbti. Už būstą ir komunalkes kas savaitę nuskaito, berods po 70-80 eurų, gyvensi su kokiu lenku, nors galima ir su norimu papulti, stengiasi tos pačios tautybės veikėjus lipdyt.
 
CV gali pasiimt abu :)

Facebook'e Očiokas Lipdukai gamina lipdukus normaliom kainom.
 
Dar gali į Sticky.lt parašyt, kiek jie prašys.

1. Nusiperki domeną;
2. Nusiperki hosting'ą;
3. Instaliuoji Magento TVS;
4. Instaliuoji pirktą temą;
5. Instaliuoji lietuvių kalbą
6. Geri vyną.
 
Realiai - nereikalingas joks programuotojas. Nematau nieko čia tokio reikalavimuose, kam reikalingas būtų programuotojas. Na... Nebent nori, kad prekės rodytų dvigubas kainas (LTL ir EUR), kaip kad reikalauja įstatymai. Va čia tai yra reikalų.
 
O daugiau - nieko tokio. Nelabai suprantu, ko Tu ieškai.

Didžiausia apgavystė…
 
Didžiausias melas, kuris jau labai ilgą laiką supa verslą ir darbuotojus yra tas, kad “klientas visada teisus”. Taip mums teigia “marketingistai”. Taip mums teigia ir didžioji (populiarioji?) media. Bet juk ir ten dirba tie patys marketingistai ir ryšių su visuomene specialistai. Mane, pavyzdžiui, klientai dažnai užknisa. Turbūt – daug dažniau, nei esu jais patenkintas. Nors mano užduotis – padėti jiems pasiekti savo tikslų mano pasiūlytomis priemonėmis. Bet tikrai užknisa požiūris, mąstymas, logikos nebuvimas ir dar daugelis dalykų. Tačiau stengiesi padėti kiekvienam. Stengiesi patarti tikrai nuoširdžiai ir nori, kad tam klientui pasisektų.
 
Kitas melas – kad “klientų aptarnavimo lygis gerėja”. Rimtai? Mano akimis – klientų aptarnavimas yra blogas. Ir nekalbu tik apie Lietuvą ar mūsų kaimynines šalis. Kalbu apie pasaulinę praktiką. Tikrai itin retai pasakau sau (ar savo antrąjai pusei), kad “šioje vietoje klientų aptarnavimas yra superinis”. Ir išreiškiu savo pasitenkinimą ne 10-ies, o 20-ies procentų arbatpinigiais ar nuoširdžia padėka už puikų aptarnavimą. Na, dar gal savo asmeniniame Facebook puslapyje parašau gerą atsiliepimą, kaip rekomenduoju tą vietą ar žmogų.
 
O ar žinote, kodėl yra sunku suteikti gerą klientų aptarnavimą? Todėl, kad klientai šiais laikais yra… daugiau reikalaujantys. Visą laiką sakiau, kad parduotuvėse turi būti konsultantai, o ne pardavėjai. Kai parduotuvių savininkai išmoks samdyti srities ekspertus (ir mokės jiems už darbą atitinkamai) – tuomet ir klientai bus patenkinti.
 
Trumpai paburbėsiu
 
Net būdami verslo savininkai – mes taip pat esame klientai visur kitur. Ir kaip klientai – mes jaučiamės išduoti. Jeigu mano įmonėje yra aukštas klientų aptarnavimo standartas – kodėl jo nėra kitoje įmonėje? Atrodo neįtikėtina, kaip gali veikti verslas be normalaus klientų aptarnavimo. Bet jis veikia. Dauguma bankų, aukštųjų mokyklų, parduotuvių, restoranų ir dar daugelis kitų tiesiog neatitinka mūsų lūkesčių. Klientas nesielgia kaip karalius. Klientas nesielgia kaip vadovas. Na gerai, būna tokių. Bet didžioji dauguma klientų tiesiog laukia, kad būtų išgirsti…
 
Realybė
 
Kaip dažnai kitame ragelio gale girdite: “Atleiskite, visi mūsų klientų aptarnavimo specialistai šiuo metu užsiėmę”. O po to seka: “mums Jūsų skambutis yra brangus”. Tai jeigu mano skambutis yra Jums brangus – kokio velnio man reikia laukti? Juokas juokais, bet grįžkime prie esmės.
 
Realybė yra ta, kad parduotuvėse Jus pasitinka vidutiniokai, kurie absoliučiai nieko neišmano apie produktą, kurį šiandien norite įsigyti. Kai prie manęs prieina “konsultantas” – aš tikiuosi, kad jis man suteiks konsultaciją apie tą daiktą, o ne bandys parduoti man kelioninį šaldytuvą kaip ledukų generatorių (tikra istorija). Deja, dažniausiai prie mūsų prieina pardavėjai, kurie yra pavargę nuo rutinos, gauna savo minimalų atlyginimą, neturi jokios motyvacinės sistemos domėtis apie tai, ką jie parduoda ir taip toliau. Štai tokia yra realybė.
 
Prabudimas
 
Įmonės pradeda busti iš to sovietinio miego, kai niekam nereikėdavo parduotuvėje padėti. Taip, nereikėdavo padėti, nes buvo visiška savitarna ir rinktis buvo galima iš vieno produkto vieną. O dabar, kai klientai tampa vis piktesni (ir rašo piktus komentarus internete), įmonės pradeda suprasti, kad laikas kažką daryti. Ir bėda yra ta, kad niekas nežino “ką daryti”.
 
Nauda
 
Šioje situacijoje laimės tie, kurie žino, ką daryti. Laimės mikro ir smulkusis verslas. Laimės tie, kurie moka bendrauti su klientais, moka juos aptarnauti, išgirsti ir patenkinti kliento poreikius. Aš jau ne viename savo straipsnyje sakiau, kad reikia būti savimi, nereikia stengtis lygiuotis į didžiuosius verslo gigantus, nereikia apsikrauti 6584654 prekių pozicijomis ir bandyti įtikti kiekvienam. Reikia tiesiog teisingai aptarnauti klientus.
 
Jūs galite puikiai pasinaudoti klientų nepasitenkinimu. Tas, kuris pirko kažkokią prekę stambaus verslo parduotuvėje ir buvo netinkamai aptarnautas – daugiau ten nebegrįš. Toks klientas, turėdamas poreikį vėl tą prekę įsigyti, pradės ieškoti alternatyvių pardavėjų. Ir netgi jeigu ta prekė bus brangesnė kitur – jis vis tiek mieliau rinksis truputį permokėti, bet nepatirti to jausmo, kai jis nebuvo išgirstas ar suprastas.
 
Išnaudokite tai savo naudai. Suteikite klientui galimybę pasijausti teisiam. Leiskite jam išsakyti savo norus ir pasistenkite juos įgyvendinti. Jeigu klientas nori kažko, ko Jūs neturite ar nedarote – nukreipkite juos pas tuos, kas tai turi/daro. Tokiu būdu sudarysite tvirtus santykius su kitu verslu, kuris ir Jums kažką nukreips. Paskambinkite jiems, pasakykite, kad turite žmogų, kuriam reikia padėti ir tas žmogus paskambins/užsuks. Toks trumpas skambutis padarys tris dalykus:
 


 
Supažindins verslą, kuriam skambinate, su Jūsų verslu;
Savotiškai įpareigos Jūsų klientą paskambinti tiems žmonėms (juk Jūs dėl jo taip stengėtės);
Suteiks klientui puikaus aptarnavimo jausmą, kad Jūs išskyrėte savo laiką ir suradote jam tai, ko neturėjote ieškoti.

 
Nesunku, teisingai?
 
Ką daryti
 
Dar vienas patarimas (kodėl aš juos visada dalinu straipsnio pabaigoje?) – atlikite klientų apklausą. Internetas suteikia galimybę tai padaryti visiškai nemokamai. Paklauskite savo klientų kelių esminių klausimų:
 


 
Ko jie nori iš Jūsų verslo?
Kada jie to nori?
Už kokią kainą?

 
Atsakymai Jus tikrai nustebins.
 
Ir ne… Klientas nėra visada teisus. Jūsų užduotis yra parodyti jam tai taip, kad jis suprastų, jog Jūsų versle dirba ekspertai, kurie suteiks jam aukščiausio lygio konsultaciją.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Pasakysiu atvirai - parašiau šiandien šitą straipsnį, bet tikrai nebuvau juo patenkintas. Nežinau kodėl... Gal nuotaika ne ta šiandien, o gal itin kritiškai žiūriu į savo hobį jau... Bet matau, kad klydau. Matau, kad Jums patinka tai, ką rašau, ir daugumoje atvejų - sutinkate su mano mintimis. Tikrai džiaugiuosi galėdamas pasidalinti savo įžvalgomis su Jumis.
Reikės kada parašyti straipsnį ir apie šį portalą, bei jame esančius žmones. Kada nors, kai aplankys mane įkvėpimas tokiam straipsniui.
O dabar - dar kartą ačiū Jums.

Dizaino failuose, header.tpl?

Labai trumpai papasakosiu apie 5 žingsnius, kurie padeda realizuoti net ir didžiausius savo sugalvotus norus ir poreikius.
 
Galbūt kas nors kažkur kažką panašaus ir skaitėt, bet aš tokią teoriją sudėliojau pats susintetinęs daug perskaitytos informacijos.
 

Atsirink savo vertybes. Jų sąrašą galima pasiimti iš čia: http://www.stevepavl...t-of-values.htm Išsirink max 10 (geriausiai 5), sudėliok jas pagal prioritetus. Patikrink, ar savo dabartinį gyvenimą gyveni pagal tas vertybes. Jeigu ne, tai čia ir bus atsakymas, kodėl esi užsidepresavęs, paniuręs ir nelaimingas. Jei norėsi, kad gyvenimas butų skanesnis, teks pradėt gyvent pagal savo atsirinkas vertybes. Renkies vertybes nuoširdžiai prieš save patį. Nėra blogų ar gerų vertybių - yra tik tos, kurios tau svarbios, kurios tau "limpa". Sukčiauti jas atsirenkant nėra jokios prasmės - juk visą darai dėl savęs. Sugalvok kelis norus pagal tas vertybes. Neprisigalvok jų neprotingo kiekio ir sudėtingumo lygio, nes visiems jiems gauti tiesiog neužteks laiko. Didžiausi ir svarbiausi norai turėtų būti pagal tas vertybes, kurios yra pirmose sąrašo vietose. Visgi, norai turėtų būti realistiški. Ko gali norėti vienas, tas gali būti visiškai neįmanoma kitam. Bet tokių norų yra nedaug. Net toks noras kaip "Važinėti po Marsą su distancinio valdymo mašina" pasirodo yra visai realus. Pasėk savo norus galvoje. Kiekvieną laisvą minutę turi jų norėt. Turi pastoviai apie tai galvot: duše, tualete, valgydamas, miegodamas ir t.t.. Tol, kol negausi tai, ko tau reikia, nenusiraminsi. Turi ant tiek to norėt, kaip nori oro gurkšnio, kuomet skęsti. Kai skęsti tau nesvarbu, nei koks oras bus rytoj, nei ką rytoj darbe reikės padaryti, nei kur eisi pavalgyti - niekas kitkas, tik oras. Daryk kuo daugiau veiklos, kuri yra susijusi su sugalvotais norais. Tarkim, jei nori mašinos, tuomet vartyk katalogus, vaikščiok į automobilių salonus, atliek test drive'us, browsink internete visas naujienas, įsidarbink automobilių salone. Numesk visas veiklas, kurios nėra susijusios nei su vienu noru. Pasilik tik tą minimalų jų kiekį, kuris tau leis trumpam atsipalaiduoti, nes jei numesi jas visiškai visas, tai greitai nuvažiuos stogas. Namie ant sofos sėdėdamas ir gerdamas alų su čipsais gausi tik alaus pilvą. Sakyk "taip" visoms galimybėms, kurios iš pirmo žvilgsnio net neatrodo susijusios su sugalvotais norais. Jeigu pirmi 4 žingsniai teisingai vykdomi, tai pasąmonė ar velniai žino kas, sugeba kažkaip atskirti, kurį sprendimą tau reikia pasirinkti. Būk maksimaliai aktyvus, naikink savo kompleksus. Tai turėtų būti visai lengva, jei nori taip, kaip nori oro skęsdamas. Viskas leistina, jeigu tik netrukdai ir nekenki kitiems. Visata niekam nieko už nieką nedaliną ir į ją savo norų siųsti nereikia. Norus reikia užsidirbti. Ne malti šūdą, o užsidirbti.
Ir dar vienas dalykas. Jeigu nuolatos sugalvoji pasiteisinimus panašius į "Neturiu laiko", "Tai dabar šeimą turiu", "Vaikas gimė", "Daug dirbu" ir t.t. Yra 2 variantai:

Nustoji teisintis ir pripažįsti sau, kad šiuo metu tu tiesiog labiau nori kažkokių kitų dalykų. Kad išsiaiškintum kokių, prabėk per 1-5 žingsnius. Nustoji teisintis, pasiimi save už pakarpos, trenki kelis kartus į sieną, duodi sau kelis antausius ir pradedi vykdyti 3-5 žingsnius.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai tikrai veikia. Tai NĖRA LENGVA, bet veikia.
 
Mano 2 mėgstamiausi video šia tema:

Dauguma žmonių galvoja, kad pagrindinė jų verslo bankroto priežastis yra finansinio kapitalo trūkumas. Tačiau, po daugiau kaip 15-os metų darbo patirties, galiu drąsiai įvardinti tikrąsias ir dažniausiai pasitaikančias verslo žlugimo priežastis. Taigi, jeigu rasite žemiau savo verslą (ar įmonę, kurioje dirbate) – laikas imtis pokyčių.
 
Nenoras dirbti “purvinus darbus”
 
Visą laiką įmonės savininkai turi būti pasirengę atlikti bet kokį darbą, kurio reikia įmonei. O ypač – verslo pradžioje.
 
Nepakankamas laiko skyrimas
 
Verslo valdymas – tai ne ofisinis darbas nuo 9 iki 17 valandos. Pamirškite normuotas darbo valandas. Kaip verslo savininkas, Jūs turite būti pasirengęs (-usi) dirbti (o taip ir bus) visada.
 
Nepakankamai greiti atsakymai į klausimus
 
Viena iš blogiausių verslo praktikų – vėluojantys atsakymai į klientų klausimus. Jeigu klientas kažko klausia – jam turi būti atsakyta tuojau pat. Todėl jis Jums ir uždavė klausimą. Jis nori atsakymo. Ne už poros valandų, ne rytoj ir ne “greitu laiku. Tuojau pat!
 
Nemokėjimas tvarkytis su lėšomis
 
Tai – viena iš dažniausių bankroto priežasčių. Tikrai yra labai žmogiška netinkamai įvertinti turimų lėšų kiekį; per daug optimistiškai numatyti, kiek pinigų įkris į sąskaitas ir kaip tik – nenumatyti tam tikrų išlaidų. Jeigu nemanote, kad Jums kažko mirtinai reikia – greičiausiai, Jums to nereikia ir esate paveikti gerų pardavėjų. Todėl, Jūsų atsakymas naujoms išlaidoms turi būti “ne”.
 
Kitas momentas finansuose – visuomet stenkitės paimti avansą iš naujų klientų ar už didelius projektus. Įvertinkite, ar vykdomas projektas į skolą gali sužlugdyti Jūsų verslą, jeigu už jį nebus sumokėta. Įvertinkite ir tai, kokius atsiskaitymo terminus turite, jeigu veikiate kaip tarpininkas. Įvertinkite, per kokius terminus kitos įmonės atsiskaitys su Jumis už suteiktas prekes ir/ar paslaugas. Labai dažnai įmonės padaro šioje vietoje milžinišką klaidą ir to pasekoje – bankrutuoja.
 
Siūlydami potencialiems klientams pirkti prekes/paslaugas – užtikrinkite visus įmanomus (ir patikimus) atsiskaitymo būdus. Netgi tokius kaip PayPal, PaySera ir panašiai.
 
Nemokėjimas tvarkytis su mokesčiais
 
Nesamdykite buhalterio (oi, kaip man gali kliūti už šį pasakymą). Geriau samdykite įmonę, kuri užsiima kitų įmonių buhalterija. Taip mokėsite tik už faktinius darbus. Be to, greičiausiai, tai bus profesionalų komanda, kurie tikrai patars, kokių mokesčių galima (legaliai) išvengti ar juos sumažinti. Dauguma naujai atidaromo verslo pajaučia mokestinį “spaudimą”, todėl šis faktorius yra labai svarbus tiek legalumo, tiek išsilaikymo rinkoje atžvilgiais.
 
Nemokėjimas sukurti pridėtinę vertę
 
Priešais Jus sėdi žmogus, kuris sako Jums: “aš būsiu IT konsultantas”. Na, tokio Jūs ir ieškojote. Tačiau to – negana. Užduokite sau (ir jam) tokius klausimus:
 


 
Kokią vertę tu sukursi mano įmonei?
Ar tu greičiau dirbsi už kitą?
Ar tu esi geresnis už kitą? Jeigu taip – tuomet kuo?
Kokioje srityje esi itin geras?
Ar garantuoji už savo atliekamo darbo kokybę?
Ar sutaupysi mano verslui laiko/pinigų? Jeigu taip – tada kaip tai padarysi?

 
Aš, paprastai, sakau darbuotojams labai paprastai: “užrašyk skaičių ant lapo, kurį gaudamas pinigine išraiška, tu jaustumeisi patogiai, neieškotum kito darbo ir būtum atsidavęs įmonei. Dabar tą skaičių padaugink iš 3. Tai yra suma, kurią Tavo daromas darbas turi atnešti mano įmonei per mėnesį. Į ją įeina mokesčiai, tavo darbo priemonių ir darbo vietos kaina, atlyginimas, investicija plėtrai ir įmonės pelnas”.
 
Patrauklumo nebuvimas
 
Čia kalbu apie asmenybės, pozityvumo ir entuziazmo nebuvimą. Žmonės nebus linkę rinktis Jūsų verslo, jeigu Jūs esate apatiški tam, ką darote.
 
Ilgas liežuvis
 
“Pasikėlimas” turi būti pakeistas “pasitikėjimu savimi”. Tarp šių dviejų sąvokų yra milžiniškas skirtumas. Nesiekite būti “svarbus”. Siekite būti “tinkamas” ir “nepakeičiamas”.
 
Verslo neegzistavimas internete
 
Netgi kai internete, atrodo, dominuoja įvairiausi socialiniai tinklai – vis tiek Jūsų įmonės įvaizdis yra Jūsų interneto svetainė. Joje apsilankęs potencialus klientas gali tapti klientu. Jūsų svetainė gali padėti jam/jai apsispręsti. Todėl turite, visu pirma, sutelkti savo dėmesį čia. Jūsų verslo užduotis internete – atsidurti pirmąjame Google puslapyje pagal svarbiausius raktažodžius ir turėti tokią svetainę, kuri siūlo lankytojui lengvą naudojimą, neapkraunantį dizainą ir malonų naudojimąsi.
 
Stambių užsakymų baimė
 
Iš tikrųjų – 500 ir 50,000 litų komercinio pasiūlymo sudarymas užima tokį patį laiko kiekį.
 
“Aukšto kalibro” klientai
 
Tie klientai, kurie švaisto Jūsų laiką ir neapmoka sąskaitų, turi būti perduoti teisininkams arba su jais atsisveikinta. Dauguma verslo savininkų galvoja, kad “bet koks klientas yra geras, reikia tik mokėti prie jo prieiti”. Netiesa. Kol Jūs “mokysitės” prie jo prieiti – į duris gali pasibelsti bankroto administratorius. Saugokite, branginkite ir gerbkite savo geriausius klientus. Priverskite juos tai pajausti. Priverskite juos pajausti, kad jie yra Jums svarbūs. Atsikratykite kliento, kuris Jums tiesiog trukdo. Nebijokite to.
 
Darbuotojai, kuriais nepasitikite
 
Esu girdėjęs tokį posakį: “jeigu abejoji – geriau sakyti ne”. Jeigu abejoji, ar samdai sau tinkamą žmogų – geriau jo nesamdyk. Netinkamas žmogus gali per vieną dieną sugadinti kelerių metų įdirbį.
 
Darbas tam, kad patenkinti klientą
 
Dar viena nesamonė. Ne taip reikia žiūrėti į savo verslą. Dirbkite ne tam, kad patenkinti klientą, o tam, kad patys būtumėte patenkinti savo verslu. Jūsų keliami reikalavimai verslui visada bus aukštesni už tuos, kuriuos gali iškelti Jūsų klientai. Visada kelkite kartelę savo verslui. Tada, kai Jūs būsite laimingi, Jūsų klientai taip pat bus laimingi.
 
Žemiausios kainos siūlymas
 
Nedarykite to. Ne. Ne, ne, ne. Jokiais būdais. Netgi, jeigu produktą sukuriate patys. Jeigu darote tokią nesąmonę, kaip “žemiausios kainos garantija” – Jumis tiesiog naudosis, o ne vertins Jus. Turite kurti vertę, o ne būti “pigi laisvo elgesio mergelė”. Žinau, skamba itin negražiai, tačiau taip Jūs elgiatės su savo verslu, taip pateikiate jį klientams.
 
Atsižvelkite į aukščiau išvardintas priežastis, dėl ko bankrutuoja didžioji dalis verslo. Žinoma – čia išvardintos ne visos priežastys, todėl nereikėtų atsipalaiduoti neradus savo verslo praktikos paminėtos aukščiau. Išlaikykite vertę, kurkite ją ir perteikite klientams. Žmonės pinigus moka už vertę. Suteikite klientams galimybę tą vertę nusipirkti.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

Jei kyla klausimas iš ko uždirbsi - atidėk šį verslo planą keletui metų. Kaip suprasi iš ko - tada vėl paskaičiuok ar tikrai verta...dabar šneki apie 20 nuajų automobilių. Tai reiškiasi, kad perkant žemos klasės auto, tarkim KIA tau dabar reikės 20×30 000=600 000lt. Pagal tavo klausimą iš ko uždirbsi, drąsiai galiu teikti, kad tu neturi tokių pinigų net pradėti verslui....
 
Pradėk nuo ko nors paprastesnio, čia auto buvo pats lengviausias paaiškinimas...neskaitant visų licencijų ir t.t.

Ačiū.
Tikiuosi Jūsų nuotaika puiki !!!
Esu jaunas 50+ metis. Labai patinka Nida, todėl ir slapyvardis susijęs ir "geriausio Žmogaus DRAUGO" vardas Nida ir t.t.. Turiu restoraną Vilniuje ir jaučiu, kad reikia kažką keisti (internetinėje erdvėje), - o ką, gerai nežinau, tad tikiuosi su UŽDARBIEČIAIS rasti tikslų atsakymą ir uždirbsime visi. Maloniai atsakysiu (kiek leidžia mano žinios) į visus klausimus. Daugiau info .
Malonios pažinties linkėdamas-Nidas.
 
P.S.
Atsiradau čia, nes rekomendavo "SEO reklama" savininkas.

sveikas,
 
Pakeisk bio'se boot mode ir pirmyn! :)

Ne ne, siaip manau kad xxx ir laidotuviu verslai yra amzini.
Zmones visai laikais dauginasi ir mirsta ir nuo to niekur nedingsi. Galit paneigti???

Purstai stori kaip 'bonkes' vat ir nepataikau i mygtukus.

Sveiki,
As abbbot... internetiniu pardavimu srytije 8+ metu... turejau internetiniu parduotuviu ant lt, bet isvykau gyventi i UK... siuo metu dirbu su vienu referal tinklapiu...
pagrindine darbo nisa xxx puslapiai...
pazintys ir kontaktai sexprekiu pardaveju tarpe...
Issilavinimas: verslo vadyba
Profesija: povendeniniu systemu inzinierius
Hobis: multirotoriai, fpv..
Pajamos is internetines reklamos per men: 1k lt
Ismone: vidutine
Amzius: solidus
Pagalba jauniesiems: tik patarimai
Aciu kad skaitete