Centas

Gana šauniai ir skaniai atrodo puslapis :) Taip pat esu arbatos megėjas.
 
Pastebėjimai:
 
Kiek keistai atrodo mygtukai su užrašu "smulkiau", kai šone baneriukas su užrašu "plačiau", nors tikslas užrašų toks pats - detalėsnė informacija.
Dar maža smulkmenėlė, pvz "yra 11 prekės", o kaip turėtų būti pats puikiai žinai.
 
Sėkmės su projektu!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Abu turi Gorilla Glass, tik vienas turi daugiau PPI (pixels per inch) - LG - 313, o Samsungas 217.
LG ekrano raiška: HD 720 x 1280 , o Samsungo 480x800
LG turi talpesnę bateriją, kad yra labai aktualu.
Ir kas svarbu taipogi, LG turi 4 procesorius. Na tiesą sakant 5. Šis penktas skirtas baterijos tarnavimo laikui pagerinti. O samsungas tik du.
Kaip bebūtų, aš imčiau LG iš šių dviejų.

Roland tai Roland, bet jūs irgi, ne ką aukštesnio mentaliteto pasirodot esantys, jei tesugebat pasijuokt iš kitų žmonių, taip manydami, jog esat geresni/kietesni - nė velnio, atvirkščiai :)

Nežinau kas gali gaišti laiką žiūrėdami tokias sapaliones, kultūros visiškai nerasta. Žinau, nieko neišaiškinsi jums, turit patys užaugt, subręsti, ir ne tik išvaizda, bet ir protu.
Kaip kažkas ir sakė, - patiems bus gėda, kai paaugsit, kitu kampu į pasaulį, gyvenimą žiūrėsit.
 
Matau, kad nemėgsti kritikos, visada lengviausia pasakyt "eik iš čia jei nepatinka", - ir eis, patikėk, o jūs toliau tokį patį brūdą darysit, vien dėl savo įsivaizdavimo esant kažkur aukščiau negu kiti. Žodžiu, sėkmės "kūryboje".

pasirodo ne toks aš jau ir žvejys kai mane pataisei :D

Nesiginčysiu dėl šito, žinoma, kad ne visur vienodai. Šituo atveju žmonių išnaudojimas yra ir viskas, bet čia irgi, - ne mūsų problema.
Beje, golfui ir bendrikui minimumo nepakaks ;D

Bendravimas. Kitaip nei bendraujant tu ir netobulinsi savęs, o knygos ir kiti skaitalai irgi menkai padės, nes vienu ar kitu atveju teks viską taikyti praktiškai, kas tau sekasi labai sunkiai, kaip pats minėjai. Ne į klubus žmonės eina bendrauti, ne ten ir merginų eina ieškoti, na nebent "trumpalaikių".
 
 
Spėju viena pagrindinių priežąsčių bus tokia, jog tave slegia nuolatinis pralošimas pokeryje. Deja, lengvų pinigų ten nėra.
Dėl atminties irgi, šiuo atveju būtų galima kaltinti alkoholį, kurį sakai, naudoji savo drąsos pažadininimui.
Tu pats pagalvok, kokia dar drąsa čia gali būti? Manyčiau atvirkščiai, bailio taktika. Bendrauti reikėtų esant tik blaiviame stovyje. O kas kalbos nerandi su žmonėmis, tai čia gali būti abipusė kaltė, tiek tavo, tiek jų, gal apskritai netinkami žmonės tau bendravimui.
 
Skaitant susidarė vaizdas, jog esi pesimistas, nusivylęs baisiai kažkuom, matantis pasaulį pilką.
 
Keisk gyvenimo būdą, stenkis kuo mažiau vartoti alkoholio, stenkis mažinti laiką pokeriui. Vien pinigų pralošimas tave veikia neigiamai. Alkoholis galbūt pakelia ūpą, kiek lengviau viską "paskandinus", bet tai tik laikina, kiek tas trunka, kol grįžti į realybę? Žinau, lengva man kalbėti, tačiau, pamąstyk pats, nors tikiu, kad galvoji daug, užeina optimizmo bangos, galvoji pradėsiąs kažką keisti, tačiau visas entuziazmas greitai kažkur dingsta. Mano patarimas aiškus. Pokeris ir alkoholis tave vilks žemyn.
 
Ką dar pastebėjau, tai, kad rašai gan neblogai, tad esi iš tų, kuriems rašyti lengva, šnekėti sunku. Gal kiek kvailokas pasiūlymas, bet visgi, gali bandyti susirasti kokią virtualią draugę, velniai ten žino, gal savo rašliava išspausi ką nors ir galų gale visas tas tavo bendravimas išeitų į dienos šviesą.
 
Bendraudamas stenkis būti atviresnis, nebijok kažką asmeniškesnio pasakyti. Kodėl tai patariu? Šito išties ilgą laiką nesuvokiau, kaip žmonės gali būti labai atviri kietiems. Tačiau atvykus į kitą šalį ir pažinus jos šalies gyventojus, benraujant su jais, visada jaučiamas atvirumas, pasakojasi tokius dalykus, kurių tu nė ne drįstum paklausti irkartais lieki vos ne lengvam šoke, galvodamas, kaip jie gali tokius dalykus pasakotis (mirtis, labai asmeniški dalykai ir pan.)
 
Ką pasiūlyčiau dar, tai galbūt sportuoti, bėgioti lauke, ar lankyti sporto klubą, juk ir ten būna paneliu, tai tau dviguba nauda, sportas + galimybė susipažinti su simpatiška mergina.
 
Sekmės tau, dažyk gyvenima mielesnėmis spalvomis, nėra viskas taip blogai, yra tokių žmonių (milijonai), kuriuos pamačius galime tik džiaugtis, kad gyvenam šiltai, sočiai ir visos mūsų menkos bėdos nublėsta.

Bendravimas. Kitaip nei bendraujant tu ir netobulinsi savęs, o knygos ir kiti skaitalai irgi menkai padės, nes vienu ar kitu atveju teks viską taikyti praktiškai, kas tau sekasi labai sunkiai, kaip pats minėjai. Ne į klubus žmonės eina bendrauti, ne ten ir merginų eina ieškoti, na nebent "trumpalaikių".
 
 
Spėju viena pagrindinių priežąsčių bus tokia, jog tave slegia nuolatinis pralošimas pokeryje. Deja, lengvų pinigų ten nėra.
Dėl atminties irgi, šiuo atveju būtų galima kaltinti alkoholį, kurį sakai, naudoji savo drąsos pažadininimui.
Tu pats pagalvok, kokia dar drąsa čia gali būti? Manyčiau atvirkščiai, bailio taktika. Bendrauti reikėtų esant tik blaiviame stovyje. O kas kalbos nerandi su žmonėmis, tai čia gali būti abipusė kaltė, tiek tavo, tiek jų, gal apskritai netinkami žmonės tau bendravimui.
 
Skaitant susidarė vaizdas, jog esi pesimistas, nusivylęs baisiai kažkuom, matantis pasaulį pilką.
 
Keisk gyvenimo būdą, stenkis kuo mažiau vartoti alkoholio, stenkis mažinti laiką pokeriui. Vien pinigų pralošimas tave veikia neigiamai. Alkoholis galbūt pakelia ūpą, kiek lengviau viską "paskandinus", bet tai tik laikina, kiek tas trunka, kol grįžti į realybę? Žinau, lengva man kalbėti, tačiau, pamąstyk pats, nors tikiu, kad galvoji daug, užeina optimizmo bangos, galvoji pradėsiąs kažką keisti, tačiau visas entuziazmas greitai kažkur dingsta. Mano patarimas aiškus. Pokeris ir alkoholis tave vilks žemyn.
 
Ką dar pastebėjau, tai, kad rašai gan neblogai, tad esi iš tų, kuriems rašyti lengva, šnekėti sunku. Gal kiek kvailokas pasiūlymas, bet visgi, gali bandyti susirasti kokią virtualią draugę, velniai ten žino, gal savo rašliava išspausi ką nors ir galų gale visas tas tavo bendravimas išeitų į dienos šviesą.
 
Bendraudamas stenkis būti atviresnis, nebijok kažką asmeniškesnio pasakyti. Kodėl tai patariu? Šito išties ilgą laiką nesuvokiau, kaip žmonės gali būti labai atviri kietiems. Tačiau atvykus į kitą šalį ir pažinus jos šalies gyventojus, benraujant su jais, visada jaučiamas atvirumas, pasakojasi tokius dalykus, kurių tu nė ne drįstum paklausti irkartais lieki vos ne lengvam šoke, galvodamas, kaip jie gali tokius dalykus pasakotis (mirtis, labai asmeniški dalykai ir pan.)
 
Ką pasiūlyčiau dar, tai galbūt sportuoti, bėgioti lauke, ar lankyti sporto klubą, juk ir ten būna paneliu, tai tau dviguba nauda, sportas + galimybė susipažinti su simpatiška mergina.
 
Sekmės tau, dažyk gyvenima mielesnėmis spalvomis, nėra viskas taip blogai, yra tokių žmonių (milijonai), kuriuos pamačius galime tik džiaugtis, kad gyvenam šiltai, sočiai ir visos mūsų menkos bėdos nublėsta.

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Įdėk dulkes atgal.

Įdėk dulkes atgal.

Biški "pagrąžinta", vieta kurią nupasakojai - būna tik sapnuose, žinoma, ne pačiuose mieliausiuose :lol: Logiškai mąstant, niekas tokiomis sąlygomis nedirbtų, kai rizikuojama gyvybe, kaip sakai "su prozikais ant stogu nenormalaus aukscio, vejas didelis, viskas linguoja, slidu..Iseiginiu nera..." Užuojauta tokiems juodadarbiams :)

tam šiaip file exploreris yra, kuriame gali viską ko reikia suspininti :)

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Apačioj truputį netikslumas - vienu 0 per daug.
© 20012-2013 GIFTO | gifto.lt ™

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Visiškai nepasigedau starto ir neradau priežasties, kodėl man reikėtų starto.
Ko man start'e reikia? Paieškos
 
Spaudžiu win mygtuką ir rašau, ko ieškau.

Use Firefox, - problem solved :lol:

Roland tai Roland, bet jūs irgi, ne ką aukštesnio mentaliteto pasirodot esantys, jei tesugebat pasijuokt iš kitų žmonių, taip manydami, jog esat geresni/kietesni - nė velnio, atvirkščiai :)

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!