Nerijus

Bravo. Bet mitologinis paukštis, kylantis iš pelenų yra Feniksas, o ne Fyniksas :)

Šiandien perskaitęs naujieną, kad mirė Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Il ir kaip žmonės gatvėse raudi dėl jo, sugalvojau „pagooglint“ apie jį ir apie „Liaudies Demokratinę Korėją“. Benaršydamas radau
, kaip jis su kolega buvo nuvykęs į Šiaurės Korėją. Ir net per kūną šiurpuliai bėgioti pradėjo. Nesitikėjau, kad ten gali būti taip blogai. Buvau skaitęs ir girdėjęs gandus apie tą Dievo užmirštą kraštą, bet ta informacija ir tie video pranoko visus lūkesčius. Na bet šitas „raštas“(nežinau, kaip kitaip pavadinti) ne apie tai. Pabandysiu suprasti, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės. 
2008 metų duomenimis Šiaurės Korėjoje gyveno 24 052 231 žmonių. Tai reiškia, kad joje buvo 24 052 231 svajonių, 24 052 231 troškimų, 24 052 231 idėjų, bei 24 052 231 pora tikėjimų pilnų akių. Jie troško gyventi geriau, jie norėjo gyventi geriau, jie tikėjosi, kad kada nors gyvens geriau. Mes Lietuvoje verkiame, kad pas Mus gyvenimas yra prastas, spjaunam ant mylimos žemės Lietuvos. kuri Mus augino, kuri Mus supažindino su skausmu, džiaugsmu, laime, meile... O ką Mes už tai, jai duodame? Nieko, pasiimame viską ką galime ir dingstame iš čia..
 
Vos prieš 20 metų, mūsų draugai, tėvai, seneliai, dėdės, tetos, stojo priešais tankus, norėjo pasiimti nepriklausomybę į savo rankas. Jiems tai pavyko, ir praėjus sąlyginai labai trumpam laiko tarpui, mes jau spjauname į tą laisvę, į nepriklausomybę ir bėgame iš čia. Juk tik pernai metais pirmoji Nepriklausomybėje gimus karta galėjo balsuoti, juk tik po 2 metų ta karta galės eiti į savivaldybių tarybas ir priimti sprendimus, juk tik po 6 metų, ta karta galės eiti į seimą ir ten priimti sprendimus. Žinau, kad dauguma iš čia bėga ne iš gero gyvenimo, bet ar ne patys kalti žmonės? Ar ne patys pasirinkote tokį kelią? Kiek procentaliai 20-25 metų žmonių jau yra beveik degradavę? Kiek procentaliai jaunų žmonių vienintelis laisvalaikio praleidimo būdas yra eiti į gamtą ir gerti alkoholinius gėrimus ten? Jeigu Jūs kaltinate valdžią, tai Jums reiktų įsijungti televizorių ir pažiūrėti tokias laidas kaip „Klausimėlis?“ ar „Farai“. Tada suprasite, kas iš tiesų yra kalti dėl Mūsų mylimos šalies visų nelaimių..
 
Mes turime laisvę, turime sąlygas viskam. Galime mokytis, galime kurti, galime įgyvendinti savo troškimus. Blogiausiu atveju, jeigu esate labai gabus, ir matote, kad Jums Lietuva nesuteikia tokių sąlygų kokias galėtu suteikti prestižiniai užsienio universitetai, turite galimybę išvykti mokytis svetur. Tik nepamirškite, kad visada reikia grįžti namo, į gimtąja šalį, kuri vadinasi Lietuva. Tikrosios gyvenimo vertybės ir yra ne pinigai, ar šalies BVP. O sąlygos kurias Mums suteikia Mūsų mylima šalis. Mes turime sąlygas ir galimybes į mokslą, turime sąlygas ir galimybes į informacija. Mūsų šalyje nėra blokuojamas, nei vienas priėjimas prie pasaulinių paieškos sistemų. Galime viskuo domėtis, viską pamatyti kas kur vyksta duotuoju momentu. Tad nekeikime šalies, susiimkime ir patys savo iniciatyvos dėka prikelkime savo mylimą šalį, tarsi Feniksą iš pelenų.
 
Sėkmės. Nerijus.org

Šiandien perskaitęs naujieną, kad mirė Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Il ir kaip žmonės gatvėse raudi dėl jo, sugalvojau „pagooglint“ apie jį ir apie „Liaudies Demokratinę Korėją“. Benaršydamas radau
, kaip jis su kolega buvo nuvykęs į Šiaurės Korėją. Ir net per kūną šiurpuliai bėgioti pradėjo. Nesitikėjau, kad ten gali būti taip blogai. Buvau skaitęs ir girdėjęs gandus apie tą Dievo užmirštą kraštą, bet ta informacija ir tie video pranoko visus lūkesčius. Na bet šitas „raštas“(nežinau, kaip kitaip pavadinti) ne apie tai. Pabandysiu suprasti, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės. 
2008 metų duomenimis Šiaurės Korėjoje gyveno 24 052 231 žmonių. Tai reiškia, kad joje buvo 24 052 231 svajonių, 24 052 231 troškimų, 24 052 231 idėjų, bei 24 052 231 pora tikėjimų pilnų akių. Jie troško gyventi geriau, jie norėjo gyventi geriau, jie tikėjosi, kad kada nors gyvens geriau. Mes Lietuvoje verkiame, kad pas Mus gyvenimas yra prastas, spjaunam ant mylimos žemės Lietuvos. kuri Mus augino, kuri Mus supažindino su skausmu, džiaugsmu, laime, meile... O ką Mes už tai, jai duodame? Nieko, pasiimame viską ką galime ir dingstame iš čia..
 
Vos prieš 20 metų, mūsų draugai, tėvai, seneliai, dėdės, tetos, stojo priešais tankus, norėjo pasiimti nepriklausomybę į savo rankas. Jiems tai pavyko, ir praėjus sąlyginai labai trumpam laiko tarpui, mes jau spjauname į tą laisvę, į nepriklausomybę ir bėgame iš čia. Juk tik pernai metais pirmoji Nepriklausomybėje gimus karta galėjo balsuoti, juk tik po 2 metų ta karta galės eiti į savivaldybių tarybas ir priimti sprendimus, juk tik po 6 metų, ta karta galės eiti į seimą ir ten priimti sprendimus. Žinau, kad dauguma iš čia bėga ne iš gero gyvenimo, bet ar ne patys kalti žmonės? Ar ne patys pasirinkote tokį kelią? Kiek procentaliai 20-25 metų žmonių jau yra beveik degradavę? Kiek procentaliai jaunų žmonių vienintelis laisvalaikio praleidimo būdas yra eiti į gamtą ir gerti alkoholinius gėrimus ten? Jeigu Jūs kaltinate valdžią, tai Jums reiktų įsijungti televizorių ir pažiūrėti tokias laidas kaip „Klausimėlis?“ ar „Farai“. Tada suprasite, kas iš tiesų yra kalti dėl Mūsų mylimos šalies visų nelaimių..
 
Mes turime laisvę, turime sąlygas viskam. Galime mokytis, galime kurti, galime įgyvendinti savo troškimus. Blogiausiu atveju, jeigu esate labai gabus, ir matote, kad Jums Lietuva nesuteikia tokių sąlygų kokias galėtu suteikti prestižiniai užsienio universitetai, turite galimybę išvykti mokytis svetur. Tik nepamirškite, kad visada reikia grįžti namo, į gimtąja šalį, kuri vadinasi Lietuva. Tikrosios gyvenimo vertybės ir yra ne pinigai, ar šalies BVP. O sąlygos kurias Mums suteikia Mūsų mylima šalis. Mes turime sąlygas ir galimybes į mokslą, turime sąlygas ir galimybes į informacija. Mūsų šalyje nėra blokuojamas, nei vienas priėjimas prie pasaulinių paieškos sistemų. Galime viskuo domėtis, viską pamatyti kas kur vyksta duotuoju momentu. Tad nekeikime šalies, susiimkime ir patys savo iniciatyvos dėka prikelkime savo mylimą šalį, tarsi Feniksą iš pelenų.
 
Sėkmės. Nerijus.org

Neskubėkit su tuo užsieniu. Niekas Jūsų nelaukia ten. Jeigu išsilaikot egzaminus ant 90+ tada stokite į prestižinius univerus. Jeigu esate vidutiniokas 40-70%, tai neskubėkite niekur. Nėra tas užsienis toks gražus, koki įsivaizduojate. Visur tos pačios bėdos, tos pačios problemos. Lietuviai esame Mes gimę ir Lietuviai turime būt. Mokykitės, džiaukitės gyvenimu, mylėkite ir mylėkitės :)

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Žinoma yra pilna pavyzdžių kuomet žmogus nieko nebaigęs gyvenimą 10 kartų geriau už tą kuris du aukštuosius turi. Bet juk ne visose specialybėse yra taip. Pavyzdžiui yra specialybės, kurioms kad gauti pakankamą kiekį žinių (ne diplomą) reikia sąlygų. Turiu omeny visas „chemiškas“, „fiziškas“ ir t.t. specialybes. O namuose prie interneto nerasi sąlygų ar laboratorijų. Programuotoju žinoma, gali tapti geriausiu savo srities specialistu net neišėjęs iš namų. Pilna dabar mokomosios medžiagos + youtube education yra kur net paskaitas gali žiūrėti. Bet nepamirškit, kad fizinis darbas bukina žmogų. Niekada jeigu galite mokytis,neikite dirbti į angliją „grūščikais“ ir nemeluokite sau, kad pora metų ir viskas. Nebus taip. Grįžę Jūs jau būsite nebetie žmonės, kokie buvote po mokyklos. Jeigu vykstate į užsienį tai keliaukite. Padirbkite mėnesį ir tada per couchsurfing`ą susiradę nakvynę išvykite pabendrauti su žmonėmis. Galbūt tuomet suprasite kuo norite būti. Aš pats pasirinkau mokslus būdamas vos 19 metų ir neišvykdamas niekur gyventi kitur. Žinojau galbūt tik 2% pasaulio specialybių. Iš pradžių gailėjausi, bet man pasisekė ir atradau tai kas man patinka. Po kelių metų kai turėsiu tikrai tvirtą pagrindą po kojomis, galėsiu išbandyti ir kitas nišas, tas kurios mane domina. Ir nebijosiu suklupti, nes visada turėsiu kur grįžti. Tad rinkitės atsakingai. Nes 90%+ žmonių išvykę į užsienį dirbti, ar pasirinke vergauti čia ir lieką visą gyvenimą juodadarbiais. Jeigu turite galvą ant pečių, ne kopūstą, imkite iš gyvenimo viską, ką jis jums duoda.

Žinoma yra pilna pavyzdžių kuomet žmogus nieko nebaigęs gyvenimą 10 kartų geriau už tą kuris du aukštuosius turi. Bet juk ne visose specialybėse yra taip. Pavyzdžiui yra specialybės, kurioms kad gauti pakankamą kiekį žinių (ne diplomą) reikia sąlygų. Turiu omeny visas „chemiškas“, „fiziškas“ ir t.t. specialybes. O namuose prie interneto nerasi sąlygų ar laboratorijų. Programuotoju žinoma, gali tapti geriausiu savo srities specialistu net neišėjęs iš namų. Pilna dabar mokomosios medžiagos + youtube education yra kur net paskaitas gali žiūrėti. Bet nepamirškit, kad fizinis darbas bukina žmogų. Niekada jeigu galite mokytis,neikite dirbti į angliją „grūščikais“ ir nemeluokite sau, kad pora metų ir viskas. Nebus taip. Grįžę Jūs jau būsite nebetie žmonės, kokie buvote po mokyklos. Jeigu vykstate į užsienį tai keliaukite. Padirbkite mėnesį ir tada per couchsurfing`ą susiradę nakvynę išvykite pabendrauti su žmonėmis. Galbūt tuomet suprasite kuo norite būti. Aš pats pasirinkau mokslus būdamas vos 19 metų ir neišvykdamas niekur gyventi kitur. Žinojau galbūt tik 2% pasaulio specialybių. Iš pradžių gailėjausi, bet man pasisekė ir atradau tai kas man patinka. Po kelių metų kai turėsiu tikrai tvirtą pagrindą po kojomis, galėsiu išbandyti ir kitas nišas, tas kurios mane domina. Ir nebijosiu suklupti, nes visada turėsiu kur grįžti. Tad rinkitės atsakingai. Nes 90%+ žmonių išvykę į užsienį dirbti, ar pasirinke vergauti čia ir lieką visą gyvenimą juodadarbiais. Jeigu turite galvą ant pečių, ne kopūstą, imkite iš gyvenimo viską, ką jis jums duoda.

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Katik pažiūrėjęs Tado Vidmanto filmuką: "
". Nusprendžia parašyti. 
Mano asmenine nuomonę, kad verta. Dabar jau pradedu tai suprasti, bet bandysiu paaiškinti.
 
Studijos
 
Studijos ir jų kokybė tikrai nėra stebuklinga mūsų koledžuose ir universitetuose. Tačiau ji ir nėra tokia bloga. Pagalvokime iš kitos pusės. Pasaulyje yra milijonai žmonių kurie norėtu turėti, tai ką mes turime. Jie norėtų galimybė mokytis, įgauti žinių, praktikos ir t.t. Tiesiog mes to nesuprantam. Mes mokam keiktis, keikti, koneveikti ir dar visą kitą daryti, o ne susikoncentruoti ties tuo, kas Mus gyvenime yra svarbu. Juk iš universiteto ar kolegijų galime pasiimti kur kas daugiau negu profesija arba diplomą.
 
Užkulisiai
 
Vienas pagrindinis aukštųjų mokyklų dalykas yra bendravimas ir asmeninis tobulėjimas. Būdamas mokykloje to nesuprasdavau. Ar Jūs įsivaizduojat ką gali duoti Studentų Atstovybės ir/ar visokios akademijos. Pamenu kai mokiausi mokykloje ir vienas pažįstamas sakė man, kad jis priklauso studentų atstovybėj, pagalvojau: "Na ir nenormalus jis, švaistyti laiką veltui..". Man tai atrodė kaip kokia kančia. Kažką galvoti, kažką spręsti. Juk galima grįžti namo ankščiau iškart po paskaitų. Bet tuomet ką veiksim namuose? Sėsim prie kompiuterio, įsijungsim kokį nors kompiuterinį žaidimą, ar koki nors serialą ir iššvaistysim tuos savo 3 ar 4 metus greičiau negu galime suvokti. Studentų atstovybės, padeda žmogui tobulėti. Nes tu bendrauji su daugybę gudrių žmonių, kurie tikrai turi ką pasakyti ir jie nebijo išreikšti savo nuomonės (bent jau didžioji dalis). Dar didelį dalyką prideda visokios akademijos. Jų irgi būna, jeigu priklausau studentų atstovybėj. Pavyzdžiui, komandos formavimo, seniūnų(jeigu esi grupės seniūnas) ir t.t.
 
Gali leisti laiką vertingai
 
Mūsų mažoje Lietuvoje, apie 60%-70% žmonių gyvena ne didmiesčiuose. Mažuose miesteliuose, kaimeliuose, miestuose kuriuose yra >20 000 gyventojų ir t.t. Tad jeigu tu įstoji į universitetą ar kolegija dideliame mieste, gali pasiimti daug gyvenimiškų dalykų ir miesto teikiamųjų. Kaip antai Vilniuje neseniai praūžusi TedxVilnius paroda. Taip pat, nemažai kitokių renginių vyksta ir Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tad atvykęs iš mažo miestelio, tikrai neprivalai sėdėti namuose prie kompiuterio, gali semtis visokiariopos naudos ir visokiausių žinių iš aplinkos.
 
Žinoma, galime visą tai padaryti ir dirbant tame mieste. Ir bus kur kas patogiau, nes turėsi lėšų beveik viskam. Tačiau ar tikrai norėsite ir eisite į visokias parodas po 8 fizinio darbo valandų, kai nebegalvosite apie nieką kitą tik kaip palysti po dušu, užsisakyti picą į namus ar prigriebti kebabą grįžtant iš darbo ir kristi į lovą?
 
Pabaigai
 
Viską reziumuojant. Jeigu esate neapsisprende ar stoti mokytis į aukštąja mokyklą ar nestoti. Tai geriau nestokite... Šiai metais. Bet nepamirškite, fizinis darbas visada "bukina" žmogų. Jeigu norite pamatyti pasaulį, pakeliauti. Tai susiplanuokite savo laiką. Šiais metais nestokite, padirbkite kokius 2-3 mėnesius, išvykite tranzu pakeliauti po Europą, grįžę vėl eikite padirbti, pasiruoškite mokslams(galbūt norėsite perlaikyti egzaminus ar dar ką?), vėl pakeliaukite ir stokite mokytis. Nes į Tado Vidmanto klausimą "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" galiu atsakyti vienareikšmiškai. VERTA.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Bent pas mus praktikos įmonėse buvo du kartus. Pirma: po dviejų kursų, vasarą, berods mėnesį. Jau po jos tie, kas norėjo ir pataikė į gerą firmą praleido likusią vasaros dalį ir likusius studijų metus ten dirbdami. Ir baigiamoji praktika: dauguma grupiokų, įmonių, kuriose atliks praktiką ir ieškojosi su tuo tikslu, kad pasiliktų ten dirbti. :)

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

BBD - Bakalauro Baigiamasis Darbas. Nepagalvokit klaidingai :) Na šiai dienai Lietuvai reikia fizinių sričių specialistų. Tikrai ne socialinių. Socialinių nereikia ir nereikės dvidešimtmetį dar. Kompiuterių technikų, operatorių, telekomunikacininkų, programuotojų, fizikų, chemikų. Jų tikrai reikia ir manau reikės dar ilgai. Technologijos eina į priekį, mes jas vejamės ir bandom lenkti, tad jeigu būsi kažko vertas specialistas, nesėdėsi be darbo.

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org