European

Nusiskundimai yra gerai, tačiau iki tam tikros ribos. Darius šiek tiek perlenkė lazdą mano akim.
 
Apkaltinti/apskelbti įmonę, vadovus sukčiavimu ar dar kitais nusikaltimais, kur nėra nuteisti yra neteisėta.
 
BK yra numatyta:
 
154 straipsnis. Šmeižimas
1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą
1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
 
Prie viso to gali būti ir civiliniai ieškiniai, jeigu išteisintų arba nutrauktų tyrimus.
 
Taip kad tam tikrais atvejais nusiskundimų temos ir viešas apšmeižimas gali baigtis ir ne taip maloniai. Tai čia tarp kitko tiems, kas mėgsta įstatymus :)
 
Be to šiam forume nusiskundimų skiltis kaip ir uždaryta? Bet kitose temose vis dar galima skelbti nusiskundimus?

SteelzZ aš tai manau, kad jūs esate labai naivus, jei manote, kad pakonkuruosite su Mokėjimai.lt. O jeigu ir turėtumėte tokių ketinimų, tai tikrai ne šitam forume diskutuotumėte apie galimybes...
 
Konkuruoti su tokia finansų institucija kaip Mokėjimai.lt, kuri yra išvystyta tokiame lygyje, kainuotų milijonines investicijas.
 
Jau nekalbu, kad ir su tais milijonais, kad bent jų infrastruktūros lygį pasiekti užimtų mažiausiai 2 metus (optimistiškai), o realiai tai kokius 3. Ir apskritai klausimas ar kas nors jums duotų licenciją tokiai veiklai, nes vien pinigų neužtenka.
 
Finansinius sprendimus kurti čia yra ne "flying birdus" ar "pažinčių puslapį" pakurti. Viską ką jūs matote mokėjimai.lt puslapyje tai yra tik "icebergo" viršūnėlė. Realaus darbo ten yra 1000 kartų daugiau, nei matote.

SteelzZ aš tai manau, kad jūs esate labai naivus, jei manote, kad pakonkuruosite su Mokėjimai.lt. O jeigu ir turėtumėte tokių ketinimų, tai tikrai ne šitam forume diskutuotumėte apie galimybes...
 
Konkuruoti su tokia finansų institucija kaip Mokėjimai.lt, kuri yra išvystyta tokiame lygyje, kainuotų milijonines investicijas.
 
Jau nekalbu, kad ir su tais milijonais, kad bent jų infrastruktūros lygį pasiekti užimtų mažiausiai 2 metus (optimistiškai), o realiai tai kokius 3. Ir apskritai klausimas ar kas nors jums duotų licenciją tokiai veiklai, nes vien pinigų neužtenka.
 
Finansinius sprendimus kurti čia yra ne "flying birdus" ar "pažinčių puslapį" pakurti. Viską ką jūs matote mokėjimai.lt puslapyje tai yra tik "icebergo" viršūnėlė. Realaus darbo ten yra 1000 kartų daugiau, nei matote.

Konkuruoti neapsimoka, nes nieko geriau nepasiūlys, o jei tu nesupranti tam tikrų terminų ir negali rasti kelio iki integracijos, tai tik pats kaltas.
 
Viskas su mokėjimai.lt yra gerai, informacija pateikiama aiškiai ir gerai, supportas 10/10, techninė pusė 10/10.

Tai va būtent.. <_<
 
Bet diskusija truputį apie pavadinimą "paėjo", tai... Nesutinku su nuomone kad "verslo grandai, reiškia NEGALI "lievai" kažko padaryt ir maždaug "užsičiaupkit kurie manot kitaip"" (be jokių argumentų-vien dėl to kad MEGA-GRANDAI imasi reikalo.. <_<
 
Va, pvz. vienas logo:
 
http://i1197.photobucket.com/albums/aa432/genutiz/800px-GdaC584sk_ulica_Pomorska_24_2_zps25a9b836.jpg
 
Su kuo asocijuojasi žmogui nežinančiam kas čia per "fignia"? Na, su vaikiškom prekėm, koks nors vaikų darželis ar pan. ...
 
Bet tai-didžiausias Lenkijos mažmeninės prekybos tinklas (+2000 parduotuvių...). Jei Petras tokį užsidėtų kokiam kaimely ant savo maisto parduotuvėlės iškabos-tai lievai, o jei "grandai" tai čia jau iškart kažkokią "gilesnę marketingo specialistų mintį super duper" įžvelgt? <_< Kažkokia boružėlė (nieko bendro nei su maisto produktais, nei su prekyba, nei su verslu... :/ ). Lievakas ir tiek. Kaip ir su "Barbora"..

projekto pridėtine vertė - 0 :)

Kai parašai tokio tipo atsakymą įmesk ir nuorodą. Visiems bus paprasčiau.
 
Be to ši tema IT verslo naujienų skiltyje labiau tinka nei domenų skiltyje.

ne taip supratote. Mūsų Walletas skirtas ne laikymui, o greitesniam pirkimui ir pardavimui (bentjau šiuo metu).
 
Mokyti žmones naudotis paper wallet reikia, bet vėlgi, kas prisiims atsakomybę, jeigu jūs (arba mes) rekomenduosite naudotis "paper wallet", o žmogus ne iki galo supratęs, ar neįsigilinęs, naudodamas nesaugų kompiuterį ar pan., praras vienokia ar kitokia forma, kas tada atsakys už lėšų praradimą? Tad, prieš mokinant žmones naudotis paper walletais, patariu supažindinti su visomis rizikomis, kurios kyla naudojant paper walletus :)Paper walleto pristatymas kaip panacėjos nuo visų rizikų, tai yra paprastų vartotojų klaidinimas.
 
Pavyzdžiui, išsispausdins vartotojas savo paper walletą (ar gaus jį į/per nesaugų kompiuterį) ir private keyus bus pasisavintas. Ar jūs galite garantuoti, kad taip nebus išmokinus naudotis "paper walletu"? Ar garantuosite, kad kažkokiam "paper walleto" perdavimo etape (pavyzdžiui, per nesaugų tinklą), jis nebus pasisavintas?. Todėl taip pasakyti, kad paper wallete saugiau laikyti, nei išskaidyti juos į 100 skirtingų walletų negalima...
 
Šiais laikais paprastiems vartotojams yra ir saugesnių būdų laikyti... Kalbu apie paprastą vartotoją, kuris neišmano techninių dalykų. Vėlgi geriau skaidytis rizikas gyvenime, kaip ir visur kitur.
 
Atminkite visi - niekada nelaikykite visų pinigų vienoje vietoje, netgi viename banke.
 
Mes irgi mokome žmones naudotis paper walletais, tačiau tik supažindinę su rizikomis.

ne taip supratote. Mūsų Walletas skirtas ne laikymui, o greitesniam pirkimui ir pardavimui (bentjau šiuo metu).
 
Mokyti žmones naudotis paper wallet reikia, bet vėlgi, kas prisiims atsakomybę, jeigu jūs (arba mes) rekomenduosite naudotis "paper wallet", o žmogus ne iki galo supratęs, ar neįsigilinęs, naudodamas nesaugų kompiuterį ar pan., praras vienokia ar kitokia forma, kas tada atsakys už lėšų praradimą? Tad, prieš mokinant žmones naudotis paper walletais, patariu supažindinti su visomis rizikomis, kurios kyla naudojant paper walletus :)Paper walleto pristatymas kaip panacėjos nuo visų rizikų, tai yra paprastų vartotojų klaidinimas.
 
Pavyzdžiui, išsispausdins vartotojas savo paper walletą (ar gaus jį į/per nesaugų kompiuterį) ir private keyus bus pasisavintas. Ar jūs galite garantuoti, kad taip nebus išmokinus naudotis "paper walletu"? Ar garantuosite, kad kažkokiam "paper walleto" perdavimo etape (pavyzdžiui, per nesaugų tinklą), jis nebus pasisavintas?. Todėl taip pasakyti, kad paper wallete saugiau laikyti, nei išskaidyti juos į 100 skirtingų walletų negalima...
 
Šiais laikais paprastiems vartotojams yra ir saugesnių būdų laikyti... Kalbu apie paprastą vartotoją, kuris neišmano techninių dalykų. Vėlgi geriau skaidytis rizikas gyvenime, kaip ir visur kitur.
 
Atminkite visi - niekada nelaikykite visų pinigų vienoje vietoje, netgi viename banke.
 
Mes irgi mokome žmones naudotis paper walletais, tačiau tik supažindinę su rizikomis.

Kai kurie automatai yra senos laidos, tai gali būti ne pilnai "pasiupdatinę".
 
 
Prašome neskleisti neteisingos informacijos.
Tai yra legalu.
 
 
Ne, tai nesusiję su tuo.
 
Spectro Coin veikė ir vakar ir šiandien.

Kai kurie automatai yra senos laidos, tai gali būti ne pilnai "pasiupdatinę".
 
 
Prašome neskleisti neteisingos informacijos.
Tai yra legalu.
 
 
Ne, tai nesusiję su tuo.
 
Spectro Coin veikė ir vakar ir šiandien.

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

O ką gyvenime užkalnis pasiekęs? Keles šūdknyges parašęs.
 
Visos naujos įmonės yra startupai. Tik skiriasi verslo modeliai ir finansavimo tipai.
 
Tarp šiuolaikinių naujų įmonių yra daug tokių, kurios dirba technologijų srityje ir kas čia blogo?
 
Geriau eiti jaunimui gatves šluoti pagal jį arba į kavinę padavėju jį aptarnauti?
 
Mes esam maža šalis, neturinti naftos, dujų, kitų naudingų iškasenų. Tai vienintelis būdas kažką uždirbti ir yra savo protu...

Tiesiog informuoju, kad ******** tiesiogiai susijęs su išmestu nariu (http://uzdarbis.lt/n38306/accountas/), kuris yra vienas iš savininkų. Tad prieš sudarant sandorius siūlau įvertinti ir šią aplinkybę.
 
Taip pat siūlau įvertinti ir tai, kad šis puslapis galimai pažeidžia LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos Įstatymo nuostatas, kas galimai gali sąlygoti teisinių problemų atsiradimą jums kaip klientui.

O ką gyvenime užkalnis pasiekęs? Keles šūdknyges parašęs.
 
Visos naujos įmonės yra startupai. Tik skiriasi verslo modeliai ir finansavimo tipai.
 
Tarp šiuolaikinių naujų įmonių yra daug tokių, kurios dirba technologijų srityje ir kas čia blogo?
 
Geriau eiti jaunimui gatves šluoti pagal jį arba į kavinę padavėju jį aptarnauti?
 
Mes esam maža šalis, neturinti naftos, dujų, kitų naudingų iškasenų. Tai vienintelis būdas kažką uždirbti ir yra savo protu...

O ką gyvenime užkalnis pasiekęs? Keles šūdknyges parašęs.
 
Visos naujos įmonės yra startupai. Tik skiriasi verslo modeliai ir finansavimo tipai.
 
Tarp šiuolaikinių naujų įmonių yra daug tokių, kurios dirba technologijų srityje ir kas čia blogo?
 
Geriau eiti jaunimui gatves šluoti pagal jį arba į kavinę padavėju jį aptarnauti?
 
Mes esam maža šalis, neturinti naftos, dujų, kitų naudingų iškasenų. Tai vienintelis būdas kažką uždirbti ir yra savo protu...

O ką gyvenime užkalnis pasiekęs? Keles šūdknyges parašęs.
 
Visos naujos įmonės yra startupai. Tik skiriasi verslo modeliai ir finansavimo tipai.
 
Tarp šiuolaikinių naujų įmonių yra daug tokių, kurios dirba technologijų srityje ir kas čia blogo?
 
Geriau eiti jaunimui gatves šluoti pagal jį arba į kavinę padavėju jį aptarnauti?
 
Mes esam maža šalis, neturinti naftos, dujų, kitų naudingų iškasenų. Tai vienintelis būdas kažką uždirbti ir yra savo protu...

Visame LB pranešime, yra vienintelis grubus netikslumas, tai žodis, kad kūrėjai gali pabėgti. Tačiau šis žodis yra paimtas į kabutes ir turima omenyje daug platesnę prasmę. Kūrėjas šiuo atveju atitinka valdytojo, paslaugos teikėjo vaidmenį kuris realiai gali pabėgti ir keityklos (Kiek per localbitcoin, paypal apgautų žmonių), ir kasyklos kuriai mes padedame kasti ir ji duoda mums dalį pelno ir kitos rūšies veikėjai. Taip pat yra daugelio rūšių crypto valiutų, mes nežinome kokia įtaką turi jų visų valdytojai. Kol valiuta jauna, kiekviena naujiena valiutos kainą įtakoja pakankamai smarkiai. Jie tik informuoja apie grėsmę ir tai visiškai normalu. Šiomis dienomis tai išplatino Europos bankas ir daugelio valstybių mažesni bankai nuėjo tuo pačiu keliu. Visiškai normalu ir labai gerai, kad LB informavo, kad kiekvienas investuojantis į Bitcoin negauna jokios apsaugos iš LB, skirtingai, negu apsaugomi žmonių indeliai iki 100k EUR. Normalus ir logiškas centrinio šalies banko žingsnis.
 
LB Pranešimas: http://www.lb.lt/n22642/ispejimas_bitcoin.pdf
 
EU centrinio banko pranešimas LT kalba: http://www.lb.lt/n17656/eba_2013_01030000_lt_tra1_track.pdf
 
Aš asmeniškai šioje žinioje matau daug didesnę naujieną. Naujiena yra ta, kad LB pripažino Bitcoin kaip valiuta, o ne daiktą už kuri reikia mokėti mokesčius (pvz PVM) perkant.

Aš tai matau esminę klaidą visame kame - FOREX tradinimas.
 
Gal kažkas ir prieštaraus, ginčysis. Tačiau ilgu laikotarpiu FOREXE statistiškai dabartinėje aplinkoje būti pliuse yra beveik neįmanoma
arba labai labai maža tikimybė. Vien dėl komisinių. Be komisinių teoriškai idealiai darant įmanoma ant 0 būti.
 
Kodėl?
 
Toje rinkoje visus pinigus uždirba:
 
1. Brokeriai per komisinius
2. Superkompiuteriai paleisti vadinamų "big playeriu"( bankų, investicinių fondų ir t.t).
 
Realiai gal yra tikinčių, kad pasitelkus naujienas, technines analizes galima uždirbti. Bet šiek tiek plačiau žiūrint ir pasigilinus.
Tokioj tobuloje rinkoje kaip FOREX visada bus, kas greičiau už tave sprendimus priims.
 
Čia visas tas FOREX burbulas yra tiesiog marketingas, kad pritraukt FOREX "traderius". O po to brokeriai suckina iš jų komisinius ir tiek...
 
 
Su tokia galva ir pastangomis kaip Djixo manau galima geriau išnaudoti laiką nei FOREX tradinime.

Visada žmonės pamiršta tokį dalyką kaip rizika.
 
Kad valiutos kursas pasikeitė ženkliai į naudingą pusę, lygiai pat galėjo pakisti į priešingą pusę arba išlikti toje pačioje būsenoje.
 
Tai klausimas kur buvo didesnė rizika - pirkti BTC ar pirkti mining įrangą.
 
Pirkote kasimo įrangą dėl labai paprastos priežasties - susimažinote valiutos riziką, mainais į grąžą iš miningo. Reiškia tuo metu netikėjote, kad ta vertė taip išaugs - baiminotės, kad gal netgi nukris.
 
Taip, šiandienai, tas pasikeitimo skirtumas yra jums "ale" alternatyvieji kaštai žiūrint atgal.
 
Miningas yra mažiau rizikinga veikla, mano nuomone, nei pirkimas Bitcoin ir tikėjimas, kad galbūt kis ta vertė į labai teigiamą pusę, kas galbūt labiau apsimoka nei miningas...
 
Šitaip dairytis į pareitį tikrai neverta. Kažkada pats turėjau 1500-1600 BTC, tačiau pardaviau juos. Dabar vertė dar labiau išaugo, tačiau nelaikau to savo nuostoliais dabartiniame laikotarpyje. Tada atrodė laikymo rizika didesnė nei pozicijos uždarymas...

Visada žmonės pamiršta tokį dalyką kaip rizika.
 
Kad valiutos kursas pasikeitė ženkliai į naudingą pusę, lygiai pat galėjo pakisti į priešingą pusę arba išlikti toje pačioje būsenoje.
 
Tai klausimas kur buvo didesnė rizika - pirkti BTC ar pirkti mining įrangą.
 
Pirkote kasimo įrangą dėl labai paprastos priežasties - susimažinote valiutos riziką, mainais į grąžą iš miningo. Reiškia tuo metu netikėjote, kad ta vertė taip išaugs - baiminotės, kad gal netgi nukris.
 
Taip, šiandienai, tas pasikeitimo skirtumas yra jums "ale" alternatyvieji kaštai žiūrint atgal.
 
Miningas yra mažiau rizikinga veikla, mano nuomone, nei pirkimas Bitcoin ir tikėjimas, kad galbūt kis ta vertė į labai teigiamą pusę, kas galbūt labiau apsimoka nei miningas...
 
Šitaip dairytis į pareitį tikrai neverta. Kažkada pats turėjau 1500-1600 BTC, tačiau pardaviau juos. Dabar vertė dar labiau išaugo, tačiau nelaikau to savo nuostoliais dabartiniame laikotarpyje. Tada atrodė laikymo rizika didesnė nei pozicijos uždarymas...

Visada žmonės pamiršta tokį dalyką kaip rizika.
 
Kad valiutos kursas pasikeitė ženkliai į naudingą pusę, lygiai pat galėjo pakisti į priešingą pusę arba išlikti toje pačioje būsenoje.
 
Tai klausimas kur buvo didesnė rizika - pirkti BTC ar pirkti mining įrangą.
 
Pirkote kasimo įrangą dėl labai paprastos priežasties - susimažinote valiutos riziką, mainais į grąžą iš miningo. Reiškia tuo metu netikėjote, kad ta vertė taip išaugs - baiminotės, kad gal netgi nukris.
 
Taip, šiandienai, tas pasikeitimo skirtumas yra jums "ale" alternatyvieji kaštai žiūrint atgal.
 
Miningas yra mažiau rizikinga veikla, mano nuomone, nei pirkimas Bitcoin ir tikėjimas, kad galbūt kis ta vertė į labai teigiamą pusę, kas galbūt labiau apsimoka nei miningas...
 
Šitaip dairytis į pareitį tikrai neverta. Kažkada pats turėjau 1500-1600 BTC, tačiau pardaviau juos. Dabar vertė dar labiau išaugo, tačiau nelaikau to savo nuostoliais dabartiniame laikotarpyje. Tada atrodė laikymo rizika didesnė nei pozicijos uždarymas...

Yra atvirkščiai. Pardavimui užtenka pasitvirtinti banko sąskaitą, o pirkimui gali tekti siųsti ir dokumentą, jei darbuotojams kyla tam tikrų abejonių dėl vartotojo tapatybės, nepriklausomai nuo to, kad įmonė turi rekvizitus iš banko. Esame registruoti Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje kaip asmens duomenų valdytojas, todėl jūsų dokumentai yra pas mus saugūs. Dokumentai prašomi dėl tapatybės nustatymo, kartu ir prevenciškai dėl bankinių sukčiavimų rizikos.
 
Kaip ir kiekvieną kartą, diskutuodamas šia tema priminsiu, kad tokios keityklos, kurios nerenka dokumentų ir netvirtina tapatybių, pažeidžia LR įstatymus ir ES direktyvas. Jos prisiima didžiulę riziką mainais į trumpalaikį pelną. Šiandien jos yra - rytoj jų nėra. Visi tie dokumentų nerinkimai jiems gali baigtis didelėmis teisinėmis problemomis, netgi iki baudžiamųjų bylų.
 
FNTT jau yra išsakiusi nuomonę, kad ji Bitcoin keitimą laiko elektroninių pinigų pardavimu/pirkimu, o tokiai prekybai pagal šių dienų įstatymus reikia turėti atitinkamus leidimus ir atitikti bankinius pinigų plovimo prevencinius standartus. Kiek man žinoma, mūsų įmonė, prekiaujanti Bitcoin, vienintelė baltijos šalyse turi tokį leidimą ir atitinka tuos standartus. Visos kitos keityklos konkuruoja nesažiningai, apeinant šiuos reikalavimus. Bet visa tai tik laikina. FNTT jau yra susidomėjusi šiomis keityklomis.

Šiuo metu visos legalios keityklos identifikuoja savo klientus ir vykdo prevenciją. Keityklų, kurios nevykdo klientų tapatybių nustatymo, dienos yra suskaičiuotos. Turime Lietuvoje vieną pavyzdį, kur labai daug "šakojasi" ir ieško "teisybės". Čia puikus pavyzdys, kai į tokią rinką pradeda eiti nieko apie finansus neišmanantys žmonės. Ilgai nesitęs šita betvarkė ir rinka bus apvalyta nuo tokių dalyvių. Šiandien tokie yra - rytoj jų nėra.
 
Kadangi Bitcoin protokolas yra viešas ir matomos visos operacijos, yra įmanoma per keityklas atsekti visą pinigų kelią (arba bent iš dalies atsekti).
 
Kitaip nei su grynais pinigais. Grynieji pinigai neturi jokio atsekamumo.
 
Pavyzdžiui,
 
1.


 
įnešėte į banko sąskaitą grynuosius ir niekas realiai nežino ar tai būtent tie grynieji, kuriuos deklaravote, pavyzdžiui, iš savo legalaus uždarbio. Nes jūs galite 1000 Lt uždirbti, išsigryninti ir vėl įnešti į banką. Bankas turi teisę paklausti kokia šių lėšų kilmė, tačiau jūs niekaip negalėsite pateikti nenuginčijamų įrodymų, kad tai būtent tie 1000 Lt, o ne kažkokie "kiti", pavyzdžiui, uždirbti iš neteisėtos veiklos, o pastarieji išgryninti 1000 Lt jau išleisti parduotuvėje.
Lygiai taip pat su pinigų išėmimu iš bankomato. Taip, bankas žino, kas yra lėšų gavėjas, t.y kas nusiėmė pinigus. Bet jis niekaip negali užtikrinti, kad jūs tų pinigų nepanaudosite neteisėtai veiklai. T.y nenusipirksite ginklo, su kuriuo ką nors nušausite.

2. Bitcoinų atveju, jeigu keitykla pakeičia Bitcoinus, ji turi informaciją apie tai, kas keitėsi ir kokias sumas. Be kita ko, institucijos turi galimybę sekti ir pinigų kelią, t.y iš kur realiai nuėjo ar atėjo tie Bitcoinai. Jeigu tai "mineris", jis turės turėti svarius įrodymus, kad uždirbo tuos Bitcoinus būtent iš "mininimo". Tai galima REALIAI patikrinti. Visiškai kitaip nei grynųjų pinigų kilmės faktiškai neįmanoma patikrinti (galima vadovautis tik prielaidomis).
 
Taigi, jūsų pasakymas, kad grynieji (bankinė sistema) mažiau anonimiški už Bitcoinus, nėra visiškai tikslus.

Šiuo metu visos legalios keityklos identifikuoja savo klientus ir vykdo prevenciją. Keityklų, kurios nevykdo klientų tapatybių nustatymo, dienos yra suskaičiuotos. Turime Lietuvoje vieną pavyzdį, kur labai daug "šakojasi" ir ieško "teisybės". Čia puikus pavyzdys, kai į tokią rinką pradeda eiti nieko apie finansus neišmanantys žmonės. Ilgai nesitęs šita betvarkė ir rinka bus apvalyta nuo tokių dalyvių. Šiandien tokie yra - rytoj jų nėra.
 
Kadangi Bitcoin protokolas yra viešas ir matomos visos operacijos, yra įmanoma per keityklas atsekti visą pinigų kelią (arba bent iš dalies atsekti).
 
Kitaip nei su grynais pinigais. Grynieji pinigai neturi jokio atsekamumo.
 
Pavyzdžiui,
 
1.


 
įnešėte į banko sąskaitą grynuosius ir niekas realiai nežino ar tai būtent tie grynieji, kuriuos deklaravote, pavyzdžiui, iš savo legalaus uždarbio. Nes jūs galite 1000 Lt uždirbti, išsigryninti ir vėl įnešti į banką. Bankas turi teisę paklausti kokia šių lėšų kilmė, tačiau jūs niekaip negalėsite pateikti nenuginčijamų įrodymų, kad tai būtent tie 1000 Lt, o ne kažkokie "kiti", pavyzdžiui, uždirbti iš neteisėtos veiklos, o pastarieji išgryninti 1000 Lt jau išleisti parduotuvėje.
Lygiai taip pat su pinigų išėmimu iš bankomato. Taip, bankas žino, kas yra lėšų gavėjas, t.y kas nusiėmė pinigus. Bet jis niekaip negali užtikrinti, kad jūs tų pinigų nepanaudosite neteisėtai veiklai. T.y nenusipirksite ginklo, su kuriuo ką nors nušausite.

2. Bitcoinų atveju, jeigu keitykla pakeičia Bitcoinus, ji turi informaciją apie tai, kas keitėsi ir kokias sumas. Be kita ko, institucijos turi galimybę sekti ir pinigų kelią, t.y iš kur realiai nuėjo ar atėjo tie Bitcoinai. Jeigu tai "mineris", jis turės turėti svarius įrodymus, kad uždirbo tuos Bitcoinus būtent iš "mininimo". Tai galima REALIAI patikrinti. Visiškai kitaip nei grynųjų pinigų kilmės faktiškai neįmanoma patikrinti (galima vadovautis tik prielaidomis).
 
Taigi, jūsų pasakymas, kad grynieji (bankinė sistema) mažiau anonimiški už Bitcoinus, nėra visiškai tikslus.