Net nežinau kodėl, bet parašysiu, nes žinau kiti žmonės norėtų to, bet negali priversti savęs tą daryti. Žodžiu tai bus apie sportą, po sporto seks didesnis pasitikėjimas savimi. Prasidėjo viskas beveik prieš metus, gal šiek tiek daugiau, kuomet buvau tiką metęs ~6 mėnesius "muay thai" treniruočių, nes atrodė esu per didelis grybas, kad kažką nugalėčiau. Kuomet viską mečiau, prasidėjo kitoks gyvenimas, atsirado daugiau laiko, draugai, gėrimai etc.. žodžiu taip ir ritosi gyvenimas tolyn.
Taip ritosi gana ilgai kol visai neseniai supratau, kad esu nepatenkintas savimi ir supratau, kad po 20-30 metų žiauriai gailėsiesiu to, ko nepadariau dabar. Tada galvojau, kad man padės sportas. Pradžioj lengvutis skersinis tarpdurį prisitraukimams, paskui štanga su pora svorių, dar vėliau +40kg ir dabar dar +45. Kaip viskas vyko?
Taigi po trumpo sporto pradėjau vėl pasitikėti savimi taip, kaip pasitikėjau prieš 2 metus. Vėl užplaukė tas jausmas, kuomet nori kuo greičiau kitos dienos sulaukti, kad galėtai pasportuoti. Po savaitės pasižiūri į veidrodį ir negali patikėt :o jau turi tą pačią formą, kurią turėjai prieš daug daug laiko. Tada dar didesnis stimulas sportuoti. Po 2 savačių jau supranti, kad esi tas pats žmogus, atsiranda drąsos, pradedi vertinti save.
Trumpai tariant, užteko vieno skersinio, kad mane tai užvestų ant kelio ir imčiau vėl sportuoti ir pasitikėti savimi. Taigi visiems pasakysiu, kad norint kažką pasiekti, užtenka tik pradėti, tada savaime atsiras motyvacija tobulėti. Nežinau kaip kitiems, bet man nėra noro eiti į kažkokį klubą, kur visi atrodo tokie "užsikačelinę", o man net nesmagu dėl to, kadangi atrodo, kad man trūksta tiek daug iki jų...
Prie viso šito norėjau pridėt savo nuotraukas, bet pridėsiu dar po kokių 5 mėnesių, kad suprastumėt ką daro motyvacija, kuri tave verčia sportuoti ir negali ramiai miegoti, pagalvojęs, kad dar savaitė ir atrodysi dar geriau!!
Iš „Apple“ gauta licencija, „Amazon“, „Fishing Tackle“ susidomėjimas ir beveik 100 tūkst. pasidalinimų naujiena internete visame pasaulyje. Ši naujiena – lietuvių sukurtas sonaras „Deeper“, leisiantis žvejybos metu reljefą ir žuvis matyti ne echoloto, o mobiliojo telefono ekrane.
norėčiau visiems rekomenduoti pažiūrėti šį Berankio interviu, tai mano matytas pirmas jo interviu, be spaudos konferencijų, bet paliko labai didelį įspūdi.
Praeitais metais, gruodžio mėnesį išvykome 6 savaitėms į Tailandą. Vykome savarankiškai be jokių agentūrų be jokių išankstinių planų, maršrutų. Kiekviena diena buvo nepakartojamas nuotykis. Nors tai buvo antra jau kelionė į šią šalį bet nė neabejojame, kad bus ir trečias kartas. Apie visus mūsų nuotykius skaitykite kelionės bloge ŠTAI ČIA Malonaus skaitymo.
Pirmasis rimtesnis uždarbis buvo tikriausiai kai man buvo koks 13m., obuolių kainos labai pakilusios buvo, berods ~0,50 Lt/kg tai su broliu apie toną surinkom ir po ~250Lt pasidarėm.
Labis vakaris visiems sekmadieniaujant! Sugalvojau sukurti ir pradėti šią tema, nes pamaniau, kad gal kam ateityje pravers. Taigi šiuo metu kaip tik planuoju savo kelionę į Angliją. Tikslas - padirbėti, kuo daugiau uždirbti. Išvykstu - maždaug po poros savaičių.
Intro.. Žinau, kad daugelis peikia tokius važiavimus, ypač į UK. Taip, žinau, kad yra ir daugelis kitų šalių, kur galima dirbti. Bet kodėl UK, kodėl ne Norvegija, Danija ar Ispanija? Atsakymas paprastas - ten lengviausia. Lengviausia ne dirbti, žinoma, o aplamai, viską sudėjus. Kadangi Anglojoje kalbama anglų kalba, bent jau man tai yra didelis pliusas. Antra, domėjausi ir dar tebesidomiu darbo galimybėmis visur, tačiau vien tik dėl ten esančių draugų, kurie man gali ir tikrai padės, keliauju būtent į UK. Taigi esu 19 metų jaunuolis. Atrodo dabar galvoje turėtų būti studijos, tūsai ir panašiai.., deja ne. Būna kartais pasitaiko, kad viskas ima ir pasikeičia. Nevyniojant į vatą - jau esu tėvas savo mažos ir tikrai nuostabios dukrytės, beje, vedęs :D Ir ką gi man dabar daryti? Lietuvoje be išsilavinimo gausi arba špygą taukuotą arba eisi lenkti nugarą už minimumą. Dirbau kol nepradėjo mažinti darbuotojų kiekio. Likau be darbo. Ir tada susimąsčiau - man juk reikia gyventi ir dar šeimą išlaikyti. Pusę to gaunamo tūkstančio sumokame mokesčius, pusė lieka maistui. O kur vaiko rūbeliai, kur dar šis tas, koks pyragaitis retkarčiais žmonelei su pusryčiais? Va taip va atleidžia iš darbo, prisiskolini, vėl randi darbą, atiduodi skolas ir vėl prarandi. Tokia jau ta rutina toje Lietuvoje (čia asmeniškai, kalbu tik už save). Darbo nebijau, neieškau lengvesnių išeičių kolkas tikrai, pagrindinis mano tikslas dabar - pinigai. Gal laimės už pinigus ir nenupirksi, bet, patikėkit, be jų tikrai ne kas :D
Taigi, palieku savo šeimą Lietuvoje, kelis mėnesius dukrytę su žmona matysiu tik per skype, bet nieko nepadarysi. Užsidirbt tai reikia, reikia užtikrinti gyvenimą savo šeimynai. Apie emigraciją galvojau jau labai labai seniai. Važiuoju į miestelį, pavadinimu Spalding. Ten turiu draugų, kurie man padės įsidarbinti. Anglijoje jau esu buvęs vasarą, tad visą procesą jau kaip ir žinau. Taipogi žinau, kad daugelis mūsų tautiečių ten mėgsta kišti nosis kur nereikia, bei pragerti visus uždirbtus pinigus. Na, aš taip toli gražu daryti nesiruošiu ;D
Taigi kokio velnio aš sukūriau šią temą? Pirmiausia tai labai malonu būtų išgirsti patarimų, pasiūlymų apie darbą ir gyvenimą anglijoje, apie visus reikiamus dokumentus, kaip juos susitvarkyti. Tikiuosi pagalbos sau ir skaitantiems šią temą (jei kam įdomu). Ir gal yra tokių, kurie yra ar yra buvę konkrečiai tame Spalding miestely? Irgi reikėtų trumpo aprašymo kaip ten kas. Šią temą ketinu pildyti ir nuvažiavęs į UK, rašysiu tiksliai viską kaip ten kas ir panašiai.
Laisva diena po ilgos darbo savaites, tai sakau uzsuksiu i interneto platybes ir pasidomesiu kaip mano tautieciams sekasi tiek anglijoje, tiek lietuvoje. Atradau sia tema, skaitinejau ir supratau ,kad kiekvienas cia esantis apraso savo gyvenimo nesekmes, pasisekimus ir kitas gyvenimo eilutes kaip atskiras asmuo ,bet kalbantis apie visuma... Kiekvienas mes esame unikalus ,taciau gyvename tame paciame katile. Todel savo mintis reikia reiksti objektyviai. Tai as pabandysiu savo mintis isreiksti tokiu budu. Esu devyniolikmetis. Gyvenau mazame Lietuvos miestelyje. Budamas moksleiviu iki 12 klases mokiausi labai gerais pazymiais, buvau pavyzdingas mokinys niekada neturejas problemu su mokytojais ar direktoriais. Svajojau apie universiteta, studijas. Atejo 12 klase ir mastymas visiskai pasikeite. Jokiu universitetu, nereikia man to verslo ir vadybos popieriaus... Pasirinkau emigracija. Norvegija, Anglija, Vokietija, daug minciu buvo mano galvoje. Sustojau ties Anglija ,nes turejau 2 kartos pussesere ar kaip ji ten, vienu zodziu, kazkas labai tolimo. Suzinojau apie ja savaite pries isvykima... Atvaziuok, darbo yra, per skype kalbejo ji. Nu kagi, nusipirkau paskutinia laisva vieta lektuve ir po 2 valandu skrydzio as jau kitoje salyje. Anglu kalba buvo neprasta, zinojau daug zodziu ,tiesiog truko bedravimo igudziu, liezuvis buvo uzristas. Pirmoji savaite nebuvo kupina nuotykiu ar patirties ,todel kad sedejau namie, ziurejau tv. I lauka mane bijodavo isleisti... Sumus, pasiklysiu ir pns. Po kiek laiko ,su pussere ir jos 1 metu vaikuciu, pradejome vaikscioti po agenturas ir ieskoti darbo man. Nusivylimu buvo daug. Tos agenturos sakiusios ,kad darbo yra pakeite nuomone. Uzsiregistruok ir lauk. Taip ir padariau. Uzsiregistravau visose imanomose agenturuose mano miestelyje ir laukiau. 1, 2 savaites prabego , jokio skambucio. Nutariau pasirinkti kita buda. KAZKA REIKIA DARYTI. NESEDESIU BE DARBO! Pasirasiau CV ir ejau pro visas imanomas parduotuves, sandelius ir pns. Jokio atsako. Nu ka sakau, nejaugi as toks blogas? Domiuosi absoluciai viskuo, sugebu dirbti viska, man nera ribu. Toks buvo mano mastymas. Nusipirkau autobuso bilieta ir pradejau ieskoti darbo kitame mieste. Vel agenturos... Vel nieko... Siek tiek nusivyliau. 4 kartus didesnis miestas nei tas kuriame gyvenau ,bet vistiek jokiu sansu pasireiksti? Nu kagi, tiesiog pasigrozek anglijos baznyciomis... Vaiksciojau po miesta ir staiga, uz akiu uzkliuvo skelbimas. URGENTLY NEED, AMAZON.CO.UK. O ! Cia gi ta didele internetine parduotuve, gal cia pasiseks? Uzsiregistravau,atlikau Amazon testus (42/42 taskai) Buvau geriausias is visos grupes kurioje apie 30 zmoniu. Atlikau alkoholio ir narkotiku testus ( gyvenime nesu isgeres nei laso, nerukau, net kavos negeriu ). Praejau. Ta pacia diena gryztant namo, suskambo telefonas. TU MUMS REIKALINGAS, DARBAS NAKTIMIS... Teko atsisakyti, gyvenu 20 myliu nuo tuo miesto kuriame tureciau laukti agenturos autobusiuko. Naktimis negaliu. Laukiau savaite, dvi. Nieko naujo. Tik staiga, skambutis is batu parduotuves, kurioje buvau padaves CV. Ateik i interviu sake jie. Nuejau. Tai buvo mano pirmas interviu... Absoliuciai nesijaudinau. AS CIA BOSAS! Parduotuves vadybininkams patikau ir jie man siule darba uz 5.30 £/val 16val per savaite. Darbas prie prekystalio, bendrauti su klientais, pardavineti batus ir ebay. Darbas tikrai ne pats geriausiai apmokamas, nelabai gerai , juk as cia dirbti ,o ne ilsetis... Bet ka darysi, juk pirmas darbas, gal ir neblogai. Vadybininkai paprase palaukti ir apie sprendima priimti ar ne pranes telefonu kita savaite. Buvau kupinas vilciu. Atejo kita savaite... Skambutis. TU MUMS PATIKAI, BET RADOME GERESNI. Vel nusivylimas. Atrodo zeme tapo ledu. Jau menesis Anglijoje, jokio darbo, gyvenu kitiems ant sprando. BLOGAI. Reikia kazka daryti... Vel nuvaziavau i ta miesta kurioje buvo Amazon.co.uk agentura. Vienam darbuotojui siuliau 100 £, tik prasau priimkit. Nebuvo kito varianto. Jis neeme mano kysiu ( visgi ne lietuva ). Laukiau toliau. Sedejau ant suoliuko pries agentura. Isejo daili panele, siek tiek vyresne nei as, dirbanti toje agenturoje. Uzsiruke... Nekenciu rukaliu, ypac moteru, sakau uzkalbinsiu. Uzkalbinau, pasakiau kad tokios grazios paneles negali rukyti ir pazadejau sokolado ,jei mes Uzsikalbejome. Uzsiminiau ,kad niekaip nerandu darbo. Ir pasirodo, kad atsirado laisva vieta Amazon.co.uk dienos metu nuo 8 ryto iki 4 vakaro. Pasaulis apsiverte auktyn kojomis. GAVAU DARBA, PIRMAJI SAVO GYVENIME, KITOJE SALYJE. Buvau labai laimingas. Tai merginai, nupirkau geri sokolado ir bilietus i moteriska kino filma is vampyru serijos... Taigi, pradejau dirbti. 4:55 ryto zadintuvas sauke, kelkis, laikas i darba. 5:35 autobusas i viena miesta. 6:45 agenturos autobusas i kita miesta. 8:00 darbas. Pirma diena buvo idomi, sutikau daug zmoniu (Amazon.co.uk sandelyje piko metu dirbo apie 2000 zmoniu). Gavau dirbti PICKER kaip jie sako, rinkau knygas, filmus, zaidimus, zaislus ir visa kita, ko tik galima uzsisakyti Amazon.co.uk puslapyje. Pirmoji savaite buvo lyg lengvas pasivaiksciojimas. Darbo kirterijai kilo ir daresi vis sunkesni. 50%, 64% 84%. Po 3 savaiciu buvo taip sunku ,kad visa darbo diena (8 valandos su dvejomis pertraukomis ,kurios trukdavo 35 minutes kartu sudejus, neskaitant trumpas pertaukeles toletui bei vandeniui kurias gali pasiimti kada panorejas) begiojau po prakaitu. Buvo labai sunku. Dirbau sunkiai nes pazadejo ,kad geriausi gaus kontrakta ir nebus atleisti po didziuju svenciu. Buvo ziauriai sunku. Namo gryzdavau 18:20 vakare. Vakariene ir i lova. Buvau laimingas! Juk dirbu! Stai praejo du menesiai. Simtai zmoniu buvo atleisti. O as, visas dar cia. Vis dar dirbu. Baigesi sventes, pasibaige sunkus laikai. Dirbti tapo taip lengva ,kad dabar vaikstau krapstant nosi, paskaitau knygas, pavartau nuogu moteru zurnalus Smagu. Susiradau draugu, nauja trannsprota. Keliausi dabar jau 5:35! Gryztu 17:40!!! Na ir geri laikai atejo. ESU LABAI LAIMINGAS. Zada pakelti atlyginima (Dabar 240£/savaite atskaicius visus mokescius) iki 275£ per savaite. Vien geros naujienos. Bet... Namu ilgesys vis stipreja, su namiskiais susikalbame per skype... Pasiilgau savo ziguliuko ,kuri palikau namie, pasiilgau katinu, kuriu turejau du, pasiilgau mamos ir tecio, net seses su kuria istisai pykdavomes Pasiilgai gero maisto, draugu. Visa tai lemia ,kad ilgai Anglijoje tikrai neuzsibusiu. Siek tiek uzsidribau, bandysiu kazkur investuoti, kazka kurti, galvoti kaip prasisukti... Anglija puiki salis, zmones linksmesni, kulturingesni. Neidomu man ,kad jie dviveidziai, man svarbu kaip jie su manimi bendrauja ir kaip jie sypsosi, o kas darosi uz mano nugaros nesvarbu. Neziuriu uz nugaros, ziuri tik i ateiti. Po sios ilgso minciu audros noreciau patarti jums ,emigrantams ir ne tik. Visuomet svajokite ,turekite tiksla ir jo visais imanomais budais siekite ( patartina legaliais ) ir jums visuomet pasiseks. Nesvarbu kaip sunku kazkur gyventi, svarbu kokie jus esate stiprus ir kiek turite jegu plaukti pries srove. Gyvenu tokia mintimi: Dziaukis sia diena ,kad ir kokia sunki ji bebutu ,nes rytoj gali buti dar sunkiau. Linkiu ir jums pozityviu minciu ir jegu savo tikslo siekimui. Aciu uz demesi.
Prisipažinsiu – šiemet jau ketinau šį kasmetinį pranešimą praleisti ir pasilikti visas mintis jubiliejui. Bet nusiskundimas forumu leido suprasti, kad sausio 5-toji Uždarbis.lt negali likti nepaminėta – kad ir keliomis dienomis vėliau nei įprastai.
Taigi praėjusį savaitgalį Uždarbis.lt pradėjo savo dešimtuosius gyvavimo metus.
Ką nuveikėme per pirmuosius devynerius ir kas mūsų laukia ateityje? Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos šiandien yra puiki proga aptarti.
Jeigu tai, ką kartu pasiekėme nuo 2004-tųjų, būtų galima reziumuoti viena nuotrauka, ji tikriausiai būtų ši:
Kaip mes čia atsidurėme? – klausiau savęs ne vieną kartą.
Kokia Uždarbis.lt strategija, vizija ir tikslai? – klausė manęs vienas verslo informatikos studentas, forumą nusprendęs įtraukti į savo kursinį darbą.
Ar gali pasakyti, ar apsimoka kurti forumą? Ar greitai gausiu iš jo pelno? – privačiai teiravosi kitas – neseniai užsiregistravęs – narys.
Šiandien būtų paprasta pasakyti, kad viskas buvo apgalvota ir suplanuota dar prieš devynerius metus, – kad Uždarbis.lt dabar tik baigia vykdyti savo dešimties metų strategiją, parašytą 2004-taisiais ir nei karto neredaguotą, – ir kad viskas buvo daroma remiantis verslo logika bei tikslingai siekiant apskaičiuoto pelno.
Bet tai būtų melas. Mes niekada neturėjome jokios strategijos – neturime jos ir dabar. Kaip neturėjome ir jokio verslo plano: pirmus keturis metus – kol nepasiekėme 10 000 lankytojų per dieną – Uždarbis.lt negeneravo nei lito – turėjome tik viltį, kad kada nors forumas nebebus nuostolingas ir galės pats save išlaikyti.
Dabar galiu pasakyti, kad ta diena atėjo. Nors Uždarbis.lt administratoriai ir moderatoriai savanoriškai skiria savo laisvą laiką forumui prižiūrėti, kasdien plūstančių pagalbos laiškų atsakinėjimas bei serverio priežiūra, leidžianti užtikrinti sklandžią forumo veiklą, – tai jau darbai, kuriuos dirbantiems žmonėms bent simboliškai galime atsilyginti.
O kokia buvo pradžia?
Atgal. Į praeitį.
Tai buvo laikai, kai...
internetu naudojosi tik kas ketvirtas lietuvis; Internet Explorer 6 buvo populiariausia interneto naršyklė pasaulyje (Firefox ir Chrome dar neegzistavo); kas antras lietuviškas puslapis naudojo ten.lt subdomeną (nes ".lt" domenai kainuodavo po 180 Lt / metams); svetainė niekada nebūdavo baigta, jei į ją neįdėdavai savo "Top100" lankytojų skaitliuko (ačiū, kad atsiradai, Google Analytics); 88x31 px buvo reklaminio skydelio dydžio standartas, o reklamą Lietuvoje galėjai iškeisti tik į reklamą (88x31.lt), bet ne į pinigus (mintis apie Google AdSense Lietuvoje skambėjo neįtikėtinai); kiekvienas save gerbiantis "uždarbiautojas" turėjo e-Gold sąskaitą – ar net penkias – nes PayPal naudotis lietuviams tuomet dar buvo griežtai draudžiama; neegzistavo nei Facebook, nei Twitter, nei YouTube, o Skype dar buvo niekam nežinomas kelių mėnesių kūdikis. Tokioje aplinkoje prieš devynerius metus atsirado šis puslapis.
Bet pabėkime šiek tiek į priekį: 2005-tųjų pavasaris, kai forumui jau daugiau nei metai.
Mūsų, registruotų narių, čia jau keli šimtai, bet tų, kurie aktyviau dalyvauja diskusijose, – turbūt mažiau nei šimtas. Jausmas – kaip paskutiniais metais mokykloje: vienus žinai geriau – kaip savo klasiokus, kitus gal tik iš matymo – kaip pararelinių klasių moksleivius – bet tokių, apie kuriuos negalėtum pasakyti nei žodžio, – labai mažai. Kiekvienas naujas narys greitai tampa žinomu kitiems – užregistruodamas tarsi praverdavo privataus vakarėlio duris, kur visų akys nukrypdavo į jį.
Vis dėlto naujų temų per dieną atsirasdavo vos kelios, o kartais – nė vienos: ateidavai vasarą į forumą ir nerasdavai visiškai nieko sau įdomaus. Tada man kildavo klausimas, kam apskritai jis reikalingas ir kiek tai tęsis, – kam skirti laiką rūpinantis dalyku, kuriuo mažai kas naudojasi.
Keliais skirtingais laikotarpiais nebuvau vienintelis už forumą atsakingas žmogus ir toks klausimas kildavo ne man vienam. Vienas vyresnis kolega netruko priimti logišką sprendimą: kai tau yra virš 20, neturi kada kiauras dienas sėdėti prie forumo su keliasdešimt aktyvių narių ir galvoti, kaip jį patobulinti, kai jokios grąžos iš to negauni ir perspektyvų jokių nesimato.
Tai, kad tuo metu stipriai abejodamas forumo ateitimi likau juo rūpintis daugiausiai įtakos turėjo mano jaunas amžius: kai tau yra 15-ka, laiko po pamokų turi marias, o kaip prasmingai jį išnaudoti – pasirinkimų ne tiek ir daug (ačiū Dievui, manęs niekada nedomino kompiuteriai žaidimai) – tad tiesiog tuo metu neradau, ką galėčiau veikti geresnio, ir visko nemečiau.
Viskas pasikeitė 2005 gegužę, kai forume užsiregistravo NuPagady – narys numeris 585. Netrukus atrodė, kad jo visur pilna. Jis turėjo daugybę idėjų forumui, kaip ir ką reikėtų pakeisti, – ir jos man visos patiko, ką retai galėdavau pasakyti apie kitų narių pasiūlymus. Iki tol mano požiūris retai sutapdavo su kitų pirmųjų administratorių ir moderatorių – ir todėl būdamas jauniausias dažniausiai jiems nusileisdavau. Atsimenu tokį keistą jausmą: kai žinai, kad darai ne taip, kaip tau atrodo teisinga, bet tai, ko nori dauguma.
NuPagady ne tik nestigo idėjų, bet ir noro jas pačiam įgyvendinti – tad netrukus forumas jau turėjo du savininkus. Dėl to buvau labai laimingas: nuostabus jausmas žinoti, kad nesi vienintelis žmogus, kuris kelsis naktį, forumui staiga nustojus veikti, – kad yra dar kažkas, kuriam ši svetainė rūpi ne mažiau nei tau. Nesvarbu, kad to pora metų vyresnio vaikino iš kito miesto niekada nesi gyvai matęs.
"Ar nemanai, kad mums reikia pereiti prie .lt domeno?", – paklausė NuPagady manęs 2005-tųjų vasarą, kai puslapis buvo pasiekiamas adresu "uzdarbis.info". "O kam? Juk forumas jau beveik miręs" – atsakiau jam tada – ir jis tikrai toks buvo tą karštą vidurvasarį, kai dauguma iš mūsų keliasdešimt aktyvių narių paliko miestus ir patraukė į gamtą: tais laikais kompiuteriai buvo stacionarūs ir su žmonėmis nekeliaudavo, internetas kaimuose buvo sunkiai pasiekiamas, o WAP – dar visiška naujiena. Iki šiol atsimenu, ką NuPagady man tuomet atsakė: "O aš manau, kad tai tik pati pradžia".
Tai buvo turbūt pirmas kartas, kai pradėjau galvoti, kad iš to paprasto forumo gali išaugti kažkas didesnio. Tad rudeniop mes ėmėmės darbų. Smagu, jog dauguma tuo metu su vienu pirmųjų forumo atnaujinimų sveikinusių narių yra aktyvūs ir šiandien – praėjus aštuoniems metams:
Tuo metu net toks esminis dalykas kaip forumo taisyklės buvo dar tik planuose. Nebuvo nei įspėjimų, nei atsiliepimų, nei tapatybės, nei reputacijos sistemų. Nebuvo nei skelbimų, nei temos prisegimų, nei temos iškėlimų. Nebuvo daugybės dalykų, be kurių šiandien Uždarbis.lt neįsivaizduojamas, bet tuo metu susiformavo svarbiausias iš visų – mūsų principai.
Per vieną pirmųjų gyvų susitikimų iš Kauno specialiai atvykęs į Vilnių NuPagady iškėlė mintį, jog turime labiau skatinti perspektyvius uždarbio būdus, netoleruoti nesąžiningų narių ir bet ko, kas yra nelegalu pagal įstatymus. Dabar sunku tuo patikėti, bet iki tol forume net buvo skiltis "Cheat software", kur nariai diskutuodavo apie sukčiauti padedančias programas. Jos greitai neliko.
Tais klausimais, su kuriais su NuPagady sutarėme, didelė forumo narių dalis mums nepritarė – todėl būdamas paaugliu niekada nebūčiau drįsęs vienas priimti tokių sprendimų, kuriuos kartu priėmėmė per kitus tris metus.
Pavyzdžiui, daugelis negalėjo suprasti, kodėl mes pradėjome šalinti iš forumo narius, kurie užsiėmė kardinimu, vogtų skriptų platinimu ir kitais nelegaliais dalykais. "Koks jūsų reikalas?", – klausė jie mūsų.
Vienas sunkiausių ir svarbiausių sprendimų forumo istorijoje buvo PTR, PTC, HYIP, AutoSurf ir visų su jais susijusių diskusijų uždraudimas. Tai buvo neabejotinai pačios populiariausios temos forume, dėl kurių jame lankydavosi bene pusė visų narių. Pusė! Ir staiga mes paskelbiamė, jog tai nuo šiol forume yra draudžiama: diskusijos, kurios atvedė 50% lankytojų srauto, per vieną dieną šiame forume tapo nepaigeidaujamomis.
Tai galėjo baigtis arba labai gerai arba labai blogai. Buvo nemaža tikimybė, jog forumas visiškai apmirs, jei aktyviausiai nariai susikurs ir pereis į kitą, kuriame tokių draudimų nėra. Mes turėjome viltį, kad nariai liks ir tų temų uždraudimas paskatins juos pradėti domėtis perspektyvesniais uždarbio būdais – ar net programavimu ir dizainu. Žodžio "verslas" tuo metu (2006) forume, kurio narių amžiaus vidurkis buvo maždaug 16 metų, apskritai niekas nevartojo.
Daug kas iš pradžių tokio populiariausių temų draudimo nesuprato ir nepalaikė. "Drausti tik tam, kad drausti?", "Jeigu jums nepatinka tie uždarbio būdai, kodėl jais neleidžiate užsiimti kitiems?" – tokių suprantamų reakcijų sulaukėme ne vienos.
Šis ir daugybė kitų vėlesnių draudimų – tokių, kaip paskolų ir Facebook pardavimų, – kurie atėmė iš dalies narių būdą uždirbti, kiekvieną sykį atsiliepdavo mums vis nauja neapykantos banga, bet manau buvo esminiai keliant forumo lygį.
Kodėl mes įvedemė tiek draudimų? Dėl forumo įvaizdžio – dėl žmonių, kuriuos jis pritraukia. Niekada rimti žmonės – o su jais ir rimtos diskusijos – nebūtų atėjusios į forumą, kurio daugumą sudaro vaikai, užsiėminėjantys PTR ir HYIP. Lygiai taip pat vyresniam ir labiau patyrusiam žmogui būtų gėda save susieti su bendruomene, kuri Lietuvoje garsėja tik kaip lengvų paskolų sunkiai gala su galu suduriantiems žmonėms vieta ar kaip Facebook šiukšlintųjų centras.
Tai, jog mūsų su NuPagady principai visais esminiais klausimais sutapo, leido ne tik drąsiai priiminėti sprendimus, kurie sukeldavo nemažos dalies narių garsų nepasitenkinimą, bet ir padėjo pagrindus buriant administratorių ir moderatorių komandą daugeliui metų į priekį: mes pradėjome ieškoti narių, kurie vadovautųsi tokiais pat principais ir nebijotų jų ginti, net jei dauguma mano priešingai.
Tai reiškia, kad kiekvienas naujas moderatorius turėjo nekęsti nesąžiningų žmonių, kaip nekenčiame mes, gerbti kitus narius, kad pats būtų gerbiamas, ir mokėti aiškiai dėstyti savo mintis, kad neliktų nesuprastas tuomet, kai tenka priimti nepopuliarius sprendimus.
Šiame forume administratoriai ir moderatoriai vaidina ypatingą vaidmenį – jie nėra tik forumo prižiūrėtojai – tai tarsi visos bendruomenės taryba, su kuria kiekviena nauja taisyklė ir atnaujinimas yra derinamas. Labai dažnai naujų taisyklių ir funkcijų pasiūlymai ateina iš jų pačių – nes tai vieni aktyviausių narių, išspręndusių daugybę problemų, su kuriomis į juos žmonės kreipėsi.
Kelis pirmus forumo gyvavimo metus būdavo baisu prie jo neprisijungti kasdien 365 dienas per metus, nes nežinodavai, kas gali nutikti. Šiandien esu laimingas, kad Uždarbis.lt administravimas nepriklauso nuo vieno žmogaus. Net jeigu aš dingčiau, niekas nesugriūtų: dabartiniai administratoriai pajutę poreikį savo nuožiūra gali pakviesti naujus moderatorius (galiojant veto teisei: visi administratoriai tai kandidatūrai turi pritarti), su kuriais jų principai sutampa, o tai reiškia – kad sutampa ir su mano. Tuo įsitikinau visiškai nesikišdamas į paskutinę moderatorių atranką prieš kelis metus.
Tad turbūt pagrindinė pamoka, kurią išmokau per visus devynerius Uždarbis.lt metus: atrasti ir vertinti žmones, kurie patekę į bet kokią situaciją priimtų tokį patį ar – dažniausiai – geresnį sprendimą, nei priimčiau pats. Be jų šis forumas niekada nebūtų sulaukęs šimtatūkstantinės auditorijos. Be Uždarbis.lt komandos – visų dabartinių ir buvusių administratorių ir moderatorių – nebūtų Uždarbis.lt.
Jei kam nors įdomu, kas tie paslaptingieji VIP nariai, kurių dauguma forume dabar beveik nesireiškia, – atkreipkite dėmesį į jų registracijos datas. Dauguma jų – tai žmonės, kurie buvo šalia Uždarbis.lt savo darbais, patarimais ir naudingais pranešimais tuomet, kai jis buvo dar kudikystėje. Tik dėka to laiko, kurie jį praleido rūpindamiesi menku ir mažai žinomu forumu, jis yra šiandien toks, koks yra dabar. Tavęs čia tikriausiai šiandien nebūtų, jei pirmaisiais gyvavimo metais ta maža grupelė žmonių nebūtų aukojusi savo laiko jo moderavimui, neleisdama įsigalėti chaosui, ir – svarbiausia – jei nebūtų kūrusi įdomaus turinio, dėl kurio prie mūsų jungėsi vis daugiau ir daugiau protingų žmonių, kol galiausiai šį forumą atradai ir tu. Jie yra VIP – very important people – nes savo momentu jie tokie šiam forumui ir buvo – vieni svarbiausių.
Ateityje – kitaip?
Visus devynerius metus Uždarbis.lt tobulėjo identikuojant iškilusias problemas ir ieškant joms geriausių sprendimų – kartais tai taisyklių papildymai, kartais naujos funkcijos – kaip atsiliepimų ir tapatybės sistemos, apgavysčių forume skaičių sumažinusios daug kartų ir leidusios nepažįstamiems žmonėms vieni kitais pasitikėti.
Įdomu tai, kad pasiekėme daugiau nei 120 000 unikalių lankytojų per mėnesį ribą niekada neturėję nė vieno žmogaus, prie šios svetainės dirbančio pilnu etatu (ne visai teisingam palyginimui: "Verslo žinios", turinčios panašų lankomumą, samdo 100 žmonių).
Ką tuomet Uždarbis.lt galėtų pasiekti, jei turėtų komandą, dirbančią prie šio puslapio pilną darbo dieną kasdien ir nusistačiusią sau ilgalaikius tikslus?
Pagrindinis iššūkis
Kaip galėtume apibrėžti daugumą Uždarbis.lt narių? 12-36 metų amžiaus; vyriškos lyties; moksleivis, studentas, laisvai samdomas darbuotojas, verslininkas arba žmogus, turintis nuolatinį darbą ir svajojantis jo kada nors atsikratyti; besidomintis ar užsiimantis verslu, technologijomis, pokeriu, lažybos, asmeniniu tobulėjimo ar politika.
Dabar pagalvokite, kiek tokių žmonių asmeniškai pažįstate. Kiek iš jų nuolatos lankosi šiame forume? Kiek yra kažkada lankęsi, bet daugiau niekada negrįžę? Kiek iš jų apskritai yra apie jį ką nors girdėję?
Kur link aš lenkiu? Manau, kad Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių žmonių (pagalvokite vien apie visus verslo, ekonomikos ir informatikos krypčių studentus bei neseniai baigusiuosius), kuriems Uždarbis.lt galėtų tapti vienu svarbiausių žinių šaltiniu, – bet toks šiandien nėra.
Kodėl nėra? Kodėl daugybė jaunų žmonių, kurie domisi tais pačiais dalykais, apie kuriuos diskutuojame Uždarbis.lt, nėra nuolatiniai šio puslapio lankytojai? Aš to klausiu savęs paskutines tris savaites.
Pažiūrėkime kitu kampu – kaip Uždarbis.lt paskutiniais metais atrodo panašių lietuviškų svetainių kontekste:
Lyginant Uždarbis.lt su panašiomis svetainėmis galima padaryti porą išvadų:
Uždarbis.lt iš esmės niekuo nenusileidžia populiariausiams tos pačios tematikos – verslo ir technologijų – portalams Uždarbis.lt smarkia atsilieka nuo populiariausių Lietuvoje to paties pobūdžio – lankytojų kuriamo turinio – svetainių Bet pati svarbiausia man atrodo ta beveik visiškai tiesi linija, kuria išreikštas mūsų lankomumo kitimas. Tai reiškia, kad per paskutinius pusantrų metų Uždarbis.lt visiškai neauga: jeigu praėjusį mėnesį prie forumo prisijungė 1 000 naujų narių, reiškia, tiek pat jų čia ir nustojo lankytis.
Kitaip sakant, Uždarbis.lt šiandien yra tarsi kiauras kibiras: į jį gali pilti vandenį, bet kol jo apačioje bus skylė (priežastis, dėl kurios tiek užsiregistravusių narių forumą apleidžia), tol tas kibiras niekada neprisipildys – nepasieks to, kas jame telpa (kiek realiai lankytojų Uždarbis.lt galėtų turėti).
Koks pagrindinis rodiklis, kurį reikėtų siekti pagerinti? Ne lankytojų, ne registracijų, bet aktyvių narių – tų, kurie prisijungė prie Uždarbis.lt per paskutines 30 dienų, skaičius. Šiandien Uždarbis.lt turi 6 000 aktyvių narių, iš kurių 2 400 (40%) prie forumo prisijungia kasdien. Tai reiškia, kad turime dar apie 50 000 žmonių, kurie kažkada skyrė laiko tam, kad čia užsiregistruotų, bet galiausiai neberado to, dėl ko vertėtų sugrįšti. Mums reikia juos susigrąžinti.
Taigi klausimas, kurį šiomis dienomis sprendžiu: ką reikėtų keisti, kad Uždarbis.lt taptų vieta, į kurią daugiau žmonių sugrįžtų kasdien? Ko trūksta, kad čia pradėtų lankytis panašius pomėgius turintys mūsų pažįstami?
Galbūt forumai – tai interneto praeitis? Per paskutinį dešimtmetį sparčiausiai augusios interneto bendruomenės naudojo visai kitus diskusijų formatus. Galbūt Uždarbis.lt turėtų pereiti prie Reddit, Quora, StackExchange ar kito formato?
Visa tai atviri klausimai kiekvienam. Būtų įdomu sužinoti jūsų mintis, kokį Uždarbis.lt norėtume matyti ateityje.
Statistika
Per metus narių padaugėjo nuo 48 300 iki 60 500, pranešimų – nuo 1 833 100 iki 2 139 393, o lankomumas nuo 16 500 iki 20 000 narių kasdien.
Metų forumiete 2012 šiemet tapo zyzuole.
Naudingiausi nariai
Tikriausiai ne vienas greitai permetęs tekstą akimis nusprendė nesivarginti jį visą skaityti ir atkeliavo tiesiai čia. Matyt, ne veltui – antrus metus iš eilės skelbiu daugiausiai "mėgstamų" pranešimų (surinkusių 10 ir daugiau reputacijos taškų) per 2012-tuosius metus parašiusių narių sąrašą.
Šiemet bent vieną mėgstamą komentarą parašė daugiau nei pusė tūkstančio narių (533) – tai šiek tiek daugiau nei pernai (464). Visą sąrašą rasite čia (ieškoti savęs: CTRL + F).
Kaip ir pernai, Uždarbis.lt marškinėliai priklauso kiekvienam, kuris parašė 5 arba daugiau "Mėgstamų" pranešimų:
Tai turi būti tavo pirmieji Uždarbis.lt marškinėliai (dalis narių juos jau yra gavę) Reikalingas pašto adresas Lietuvoje, į kurį marškinėlius galėtume nusiųsti Norėdami atrasti marškinėlius savo pašto dėžutėje, paminėti nariai turėtų parašyti man AŽ tema "MARŠKINĖLIAI" (būtinai taip, didžiosiomis, kad nepasimestų tarp kitų žinučių) iki sausio 16 dienos su:
Savo dydžiu (S, M, L, XL...) Lytimi (V / M) Adresu Lietuvoje (įskaitant pašto indeksą, kurį galite sužinoti post.lt) Jei jokių nesklandumų nekils, marškinėliai bus pasiūti specialiai pagal jūsų nurodytus dydžius ir išsiųsti tiesiai jums iki vasario 15 dienos.
Pabaigai
Dabar pagalvojau, kad 9 – tai pusė pilnametystės. Kur mes visi būsime po dar devynerių? Tikiuosi, kad Uždarbis.lt tuo metu turės jau ne vieną savo milijonierių :)
Tradičiškai, šiek tiek istorijos akimirkų – tiems, kurie buvo kartu, ir tiems, kurie dar bus.
autokill gavo reakciją nuo European Jauno šiauliečio įmonei sunkmetis tapo tramplinu į sėkmę
autokill gavo reakciją nuo smiriusz Lietuvių pristatyta el. bankininkystės sistema sužavėjo tarptautinę bendruomenę