SofteriZ

SEO pradmenis gali gauti is paprastos SEO knygos - daug dalyku dar dabar veikia, pagrindine info gali rasti nemokamai internete. Per kursus turbutr gausi ta pacia info, kazkokiu super hacku negausi, kitas dalykas tai, kad SEO nuolatos kinta tai nera skirtumo ar tu gausi info is knygos ar is nemazai kainuojanciu kursu, bet kas savaite ar menesi tau reikes atnaujinti zinias. Tavo vietoj pasidomeciau free informacija youtube ar bloguose, tada suprates pagrindus gali ieskoti seo specialisto

Man labiau apmaudu dėl tipinio lietuvio komentaro, kuriam ką beduosi - tas negerai. :)

Man labiau apmaudu dėl tipinio lietuvio komentaro, kuriam ką beduosi - tas negerai. :)

Tai ir puiku jei tarp vaikų, SAMP'o domenų mažiau liks. Mažiau agresijos, geriau pasidžiauk, kad Lietuvoje ne viskas vien tik brangsta, nejau ir į parduotuvę atėjus kasininkus plūsti, kodėl kiaušiniams akciją padarė? :)

Telenovela presenta

Man labiau apmaudu dėl tipinio lietuvio komentaro, kuriam ką beduosi - tas negerai. :)

Tai ir puiku jei tarp vaikų, SAMP'o domenų mažiau liks. Mažiau agresijos, geriau pasidžiauk, kad Lietuvoje ne viskas vien tik brangsta, nejau ir į parduotuvę atėjus kasininkus plūsti, kodėl kiaušiniams akciją padarė? :)

Man labiau apmaudu dėl tipinio lietuvio komentaro, kuriam ką beduosi - tas negerai. :)

Man labiau apmaudu dėl tipinio lietuvio komentaro, kuriam ką beduosi - tas negerai. :)

Man labiau apmaudu dėl tipinio lietuvio komentaro, kuriam ką beduosi - tas negerai. :)

Tai net ir amfetaminas yra nootropic. :) Modafinil nėra labai natūralus produktas, bet irgi skaitos nootropic.
 
P.S jei turit kažkokių klausimų šia tema, nemažai research padariau, tai galit manęs per PM pasiklausinėt to kas įdomu. Buvau sukūręs temą, bet dėl supermamyčių ją teko pašalinti.

Man labiau apmaudu dėl tipinio lietuvio komentaro, kuriam ką beduosi - tas negerai. :)

Investavimas į internetinius projektus kurie neša pelną arba turi potencialo. Bet kokiu atveju manau bet kam atrodytų geriau prisėst prie kompiuterio ir rašyt eilutes, nei nešiot dėžes ar skrost žuvis fabrike. ;) Tad aktyvumas ne kliūtis, jei tik jauti, kad tą suvoki ir tau tas įdomu.

Kaip ir kiekvieną kart sakau, programavimui nėra amžiaus limito, tave samdytų nors ir 50m būtum, svarbu tai ką žinai, o ne tai kiek tau metų. Gi ne į modelius darbintis eini. :)

Nors šiemet ir nepatekau į šauktinius, trumpai galiu aprašyti kas ten dedas ir kodėl visi taip vengia atlikti tą savanorišką tarnybą, ką girdėjau iš draugų kurie ten nuėjo savo noru.
 
Visų pirma aš tikrai nesu tas, kuris labai norėtų kariaut, ko gero dauguma tokių pasireikš ir šioje temoje (ir aišku, neapsieisim be patriotų, kurie mane už tokias mintis nurašys į šuns dienas). Tiesiog jei aš nenoriu kariaut, tikrai nelaikau savęs valstybės priešu ir nesu iš stumiančių ant valdžios, gyvenančio su tėvais ir viskuo besiskundžiančių lietuvių. Tiesiog kariuomenė yra ne man. Paprasčiausiai nematau savęs ateityje pritaikant kažkur šias žinias ar sugebėjimus, o dar ta mintis, kad tai yra "privaloma", tik labiau stumia mane nuo visos šitos nesąmonės.
 
Vienas mano geras draugas nuėjo į kariuomenę praeitamet kaip savanoris. Tiesa sakant labiau pavargusio ir nieko nebenorinčio, morališkai išsekinto žmogaus reikėtų paieškot. Ir jis tikrai nėra koks pagaliukas, kuris gavęs 50 atsispaudimų numirs, kaip tik gan stambaus ir tvirto sudėjimo vaikinas.
 
Taigi, kas vyksta viduje? Vadai ten yra aukščiausio laipsnio pakopa. Neduok Dieve kažko neišgirsi ar pamirši pasakyt "tamsta", gausi dėžes tampyt visai dienai kaip pamoką, nes klysti ar pamiršti kažko negali. Nesunku susidaryti nuomonę ar labai ten daug žmogiškumo. Kariuomenėje žinoma turi būti disciplina, bet sutikim, viskam yra ribos.
 
Visiškai tie patys "vėrchų" įstatymai kaip kokiam kalėjime, didžiausi "prikoliukai" apie lytinius organus, išgerto alkoholio kiekį, kaip kas kam į snukį davė, žodžiu apie publiką galit susidaryt nuomonę. Skaitai knygą - vadinas esi nevykėlis arba "nerdas", niekam neįdomi tavo sveikatos būklė, moraliniai aspektai, tu paprasčiausia negali paprieštaraut ten esančios publikos gyvenimo būdui, nes tada jiems būsi "lūzeris" ir nesiskaitys su tavim visiškai, nes žinos, kad gali su tavim elgtis kaip tik nori. Žodžiu, turi prisitaikyt patekęs tarp žemo intelekto žmonių (nesakau, jog ten visi tokie, bet tikrai yra tiek, kad norėtum iš ten dingt), atsiribot visiškai irgi nepavyks, nes vėlgi, laikys lūzeriu kuris net šnekėt nesugeba.
 
Tai ar tikrai verta taip praleisti savo 9 mėnesius žmogui, kurio IQ yra didesnis nei daugumos ten esančių? Kad ir gausi tą "pustrečio tūkstančio eurų" (dauguma mėgsta sakyt, kad verta būti savanoriu ir dėl pinigų). Realiai užsienyje dirbdamas bet kokiam fabrike ar mcdonalde (ko gero ten ir publika geresnė būtų) per tuos 9 mėnesius uždirbtum dvigubai / trigubai didesnes sumas.
 
Apibendrinus: nesakau, kad privalomoji tarnyba yra pragaras kurio neįmanoma ištverti - šuo ir kariamas pripranta, bet tiesiog jei žmogus sugeba prisitaikyti prie ten esančios publikos ir rėžimo - jam gerai, šiuo atveju aš - nesugebėčiau ir to nesigėdiju. Aišku, čia tik mano nuomonė, pats ten nebuvau ir kalbu tik apie tai, ką girdėjau iš draugų, kurie pasirinko tokį kelią. Nei vienas juo nesidžiaugė.

Nors šiemet ir nepatekau į šauktinius, trumpai galiu aprašyti kas ten dedas ir kodėl visi taip vengia atlikti tą savanorišką tarnybą, ką girdėjau iš draugų kurie ten nuėjo savo noru.
 
Visų pirma aš tikrai nesu tas, kuris labai norėtų kariaut, ko gero dauguma tokių pasireikš ir šioje temoje (ir aišku, neapsieisim be patriotų, kurie mane už tokias mintis nurašys į šuns dienas). Tiesiog jei aš nenoriu kariaut, tikrai nelaikau savęs valstybės priešu ir nesu iš stumiančių ant valdžios, gyvenančio su tėvais ir viskuo besiskundžiančių lietuvių. Tiesiog kariuomenė yra ne man. Paprasčiausiai nematau savęs ateityje pritaikant kažkur šias žinias ar sugebėjimus, o dar ta mintis, kad tai yra "privaloma", tik labiau stumia mane nuo visos šitos nesąmonės.
 
Vienas mano geras draugas nuėjo į kariuomenę praeitamet kaip savanoris. Tiesa sakant labiau pavargusio ir nieko nebenorinčio, morališkai išsekinto žmogaus reikėtų paieškot. Ir jis tikrai nėra koks pagaliukas, kuris gavęs 50 atsispaudimų numirs, kaip tik gan stambaus ir tvirto sudėjimo vaikinas.
 
Taigi, kas vyksta viduje? Vadai ten yra aukščiausio laipsnio pakopa. Neduok Dieve kažko neišgirsi ar pamirši pasakyt "tamsta", gausi dėžes tampyt visai dienai kaip pamoką, nes klysti ar pamiršti kažko negali. Nesunku susidaryti nuomonę ar labai ten daug žmogiškumo. Kariuomenėje žinoma turi būti disciplina, bet sutikim, viskam yra ribos.
 
Visiškai tie patys "vėrchų" įstatymai kaip kokiam kalėjime, didžiausi "prikoliukai" apie lytinius organus, išgerto alkoholio kiekį, kaip kas kam į snukį davė, žodžiu apie publiką galit susidaryt nuomonę. Skaitai knygą - vadinas esi nevykėlis arba "nerdas", niekam neįdomi tavo sveikatos būklė, moraliniai aspektai, tu paprasčiausia negali paprieštaraut ten esančios publikos gyvenimo būdui, nes tada jiems būsi "lūzeris" ir nesiskaitys su tavim visiškai, nes žinos, kad gali su tavim elgtis kaip tik nori. Žodžiu, turi prisitaikyt patekęs tarp žemo intelekto žmonių (nesakau, jog ten visi tokie, bet tikrai yra tiek, kad norėtum iš ten dingt), atsiribot visiškai irgi nepavyks, nes vėlgi, laikys lūzeriu kuris net šnekėt nesugeba.
 
Tai ar tikrai verta taip praleisti savo 9 mėnesius žmogui, kurio IQ yra didesnis nei daugumos ten esančių? Kad ir gausi tą "pustrečio tūkstančio eurų" (dauguma mėgsta sakyt, kad verta būti savanoriu ir dėl pinigų). Realiai užsienyje dirbdamas bet kokiam fabrike ar mcdonalde (ko gero ten ir publika geresnė būtų) per tuos 9 mėnesius uždirbtum dvigubai / trigubai didesnes sumas.
 
Apibendrinus: nesakau, kad privalomoji tarnyba yra pragaras kurio neįmanoma ištverti - šuo ir kariamas pripranta, bet tiesiog jei žmogus sugeba prisitaikyti prie ten esančios publikos ir rėžimo - jam gerai, šiuo atveju aš - nesugebėčiau ir to nesigėdiju. Aišku, čia tik mano nuomonė, pats ten nebuvau ir kalbu tik apie tai, ką girdėjau iš draugų, kurie pasirinko tokį kelią. Nei vienas juo nesidžiaugė.

Nors šiemet ir nepatekau į šauktinius, trumpai galiu aprašyti kas ten dedas ir kodėl visi taip vengia atlikti tą savanorišką tarnybą, ką girdėjau iš draugų kurie ten nuėjo savo noru.
 
Visų pirma aš tikrai nesu tas, kuris labai norėtų kariaut, ko gero dauguma tokių pasireikš ir šioje temoje (ir aišku, neapsieisim be patriotų, kurie mane už tokias mintis nurašys į šuns dienas). Tiesiog jei aš nenoriu kariaut, tikrai nelaikau savęs valstybės priešu ir nesu iš stumiančių ant valdžios, gyvenančio su tėvais ir viskuo besiskundžiančių lietuvių. Tiesiog kariuomenė yra ne man. Paprasčiausiai nematau savęs ateityje pritaikant kažkur šias žinias ar sugebėjimus, o dar ta mintis, kad tai yra "privaloma", tik labiau stumia mane nuo visos šitos nesąmonės.
 
Vienas mano geras draugas nuėjo į kariuomenę praeitamet kaip savanoris. Tiesa sakant labiau pavargusio ir nieko nebenorinčio, morališkai išsekinto žmogaus reikėtų paieškot. Ir jis tikrai nėra koks pagaliukas, kuris gavęs 50 atsispaudimų numirs, kaip tik gan stambaus ir tvirto sudėjimo vaikinas.
 
Taigi, kas vyksta viduje? Vadai ten yra aukščiausio laipsnio pakopa. Neduok Dieve kažko neišgirsi ar pamirši pasakyt "tamsta", gausi dėžes tampyt visai dienai kaip pamoką, nes klysti ar pamiršti kažko negali. Nesunku susidaryti nuomonę ar labai ten daug žmogiškumo. Kariuomenėje žinoma turi būti disciplina, bet sutikim, viskam yra ribos.
 
Visiškai tie patys "vėrchų" įstatymai kaip kokiam kalėjime, didžiausi "prikoliukai" apie lytinius organus, išgerto alkoholio kiekį, kaip kas kam į snukį davė, žodžiu apie publiką galit susidaryt nuomonę. Skaitai knygą - vadinas esi nevykėlis arba "nerdas", niekam neįdomi tavo sveikatos būklė, moraliniai aspektai, tu paprasčiausia negali paprieštaraut ten esančios publikos gyvenimo būdui, nes tada jiems būsi "lūzeris" ir nesiskaitys su tavim visiškai, nes žinos, kad gali su tavim elgtis kaip tik nori. Žodžiu, turi prisitaikyt patekęs tarp žemo intelekto žmonių (nesakau, jog ten visi tokie, bet tikrai yra tiek, kad norėtum iš ten dingt), atsiribot visiškai irgi nepavyks, nes vėlgi, laikys lūzeriu kuris net šnekėt nesugeba.
 
Tai ar tikrai verta taip praleisti savo 9 mėnesius žmogui, kurio IQ yra didesnis nei daugumos ten esančių? Kad ir gausi tą "pustrečio tūkstančio eurų" (dauguma mėgsta sakyt, kad verta būti savanoriu ir dėl pinigų). Realiai užsienyje dirbdamas bet kokiam fabrike ar mcdonalde (ko gero ten ir publika geresnė būtų) per tuos 9 mėnesius uždirbtum dvigubai / trigubai didesnes sumas.
 
Apibendrinus: nesakau, kad privalomoji tarnyba yra pragaras kurio neįmanoma ištverti - šuo ir kariamas pripranta, bet tiesiog jei žmogus sugeba prisitaikyti prie ten esančios publikos ir rėžimo - jam gerai, šiuo atveju aš - nesugebėčiau ir to nesigėdiju. Aišku, čia tik mano nuomonė, pats ten nebuvau ir kalbu tik apie tai, ką girdėjau iš draugų, kurie pasirinko tokį kelią. Nei vienas juo nesidžiaugė.

Turbut uzmerktom akim ir uzkistom ausim ten buvai. Arba ir pas tave vakumas galvoj kaip ir 98% kariuomenes publikos iskaitant vadus. Kariuomene yra degradu susirinkimo vieta, kurie nemegsta mastymo reikalaujancios veiklos. Kitaip tariant - gatviniai marozai. Kariuomenej visiskai jokio mastymo nereikia. Butent todel ten yra tokia sistema sukurta, kad tu vergautum hierarchijai. Nemastanciais labai lengva zaist. Viskas paremta fizine jega ir staugimu/rekimu. Ten ju tos sapaliones kiekviena ryta, kad jus cia susirinke ginti Lietuva ir pan. tai toks absoliutus bullshit. Nugirdau kaip vienas vyr.eil sako: as atidirbu nuo 8 iki 17 val ir man ****** tie sauktiniai, gali cia jie kad ir pasikart. Kai baigsiu liepos 2 tarnyba as cia romana parasysiu apie viska, kas ten vyksta. Puse tu vadu zole tasko kiekviena diena, tik niekas to nezino, nes ju netikrina. Visokie eiliniai, vyr. eiliniai uztinusiais veidais po savaitgaliu pastoviai grista. Dabar aisku, kodel dauguma ju yra tokie psichiniai. Nieko nevartojantis zmogus tokiu negaletu buti niekaip naturaliai, nebent suvaidintu.
 
Vien tas dalykas, kad turi mokytis visokias nesamones apie granatsvaidzius ir kulkosvaidzius, kuriu daugiau gyvenime niekada i rankas nepaimsi, tik dar prideda daugiau beprasmiskos egzistencijos tiem 9 menesiam. Kokios tau ten naudingos zinios? Liepos 2 iseisi ir realiam gyvenime nieko nepanaudosi. Tas pats, kas issilaikyt masinos teises, bet gyvenime niekada nevairuot masinos. Miske po suda pabraidzioji pora kartu, wow, such an unbelievable experience. Galiu i savo miskeli prie namu nueit ir po ta pati suda pabraidziosiu ir nereikes 40 kg sveriancios kuprines tyst ant nugaros su dalbajobu is nugaros rekianciu ir gadintis sau sveikata. Kaip tobula komentara parases Softeriz minejo jiem ten ****** ant musu sveikatos ir musu psichologines busenos. Turi daryt, nes taip pasake vakuma galvoj turintis, bemokslis, dalbajobas vadas. Kitu atveju gi nebusi stereotipinis "kariuomenes bahuras". Ir visada prides savo beviltiska argumenta: "O tai ka, jeigu karas butu tai tipo neitum su luztancia nugara nuo svorio"?
 
Sestadieni parvaziuoju namo savaitgaliui ir mano lova neklota visa diena ir man ****** ir niekas neaiskina kaip gyvent. Kita diena gal atsikelsiu ir nuspresiu, kad noriu lova pasiklot, nes man taip susisviete ir man joks dalbajobas atejes neprades svaigt, kad kaldros kampas 1 centimetru blogai uzlenktas - gulkis ir pumpuok pidisoka. Jeigu pats susivoki, kada ir ka reikia daryti, tau nereikia, kad kazkas tau aiskintu ir sektu pamokslus. Butent todel sugebanciam mastyti zmogui kariuomene yra visiskas laiko svaistymas, nes jis pats susivokia, ka ir kada reikia daryti, ir kas jam svarbu/naudinga/nenaudinga. Ka tai pasako? Pasako vel, kad kariuomene skirta degradam, kurie nesugeba mastyt, o hierarchija jais gali manipuliuot savo naudai. Jeigu tu pats nesusivoki, kada tau reikalinga disciplina, o kada gali pohujisto rezima ijungt, tai tau jokios armijos nepades. Armijoj tu viska darai ne del to, kad pats uzsinorejai ir sumastei. Tu darai, nes tau pasake. Sugrisi i civilini gyvenima ir vel darysi tai, ka tu jau anksciau darydavai ir kariuomene jokios naudos nebus davusi. Jeigu kazkas nori pasikeist kaip asmenybe tai jis pats turi tai susivokti, o ne kad jam kazkas kitas pasakytu. Cia tas pats, kas alkoholika vest per prievarta atsikoduot. Jei jis pats nesupranta, jis niekada neatsikoduos, kad ir 10 armiju sukviestum ji i blaivykla isvezt per prievarta.
 
As siaip nesikeikdavau, bet kaip matot buvimas tarp degradu 4 men kiekviena diena jau pradeda daryti neigiama poveiki mano psichologijai. Pats pradedu jaust, kad vis maziau kantrybes turiu ir jau savaitgali namie visokios smulkmenos nervina, kas anksciau nenervindavo.

Nors šiemet ir nepatekau į šauktinius, trumpai galiu aprašyti kas ten dedas ir kodėl visi taip vengia atlikti tą savanorišką tarnybą, ką girdėjau iš draugų kurie ten nuėjo savo noru.
 
Visų pirma aš tikrai nesu tas, kuris labai norėtų kariaut, ko gero dauguma tokių pasireikš ir šioje temoje (ir aišku, neapsieisim be patriotų, kurie mane už tokias mintis nurašys į šuns dienas). Tiesiog jei aš nenoriu kariaut, tikrai nelaikau savęs valstybės priešu ir nesu iš stumiančių ant valdžios, gyvenančio su tėvais ir viskuo besiskundžiančių lietuvių. Tiesiog kariuomenė yra ne man. Paprasčiausiai nematau savęs ateityje pritaikant kažkur šias žinias ar sugebėjimus, o dar ta mintis, kad tai yra "privaloma", tik labiau stumia mane nuo visos šitos nesąmonės.
 
Vienas mano geras draugas nuėjo į kariuomenę praeitamet kaip savanoris. Tiesa sakant labiau pavargusio ir nieko nebenorinčio, morališkai išsekinto žmogaus reikėtų paieškot. Ir jis tikrai nėra koks pagaliukas, kuris gavęs 50 atsispaudimų numirs, kaip tik gan stambaus ir tvirto sudėjimo vaikinas.
 
Taigi, kas vyksta viduje? Vadai ten yra aukščiausio laipsnio pakopa. Neduok Dieve kažko neišgirsi ar pamirši pasakyt "tamsta", gausi dėžes tampyt visai dienai kaip pamoką, nes klysti ar pamiršti kažko negali. Nesunku susidaryti nuomonę ar labai ten daug žmogiškumo. Kariuomenėje žinoma turi būti disciplina, bet sutikim, viskam yra ribos.
 
Visiškai tie patys "vėrchų" įstatymai kaip kokiam kalėjime, didžiausi "prikoliukai" apie lytinius organus, išgerto alkoholio kiekį, kaip kas kam į snukį davė, žodžiu apie publiką galit susidaryt nuomonę. Skaitai knygą - vadinas esi nevykėlis arba "nerdas", niekam neįdomi tavo sveikatos būklė, moraliniai aspektai, tu paprasčiausia negali paprieštaraut ten esančios publikos gyvenimo būdui, nes tada jiems būsi "lūzeris" ir nesiskaitys su tavim visiškai, nes žinos, kad gali su tavim elgtis kaip tik nori. Žodžiu, turi prisitaikyt patekęs tarp žemo intelekto žmonių (nesakau, jog ten visi tokie, bet tikrai yra tiek, kad norėtum iš ten dingt), atsiribot visiškai irgi nepavyks, nes vėlgi, laikys lūzeriu kuris net šnekėt nesugeba.
 
Tai ar tikrai verta taip praleisti savo 9 mėnesius žmogui, kurio IQ yra didesnis nei daugumos ten esančių? Kad ir gausi tą "pustrečio tūkstančio eurų" (dauguma mėgsta sakyt, kad verta būti savanoriu ir dėl pinigų). Realiai užsienyje dirbdamas bet kokiam fabrike ar mcdonalde (ko gero ten ir publika geresnė būtų) per tuos 9 mėnesius uždirbtum dvigubai / trigubai didesnes sumas.
 
Apibendrinus: nesakau, kad privalomoji tarnyba yra pragaras kurio neįmanoma ištverti - šuo ir kariamas pripranta, bet tiesiog jei žmogus sugeba prisitaikyti prie ten esančios publikos ir rėžimo - jam gerai, šiuo atveju aš - nesugebėčiau ir to nesigėdiju. Aišku, čia tik mano nuomonė, pats ten nebuvau ir kalbu tik apie tai, ką girdėjau iš draugų, kurie pasirinko tokį kelią. Nei vienas juo nesidžiaugė.

Nors šiemet ir nepatekau į šauktinius, trumpai galiu aprašyti kas ten dedas ir kodėl visi taip vengia atlikti tą savanorišką tarnybą, ką girdėjau iš draugų kurie ten nuėjo savo noru.
 
Visų pirma aš tikrai nesu tas, kuris labai norėtų kariaut, ko gero dauguma tokių pasireikš ir šioje temoje (ir aišku, neapsieisim be patriotų, kurie mane už tokias mintis nurašys į šuns dienas). Tiesiog jei aš nenoriu kariaut, tikrai nelaikau savęs valstybės priešu ir nesu iš stumiančių ant valdžios, gyvenančio su tėvais ir viskuo besiskundžiančių lietuvių. Tiesiog kariuomenė yra ne man. Paprasčiausiai nematau savęs ateityje pritaikant kažkur šias žinias ar sugebėjimus, o dar ta mintis, kad tai yra "privaloma", tik labiau stumia mane nuo visos šitos nesąmonės.
 
Vienas mano geras draugas nuėjo į kariuomenę praeitamet kaip savanoris. Tiesa sakant labiau pavargusio ir nieko nebenorinčio, morališkai išsekinto žmogaus reikėtų paieškot. Ir jis tikrai nėra koks pagaliukas, kuris gavęs 50 atsispaudimų numirs, kaip tik gan stambaus ir tvirto sudėjimo vaikinas.
 
Taigi, kas vyksta viduje? Vadai ten yra aukščiausio laipsnio pakopa. Neduok Dieve kažko neišgirsi ar pamirši pasakyt "tamsta", gausi dėžes tampyt visai dienai kaip pamoką, nes klysti ar pamiršti kažko negali. Nesunku susidaryti nuomonę ar labai ten daug žmogiškumo. Kariuomenėje žinoma turi būti disciplina, bet sutikim, viskam yra ribos.
 
Visiškai tie patys "vėrchų" įstatymai kaip kokiam kalėjime, didžiausi "prikoliukai" apie lytinius organus, išgerto alkoholio kiekį, kaip kas kam į snukį davė, žodžiu apie publiką galit susidaryt nuomonę. Skaitai knygą - vadinas esi nevykėlis arba "nerdas", niekam neįdomi tavo sveikatos būklė, moraliniai aspektai, tu paprasčiausia negali paprieštaraut ten esančios publikos gyvenimo būdui, nes tada jiems būsi "lūzeris" ir nesiskaitys su tavim visiškai, nes žinos, kad gali su tavim elgtis kaip tik nori. Žodžiu, turi prisitaikyt patekęs tarp žemo intelekto žmonių (nesakau, jog ten visi tokie, bet tikrai yra tiek, kad norėtum iš ten dingt), atsiribot visiškai irgi nepavyks, nes vėlgi, laikys lūzeriu kuris net šnekėt nesugeba.
 
Tai ar tikrai verta taip praleisti savo 9 mėnesius žmogui, kurio IQ yra didesnis nei daugumos ten esančių? Kad ir gausi tą "pustrečio tūkstančio eurų" (dauguma mėgsta sakyt, kad verta būti savanoriu ir dėl pinigų). Realiai užsienyje dirbdamas bet kokiam fabrike ar mcdonalde (ko gero ten ir publika geresnė būtų) per tuos 9 mėnesius uždirbtum dvigubai / trigubai didesnes sumas.
 
Apibendrinus: nesakau, kad privalomoji tarnyba yra pragaras kurio neįmanoma ištverti - šuo ir kariamas pripranta, bet tiesiog jei žmogus sugeba prisitaikyti prie ten esančios publikos ir rėžimo - jam gerai, šiuo atveju aš - nesugebėčiau ir to nesigėdiju. Aišku, čia tik mano nuomonė, pats ten nebuvau ir kalbu tik apie tai, ką girdėjau iš draugų, kurie pasirinko tokį kelią. Nei vienas juo nesidžiaugė.

Nors šiemet ir nepatekau į šauktinius, trumpai galiu aprašyti kas ten dedas ir kodėl visi taip vengia atlikti tą savanorišką tarnybą, ką girdėjau iš draugų kurie ten nuėjo savo noru.
 
Visų pirma aš tikrai nesu tas, kuris labai norėtų kariaut, ko gero dauguma tokių pasireikš ir šioje temoje (ir aišku, neapsieisim be patriotų, kurie mane už tokias mintis nurašys į šuns dienas). Tiesiog jei aš nenoriu kariaut, tikrai nelaikau savęs valstybės priešu ir nesu iš stumiančių ant valdžios, gyvenančio su tėvais ir viskuo besiskundžiančių lietuvių. Tiesiog kariuomenė yra ne man. Paprasčiausiai nematau savęs ateityje pritaikant kažkur šias žinias ar sugebėjimus, o dar ta mintis, kad tai yra "privaloma", tik labiau stumia mane nuo visos šitos nesąmonės.
 
Vienas mano geras draugas nuėjo į kariuomenę praeitamet kaip savanoris. Tiesa sakant labiau pavargusio ir nieko nebenorinčio, morališkai išsekinto žmogaus reikėtų paieškot. Ir jis tikrai nėra koks pagaliukas, kuris gavęs 50 atsispaudimų numirs, kaip tik gan stambaus ir tvirto sudėjimo vaikinas.
 
Taigi, kas vyksta viduje? Vadai ten yra aukščiausio laipsnio pakopa. Neduok Dieve kažko neišgirsi ar pamirši pasakyt "tamsta", gausi dėžes tampyt visai dienai kaip pamoką, nes klysti ar pamiršti kažko negali. Nesunku susidaryti nuomonę ar labai ten daug žmogiškumo. Kariuomenėje žinoma turi būti disciplina, bet sutikim, viskam yra ribos.
 
Visiškai tie patys "vėrchų" įstatymai kaip kokiam kalėjime, didžiausi "prikoliukai" apie lytinius organus, išgerto alkoholio kiekį, kaip kas kam į snukį davė, žodžiu apie publiką galit susidaryt nuomonę. Skaitai knygą - vadinas esi nevykėlis arba "nerdas", niekam neįdomi tavo sveikatos būklė, moraliniai aspektai, tu paprasčiausia negali paprieštaraut ten esančios publikos gyvenimo būdui, nes tada jiems būsi "lūzeris" ir nesiskaitys su tavim visiškai, nes žinos, kad gali su tavim elgtis kaip tik nori. Žodžiu, turi prisitaikyt patekęs tarp žemo intelekto žmonių (nesakau, jog ten visi tokie, bet tikrai yra tiek, kad norėtum iš ten dingt), atsiribot visiškai irgi nepavyks, nes vėlgi, laikys lūzeriu kuris net šnekėt nesugeba.
 
Tai ar tikrai verta taip praleisti savo 9 mėnesius žmogui, kurio IQ yra didesnis nei daugumos ten esančių? Kad ir gausi tą "pustrečio tūkstančio eurų" (dauguma mėgsta sakyt, kad verta būti savanoriu ir dėl pinigų). Realiai užsienyje dirbdamas bet kokiam fabrike ar mcdonalde (ko gero ten ir publika geresnė būtų) per tuos 9 mėnesius uždirbtum dvigubai / trigubai didesnes sumas.
 
Apibendrinus: nesakau, kad privalomoji tarnyba yra pragaras kurio neįmanoma ištverti - šuo ir kariamas pripranta, bet tiesiog jei žmogus sugeba prisitaikyti prie ten esančios publikos ir rėžimo - jam gerai, šiuo atveju aš - nesugebėčiau ir to nesigėdiju. Aišku, čia tik mano nuomonė, pats ten nebuvau ir kalbu tik apie tai, ką girdėjau iš draugų, kurie pasirinko tokį kelią. Nei vienas juo nesidžiaugė.

Nors šiemet ir nepatekau į šauktinius, trumpai galiu aprašyti kas ten dedas ir kodėl visi taip vengia atlikti tą savanorišką tarnybą, ką girdėjau iš draugų kurie ten nuėjo savo noru.
 
Visų pirma aš tikrai nesu tas, kuris labai norėtų kariaut, ko gero dauguma tokių pasireikš ir šioje temoje (ir aišku, neapsieisim be patriotų, kurie mane už tokias mintis nurašys į šuns dienas). Tiesiog jei aš nenoriu kariaut, tikrai nelaikau savęs valstybės priešu ir nesu iš stumiančių ant valdžios, gyvenančio su tėvais ir viskuo besiskundžiančių lietuvių. Tiesiog kariuomenė yra ne man. Paprasčiausiai nematau savęs ateityje pritaikant kažkur šias žinias ar sugebėjimus, o dar ta mintis, kad tai yra "privaloma", tik labiau stumia mane nuo visos šitos nesąmonės.
 
Vienas mano geras draugas nuėjo į kariuomenę praeitamet kaip savanoris. Tiesa sakant labiau pavargusio ir nieko nebenorinčio, morališkai išsekinto žmogaus reikėtų paieškot. Ir jis tikrai nėra koks pagaliukas, kuris gavęs 50 atsispaudimų numirs, kaip tik gan stambaus ir tvirto sudėjimo vaikinas.
 
Taigi, kas vyksta viduje? Vadai ten yra aukščiausio laipsnio pakopa. Neduok Dieve kažko neišgirsi ar pamirši pasakyt "tamsta", gausi dėžes tampyt visai dienai kaip pamoką, nes klysti ar pamiršti kažko negali. Nesunku susidaryti nuomonę ar labai ten daug žmogiškumo. Kariuomenėje žinoma turi būti disciplina, bet sutikim, viskam yra ribos.
 
Visiškai tie patys "vėrchų" įstatymai kaip kokiam kalėjime, didžiausi "prikoliukai" apie lytinius organus, išgerto alkoholio kiekį, kaip kas kam į snukį davė, žodžiu apie publiką galit susidaryt nuomonę. Skaitai knygą - vadinas esi nevykėlis arba "nerdas", niekam neįdomi tavo sveikatos būklė, moraliniai aspektai, tu paprasčiausia negali paprieštaraut ten esančios publikos gyvenimo būdui, nes tada jiems būsi "lūzeris" ir nesiskaitys su tavim visiškai, nes žinos, kad gali su tavim elgtis kaip tik nori. Žodžiu, turi prisitaikyt patekęs tarp žemo intelekto žmonių (nesakau, jog ten visi tokie, bet tikrai yra tiek, kad norėtum iš ten dingt), atsiribot visiškai irgi nepavyks, nes vėlgi, laikys lūzeriu kuris net šnekėt nesugeba.
 
Tai ar tikrai verta taip praleisti savo 9 mėnesius žmogui, kurio IQ yra didesnis nei daugumos ten esančių? Kad ir gausi tą "pustrečio tūkstančio eurų" (dauguma mėgsta sakyt, kad verta būti savanoriu ir dėl pinigų). Realiai užsienyje dirbdamas bet kokiam fabrike ar mcdonalde (ko gero ten ir publika geresnė būtų) per tuos 9 mėnesius uždirbtum dvigubai / trigubai didesnes sumas.
 
Apibendrinus: nesakau, kad privalomoji tarnyba yra pragaras kurio neįmanoma ištverti - šuo ir kariamas pripranta, bet tiesiog jei žmogus sugeba prisitaikyti prie ten esančios publikos ir rėžimo - jam gerai, šiuo atveju aš - nesugebėčiau ir to nesigėdiju. Aišku, čia tik mano nuomonė, pats ten nebuvau ir kalbu tik apie tai, ką girdėjau iš draugų, kurie pasirinko tokį kelią. Nei vienas juo nesidžiaugė.

Nea neatsiras, savaitgaliais galima ir protingiau leisti laiką, nei už mokesčių mokėtojų pinigus lakstyti su šautuvėliais miške.

Sveiki,
 
dirbu prie projekto, kuris lygina jūsų e-shopo prekių kainą su pasirinktais konkurentais. Konfigūracija paprasta - įvedate savo prekes (url), prie prekės įvedate konkurentų analogiškas prekes (irgi url) ir viskas. Kas dieną gausite ataskaitą kokias pozicijas užima jūsų prekės (nukrito, pakilo - deviacijos lentelė), taip pat galite susikonfigūruoti pranešimus esant tam tikrom sąlygom: tapote pigiausias/brangiausias, konkurentas tapo X% pigesnis/brangesnis ir pan.
 
Kodėl nemokamai? Reikia realių naudotojų iš kurių gaučiau feedbacką.
 
Registracija: http://use.competition.tools/register
 
Prisegu keletą foto.
 
TODO sąraše yra šie punktai:
 


 
Rekomenduojama kaina (paskaičiuota sistemos)
API kainų rekomendacijai, pozicijos stebėjimui
Automatiniai AdWords
Kategorijos

Tarkime sugedo šaldytuvas ir turite mobilią aplikaciją "Meistras į namus", per kurią galite užsisakyti norimą meistrą, pasirinkdami norimą laiką ir iš kart gaudami apytikslę kainą (matote meistro nuotrauką/vardą/atsiliepimus). Žinote meistro užimtumą savaitės bėgyje ir galite užsisakyti tai dienai ir laikui kuriam reikia. Darbams suteikiama mėnesio garantija, jeigu kažkas ne taip, meistras grįžta ir sutvarko nemokamai. Visi meistrai priklauso vienai įmonei, yra patikrinti. Ar naudotumėtės tokia paslauga?