zawe

[Atnaujinta 2014-08-28]
Kadangi įrašas yra priskirtas prie svarbių, nedera laikyti neaktualios informacijos, tad atnaujinu, papildau naujais tinklalapiais, mintimis.
 
Straipsnių talpinimas - ar tai naudinga ir ką tai duoda?
Straipsnių katalogai, dar vadinami seo straipsnių katalogais, kuriuose talpinami straipsniai su nuorodomis į jūsų tinklalapį. Seo straipsnių talpinimas yra vienas iš tinklalapio optimizavimo būdų. Iš principo, galima tai vadinti ir reklama.
 
Naudinga. Patalpinę straipsnį su nuorodomis į straipsnių katalogą ar tinklalapį taip reklamuojate savo produktus, prekes, paslaugas ar tiesiog patį tinklalapį. Tai taip pat puikus įrankis kurti nuorodų tinklą (išorinis SEO) – dėdami nuorodas ant norimų raktažodžių keliate savo galimybes paieškoje būti rastiems pagal konkretų raktažodį.
 
Reikėtų nepamiršti, kad Google tiesiog "pamišusi" dėl unikalaus turinio. Tad tą patį straipsnį keldami į skirtingas straipsnių direktorijas naudos negausite - laimės pirmas suindeksuotas straipsnis, o kiti taip ir liks klonais(o gal klaunais, nes iš jų paieškos sistemos tik juokiasi). Nepamirškite – straipsnyje geriausia įrašyti 1-2 nuorodas. Daugiau gali atrodyti kaip spam'as.
 
Lietuvoje vyrauja mokami, nemokami ir privatūs straipsnių katalogai.
 
Nemokami - tai tinklalapiai kuriuose galite nemokamai užsiregistruoti ir talpinti straipsnius arba nusiųsti straipsnius administratoriui pasinaudojus specialia forma. Privalumas: nemokamas. Trūkumas: dažnai užkištas spamu, nes talpinti gali visi.
 
Mokami – tai tinklalapiai, kuriuose registracija yra mokama, tačiau užsiregistravus galima talpinti neribotą kiekį. Visgi, registracijos mokestis atbaido spamerius, be to egzistuoja taisyklės kokie straipsniai gali būti talpinami, tad tokie straipsnių katalogai yra kokybiškesni.
 
Privatūs – tokie, kurie priklauso SEO specialistamsir juose talpinami savų klientų straipsniai arba dėl kiekvieno talpinamo straipsnio yra susitariama individualiai.
 
Taigi lietuviškos straipsnių direktorijos su PA, DA, PR (apie PA, DA esu rašiusi čia)
 

Tinklalapis PA DA PR www.S-i.lt 36 26 4 www.nuolaidubumas.lt 36 23 4 www.zavesys.lt 36 28 4 zuzunaga.eu 35 21 4 ranka.lt 35 25 3 ipamokos.lt 35 26 3 www.czechtourismguide.eu 35 22 3 straipsniu-katalogas.info 35 25 2 taupymas.eu 34 24 2 http://links4u.lt 34 21 3 http://katalogas.tut.lt 34 32 2 www.niekosau.lt 33 20 4 greitiems.com 33 38 3 nobad.eu 33 27 3 lebal.eu 33 20 3 straipsniukatalogas.eu 32 21 2 autoads.lt 32 21 2 www.wyrok.eu 32 19 1 www.shorts.lt 32 18 4 www.solos.lt 31 17 4 www.straipsniukatalogas.lt 31 20 3 www.metadiapason.eu 30 18 2 rewi.eu 30 23 2 www.facebookas.lt 30 18 5 http://www.straipsniai.bcon.lt/ 30 28 3 nona.lt 27 16 2 aksesuarai.info 27 17 1 seo-straipsniai.eu 27 13 0 www.dive-in-languages.eu 26 13 3 cedit.eu 26 11 3 http://www.manopaskola.lt 25 13 0 http://visistraipsniai.lt/ 25 14 2 http://pletkai.lt/ 25 16 0 http://drakan-mu.lt 24 12 4 http://gta-city.lt 24 12 4 http://viluja.lt 24 20 4 serv24.lt 23 13 2 http://www.savaitrastis.lt 23 14 0 http://asmadinga.lt 23 14 4 mcdiamond.lt 22 11 4 diskutuok.lt 19 21 3 skelbrastis.lt/naujienos/ 14 22 0 www.pcw.lt 1 6 5 apptelemetry.lt 1 3 4
 
Surūšiuota pagal PA, kuris tampa vis aktualesnis.
 
Daugelyje sąraše esančių straipsnių katalogų yra mokama registracija, tačiau tarp jų yra ir nemokamų.
Jei žinote tinklalapių, kurie čia nepaminėti – rašykite komentaruose. Iki rugpjūčio 28d komentaruose paminėti tinklalapiai patikrinti ir veikiantys, aktyvūs buvo pridėti prie sąrašo.
 
 
Ypatingomis progomis, turint gerą išdirbtą straipsnį, pristatant naujas paslaugas, prekes ar naują projektą galima taikyti ir į aukštesnio lygio „straipsnių direktorijas“ - žinių/naujienų tinklalapius. Aišku aktyvių nuorodų čia dažniausiai neįdėsi, bet paminėtas įmonės/tinklalapio pavadinimas ir tai, jog tai plačiai auditoriai prieinami tinklalapiai duoda naudos žinomumo didinimui.
 
Visuomet galima siųsti straipsnius redakcijai - visuomet daugiau tikimybės būti pastebėtiems. Tačiau ir be siuntinėjimo, galima patiems talpinti straipsnius į šių naujienų portalų specialius skyrius, kur naujienomis dalinasi patys skaitytojai:
 
 
Elta.lt – informaciją siųsti el.paštu, kaip pranešimą spaudai. Taigi tenka prisiminti koks yra „pranešimo spaudai“ formatas.
Lrytas.lt – taip pat informacija siunčiama el.paštu kaip pranešimas spaudai.
Diena.lt – forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
Balsas.lt - forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
ikrauk.15min.lt – reikalinga registracija. Reklaminiai skelbimai neitin primami, bet galima patalpinti įdomesnius įrašus su nuorodomis.
pilietis.delfi.lt/siusk - registracijos nėra, bet reklaminių neitin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
alfa.lt - registracijos nėra, bet reklaminių ne itin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
vz.lt – reikalinga registracija. Skelbiama patikrinus. Tik su verslu, įmonėmis susijusi informacija. Labiau „pranešimo spaudai“ tipo naujienos
 
Taigi, reklamuoti yra kur ir kaip. Tereikia žinoti, prisitaikyti, rasti „landų“ ir sėkmės!
 
Paprastam žmogui, kuris nusprendė pareklamuoti savo tinklalapį tai tikrai per didelė pramoga eiti, registruotis, laukti registracijos patvirtinimo, sumokėti už galimybę talpinti straipsnius, tuomet įkelti įrašą. Daug paprasčiau yra patikėti tokį darbą žmogui, kuris nuolatos rašo ir kelia įrašus, apie tai kokios tipo naujienas kur galima platinti. Know-how, taip sakant.

Pritariu - sunkiai skaitosi. Reiktų idėją ant kitokio šrifto įgyvendinti.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Nepirkite "unikaliu" ar perrašytu straipsnių iš fiverr ar kitur arba atidžiai patikrinkite perrašydami ranka betikrinant. Kaip supratau išaiškinau labai gylią suktybę, nors viskas ir atrodo labai nekaltai. Reikalas paslėptas kažkokio kitokio tipo kompiuteriniame šrifte. Pateiksiu pavizdį ir manau suprasite:
 
Įveskite į google
 
O dabar:
 
 
Abu tekstai įdentiški, tik antra perrašiau rankiniu budu nuo man parduoto. Google pirmojo tesiog nenuskaito.
 
KAME pakastas šuo ? Šriftas kitoks, bet atrodo laaabai panašiai ? Iš išvaizdos truputi skiriasi, nors notepad'as ir priema tekstą kaip ir yra...
 
Per vėlai pastebėjau.

Yra įmonių, kurios teikia tokias paslaugas, jog užsiregistruoji jų puslapyje ir jeigu atitinki užsakovų reikalavimus, jis apklijuota tavo automobilį reklamomis ir pagal jų kiekį ir kilometražą gauni pinigus, dažniausiai iki 300lt/mėn, tad per metus gaunasi iki 3600Lt. Nemanau, kad atsiras, kas tau nupirks automobilį, apklijuos reklamomis ir leis tau su juo važinėti
 
Nori automobilio-sugebėk jam ir užsidirbti, o ne naiviai tikėkis, kad jis tau iš dangaus nukris :angry: pirmą savo automobilį nusipirkau visą vasarą liedamas prakaitą per du darbus: statybose ir naktiniame darbe; kai nemiegojęs visą naktį turi dar nuo 9 iki 19val prie statybų dirbti. Tad pirma mašina buvo uždirbta juodu darbu, o dabartinė nusipirkta už protu uždirbtus pinigus.
 
Mašina yra visiškas pasyvas, kuris jokios finansinės naudos neatneša. Svajoti apie 5k lt vertės mašina, bet gal net nenumanau, kiek kainuoja išlaikymas ir kiek reikia įdėti tik nupirkus mašiną :huh: dar pagalvok ar tau jos reikia ir ar sugebėsi ją išlaikyti, nes ji už dyką nevažiuoja
 
 

Kadangi teminis vakarėlis, tai reikia sukurti ir atitinkamą atmosferą. Kas yra Helouvyno akcentas? Moliūgas! Тai patalpos kur bus rengiamas vakarėlis turi būti puoštos moliūgais. Tikrai, netikrais, foto ar popieriniais karpiniais čia jau nuo biudžeto priklauso. Būtų fun vidury salės moliūgo formos kioskelį-barą.
 
Kitas svarus dalykas kiostiumai. Tegu dalyviais pasipuošia helouvyniškais kostiumais(pvz). Tik nuspręskite ar jie turi būti juokingi ar gasdinantys. Iš kostiumų seka pagrindinis vakaro akcentas - geriausio kostiumo rinkimai arba geriausio personažo pasirodymas.
O žaidimai - čia jau pilnas internetas patarimų. Ypač tinka žaidimai iš "team bilding" tipo, nes įtrakia daug/visus dalyvius ir yra linksma. O ir vedantysis/organizatorius turi būti toks kur visur prasisuktų ir visus prajudintų. Tam ypač tiktų žinoti kelis vakarėlių triukus(pvz)

Vartotojai ten visi yra delevoperiai/adminai taip kad jiems neįdomu tinklalapis - po poros dienų unlike'ins. Bet pirmai pradžiai surinki kelis fanus visai neblogai. Bent jau savimeilė paglostyta kad like ne"0", o "10" Visgi lietuviškiems FB/twitter yra sudėtinga surinkt. Turiu paskelbus ten vieną FB, tai per parą tik 1 like.

Jei ka saskaita prasides LT1234....

Nemanau, kad labai daug kritikos žmonės susilauks esant geram projektui, tačiau nemokamam dizainui. Juk dauguma nemokamais ir naudojasi.
 
Kada nemokamas dizainas užkliūtu:
 
Jei jis identiškas kitiems, čia reklamuojamiems dizainams.
Jei dizainas ne koks + pati svetainė nieko verta, tuomet prastas/pigus dizainas būtų kaip papildomas kritikos šūvis autoriui :)
 
Kitais atvejais, vargu ar nemokamas dizainas badytų akis ir galėtų dėl to kūrėjas susilaukti 'ėdančios kritikos' :)

Sveiki,
 
Sparčiai didėjant internetinių parduotuvių skaičiui Lietuvoje, nutariau parašyti keletą svarbiausių patarimų, kurie Jums padės savo internetinę parduotuvę padaryti vartotojui patrauklia apsipirkinėjimo vieta.
 
1. Naudokite tik gerai ištestuotą ir parengtą internetinės parduotuvės įrangą. Galybė jau pajungtų internetinių parduotuvių yra vis dar kūrimo stadijoje. Tai gali būti lemtinga Jūsų verslo klaida, nes įvykusi sistemos klaida apmokėjimuose ar pirkinių krepšelyje gali ne tik nubaidyti pirkėją, bet ir užtraukti parduotuvei blogą vardą, kuris tikrai nebus patrauklus pirkėjams. Verta pasidomėti internetinių parduotuvių turinio valdymo sistemomis – jau sukurtomis internetinėmis parduotuvėmis, kurios turi savo pliusų ir minusų. Štai sąrašas populiariausių internetinių parduotuvių tvs: Alegro Cart, Avactis, eCart, ecLime, Magento, OpenCart, Prestashop, Tomato Cart, Zen Cart ir kt. Tačiau jei turite nemažai pinigų – samdykitės programuotoją, kurio paslaugos tikrai atsieis nepigiai, tačiau gausite tai ko norėsite.
 
2. Būkite pasiruošęs netikėtoms situacijoms. Nei viena internetinė parduotuvė nėra apsaugota nuo apmokėjimų ar serverio bei hostingo problemų, todėl tokiuose situacijose vartotoją turite informuoti apie negalimą operaciją ar kitą veiksmą, o ne toliau teikti neveikiančią paslaugą. Kaip tai padaryti? Tiesiog naudokite draugiškus pranešimus kaip „Atsiprašome, bet šiuo metu negalime priimti kreditinių kortelių atsiskaitymų, tačiau vis dar galite pasirinkti kitus apmokėjimo būdus.“. Svarbiausia būkite mandagūs ir taip parodysite, kad Jūs žinote ką darote ir esate pajėgus tai išspręsti.
 
3. Nereikalaukite vartotojo priverstinai registruotis. Versdami vartotoją registruotis per pirmą apsipirkimą jį greitai prarasite. Daugybė vartotojų prekes deda į krepšelį tik dėl to, kad pamatytų kiek jam visa tai kainuos su visais mokesčiais, todėl to neleisdami padaryti prarasite potencialų pirkėją. Juk ne kiekvienas nori ir turi laiko pildyti begales informacinių laukelių, kad nusipirktų kokį nors daiktą.
 
4. Suplanuokite prekių katalogą. Stenkitės jį padaryti kuo paprastesnį, su smulkesnėmis kategorijomis ar drop down‘ų meniu. Taip pat suteikite vartotojui teisę rūšiuoti prekes pagal kainą, gamintoją ir kitus svarbiausius kriterijus, bei matomoje vietoje sukurkite paieškos sistemą kuria lengvai pasinaudojus vartotojas ras prekę. Šiais būdais taupysite vartotojo laiką ir paliksite gerą įspūdį. Taip pat išdėstykite prekes protingai. Pavyzdžiui jei vartotojas ieško nešiojamojo kompiuterio nekiškite jam visų krepšių, pelyčių, klaviatūrų. Tai gali suerzinti pirkėją, nes jis visgo žino ko nori. Jei jam reikės kito dalyko, jis jį susiras.
 
5. Pateikite kuo daugiau informacijos apie prekę. Vartotojas prieš išleisdamas savo sunkiai uždirbtus pinigus tikrai nori įsitikinti, kad teisingai pasirinko. Padėkite jam tai padaryti suteikdami visą reikiamą informaciją apie prekę. Surašykite ne tik charakteristiką, bet ir naudojimą ir kitas smulkmenas, kurios neišmanantiems bus naudingos. Taip pat naudokite tik kokybiškas nuotraukas, kurios atitinka prekę. Geriausiai būtų jei pats jas fotografuotumėte ir nuotraukas apdorotumėte su kuria nors grafikos programa, kad ir pačiu Adobe Photoshop‘u, tačiau būkite solidūs ir naudokite baltą spalvą fone, o ne kokią juodą ar oranžinę. Taip pat galite naudoti nuotraukas iš gamintojų, jos bus kokybiškos ir gražiai atrodys jūsų prekių kataloge.
 
6. Naudokite SSL sertifikatus visur, kur yra vedama svarbi informacija. Pavyzdžiui: registracijos formoje, paskyros redagavime ar apmokėjimuose su kreditine kortele. Taip įrodysite savo klientui, kad yra saugiau ir sukelsite saugumo jausmą.
 
7. Informuokite pirkėją apie jo padarytą veiksmą. Dažniausiai internetinės parduotuvės įvaizdis būna sugadinamas užsakymų metu. Todėl informuokite vartotoją visuose žingsniuose: apmokėjimo, atidėjimo ir pristatymo metu. Taip pagerinsite vartotojo savijautą ir išblaškysite visas abejones. Svarbiausia yra nepasimesti ištikusios problemos metu. Jei baigėsi prekės, sistema neįrašė kokių nors užsakymui reikalingų duomenų – netylėkite. Nerašykite pirkėjui beprasmių el. laiškų, o nedelsdami susisiekite SMS žinute arba dar geriau paskambinkite. Juk daugelis žmonių el. paštą tikrinasi retai, todėl informavimas telefonu yra geriausia išeitis.
 
8. Teikite pirkėjams tiesioginę pagalbą populiariausia programa – Skype. Prireikus vartotojui pagalbos, jis jos nori iškart, ne po valandos ar dviejų, bet iškart. Todėl būkite tam pasiruošę. Nurodykite savo parduotuvės Skype ID matomoje vietoje, rašykite aiškiai, mandagiai ir be gramatinių klaidų, nors klientas rašo ir su jomis.
 
9. Dizainas turi būti subtilus. Venkite spalvų "mišrainės", nes tai sukurs nerimtą įspūdį apie jūsų parduotuvę. Juk patys ne kartą pagalvojote: "Kaip neskoninga..", vos tik užklydę į tinklapį, kuriame panaudotos visos vaivorykštės spalvos. Pasirinkite 2-3 spalvas (kurių tarpe būtų balta); derinkite visus dizaino objektus (bankų, firmų logotipus, nuotraukų rėmelius, tekstus, mygtukus ir t.t.) prie šių spalvų ir nepersistenkite norėdami sukurti modernaus dizaino įvaizdį. Neatsilikite nuo dizaino standartų, tačiau nepamirškite išlaikyti ir subtilumo, nes tai pirkėjui bus svarbiausias rodiklis. Nepamirškite, kad svarbiausia išlaikyti: subtilumą, savitą stilių (neatsiliekantį nuo standartų) bei patogų valdymą. Suderinę šiuos 3 dizaino aspektus, palengvinsite savo kelią į sėkmę.
 
Taigi tokie mano pagrindiniai patarimai internetinių parduotuvių kūrėjams bei savininkams. Už dizaino patarimus dėkoju Kiliui. Ačiū už dėmesį , tikiuosi kam nors pravers :rolleyes: .

[Atnaujinta 2014-08-28]
Kadangi įrašas yra priskirtas prie svarbių, nedera laikyti neaktualios informacijos, tad atnaujinu, papildau naujais tinklalapiais, mintimis.
 
Straipsnių talpinimas - ar tai naudinga ir ką tai duoda?
Straipsnių katalogai, dar vadinami seo straipsnių katalogais, kuriuose talpinami straipsniai su nuorodomis į jūsų tinklalapį. Seo straipsnių talpinimas yra vienas iš tinklalapio optimizavimo būdų. Iš principo, galima tai vadinti ir reklama.
 
Naudinga. Patalpinę straipsnį su nuorodomis į straipsnių katalogą ar tinklalapį taip reklamuojate savo produktus, prekes, paslaugas ar tiesiog patį tinklalapį. Tai taip pat puikus įrankis kurti nuorodų tinklą (išorinis SEO) – dėdami nuorodas ant norimų raktažodžių keliate savo galimybes paieškoje būti rastiems pagal konkretų raktažodį.
 
Reikėtų nepamiršti, kad Google tiesiog "pamišusi" dėl unikalaus turinio. Tad tą patį straipsnį keldami į skirtingas straipsnių direktorijas naudos negausite - laimės pirmas suindeksuotas straipsnis, o kiti taip ir liks klonais(o gal klaunais, nes iš jų paieškos sistemos tik juokiasi). Nepamirškite – straipsnyje geriausia įrašyti 1-2 nuorodas. Daugiau gali atrodyti kaip spam'as.
 
Lietuvoje vyrauja mokami, nemokami ir privatūs straipsnių katalogai.
 
Nemokami - tai tinklalapiai kuriuose galite nemokamai užsiregistruoti ir talpinti straipsnius arba nusiųsti straipsnius administratoriui pasinaudojus specialia forma. Privalumas: nemokamas. Trūkumas: dažnai užkištas spamu, nes talpinti gali visi.
 
Mokami – tai tinklalapiai, kuriuose registracija yra mokama, tačiau užsiregistravus galima talpinti neribotą kiekį. Visgi, registracijos mokestis atbaido spamerius, be to egzistuoja taisyklės kokie straipsniai gali būti talpinami, tad tokie straipsnių katalogai yra kokybiškesni.
 
Privatūs – tokie, kurie priklauso SEO specialistamsir juose talpinami savų klientų straipsniai arba dėl kiekvieno talpinamo straipsnio yra susitariama individualiai.
 
Taigi lietuviškos straipsnių direktorijos su PA, DA, PR (apie PA, DA esu rašiusi čia)
 

Tinklalapis PA DA PR www.S-i.lt 36 26 4 www.nuolaidubumas.lt 36 23 4 www.zavesys.lt 36 28 4 zuzunaga.eu 35 21 4 ranka.lt 35 25 3 ipamokos.lt 35 26 3 www.czechtourismguide.eu 35 22 3 straipsniu-katalogas.info 35 25 2 taupymas.eu 34 24 2 http://links4u.lt 34 21 3 http://katalogas.tut.lt 34 32 2 www.niekosau.lt 33 20 4 greitiems.com 33 38 3 nobad.eu 33 27 3 lebal.eu 33 20 3 straipsniukatalogas.eu 32 21 2 autoads.lt 32 21 2 www.wyrok.eu 32 19 1 www.shorts.lt 32 18 4 www.solos.lt 31 17 4 www.straipsniukatalogas.lt 31 20 3 www.metadiapason.eu 30 18 2 rewi.eu 30 23 2 www.facebookas.lt 30 18 5 http://www.straipsniai.bcon.lt/ 30 28 3 nona.lt 27 16 2 aksesuarai.info 27 17 1 seo-straipsniai.eu 27 13 0 www.dive-in-languages.eu 26 13 3 cedit.eu 26 11 3 http://www.manopaskola.lt 25 13 0 http://visistraipsniai.lt/ 25 14 2 http://pletkai.lt/ 25 16 0 http://drakan-mu.lt 24 12 4 http://gta-city.lt 24 12 4 http://viluja.lt 24 20 4 serv24.lt 23 13 2 http://www.savaitrastis.lt 23 14 0 http://asmadinga.lt 23 14 4 mcdiamond.lt 22 11 4 diskutuok.lt 19 21 3 skelbrastis.lt/naujienos/ 14 22 0 www.pcw.lt 1 6 5 apptelemetry.lt 1 3 4
 
Surūšiuota pagal PA, kuris tampa vis aktualesnis.
 
Daugelyje sąraše esančių straipsnių katalogų yra mokama registracija, tačiau tarp jų yra ir nemokamų.
Jei žinote tinklalapių, kurie čia nepaminėti – rašykite komentaruose. Iki rugpjūčio 28d komentaruose paminėti tinklalapiai patikrinti ir veikiantys, aktyvūs buvo pridėti prie sąrašo.
 
 
Ypatingomis progomis, turint gerą išdirbtą straipsnį, pristatant naujas paslaugas, prekes ar naują projektą galima taikyti ir į aukštesnio lygio „straipsnių direktorijas“ - žinių/naujienų tinklalapius. Aišku aktyvių nuorodų čia dažniausiai neįdėsi, bet paminėtas įmonės/tinklalapio pavadinimas ir tai, jog tai plačiai auditoriai prieinami tinklalapiai duoda naudos žinomumo didinimui.
 
Visuomet galima siųsti straipsnius redakcijai - visuomet daugiau tikimybės būti pastebėtiems. Tačiau ir be siuntinėjimo, galima patiems talpinti straipsnius į šių naujienų portalų specialius skyrius, kur naujienomis dalinasi patys skaitytojai:
 
 
Elta.lt – informaciją siųsti el.paštu, kaip pranešimą spaudai. Taigi tenka prisiminti koks yra „pranešimo spaudai“ formatas.
Lrytas.lt – taip pat informacija siunčiama el.paštu kaip pranešimas spaudai.
Diena.lt – forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
Balsas.lt - forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
ikrauk.15min.lt – reikalinga registracija. Reklaminiai skelbimai neitin primami, bet galima patalpinti įdomesnius įrašus su nuorodomis.
pilietis.delfi.lt/siusk - registracijos nėra, bet reklaminių neitin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
alfa.lt - registracijos nėra, bet reklaminių ne itin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
vz.lt – reikalinga registracija. Skelbiama patikrinus. Tik su verslu, įmonėmis susijusi informacija. Labiau „pranešimo spaudai“ tipo naujienos
 
Taigi, reklamuoti yra kur ir kaip. Tereikia žinoti, prisitaikyti, rasti „landų“ ir sėkmės!
 
Paprastam žmogui, kuris nusprendė pareklamuoti savo tinklalapį tai tikrai per didelė pramoga eiti, registruotis, laukti registracijos patvirtinimo, sumokėti už galimybę talpinti straipsnius, tuomet įkelti įrašą. Daug paprasčiau yra patikėti tokį darbą žmogui, kuris nuolatos rašo ir kelia įrašus, apie tai kokios tipo naujienas kur galima platinti. Know-how, taip sakant.

Affiliate ir adsense. Backlink pardavimas. Reklamos vietos pardavimas.
Bet bet kokiu atveju turi būti lankomumas. Didink turinį, skirk laiko padėlioti nuorodas į nuorodų direktorijas. Pasitelk FB, twitter. Be lankomumo nieko ir neuždirbsi.
O šiaip, su 100-200 lankytojų per dieną galima $50+ per mėnesį uždirbt.

[Atnaujinta 2014-08-28]
Kadangi įrašas yra priskirtas prie svarbių, nedera laikyti neaktualios informacijos, tad atnaujinu, papildau naujais tinklalapiais, mintimis.
 
Straipsnių talpinimas - ar tai naudinga ir ką tai duoda?
Straipsnių katalogai, dar vadinami seo straipsnių katalogais, kuriuose talpinami straipsniai su nuorodomis į jūsų tinklalapį. Seo straipsnių talpinimas yra vienas iš tinklalapio optimizavimo būdų. Iš principo, galima tai vadinti ir reklama.
 
Naudinga. Patalpinę straipsnį su nuorodomis į straipsnių katalogą ar tinklalapį taip reklamuojate savo produktus, prekes, paslaugas ar tiesiog patį tinklalapį. Tai taip pat puikus įrankis kurti nuorodų tinklą (išorinis SEO) – dėdami nuorodas ant norimų raktažodžių keliate savo galimybes paieškoje būti rastiems pagal konkretų raktažodį.
 
Reikėtų nepamiršti, kad Google tiesiog "pamišusi" dėl unikalaus turinio. Tad tą patį straipsnį keldami į skirtingas straipsnių direktorijas naudos negausite - laimės pirmas suindeksuotas straipsnis, o kiti taip ir liks klonais(o gal klaunais, nes iš jų paieškos sistemos tik juokiasi). Nepamirškite – straipsnyje geriausia įrašyti 1-2 nuorodas. Daugiau gali atrodyti kaip spam'as.
 
Lietuvoje vyrauja mokami, nemokami ir privatūs straipsnių katalogai.
 
Nemokami - tai tinklalapiai kuriuose galite nemokamai užsiregistruoti ir talpinti straipsnius arba nusiųsti straipsnius administratoriui pasinaudojus specialia forma. Privalumas: nemokamas. Trūkumas: dažnai užkištas spamu, nes talpinti gali visi.
 
Mokami – tai tinklalapiai, kuriuose registracija yra mokama, tačiau užsiregistravus galima talpinti neribotą kiekį. Visgi, registracijos mokestis atbaido spamerius, be to egzistuoja taisyklės kokie straipsniai gali būti talpinami, tad tokie straipsnių katalogai yra kokybiškesni.
 
Privatūs – tokie, kurie priklauso SEO specialistamsir juose talpinami savų klientų straipsniai arba dėl kiekvieno talpinamo straipsnio yra susitariama individualiai.
 
Taigi lietuviškos straipsnių direktorijos su PA, DA, PR (apie PA, DA esu rašiusi čia)
 

Tinklalapis PA DA PR www.S-i.lt 36 26 4 www.nuolaidubumas.lt 36 23 4 www.zavesys.lt 36 28 4 zuzunaga.eu 35 21 4 ranka.lt 35 25 3 ipamokos.lt 35 26 3 www.czechtourismguide.eu 35 22 3 straipsniu-katalogas.info 35 25 2 taupymas.eu 34 24 2 http://links4u.lt 34 21 3 http://katalogas.tut.lt 34 32 2 www.niekosau.lt 33 20 4 greitiems.com 33 38 3 nobad.eu 33 27 3 lebal.eu 33 20 3 straipsniukatalogas.eu 32 21 2 autoads.lt 32 21 2 www.wyrok.eu 32 19 1 www.shorts.lt 32 18 4 www.solos.lt 31 17 4 www.straipsniukatalogas.lt 31 20 3 www.metadiapason.eu 30 18 2 rewi.eu 30 23 2 www.facebookas.lt 30 18 5 http://www.straipsniai.bcon.lt/ 30 28 3 nona.lt 27 16 2 aksesuarai.info 27 17 1 seo-straipsniai.eu 27 13 0 www.dive-in-languages.eu 26 13 3 cedit.eu 26 11 3 http://www.manopaskola.lt 25 13 0 http://visistraipsniai.lt/ 25 14 2 http://pletkai.lt/ 25 16 0 http://drakan-mu.lt 24 12 4 http://gta-city.lt 24 12 4 http://viluja.lt 24 20 4 serv24.lt 23 13 2 http://www.savaitrastis.lt 23 14 0 http://asmadinga.lt 23 14 4 mcdiamond.lt 22 11 4 diskutuok.lt 19 21 3 skelbrastis.lt/naujienos/ 14 22 0 www.pcw.lt 1 6 5 apptelemetry.lt 1 3 4
 
Surūšiuota pagal PA, kuris tampa vis aktualesnis.
 
Daugelyje sąraše esančių straipsnių katalogų yra mokama registracija, tačiau tarp jų yra ir nemokamų.
Jei žinote tinklalapių, kurie čia nepaminėti – rašykite komentaruose. Iki rugpjūčio 28d komentaruose paminėti tinklalapiai patikrinti ir veikiantys, aktyvūs buvo pridėti prie sąrašo.
 
 
Ypatingomis progomis, turint gerą išdirbtą straipsnį, pristatant naujas paslaugas, prekes ar naują projektą galima taikyti ir į aukštesnio lygio „straipsnių direktorijas“ - žinių/naujienų tinklalapius. Aišku aktyvių nuorodų čia dažniausiai neįdėsi, bet paminėtas įmonės/tinklalapio pavadinimas ir tai, jog tai plačiai auditoriai prieinami tinklalapiai duoda naudos žinomumo didinimui.
 
Visuomet galima siųsti straipsnius redakcijai - visuomet daugiau tikimybės būti pastebėtiems. Tačiau ir be siuntinėjimo, galima patiems talpinti straipsnius į šių naujienų portalų specialius skyrius, kur naujienomis dalinasi patys skaitytojai:
 
 
Elta.lt – informaciją siųsti el.paštu, kaip pranešimą spaudai. Taigi tenka prisiminti koks yra „pranešimo spaudai“ formatas.
Lrytas.lt – taip pat informacija siunčiama el.paštu kaip pranešimas spaudai.
Diena.lt – forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
Balsas.lt - forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
ikrauk.15min.lt – reikalinga registracija. Reklaminiai skelbimai neitin primami, bet galima patalpinti įdomesnius įrašus su nuorodomis.
pilietis.delfi.lt/siusk - registracijos nėra, bet reklaminių neitin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
alfa.lt - registracijos nėra, bet reklaminių ne itin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
vz.lt – reikalinga registracija. Skelbiama patikrinus. Tik su verslu, įmonėmis susijusi informacija. Labiau „pranešimo spaudai“ tipo naujienos
 
Taigi, reklamuoti yra kur ir kaip. Tereikia žinoti, prisitaikyti, rasti „landų“ ir sėkmės!
 
Paprastam žmogui, kuris nusprendė pareklamuoti savo tinklalapį tai tikrai per didelė pramoga eiti, registruotis, laukti registracijos patvirtinimo, sumokėti už galimybę talpinti straipsnius, tuomet įkelti įrašą. Daug paprasčiau yra patikėti tokį darbą žmogui, kuris nuolatos rašo ir kelia įrašus, apie tai kokios tipo naujienas kur galima platinti. Know-how, taip sakant.

[Atnaujinta 2014-08-28]
Kadangi įrašas yra priskirtas prie svarbių, nedera laikyti neaktualios informacijos, tad atnaujinu, papildau naujais tinklalapiais, mintimis.
 
Straipsnių talpinimas - ar tai naudinga ir ką tai duoda?
Straipsnių katalogai, dar vadinami seo straipsnių katalogais, kuriuose talpinami straipsniai su nuorodomis į jūsų tinklalapį. Seo straipsnių talpinimas yra vienas iš tinklalapio optimizavimo būdų. Iš principo, galima tai vadinti ir reklama.
 
Naudinga. Patalpinę straipsnį su nuorodomis į straipsnių katalogą ar tinklalapį taip reklamuojate savo produktus, prekes, paslaugas ar tiesiog patį tinklalapį. Tai taip pat puikus įrankis kurti nuorodų tinklą (išorinis SEO) – dėdami nuorodas ant norimų raktažodžių keliate savo galimybes paieškoje būti rastiems pagal konkretų raktažodį.
 
Reikėtų nepamiršti, kad Google tiesiog "pamišusi" dėl unikalaus turinio. Tad tą patį straipsnį keldami į skirtingas straipsnių direktorijas naudos negausite - laimės pirmas suindeksuotas straipsnis, o kiti taip ir liks klonais(o gal klaunais, nes iš jų paieškos sistemos tik juokiasi). Nepamirškite – straipsnyje geriausia įrašyti 1-2 nuorodas. Daugiau gali atrodyti kaip spam'as.
 
Lietuvoje vyrauja mokami, nemokami ir privatūs straipsnių katalogai.
 
Nemokami - tai tinklalapiai kuriuose galite nemokamai užsiregistruoti ir talpinti straipsnius arba nusiųsti straipsnius administratoriui pasinaudojus specialia forma. Privalumas: nemokamas. Trūkumas: dažnai užkištas spamu, nes talpinti gali visi.
 
Mokami – tai tinklalapiai, kuriuose registracija yra mokama, tačiau užsiregistravus galima talpinti neribotą kiekį. Visgi, registracijos mokestis atbaido spamerius, be to egzistuoja taisyklės kokie straipsniai gali būti talpinami, tad tokie straipsnių katalogai yra kokybiškesni.
 
Privatūs – tokie, kurie priklauso SEO specialistamsir juose talpinami savų klientų straipsniai arba dėl kiekvieno talpinamo straipsnio yra susitariama individualiai.
 
Taigi lietuviškos straipsnių direktorijos su PA, DA, PR (apie PA, DA esu rašiusi čia)
 

Tinklalapis PA DA PR www.S-i.lt 36 26 4 www.nuolaidubumas.lt 36 23 4 www.zavesys.lt 36 28 4 zuzunaga.eu 35 21 4 ranka.lt 35 25 3 ipamokos.lt 35 26 3 www.czechtourismguide.eu 35 22 3 straipsniu-katalogas.info 35 25 2 taupymas.eu 34 24 2 http://links4u.lt 34 21 3 http://katalogas.tut.lt 34 32 2 www.niekosau.lt 33 20 4 greitiems.com 33 38 3 nobad.eu 33 27 3 lebal.eu 33 20 3 straipsniukatalogas.eu 32 21 2 autoads.lt 32 21 2 www.wyrok.eu 32 19 1 www.shorts.lt 32 18 4 www.solos.lt 31 17 4 www.straipsniukatalogas.lt 31 20 3 www.metadiapason.eu 30 18 2 rewi.eu 30 23 2 www.facebookas.lt 30 18 5 http://www.straipsniai.bcon.lt/ 30 28 3 nona.lt 27 16 2 aksesuarai.info 27 17 1 seo-straipsniai.eu 27 13 0 www.dive-in-languages.eu 26 13 3 cedit.eu 26 11 3 http://www.manopaskola.lt 25 13 0 http://visistraipsniai.lt/ 25 14 2 http://pletkai.lt/ 25 16 0 http://drakan-mu.lt 24 12 4 http://gta-city.lt 24 12 4 http://viluja.lt 24 20 4 serv24.lt 23 13 2 http://www.savaitrastis.lt 23 14 0 http://asmadinga.lt 23 14 4 mcdiamond.lt 22 11 4 diskutuok.lt 19 21 3 skelbrastis.lt/naujienos/ 14 22 0 www.pcw.lt 1 6 5 apptelemetry.lt 1 3 4
 
Surūšiuota pagal PA, kuris tampa vis aktualesnis.
 
Daugelyje sąraše esančių straipsnių katalogų yra mokama registracija, tačiau tarp jų yra ir nemokamų.
Jei žinote tinklalapių, kurie čia nepaminėti – rašykite komentaruose. Iki rugpjūčio 28d komentaruose paminėti tinklalapiai patikrinti ir veikiantys, aktyvūs buvo pridėti prie sąrašo.
 
 
Ypatingomis progomis, turint gerą išdirbtą straipsnį, pristatant naujas paslaugas, prekes ar naują projektą galima taikyti ir į aukštesnio lygio „straipsnių direktorijas“ - žinių/naujienų tinklalapius. Aišku aktyvių nuorodų čia dažniausiai neįdėsi, bet paminėtas įmonės/tinklalapio pavadinimas ir tai, jog tai plačiai auditoriai prieinami tinklalapiai duoda naudos žinomumo didinimui.
 
Visuomet galima siųsti straipsnius redakcijai - visuomet daugiau tikimybės būti pastebėtiems. Tačiau ir be siuntinėjimo, galima patiems talpinti straipsnius į šių naujienų portalų specialius skyrius, kur naujienomis dalinasi patys skaitytojai:
 
 
Elta.lt – informaciją siųsti el.paštu, kaip pranešimą spaudai. Taigi tenka prisiminti koks yra „pranešimo spaudai“ formatas.
Lrytas.lt – taip pat informacija siunčiama el.paštu kaip pranešimas spaudai.
Diena.lt – forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
Balsas.lt - forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
ikrauk.15min.lt – reikalinga registracija. Reklaminiai skelbimai neitin primami, bet galima patalpinti įdomesnius įrašus su nuorodomis.
pilietis.delfi.lt/siusk - registracijos nėra, bet reklaminių neitin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
alfa.lt - registracijos nėra, bet reklaminių ne itin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
vz.lt – reikalinga registracija. Skelbiama patikrinus. Tik su verslu, įmonėmis susijusi informacija. Labiau „pranešimo spaudai“ tipo naujienos
 
Taigi, reklamuoti yra kur ir kaip. Tereikia žinoti, prisitaikyti, rasti „landų“ ir sėkmės!
 
Paprastam žmogui, kuris nusprendė pareklamuoti savo tinklalapį tai tikrai per didelė pramoga eiti, registruotis, laukti registracijos patvirtinimo, sumokėti už galimybę talpinti straipsnius, tuomet įkelti įrašą. Daug paprasčiau yra patikėti tokį darbą žmogui, kuris nuolatos rašo ir kelia įrašus, apie tai kokios tipo naujienas kur galima platinti. Know-how, taip sakant.

[Atnaujinta 2014-08-28]
Kadangi įrašas yra priskirtas prie svarbių, nedera laikyti neaktualios informacijos, tad atnaujinu, papildau naujais tinklalapiais, mintimis.
 
Straipsnių talpinimas - ar tai naudinga ir ką tai duoda?
Straipsnių katalogai, dar vadinami seo straipsnių katalogais, kuriuose talpinami straipsniai su nuorodomis į jūsų tinklalapį. Seo straipsnių talpinimas yra vienas iš tinklalapio optimizavimo būdų. Iš principo, galima tai vadinti ir reklama.
 
Naudinga. Patalpinę straipsnį su nuorodomis į straipsnių katalogą ar tinklalapį taip reklamuojate savo produktus, prekes, paslaugas ar tiesiog patį tinklalapį. Tai taip pat puikus įrankis kurti nuorodų tinklą (išorinis SEO) – dėdami nuorodas ant norimų raktažodžių keliate savo galimybes paieškoje būti rastiems pagal konkretų raktažodį.
 
Reikėtų nepamiršti, kad Google tiesiog "pamišusi" dėl unikalaus turinio. Tad tą patį straipsnį keldami į skirtingas straipsnių direktorijas naudos negausite - laimės pirmas suindeksuotas straipsnis, o kiti taip ir liks klonais(o gal klaunais, nes iš jų paieškos sistemos tik juokiasi). Nepamirškite – straipsnyje geriausia įrašyti 1-2 nuorodas. Daugiau gali atrodyti kaip spam'as.
 
Lietuvoje vyrauja mokami, nemokami ir privatūs straipsnių katalogai.
 
Nemokami - tai tinklalapiai kuriuose galite nemokamai užsiregistruoti ir talpinti straipsnius arba nusiųsti straipsnius administratoriui pasinaudojus specialia forma. Privalumas: nemokamas. Trūkumas: dažnai užkištas spamu, nes talpinti gali visi.
 
Mokami – tai tinklalapiai, kuriuose registracija yra mokama, tačiau užsiregistravus galima talpinti neribotą kiekį. Visgi, registracijos mokestis atbaido spamerius, be to egzistuoja taisyklės kokie straipsniai gali būti talpinami, tad tokie straipsnių katalogai yra kokybiškesni.
 
Privatūs – tokie, kurie priklauso SEO specialistamsir juose talpinami savų klientų straipsniai arba dėl kiekvieno talpinamo straipsnio yra susitariama individualiai.
 
Taigi lietuviškos straipsnių direktorijos su PA, DA, PR (apie PA, DA esu rašiusi čia)
 

Tinklalapis PA DA PR www.S-i.lt 36 26 4 www.nuolaidubumas.lt 36 23 4 www.zavesys.lt 36 28 4 zuzunaga.eu 35 21 4 ranka.lt 35 25 3 ipamokos.lt 35 26 3 www.czechtourismguide.eu 35 22 3 straipsniu-katalogas.info 35 25 2 taupymas.eu 34 24 2 http://links4u.lt 34 21 3 http://katalogas.tut.lt 34 32 2 www.niekosau.lt 33 20 4 greitiems.com 33 38 3 nobad.eu 33 27 3 lebal.eu 33 20 3 straipsniukatalogas.eu 32 21 2 autoads.lt 32 21 2 www.wyrok.eu 32 19 1 www.shorts.lt 32 18 4 www.solos.lt 31 17 4 www.straipsniukatalogas.lt 31 20 3 www.metadiapason.eu 30 18 2 rewi.eu 30 23 2 www.facebookas.lt 30 18 5 http://www.straipsniai.bcon.lt/ 30 28 3 nona.lt 27 16 2 aksesuarai.info 27 17 1 seo-straipsniai.eu 27 13 0 www.dive-in-languages.eu 26 13 3 cedit.eu 26 11 3 http://www.manopaskola.lt 25 13 0 http://visistraipsniai.lt/ 25 14 2 http://pletkai.lt/ 25 16 0 http://drakan-mu.lt 24 12 4 http://gta-city.lt 24 12 4 http://viluja.lt 24 20 4 serv24.lt 23 13 2 http://www.savaitrastis.lt 23 14 0 http://asmadinga.lt 23 14 4 mcdiamond.lt 22 11 4 diskutuok.lt 19 21 3 skelbrastis.lt/naujienos/ 14 22 0 www.pcw.lt 1 6 5 apptelemetry.lt 1 3 4
 
Surūšiuota pagal PA, kuris tampa vis aktualesnis.
 
Daugelyje sąraše esančių straipsnių katalogų yra mokama registracija, tačiau tarp jų yra ir nemokamų.
Jei žinote tinklalapių, kurie čia nepaminėti – rašykite komentaruose. Iki rugpjūčio 28d komentaruose paminėti tinklalapiai patikrinti ir veikiantys, aktyvūs buvo pridėti prie sąrašo.
 
 
Ypatingomis progomis, turint gerą išdirbtą straipsnį, pristatant naujas paslaugas, prekes ar naują projektą galima taikyti ir į aukštesnio lygio „straipsnių direktorijas“ - žinių/naujienų tinklalapius. Aišku aktyvių nuorodų čia dažniausiai neįdėsi, bet paminėtas įmonės/tinklalapio pavadinimas ir tai, jog tai plačiai auditoriai prieinami tinklalapiai duoda naudos žinomumo didinimui.
 
Visuomet galima siųsti straipsnius redakcijai - visuomet daugiau tikimybės būti pastebėtiems. Tačiau ir be siuntinėjimo, galima patiems talpinti straipsnius į šių naujienų portalų specialius skyrius, kur naujienomis dalinasi patys skaitytojai:
 
 
Elta.lt – informaciją siųsti el.paštu, kaip pranešimą spaudai. Taigi tenka prisiminti koks yra „pranešimo spaudai“ formatas.
Lrytas.lt – taip pat informacija siunčiama el.paštu kaip pranešimas spaudai.
Diena.lt – forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
Balsas.lt - forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
ikrauk.15min.lt – reikalinga registracija. Reklaminiai skelbimai neitin primami, bet galima patalpinti įdomesnius įrašus su nuorodomis.
pilietis.delfi.lt/siusk - registracijos nėra, bet reklaminių neitin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
alfa.lt - registracijos nėra, bet reklaminių ne itin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
vz.lt – reikalinga registracija. Skelbiama patikrinus. Tik su verslu, įmonėmis susijusi informacija. Labiau „pranešimo spaudai“ tipo naujienos
 
Taigi, reklamuoti yra kur ir kaip. Tereikia žinoti, prisitaikyti, rasti „landų“ ir sėkmės!
 
Paprastam žmogui, kuris nusprendė pareklamuoti savo tinklalapį tai tikrai per didelė pramoga eiti, registruotis, laukti registracijos patvirtinimo, sumokėti už galimybę talpinti straipsnius, tuomet įkelti įrašą. Daug paprasčiau yra patikėti tokį darbą žmogui, kuris nuolatos rašo ir kelia įrašus, apie tai kokios tipo naujienas kur galima platinti. Know-how, taip sakant.

[Atnaujinta 2014-08-28]
Kadangi įrašas yra priskirtas prie svarbių, nedera laikyti neaktualios informacijos, tad atnaujinu, papildau naujais tinklalapiais, mintimis.
 
Straipsnių talpinimas - ar tai naudinga ir ką tai duoda?
Straipsnių katalogai, dar vadinami seo straipsnių katalogais, kuriuose talpinami straipsniai su nuorodomis į jūsų tinklalapį. Seo straipsnių talpinimas yra vienas iš tinklalapio optimizavimo būdų. Iš principo, galima tai vadinti ir reklama.
 
Naudinga. Patalpinę straipsnį su nuorodomis į straipsnių katalogą ar tinklalapį taip reklamuojate savo produktus, prekes, paslaugas ar tiesiog patį tinklalapį. Tai taip pat puikus įrankis kurti nuorodų tinklą (išorinis SEO) – dėdami nuorodas ant norimų raktažodžių keliate savo galimybes paieškoje būti rastiems pagal konkretų raktažodį.
 
Reikėtų nepamiršti, kad Google tiesiog "pamišusi" dėl unikalaus turinio. Tad tą patį straipsnį keldami į skirtingas straipsnių direktorijas naudos negausite - laimės pirmas suindeksuotas straipsnis, o kiti taip ir liks klonais(o gal klaunais, nes iš jų paieškos sistemos tik juokiasi). Nepamirškite – straipsnyje geriausia įrašyti 1-2 nuorodas. Daugiau gali atrodyti kaip spam'as.
 
Lietuvoje vyrauja mokami, nemokami ir privatūs straipsnių katalogai.
 
Nemokami - tai tinklalapiai kuriuose galite nemokamai užsiregistruoti ir talpinti straipsnius arba nusiųsti straipsnius administratoriui pasinaudojus specialia forma. Privalumas: nemokamas. Trūkumas: dažnai užkištas spamu, nes talpinti gali visi.
 
Mokami – tai tinklalapiai, kuriuose registracija yra mokama, tačiau užsiregistravus galima talpinti neribotą kiekį. Visgi, registracijos mokestis atbaido spamerius, be to egzistuoja taisyklės kokie straipsniai gali būti talpinami, tad tokie straipsnių katalogai yra kokybiškesni.
 
Privatūs – tokie, kurie priklauso SEO specialistamsir juose talpinami savų klientų straipsniai arba dėl kiekvieno talpinamo straipsnio yra susitariama individualiai.
 
Taigi lietuviškos straipsnių direktorijos su PA, DA, PR (apie PA, DA esu rašiusi čia)
 

Tinklalapis PA DA PR www.S-i.lt 36 26 4 www.nuolaidubumas.lt 36 23 4 www.zavesys.lt 36 28 4 zuzunaga.eu 35 21 4 ranka.lt 35 25 3 ipamokos.lt 35 26 3 www.czechtourismguide.eu 35 22 3 straipsniu-katalogas.info 35 25 2 taupymas.eu 34 24 2 http://links4u.lt 34 21 3 http://katalogas.tut.lt 34 32 2 www.niekosau.lt 33 20 4 greitiems.com 33 38 3 nobad.eu 33 27 3 lebal.eu 33 20 3 straipsniukatalogas.eu 32 21 2 autoads.lt 32 21 2 www.wyrok.eu 32 19 1 www.shorts.lt 32 18 4 www.solos.lt 31 17 4 www.straipsniukatalogas.lt 31 20 3 www.metadiapason.eu 30 18 2 rewi.eu 30 23 2 www.facebookas.lt 30 18 5 http://www.straipsniai.bcon.lt/ 30 28 3 nona.lt 27 16 2 aksesuarai.info 27 17 1 seo-straipsniai.eu 27 13 0 www.dive-in-languages.eu 26 13 3 cedit.eu 26 11 3 http://www.manopaskola.lt 25 13 0 http://visistraipsniai.lt/ 25 14 2 http://pletkai.lt/ 25 16 0 http://drakan-mu.lt 24 12 4 http://gta-city.lt 24 12 4 http://viluja.lt 24 20 4 serv24.lt 23 13 2 http://www.savaitrastis.lt 23 14 0 http://asmadinga.lt 23 14 4 mcdiamond.lt 22 11 4 diskutuok.lt 19 21 3 skelbrastis.lt/naujienos/ 14 22 0 www.pcw.lt 1 6 5 apptelemetry.lt 1 3 4
 
Surūšiuota pagal PA, kuris tampa vis aktualesnis.
 
Daugelyje sąraše esančių straipsnių katalogų yra mokama registracija, tačiau tarp jų yra ir nemokamų.
Jei žinote tinklalapių, kurie čia nepaminėti – rašykite komentaruose. Iki rugpjūčio 28d komentaruose paminėti tinklalapiai patikrinti ir veikiantys, aktyvūs buvo pridėti prie sąrašo.
 
 
Ypatingomis progomis, turint gerą išdirbtą straipsnį, pristatant naujas paslaugas, prekes ar naują projektą galima taikyti ir į aukštesnio lygio „straipsnių direktorijas“ - žinių/naujienų tinklalapius. Aišku aktyvių nuorodų čia dažniausiai neįdėsi, bet paminėtas įmonės/tinklalapio pavadinimas ir tai, jog tai plačiai auditoriai prieinami tinklalapiai duoda naudos žinomumo didinimui.
 
Visuomet galima siųsti straipsnius redakcijai - visuomet daugiau tikimybės būti pastebėtiems. Tačiau ir be siuntinėjimo, galima patiems talpinti straipsnius į šių naujienų portalų specialius skyrius, kur naujienomis dalinasi patys skaitytojai:
 
 
Elta.lt – informaciją siųsti el.paštu, kaip pranešimą spaudai. Taigi tenka prisiminti koks yra „pranešimo spaudai“ formatas.
Lrytas.lt – taip pat informacija siunčiama el.paštu kaip pranešimas spaudai.
Diena.lt – forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
Balsas.lt - forma tinklalapyje, nėra registracijos, skelbiama patikrinus.
ikrauk.15min.lt – reikalinga registracija. Reklaminiai skelbimai neitin primami, bet galima patalpinti įdomesnius įrašus su nuorodomis.
pilietis.delfi.lt/siusk - registracijos nėra, bet reklaminių neitin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
alfa.lt - registracijos nėra, bet reklaminių ne itin priima. Nebent „nuomonės“ tipo įrašai
vz.lt – reikalinga registracija. Skelbiama patikrinus. Tik su verslu, įmonėmis susijusi informacija. Labiau „pranešimo spaudai“ tipo naujienos
 
Taigi, reklamuoti yra kur ir kaip. Tereikia žinoti, prisitaikyti, rasti „landų“ ir sėkmės!
 
Paprastam žmogui, kuris nusprendė pareklamuoti savo tinklalapį tai tikrai per didelė pramoga eiti, registruotis, laukti registracijos patvirtinimo, sumokėti už galimybę talpinti straipsnius, tuomet įkelti įrašą. Daug paprasčiau yra patikėti tokį darbą žmogui, kuris nuolatos rašo ir kelia įrašus, apie tai kokios tipo naujienas kur galima platinti. Know-how, taip sakant.