andze3

Tai gal ismokos nebuwo bet laimejimas buwo didesnis nei 3500lt? beje pasa tai siuntei triobetui , taip?
cia istrauka :
Paciam VMI puslapi:
 
Klausimas: "Ar kazino, lošimų, lažybų ar totalizatoriaus punktai, bingo salonai, lošimo automatų salonai turi pranešti mokesčių administratoriui apie gyventojų laimėtus azartinių lošimų laimėjimus? "
 
Atsakymas""Pažymoje turi būti nurodytos didesnės kaip 3500 Lt azartinių lošimų laimėjimų ar loterijų laimėjimų išmokos (pinigais ar natūra), išmokėtos per 2005 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius. Mažesni kaip 3500 Lt vertės prizai ir laimėjimai minėtoje pažymoje gali būti nenurodomi. Pavyzdžiui, lošimų organizatorius per mokestinius metus gyventojui tris kartus išmokėjo 1200 litų dydžio laimėjimus. Nors per metus laimėjimų suma ir viršija 3500 litų ribą, pateikti šių duomenų nereikia, nes kiekviena iš išmokų yra mažesnė nei 3500 litų.
 
 
Pažymoje turi būti nurodytos gyventojams išmokėtos vienkartinės loterijų laimėjimų (pinigais ir/ar natūra) sumos:
- teikiant duomenis už 2006 ir vėlesnius metus, didesnės kaip 3500 Lt loterijų laimėjimų (pinigais ir/ar natūra) sumos.""

Sveiki, taigi jei kas nežinot dėl įdomumo pateiksiu duomenis, koki yra konkursai į VF vietas.
 
Universitetinių studijų sričių populiarumas (pirmu pageidavimu):
 
humanitariniai mokslai – 2361; Finansuojama 1170. Į viena vietą pretenduoja 2,02 žmogaus
menai – 1247; Finansuojama 544. Į viena vietą pretenduoja 2,29 žmogaus
socialiniai mokslai – 13395; Finansuojama 3220. Į viena vietą pretenduoja 4,16 žmogaus
fiziniai mokslai – 1738; Finansuojama 1346. Į viena vietą pretenduoja 1,29 žmogaus
biomedicinos mokslai – 4290; Finansuojama 1225. Į viena vietą pretenduoja 3,50 žmogaus
technologijos mokslai – 3158; Finansuojama 2520. Į viena vietą pretenduoja 1,25 žmogaus
 
 
Sėkmės tiems kas stojate į socialinius mokslus :)

Jei tingi konvertuotis tai še
kartojimas_siųsti.doc
Teksto_suvokimo_testas_sąvokos.doc

Pasidalinsiu ką aš turiu.šitam archyve rasit 2 failiukus,vienas bus teksto suvokimuj (Pagrindiniai klausimai,terminai bei į ką atkreipt dėmesį) ir rašiniuj (Autorius,kūrinys su trumpu aprašymu bei kokiose temose galima remtis maždaug,tik tiek,kad šitas dokumentas nėra pilnai baigtas).Tikiuos pravers.:)
 
http://www.failai.lt/ni0ig0a9tsvi/LT_VBE.rar.htm

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Freebet 50$/€/£ nuo BetRedKings!

 
 
Demesio akcija!
Nuo balandzio 1 iki 30 d. visi nauji vartotojai uzsiregistrave BetRedKings gaus nemokama statyma iki 50$/€/£!
šaliu apribojimo nera,gaus visi,premijos atlosimo salygos x1.t.y po nemokamo statymo atlikimo,laimejima bus galima isgrininti iskarto.vienas is geresniu sio metu siulomu premiju.
 
Jus pralaimejote savo pirmaji statyma?Nenusiminkite mes grazinsime jums jusu pinigus*
Ishsirinkite nemokamo statymo suma:
 
10$/€/£- atlikdami imoka iveskite bonus koda RF10
Ineskite pirma imoka,panaudodami bonus koda RF10,ir atlikite statyma uz 10$/€/£ arba daugiau,jeigu jus pralaimesite jums suteiks nemokama statyma uz 10$/€/£ suma
 
25$/€/£-atlikdami imoka iveskite bonus koda RF25
Ineskite pirma imoka,panaudodami bonus koda RF25,ir atlikite statyma uz 25$/€/£ arba daugiau,jeigu jus pralaimesite jums suteiks nemokama statyma uz 25$/€/£ suma
 
50$/€/£-atlikdami imoka iveskite bonus koda RF50
Ineskite pirma imoka,panaudodami bonus koda RF50,ir atlikite statyma uz 50$/€/£ arba daugiau,jeigu jus pralaimesite jums suteiks nemokama statyma uz 50$/€/£ suma
 
www.betredkings.com

Kadangi forumo daugumą sudaro jauni žmones, kasdien atsiranda ne viena tema su klausimais dėl studijų ar prašant pagalbos moksluose.
 
Iki šiol tokios diskusijos buvo išsibarsčiusios trijose skirtingose vietose ("Asmeninis tobulėjimas", "Emigracija" ir "Ne į temą") ir tai buvo priežastis, kodėl atsirasdavo naujos temos su klausimais, kurie jau buvo užduoti ir sulaukę daug išsamių atsakymų, - žmogus, kuriam kilo tas pats klausimas, paprasčiausiai nematė, jog apie tai jau buvo diskutuota. Dabar nepastebėti bus sunku - visi studijų ir mokslo klausimai nuo šiol sprendžiami vienoje vietoje.
 
Ta proga sukėliau beveik pusę tūkstančio temų, kuriomis vyko / vyksta diskusijos, ir pabandžiau išskirti (padaryti "svarbiomis") tas, kurios, mano nuomone, gali ateityje praversti dar ne vienam.
 
Iš esmės norėčiau paraginti diskusijas skiltyje Ne į temą pradėti tik tuomet, jei jos visiškai netinka niekur kitur, - tiesiog dėl didžiulio temų srauto vienoje vietoje, jūsų ten užvestas temas sunkiai atras žmonės, kuriems kils toks pat klausimas, - ir jūs patys negalėsite greitai rasti problemos sprendimo, net jei jis kažkur forume ir yra.
 
Papildyta: Dėl panašių priežasčių sukurta dar viena nauja skiltis - Mobilieji telefonai ir tinklai
 
Susijęs atnaujinimas: Problemoms su kompiuteriais ir programomis spręsti - atskiras subforumas

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Tadai, labai gera tema ir iš to, kaip ją pristatei, niekaip nepasakyčiau, jog turi problemų su nuosekliu minčių dėstymu.
 
Kaip supratau, didžiausia problema: ką pasakyti? apie ką rašyti?
 
Aš niekada neskaičiau daug knygų ir (nežinau, ar dėl to) mokyklos suole patirdavau didžiules kančias, bandydamas parašyti ilgesnį rašinį duota tema - dažniausiai, niekada neparašydavau, visada dvigubai mažiau nei reikėdavo (ir negu parašydavo klasiokai) - dėl to iš karto gaudavau minus du balus, bet kažkaip nesijaudinau (nors gal ir turėjau) - tiesiog sakydavau sau: kodėl aš turėčiau turėti ką pasakyti bet kokia tema, kurią man kas nors duoda?
 
Baigęs mokyklą aš greitai pamiršau, kad išvis turėjau tokią problemą dėl trumpų tekstų - tiesiog rašydavau tada, kai kyla mintys, o ne kai kas nors liepia.
 
Vis dėlto įstojus į universitetą susidūriau su esė ir negalėjau patikėti, kokio lygio tai buvo reikalavimai: per pirmosios sesijos egzaminą reikėjo per 2 valandas parašyti 3 esė po 3-4 puslapius (anglų kalba) temomis, kurios nebuvo žinomos iš anksto: ateini, nuskamba gongas, apverti lapą, randi temas - griebi tušinuką ir rašai dvi valandas be sustojimo iki gongo, skelbiančio egzamino pabaigą - tuomet belieka suskaičiuoti, kiek puslapių parašei, ir juos atiduoti.
 
Pirmą sykį išgirdęs, koks egzaminas manęs laukia, prisiminęs mokyklą maniau, kad neturiu jokių šansu jo išlaikyti. Bet išlaikiau ir gana neblogai. Tas egzaminas mane išmokė, ką reiškia būti pasiruošus diskutuoti bet kokiu klausimu. To egzamino esmė buvo nepalikti laiko galvojimui - sėdėjimui ir žiūrėjimui į popieriaus lapą. Taip pat nepalikti laiko skaitymui to, ką parašei, - tarsi gyva kalba, turi sklandžiai dėstyti mintis iš karto, nes neturėsi laiko prie to sakinio grįžti vėliau.
 
Taigi kaip pasiruošti rašymui, kad nuėjęs galėtum tiesiog atsisėsti ir parašyti?
 
Aš turiu vieną taisyklę, kurios visada stengiuosi laikytis - nesvarbu ar tai pranešimus forume, ar valstybinis lietuvių kalbos egzaminas, ar blogas, ar 5 puslapių esė universitetui: turėk istoriją, kurią galėtum papasakoti. Gali net ne vieną.
 
Rašytojui visada lengviau rašyti, o skaitytojui - skaityti - kai tekste kažkas yra pasakojama - yra kažkoks siužetas - kažkas, ką perskaitęs vėliau atsimeni ir galėtum perpasakoti draugui, o ne pamiršti iš karto ir galvoti: o ką aš ką tik skaičiau?
 
Tiesa, niekam nereikia tik istorijų. Svarbiausia yra tie keli sakiniai, kuriuos parašai istoriją pasakojęs - tavo išvados, esmė, priežastis, kodėl ji atsirado tavo tekste.
 
Šis mano pranešimas puikus to pavyzdys - jis prasidėjo nuo istorijos ir tai, ką dabar dėstau, yra jos moralas (nemėgstu šito žodžio, tiesą sakant).
 
Taip, internete tu gali pasakoti savo istorijas, bet nei mokykloje, nei universitete jos niekam neįdomios. Esminis skirtumas - tu turi pasakoti nebe savo, o kažkieno kito istoriją. Norėdamas ją papasakoti, turi pirmiausia sužinoti - jog sužinotum - domėtis. Temos, kuriomis teks rašyti, dažniausiai nėra paslaptis (net jei nežinai tikslių potemių). Dauguma žmonių bando ieškoti kokių nors apibrėžimų enciklopedijose ir tai laiko pasiruošimu rašiniui arba esė - o nuėję ir pradėję rašyti sustoja įsmeigę akis į baltą popieriaus lapą, nes netrukus nebeturi ką pasakyti. Nebeturi, nes neturi istorijos, kurią galėtų papasakoti. Tavo istorijos pasakojimas gali užimti labai didelę bet kokio esė ar rašinio dalį ir tave išlaisvinti nuo teksto apimties problemų - svarbiausia, kad pabaigęs pasakoti savo argumentais neleistum žmogui suabejoti, jog tau būtinai reikėjo tą istoriją aprašyti.
 
Būtent pasakodamas istorijas aš "išsigelbėjau" rašydamas tuos tris esė per dvi valandas. Kiekviename esė turėjau po 2-3 temą atitinkančius pavyzdžius (plačiai aprašytas pavyzdys = istorija).
 
Lengviausias būdas sukaupti bagažą istorijų yra skaityti. Valstybiniam lietuvių kalbos rašiniui tu gali skaityti naujienų portalus ir sekti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje - neįsivaizduoji, kaip nesunku nustebinti rašinio vertintoją savo plačia pasaulėžiūra ir erudicija aprašius tai, ko mokytojai nepasako per pamokas - nesvarbu, kad tu tai radai delfyje - tai parodo, jog tu domiesi, ieškai informacijos, pagauni tai, kas yra įdomu / svarbu ir - pats svarbiausias dalykas - iš to, ką perskaitai, padarai savo (labai protingas) išvadas / analyzę, kurią gali pateikti rašinyje (esė) atpasakojęs istoriją. Tu tiesiog parodai, jog tave tai iš tikrųjų domina - kad nesi eilinis "kalikas", kuris rašo dėl to, jog reikia.
 
Mokyklos laikais aš visąlaik buvau įsikibęs į meno temą ir per valstybinį egzaminą viena savo esė istorijų pasirinkau "Vilniaus Europos kultūros sostinė" organizuojamus renginius ir jų teikiamą naudą / trūkumus / savo idėjas - o pasiruošimas buvo paprastas: vakarą prieš egzaminą panaršyti projektui skirtą svetainę, susirasti kelis skirtingų kritikų straipsnius ir susidaryti savo paties nuomonę - kuri jau formavosi kurį laiką - tiesiog sekant naujienas.
 
Kaip bebūtų, skaityti nėra vienintelis būdas sukaupti žinios. Viename iš savo universiteto egzamino esė, kurio tema buvo "laiko sąvoka" (dabar pagalvok: ką apie tai parašytum per 3 puslapius?) aš pasakojau apie tris žiūrėtus dokumentinius filmus: vieną apie praeitį, kitą apie dabartį ir trečią apie ateitį - jie visi buvo šaunūs, su giliomis mintimis, todėl man nebuvo sunku perteikti savo rašinyje tai, ką tie filmai norėjo pasakyti. Ir vien tos trys žinutės - kokią laiko sampratą bandė perteikti kiekvienas iš tų filmų - man leido parašyti neblogą esė. Nesvarbu, jog didelė dalis turinio buvo tiesiog atpasakojimas - neabejoju, jog kiekvienam žmogui įdomias istorijas įdomu skaityti - tau belieka parodyti, jog mąstai aprašydamas tai, kaip viską supranti, - ir tau niekas nieko negalės prikišti - bet kuriam vertintojui tai bus žymiai įdomiau nei teorijų prigrūstas rašinys ar pilstymas iš tuščio į kiaurą.
 
Reziumuojant:

Pasirink kelias temas, kurios tau arčiausiai širdies (tegunie - viena pagrindinė, kita atsarginė) Domėkis viskuo, kas vyksta aplinkui. Jei tai abstraktus dalykas, ieškok to, kas geriausia buvo sukurta iki šiol (knygos, filmai) Sugebėk filtruoti tai, kas įdomu. Jei tu perskaitei vieną straipsnį, nereiškia, jog jis turi istoriją, vertą patekti į tavo rašinį. Įdomu - tada, kai apie tai norėtum papasakoti draugui ar tapačia tema besidominčiam žmogui Niekada nepasikliauk viena nuomone. Rašinys (esė) turi pateikti skirtingas nuomones - net jeigu tu nepritari kitai pusei, žinok, ką ji sako, surink jos argumentus ir papildyk jais savo tekstą - galiausiai, tai padės suformuluoti tavo paties asmeninį požiūrį ta tema (nebegalėsi skųstis, kad neturi ką pasakyti): dažnai būna taip, kad pritari daliai vienos pusės argumentų ir daliai kitos - esė yra puiki proga tau išreikšti save - jei dėstysi, kodėl sutinki su vienais, ir kodėl su kitais - vertintojas suvoks, jog skaito darbą žmogaus, mąstančio savo galva, o ne atpasakojančio kokio vieno vienpusiško kritiko mintis Perskaitęs bet kokį straipsnį, knygą; pažiūrėjęs filmą paklausk savęs: ką jis norėjo pasakyti? Kokia jo mintis? Ar aš sutinku, jei ne - kodėl? Sužinok, ką apie tai mano kiti (paprasčiausia Google paieška gali surasti jei ne profesionalių kritikų, tai blogerių įrašus) - galbūt praleidai ką nors svarbaus, apie ką nors nepagalvojai
Taigi norėdamas parašyti gerą esė turi užkimšti savo galvą žiniomis, nuomonėmis, argumentais. Jei neturi apie ką rašyti - reiškia, neturi ir ko pasakyti. Kiekvienas žmogus turi nuolatos tobulėti domėdamasis skirtingomis temomis. Geriausias būdas tobulėti - ieškoti tų, kurie žino daugiau už tave. Nuostabu yra tai, jog tu pats gali sužinoti daugiau nei žino mokytojai - ypač, jei tai kažkas naujo. Lygiuokis į geriausius - jei tai knyga, filmas ar straipsnis - tegunie jie būna geriausių tos srities specialistų. Tiesiog - kas dieną ieškok ir kaupk informaciją. Judėdamas teisinga kryptimi pajausi, jog galvoje yra per daug minčių - ir pačiam norėsis jas užrašyti (kaip dabar atsitiko man).
 
To visiems ir linkiu - jog informacija spaustų galvą taip, kad norėtųsi rašyti savaime.

Redaguota: šis straipsnis buvo ne kartą papildytas ir redaguotas. Naujausia jo versija: http://kernius.net/k...inams-vbe-gidas

As tai abejoju ar galima, nes po apacia parasyta: "This promotion is not valid for residents of Russia, Armenia, Azerbadjan, Latvia, Lithuania, Ukraine, Belarus, Estonia and Portugal", todel ir klausiu ar tu pasiemei 30EUR bonusa, ar tik is lempos parasei kad galima pasiimti? ;)