Bimmer

laphinas pasidalino penkiolika filmų keičiančių sąmonę, o aš pasidalinsiu keičianti žmonių gyvenimą.
Gero žiūrėjimo.
 
1. The Pursuit of Happyness
2. Intouchables
3. A Beautiful Mind
4. The Blind Side
5. The Green Mile
6. Rain Man
7. A Good Year
8. The Shawshank Redemption
9. Pay It Forward
10. The Truman Show
11. The Lake House
12. Moneyball
13. Feast of Love
14. Knockin' On Heaven's Door
15. Seven Pounds

Padėka Uždarbiečiams

Nuoširdžiai dėkoju visiems uždarbio nariams, kurie nepatingėjo perskaityti ir įvertinti mano ankstesnių straipsnių. Man tai labai daug ką reiškia. Gal ir nesu geras rašytojas, tačiau vis dažniau pastebiu, kad man patinka rašyti. Dar geriau yra tada, kai aprašai tokius įvykius, kuriuos teko pačiam patirti. Tekstas patampa gyvas, o ne vien tik sausos informacijos kratinys.

Įžanga


Nuo padėkų pereikime prie darbų. Šiandien ketinu papasakoti apie tai, ką jums gali suteikti kariuomenė. Turbūt girdėjote, kad dažnas vaikinas, grįžęs iš kariuomenės, būna pasikeitęs. Apie šiuos pokyčius ir kalbėsiu savo straipsnyje.
 
Atsiribokime nuo išankstinių nuostatų, kurios teigia, kad kariuomenė ruošia viso labo profesionalius budelius ir nieko daugiau. Aš manau, kad kiekviena terpė suteikia šansą žmogui tobulėti. Kariuomenėje žmogus tobulėja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Savo pasakojimą pradėsiu nuo fizinio tobulėjimo.
 
Į Ruklą suvažiavo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliai. Jie dar nežinojo, kas jų laukė. Ore buvo justi lengvas virpulys. Pakibę tarp civilinio ir karinio gyvenimo, jie laukė. Po biurokratinių procedūrų prasidėjo mūsų transformacija. Nuskustos galvos - tarsi budistų vienuoliai. Įvilkti į karines uniformas jautėmės labai keistai. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje prasidėjo!

Atsispaudimai - gera būdas mokyti karius


Baziniuose Kariniuose Mokymuose pagrindinis prioritetas - kario fizinė parengtis. Net 70 procentų programos - įvairūs veiksniai, leidžiantis paruošti fiziškai tvirtą karį.
 
Pripažinsiu, tarnyba kariuomenėje aš nebuvau pasiruošęs. Į sportą labai rimtai nežiūrėjau, tačiau atsidūręs Rukloje supratau, kad sportuoti reikėjo.
 
Dešimt atsispaudimų už tai, kad neatidaviau pagarbos savo seržantui. Dvidešimt atsispaudimų už tai, kad netinkamai paklojau lovą. Dar trisdešimt atsispaudimų, nes šiandien seržanto gimtadienis.
 
Pirmą savaitę sportuodavau dažnai. Ir tai dariau ne tik aš, bet ir didelė dalis mano kolegų. Gal būt jums kyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug atsispaudimų?
 
Tai būtina. Karys už klaidas moka savo raumenų sąskaita. Kaip kažkada mūsų seržantas pasakė: "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Gavęs taip vadinama nuobaudą, karys patampa motyvuotas nesuklysti ir nedaryti tos pačios klaidos antrą kartą.
 
Mano paminėti atsispaudimai tebuvo skatinamoji priemonė. Be to, kiekvieną rytą mums teko atlikti rytinę mankšta + dar dvi valandos papildomo sporto. Per savaitę fiziniai tobulėjimui būdavo skiriama apie penkiolika valandų. Pridėkime papildomas karines užduotis, bei nuobaudas ir gausime nei daug, nei mažai - dvidešimt valandų. Savaitgaliais sportuoti nereikėdavo.
 
Pirmą savaitę mums teko laikyti fizinių normatyvų testą. Tuo pačiu buvo nustatytas kiekvieno kario fizinis pajėgumas. Aš fizinio testo neišlaikiau. Reikėjo padaryti 42 atsispaudimus, 56 atsilenkimus, bei nubėgti 3 kilometrus per 15 minučių. Mano rezultatai buvo prasti. 20 atsispaudimų, 40 atsilenkimų ir atbėgau per 14.02 minučių. Buvau įrašytas į 3 fizinio pajėgumo grupę. Visi "silpnakūniai" pateko būtent ten.

Fiziniai pokyčiai


Ranką prie širdies pridėsiu ir pasakysiu, kad fiziniai pokyčiai buvo juntami jau po savaitės. Nebeskaudėdavo rankų raumenų, kai įpykęs seržantas mus suguldydavo į atsispaudimų padėtį. Galėdavau padaryti daugiau atsispaudimų. Pokyčiai vyko, tereikėjo trupučio kantrybės.
 
Taip jau sutapo, kad prieš miškus mane perrašė į 1 pajėgumo grupę. Kariuomenės metodika dar kartą pasitvirtino. Miškams buvau pasiruošęs.
 
Čia ir vėl prasideda kitas fizinio paruošimo etapas. Per daug nenorėdamas atskleisti visų miško linksmybių, kurias teko patirti, pasakysiu tik tiek, kad miške buvau bemiegių naktų, rastų ir plytų. Su kuprinėmis klampodavome ištisas valandas, ieškodami reikiamo taško žemėlapyje. Buvo sunku, tačiau su kiekvienu nauju mišku būdavo lengviau. kadangi kūnas, patirdamas vis didesnį krūvį - prisitaikydavo.
 
Aš dažnai savęs klausdavau, kam visa tai? Kokių šių veiksmų prasmė? Pajutęs fizinius pokyčius supratau, kad tai buvo būtina. Mes nebūtumėme ištvėrę tu šaltų balandžio naktų.
 
Jau po pirmo mėnesio numečiau net 7 kg. Atrodžiau labai liesas. Sutvirtėjo visi kūno raumenys. Jausdamas sutvirtėjusį kūną aš ir pats pradėjau jaustis labiau pasitikinčiu savimi. Kažkas yra gerai pasakęs: "Stiprus kūnas kuria stiprias mintis".
 
Tie trys mėnesiai, praleisti Rukloje, išėjo man į naudą. Dar ir dabar bėgioju. Įprotis sportuoti neišblėsta, tačiau kartais neišeina pabėgio, nes dirbu. Stengiuosi daug vaikščioti, kadangi tai irgi savotiškas sportas.

Dar šis tas


Tie, kurie ketina eiti į kariuomenę, nebijokite! Net jeigu nesate gerai pasiruošęs fiziškai, kariuomenė taip sudėta, kad iš bet ko padarys karį, svarbiausia norėti ir pasiryžti pokyčiams. Bus sunku, norėsis viską męsti, tačiau parklupę ir vėl stositės naujiems iššūkiams.
 
Apie psichologinį tobulėjimą papasakosiu kitame straipsnyje. Stengiuosi rašyti taip, kad neprailgtų skaitymas. Saugau jūsų akis, nes jūsų dar laukia krūvos naujų straipsnių. Iki greito pasimatymo!
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

GAP year B-)

Teko girdėt, kad ten praverčia gebėjimas greitai bėgti, tiesa?

Pačių pradžia


Tobulėjimui ribų nėra! - Tariau sau ir iš piniginės išsitraukiau tris šimtus litų. Rankoje buvo matyti krūva įvairių nominalų, kai kurie iš jų apiplyšę, tačiau svarbiausia, kad aš turėjau reikiamą sumą. Deja, privalėjau su jais atsisveikinti. Atidaviau šiuos pinigus pagyvenusiai buhalterei, o pats nukėblinau ieškotis sau vietos auditorijoje.
 
Šiais veiksmais į savo gyvenimą įnešiau naujų spalvų. Dvidešimt ketvirtą, du tūkstančiai dvyliktų metų savaitę pradėjau pasiryžęs gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą.
 
Gal ši profesija ir nėra pati geriausia, tačiau grįžęs iš kariuomenės nusprendžiau į Jungtinę Karalystę nebevažiuoti, todėl įsidarbinau į vieną žinomesnių apsaugos bendrovių - "G4S". Supratau, kad reikia pradėti formuoti kažkokius gyvenimo pagrindus, nes aš dar niekad oficialiai nedirbau Lietuvoje. Ką būčiau įrašęs į savo gyvenimo aprašymą?

Apsaugos darbuotojo kursai prasideda


Tik pradėjus dirbti, man buvo užsiminta apie policijos akademijoje organizuojamus kursus. Aš už tobulėjimą, žinių bagažo plėtimą ir nesvarbu kas tu, bankininkas ar santechnikas, visi privalo tobulėti!
 
Ta savaitė, praleista mokantis apsaugos pagrindus, taip patiko, kad panorau pasidalinti naudinga informacija su uždarbio bendruomene. Dalinuosi tuo, ką išmokau.
 
Paskaitą apie objektų apsaugą vedęs dėstytojas mums uždavė labai paprastą klausimą. "Kaip manote, per kurią namo dalį vagys dažniausiais patenka, idant įvykdytų apiplėšimą?" - paklausė jis. Auditorijoje kapų tyla. Visi laukė to grandiozinio atsakymo. Dėstytojas atsako - "per pagrindines duris". Mano veidą išmušė nuostaba.
 
Pasinaudodamas projektoriumi, dėstytojas parodė tipinio namo analizę. Ties kiekviena namo dalimi parodyti procentai, kurie rodo kaip dažnai vagys laužiasi pro tą vietą. Ties pagrindiniu įėjimu nurodyta net 40 procentų. Kyla paprastas klausimas, kaip galima taip rizikuoti? Vėliau supratau, vagys eina pro ten, kur žmonės nesitiki!
 
Objektų apsauga buvo pirmoji paskaita iš didelio paskaitų ciklo, kurios mūsų dar tik laukė šią savaitę. Dėstytojas tris valandas kalbėjo apie įvairius niuansus, liečiančius objekto apsaugą.
Truputis pavyzdžių

Ypač įsiminė vaizdinė medžiaga, kurioje rodoma kaip išlaužiamos įvairių durų spynos. Ir tam nereikia specialių įrankių. Užtenka paprasta atsuktuvo. Ar žinojote, kad mažas vaikas, rankoje turėdamas paprastą šprotų atidarytuvą, gali išdraskyti šarvuotas duris? Pasinaudojus tuo pačiu įrankiu galima gražiai išimti spyną. Žiūrėjau ir stebėjausi kaip viskas paprasta!
 
Iš keleto filmukų supratau, kad šarvuotų durų nepirkčiau. Daugelis mano kaimynų yra susidėję būtent tokias duris, gal man reikėtų pasitreniruoti?
 
Jeigu galvojate, kad turėdami namuose šunį galite jaustis saugūs, jūs labai klystate. Rinkoje dabar yra tokių prietaisų, kurių pagalba jūsų šunelis ne tik nelos, tačiau ir pabėgs jus palikdamas akistatoje su vagimis. Ką tokiu atveju daryti? Įsigykite katę!
 
Skamba juokingai, kadangi katė neloja, tačiau praktika rodo, kad katė reaguoja agresyviai į neprašytus svečius. Ir tai nėra kažkokie svaičiojimai. Į policiją buvo pristatyta keletas beviltiškų vagišių, kuriu veidus sudraskė mažieji padarėliai. Gerbkite savo numylėtinius, kada nors jūs už tai jiems padėkosite!

Dar šis tas


Galėčiau papasakoti apie signalizacijų rūšis, jutiklius, grotas ir kitus inžinerinius sprendimus, tačiau suprantu, kad tai labai nuobodi informacija, todėl pabandykime užbaigti šį straipsnį su dar keliomis įdomybėmis.
 
Ar žinot, kad narkomanams nusispjauti į automobilines signalizacijas? Stovėjo sau žmogus devinto aukšto balkone. Mėgavosi cigarečių dūmais it senas hipis, kol nepamatė šalia jo automobilio šlitinėjančios žmogystos.
 
Ta žmogysta suko ratus aplink jo automobilį it maitvanagis, bet staiga, suradęs akmenį, išmušė automobilio langą. Pasigirdo šaižus automobilinės signalizacijos klyksmas. Žmogysta įlindo į saloną ir nieko nelaukęs griebė magnetolą. Galit įsiviazduoti to vyruko iš devinto aukšto balkono nuostabą. Jam tai buvo tarsi filmas, tik deja, čia nebuvo laimingos pabaigos - žmogysta pabėgo!
 
Pastate sukaukė signalizacija. Sargas čiupo prožektorių, lazdą ir dujų balionėlį - standartiniai apsaugos darbuotojo komponentai. Bėgte pasileido į įvykio vietą. Signalizacijos garsas sklido iš vienos auditorijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai netikras aliarmas. Užrakinęs auditorijos duris, sargas išėjo. Kad būtų žinojęs, už suolų slėpėsi vagis. Pasinaudojęs darbuotojo aplaidumu, vagis išnešė "Apple Mac Book Pro".

Pabaiga


Pirmą straipsnį nusprendžiau užbaigti. Užteks! Galėčiau papasakoti ir daugiau, tačiau jums gali ir atsibosti. Ryt manęs laukia nauja paskaita, kupina naujų potyrių ir įspūdžių. Būtinai pasidalinsiu jais su jumis!

http://www.youtube.com/watch?v=Acn7IrO8bRk
 
 

Pagal filmo pavadinimą forume jo neradau, – bet tikiu, kad kur nors tarp 2 mln. pranešimų galėjo būti paskelbtas anksčiau.
 
Gali būti, kad kaip visus senus filmus, šį per 17 metų nuo jo sukūrimo ne vienas forumietis yra matęs, bet, esu tikras, jog visada yra daugiau žmonių, kurie apie jį nieko nėra girdėję ir kuriems jis gali būti įdomus :)

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Sveiki,
 
Vis pagalvodavau, jog būtų smagu matyti Google Adsense uždarbį realiu laiku nesijungiant prie jų puslapio.
Jau mąsčiau darytis kokį php skriptuką, kuris paimtų tuos duomenis, bet štai ką radau!
 
Google Publisher Toolbar yra oficialus Google įskiepis Google Chrome naršyklei, kuris vieno mygtuko paspaudimu parodys jums jūsų Adsense rezultatus. Džiaugiuosi jį radęs ir tikiuosi, kad ir jums jis bus naudingas! :)
 
https://chrome.google.com/webstore/detail/omioeahgfecgfpfldejlnideemfidnkc

Džiaukis tada, kad dar nėra 18-kos..:D

Pastaciau uz Svedija. Kofas: 2,92. Nesuprantu, kaip Ukraina galetu laimet pries Svedija.

IeskauTeisybes gilus minusas :D

Panašu bloga ta Tavo nuojauta :D

Mokytis noras mažas, dirbti dar mažesnis. Mokėti nieko nemoki... Siūlau eiti į kariuomenę. Po metų mąstymas pasikeis.

Kad parašei jog tavęs netraukia būtent tie dalykai, kurių ir reiks mokantis IT srityje. Ne kažką. :) Tai ko pats nori?

Sveiki,
 
Pradėjau kurti tinklaraštį apie savo keliones. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę, ar šio pobudžio tinklaraštis jūs sudomintu ir ar sektumėte mano keliones. Kad būtu aiškiau, žemiau galite rasti ištrauka iš mano busimo tinklapio. Ačiū.
 
 
Vakarų Europa 2012
 
Pirmoji mintis išvykti į šią kelionę kilo prieš kelias savaites, svarstant kaip įdomiau praleisti savo vasaros atostogas. Pradžioje mastėme apie poilsinę kelionę lėktuvu į Turkiją ar Ispaniją, bet beskaitant vieno internauto ispūdžius apie kelionę po Europą traukinių, atgimė sena svajonė – keliauti, keliauti, keliauti... Tiesa, vietoje traukinio pasirinkome automobilį, nes manome, kad taip galėsime daugiau pamatyti ir busime ‘nepririšti‘ prie traukinių tvarkaraščių. Iš kitos pusės, ilgas važiavimas automobiliu labai vargina, tad ir čia reikia viską labai gerai susiplanuoti, norint pailsėti kelionėje kurioje teks nuvažiuoti daugiau nei 7000 kilometrų. Šios kelionės metu planuojame aplankyti 11 šalių, bet apie tai kiek vėliau.
 

 
Kas tie mes?
 
Vika ir Remis. Studentai. Bedarbiai. Gyvenantys Anglijoje. Abu 1991-ujų gimimo. Kartu nuo 2009 metų. Abu norime keliauti, nes tikimes pamatyti daug naujo ir patirti daug įspūdžių. Kartu keliavom į: Egiptą, Gran Kanariją, Lanzerotę, Amsterdamą ir Paryžių.
 
Kas per kelionė?
 
Pavadinimas manau viską labai aiškiai nusako – keliausime po vakarų Europą. Kelionės metu aplankysime šias šalis: Angliją, Prancūziją, Belgiją, Liuksemburgą, Vokietiją, Lichenšteiną, Šveicariją, Italiją, Monaką, Ispaniją ir Portugaliją. Visažinė panelė Google sako, kad mums reiks įveikti apie 7000 kilometrų, bet aš manau, kad jų bus bent tūkstantėliu daugiau, nes yra daug šansų, kad saulės perkaitinti nusuksim ne į reikiamą kelią. Beje, jei kam įdomu, tai mūsų transportas bus Vauxhall Corsa, 2008 metų.
 
Taigi, išvykti planuojame birželio 19 dieną, o grįžti maždaug po kokių 20-25 dienų. Per šias dienas aplankysime 4-5 viešbučius ir apie 6 kempingus, tad vietos keisis gan greitai ir ispūdžių tikrai netrūks, kuriais beje dalinsiuos čia – su jumis. Šioje svetainėje galėsite rasti kiekvienos mūsų aplankytos šalies aprašymą, viešbučių, bei kempingų įvertinimus ar netgi sužinoti kiek ir kurioje šalyje mes išleidome pinigų. Nuotrakų galerijoj rasite gražiausias mūsų darytas nuotraukas iš ivairių šalių, kurios galbūt leis lengviau apsispręsti į kurią šalį norėtumėte nuvykti ir ką būtent ten pamatyti. Mes taip pat diskutuosime apie pasiruošimą kelionėms ir panašius dalykus, tad kiekvienas skaitytojas turėtų rasti kažka įdomaus.

Nu šiandien bendrovės užpliusavo kaip reikalas, dauguma prognozių nepraėjo :D

777 -as postas ;)


 
 
 
Sveiki, malonu, kad nusprendėt atsidaryti šią temą :), jau gan senai esu narys šiame forume ir nusprendžiau parašyti tokį kaip prisistatymą ar ataskaitą :D , tai jau gal tapo madinga ir gali pasirodyti banalu - dar vienas prisistatymas vaje... Bet nusprendžiau vis tiek prisistatyti. Išskirsiu prisistatymą į dalis, vienas galbūt rašysiu daugiau dėl savęs, kitas gal praktiškesnes, atsirinkite ką jums skaityti įdomu, aktualu. Daug ką praleisiu, tiesiog apibendrintai pasakysiu tai ką senai norėjau. Nepykit už gramatiką.
 
 
Tai va kaip užsikabinau už šito forumo
 
Pirmą savo prisistatymą rašiau prieš beveik keturis metus būdamas 14 metų, tai aišku jis buvo labai rimtas, o ir kitos mano temos buvo ne kokios. Bet įstrigo vienas momentas atsimenu sukūriau temą. O tai kas yra google adsense? Labai durna tema buvo, bet esmė – nesulaukiau, nei vieno atsakymo. Nei vieno įžeidimo, nei vienas piktas noliferis nepradėjo rėkt ,,oj vaikuti pilnas goglas info“. Kai pats paskui radau info tai mane, kiek nustebino, tokia tolerancija, nepikta žmonių, skaitančių temas reakcija, o tema juk buvo šlamštas ir turbūt ne pirma tokia. Tuometiniai uždarbiečiai, pasielgė protingai tiesiog leido temai greitai mirti.
 
Kas mane skatina dirbti?
Dabar po truputį judu į prieki, užsidirbu tiek pinigų, kiek man reikia, kaip sakau gaunu viską ką noriu, noriu iphone - užsidirbau, noriu žiauriai pasitūsint – užsidirbu. Iš tikro tai galėčiau išsiversti ir su daug mažiau pinigų. Esu girdėjęs apie tokį dalyką down shifting, žmonės mažiau dirba, mažiau uždirba, bet gali ryte ilgiau gerti kavą, daugiau ilsėtis ir aplamai gyvena gal net geriau. Tai, manau, yra normalu, bet aš į save mėgstu žiūrėti kritiškai. Yra tiek daug sričių, kur aš esu sakykim nevykėlis, todėl turiu labai didelę motyvaciją, kažkur pasiekti daug, būti geriausiu, tai mane varo, ir privertė daug kartų bandyti. Manau yra toks spyruoklės principas, kai žmogus yra slegiamas iš vienos pusės jis spaudžiasi, bet dėl to tik pasidaro stipresnis ir šauna į kitą pusę.
 
 
Tai ką aš dirbu?
 
 
Nieko labai nesukūriau, bet užsidirbu tiek pinigų, kad galiu nusipirkti viską ko tikrai noriu tai, manau, puiku. To pasekmė iš tikro yra daug sąlyginai smulkių darbų, niekad nedirbau samdomo darbo kokiam fabrike ar kitoj darbovietei. Dėl to, kad dabar tokį darbą rasti sunkiau, negu pačiam ką nors sugalvoti (mano nuomone), ir šiaip smagiau kai pats sau viską darai kada nori ir pan. Tai gi mano versliukai: kartais perparduodu kokį telefoną, atlieku rašto darbus, rašau internetiniams puslapiams, studentam su anglų kalba padedu, su Photoshop vis kam nors prisireikia pagalbos, būna mieste (Kaune) susirandu turistų ir už simbolinę kainą aprodau senamiestį (o ta simbolinė kaina ne tokia ir maža), gyvenu prie kapinių tai bobutėm kapus patvarkau, krūmą pasodinu na ir dar keletas versliukų yra. Iš visko po truputį ir susirenku tų pinigų, turiu tokį kaip tikslą jei labai nespaudžia mokslai, uždirbti kasdiena bent po kažkiek. Pastovumas atneša labai gerus rezultatus. O juk nieko nedarau, ko nesugebėtų eilinis jaunuolis. Aplamai manau, kad talentas iš prigimties, teorija, mokslai yra labai pervertinama, o darbštumas ir praktika yra nuvertinama. Turiu tokį kaip ir tikslą, tapti turtingesniu už tuos, kurie mokykloje labai gerai mokosi. Šiaip tokie tai mane erzina. Žinau, kad gal ir negražiai sakau, bet aš jiems tuo pačiu metu ir pavydžiu, ir galvoju kaip jiems blogai. Ypač jei yra siauro mastymo, užsifiksavę ir eina vienu keliu Mokykla>Universitetas>Darbovietė, o kur visa rizika? Kur visas gyvenimo džiaugsmas? Super aukšti tikslai, ir kitos ambicijos? Mano giminėj daug lošėjų tai gal ir aš toks panašus ;D
 
Dar prie to pačio skyrelio pridėsiu ir savo idėją ir svajonę. Idėja - tai reikės, gal vasarą konstruoti dviratį-transporterį, tipo įsisodini du turistus ir veži per miestą, dar ten viską apipasakoji, turą pravedi, bet užsmaugtų mane mokesčiai, manau, na kažkaip vis tiek žiūrėsiu, kažką išsipirksiu gal. O svajonė tai na kažkokia turizmo firma , viešbutis nestandartinis koks.
 
Apie Lietuvos situaciją, politiką, pagarbą, mano nuomonė. Šito nepatariu visiem skaityti, labai kontraversiškas ir painus tekstas, tiesa sakant, pats jame ir savo mintyse pasiklydau, bet pasakiau ką norėjau.
 
Mane dirbti motyvuoja ir dabartinė Lietuvos situacija. Taip Lietuvoje dabar sunku, bet aš savęs nematau bandoje, prie seimo rėkiančio ,,Kubilius vagis!!, kur mano bobutės pensija“ Jei mažiau verktume, o daugiau dirbtume ir daugiau idealizmo savyje rastume, gyventume tikrai geriau, nors, galbūt, man dar tokiam jaunam, lengva kalbėti. Bet, tokie faktai, kad Lietuvos socialdemokratų partija yra didžiausia ir, turbūt, stipriausia partija Lietuvoje, man sukelia pykti ir dėl to aš pradedu kaltinti suaugusius žmones. Atsiranda nepagarba suaugusiems, nes žinau, kad vienas iš trijų turbūt, balsuoja už LSDP ar pan. Čia kai ką pridėsiu iš wiki citatų: ,,Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįsto argumento, kad tai daryti būtina“ - A.M. Brazauskas 1989 m. Viena citata ir mano galvoje chaosas. Aš nubraukiu visa kitą, aplinkybes ir argumentus. Taip aš nesuprantu tų laikų situacijos, ne man suprasti politiką. Bet kaip taip galima? Nuo (mano nuomone) kolaboranto komunisto pereinama prie Lietuvos patrioto, prezidento, premjero? Man tai yra nesuvokiama, ir iš to man išsirutuliuoja nepagarba daliai suaugusiųjų. Kaip jūs tai leidot? Turiu ir daugiau priekaištų, tai galbūt tik vienas pavyzdys su lsdp . Ta nepagarba dažnai išlenda mokykloj ir panašiose situacijose. Kartais man nepavyksta nusikratyti arogantiško šikniaus įvaizdžio, o tai skatina tik dar labiau dirbti ir ieškoti kažkokios saviraiškos formos. Norisi parodyti, kad esu ne, koks pasikėlęs maroziukas, o norint tai pasiekti žinau tik vieną būdą.
 
Dar priedas du mano praktiški, bet abstraktūs patarimai/pastebėjimai, apie pačią pačiaušią pradžią, žmonėms, kurie yra, kur aš buvau prieš kelis metus. Tokie patarimai yra labai subjektyvu.
 
 
Iš kitų klaidų neprisimokysi, pats turi klysti, tam reikia patirties. Pigus, greiti darbai čia puiku, kuo daugiau skirtingų darbų tuo geriau. Smulkūs versliukai yra puiku. Net jei ir turit daug pinigų, netingėkit pradėti nuo žemiausio. Smulkūs darbeliai už 10 litų yra gera pradžia, vėliau įsigudrini ir ką padarydavot per 1h padarysite per 10 min. (čia kalbu apie svetimus n.d. ir pan.) Ir telefonų pirkimas/pardavimas, pradžiai žiauriai gera patirtis.
 
Verslui daug investicijų nereikia. Aš, manau, yra uždarbio procentas, kuris yra apylygis, nesvarbu kokie dideli ar maži pinigai yra naudojami versle. Nuo 100 litų uždirbsi tą patį X% pelno kaip ir nuo 10.000 lt X% pelno. Tai yra jei dabar turėdamas 100 litų tingi prasidėti su mažais pinigais dėl X% pelno tai turėdamas 1000 ar 10000 sakysi tą patį .
 
Apibendrinant
 
Gal aš ir nesąmonių prirašiau. Pats labai kritiškai žiūriu į visus patarimus, prisistatymus, žiauriai nekenčiu, kai kurią nors vieną sritį išmanantis žmogus varo apie viską, o visi tik ir klauso išsižioję maždaug jis protingas :0. Na aš kai puikiai nieko neišmanau, man gal negalioja, labiau apie tv pokalbių laidas čia :D . Kažkada galvojau blogą rašyti, gal kada ir bus. O šitą straipsnį tai rašiau, turbūt, dėl savęs, bus smagu ateity pasižiūrėti ir šiaip norėjau išsisakyti, aišku pasistengiau ir, kiek, įdomiau parašyti, net šiokių tokių patarimų daviau. Sėkmės visiems bandysiu gal neredaguoti šito teksto bus gal man taip įdomiau, nors nemanau kad iškęsiu ;) vis atsiranda naujų minčių, o šią dieną man užplaukė taip.

Kaunas, laisve al

Kaip ir kiekvienais metais, už Olandiją :)

olandai 3-0, vokieciai 1-0 arba 1-1 :)

Įspėjimas: Tai tik subjektyvi mano nuomonė. Viskas kas čia surašyta yra iliuzijų ir apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų rezultatas. Bet gal kas nors ras ir sau ką naudingo. Parašyta samonės srauto metodu ( ką mąstau, tą rašau).
 
Atėjo metas ir vėl man parašyti. Prisikaupė daug minčių. O kas svarbiausia - dabar jos trumpos ir aiškios. Genialumas slypi paprastume, ar ne taip Einšteinas sakė?
 
Apie ūkį ir bites
 
Tikriausiai, kaip ir daugelis iš jūsų, esu kamuojamas minties - kaip man sukurti idealų verslą, kaip rasti tą idealią idėją, kurią galėčiau įgyvendinti, nes dabar manau, kad esu pakankamai kompetetingas VYKDYTI veiklą. Manau yra čia žmonių, kurie nori "daryti" verslą. Noro užtenka, įrankiai (materialūs ir ne) yra, kompetencijų kaip ir pakanka pradžiai, bet... Bet nėra tos idėjos. Ji niekaip nešauna į galvą, kad ir kiek bemąstytum, ką bedarytum. Nėra ir viskas. Pažįstama?
 
"Nonsensas"
 
Kas yra "nonsensas"? Nonsensas yra kaimo gyventojai, kurie sugeba užsidirbti iš daržovių (!), nonsensas yra nekilnojamas turtas, kai nedirbi ir pinigus gauni, nonsensas yra suši, nes aš nepadariau tos idėjos, nonsensas yra įvairios kavinės (cofee inn, max coffe, etc), nes aš vėl nepadariau tos idėjos, nonsensas yra appsai, nes rizikuoji, kaip asilas, beto aš nemoku, nonsensas, nonsensas, nonsensas... Visiškas š.ūdas. Arba kažkas pasiima geras idėjas arba jos š.ūdinos. Nonsensas vienu žodžiu.
 
Self-help
 
Skaitau knygas. Self helpo. Kaip tapti milijonierium, kaip uždirbti milijoną, turtingas ir vargšas, kaip dirbti dvi valandas per savaitę, Steve Jobs gyvenimo paslaptys, D.Trumpas sako, kaip parduoti bet ką... Self-help'o knygos - šūdų krūva. Geras marketingas užtat. Note to self: Knygos geras verslas. Parašyk, kaip "padidinti savo produktyvumą", išleisk knygą, take profit. Bet ne, tokių knygų jau daug. O aš nekoks rašytojas. Beto su leidykla daug bėdų, čia daug reikalų, čia sunku ( nors niekada nebandžiau ). Skip...
 
Leidžiamės ant žemės
 
Vieną dieną vaikščiojau Klaipėdos senamiesčiu. Galvojau, sugalvosiu gerą idėją. Viena diena tapo savaite. Mėnesiu. Pusmečiu. Šūdų krūva, mieste yra gerų idėjų, bet jos visos jau įgyvendinamos. O, pramoninkų federacijos pastatas. Įdomu, kaip jiems taip pasisekė? Juk jie irgi nuo kažko pradėjo..
 
Keturios sienos
 
Jau dvi savaitės neišeinu iš kambario. Ta prasme namų. Ta prasme, nebendrauju su žmonėm. Ta prasme guliu ant lovos ir galvoju. Ant stalo guli Donskio pasirašytas "Lietuviškasis liberalizmas".. Juk liberalizmas sako "laissez faire". Gavau aš tą laisvę. Niekas netrukdo. Tik aš pats.. Sau?
 
Enemy within
 
Ir galų galiausiai nušvitimas. Supranti, kad didžiausias stabdis esi tu. Ribas apsibrėži pats sau. Priešas viduje. O pizdy išrašyti aš moku...
 
Ką autorius norėjo pasakyti?
 
Mielas skaitytojau, jeigu tau nesvetima visa, kas čia surašyta, sveikinu - tu toks ne vienas. Jau kuris laikas kamavausi su šitom problemom - niekaip neina sugalvoti idėjos. Pirma kaltinau aplinką, poto kitus, poto pats save. Kol galų gale suvokiau, kad reikia elgtis konstruktyviai. Minčių blokada (kitaip nežinau kaip pavadinti) yra tik pasekmė. Reikia ieškoti priežasties. Aš ją radau. Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:
1. Nauji žmonės
2. Nauja aplinka
3. Nauji potyriai
 
Užtrukau nei daug, nei mažai, kol tai suvokiau - 4 metus. Perskaityti aš daug kartų perskaičiau. Nu ir kas? Kas iš to, jeigu skaitai, bet nesupranti, kas iš to, jeigu žiūri, bet nematai, kas iš to, jeigu klausai, bet negirdi? Beveik budizmas...
 
Svarbiausias mano atradimas, kad šios trys sąlygos yra ne tik idėjoms, verslui. Jos - universalios. Bandydamas jas vykdyti, tu tobulėji, kaip žmogus. Daugiau matai, daugiau jauti, daugiau žinai. O kur žinios, ten ir išmintis. Kur išmintis, ten ir idėjos.
 
1 Nauji žmonės. Susipažinkit su naujais žmonėmis. Nesvarbu, kur - ar pas draugą baliuje pirtyje ar gatvėje ar galų galiausiai savo mokslo/darbo įstaigoje. Čia ne tik "labas" ar "kaip sekasi". Susipažinkit kaip priklauso. Klausinėkit apie viską - tegul pasakoja. Religinės pažiūros, politika, ekonomika. Kuo daugiau išgirsit, tuo geriau. Nekritikuokit, klausykit. Ir svarbiausia išgirskit tuos momentus, kai sako "kaip gerai būtų, jeigu". Protingi supras, ką čia galima pasiimti.
 
2. Nauja aplinka. Kadangi nemėgstu šnekėti neargumentuotai, tai padarysiu sau nedovanotiną pramogą - leisiu sau nenurodyti šaltinio. Nes velniškai tingiu jo ieškoti. O jau vėlu. Ir aš tingiu. Anyway, mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai. Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką jūs manot - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mieste apsilankykit naujose kavinėse, naujose vietos, ten, kur niekada nebuvot. Jeigu yra galimybė, keliaukit ten, kur apskritai viskas kitaip. Kultūrinis šokas veikia. Ir labai stipriai.
 
3. Nauji potyriai. Aš nežinau, galbūt šneku vėl tą patį, bet tai iš esmės ir yra gyvenimo pagrindas ir prasmė. Kada paskutinį kartą darei kažką naujo? Senai? Tai gal metas judinti subinę ir kažką nuveikti naujo? Patikėkit veikia. Pamatysit, kaip viskas keisis.
 
Nežinau, kartais atrodo, kad kai parašau, tai veltui. Niekas niekada neparašo, kaip jiems pasisekė. Dažniausiai skundžiasi, kaip jiems nepasisekė. Matyt tautinis bruožas... Aš žinau, kad ir kiek čia rašyčiau ar bandyčiau įkvėpti, dauguma Jūsų nieko nedaro. Dalis jūsų depresuojat. Esat nepatenkinti gyvenimu, tačiau nieko nekeičiat. O kaip gali kas nors pasikeisti, jeigu jūs patys nieko naujo nedarote? Gyvenimas, tai fizika. Tos pačios priežastys iššaukia tas pačias pasėkmes. Norint kitų rezultatų, reikia kitų veiksmų. Norėčiau, kad tu, mielas skaitytojau, pradėtum kažką daryti dabar. Aš nežinau, kiek tu sėkmingas ar nelabai, nežinau iš kur tu, ar kiek tau metų. Bet jeigu tu kažką nuveiksi, mano tikslas bus pasiektas. Atsidaryk wordą. Dabar. Susirašyk, ką norėtum nuveikti. Sunku ar ne? Šuolis su parašiutu, žygis su dviračiais arba šiaip pasivažinėjimas, plaukimas baidarėmis, šokių pamokos, teatras, kinas, naujas maistas, nauji žmonės, naujos vietos, nauji keliavimo būdai (rekomenduoju tranzavimą). Rašyk, rašyk. Jeigu parašei, užseivink ir užsirašyk "Bucketlist vasarai". Arba gyvenimui. Tai iš esmės neturi prasmės. Atsispausdink. Sveikinu, ką tik pasidarei mažą priekaištą nieko neveikimui. Pasidėk matomoje vietoje. Ir stenkis išbraukti viską , kas ten surašyta. Padaryk tai. Pasiimk pirmą punktą. Susirašyk viską, ko reikės įgyvendinimui, kaip tai padaryti. Eik į detales. Nebesvarstyk abstrakčiai. Užteks. Metas mąstyti konkrečiai.
 
Bet aš vistiek žinau, kad didžioji dalis to nepadarė. Kodėl? Nežinau. Tingit galbūt. Susirašykit, ką norit nuveikt ir pasidėkit matomoj vietoj!
Dabar, nes vėliau užmiršit. DABAR.
 
Jeigu kasnors taip ir padarys ir įgyvendins nors vieną savo svajonę ar tikslą, kur buvo užsirašęs - parašykit į PM, man su sąžine bus lengviau, geriau miegosiu.
 
Geros vasaros, forumiečiai, neapkerpėkit, tobulėkit, o vėliau dalinkitės įspūdžiais, nes mes čia tam ir esame, ar ne? :)
 
Mr. R

Sveikinu visus 6-19 metų žmones su devynis mėnesius trukusiu mokslo metų sezono uždarymu! :)
 
http://www.teeswater.ca/tswwp1/wp-content/uploads/schoolsout.jpg
 
Linkiu atauginti prarastas smegenų ląsteles ir kitais mokslo metais, pagaliau, tapti milijonieriais.
 
Ačiū. ;)
 
 
 
 
 
 
 
Na o dabar galite pasidalinti, kas įsimintiniausia, sunkiausia buvo. Man tai tikriausiai didelė grėsmė gauti neigiamą iš matematikos... :D Pirmą kartą kažkas panašaus nutiko, laimei viskas baigėsi gerai, ir net pravertė ta grėsmė, dabar kur kas geriau sekasi matematikoj.

Esu linksmas, bet ne lengvabūdiškas;
paprastas bet ne nuobodus;
išradingas bet ne madingas;
draugiškas, bet geriau nejuokauk apie mano mamą.

Sveiki forumiečiai,
 
Kaip tik nesenai užsiregistravau šiame forume, taigi kodėl gi neprisistačius? ;)
Esu 18-kos metų, gerąsias vertybes stengiantis išsaugoti vaikinas. Šiuo metu - abiturientas. Egzaminus jau išsilaikiau: anglų, lietuvių, informatiką, matematiką, laukiu jų rezultatų, kurie turėtų būti tikrai neblogi. Ketinu pirma stoti į perspektyviąją KTU informatiką, pabaigti šias studijas ir tada jau krypti link širdžiai mielesnės srities - multimedijų.
 
Su kompiuteriu susipažinau dar vaikystėje ir nuo pirmų dienų nebuvau tik eilinis jo vartotojas - vis norėdavosi gilintis į aparatūros, programinės įrangos veikimą.
 
Taip pat esu kūrybiškas žmogus, todėl neretai pasitelkdamas kompiuterį užsiimdavau kūryba. Ne, ne apie kokį skaitmeninį dailės meną kalbu, o apie jau minėtąsias multimedijas.
Mane traukia 3D pasaulis, fotografavimas, nuotraukų redagavimas, elektroninės muzikos kūrimas, programavimas ir pan. Pavyzdžiui, atsimenu, kaip mėgdavau kurti 3D žemėlapius Counter-Strike 1.6 žaidimui, kurios žaisdavau savo įdomiai priprogramuotame serveryje; vėliau išmokau naudotis Google SketchUp programa, modeliavau pastatus Google Earth žemėlapiui (Panemunės tiltas ir kt.), bandžiau "renderinti" tuos pastatus; pamėgau fotografiją, panoramų darymą; pradėjau mokintis kurti muziką FruityLoops Studio progamoje (čia mano vienas pirmesnių "blynų":
 
http://www.youtube.com/watch?v=CX_XhPC_Ilo
 
Išmokau išnaudoti PowerPoint galimybes; šiais metais dalyvauvau informatikos olimpiadoje, kurioje tapau Kauno miesto II vietos laimėtoju.
Neesu kurios nors vienos iš šių srities specialistas, bet turiu nemažą žinių apie IT ir ne tik bagažą.
 
Užsiregistravau Uzdarbis.lt, nes čia galima rasti daug naudingos informacijos, taip pat padiskutuoti su protingais žmonėmis. Dabar mano pagrindinis tikslas - panaudoti vasaros laisvą laiką išvystant savo svetainę ir ją paverčiant pajamų šaltiniu ir, žinoma, įgyti naujų žinių, kurios turėtų praversti tiek studijuojant, tiek pačiame gyvenime. Taigi, malonu susipažinti, aš Kasparas! :)