Sypsnius

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Tai vat tas ir yra, kad dauguma kas reklamuojasi garsiai, greitai yra blokuojami, arba tiek plačiai naudojami, kad greitis tragiskas.
 
Po kolkas OPenvpn tikrai atrodo neblogai, reiks daugiau pasiskaityti
 
 
Po kolkas man ir taip rašymo užtenka, o ir šiaip nežinau kiek verta ir kiek bus skaitančių, nes pats nesu didelis rašytojas.
 
Dabar ir taip daug reikalų. VPN kaip ir aišku jau, bes su draudimu problemos didelės, Lietuvoje visi palyginus brangiai nori, o su tarptautiniais sunku susišnekėti ir atsakymus gauti. Nors ir Lietuvoje tikrai turėjau juokingų situacijų kada nueini pas draudėją gyvai ir susiduri su tokiomis situacijomis, kada net nežino kur randasi kinija. Beveik niekas negalėjo atsakyti kokia tvarka su kinijos ligoninėmis, į kurias galėčiau kreiptis į kurias ne. O ir kainos nuo 400 iki 1500 eurų metams

Sveiki, aš vis dar gyvas :)
 
Taigi jau 1,5 mėn aš čia Kinijoje. Bet niekaip nerasdavau laiko ir nusiteikimo prisėsti ir parašyti. Siaip turbut pacioje pradzioje atsakysiu į keletą esminių klausimų kurie kilo kitiems ir buvo įdomūs man.
 
Ar atvykus į Kiniją tikrai ištinka didelis šokas? - NE, niekas čia tikrai nėra taip labai jau kitaip ir WOW. Ypač jei vyksti į didžiuosius miestus kaip kad aš.
 
Ir pratesiu po darbo, nes ką tik paskambino supervaizerė ir iškvietė į darbą, kažkas nutiko.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Išvyka į miestą
Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.

Išvyka į miestą
Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Normalus tas atlyginimas už tokį darbą. Kiek pažįstamų UK yra, kai kurie nei tiek neatsideda..
Aš pilnai suprantu, kad LT kainos kyla, kai kurios paslaugos, prekės kosminėmis kainomis, bet kitose šalyse niekam neįdomu, kad Lietuva kaip kurortas palikęs.
Pats siūliau draugams, pažįstamiems Švedijoje darbą, sezoninį, penkiems mėnesiams, per kuriuos galima parsivežti ~15k € ar daugiau, atmetus viską. Norinčių beveik nebuvo (dabar nebereikia!).
Tie patys latviai, lenkai ar chakolai tik trina rankomis, kurie pas mus dirba, kad už tokius pinigus gali dirbti.
 
Klausimas, kiek jūs norit gauti už darbą, kuris nereikalauja jokios specialybės, jokių mokslų ir žinių??
Nes kiek pasiklausau, paskaitinėju, visi nori 5k/mėn.. Ir dar, kad darbas būtų nosį krapštyti ir nieko neveikti. Ar čia Lietuvoj tokie dideli atlyginimai po euro įvedimo, kad nebeverta važiuoti į UK ir kitas šalis?
 
Mielai ir aš pakeisčiau darbą už 4-5k, ir šaly. bet kažkaip nemačiau, dar tokių pasiūlymų niekur..

Na ir koks tikslas pranešimo tavo,kad neitum dirbti už tokią algą? Milijonai žmonių pasaulyje neitų dirbti už tiek, kiek tu gauni, na ir kas? Darbo užmokestis įvardintas, kiekvienas sprendžia pagal savo situacija, ar jam pakankamas atlygis ar ne. Gal tuomet pasidalink geresniais variantais, kur žmonės pirmą kartą vykstantys į UK galėtų nesukt galvos dėl nuomos paieškos ir pnš?
 
Žiūriu, +rep netyčia paspaudžiau :D

Tau gal ir netinka, bet kiek tada studentai uždirba LT per vasarą jei negriebia tokių pasiūlymų? :lol:

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Lietuviškos agentūros yra nesamonė, ypač tos kurios sako, kad tikrai turėsi darbą. Geriausia yra arba užsienio įdarbinimo agentūros kurios tiesiog padaro pirminę atranką ir gelbsti susitvarkyti popierius, atrankas ir pokalbius vistiek turi turėti tiesiogiai su darbdaviu

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Šiaip esu labai gerbėjas tokių žaidimų, ir ta grafika ar ale kad wap žaidimas, tai man netrukdo. Labai mėgstu tokius žaidimus, kaip gladiatus, katsuro, wartune, travian ir daug daug tokio tipo, ir čia tikėjausi kažko panašaus. Bet nusivyliau beveik viskuo. Nuobodu, tikslo mažai, strategijos išvis jokios.
Dabar pašnekėkime apie dalis atskirai:
1. Bosas kuris atsiranda kas valanda, visas tikslas tik paspausti ant jo ir viskas, jokios galimybės kad pralaimėsi, jokio mastymo kaip laimėti.
2. Statusai labai neaišku, kas kam eikalingair kas nuo ko priklauso, ir iki šiol nesuprantu ką daro gyvybių atsistatymas. Nes realiai iki šiol nesuprantu, kuo mano rasė gersnė už kitas, nes iki šiol neuspratau koks atsigydymo tikslas
3. Kovos, kiek suprantu jokio random generatoriaus nėra, viskas priklauso nuo 1 statuso, jei tavo didesnis 100% visada laimesi. Ka pulti trūkumas, kaip rašėme anksčiau pasibaigs apsaugos bus fermų, bet jų pulti negalėsi nes bus didelis lvl skirtumas, šiuo momentu visam žaidime yra tik 13 žaidėjų kuriuos galėčiau pulti, o pvz pirmoje vietoje esantis zmogus gali pulti tik 3 žaidėjus.
4. Misijos irgi tiesiog vienas mygtuko paspaudimas ir viskas.
5. Daiktų mažai, atstumai tarp jų naudojimo labai dideli
6. Keliavimas po planetas irgi didelis lvl skirtumas kad galėtum keliauti kitur
7. Priklausymas klanui turėtų kaip suprantu duoti bonusų prie statusų, bet po kolkas daugiau minusų, nes dar labiau sumažėja žadėjų ką galėtum pulti. O ir kokio chato ar forumo trūksta, kad galėtum bendrauti su klaniškiais, nes tada bent kažkiek gyvesnis game būtų o ir pasitarti ir pasiklausti galėtum ,aks ką reiškia
 
Strategijos, skill ar dar kažko 0 visiškai
 
Nepyk, kad vien kritika, bet gal rasi minčių pamastymui ir tobulėjimui. Šiaip kaip rašė labai sveikitina, kad kažką darai, nes trūksta to, buvo ir anksčiau pora lietuviškų projektų panašių kur reikėjo planetą kolonizuoti, kitas buvo kur po kosmosą kovoti ir panašiai. Bet jie visi nors kiti tikrai buvo neblogi greitai miršta ir užsidaro. Dėl šito man labai gaila. TIkiuosi tu neapleisi, žaidimą patobulinsi, ir aš dar vis kaip aktyvus žaidėjas sulauksiu tų laikų :D

Sakai bus ateityje, bet jų reikia būtent dabar. Ateityje jei žaidimas bus sėkmingas žmonių ir taip bus, o vat būtent dabar žmonių trūksta, gauni misiją apvogti 12 žaidėjų ir užpulti 12 žaidėjų, o pulti ar vogti išvis leidžia tik 2 žmones nes visi kiti su apsaugomis. Tai nei misijų įvykdysi, nei išvis kažką veiksi. Paaiskinimų irgi mažai, pvz parašyta nusipirk tą, o kas tas yra ir kur ieškoti neaišku, kam reikalingas greitis irgi niekur nerašo, kas tas gyvybių atsistatymas irgi niekur normaliai nepaaiškina, renkantis rasę irgi nesupranti ką iš tikro tas gyvybių atsistatymo greitis duoda. Kovose irgi info trūksta, nes nelabai suprantu pralošiau nes jis tiesiog dėl to kad jo gynyba buvo stipresnė nei mano puolimas, ar tam turi įtakos gyvybių kiekis, gyvybių atsistatymo greitis nesuprasi.

Tai vat tas ir yra, kad dauguma kas reklamuojasi garsiai, greitai yra blokuojami, arba tiek plačiai naudojami, kad greitis tragiskas.
 
Po kolkas OPenvpn tikrai atrodo neblogai, reiks daugiau pasiskaityti
 
 
Po kolkas man ir taip rašymo užtenka, o ir šiaip nežinau kiek verta ir kiek bus skaitančių, nes pats nesu didelis rašytojas.
 
Dabar ir taip daug reikalų. VPN kaip ir aišku jau, bes su draudimu problemos didelės, Lietuvoje visi palyginus brangiai nori, o su tarptautiniais sunku susišnekėti ir atsakymus gauti. Nors ir Lietuvoje tikrai turėjau juokingų situacijų kada nueini pas draudėją gyvai ir susiduri su tokiomis situacijomis, kada net nežino kur randasi kinija. Beveik niekas negalėjo atsakyti kokia tvarka su kinijos ligoninėmis, į kurias galėčiau kreiptis į kurias ne. O ir kainos nuo 400 iki 1500 eurų metams

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Šiaip esu labai gerbėjas tokių žaidimų, ir ta grafika ar ale kad wap žaidimas, tai man netrukdo. Labai mėgstu tokius žaidimus, kaip gladiatus, katsuro, wartune, travian ir daug daug tokio tipo, ir čia tikėjausi kažko panašaus. Bet nusivyliau beveik viskuo. Nuobodu, tikslo mažai, strategijos išvis jokios.
Dabar pašnekėkime apie dalis atskirai:
1. Bosas kuris atsiranda kas valanda, visas tikslas tik paspausti ant jo ir viskas, jokios galimybės kad pralaimėsi, jokio mastymo kaip laimėti.
2. Statusai labai neaišku, kas kam eikalingair kas nuo ko priklauso, ir iki šiol nesuprantu ką daro gyvybių atsistatymas. Nes realiai iki šiol nesuprantu, kuo mano rasė gersnė už kitas, nes iki šiol neuspratau koks atsigydymo tikslas
3. Kovos, kiek suprantu jokio random generatoriaus nėra, viskas priklauso nuo 1 statuso, jei tavo didesnis 100% visada laimesi. Ka pulti trūkumas, kaip rašėme anksčiau pasibaigs apsaugos bus fermų, bet jų pulti negalėsi nes bus didelis lvl skirtumas, šiuo momentu visam žaidime yra tik 13 žaidėjų kuriuos galėčiau pulti, o pvz pirmoje vietoje esantis zmogus gali pulti tik 3 žaidėjus.
4. Misijos irgi tiesiog vienas mygtuko paspaudimas ir viskas.
5. Daiktų mažai, atstumai tarp jų naudojimo labai dideli
6. Keliavimas po planetas irgi didelis lvl skirtumas kad galėtum keliauti kitur
7. Priklausymas klanui turėtų kaip suprantu duoti bonusų prie statusų, bet po kolkas daugiau minusų, nes dar labiau sumažėja žadėjų ką galėtum pulti. O ir kokio chato ar forumo trūksta, kad galėtum bendrauti su klaniškiais, nes tada bent kažkiek gyvesnis game būtų o ir pasitarti ir pasiklausti galėtum ,aks ką reiškia
 
Strategijos, skill ar dar kažko 0 visiškai
 
Nepyk, kad vien kritika, bet gal rasi minčių pamastymui ir tobulėjimui. Šiaip kaip rašė labai sveikitina, kad kažką darai, nes trūksta to, buvo ir anksčiau pora lietuviškų projektų panašių kur reikėjo planetą kolonizuoti, kitas buvo kur po kosmosą kovoti ir panašiai. Bet jie visi nors kiti tikrai buvo neblogi greitai miršta ir užsidaro. Dėl šito man labai gaila. TIkiuosi tu neapleisi, žaidimą patobulinsi, ir aš dar vis kaip aktyvus žaidėjas sulauksiu tų laikų :D

Lietuviškos agentūros yra nesamonė, ypač tos kurios sako, kad tikrai turėsi darbą. Geriausia yra arba užsienio įdarbinimo agentūros kurios tiesiog padaro pirminę atranką ir gelbsti susitvarkyti popierius, atrankas ir pokalbius vistiek turi turėti tiesiogiai su darbdaviu

Lietuviškos agentūros yra nesamonė, ypač tos kurios sako, kad tikrai turėsi darbą. Geriausia yra arba užsienio įdarbinimo agentūros kurios tiesiog padaro pirminę atranką ir gelbsti susitvarkyti popierius, atrankas ir pokalbius vistiek turi turėti tiesiogiai su darbdaviu