Algiz

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Ok nusipirkau laptopa su Windowsais legaliais, windowsu disko negavau tik lipdukas ant laptopo galo, reik perinstaliuoti windowsus einu į Linkomanija atsisiunčiu Windowsus ir įsirašau su Originaliu CD-Key aš nusikaltėlis jau nuo to ? :(

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK

Ok nusipirkau laptopa su Windowsais legaliais, windowsu disko negavau tik lipdukas ant laptopo galo, reik perinstaliuoti windowsus einu į Linkomanija atsisiunčiu Windowsus ir įsirašau su Originaliu CD-Key aš nusikaltėlis jau nuo to ? :(

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Ok nusipirkau laptopa su Windowsais legaliais, windowsu disko negavau tik lipdukas ant laptopo galo, reik perinstaliuoti windowsus einu į Linkomanija atsisiunčiu Windowsus ir įsirašau su Originaliu CD-Key aš nusikaltėlis jau nuo to ? :(

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Failų dalinimosi svetainės Linkomanija.net buvęs administratorius Kęstas Ermanas apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas korporacijos „Microsoft“ jam ir jo kompanijai „n5“ iškeltas ieškinys ir priteista 130 tūkst. Lt kompensacija.
 
Anot K.Ermano advokato, nors tokio pobūdžio byla Lietuvoje nagrinėta pirmą kartą ir teisiniu požiūriu yra ypač specifinė ir sudėtinga, ji buvo išnagrinėta itin formaliai ir paviršutiniškai.
 
„Teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į specifinius elektroninių paslaugų teikimo niuansus ir faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė nurodytus teisės aktus arba apskritai jų netaikė, dėl ko neteisingai išsprendė bylą“, – 15min.lt teigė advokatas Gytis Mekionis.
 
Pasigedo įrodymų
 
Teismui pateiktame apeliaciniame skunde atsakovai nurodo įvairius motyvus, pagrindžiančius tokią nuomonę.
 
G.Mekionio teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad projekto perleidimo sutartis su Seišeliuose registruota kompanija „Vitality International Investment Ltd.“ ir su ja susiję susitarimai yra niekiniai sandoriai. Be to, į bylą neįtraukęs trečiuoju asmeniu šios kompanijos, teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, o tai advokatas vadino „absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu“.
 
Taip pat atsakovai byloje pasigedo duomenų apie K.Ermano veiksmus, kuriais būtų pažeisti Civilinio kodekso straipsniai, arba duomenų apie atsakovų veiksmais padarytą žalą „Microsoft“.
 
„Teismo argumentai dėl atsakovų kaltės prieštarauja ne tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymui (IVPĮ), bet ir Elektroninės komercijos direktyvai, kadangi veiksmų neatlikimas, kurie nėra asmens pareiga, negali reikšti jo atsakomybės“, – teigė G.Mekionis.
 
Jis pastebėjo, kad teismas įvertino tik vieno apklausto specialisto – inžinieriaus technologo išsilavinimą turinčio Vyto Simanavičiaus – nuomonę. Tuo tarpu serfitikuoto informacinių technologijų auditoriaus Gedimino Grigo paaiškinimai apie „torrent“ svetainių veikimo principus, bylų dalijimosi mechanizmus ir kitas svarbias aplinkybes liko neišgirsti. Todėl, pasak G.Mekionio, teismas priėjo nepagrįstą išvadą apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir „Microsoft“ patiriamos žalos.
 
Pavojingas precedentas
 
„Tarpininkams (paslaugų teikėjams) yra nustatyta tam tikra tvarka ir pareigos, šalinant autorių teises pažeidžiančią informaciją. Tarpininkai gali būti patraukti teisinėn atsakomybėn tuo atveju, jei šias pareigas pažeidžia. Šiuo atveju teismas pasakė, kad „peer-to-peer“ paslaugos teikėjas privalo kontroliuoti vartotojų perduodamą informaciją, jos turinį. Laikantis šio teismo sprendimo būtų galima kasdien pradėti teisminį procesą su Youtube.com, Rapidshare.com ir panašių paslaugų teikėjais dėl to, kad jų vartotojai pažeidžia autorių teises“, – sakė G.Mekionis.
 
Advokatas pridūrė, kad autorius ar jo atstovas, pastebėjęs jo teisių pažeidimus internete, pirmiausia turėtų apie tai informuoti arba turinio platintoją, arba tarpininką (paslaugos teikėją) dėl informacijos pašalinimo. „Microsoft“ apie galimus jo teisių pažeidimus tuometinio svetainės administratoriaus nebuvo informavęs.
 
Primename, kad „Microsoft“ į teismą dėl autorių teisių pažeidimo kreipėsi dar 2009 metais. Korporacija nurodė, kad svetainėje Linkomanija.net galima neteisėtai atsisiųsti jos sukurtų kompiuterinių programų.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/verslas/buves-linkomanijos-valdytojas-tesia-kova-su-microsoft-649-297895#ixzz2IK0dwUjW

Failų dalinimosi svetainės Linkomanija.net buvęs administratorius Kęstas Ermanas apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas korporacijos „Microsoft“ jam ir jo kompanijai „n5“ iškeltas ieškinys ir priteista 130 tūkst. Lt kompensacija.
 
Anot K.Ermano advokato, nors tokio pobūdžio byla Lietuvoje nagrinėta pirmą kartą ir teisiniu požiūriu yra ypač specifinė ir sudėtinga, ji buvo išnagrinėta itin formaliai ir paviršutiniškai.
 
„Teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į specifinius elektroninių paslaugų teikimo niuansus ir faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė nurodytus teisės aktus arba apskritai jų netaikė, dėl ko neteisingai išsprendė bylą“, – 15min.lt teigė advokatas Gytis Mekionis.
 
Pasigedo įrodymų
 
Teismui pateiktame apeliaciniame skunde atsakovai nurodo įvairius motyvus, pagrindžiančius tokią nuomonę.
 
G.Mekionio teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad projekto perleidimo sutartis su Seišeliuose registruota kompanija „Vitality International Investment Ltd.“ ir su ja susiję susitarimai yra niekiniai sandoriai. Be to, į bylą neįtraukęs trečiuoju asmeniu šios kompanijos, teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, o tai advokatas vadino „absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu“.
 
Taip pat atsakovai byloje pasigedo duomenų apie K.Ermano veiksmus, kuriais būtų pažeisti Civilinio kodekso straipsniai, arba duomenų apie atsakovų veiksmais padarytą žalą „Microsoft“.
 
„Teismo argumentai dėl atsakovų kaltės prieštarauja ne tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymui (IVPĮ), bet ir Elektroninės komercijos direktyvai, kadangi veiksmų neatlikimas, kurie nėra asmens pareiga, negali reikšti jo atsakomybės“, – teigė G.Mekionis.
 
Jis pastebėjo, kad teismas įvertino tik vieno apklausto specialisto – inžinieriaus technologo išsilavinimą turinčio Vyto Simanavičiaus – nuomonę. Tuo tarpu serfitikuoto informacinių technologijų auditoriaus Gedimino Grigo paaiškinimai apie „torrent“ svetainių veikimo principus, bylų dalijimosi mechanizmus ir kitas svarbias aplinkybes liko neišgirsti. Todėl, pasak G.Mekionio, teismas priėjo nepagrįstą išvadą apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir „Microsoft“ patiriamos žalos.
 
Pavojingas precedentas
 
„Tarpininkams (paslaugų teikėjams) yra nustatyta tam tikra tvarka ir pareigos, šalinant autorių teises pažeidžiančią informaciją. Tarpininkai gali būti patraukti teisinėn atsakomybėn tuo atveju, jei šias pareigas pažeidžia. Šiuo atveju teismas pasakė, kad „peer-to-peer“ paslaugos teikėjas privalo kontroliuoti vartotojų perduodamą informaciją, jos turinį. Laikantis šio teismo sprendimo būtų galima kasdien pradėti teisminį procesą su Youtube.com, Rapidshare.com ir panašių paslaugų teikėjais dėl to, kad jų vartotojai pažeidžia autorių teises“, – sakė G.Mekionis.
 
Advokatas pridūrė, kad autorius ar jo atstovas, pastebėjęs jo teisių pažeidimus internete, pirmiausia turėtų apie tai informuoti arba turinio platintoją, arba tarpininką (paslaugos teikėją) dėl informacijos pašalinimo. „Microsoft“ apie galimus jo teisių pažeidimus tuometinio svetainės administratoriaus nebuvo informavęs.
 
Primename, kad „Microsoft“ į teismą dėl autorių teisių pažeidimo kreipėsi dar 2009 metais. Korporacija nurodė, kad svetainėje Linkomanija.net galima neteisėtai atsisiųsti jos sukurtų kompiuterinių programų.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/verslas/buves-linkomanijos-valdytojas-tesia-kova-su-microsoft-649-297895#ixzz2IK0dwUjW

Failų dalinimosi svetainės Linkomanija.net buvęs administratorius Kęstas Ermanas apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas korporacijos „Microsoft“ jam ir jo kompanijai „n5“ iškeltas ieškinys ir priteista 130 tūkst. Lt kompensacija.
 
Anot K.Ermano advokato, nors tokio pobūdžio byla Lietuvoje nagrinėta pirmą kartą ir teisiniu požiūriu yra ypač specifinė ir sudėtinga, ji buvo išnagrinėta itin formaliai ir paviršutiniškai.
 
„Teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į specifinius elektroninių paslaugų teikimo niuansus ir faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė nurodytus teisės aktus arba apskritai jų netaikė, dėl ko neteisingai išsprendė bylą“, – 15min.lt teigė advokatas Gytis Mekionis.
 
Pasigedo įrodymų
 
Teismui pateiktame apeliaciniame skunde atsakovai nurodo įvairius motyvus, pagrindžiančius tokią nuomonę.
 
G.Mekionio teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad projekto perleidimo sutartis su Seišeliuose registruota kompanija „Vitality International Investment Ltd.“ ir su ja susiję susitarimai yra niekiniai sandoriai. Be to, į bylą neįtraukęs trečiuoju asmeniu šios kompanijos, teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, o tai advokatas vadino „absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu“.
 
Taip pat atsakovai byloje pasigedo duomenų apie K.Ermano veiksmus, kuriais būtų pažeisti Civilinio kodekso straipsniai, arba duomenų apie atsakovų veiksmais padarytą žalą „Microsoft“.
 
„Teismo argumentai dėl atsakovų kaltės prieštarauja ne tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymui (IVPĮ), bet ir Elektroninės komercijos direktyvai, kadangi veiksmų neatlikimas, kurie nėra asmens pareiga, negali reikšti jo atsakomybės“, – teigė G.Mekionis.
 
Jis pastebėjo, kad teismas įvertino tik vieno apklausto specialisto – inžinieriaus technologo išsilavinimą turinčio Vyto Simanavičiaus – nuomonę. Tuo tarpu serfitikuoto informacinių technologijų auditoriaus Gedimino Grigo paaiškinimai apie „torrent“ svetainių veikimo principus, bylų dalijimosi mechanizmus ir kitas svarbias aplinkybes liko neišgirsti. Todėl, pasak G.Mekionio, teismas priėjo nepagrįstą išvadą apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir „Microsoft“ patiriamos žalos.
 
Pavojingas precedentas
 
„Tarpininkams (paslaugų teikėjams) yra nustatyta tam tikra tvarka ir pareigos, šalinant autorių teises pažeidžiančią informaciją. Tarpininkai gali būti patraukti teisinėn atsakomybėn tuo atveju, jei šias pareigas pažeidžia. Šiuo atveju teismas pasakė, kad „peer-to-peer“ paslaugos teikėjas privalo kontroliuoti vartotojų perduodamą informaciją, jos turinį. Laikantis šio teismo sprendimo būtų galima kasdien pradėti teisminį procesą su Youtube.com, Rapidshare.com ir panašių paslaugų teikėjais dėl to, kad jų vartotojai pažeidžia autorių teises“, – sakė G.Mekionis.
 
Advokatas pridūrė, kad autorius ar jo atstovas, pastebėjęs jo teisių pažeidimus internete, pirmiausia turėtų apie tai informuoti arba turinio platintoją, arba tarpininką (paslaugos teikėją) dėl informacijos pašalinimo. „Microsoft“ apie galimus jo teisių pažeidimus tuometinio svetainės administratoriaus nebuvo informavęs.
 
Primename, kad „Microsoft“ į teismą dėl autorių teisių pažeidimo kreipėsi dar 2009 metais. Korporacija nurodė, kad svetainėje Linkomanija.net galima neteisėtai atsisiųsti jos sukurtų kompiuterinių programų.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/verslas/buves-linkomanijos-valdytojas-tesia-kova-su-microsoft-649-297895#ixzz2IK0dwUjW

Failų dalinimosi svetainės Linkomanija.net buvęs administratorius Kęstas Ermanas apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas korporacijos „Microsoft“ jam ir jo kompanijai „n5“ iškeltas ieškinys ir priteista 130 tūkst. Lt kompensacija.
 
Anot K.Ermano advokato, nors tokio pobūdžio byla Lietuvoje nagrinėta pirmą kartą ir teisiniu požiūriu yra ypač specifinė ir sudėtinga, ji buvo išnagrinėta itin formaliai ir paviršutiniškai.
 
„Teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į specifinius elektroninių paslaugų teikimo niuansus ir faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė nurodytus teisės aktus arba apskritai jų netaikė, dėl ko neteisingai išsprendė bylą“, – 15min.lt teigė advokatas Gytis Mekionis.
 
Pasigedo įrodymų
 
Teismui pateiktame apeliaciniame skunde atsakovai nurodo įvairius motyvus, pagrindžiančius tokią nuomonę.
 
G.Mekionio teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad projekto perleidimo sutartis su Seišeliuose registruota kompanija „Vitality International Investment Ltd.“ ir su ja susiję susitarimai yra niekiniai sandoriai. Be to, į bylą neįtraukęs trečiuoju asmeniu šios kompanijos, teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, o tai advokatas vadino „absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu“.
 
Taip pat atsakovai byloje pasigedo duomenų apie K.Ermano veiksmus, kuriais būtų pažeisti Civilinio kodekso straipsniai, arba duomenų apie atsakovų veiksmais padarytą žalą „Microsoft“.
 
„Teismo argumentai dėl atsakovų kaltės prieštarauja ne tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymui (IVPĮ), bet ir Elektroninės komercijos direktyvai, kadangi veiksmų neatlikimas, kurie nėra asmens pareiga, negali reikšti jo atsakomybės“, – teigė G.Mekionis.
 
Jis pastebėjo, kad teismas įvertino tik vieno apklausto specialisto – inžinieriaus technologo išsilavinimą turinčio Vyto Simanavičiaus – nuomonę. Tuo tarpu serfitikuoto informacinių technologijų auditoriaus Gedimino Grigo paaiškinimai apie „torrent“ svetainių veikimo principus, bylų dalijimosi mechanizmus ir kitas svarbias aplinkybes liko neišgirsti. Todėl, pasak G.Mekionio, teismas priėjo nepagrįstą išvadą apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir „Microsoft“ patiriamos žalos.
 
Pavojingas precedentas
 
„Tarpininkams (paslaugų teikėjams) yra nustatyta tam tikra tvarka ir pareigos, šalinant autorių teises pažeidžiančią informaciją. Tarpininkai gali būti patraukti teisinėn atsakomybėn tuo atveju, jei šias pareigas pažeidžia. Šiuo atveju teismas pasakė, kad „peer-to-peer“ paslaugos teikėjas privalo kontroliuoti vartotojų perduodamą informaciją, jos turinį. Laikantis šio teismo sprendimo būtų galima kasdien pradėti teisminį procesą su Youtube.com, Rapidshare.com ir panašių paslaugų teikėjais dėl to, kad jų vartotojai pažeidžia autorių teises“, – sakė G.Mekionis.
 
Advokatas pridūrė, kad autorius ar jo atstovas, pastebėjęs jo teisių pažeidimus internete, pirmiausia turėtų apie tai informuoti arba turinio platintoją, arba tarpininką (paslaugos teikėją) dėl informacijos pašalinimo. „Microsoft“ apie galimus jo teisių pažeidimus tuometinio svetainės administratoriaus nebuvo informavęs.
 
Primename, kad „Microsoft“ į teismą dėl autorių teisių pažeidimo kreipėsi dar 2009 metais. Korporacija nurodė, kad svetainėje Linkomanija.net galima neteisėtai atsisiųsti jos sukurtų kompiuterinių programų.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/verslas/buves-linkomanijos-valdytojas-tesia-kova-su-microsoft-649-297895#ixzz2IK0dwUjW

Seksualios rusų pupytės, muzikantai, paaugliai, tūnantys savo kambariuose – bet kuris iš jų gali tapti interneto sensacija ir taip tapti milijonieriumi.
 
Vaizdo reportažų puslapis „YouTube“ prieš trejus metus išplatino reklamą, kviečiančią vartotojus prisijungti prie komandos. Kai kurie prisijungusiųjų šiandien jau milijonieriai.
 
Tarp juokingų video apie gyvūnus ir keistus dalykus, nepavykusius riedlentininkų triukus, žmonės keldami savo video į puslapį daro karjeras. Per pastaruosius penkerius metus nuskambėjo ne viena sėkmės istorija, kaip žmonės, pradėję filmuotis namuose, su internetine kamera, dabar skaičiuoja milžiniškas įplaukas.
 
Marina Orlova tapo pirmąją „YouTube“ bendradarbe, užsidirbusia milijoną JAV dolerių. 29-erių metų mergina, neseniai persikėlusi gyventi į Beverly Hillsą, puikiai žinoma interneto vartotojams, nes jos įkeltus video, kur ji pasakoja apie žodžių kilmę, pažiūrėjo ketvirtis milijardo žmonių. Internete žinoma kaip „HotForWords“ ji yra viena daugiausiai uždirbančių „YouTube“ „partnerių“.
 
„YouTube“ partnerių programa prasidėjo 2007 m., kai kompanija nusprendė apdovanoti populiariausius savo bendradarbius. Bendradarbiai tiesiog turi prie savo video pridėti tam tikrą reklamą, o paskui jau už kiekvieną video peržiūrą jų užmokestis auga.
 
Kiekvieną mėnesį „YouTube“ sulaukia per 100 mln. lankytojų. Pernai populiarus „YouTube“ Michaelas Buckley video įkėlėjas pranešė, kad vien iš „YouTube“ reklamos užsidirbo per 100 tūkst. JAV dolerių.
 
Marina sako: „Kai pradėjau, nebuvo jokio verslo, tačiau žinojau, kad vieną dieną „YouTube“ pradės dalintis gaunama nauda.“ Lengva suprasti, kodėl jos video tokie populiarūs. Mariną žurnalas „Wired“ pripažino seksualiausia pasaulio mergina. Savo video krūtininga blondinė vilki seksualius drabužius ir kalba seksualiu rusišku akcentu apie žodžių reikšmes ir kilmę. Gerbėjai siunčia jai užklausas, prašydami paaiškinti kilmę tokių žodžių kaip pagirios, dešrainis ir ilgiausiu laikomo angliško žodžio antidisestablishmentarianism.
 
„Aš pirma YouTuberė, sukūrusi stiprų verslą. Dauguma populiarių vartotojų – paaugliai berniukai, kurie kuria video tik dėl smagumo ir nežino, kaip tai perkelti į kitą lygį. Jie neturi verslo supratimo. O aš noriu išplėsti savo prekės ženklą“, – sako Marina. Iš Maskvos kilusi mergina taip pat užsidirbinėja pardavinėdama savo knygą, reklamuojamą ir savo video. Joje taip pat aiškinamos žodžių reikšmės ir netrūksta provokuojančių Marinos nuotraukų.
 
Ji darosi žinoma pasaulyje ir netgi buvo nufotografuota Paris Hilton, James Blunto bei Quentino Tarantino kompanijoje. „Žmonės atpažįsta mane iš akcento. Los Andžele yra daugybė blondinių su didele krūtine, todėl iš išvaizdos manęs niekas nepažįsta. Tačiau pasirodymo dalis yra akcentas, kurį aš turiu.
 
Marina taip pat gauna pinigų už produktų talpinimą, rėmimą ir reklamas. Ji buvo interneto svetainės godaddy.com veidas. „Kalbuosi su televizijos kompanijomis dėl laidų taip pat, kaip ir dėl mokomųjų knygų bei video“, – sako ji. Marina taip pat reguliariai pasirodo per „Fox“ laidą „O‘Reilly Factor“ bei „Sirius Radio“ laidoje „Maxim“.
 
„Pradėjau šešis mėnesius prieš partnerystės programą ir už pirmus metus negavau pinigų. Tiesiog rinkausi auditoriją“, – sako Marina. „Kai pradėjau, mačiau kad kitų žmonių video sulaukia milijonų peržiūrų, aš tesitikėjau tūkstančių. Nė nenumaniau, kad kada nors pasieksiu ketvirtį milijardo. Tačiau tai tik skaičiai, negaliu įsivaizduoti tiek žmonių, žiūrinčių vieną video“, – prisipažįsta milijonierė.
 
Charlie McDonnell yra žinomiausias Didžiosios Britanijos „YouTube“ vartotojas, kurio video per mėnesį pažiūri per 4 milijonai žiūrovų. Jo uždarbis yra pakankamas, kad jis visą savo laiką galėtų skirti tik video ir to jam užtektų pragyventi ir išlaikyti butą Londone.
 
Jis turi beveik 700 tūkst. savo kanalo prenumeratorių, kas reiškia, kad kai jis įkelia naują video, visi jo gerbėjai automatiškai pažiūri naują kūrinį. Tai suteikia vaikinui reguliarią auditoriją, galinčia varžytis su kai kurių televizijų laidų auditorijomis. Jis sako, kad jau yra atpažįstamas gatvėje ir jam dėl to keista, kad jis yra būtent „tas vyrukas iš interneto“.
 
Pernai bendradarbiaudamas su kitais partneriais jis panaudojo savo „YouTube“ šlovę įsiverždamas į geriausių Didžiosios Britanijos singlų 40-uką.
 
Kitas asmuo, pasipelnantis iš „YouTube“, yra Didžiosios Britanijos animatorius Toby Dale. Vienas iš jo įkeltį į „YouTube“ video buvo apdovanotas Manchester European Short Film Festival prizu. Pripažinimas ir atpažinima, kurio jis sulaukė, reiškia, kad dabar menininkas jau reguliariai kuria animacijos darbus ir daro naują muzikos klipą britų grupei „Hadouken!“.
 
Toby buvo vienas pirmųjų britų, prisijungusių prie „YouTube“ partnerių programos. Jis teigia: „YouTube“ yra puikus būdas žmonėms pamatyti tavo darbus, o jiems – pasiekti didžiules auditorijas, kurios anksčiau tebuvo įmanomos per televiziją. Tai reiškia, kad niekas nebėra apribotas pažintimis televizijos industrijoje. Kiekvienas gali įkelti video, o žiūrovai nusprendžia, kiek jis geras.“
 
„YouTube“ mokėjimo sistema veikia mokėjimo už vieną paspaudimą principu. Atlyginimas, kurį gausite priklauso nuo žiūrovų, kuriuos pritrauksite. Video, kurį pažiūri milijonas žiūrovų, o tai yra vienas populiaresnių „YouTube“ vaizdelių, gali atnešti apie tūkstantį JAV dolerių. Kaip autoriniai honorarai muzikos industrijoje, taip ir seni video „YouTube“ vis generuoja naujus pinigus. Pavyzdžiui, Marina turi apie 100 video, nuolat jai gaminančių pinigus.
 
„YouTube“ taip pat pasiūlė sceną „miegamojoa muzikantams“. Hvajiškos gitaros žvaigždė Julia Nunes dėl savo populiarumo šioje svetainėje gavo progą išleisti tris CD, koncertuoti JAV ir surengti du turnė Didžiojoje Britanijoje. Ji sako: „Manau, kad didžiausias skirtumas dabar yra tas, kad aš galiu rengti tikrus koncertus, kur žmonės žino mano dainų tekstus, kai anksčiau į juos net niekas neateidavo.“
 
Kitas dainų kūrėjas Dave Colditzas netgi įkalbėjo viename savo video kartu pasirodyti filmų žvaigždę Miley Cyrus.
 
Kuo „YouTube“ žvaigždės darysis turtingesnės ir žinomesnės, tuo skirtumas tarp interneto ir tikrų įžymybių sumažės. Interneto žvaigždės galbūt niekada nenusiklijuos „miegamojo atsiskyrėlių“ etikečių, bet kaip sako Marina, jie tuo didžiuojasi.
 
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-16474/straipsnis?name=S-16474&l=2&p=1&utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-be-spaudos-pranesimu+%28www.technologijos.lt+-+Publikacijos+be+spaudos+prane%C5%A1im%C5%B3%29

Atvirojo kodo operacinės sistemos „Ubuntu“ kūrėjai, kompanija „Canonical“, pademonstravo mobiliąją „Ubuntu“ versiją, kurios pagrindą sudaro „Android“ platformos branduolys ir tvarkyklės. Tiesa, mobilioji „Ubuntu“ versija nenaudoja virtualios „Java“ mašinos, o taip pat žadama išnaudoti visą telefono galią, praneša „The Verge“.
 
Mobiliesiems įrenginiams skirta „Ubuntu“, apie kurią buvo užsiminta dar 2012 metų vasario mėnesį, įsilies į bendrą atvirojo kodo ekosistemą. „Canonical“ vadovas Markas Shuttleworthas teigia, kad pirmuosius išmaniuosius telefonus, veikiančius naujos platformos pagrindu, išvysime dar šiemet.
 
Apie bendradarbiavimą su mobiliojo ryšio operatoriais ar mobiliųjų įrenginių gamintojais kol kas nepranešama, tačiau nurodoma, kad pirmąjį išmanųjį telefoną pristatys aukščiausios klasės mobiliųjų įrenginių gamintojas, šiuo metu gaminantis „Android“ įrenginius.
 
Pageidaujantys kurti aplikacijas naujai „Canonical“ programinei platformai galės adaptuoti „HTML5“ aplikacijas arba naudoti specialiai paruoštą programų kūrimo įrankį. Abiem atvejais kūrėjai galės naudoti tris pagrindines kalbas – „C“, „C++“ ir „JavaScript“.
 
Minimalūs sisteminiai reikalavimai mobiliosioms platformoms bus tokie:
 
Vieno branduolio 1 GHz taktinio dažnio „SoC“ sistema su „Cortex-A9“ architektūra;
512 MB operatyviosios atminties;
4–8 GB duomenų kaupiklis;
Lietimui jautrus ekranas.
 
Keliskart galingesni išmanieji telefonai su „Ubuntu“ galės tapti kompiuterinės sistemos pagrindu, jei bus norima telefoną prijungti prie monitoriaus.
 
Serijiniai išmanieji telefonai su „Ubuntu“ turėtų debiutuoti 2014 metų pradžioje, tačiau preliminarias telefonų versijas kompanija ketina pademonstruoti visai netrukus. Juolab, kad išmaniajam telefonui „Galaxy Nexus“ skirtą ROM versiją bus galima atsisiųsti jau artimiausiomis savaitėmis. „Canonical“ žada, kad nauja „Ubuntu“ versija veiks ir su kitais „Android“ išmaniaisiais telefonais, taigi gamintojams nereikės labai stengtis, kad jų mobiliesiems įrenginiams būtų adaptuoti nauja programinė platforma.
 
Daugiau apie mobiliąją „Ubuntu“ versiją galite sužinoti kūrėjų oficialiame puslapyje.

 
http://www.youtube.com/watch?&v=cpWHJDLsqTU
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/programos/ubuntu-zengia-i-ismaniuju-telefonu-rinka-648-293110