Algiz

http://www3.lrs.lt/p...627&Condition2=
 
14 straipsnis. Loterijų organizatorių kapitalo dydis arba finansinės garantijos
 
1. Didžiosios loterijos organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 500 000 litų.
 
2. Mažosios loterijos organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 000 litų.
 
3. Mažosios loterijos organizatorius, kuris pagal įstatymus neturi nuosavo kapitalo, privalo turėti kredito įstaigos finansinę garantiją. Garantijos dydis turi būti ne mažesnis kaip 50 000 litų.
 
4. Šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalies reikalavimus loterijos organizatorius privalo būti įvykdęs iki dokumentų licencijai gauti pateikimo.
 
-------------
 
O jeigu pvz sukuriu web puslapį, ten žmonės sms, žinutėmis ar banku perka taškus, ir paskui su tais taškais dalyvauja loterijoje. O vartotojas taškus iškeičia į pinigus.
 
Tai vis tiek šitas straipsnis dėl kapitlo galioja ar galima su IV (ar panašiai) rengti tokias loterijas ?

Realiai jau matyta įdėja, buvo rūsų laida Milijonas per kažkiek laiko tiksliai nebepamenu.
 
Ten buvo tokia situacija du jauni verslininkai padarė atranka ir atrinko grupelė žmonių, ir duodavo jiems patarimus.
 
Ir buvo užduotis per savaite atnešti 50 000 rublių jei ne sudaužai telefona ir panašiai kad stimulas būtų.
 
Grupėjė buvo
1 pana dizainėre
2 pana kūrė aplikacija telefonui ( miesto žaidimas tipo duoda užuominą ir nuorodas nuvarai į tą vieta ir ten kur nors ant statulos žodis ar kas dar įvedi ta žodį ir praeini lygi )
3 bernas perekūpas planavo pardavyneti statybinę techniką, nesigavo perpardavynėdavo ausines
4 bernas prekyba statybinėmis prekėmis, paskui perėjo į statyba ( remontas, ir panašiai )
5 Jauniausias dalyvis 16 metų norėjo perpardavynėti cukrų, bet neatėjus niekam į pokalbius ir pan palūžo ir pabėgo neatsakinėjo i skambučius žodžiu paliko projekta.
 
Geriausiai sekėsi pirmai panai dizainerei, nes ji prieš tai kūrė sau drabužius. Kai jai liepė per savaite atnešti 50 000 rublių ji kuo pukiausiai susitvarkė. Buvo tik problema neturėjo kur prikėju kviesti, nes gyveno su mama 1 kambario bute. Tai pirmus pardavimus draugėms padarė draugų bute uždirbtus < 50 000 išsinomavo butą centre, nusisamdė siuveja. Jai galutinė
 
O antrai teko sudaužiti savo laptopa poto kai nesusitvarkė su viena iš užduočiu. Ji gaudavo užduotis daugiausia surinkti žmonių nemokamos žaidimo versijos užbėgimui. Na ten surinko 100 paskui vis daugiau ir daugiau . Jai galutinė užduotis buvo surinkti tarkim ~1000 žmonių finaliniam žaidimo pristatymui. Na ji surinko daugiau net jų, po užbėgimo žaidimu buvo dauguma patenkinti ir padarė dar apklausa už kiek pirktų tokį žaidima gavosi kažkur ~500 rublių. Ir buvo stiklainis aukojimui tai po užbėgimo irgi neblogai auku surinko ~50 000 rub.
 
3 dalyvis net nežinau kodėl ji pasirinko, jis po atrankos net nebuvo apsisprendes kuo užsiims. Pradžioje pardavinėjo statybinę techniką gavo keleta užsakymų, bet nerado tiekėjo. Paskui pradėjo pardavynėti ausines susirado papigiai kur pirkti antkaini užmete ir pardavinėjo.
 
4 iš pradžių norėjo pardavynėti statybines medžiagas, mediena berods bet ten nerado tinkmų tiekėju turguje jam negalėjo didelių kiekių pasiūlyti medienos, o vežti iš tiesioginių tiekėjo užtrūktu daug laiko nes visos lentpjūvės, buvo labai toli. O klientas juk nelauks ilgai, kad gauti medienos. O jis pinigų neturėjo iš karto nusipirkti didmena medienosi ir perpardavinėti. Paskui jis pradėjo remonto darbais užsiiminėti susirado darbininka ieškodavo užsakymų t.t
 
5 dalyvis palužo
 
Na niekas milijonų neuždirbo, bet geriausiai sekėsi dizaineriai, nes ji darė savo mėgiama darbą jos darbų reklama greitai išplito iš lūpų į lūpas per socialinius tinklus gale projekto jos pelnas siekė 500 000 rublių. Ir ja laidos metu kvietė į Milaną savo darbus demonstruoti, bet ji nenuvažiavo, .

Realiai jau matyta įdėja, buvo rūsų laida Milijonas per kažkiek laiko tiksliai nebepamenu.
 
Ten buvo tokia situacija du jauni verslininkai padarė atranka ir atrinko grupelė žmonių, ir duodavo jiems patarimus.
 
Ir buvo užduotis per savaite atnešti 50 000 rublių jei ne sudaužai telefona ir panašiai kad stimulas būtų.
 
Grupėjė buvo
1 pana dizainėre
2 pana kūrė aplikacija telefonui ( miesto žaidimas tipo duoda užuominą ir nuorodas nuvarai į tą vieta ir ten kur nors ant statulos žodis ar kas dar įvedi ta žodį ir praeini lygi )
3 bernas perekūpas planavo pardavyneti statybinę techniką, nesigavo perpardavynėdavo ausines
4 bernas prekyba statybinėmis prekėmis, paskui perėjo į statyba ( remontas, ir panašiai )
5 Jauniausias dalyvis 16 metų norėjo perpardavynėti cukrų, bet neatėjus niekam į pokalbius ir pan palūžo ir pabėgo neatsakinėjo i skambučius žodžiu paliko projekta.
 
Geriausiai sekėsi pirmai panai dizainerei, nes ji prieš tai kūrė sau drabužius. Kai jai liepė per savaite atnešti 50 000 rublių ji kuo pukiausiai susitvarkė. Buvo tik problema neturėjo kur prikėju kviesti, nes gyveno su mama 1 kambario bute. Tai pirmus pardavimus draugėms padarė draugų bute uždirbtus < 50 000 išsinomavo butą centre, nusisamdė siuveja. Jai galutinė
 
O antrai teko sudaužiti savo laptopa poto kai nesusitvarkė su viena iš užduočiu. Ji gaudavo užduotis daugiausia surinkti žmonių nemokamos žaidimo versijos užbėgimui. Na ten surinko 100 paskui vis daugiau ir daugiau . Jai galutinė užduotis buvo surinkti tarkim ~1000 žmonių finaliniam žaidimo pristatymui. Na ji surinko daugiau net jų, po užbėgimo žaidimu buvo dauguma patenkinti ir padarė dar apklausa už kiek pirktų tokį žaidima gavosi kažkur ~500 rublių. Ir buvo stiklainis aukojimui tai po užbėgimo irgi neblogai auku surinko ~50 000 rub.
 
3 dalyvis net nežinau kodėl ji pasirinko, jis po atrankos net nebuvo apsisprendes kuo užsiims. Pradžioje pardavinėjo statybinę techniką gavo keleta užsakymų, bet nerado tiekėjo. Paskui pradėjo pardavynėti ausines susirado papigiai kur pirkti antkaini užmete ir pardavinėjo.
 
4 iš pradžių norėjo pardavynėti statybines medžiagas, mediena berods bet ten nerado tinkmų tiekėju turguje jam negalėjo didelių kiekių pasiūlyti medienos, o vežti iš tiesioginių tiekėjo užtrūktu daug laiko nes visos lentpjūvės, buvo labai toli. O klientas juk nelauks ilgai, kad gauti medienos. O jis pinigų neturėjo iš karto nusipirkti didmena medienosi ir perpardavinėti. Paskui jis pradėjo remonto darbais užsiiminėti susirado darbininka ieškodavo užsakymų t.t
 
5 dalyvis palužo
 
Na niekas milijonų neuždirbo, bet geriausiai sekėsi dizaineriai, nes ji darė savo mėgiama darbą jos darbų reklama greitai išplito iš lūpų į lūpas per socialinius tinklus gale projekto jos pelnas siekė 500 000 rublių. Ir ja laidos metu kvietė į Milaną savo darbus demonstruoti, bet ji nenuvažiavo, .

įdomu kiek žveju su išmaniaisiais, ipod ir ipad eina į žvejibą, o ne i glamurinius vakarėlius ^^ ir verslo pokalbius

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

„Facebook“ bylą iškėlė patentus registruojanti bendrovė, atstovaudama mirusį olandų programuotoją Joannesą Jozefą Everardusą Van Der Meerą. Olando našlė taip pat sieks žalos atlyginimo iš kompanijos „Facebook".
 
Kompanijos „Rembrandt Social Media“ atstovų teigimu, „Facebook“ populiarumą nulėmė du minėto pogramuotojo patentai, kuriais „Facebook“ pasinaudojo be jokio leidimo.
 
„Mes tikime, kad „Rembrandt“ išradimai suteikė tvirtą pagrindą socialinių tinklų atsiradimui. Viliamės, kad prisiekusieji ir teisėjas padarys tas pačias išvadas, grindžiamą akivaizdžiais faktais“, – teigė „Rembrandt Social Media“ atstovaujantis advokatas Tomas Melsheimeris.
 
„Rembrandt Social Media“ kompanijai šiuo metu priklauso olandų programuotojo patentai. Išradimus olandas naudojo socialinio tinklapio „Surfbook“ kūrimui, kurį 2004-aisiais metais nutraukė programuotojo mirtis.
 
„Surfbook“ buvo savotiškas dienoraštis, leidęs dalintis informacija su šeima ir draugais, paspaudus „like“ mygtuką.
 
Olandui Van Der Meerui patentai buvo suteikti 1998-aisias – penkeri metai prieš „Facebook“ atsiradimą, rašo BBC.
 
Ieškinys paduotas Virdžinijos valstijos (JAV) teismui. Kaltinimai taip pat pateikti ir kompanijai „AddThis“.
ŽYMĖS: „Facebook“
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/facebook-paduotas-i-teisma-del-mygtuko-patinka-idejos-pasisavinimo-646-305746#ixzz2KbWsuSWl

„Facebook“ bylą iškėlė patentus registruojanti bendrovė, atstovaudama mirusį olandų programuotoją Joannesą Jozefą Everardusą Van Der Meerą. Olando našlė taip pat sieks žalos atlyginimo iš kompanijos „Facebook".
 
Kompanijos „Rembrandt Social Media“ atstovų teigimu, „Facebook“ populiarumą nulėmė du minėto pogramuotojo patentai, kuriais „Facebook“ pasinaudojo be jokio leidimo.
 
„Mes tikime, kad „Rembrandt“ išradimai suteikė tvirtą pagrindą socialinių tinklų atsiradimui. Viliamės, kad prisiekusieji ir teisėjas padarys tas pačias išvadas, grindžiamą akivaizdžiais faktais“, – teigė „Rembrandt Social Media“ atstovaujantis advokatas Tomas Melsheimeris.
 
„Rembrandt Social Media“ kompanijai šiuo metu priklauso olandų programuotojo patentai. Išradimus olandas naudojo socialinio tinklapio „Surfbook“ kūrimui, kurį 2004-aisiais metais nutraukė programuotojo mirtis.
 
„Surfbook“ buvo savotiškas dienoraštis, leidęs dalintis informacija su šeima ir draugais, paspaudus „like“ mygtuką.
 
Olandui Van Der Meerui patentai buvo suteikti 1998-aisias – penkeri metai prieš „Facebook“ atsiradimą, rašo BBC.
 
Ieškinys paduotas Virdžinijos valstijos (JAV) teismui. Kaltinimai taip pat pateikti ir kompanijai „AddThis“.
ŽYMĖS: „Facebook“
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/facebook-paduotas-i-teisma-del-mygtuko-patinka-idejos-pasisavinimo-646-305746#ixzz2KbWsuSWl

„Facebook“ bylą iškėlė patentus registruojanti bendrovė, atstovaudama mirusį olandų programuotoją Joannesą Jozefą Everardusą Van Der Meerą. Olando našlė taip pat sieks žalos atlyginimo iš kompanijos „Facebook".
 
Kompanijos „Rembrandt Social Media“ atstovų teigimu, „Facebook“ populiarumą nulėmė du minėto pogramuotojo patentai, kuriais „Facebook“ pasinaudojo be jokio leidimo.
 
„Mes tikime, kad „Rembrandt“ išradimai suteikė tvirtą pagrindą socialinių tinklų atsiradimui. Viliamės, kad prisiekusieji ir teisėjas padarys tas pačias išvadas, grindžiamą akivaizdžiais faktais“, – teigė „Rembrandt Social Media“ atstovaujantis advokatas Tomas Melsheimeris.
 
„Rembrandt Social Media“ kompanijai šiuo metu priklauso olandų programuotojo patentai. Išradimus olandas naudojo socialinio tinklapio „Surfbook“ kūrimui, kurį 2004-aisiais metais nutraukė programuotojo mirtis.
 
„Surfbook“ buvo savotiškas dienoraštis, leidęs dalintis informacija su šeima ir draugais, paspaudus „like“ mygtuką.
 
Olandui Van Der Meerui patentai buvo suteikti 1998-aisias – penkeri metai prieš „Facebook“ atsiradimą, rašo BBC.
 
Ieškinys paduotas Virdžinijos valstijos (JAV) teismui. Kaltinimai taip pat pateikti ir kompanijai „AddThis“.
ŽYMĖS: „Facebook“
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/facebook-paduotas-i-teisma-del-mygtuko-patinka-idejos-pasisavinimo-646-305746#ixzz2KbWsuSWl

„Facebook“ bylą iškėlė patentus registruojanti bendrovė, atstovaudama mirusį olandų programuotoją Joannesą Jozefą Everardusą Van Der Meerą. Olando našlė taip pat sieks žalos atlyginimo iš kompanijos „Facebook".
 
Kompanijos „Rembrandt Social Media“ atstovų teigimu, „Facebook“ populiarumą nulėmė du minėto pogramuotojo patentai, kuriais „Facebook“ pasinaudojo be jokio leidimo.
 
„Mes tikime, kad „Rembrandt“ išradimai suteikė tvirtą pagrindą socialinių tinklų atsiradimui. Viliamės, kad prisiekusieji ir teisėjas padarys tas pačias išvadas, grindžiamą akivaizdžiais faktais“, – teigė „Rembrandt Social Media“ atstovaujantis advokatas Tomas Melsheimeris.
 
„Rembrandt Social Media“ kompanijai šiuo metu priklauso olandų programuotojo patentai. Išradimus olandas naudojo socialinio tinklapio „Surfbook“ kūrimui, kurį 2004-aisiais metais nutraukė programuotojo mirtis.
 
„Surfbook“ buvo savotiškas dienoraštis, leidęs dalintis informacija su šeima ir draugais, paspaudus „like“ mygtuką.
 
Olandui Van Der Meerui patentai buvo suteikti 1998-aisias – penkeri metai prieš „Facebook“ atsiradimą, rašo BBC.
 
Ieškinys paduotas Virdžinijos valstijos (JAV) teismui. Kaltinimai taip pat pateikti ir kompanijai „AddThis“.
ŽYMĖS: „Facebook“
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/facebook-paduotas-i-teisma-del-mygtuko-patinka-idejos-pasisavinimo-646-305746#ixzz2KbWsuSWl

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

Remiantis „ComScore“, pateikiamas lankomiausių svetainių TOP-20.
 
20 vieta – „Amazon.com“ (163 mln. unikalių vartotojų). Kai startavo „Amazon“, tai tebuvo vos kelių žmonių įmonėlė, pakuojanti ir siuntinėjanti knygas vietinėje rinkoje. Tačiau per savo veiklos metus ji išsiplėtė į didžiausią elektroninės komercijos parduotuvę pasaulyje, o dabar plečiasi ir į kitus verslus.
 
19 vieta – „Sina.com.cn“ (169 mln. unikalių vartotojų). Šio tūkstantmečio pradžioje „Sina“ buvo žinomas kaip Kinijos „Yahoo“ ir ilgainiui tapo didžiuliu informacijos rinkiniu, kur turinį generuoja vartotojai. 2009-iais metais paleista mikrotinklaraščių platforma „Weibo“.
 
18 vieta – „WordPress.com“ (170.9 mln. unikalių vartotojų).Tinklaraščių platforma išpopuliarėjo dėl itin paprasto įrankio įrašams internete publikuoti. Būdama atvirojo kodo sistema, „WordPress“ sugebėjo pritraukti daugybę programuotojų ir vartotojų iš viso pasaulio.
 
17 vieta – „Apple.com“ (171.7 mln. unikalių vartotojų). Tai bene vienintelė svetainė, kuri pati nesiekia generuoti pajamų, o tik informuoti vartotojus apie kitus produktus. Čia galima kreiptis pagalbos dėl produktų palaikymo, o „Safari“ naršyklėse ši svetainė nustatyta pagal nutylėjimą.
 
16 vieta – „Sohu.com“ (175.8 mln. unikalių vartotojų). „Sohu“ istorija prasidėjo 1997-iais metais, kai iš pradžių ji tebuvo nedidelis paieškos portalas. Nuo to laiko ji išaugo į daugybę informacijos ir įrankių teikiantį milžiną, kur galima rasti tiek žaidimų, tiek NT skelbimų.
 
15 vieta – „Bing.com“ (184 mln. unikalių vartotojų). „Microsoft“ agresyviai reklamuoja paieškos sistemą „Bing“. Taip pat investuojami didžiuliai pinigai į paslaugos patogumą bei algoritmų tobulinimą. Galiausiai, „Microsoft“ moka pinigus kitoms svetainėms už nukreipimus.
 
14 vieta – „Twitter.com“ (189.8 mln. unikalių vartotojų). Startavusi 2009-iais metais „Twitter“ pasiūlė trumpųjų žinučių paslaugą globaliu mąstu. Vartotojai išsiugdė įprotį stebėti, ką sako stambių organizacijų lyderiai, politikai ir kiti savo srities ekspertai, o „Twitter“ tapo milžinišku informacijos iš pirmų lūpų šaltiniu.
 
13 vieta – „Taobao.com“ (207 mln. unikalių vartotojų). Panaši į „eBay“ ir „Amazon“, Kinijos „Taobao“ tapo viena didžiausių internetinių „turgaviečių“ pasaulyje. Bendrovė, kuriai priklauso „Taobao“ – „Alibaba“ – nuėmė mokestį už prekės patalpinimą, o tai lėmė didžiulį lankomumą.
 
12 vieta – „Ask.com“ (218.4 mln. unikalių vartotojų). Dar praeitame tūkstantmetyje „Ask.com“ startavo „AskJeeves“ pavadinimu. Jos motininė bendrovė – IAC – įsigijo „About.com“ informacinį portalą, ko pasekoje „Ask.com“ tapo daugiau nei vien tik paieškos sistema.
 
11 vieta – „Blogger.com“ (229.9 mln. unikalių vartotojų). Ši tinklaraščių platforma iš pradžių buvo labai maža bendrovė, įsikūrusi San Franciske. Ji išgyveno „dot-com“ burbulo metu, o 2002-iais metais ją galiausiai įsigijo „Google“ bendrovė, kuri įdėjo dideles pastangas į tai, kuo dabar yra “Blogger”.
 
10 vieta – „MSN.com“ (254.1 mln. unikalių vartotojų). Tai vienas didžiausių „Microsoft“ bendrovės projektų internete. Iš pradžių tai tebuvo internetinio ryšio tiekėjas, kol galiausiai tapo daugybės įvairių paslaugų („Hotmail“ el. pašto sistema bei „MSN Messenger“ pokalbiai) rinkiniu. Tai yra didžiulis informacinis portalas.
 
9 vieta – „Baidu.com“ (268.7 mln. unikalių vartotojų). „Baidu“ yra viena populiariausių paieškos sistemų Kinijos rinkoje. Joje dirba tūkstančiai inžinierių, kurie tobulina paieškos variklio algoritmą, jog vartotojas gautų jam aktualiausią informaciją. Tarp paieškos variantų yra svetainės, audio medžiaga ir vaizdai, iliustracijos.
 
8 vieta – „Microsoft.com“ (271.7 mln. unikalių vartotojų). Kaip ir „Apple.com“ svetainėje, šioje galima parsisiųsti įvairių „Microsoft“ produktų, atnaujinimų bei kreiptis pagalbos (angl. support). Turint omenyje didžiulį „Microsoft“ paslaugų ir produktų spektrą, nieko keisto, kad ši svetainė lenkia „Apple.com“.
 
7 vieta – „QQ.com“ (284.1 mln. unikalių vartotojų). Kinijos rinkai orientuotos paieškos sistemos ir portalo savininkė „Tencent“ sukūrė vieną populiariausių greitųjų žinučių (angl. instant messaging) paslaugą. Portalas turi daugiau nei 700 mln. aktyvių vartotojų.
 
6 vieta – „Live.com“ (389.5 mln. unikalių vartotojų). Jeigu kada nors turėjote „Hotmail.com“ ar „Outlook.com“ elektroninio pašto dėžutę, dabar jūs automatiškai nukreipiamas į „Live.com“. Tai yra naujoji programinės įrangos gamintojo „Microsoft“ elektroninio pašto paslauga.
 
5 vieta – „Wikipedia.org“ (469.6 mln. unikalių vartotojų). Didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje leidžia kurti ir redaguoti turinį bet kuriam vartotojui. Didžiausias žmonių srautas ateina iš paieškos sistemų, kur žmonės pateikia konkrečią užklausą apie tam tikrą temą.
 
4 vieta – „Yahoo.com“ (469.9 mln. unikalių vartotojų). Nors daugelio jau nuvertinta, iš tiesų „Yahoo“ turi daugybę įvairių portalų ir paslaugų („Yahoo Finance“ ir „Flickr“), o „Yahoo.com“ svetainė jas visas apjungia. Nuo pat interneto atsiradimo, šis prekės ženklas nukreipia vartotojus ten, kur jie pageidauja.
 
3 vieta – „YouTube.com“ (721.9 mln. unikalių vartotojų). 2006-iais metais „Google“ įsigijus vaizdo įrašų talpinimo, dalinimosi bei žiūrėjimo portalą „YouTube“, jo lankomumas ir patikimumas stipriai išaugo. Čia renkasi įviairi auditorija: paaugliai, besiklausantys Justino Bieberio ir profesoriai, žiūrintys edukacinius vaizdo įrašus.
 
2 vieta – „Google.com“ (782.8 mln. unikalių vartotojų). Populiariausia paieškos sistema nuo dešimtojo dešimtmečio. Kodėl? Todėl, kad ji pirmoji pasiūlė greičiausią rezultatų pateikimą ir patogią bei „švarią“ vartotojo sąsają. Dabar „Google“ yra daugybės paslaugų – „Gmail.com“, „Google Maps“, „Google+“ – rinkinys.
 
1 vieta – „Facebook.com“ (836.7 mln. unikalių vartotojų). Didžiausias socialinis tinklas pasaulyje buvo pradėtas kaip nedidelis projektas Harvardo universiteto studentams. Vėliau buvo įtraukti ir kiti universitetai, mokyklos, o galiausiai platforma tapo prieinama visiems, kam per 13 metų. Daugelis šia paslauga naudojamės kasdien.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lankomiausios-pasaulio-svetaines-645-305403#ixzz2KXTi74XI

sorry, bet kam pirkti kai užsienis ir kitos lietuviškos blogo fermos suteikia visa tai nemokamai ta prasme be tiek daug reklmų kaip blogas kur turinio nemokamam plane nesimato per reklamas?
 
Kodėl nemėginai:
blogr.lt
popo.lt
wordpress.com

kaio gali nuoroda aprkrauti svetainę ?
 
ar labai šį google.lt apkrauna uždarbis.lt forumą?
 
Na gal vartotojui kelis kb suryja interneto kol Redirectina

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Įdomi situacija klostosi Karibų jūros regione esančioje valstybėje Antigva ir Barbuda: keršydama JAV ji nusprendė įteisinti piratavimą internete ir už simbolinį mokestį leis siųstis amerikiečių autorių, muzikantų, kino studijų, žaidimų kūrėjų bei kitokį turinį.
 
Dar 2004 metais šios šalies vyriausybė pateikė apeliaciją Pasaulio prekybos organizacijai, nesutikdama su JAV sprendimu šios šalies teritorijoje drausti Karibų šalies teikiamas internetinių azartinių lošimų paslaugas. Pasaulio prekybos organizacija pateikė verdiktą Antigvos ir Barbudos naudai, pripažindama JAV veiksmus kaip neteisėtus. Reikia pabrėžti, kad iki 5 proc. Karibų valstybės gyventojų dirba būtent įvairių azartinių lošimų sferoje, taigi toks JAV draudimas turėjo skaudžių pasekmių mažos šalies ekonomikai.
 
Kaip kompensaciją Pasaulio prekybos organizacija priteisė Antigvai ir Barbudai teisę išieškoti iš JAV iki 21 mln. dolerių kasmet. Suprantama, kad JAV vyriausybė gali tik pasijuokti iš teisės išieškoti iš jos kažkokias sumas, ypač kitos šalies, kurios gyventojų skaičius sudaro juokingus 90 tūkstančių.
 
Vis tik Antigvos ir Barbudos vyriausybė nusprendė iš rankovės išraukti kozirinį tūzą: buvo pareikšta, kad dėl JAV nenoro mokėti kompensacijos Karibų valstybė įgauna galimybę ignoruoti autorių teises, kurios registruotos JAV. Gautos pajamos iš pažeistų autorių teisių, žinoma, negalės viršyti 21 mln. dolerių.
 
Taigi artimiausiu metu žadama įkurti interneto svetainę, kurioje vos už 5 dolerius per mėnesį bus galima legaliai atsisiųsti Holivudo filmų, pasaulinio lygio garso įrašų studijų produkcijos, įvairios programinės įrangos ir kitų dalykų, apsaugotų autorinėmis teisėmis.
 
JAV atstovai iškart sureagavo į tokią nemalonią įvykių eigą ir Antigvos bei Barbudos vyriausybei prigrasino: toks elgesys gali tik pabloginti situaciją ieškant protingo kompromiso, o tai turės neigiamos įtakos mažos valstybės ekonomikai.
 
Reikia pripažinti, kad konfliktas įgauna vis įdomesnę formą. Vis tik nuojauta kužda, kad Antigvai ir Barbudai pabandžius praktiškai realizuoti savo grasinimus ir atvėrus visam pasauliui prieigą prie atitinkamų serverių, JAV imsis visuotinės kampanijos, kuria bus siekiama bet kokiais būdais blokuoti priėjimą prie „piratų lizdo“.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/piratavimas-valstybiniu-lygiu-nedidele-karibu-salis-vogs-jav-autoriu-turini-ir-dalinsis-juo-su-visais-internautais-645-301020#ixzz2JLp9JnBP

Internetas ir jo veikimo vingrybės – ne visiems suprantami dalykai. Tačiau skaitant teismo verdiktą „Microsoft“ byloje prieš „Linkomanijos“ buvusį administratorių kyla klausimas, ar pačios „Microsoft“ advokatai supranta, į kokią peklą stumia savo atstovaujamą kompaniją.
 
Neketinu cituoti penkių puslapių Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų. Neginčysiu ir to, kad „Linkomanijoje“ apstu autorių teises pažeidžiančio turinio. Bet jei teismas priima precedento neturintį sprendimą, galėtų pagalvoti plačiau, o ne tik apie vieną puslapį, kuriame net ne visi gali apsilankyti.
 
Vardan įdomumo, teismo sprendimą pabandžiau pritaikyti kitiems tinklalapiams, kuriuose galima dalintis įvairiausiu turiniu, pradedant „Youtube“, „Facebook“ ar „Reddit“ ir baigiant „Rapidshare“, tinklaraščiais, paieškos sistemomis ar debesų tarnybomis.
 
Nekreipiant dėmesio į ginčą dėl svetainės perleidimo (jis, beje, buvo vienas pagrindinių gynybos argumentų ir dėl to šiek tiek apmaudu – ginčo esmė liko antrame plane), visa kita būtų nesunku pritaikyti praktiškai bet kokiam tinklalapiui, kuriame turinį įkelia vartotojai.
 
Labiau apsišvietę skaitytojai puls ginčytis, kad tokios svetainės kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Rapidshare“ pašalina turinį, jei sulaukia autorių teisių savininko ar jo atstovo kreipimosi. Teisingai! Tačiau spėkite, ar prieš keldama ieškinį „Microsoft“ pabandė kreiptis į „Linkomaniją“ dėl jai priklausančio turinio pašalinimo?
 
Čia ir prasideda įdomybės. Gal „Microsoft“ ir apsidžiaugtų, jei kam nors remiantis tokiu precedentu pavyktų uždaryti konkurentų projektus, tačiau ji ir pati turi ne vieną platformą, kurioje galima dalintis turiniu (pradedant debesų tarnyba „SkyDrive“, baigiant naujuoju socialiniu tinklu „Socl“). Technologiniu požiūriu produktai skirtingi, bet principas tas pats: vieni turinį įkelia, kiti gali atsisiųsti.
 
Teismas aiškiai pasakė, kad tarpininkas šiuo atveju atlieka netiesioginį pažeidimą – „kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo“, o veiksmai buvo atlikti be autoriaus sutikimo. Kuo remiantis nuspręsta, kad tuometiniai „Linkomanijos“ administratoriai žinojo, jog pasinaudojant svetaine galima atsisiųsti „Microsoft“ programų, lieka paslaptis.
 
Dar įdomesni teisme liudijusio specialisto Vyto Simanavičiaus parodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, kad be atsakovų kontroliuojamos ir palaikomos sistemos vartotojai neturėtų galimybės apsikeisti bylomis.
 
Na, gerai, jei nebūtų „Linkomanijos“, būtent šitie vartotojai negalėtų dalintis bylomis. Bet kažin ar inžinierius paminėjo, kad yra galybė kitų svetainių, kuriose tai taip pat vyksta. Ir net išnaikinus dešimt, šimtą ar tūkstantį jų, atsiras antra tiek. Juk įkurti tokią svetainę užtrunka mažiau nei dieną, o bandymai išnaikinti trunka metų metus.
 
Sakote, jų niekas nežinos ir nebus „seederių“? Patikėkite, žinos – tam yra paieškos sistemos.
 
Tuomet gal ir jas galima vadinti „tarpininkais“, kurie „kokiu nors būdu“ prisideda prie pažeidimo? Abejoju, ar „Microsoft“ to norėtų...
 
Juokas pro ašaras, bet pasinaudojant pačios „Microsoft“ valdoma „Bing“ paieškos sistema galima rasti šimtus tūkstančių svetainių, kuriose siūloma nelegaliai atsisiųsti šios programinės įrangos gigantės sukurtų programų. Taigi jei aš noriu pasivogti „Windows‘us“ ir reikiamą failą atrandu pasinaudodamas „Bing“ paieškos sistema, ji tampa tarpininke – kaip kitaip galėčiau sužinoti, kur tų „nemokamų“ programų yra?
 
Argi „Microsoft“ to nežino? Ir kodėl tam neužkerta kelio? Įdomu, kaip Vytas tai paaiškintų...
 
Beje, internete yra daugybė kitų „tarpininkų“, be kurių failų dalinimasis būtų neįmanomas: domenų registruotojai, serverių nuomotojai, interneto paslaugų tiekėjai... Galbūt jie taps sekančiais „Microsoft“ taikiniais?
 
Įdomu, kur visa tai turėtų sustoti. Na, tarkime, paaiškėja, kad išnaikinti visų „torrent“ svetainių – neįmanoma, nes šitos bjaurybės lenda kaip sliekai po lietaus. Kas toliau? Serverių prieglaudą siūlančių bendrovių smaugimas? Interneto filtrai ir cenzūra? O gal viso interneto išjungimas?
 
saltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/gediminas-gasiulis-bylinedamasi-su-linkomanija-microsoft-pjauna-saka-ant-kurios-pati-sedi-500-298287#ixzz2IQUmNVvQ

Teisėsaugai prieš metus uždarius vieną didžiausių pasaulyje failų dalinimosi svetainių „Megaupload“, jos savininkas Kimas Dotcomas žadėjo grįžti su trenksmu. Vakar jis savo pažadą įgyvendino: darbą pradėjo nauja failų talpykla „Mega“.
 
„Mega“ leidžia vartotojams įkelti ir saugoti bet kokius failus. Naujasis portalas nuo „Megaupload“ skiriasi tuo, kad prieigą prie failų turi tik juos įkėlę žmonės: įkėlimo metu jie yra užšifruojami, o iššifravimo raktą turi tik failą įkėlęs žmogus. Norint pasidalinti failu su kitu asmeniu, jam reikės nusiųsti ne tik nuorodą, bet ir iššifravimo raktą.
 
Taigi pati „Mega“ nežino, kokį turinį kelia vartotojai, o jei teisėsauga nuspręstų atlikti kratas serveriuose, rastų tik galybę užšifruotų dokumentų.
 
Kitaip nei konkurentai, „Mega“ vartotojams nemokamai suteikia net 50 gigabaitų (GB) talpos saugyklą. Už 10 dolerių mėnesinį mokestį klientams suteikiama 500 GB vietos, o sumokėjus 30 dolerių bus galima naudotis net 4 terabaitų virtualia saugykla.
 
Pristatydamas naująją failų talpyklą, K.Dotcomas akcentavo, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų privatumui.
 
„Kodėl mes visą dėmesį skiriame privatumui? Remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, privatumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Tačiau pastaruoju metu bendrauti privačiai tapo ypač sudėtinga, – sakė K.Dotcomas. – Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ tiems, kas nori viską žinoti apie jus. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Ne“ vyriausybėms, kurios nori jus šnipinėti. Naudodamiesi „Mega“ jūs sakote „Taip“ interneto laisvei ir savo teisei į privatumą.“
 
Pranešama, kad naujoji failų talpykla per mažiau nei valandą sulaukė 100 tūkst. užsiregistravusių klientų, o dar po kelių valandų jų skaičius perkopė pusę milijono.
 
saltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/megaupload-prisikelimas-startavo-nauja-failu-talpykla-mega-645-298712#ixzz2IcCTvATK