Pereiti prie turinio

Algiz

Nariai
  • Pranešimai

    3.368
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    11
  • Atsiliepimai

    100%

Algiz Pranešimai

  1. jau didesnio š*do už filipo loreti neesu turėjęs nusipirkau už 100 eurų kai dar mb turėjo ir Lietuvoj, tai apyrankė nesilaikė paskui ciferblatas atsiklijavo, o paskui ir mechanizmas parėjo :DDD ir dar kai į taisyklą Vilniuje nešiau sako iš kur jus tuos laikrodžius perkat dar vienas prieš tave buvo su ta pačiom problemom.

    https://web.archive.org/web/20150801151205/http://filippoloreti.lt/

  2. Vilniaus apygardos teisme baigiama nagrinėti vadinamoji „Linkomanijos“ byla, kurioje ieškovas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija LATGA teismo prašo įpareigoti atsakovus – didžiuosius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus – blokuoti prieigą prie svetainės „Linkomanija.net“.

     

     

    Ketvirtadienį teisme advokatai pateikė savo baigiamąsias kalbas, kurių metu ieškovo ir atsakovų – „Telia“, „Bitė Lietuva“, „Cgates“, LRTC, „Init“, „Balticum TV“, „Splius“, „Penkių kontinentų komunikacijos centro“ advokatai teisėjui pateikė paskutinius argumentus, kodėl sprendimas, kurio sulaukti tikimasi jau šį penktadienį, turėtų būti vienoks ar kitoks.

     

    Savo baigiamojoje kalboje „AAA Law“ advokatas ir partneris Andrius Iškauskas, atstovaujantis asociacijai LATGA, teisėją įtikinėjo, kad LATGA gali atstovauti ne 28 Lietuvos atlikėjams, kurių 83 kūriniai yra patalpinti „Linkomanijoje“, o šimtams ir Lietuvos, ir užsienio atlikėjų. Esą, tai, kad šiose sutartyse nenurodoma, jog LATGA konkrečiai administruoja ir atkūrimo skaitmeniniu būdu teises, nereiškia, kad LATGA neturi teisės jiems atstovauti šioje byloje, nes teisių administravimas šiose bylose yra apibrėžiamas plačiai, visiems atvejams, kuomet vartotojai gali matyti ar girdėti ginamų autorių kūrinius, nepriklausomai nuo jų atkūrimo būdo.

     

    LATGA tinkamumu atstovauti atlikėjams šios bylos nagrinėjimo posėdyje, vykusiame spalio 10 d., suabejojo „Telia“ atstovaujantis „Ellex Valiūnas ir partneriai“ partneris, advokatas dr. Vytautas Mizaras.

     

    A.Iškauskas baigiamojoje kalboje nurodė, kad „Linkomanijos“ blokavimas nepažeis vartotojų teisės prieiti prie turinio – knygų, filmų, muzikos, žaidimu, – mat visus šiuos kūrinius teisėtai galima įsigyti, išgirsti ar pamatyti knygynuose, kino teatruose, interneto parduotuvėse ar tokiose turinio platinimo platformose, kaip „Youtube“ ar „Spotify“.

     

    Atsakovų advokatai taip pat įtikinėjo teisėją, kad ši byla taps precedentiniu atveju kuris turės įtakos ir tolesnei teisinei praktikai, bus naudingas arba žalingas svarstant kitas bylas. Be to, V.Mizaras, įvertinęs ieškovo advokatų pasirengimą bylos nagrinėjimui, išreiškė nuomonę, kad tai yra labiau viešųjų ryšių akcija, nei rimtas teisinis bylinėjimasis.

     

    Taip pat atsakovų advokatai atkreipė teisėjo dėmesį į faktą, kad bylos sprendimas ieškovų naudai galimai nusižengtų Konstitucijai.

     

    „Bitei“ atstovaujanti advokatė nurodė, jog Konstitucijos 46 straipsnis ir konkurencijos įstatymo 1 straipsnis apibrėžia, kad konkurencijos principai neturi būti iškreipiami, tuo tarpu šioje byloje atsakovų sąraše nėra „Tele2”, kurių vartotojai, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, ir toliau galėtų naudotis „Linkomanija“, o kitų operatorių vartotojams ši svetainė nebūtų prieinama, taip „Tele2“ suteikiant konkurencinį pranašumą.

     

    https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/teisininkai-linkomanijos-blokavimas-galimai-butu-antikonstitucinis-646-873158

  3. Parduodu ant žemės nukritusią, galingų parametrų ASUS planšetę. Ekranas veikia pusėtinai – kai kuriose vietose beveik nereaguoja. Kitos vietos visiškai sveikos. Suremontavus ekraną, suktis turėtų idealiai.

     

    Kaina: 40 EUR. Pristatau į visus miestus nemokamai.

     

     

    +37060696460

     

    asus-memo-pad-fhd-10-duzusi.jpg

    asus-memo-pad-fhd-10-duzusi.jpg

    asus-memo-pad-fhd-10-duzusi.jpg

    asus-memo-pad-fhd-10-duzusi.jpg

    kokios specifikacijos?

  4. Pasaulį apėmusi elektroninių valiutų manija užkrėtė ir būrį lietuvių – šimtai tūkstančių eurų leidžiami įrangai, elektrai, socialiniuose tinkluose kuriasi grupės, buriančios tūkstančius gyventojų. Dalis tuo verčiasi savarankiškai, bet siūloma prisidėti ir nenorintiems investuoti savo laiko į įrangos surinkimą ir priežiūrą. 15min svečiuojasi vienoje didžiausių šalyje kriptovaliutų „fermų“ – čia netrukus suksis pilnas baseinas vaizdo plokščių.

     

    Kriptografinio aukso karštligės simboliu galėtų būti vilnietis Paulius Aršauskas, kuris užsimojo Lietuvoje sukurti didžiausią elektroninių valiutų „kasimo fermą“ – elektroninė valiuta kuriama tam skiriant didelius kompiuterinės ar specializuotos įrangos išteklius. Socialiniame tinkle „Facebook“ P.Aršauskas, atrodytų, mėgaujasi prabanga: apynaujis BMW visureigis, puikavimasis pinigais, išlaidomis ir vakarėlių nuotraukomis. Tačiau jis pripažįsta, kad didžiąją laiko dalį jis skiria bene didžiausiam kriptovaliutų kasimo centrui Lietuvoje. 15min apsilankė senose gamybinėse patalpose – čia sovietmečiu veikusio baseino patalpose šiuo metu sukasi šimtai vaizdo plokščių, pakeliančių oro temperatūrą kone iki 40 laipsnių.

     

    Kuria didžiausią „fermą“

     

    Dabar P.Aršauskas su partneriu Arminu Gužausku buria kone didžiausią elektroninės valiutos „Etherium“ (eterio) išgavimo „fermą“ šalyje. „Sovietinė praeitis sumaišyta su dabarties technologijomis. Čia buvo moterų rūbinė, čia SPA zona, laikroduką pasilikome atminimui. Tai labai dėkingos patalpos, kadangi karštis iš baseino eina į viršų. Vasarą aušinti reikia, todėl prasigręžėme skyles. Padarytos dirbtuvėlės, čia žmogus viską renka, susuka“, – aprodydamas kriptovaliutų „kasimo“ centrą kalbėjo P.Aršauskas. Jis patikina, kad šiame etape jau yra 800 vaizdo plokščių, iš jų sukasi 600 – kompiuteriniai ištekliai naudojami elektroninėms valiutoms išgauti. Vien tam reikia apie 200 kW galios elektros energijos. Palyginimui, tiek pakaktų nuolatiniam 100 skalbimo mašinų veikimui.

     

    Norėjau pasikviesti, kai bus pilnas baseinas, bet pritrūko mums elektros, papildomą įvadą įves lapkritį. Dalį avilių (įrangos komplektų – red.) teko perkelti į kitas patalpas“, – vardija P.Aršauskas. Pačiame baseine gerokai vėsiau – šiluma kaupiasi palubėje. Vaikinai skaičiuoja, kad viena vaizdo plokštė pasiekia apie 30 milijonų skaičiavimų per sekundę galią (Mhash) – tad visų 800 vaizdo plokščių, skaičiuojama, galia leistų gauti apie 36,3 tūkst. eurų per mėnesį esant dabartinėms rinkos sąlygoms, o jos greitai kinta. Antradienį „Ether“ valiutos vienetas kainavo apie 320 eurų. Kinta ir ši kaina, ir valiutos išgavimo sudėtingumas. „Štai čia senas rig’as (įrangos komplektas) – jis su „Nvidia“ plokštėmis. Kai pradėjome, „Radeon“ kortų nebuvo galima gauti, tai pirkom bet ką, kad tik kuo greičiau išmoktume. Po to įsivažiavome, ir „Radeon“ siūlo geriausią našumą už kainą. Pastaruoju metu čia mano biuras pasidarė, čia praleidžiame daug laiko“, – sako P.Aršauskas.

     

    A.Gužauskas papildo, kad idėja „kasti“ elektronines valiutas kilo prieš kelerius metus. „Realiai dar 2012 m. norėjome kasti, tuomet dar bitkoinus. Tačiau, kol jo kaina nebuvo tiek pakilusi, pasiskaičiavom, kad neapsimoka. Nelabai supratom iš esmės, kas ten buvo. Galų gale bitkoinus pradėjo kasti didelės kompanijos. Mes dar jauni buvome, reikalingos didelės investicijos, tad buvom pamiršę šitą temą“, – sako A.Gužauskas. Planų realizavimas prasidėjo praėjusią žiemą. „Už pirmąjį rig’ą mes mokėjome apie 4000 eurų, o tai, ką dabar siūlome įsigyti žmonėms, kainuoja apie 3000 eurų, tačiau jo galia gerokai didesnė“, – apie minimalias investicijas kalba P.Aršauskas.

     

    Siūlo viskuo pasirūpinti už dalį uždarbio

     

    Dar rugpjūčio pabaigoje P.Aršauskas socialiniame tinkle skelbė kvietimą kartu investuoti į elektroninių valiutų išgavimą – kvietė įsigyti vieną iš 83 kompiuterinės įrangos komplektų po 3000 eurų, jį laikyti bendroje „fermoje“, kur juo bus rūpinamasi, ir už tai atiduoti dalį uždarbio.

     

    Vyrai tikina, kad už dalį „prikastos“ valiutos jie pažada rūpintis visa įranga, parūpinti elektrą, saugojimą ir aptarnavimą.

     

    „Pasirašome sutartį, pagal kurią įsipareigojama tuos daiktus nupirkti. Pavyzdžiui, šešias vaizdo plokštes nusipirkti gana sunku, kadangi parduotuvėse jų kiekis ribotas, dažnai leidžiama pirkti, pavyzdžiui, dvi plokštes. Todėl mes perkame tiesiai iš tiekėjų Europoje ar Kinijoje. Jei perkame šimtą, gauname tą kiekį“, – sako P.Aršauskas.

     

    Jis aiškina, kad įranga priklauso žmonėms. Jei jie nori naudotis šiuo centru, pasirašoma 12 mėnesių sutartis, pagal kurią įsipareigojama atiduoti dalį uždarbio mainais už priežiūrą. „Po 12 mėn. jie gali pasiimti savo aparatūrą arba pratęsti sutartį. Kuo daugiau žmogus perka, tuo sąlygos geresnės. Imame procentą nuo pelno už priežiūrą“, – sako P.Aršauskas, tačiau konkrečių sąlygų nedetalizavo.

    post-3528-0-06472100-1508489327_thumb.jpg

    Visa prikasta valiuta, anot jo, keliauja į bendrą piniginę, o tuomet suma išdalinama pagal proporcijas kiekvienam.

     

    „Jei sugenda viena vaizdo plokštė, tai yra visų nuostolis. Siunčiame ją į garantinį, skaičiuojant bendrai tos vienos plokštės nelabai kas pajus. O jei būsi vienas ir suges plokštė, tau jau bus juntama. Čia turime ir rezervinių plokščių, jei kas sugenda, greitai pakeičiam“, – aiškina niuansus P.Aršauskas.

     

    Visa prikasta valiuta, anot jo, keliauja į bendrą piniginę, o tuomet suma išdalinama pagal proporcijas kiekvienam. „Jei sugenda viena vaizdo plokštė, tai yra visų nuostolis. Siunčiame ją į garantinį, skaičiuojant bendrai tos vienos plokštės nelabai kas pajus. O jei būsi vienas ir suges plokštė, tau jau bus juntama. Čia turime ir rezervinių plokščių, jei kas sugenda, greitai pakeičiam“, – aiškina niuansus P.Aršauskas.

     

    Pelno pažadais nesišvaisto

     

    „Ko žmonėms negalime garantuoti, tai kad atsipirks būtent per tokį ar kitokį laiką. Negalime pasakyti iš anksto, nes investicija yra aiški ir garantuota tada, kai ji jau atsiperka. O kada atsipirks? Dabar imame amplitudę nuo 4 iki 12 mėnesių“, – svarsto P.Aršauskas.

     

    A.Gužauskas dar konservatyvesnis.

     

    „Aš visą laiką sakau, kad vieneri metai. Nes niekas iš principo nežino, kas bus. Gali nutikti ir taip, kad kaina per tris mėnesius pašoks kelis kartus“, – teigia A.Gužauskas.

     

    Pašnekovai skaičiuoja, kad jų asmeninės investicijos visame centre sudaro apie 30 procentų, likusi dalis įrangos priklauso kitiems lėšas patikėjusiems gyventojams. Jie nenorėjo įvardyti, kiek žmonių yra investavę į kompiuterinę įrangą.

     

    „Susidomėjusių yra tikrai daug. Bet pirmiausia į šitą dalyką reikia žiūrėti kaip į hobį, o ne kaip į pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Aš visiems tai sakau ir pats tą darau. Kol kas. Nes viskas yra labai nauja, nežinom, kaip Lietuva žiūrės į tai, yra įvairių niuansų. Tačiau galbūt su laiku išvystysim kažką rimto“, – svarsto P.Aršauskas.

     

    Jie patikina, kad sutelktinis investavimas visiems labiau apsimoka – elektros kaina „neperžengia 8 centų už kilovatvalandę, o namų sąlygomis kainavo 12 centų“.

     

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/vilnietis-buvusiame-baseine-baigia-sukurti-didziausia-lietuvoje-kriptovaliutu-kasimo-centra-662-848860

     

    Labai jau ilgas straipsnis

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...