robixasas

Sveiki, esu siame forume jau gerus 6 metus taciau per ta laika dar neteko sutikti tokio saziningo ir patikimo nario kaip Fantasya.
 
Istorija kaip ir paprasta prireike Paypal euru sumoketi uz preke Ebay, todel is sio nario geru kursu nupirkau 320 euru. Paypal eurus vede pirmas ir sutiko palaukti pirmadienio kol gaus pinigus i savo banko saskaita, nes musu bankai skirtingi. Taciau mano Paypal saskaita buvo neverified, o kortele Visa Virtuon pradeta gaminti ir vos gaves kortele pridejas ja prie Paypal saskaitos mano saskaita tapo verified, bet tuo paciu ir limited. Apie tai pranesiau nariui Fantasya jis sutiko man grazinti pinigus uz sumoketus Paypal eurus ir liko sedet minuse... Logiskai pagalvojus juk tai mano problema, kad Paypal limited accounta padare, del neaiskiu priezasciu, o ne pardavejo. Manau kitas pardavejas butu tikrai negrazines sumoketu pinigu ir butu pasakes tavo bedos cia, o ne mano. Po savaite trukusio susirasinejimo su Paypal pagaliau pavyko pasiekti man rezultata, kad nariui Fantasya Paypal eurai butu grazinti. Jei Paypal butu negrazine pinigu man butu teke laukti 180 dienu kol buciau galejas juos pasiimti apie tai kalbejom su Fantasya ir jis butu tiek dienu palaukes. Dziugu, kad sitame forume yra saziningu, supratingu forumo nariu

Pirmą kartą Vokietijoje pabuvojau tik gerą pusmetį (praktikos reikalais), vėliau visokiuose seminaruose, konferencijose, parodose teko pabuvoti, tai dar kažkur apie menesį gausis. Kadangi iš savos kišenės nieko nemokėjau, negaliu pasigirti itin didele patirtimi išgyvenimo ar darbo srityje :)
 
Tiesiog ten nerašytas minimumas apie 1100 eurų, jei gauni mažiau esi praktiškai skurdžius arba tinginys :D Maisto kainos nesikandžioja, panašiai kaip ir lietuvoje, drabužiai netgi pigiau.
 
Gyvenau studentų bendrabutyje, kurio sąskaitas apmokėjo, mus pasikvietę vokiečiai, kambariai tvarkingi (ateina valytoja rytais apie 10 val.), patiems rūpintis maistu nereikėjo, nes davė kažkokias studento korteles, su kuriomis buvo pusryčiai, pietūs ir vakarienė nemokama :) Tad viską ką buvom užtaupę išleidavome .... na patys suprantat kam :)
 

 
Kavinėse maistas nėra labai pigus, bet galima rasti Jugoslavų ar kitų rytų europos išeivių kavinių, jose viskas gerokai pigiau. Iš pat pradžių stebindavo porcijos, nes pas mus kavinėje yra normalu užsisakyti sriubos, karštą ir kažką desertui. Vokietijoje, jei užsisakai sriubos, tai atneša puse "kibiro", jei karštą patiekalą, tai pilna lėkštę iki pat kraštų. Suvalgius viską (kaip tikras lietuvis gi nepaliksi) nelabai norisi nei deserto, nei alaus :)
 
Išpradžių užsisakinėjome "Vokišką virtuvę", bet perėjome prie mums labiau įprastos rytų europietiškos...
 

 

 
Labai neįprastas lietuviui dalykas studentų bendrabučio virtuvėje atrasti daug alaus ir vyno, už kurį susimoki pagal sąžinę :) Turėjome nemažai atlikusių pinigų, tad kaip pritrūkdavome (Parduotuvėje gėrimai gerokai pigiau) mokėdavome kaip priklauso.

 

 

 
Dar patikdavo geriamo vandens akcijos :) Kai vandens butelyje kaina būdavo mažesnė, nei paties priduoto butelio - taip net uždirbdavome kelesdešimt centų nuo pakuotės :D Savaitgaliais prie prekybcentrių nusitiesdavo eilės vokietukų su didelėmis tašėmis prikrautomis plastmasinių butelių :ph34r:
 
Dar buvo faina, kai pirmadieniais benzinas kainuodavo gerokai pigiau :)
 
čia pasidariau sąrašiuką kas patinka ir kas nepatinka toje šalyje:

Mano nuomone, su Steve mire ir Apple.

Epinis komentaras. :D Cia pagal ka ir su kuo lyginam ponas? Pagal issilavinima, logini mastyma? Patirti kazkurioj srity? Ar siaip drebiam s*da, ten kur nieko nesuprantam?

Būk viengungis - sutaupysi pinigų,neturėsi vaikų(sutaupysi pinigų),turėsi nesuėstus nervus,galėsi užmegzti vienadienius santykius(seksas,sutaupysi pinigų),galėsi pirkt ką nori(sutaupysi pinigų),galėsi išeit kur nori ir kada nori,nereikės pirkti drabužių patinkančių antrai pusei(sutaupysi pinigų),nereikės ginčytis su uošviais,nereikės pirkti uošviams dovanų(sutaupysi pinigų),neliksi įskaudintas. Aš tai vien dėl pinigų būčiau viengungiu :D

Sveiki,
gaminu ivairius ,smulkius medienos gaminius.Sumanymu buvo visokiu,nuo vaikisku zaislu iki kiemo puosybos elementu.Gaminiai ranku darbo,daznai vienetiniai,pasigirdamas galiu parasyti,viska ka sukuriu ir pagaminu ,parduodu,bet nesuprantu,kodel nesigauna isvystyti,..gal kokiu rekomendaciju galite duoti... :)
Mano darbai-

Ponas Humorinis :D

Šiaip paveikslėliai klipuose tikrai ne į temą :) įdėk kitą kartą gal kokį filmą vietoj paveikslėlių bent bus ką veikt kol klausys kiti.

kam jau kam, bet ne tau kalbeti del gramatikos :)

Bet tai atsiprašau, nežinau kokioj parduotuvėj buvai, bet tave truputi, švelniai tariant - apgavo, jog perkant naują TV, vis tiek reikės priedelio. Tai yra netiesa. Dauguma naujų televizorių jau turi MPEG-4 glaudinimo formatą ir tokiam televizoriui nereikia jokių priedelių! Neklaidinkit žmonių! Taip pat, jeigu priedelis turi modulio funkciją, bet neturi MPEG-4 glaudinimo formato, žmogus gali įsigyti tik kodavimo kortelę, kuri statysis į TV ir matys kanalus be jokių priedelių.
 
Manau parduotuvėje tave klaidino ir norėjo kažką įkišti.
 
Įmanomi variantai:
 
1. TV su MPEG-4 formatu ir antena;
 
http://www.skaitmenine.lt/im_gallery/tv4.jpg
 
2. TV su priedeliu ir antena (dažniausiai senas TV);
 
http://www.skaitmenine.lt/im_gallery/tv5.jpg
 
3. TV su MPEG-2 formatu, bus naudojamas dekoderis (modulis-kodavimo kortelė), kuris keis signalą iš MPEG-4 į MPEG-2 + antena;
 
http://www.skaitmenine.lt/im_gallery/neotion.jpg
 
+
 
http://www.skaitmenine.lt/im_gallery/tv4.jpg

Arba nepasisekė, visko tame gyvenime buna :rolleyes:
Žinai, kaip tose mūsų storose lietuviškose vestuvėse...jaunoji bando apsimetinėti, kad ji dar vis mergaitė, jaunikis bando apsimesti, kad surado tą savo vienintelę, tėveliai iš abiejų pusių bando apsimesti, kad jie vieni kitiems labai patinka, ir tik svečiai atviri ir nuoširdus - atėjome paryti ir pagerti.
Bet kokiu atveju - Sėkmės

Čia puikiai tinka ši citata:
 
 
- Ką jūs galvojate apie gyvenimą? - klausiu jį.
Vilkė nustoja kramtęs.
- Rytais galvoju kitaip negu vakarais, žiemą kitaip negu vasarą, prieš valgį kitaip negu pavalgęs, o jaunystėje, ko gero, kitaip negu senatvėje.

5lt kaip kortelė nauja kainuoja :)

Tai gal draugą turi? :D

Dar prie šio pridėk -> mirtis.
 
Negyvenk vidutinybės gyvenimo!
 
Sėkmės forume :)

Sveiki, senai spintoje gulejes telefonas Telekom D1-334, pagaliau prikeltas naujam gyvenimui (pakeista baterija, veikiantys sieninis ir masininis pakrovejai). Nemoku vokiskai, bet turiu itarima, kad tai vienas pirmuju GSM telefonu, pasirodziusiu 1992 metais. Nesunku patiketi, vien paziurejus i baterijos dydi, antenos ilguma, bei svori.
Klausimas butu, ka su juo daryti? Ar bandyti pardavineti, bet tikriausiai kaina nustatyti bus begalo sunku? Laukti kol dar labiau pakils jo verte, o gal net i koki muzieju pristatyti?

Gal kad pažadintų viduje tūnantį žvėrį, kuris visgi pasakytų NE, aš NESU šūdžus ir aš MOKU pastovėti už save? :ph34r:

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Wow.. žiūriu ir negaliu atsistebėt, kaip visi linkę į tus surinktus žiūrėt..
Suprantama kad viskas vietoj surinkta ir pan. bet prarandama gan nemažai pinigų marketingui..
 
Taigi geblėjam tave nuo visų tokių blogų dalykų ir siūlom tau du gerus variantus su radeon ir nvidia (žiūrint kieno labiau mėgsti). ;)
 
Taigi pirmasis variantas su Radeon 6850 vaizdo korta (bei pagrindine plokšte tinkančia daryt ateityje crossfire) Taip pat gaunam USB 3.0 (jau pradeda naudot daug kas), taip pat gaunam sata 3 (6gb/s) ir taip esam tikri kad ateityje įsidėje SSD diską, gausim maksimalią naudą ir greitį).
 
http://img846.imageshack.us/img846/9559/65947286.jpg
 
Jei kyla klausimų dėl vaizdo plokštės, tai čia parinkta geriausia pagal - kokybė už pinigus.
 
http://img716.imageshack.us/img716/3572/91135760.jpg
 
Kaip matai ji už mažesnią sumą veikia geriau, dėl to galime pasiimti jau ivy bridge kartos procesorių su didesnių dažniu, kas sumoj gaunasi geresnis kompiuterio veikimas ilgesniam laikui. :rolleyes:
 
-------------------------------------------
 
Sekantis variantas rinktas su Nvidia (tačiau jau su sandy bridge procesoriumi)
 
http://www.skytech.lt/krepselis-39198.html
 
Parinktas optimalus maitinimo blokas, tam kad efektyviai išnaudoti elektros energiją ir perdaug nepermokėti, kadangi manau visi žinot kad nvidia plokštės mėgsta "srėbti" :D
Pvz 560 ti vartos apie 300w
 
http://images.hardwarecanucks.com/image//skymtl/GPU/GTX-560-ROUNDUP/GTX-560-ROUNDUP-94.jpg
 
Taigi yra du variantai,pirmas su kiek spartesniu procesorium ir aplamai visa komplektacija "į ateitį", nes bus nesunku po 3 ar 4 metų papraščiausiai pritrūkus žaidimam galios įdėti galingesnę vaizdo plokštę (jei GeForce, teks ir kitą maitinimą dėti), ir galėsi toliau žaisti žaidimus dar ilgai :)
 
Antrasis variantas labiau oreantuotas į geriausią veikimą šiandien. viskas parinkta optimaliausiai šiandienai, po 4-5 metų jau manau tektų keisti ne tik vaizdo plokštę bet ir procesorių (vargu ar užteks 4 branduolių po 3ghz, neaišku kaip žaidimų industrija vystysis toliau, kokius grafikos variklius perims ar sukurs.. Bet visko gali būti)
 
Na o jei lyginant vieną komplektaciją su kita, tai vaizdo plokštės gana apylygios, žinoma gtx 560 ti lenkia radeon'ą, tačiau ateityje jei planuoji jungti dar vieną radeoną, pats žaidimų veikimas padidėtų apie 50-60% (tarkim vietoj 100 fps gautum jau 160fps)
 
Mano paties rekomendacijos labiau būtų žiūrėti į galingesnę vaizdo plokštę, nes procesorių rinka yra kiek apstojusi, technologijos nebesensta dienomis taip greit. Vaizdo plokščių technologijos vis dar iriasi pirmyn, ir nežinia kada tik pradės stoti, nors jau ir dabar yra vaizdo plokščių, kurios nebeišnaudoja visų resursų.. :rolleyes:
 
Taigi tikiuosi pagelbėjau, ir patarimas, VERTA imti kilobaito, skytech ar dar kitos firmos surinktus kompiuterius TIK TADA, kai visiškai nežinai kas dedasi kompiuterio viduje, ir kaip ką sujungti.. Visais kitais atvejais, prarandi apie 3-4 ar net 5 šimtus .. (visvien yra skytech puslapyje užsakant funkcija (kompiuterio surinkimas), tai už papildomus 30lt tau kompiuteris bus jau surinktas ir paruoštas.. B-)

777 -as postas ;)


 
 
 
Sveiki, malonu, kad nusprendėt atsidaryti šią temą :), jau gan senai esu narys šiame forume ir nusprendžiau parašyti tokį kaip prisistatymą ar ataskaitą :D , tai jau gal tapo madinga ir gali pasirodyti banalu - dar vienas prisistatymas vaje... Bet nusprendžiau vis tiek prisistatyti. Išskirsiu prisistatymą į dalis, vienas galbūt rašysiu daugiau dėl savęs, kitas gal praktiškesnes, atsirinkite ką jums skaityti įdomu, aktualu. Daug ką praleisiu, tiesiog apibendrintai pasakysiu tai ką senai norėjau. Nepykit už gramatiką.
 
 
Tai va kaip užsikabinau už šito forumo
 
Pirmą savo prisistatymą rašiau prieš beveik keturis metus būdamas 14 metų, tai aišku jis buvo labai rimtas, o ir kitos mano temos buvo ne kokios. Bet įstrigo vienas momentas atsimenu sukūriau temą. O tai kas yra google adsense? Labai durna tema buvo, bet esmė – nesulaukiau, nei vieno atsakymo. Nei vieno įžeidimo, nei vienas piktas noliferis nepradėjo rėkt ,,oj vaikuti pilnas goglas info“. Kai pats paskui radau info tai mane, kiek nustebino, tokia tolerancija, nepikta žmonių, skaitančių temas reakcija, o tema juk buvo šlamštas ir turbūt ne pirma tokia. Tuometiniai uždarbiečiai, pasielgė protingai tiesiog leido temai greitai mirti.
 
Kas mane skatina dirbti?
Dabar po truputį judu į prieki, užsidirbu tiek pinigų, kiek man reikia, kaip sakau gaunu viską ką noriu, noriu iphone - užsidirbau, noriu žiauriai pasitūsint – užsidirbu. Iš tikro tai galėčiau išsiversti ir su daug mažiau pinigų. Esu girdėjęs apie tokį dalyką down shifting, žmonės mažiau dirba, mažiau uždirba, bet gali ryte ilgiau gerti kavą, daugiau ilsėtis ir aplamai gyvena gal net geriau. Tai, manau, yra normalu, bet aš į save mėgstu žiūrėti kritiškai. Yra tiek daug sričių, kur aš esu sakykim nevykėlis, todėl turiu labai didelę motyvaciją, kažkur pasiekti daug, būti geriausiu, tai mane varo, ir privertė daug kartų bandyti. Manau yra toks spyruoklės principas, kai žmogus yra slegiamas iš vienos pusės jis spaudžiasi, bet dėl to tik pasidaro stipresnis ir šauna į kitą pusę.
 
 
Tai ką aš dirbu?
 
 
Nieko labai nesukūriau, bet užsidirbu tiek pinigų, kad galiu nusipirkti viską ko tikrai noriu tai, manau, puiku. To pasekmė iš tikro yra daug sąlyginai smulkių darbų, niekad nedirbau samdomo darbo kokiam fabrike ar kitoj darbovietei. Dėl to, kad dabar tokį darbą rasti sunkiau, negu pačiam ką nors sugalvoti (mano nuomone), ir šiaip smagiau kai pats sau viską darai kada nori ir pan. Tai gi mano versliukai: kartais perparduodu kokį telefoną, atlieku rašto darbus, rašau internetiniams puslapiams, studentam su anglų kalba padedu, su Photoshop vis kam nors prisireikia pagalbos, būna mieste (Kaune) susirandu turistų ir už simbolinę kainą aprodau senamiestį (o ta simbolinė kaina ne tokia ir maža), gyvenu prie kapinių tai bobutėm kapus patvarkau, krūmą pasodinu na ir dar keletas versliukų yra. Iš visko po truputį ir susirenku tų pinigų, turiu tokį kaip tikslą jei labai nespaudžia mokslai, uždirbti kasdiena bent po kažkiek. Pastovumas atneša labai gerus rezultatus. O juk nieko nedarau, ko nesugebėtų eilinis jaunuolis. Aplamai manau, kad talentas iš prigimties, teorija, mokslai yra labai pervertinama, o darbštumas ir praktika yra nuvertinama. Turiu tokį kaip ir tikslą, tapti turtingesniu už tuos, kurie mokykloje labai gerai mokosi. Šiaip tokie tai mane erzina. Žinau, kad gal ir negražiai sakau, bet aš jiems tuo pačiu metu ir pavydžiu, ir galvoju kaip jiems blogai. Ypač jei yra siauro mastymo, užsifiksavę ir eina vienu keliu Mokykla>Universitetas>Darbovietė, o kur visa rizika? Kur visas gyvenimo džiaugsmas? Super aukšti tikslai, ir kitos ambicijos? Mano giminėj daug lošėjų tai gal ir aš toks panašus ;D
 
Dar prie to pačio skyrelio pridėsiu ir savo idėją ir svajonę. Idėja - tai reikės, gal vasarą konstruoti dviratį-transporterį, tipo įsisodini du turistus ir veži per miestą, dar ten viską apipasakoji, turą pravedi, bet užsmaugtų mane mokesčiai, manau, na kažkaip vis tiek žiūrėsiu, kažką išsipirksiu gal. O svajonė tai na kažkokia turizmo firma , viešbutis nestandartinis koks.
 
Apie Lietuvos situaciją, politiką, pagarbą, mano nuomonė. Šito nepatariu visiem skaityti, labai kontraversiškas ir painus tekstas, tiesa sakant, pats jame ir savo mintyse pasiklydau, bet pasakiau ką norėjau.
 
Mane dirbti motyvuoja ir dabartinė Lietuvos situacija. Taip Lietuvoje dabar sunku, bet aš savęs nematau bandoje, prie seimo rėkiančio ,,Kubilius vagis!!, kur mano bobutės pensija“ Jei mažiau verktume, o daugiau dirbtume ir daugiau idealizmo savyje rastume, gyventume tikrai geriau, nors, galbūt, man dar tokiam jaunam, lengva kalbėti. Bet, tokie faktai, kad Lietuvos socialdemokratų partija yra didžiausia ir, turbūt, stipriausia partija Lietuvoje, man sukelia pykti ir dėl to aš pradedu kaltinti suaugusius žmones. Atsiranda nepagarba suaugusiems, nes žinau, kad vienas iš trijų turbūt, balsuoja už LSDP ar pan. Čia kai ką pridėsiu iš wiki citatų: ,,Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįsto argumento, kad tai daryti būtina“ - A.M. Brazauskas 1989 m. Viena citata ir mano galvoje chaosas. Aš nubraukiu visa kitą, aplinkybes ir argumentus. Taip aš nesuprantu tų laikų situacijos, ne man suprasti politiką. Bet kaip taip galima? Nuo (mano nuomone) kolaboranto komunisto pereinama prie Lietuvos patrioto, prezidento, premjero? Man tai yra nesuvokiama, ir iš to man išsirutuliuoja nepagarba daliai suaugusiųjų. Kaip jūs tai leidot? Turiu ir daugiau priekaištų, tai galbūt tik vienas pavyzdys su lsdp . Ta nepagarba dažnai išlenda mokykloj ir panašiose situacijose. Kartais man nepavyksta nusikratyti arogantiško šikniaus įvaizdžio, o tai skatina tik dar labiau dirbti ir ieškoti kažkokios saviraiškos formos. Norisi parodyti, kad esu ne, koks pasikėlęs maroziukas, o norint tai pasiekti žinau tik vieną būdą.
 
Dar priedas du mano praktiški, bet abstraktūs patarimai/pastebėjimai, apie pačią pačiaušią pradžią, žmonėms, kurie yra, kur aš buvau prieš kelis metus. Tokie patarimai yra labai subjektyvu.
 
 
Iš kitų klaidų neprisimokysi, pats turi klysti, tam reikia patirties. Pigus, greiti darbai čia puiku, kuo daugiau skirtingų darbų tuo geriau. Smulkūs versliukai yra puiku. Net jei ir turit daug pinigų, netingėkit pradėti nuo žemiausio. Smulkūs darbeliai už 10 litų yra gera pradžia, vėliau įsigudrini ir ką padarydavot per 1h padarysite per 10 min. (čia kalbu apie svetimus n.d. ir pan.) Ir telefonų pirkimas/pardavimas, pradžiai žiauriai gera patirtis.
 
Verslui daug investicijų nereikia. Aš, manau, yra uždarbio procentas, kuris yra apylygis, nesvarbu kokie dideli ar maži pinigai yra naudojami versle. Nuo 100 litų uždirbsi tą patį X% pelno kaip ir nuo 10.000 lt X% pelno. Tai yra jei dabar turėdamas 100 litų tingi prasidėti su mažais pinigais dėl X% pelno tai turėdamas 1000 ar 10000 sakysi tą patį .
 
Apibendrinant
 
Gal aš ir nesąmonių prirašiau. Pats labai kritiškai žiūriu į visus patarimus, prisistatymus, žiauriai nekenčiu, kai kurią nors vieną sritį išmanantis žmogus varo apie viską, o visi tik ir klauso išsižioję maždaug jis protingas :0. Na aš kai puikiai nieko neišmanau, man gal negalioja, labiau apie tv pokalbių laidas čia :D . Kažkada galvojau blogą rašyti, gal kada ir bus. O šitą straipsnį tai rašiau, turbūt, dėl savęs, bus smagu ateity pasižiūrėti ir šiaip norėjau išsisakyti, aišku pasistengiau ir, kiek, įdomiau parašyti, net šiokių tokių patarimų daviau. Sėkmės visiems bandysiu gal neredaguoti šito teksto bus gal man taip įdomiau, nors nemanau kad iškęsiu ;) vis atsiranda naujų minčių, o šią dieną man užplaukė taip.

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

Man tai labiausiai užkliuvo šita pastraipa:
 
 
Vadybininkė aptarnaudama permokėjo 10400 eurų ir kaip spauda perverčia situaciją, kad klientas turėjo suvokti gavęs daugiau kupiūrų. O tai vadybininkė tai neturėjo pajaust, kad atiduoda 10 tūkstančių per daug :D

Ech kokia tema...nuo mažens mylių gyvūnus, ypač šunis, žmogaus tikruosius draugus(jokiu būdų nenoriu išskirti kitų gyvūnų).Mano požiūriu ir patirimu, tai yra labai gilus dalykas, pats niekada "nepernešiau" smurto prieš gyvūnus, buvau,esu ir būsiu nusiteikęs labai priešiškai. Taigi pateiksiu savo nuomonę ir apmastymus :)
 
Kodėl kartais santykis tarp žmogaus ir gyvūno būna kurkas "gilesnis", nei tarp žmonių?
 
Bent šiek tiek įsivaizduokite, jauskite ir apmastykite ką jaučia Jūsų augintinis, galbūt net draugas :) Pirma, tai, kad gyvūnas yra savotiškai protinga asmenybė, jis jaučia, moka suprasti, paguosti žmogų kurkas prasmingiau, nei kitas žmogus. Aišku dabar nežeminu žmonių, nenori teigti jog žmogus tai savanaudė ir nieko nesuprantanti butybė, taip nėra. Bet ar teko Jums kada toks išgyvenimas, kai esi liūdnas, ar netiki savimi pats dėl kažko ir užsitveri tylos siena nuo kitų, tiesiog nenori pasakoti kitiems žmonėms, net artimiesiams, viską laikai savyje ir tomis akimirkomis turėjot pastebėti kas dėl Jūsų daugiausiai "pergyvena" kas lyžteldamas Jūsų veidą tarytum Jus padrasina, kas kartu liūdi su jumis, galbūt to nepastebite, bet dažnai tai būna Jūsų augintinis, kai pažvelgi į jį, ironija, bet jo akys taip pat būna liūdnos, lyg suprastu Tave geriau už bet ką kitą. Kadangi pats turiu šunį, juo rūpinuosi, branginu jį, tikrai kartais būna tokių akimirkų, kai pasijunti tarsi būdamas filme, dėl savo augintinio elgesio. Todėl, jis nėra man tik augintinis, tai tarsi draugas, kuris tave supranta be žodžių, kuris kiekvieną dieną sugeba Tave pradžiuginti ir nustebinti kažkuo. Išties manau, kad kaip Tu rūpiniesi ir kaip elgiesi su savo "draugu" taip jis elgiasi ir su tavim, juk nereikia, nei sakyt, patys žinot, kad moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad gyvūnas jaučia ir supranta ir turi tikrai ne mažą IQ :D O iš patirties galiu pasakyti, kad tai pat jis jaučia žmogaus tą vadinamąją aurą, tai geri ketinimai, žmogaus širdis ir visi šitokie panašūs dalykai, trumpiau, radikaliai ir su konkretinus tai - jaučia ar tai geras ar blogas žmogus. Būkim dėmesingi ir atidūs savo augintiniui, savo draugui :)
 
 
Kodėl mylimas augintinis mane sužalojo, už ką?
 
Taip, susiduriama ir su šiais atvėjais, galime juos išanalizuoti ir Jūs suprasite, kad tai nėra priežastis nekęsti gyvūno už tai. Rūpinates savo augintiniu, globojate ir mylite jį, atrodo visiškai jį pažystate, bet būna jog kartais gyvūnas pasielgia žiauriai. Kas tai įtakoja? Aiškiausia bus jei pateiksiu visiems suprantama pavizdį. Žiūrite žinias, domitės naujienomis? Retas, kuris nesidomi apie jį supančio pasaulio įvykius, o dar labiau mums rūpi kas vyksta būtent Mūsų aplinkoje. Kuo tai susiję su gyvūnais? Aiškinu. "Visą gyvenimą buvusi ramaus būdo moteris, be priežasties nužudė savo sugyventinį", "Dviejų vaikų mama nužudė savo naujagimius" Kas tai? Tai yra psychinis sutrikimas, tai reikia gydyti. Pavyzdys gali būti šiek tiek ir kitoks, norint kuo aiškiau apibrėžti ir palyginti du esminius dalykus tarp žmogaus ir gyvūno, situacija galime šiek tiek sušvelninti, minėtuose situacijose, minėti asmenys buvo sužaloti(tarkim). Ar mūsų valstybė už sužalojimą(netyčinį, tą situaciją kaltininką buvusį psychiškai nestabilų) baudžia mirties bausme? Ko gero ne, ar tokį žmogų nušauna vietoje ar jį nuskandina ar pakaria? Tikrai ne, esmė, kad vasltybė teisia žmogų už padarytus nusikaltimus. Dabar esminis skirtumas: žmogus, nors ir nubaustas turį teisę pasitaisyti, turi tesę į gyvenimą, turį teisę į gydimą, turi teisę reikšti norą gydytis ir turi galimybę nekartoti savo klaidų ateityje. Tai leiskit paklausti, kas mes tokie, budeliai? Dievai? Kad rengtume "linčo teismą" gyvūnams? Gyvūnas, sužalojęs savo šeimininką ar bet ką kitą negali būti už tai baudžiamas mirties bausme(labai dažnai taip būna, ypač kaimuose), kodėl atimame iš gyvūno teisę gyventi?
 
 
Ar nužudytum savo artimą?
 
Dėl šio dalyko, taip pat kuris yra pasibaisėtinas, dėl kurio plyšta širdis, tai seno augintinio "pribaigimas" idant "jau vistiek senas, kankinasi, lygotas, dar kąnors apkrės, padėt reikia pabaigt kančias" Ar susimastot koks yra žiaurus toks poelgis? Kodėl būtent pabrėžiu šitai? Štai Jums pavyzdys. Turit ligotų artimųjų? Neturit? Bet kokiu atvėju turbūt žiūrit laidas, ne per seniausiai, vienoje TV3 laidoje buvo kalbama apie tai, nematėt laidos? Tuomet pabandykit įsivaizduoti. Turit ligotą ir seną senelę ar senelį, galbūt kitus asmenis, mamą arba tėtį, kurie jau senai dėl ligos ir senatvės nebesidžiaugia gyvenimu taip, kaip norėtų tai daryti. Kaip Jūs elgiatės? Drįsčiau sakyti daugumai, tokioje situacijoje būtų(būna) skaudu, juk daugelis nori paskutinėmis dienomis, kuo daugiau laiko praleisti su savo sunkiai sergančiais ar tiesiog senais žmonėmis, tarsi nori gražinti skolą, kurią turi savo širdyje jiems, atpirkti visas nuoskaudas švelnumu, dėmesiu ir būvimu šalia. Dabar artimas žmogus senas, taip, bet vis labiau pamirštame praeitį, žiūrime į tai pro pirštus. Ar Mama neatidavė Jums savo laiko, meilės, švelnumo? Ar seneliai nepraleisdavo laiko su Jumis? Ne paguosdavo, kai būdavo sunku, ne patardavo? Tai ar Jūs tai pat pasielgtumėte su savo artimu? Taigi supraskim tai, kad amžinai žmogus negyveną, taipogi ir gyvūnas. Ar nebūtų geriau savo seną, ligotą ar ne, augintinį - draugą išsivesti pasivaikščioti, kuo daugiau laiko su juo praleisti drauge, suteikti jam džiaugsmo numetant tą paprastą žaislą ar tiesiog išsivešti kartu į gamtą, pasivaikščioti, gyvūnas tai supras, supras, kad jis Jums yra brangus. Jaunystėje jis atidavė Jums viską ką galėjo, prieraišumą, pralinksmindavo Jus, leisdavo Jums džiaugtis kiekviena smulkmena. Ar mes tikrai galim vadintis žmonėmis, jei nusprendžiam augintinio gyvenimą už jį? Susimastot ką gyvūnas jaučia ir ką galvoja kai į jį būna nutaikytas ginklas, ginklas kurį laiko jo šeimininkas, jo viso gyvenimo aplinkos žmogus, ar žmogus kuriam buvo ištikimas, kurį mylėjo, kuriam atidavė visą savo gyvenimą ir dėmesį? Esat matę augintinio žvilgsnį tą akimirką? Ar negalvojat, kad gyvūnui kyla klausimai kodėl ir už ką?...
 
 
Apibendrinimas: Gyvūnas yra draugas, ne žaislas, kurį pasenus gali išmesti ar sunaikinti...Kas apgins juos nuo tų būtybių kurie vadina save žmonėmis, besielgiančių taip, jei ne patys Męs. Mylėk, Gerbk, Suprask.
 
 
Galbūt pagalvojot, kas man "įskiepijo" šitokį požiūri? Jis susiformavo pats, domėjimusi ir žiniomis jį sau padėjau suformuoti pats. Gyvenime buvo skaudžių atsitikimų, ar yra tekę laikyti kruviną, besikamuojantį savo augintinį rankose? Man teko. Ar yra tekę matyti kaip Tavo augintinis inkščia iš skausmo, paskutinėmis savo gyvenimo akimirkos glaudžiasi Tau prie kojų ir tu jam negali nieko padėti? Man teko. Galbūt dėl to mano požiūris ir apmastymai yra būtent tokie.

kad ten jau nelabai telefonas. :D

O mano vyras yra tikras vyras. Ir man nereikia jokių straipsnių, kad tuo tikėčiau :) Visų pirma jis vyras dėl to, kad vedė, o ne pasiūlė gyventi "susimetus". Jis nesivadovauja emocijomis. Nebijo juodo darbo. Jį gerbia kiti. Jis visada apsikirpęs, nusiskutęs ir skaniai kvepiantis. Jo kojinės niekada "nestovi" kampe :D Jis turi gal 30 kaklaraiščių (mėgsta puoštis :D ). Jo automobilis visada švarus. Jis punktualus. Jis myli savo tėvus ir jiems padeda. Net labai pavargęs skiria man dėmesio. Su juo jaučiuosi tikra moterim ir esu laiminga. Ir manau, kad tai yra didžiausias komplimentas jam. Jis gali verkti, jis gali sirgti, gali ko nors bijoti - tebūnie. Bet jei su juo jaučiuosi savimi ir esu laiminga, vadinasi, jis - tikras vyras.