giant

Kelti kainų niekam neuždrausta. Tik privalo teisingai perskaičiuoti. Metinė infliacija pastovi ~3-4proc. taip kad tiesiog reikia imti ir susitaikyti - kainos tikrai visada keisis ir tik į didžiąją pusę. Nekovok su vėjo malūnais, geriau susikoncentruok ties pinigų darymu :) Tiesiog patarimas. Tokiais tiesos ieškojimais užsiima pensininkai, nes jie daugiau neturi ką daryt.

Manau vietoj skelbimų laikraštyje geriau suveiktų skelbimas skelbiu.lt portale, nes bent jau aš ten ieškočiau pigesnio maisto gyvūnams. Gali paskelbt, kad ten tarkim kokį Pro planą parduodat už 100 lt vietoj 150 lt ir aišku paminėt, kad turit ir daugiau įvairių prekių gyvūnams, galit pakonsultuot ir t.t.
 
O tos šiukšlės už valytuvų jau visus nervint pradėjo, bent aš specialiai neičiau į taip besireklamuojančią parduotuvę. Vietoj to geriau pasamdykit merginą, kad pastovėtų prie prekybos centrų ir atliktų apklausą. Ar žmogus laiko naminius gyvūnus? Ar perka jam specialų maistą? Kokių firmų renkasi? Ir visą kitą kas būtų Jums patiems naudinga, kad geriau pažinti savo potencialius klientus. Už anketą atsidėkokite tarkim 10 Lt čekiu gyvūnų maistui.
 
Na ir kaip kiti jau sakė, iš lauko parduotuvė nieko neišsiskirianti, eidamas pro šalį nepagalvotum, kad ten kainos mažesnės ar kažkas aukštesnio lygio nei sklepas. Paprasčiausiai nėra kas atkreiptų dėmesį, o jei dar visi pro šalį eina į prekybos centra tai tuo pačiu ten ir gyvūnams prekių nusiperka.

*Viską ką rašau, tai tik mano nuomonė, neturiu realios patirties šioje sferoje.
 
Na visų pirma reikėtu nusiraminti ir giliai įkvėpti.
 
Ką jūs padarėte kolkas, panašu į 20 metų senumo vadovėlines marketingo priemones. Yra du pagrindiniai klausimai, kuriuos turite atsakyti:
1. Kas jūsų vartotojas?
2. kokią (TIKRĄ) naudą jis gauna atėjęs pas jus?
 
1. Žmonės einantys į turgų, eina ten dėl kainos. Šunis, kates, galbūt ir akvariūmo žuvis jie greičiausiai šeria savo maisto nuotrupomis ar šeip "kažkuo". Ar tai yra jūsų vartotojas?
2. Ar jūs bandote skleisti žinutę, kad jūs pigiausi?Ar tai yra vienas sakinys, kuriuo apibūdintumėte savo verslą? Atvirai pasakius abejotina ar jūs patys tikite šiuo savo "pranašumu". Jeigu tikite ir jeigu taikote į tokį vartotoją, kodėl netikrinote kainų turguje, skelbimuose, netiesioginių konkurentų (pvz kaulų kaina norfos mėsinėje). Kodėl jūsų parduotuvės išorė neskleidžia jūsų "statment"? Kodėl elementariai nėra tarkime ant lango parašyta - Mes Pigiausi! ir tarkime palyginti pirkinių krepšialiai su turgumi, maxima ir dar kažkuo?
 
Toliau, ar jūsų prekės išskirtinės ir realiai geresnės/pigesnės nei konkurentų? Galbūt pardavinėjete tą patį, ką internetu galima įsigyti žymiai pigiau? Ar prekiaujate ne tik žuvimis, bet ir tarkime krevečių auginimo yranga?
 
Esate parduotuvė. Ar bandote įsilieti į miestelio gyvenimą? Kodėl nesurengus, gražiausio Kėdainių akvariumo konkurso? Kodėl nepašnekėjus su žmonėmis parke, kurie vedžioja šunis ir taip pašnekėti su TIESIOGINIAIS pirkėjais? Ar klausėte akvariumų forumuose, kokių prekių trūksta Lietuvoje akvariumininkams? Kur jie perka prekes? Jeigu parduotuvėje, kokie parduotuvės pasirinkimo kriterijai?
 
Kodėl neparašius keletos straipsnių apie šunų/kačių/žuvų/papūgų maistą ar ligas ar dar ką ir taip skleisti savo vardą?
 
P.S. kažkas dar skaito laikraščius šiais laikais? :o

Jei mokais dieniniam - nereikia mokėti PSD pagal įregistruotą verslo formą.
Daugiau jokių lengvatų kaip ir nėra.
 
btw:
toli gražu jokia ne lengvata, bet gali gauti krepšelį, jei ketini steigti įmonę.

Tik faktinis pastebėjimas: kuo labiau žmogus mėgsta iš piršto laužt skaičius, o ypač procentus, tuo žemesnis jo intelektas.
 
 
Galutiniai aišku, kad pats supranti apie ką kalbi, tiek pat, kiek aš suprantu savo merginą. O aš, patikėk, jos visai nesuprantu.
 
 
Na va, spalvos keitimas "dėl savęs" (ne dėl avarijos ar naujos detalės) yra tiurlingas subobiškėjusiems vyrams! O dar vėliau tokius žmones išvadini skonio neturinčiais individais. (Siūlyčiau atsargiau švaistytis žodžiais, ypatingai kalbant temomis, kuriose neturi net elementaraus supratimo).
 
Kaip ir mažiems vaikams, tokiems žmonėms geriausia pateikti paveikslėlius, kad kažkas "dašustų", tą ir padarysiu.
 
 
http://www.98.lt/files/styles/large/public/mercedes-benz_sls_amg_restyling.jpg?itok=NAhIFjjq
 

 

 
Kaubojau, nemanau, kad išdrįstum šių automobilių savininkams bent į akis pasakyti tai, ką galvoji apie jų sprendimus, nes, manau, esi tik daug šnekantis mažvaikis (no offence, pats privertei susidaryti tokią nuomonę).
 
Žinoma, kiekvieno pasirinkimas, ar turėt originalios spalvos standartą, ar kažką solidžiai išsiskiriančio iš pilkos masės. Tačiau dėl to nereikia pulti ir drąsiai švaisčioti "spalvingų" žodžių. Ypatingai, kai visiškai nesuvoki temos, apie kurią kalbi, o tik turi susidaręs siaurą subjektyvią nuomonę.

Taip taip, puikūs argumentai, puiki logika, aplodismentai.

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Manau, kad labai naudingas informacijos šaltinis visiems besidomintiems asmeniniu verslu:
http://www.verslilietuva.lt/lt/pradedanciojo-verslininko-zinynas/
 
 

Taip taip, puikūs argumentai, puiki logika, aplodismentai.

Taip taip, puikūs argumentai, puiki logika, aplodismentai.

Taip taip, puikūs argumentai, puiki logika, aplodismentai.

Taip taip, puikūs argumentai, puiki logika, aplodismentai.

Taip taip, puikūs argumentai, puiki logika, aplodismentai.

Taip taip, puikūs argumentai, puiki logika, aplodismentai.

^
Dar vienas konkretus pavyzdys, kodėl ne visada galima gerbti kitų žmonių nuomonę. Kai kurie žmonės turi labai ribotą mąstymą.
 
Tiurlingas? Subobiškėjusiems vyrams? :D Tikiuosi tavo namuose nėra paveikslų ir jokių daugiau nei vieną spalvą turinčių tapetų. Dar labai tikiuosi, kad nenešioji laikrodžio, nes laikrodis yra aksesuaras, o aksesuarus nešioja tik 'subobiškėję vyrai'. Puošdamas namus, darydamasis tatuiruotę ar galų gale nešiodamas kažką ant kaklo tu daugiau ar mažiau kuri įvaizdį. Kodėl automobilis netinkamas kurti įvaizdžiui?

'Negaliu elgtis su kitais taip, kaip norėčiau kad elgtųsi su manimi. Kaip aš atrodyčiau visiem čiulpdamas?' - Liaudies išmintis.

Bet kuriam smulkiam ar vidutiniam verslui sutartis su stambiaisiais rinkos žaidėjais yra kaip išsigelbėjimas ir gero gyvenimo ateityje garantas. Tačiau tokios sutarties sudarymas nėra toks jau paprastas procesas, nes stambiojo verslo vadovai, visu pirma, būna pakankamai sunkiai pasiekiami, o antra – yra atsparūs didžiajai daugumai pardavimo strategijų. Šiame straipsnyje stengsiuosi patarti Jums, ką reikėtų padaryti, kad pritraukti “stambiųjų verslo ryklių” dėmesį ir gauti tą geidžiamą sutartį.
 
Visu pirma – reikalingi du esminiai dalykai:
 


 
Žinios apie įmonę, kuriai bandote parduoti savo prekes/paslaugas (produktą);
Mokėjimas pristatyti save.
 

 
Plačiau apie mokėjimą save pristatyti (tiksliau – kaip sudaryti gerą pirmąjį įspūdį) parašysiu trečiadienį, o dabar – apie “ryklių medžioklę”.
 
Pagrindinės klaidos, daromos siekiant sudaryti sutartį su stambiuoju verslu
 


 
Kalbėjimas apie Jūsų produktą, o ne konkretus pasiūlymas, nurodant, kokia iš to bus nauda (ne, ne Jums). Kaip tokie pasiūlymai gali būti sudaryti – galite paskaityti čia;
Neatliekamas įmonės, su kuria kontaktuojate, tyrimas;
Bandymas kuo greičiau “atlikti pardavimą” vietoje to, kad eiti link to nedideliais, tačiau užtikrintais žingsniais;
Jūsų “autoriteto” trūkumas srityje, kurioje bandote save parduoti.

 
Stambios įmonės turi tendenciją sudarinėti sutartis su kitomis stambiomis įmonėmis ir smulkiąjam verslui tikrai reikia įdėti nemažas pastangas, kad jis būtų bent jau pastebėtas. Dažniausiai – stambieji žiūri į smulkiuosius kaip į neturinčius pakankamai profesionalumo ar patirties. Tačiau taip nėra. Ir Jūsų užduotis – parodyti (įrodyti?) tai.
 
Didelės įmonės turi daug didesnius biudžetus ir investuoja nemažus pinigus į “teisingą įmonės įvaizdį”. Smulkiąjam ir vidutiniam verslui reikia labai pasitempti, kad palyginimui jie atrodytų bent jau panašiame profesionalumo lygyje. Deja, tačiau Jūsų verslo įvaizdis turi labai didelę įtaką bendradarbiavimo galimybėms.
 
Pirmasis žingsnis – tapti pastebėtais. Turite įsitvirtinti rinkoje kaip savo srities ekspertas (-ai). Tegul Jūsų žinios, darbai ir pasiekimai būna prieinami visiems: sukurkite interneto svetainę, kurioje būtų tikrai nemažai faktinės informacijos. Specialiai pabrėžiau žodį “faktinės“, nes tenka matyti labai daug portalų, kuriuose pateikiama “bendra informacija” apie įmonę, jos veiklą, vadovus ir panašiai. Patikimo verslo partnerio įvaizdis kuriamas ne taip. Pateikite faktus – kaip augo Jūsų verslas per pastaruosius metus (ar keletą metų), ką ir kas apie Jus rašė masinio informavimo priemonėse, pateikite konkrečių klientų atsiliepimus, dalinkitės informacija (ypač tokia, už kurią konkurentai prašo pinigų), rašykite “kaip padaryti…” straipsnius, filmuokite seminarus ir panašiai. Darykite tai, kame esate geriausi ir tegul visi tai mato. Tokia informacija yra labai matoma žmonėms, kurie yra “ieškotojai” – stambių įmonių padalinių vadovai, turintys išspręsti vieną ar kitą problemą, kuriai sprendimą pasiūlyti gali būtent Jūsų verslas.
 
Sukurkite savo įvaizdį. Gerą įvaizdį. Jeigu rašote straipsnius – pateikite juos naujienų portalams, specializuotoms svetainėms. Išsakykite savo nuomonę ir dalinkitės patarimais internete, forumuose, socialiniuose tinkluose. Veskite seminarus. Trumpai tariant – parodykite, jog esate savo srities ekspertas. Ir tuomet, kai stambus verslas ieškos, kas gali pasiūlyti tos srities sprendimą – Jūsų verslas bus pastebėtas.
 
Tiesiai prie reikalo
 
Tačiau, kad ir koks geras būtų įvaizdis, Jūsų laukia dar vienas (ir svarbiausias) darbas – įtikinti stambaus verslo atstovus, kad Jūs esate atsakymas į jų problemas. Didelių įmonių pirkimų vadovai (taip, tai tie, kurie priima sprendimus, ką, kiek ir iš ko pirkti) nėra iš tų žmonių, kurie visą dieną supasi savo biuro kėdėje, atrašinėja į elektroninius laiškus ir plepa telefonu. Šie žmonės neturi laiko ilgiems ir bereikšmiams pokalbiams. Ir, greičiausiai, yra girdėję praktiškai viską, ką bandysite pasakyti. Negaišinkite savo ir jo laiko, nes tas žmogus ragelį padės greičiau, nei pasakysite “Laba diena, skambinu jums iš…”. Jūs ir Jūsų pardavėjai turite išmokti kalbos, kuri patrauks pirkimų vadovo dėmesį. Tai vadinama “pelno kalba“. Stambių įmonių vadovams visiškai neįdomios Jūsų prekės ar paslaugos. Jiems taip pat neįdomus Jūsų klientų aptarnavimas, ofiso vieta ir kiek turite vadybininkų. Jiems įdomus vienas vienintelis dalykas – rezultatas. Rezultatas, kurį jie gaus, jeigu bendradarbiaus su Jumis. Išmokite kalbėti “pelno kalba” ir tai pakels Jus ir Jūsų verslą į kitą lygį.
 
Pavyzdžiui: pasiūlymas “mes siūlome Jums pilną batų tepalų pasirinkimą” bus iš karto atmestas, nes jame nėra pelno. Na ir kas, kad visi valo savo batus? Pasiūlymas tapti verslo partneriais pateikiamas ne taip. Tik jau ne stambiam verslui. O jeigu pasakysite taip: “turime kelias mintis, kaip galite padidinti savo apyvartą, į prekių asortimentą įtraukdami kelis mūsų produktus. Vienas iš mūsų klientų pastebėjo net 32.5% didesnius pardavimus vien per pirmuosius tris mėnesius” – Jūsų pašnekovas klausysis Jūsų labai įdėmiai. Čia Jūs jau kalbate “pelno kalba“. Stambus verslas nori girdėti būtent tai.
 
Tam, kad toks efektas būtų pasiektas – geriausia būtų, jeigu prieš bandydami pateikti pasiūlymą ar susitikti su pirkimų vadovais, Jūs pasidomėsite, su kokiomis problemomis susiduria įmonė, kokie yra jų siekiai ir tikslai. Tokia informacija, paprastai, būna prieinama korporatyvinėse interneto svetainėse, pranešimuose spaudai ir panašiai. Paieškokite informacijos ir tai Jums gali atverti tikrai plačias duris. Tačiau, net ir galėdami pasiūlyti stambiam verslui tai, ko jiems mirtinai reikia, nesitikėkite, kad tai bus lengva. Būkite pasirengę ir begaliniams atidėliojimams.
 
Kas čia vadovauja?
 
Stambiose įmonėse įprastai yra keli žmonės, turintys “sprendimo teisę”. Todėl nėra jokios garantijos, kad kalbate su Jums tinkamu žmogumi. Net jeigu jis ir turi tą “sprendimo teisę”. Tačiau jeigu išsiaiškinsite, su kuo kalbate, ką šis žmogus sprendžia ir su kuo Jums iš tikrųjų reikėtų kalbėtis – labai galimas variantas, kad būsite nukreipti ten, kur reikia. Kontaktuodami su antruoju asmeniu, Jūs jau turite tam tikrą “taktinį pranašumą” prieš jo sekretorę ar asmenišką priešiškumą: frazė “aš skambinu nuo …” atveria neįtikėtinai daug durų.
 
Susitikimą visuomet pradėkite nuo labai trumpo prisistatymo (jeigu kabinete yra Jums nepažįstamų žmonių) ir iš karto eikite prie reikalo – savo buvusių klientų. Taip, perskaitėte teisingai. Jums reikia įrodyti, kad tai, ką siūlote – veikia. Todėl privalote paminėti klientą, kuris pasinaudojo Jūsų produktu ir kaip jam pasisekė. Paminėkite sunkumus, su kuriais jie susidūrė ir kaip Jūsų verslas juos išsprendė. Nesiplėskite į tai, ką Jūs siūlote. Kaip jau minėjau anksčiau – niekam tai neįdomu. Kalbėkite apie tai, kaip padėsite stambiąjam verslui padaryti dar daugiau pinigų. Pasiruoškite klausimų sąrašą, į kuriuos turėtų atsakyti Jūsų potencialūs partneriai tam, kad galėtumėte tiksliai susidaryti reikiamą nuomonę apie tai, ką galite jiems pasiūlyti. Nesitikėkite, jog pirmojo susitikimo metu kas nors bus nuspręsta. Stambios įmonės tikrai neskuba pirkti ir tokį sprendimą priima žmonės, kurie pirmojo susitikimo metu bendrame kabinete su Jumis net nebuvo. Vietoje to, kad bandytumėte atlikti pardavimą jau pirmojo susitikimo metu – klauskite, domėkitės ir planuokite savo sekantį žingsnį. Galbūt Jums reikės dar kartą pristatyti savo galimybes. Gal verslui, su kuriuo vedate derybas, reikalinga demonstracija? Gal jiems reikalingas detalus veiksmų planas? Neskubėkite, nes klaidos gali kainuoti sutartį, kurios taip norite.
 
Derybų vedimas ir bandymas skubėti parduoti veiks tik neigiamai. Nesistenkite to padaryti. Tiesiog koncentruokitės į sekančius žingsnius ir būkite pasiruošę juos pasiūlyti.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

:lol: :lol: :lol:

Visai neseniai, verslo socialiniame tinkle LinkedIn skaičiau įdomų straipsnį, kuris vadinosi “Šeši ženklai, rodantys, jog tave ruošiasi pakeisti kitu” (šaltinis - Six Signs They’re Planning to Replace You). Įdomus straipsnis ir tikrai vertas dėmesio. Jame aprašoma tai, ką iš darbdavio jaučia darbuotojas ir kokie ženklai rodo, kad greitai neteksi darbo vietos. Kadangi kiekvienas mano rašomas straipsnis yra paremtas mano asmenine patirtimi, mintimis, ar atsiranda apdorojant informaciją/įvykius iš mano gyvenimo – pagalvojau, kad reikia parašyti straipsnį apie tai, kaip žinoti, kada darbuotojas pats ruošiasi išeiti iš Jūsų verslo. Tada pagalvojau, kad dažnai apsisprendusį išeiti darbuotoją būna labai sunku išsaugoti ir būtų didesnė nauda, jeigu parašyčiau apie tai, kaip neprieiti iki to, kad darbuotojai norėtų išeiti iš Jūsų valdomo verslo. Taigi – kaip išsaugoti gerą darbuotoją?
 
Smulkaus (ir mikro) verslo darbuotojai dažnai jaučia pareigą neprašomi atlikti daugiau ir darbe pabūti ilgiau, nei yra “privaloma”. Tai – tikrai sveikintina praktika iš jų pusės (kai jie tai daro savanoriškai), kadangi taip jie parodo, jog Jūsų verslas (o tuo pačiu – jų darbo vieta) yra svarbus. Ir paprastai – darbuotojai tai daro netgi negaudami jokių papildomų finansinių motyvacijų (tokių, kaip apmokami viršvalandžiai). Tačiau tai nereiškia, kad Jūs, kaip verslo savininkai, negalite rasti kitų būdų, kaip padaryti savo darbuotojus laimingais ir atsidavusiais.
 
Neretai smulkiojo verslo savininkai galvoja, kad, lyginant su didelių įmonių akcininkais, jie yra nepalankioje situacijoje, nes pastarieji turi “didesnę finansinę galią”. Tikrai taip. Didelės įmonės savininkai tikrai gali sau leisti daugiau. Tačiau jie negali sau leisti vieno labai svarbaus dalyko – asmeniškumo su darbuotojais. Jie negali sau leisti pažinti kiekvieną darbuotoją, matyti, kad jį/ją slegia kažkokios problemos asmeniniame gyvenime ir panašiai. Tai sau gali leisti tik nedidelių įmonių savininkai, pas kuriuos dirba nedidelis skaičius darbuotojų ir dar nėra pastatyta “biurokratijos ir vadovų siena”. Smulkaus verslo vadovai pažins savo darbuotojo emocijas, žino, kas teikia jiems džiaugsmą ir panašiai. Turėdami tokią informaciją ir artimesnius santykius su savo darbuotojais, Jūs galite sudaryti puikius tarpusavio santykius (beje, esu jau apie tai minėjęs ne viename savo straipsnyje), kurių dėka darbuotojai bus pasiryžę žengti tą “papildomą žingsnį” dėl Jūsų verslo.
 
Suteikite jiems laiko poilsiui. Suteikiamas papildomas laikas poilsiui nereiškia, kad tą dieną Jums turi trūkti darbuotojų. Galima tai išspręsti kiek kitaip – pvz. vasarą suteikiant laisvą popietę penktadienį. Galima duoti ir papildomą išeiginę dieną po ilgai trukusių atostogų, kad darbuotojas “atsigautų”. Tuo labiau – jeigu buvo išvykęs pailsėti į užsienį. Skatinkite darbuotojus atlikti būtinas užduotis (įgyvendinti projektus) ir patiems sau pasidaryti laisvesnę savaitės pabaigą. Čia būdų skatinti darbuotojus tikrai yra nemažai.
 
Suteikite premiją kritiniu laikotarpiu. Sakykime, Jūs tikrai gerai sutariate su savo darbuotojais ir žinote nemažai faktų apie jų asmeninį gyvenimą. Naudokitės šiomis žiniomis, kad tinkamai padėti savo darbuotojams, kai jiems tos pagalbos labiausiai reikia. Sakykime – kažkas iš darbuotojų susilaukė šeimos pagausėjimo ar susirgo vaikas (ar antroji pusė). Tokie nutikimai visuomet reikalauja papildomų išlaidų kiekvieno žmogaus gyvenime. Suteikite darbuotojams “premiją” tokiais momentais. Nereikia sakyti tokių dalykų, kaip “girdėjau, tavo žmona greitai gimdys. Padaryk man šitą projektą iki galo ir duosiu tau premiją“. Tai – šantažas. Taip, Jūs esate darbdavys ir darbuotojas turėtų padaryti tą projektą. Tačiau kai premijos (finansinės pagalbos) skyrimą susiejate su darbu, o ne su savo gera valia – tuomet ir darbuotojas tai priima atitinkamai kitaip. Nereikia sieti Jūsų noro padėti su darbu. Siekite tai su žmogiškumu ir supratimu. Neįsivaizduojate, koks tai galingas ginklas.
 
Būkite liberalūs. Ne, aš neprašau Jūsų keisti savo politinių įsitikinimų. Tiesiog reikia daug lanksčiau žiūrėti į tai, kas vyksta aplink Jus. Jūsų darbuotojai įdeda visas pastangas į tai, kad Jūsų verslas būtų klestintis (jeigu dabar, perskaitę šią frazę, pagalvojote – “ne, neįdeda“, tuomet pas Jus dirba netinkami darbuotojai. Laikas galvoti apie jų keitimą, o ne skatinimą). Mažiausiai, ką galite padaryti dėl tokių darbuotojų – tai suprasti juos, kai jiems staiga prireikia išeiginės dienos ar pusdienio. Arba pasikeičia asmeninis gyvenimas ir reikia dirbti kiek kitokiu grafiku. Jeigu Jūsų darbutojas turi kažkokį asmeninį sunkumą – padėkite jam/jai sudaryti kitokį darbo grafiką, kurio dėka jis/ji galės susidariusią problemą išspręsti negalvodamas, kad paklius į savo boso (Jūsų) nemalonę ar pakenks savo karjerai. Gyvename technologijų laikais ir galima suteikti darbuotojui galimybę laikinai dirbti iš namų, jeigu tai tikrai yra būtina ir be to žmogaus kelias dienas negalima apsieiti. Reaguokite į susidariusias problemas ir kartu ieškokite sprendimų. Jeigu Jūsų verslas leidžia dirbti tokiomis sąlygomis – kodėl gi to nepadarius?
 
Padėkite darbuotojams tobulėti. Šitaip jie tobulės ne tik patys, tačiau ir tobulins Jūsų verslą. Siųskite juos į mokymus, seminarus, komandiruotes. Tai nėra išlaidos (teko turėti klientą, kuris tokius dalykus vadindavo išlaidomis, o marketingo biudžetas įmonėje buvo lygus nuliui). Tai – investicija. Daugelis įmonių savininkų vengia investuoti į savo darbuotojų tobulinimą ne todėl, kad nenori, jog kartu tobulėtų įmonė, o todėl, kad bijo, jog toks darbuotojas išeis iš darbo ir išsineš “žinias”. Pasakysiu tai vieną vienintelį kartą (bent jau šiame straipsnyje) – jeigu mokėsite išlaikyti darbuotoją, jis niekur kitur dirbti neis. Dar galite nupirkti savo darbuotojams narystę sporto klube. Nors asmeniškai aš – tokį darbdavio žestą palaikyčiau jo noru pasakyti man, jog esu “ne formoje” :)
 
Maitinkite juos! O, taip… Nemokamas maistas daro stebuklus net ir šiais laikais. Tai – vienas iš lengviausių (ir geriausiai vertinamų) darbuotojų skatinimo žestų. Tai – puikus būdas padėkoti savo darbuotojams už puikiai atliktą darbą arba pabaigtą projektą. Turėčiau pabrėžti, jog baigus projektą, kurio pelnas matuojamas bent jau 5-iais skaičiais – nereikėtų “skatinti darbtuojų” užsakant picą į biurą. Darbuotojai, sugeneravę Jums tokį pelną, nėra asilai ir morkomis jų maitinti nereikia. Leiskite sau paaukoti dalį to pelno ir nusiveskite juos į restoraną verslo pietums. Jeigu dar niekada nesate skatinę savo darbuotojų “per skrandį” – rekomenduoju tai pabandyti.
 
Užtikrinkite, kad darbuotojai turi absoliučiai viską, ko jiems reikia darbui. Patikėkite (vėlgi – kalbu iš asmeninės patirties), nieko nėra blogiau, kai reikia skubiai suprogramuoti interneto svetainę (daugiafunkcinę), o tai darančio žmogaus kompiuteris veikia lėčiau už skaičiavimo mašinėlę ant stalo. Taip pat teko matyti, kaip į biurą atvyksta darbų vykdytojas (statybų versle) ir sako, kad jau pirko (įmonės savininko nurodymu) 4 pigius pjūklus, kurie neatlaiko vieno darbo. Manau, kad gerų darbo įrankių ir tinkamų priemonių būtinumo klausimą reikia spręsti greitai ir efektyviai. Kitaip – stos darbai, bus neigiama atmosfera ir galutiniame rezultate – vis tiek reikės pirkti gerus darbo įrankius, prarasite galimą pelną dėl laiko sąnaudų ir t. t. Paklauskite savo darbuotojų, ar jiems nieko netrūksta, kad galėtų atlikti pavestus darbus, ar jie turi visas tam reikalingas darbo priemones, ar nereikia kažko nupirkti ar išnuomoti. Netgi jeigu nereikia – parodymas, jog Jums rūpi, bus įvertintas labai teigiamai.
 
Lepinkite juos. Tiksliau – jas! Daugelyje įmonių dirba mišrus kolektyvas – tiek vyrai, tiek moterys. Kelias į vyro širdį (verslo atveju – protą?) yra per skrandį. Bent jau taip teigia populiari patarlė. O kaip parodyti moterims, kad jos, kaip mūsų darbuotojos, yra vertinamos? Visu pirma – parodykite joms, jog jos – išskirtinės. Netaikykite metodų, kurie “puikiai veikia su vyrais”. Nereikia moterų kviesti pasivažinėti kartingais ar išgerti po darbo alaus. Tačiau ir su dovanomis moterims reikia elgtis itin atsargiai. Kaip minėjau aukščiau – pavyzdžiui, narystė sporto salėje: tokia dovana gali kolektyve esančią moterį ne paskatinti, o įžeisti. Padovanokite poilsį SPA, masažą ar panašią procedūrą. Vėlgi – apsilankymai pas manikiūristę, kirpėją, depiliacijos procedūra ir panašios dovanos – griežtas tabu!
 
Padėkite jiems išeiti iš darbo. Ganėtinai keistas punktas, ar ne? Tačiau labai (turiu omenyje – labai labai labai) maža dalis darbdavių moka atleisti netinkamą darbuotoją. Reikia nepamiršti to, kad gyvename technologijų amžiuje, kur naujas kandidatas gali nesunkiai pasidomėti atsiliepimais apie Jūsų verslą. O neigiamus atsiliepimus, sutikite, rašo ne patenkinti darbuotojai. Ir ne vien tai. Labai gali būti, kad po kelių metų, darbuotojas, kurį atleidote, įgys reikiamas žinias ir patirtį, bei užsirekomenduos kaip vienas geriausių srities specialistų. Juk Jums būtų į naudą, kad jis grįžtų pas Jus ar bent jau pasidalintų su Jumis įgytomis žiniomis, patartų? Tik abejoju, ar atleidus darbuotoją netinkamai – jis/ji norės susitikti net puodeliui kavos. Prieš atleisdami darbuotoją – pakalbėkite su juo. Ramiai paaiškinkite, ko iš jo tikitės, kokios statomos užduotys ir pabandykite išsiaiškinti, kodėl tos užduotys nėra įvykdomos. Galbūt – tai nėra darbuotojo kompetencijos trūkumas? Tačiau jau galutinai nusprendę atsisveikinti su Jūsų verslui netinkančiu asmeniu – pasakykite, kad suteiksite jam/jai geras rekomendacijas, pasidalinkite savo įžvalgomis, kurioje srityje jam/jai būtų geriausia ieškoti darbo, kuriame galėtų geriausiai realizuoti save ir t. t. Atsisveikinkite gražiuoju ir Jus minės taip, kaip atsisveikinsite.
 
Galėčiau pateikti Jums dar eilę patarimų, tačiau kas tuomet būtų Jūsų verslo vadovas – Jūs, ar aš? Pagalvokite, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su Jumis ir taip elkitės su savo darbuotojais. Dar geriau – atsiminkite laikus, kai patys buvote samdomais darbuotojais (jeigu tai buvo) ir kaip jautėtės tuomet. Nekartokite klaidų tų žmonių, apie kuriuos negalėtumėte pasakyti gero žodžio. Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo veidas ir Jūsų didžiausias turtas. O turtą reikia saugoti ir didinti. Nešvaistykite jo.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru portalo.

As pavyzdiui irgi keiciu darba, ta prasme pats parasiau pries menesi laiko kad dirbsiu iki menesio galo. gyvenime dirbau 4 darbuose ir is visu pats isejau, ir kaip nekeista i vis geresni darba kaskart. tiesiog gyvenime ateina laikas kai ismoksti, atsikandi to pakankamai ir tiesiog turi judet i prieki, kolegos kraipo galvas, niekaip nesupranta kaip cia taip, nes kompanija gera, algos super, ir daug kitu pliusu. bet kekvienas renkasi savo kelia, kartais kad ir kaip atrodo viska darysi gerai, bet visiem geras nebusi.
 
kaip ir radianas sake kad lauki kada eit i ta darba, darai geriau ir daugiau nei kiti, bet tiesiog viena diena atsipeikeji, apsidarai, ir pradedi klausti - nafik??