24bazar

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Didziausia pratutejimo problema yra ta, kad tada pasidarai idomus valstybei.
 
Iki tol, kol diena, nakti nemiegojai, svarstei ar verta pradeti, kaip geriau tai padaryti, ieskojai partneriu bei informacijos, tu nebuvai reikalingas niekam. Tik pradejus ateidineti pajamoms, valstybe su tavim susisiekia ir pareiskia, jog tu jai skolingas, uz tai, kad per para megodavai 2-4 valandas galvodamas apie savo uzdarbi.

Ko jus cia apie tuos mokescius..., visi zmones yra laisvi ir kiekvieno pasirinkimas ka, kiek ir kam moket, nereikia smerkt nei vieno ar varynet.
 
Zmogus juk is oro nepaime ir nenusprende per viena diena, kad va as siandien atsikeliau ir nebemokesiu mokesciu, cia per laika susidejo viskas jau nuo tu visokiu nesamoniu, PSD, NT, auto mokesciai, maisto kainos kosmines, kuro kainos kosmines, kiekviena diena is tu kur gauna minimumus yra numaunamos kelnes tai ko jus norit, kad cia butu daug isisiepusiu ir mokanciu tuos moekscius?.
 
Didzioji dalis zmoniu yra darbo jega, neserkit ju, nesirupinkit, elkites kaip su gyvuliais toki rezultat ir turesit ko jus tikites ka sesi ta ir pjausi.

situacijos grozis tame, kad po to direktoriaus, kuriam dabar siulo 7 metus:) pasikeite direktorius du kartus.. 1 karta tas kuris nusipirko imone ir paskyre save dyriku (jis buvo dinges, o paskui rastas numires), bet panasu pries numirstant dar spejo paskirti kita direktoriu, kuris siuo metu jau sedi uz turto pasisavinima is kazkokio kito UAB ir dar teisiamas kitoj byloj del UAB "z" turto pasisavinimo...
Neskaitant to, kad cia ir asilui akyvaizdu, kas ten ka padarė, bet ENTT skaito sutarti, tiksliau SEB atstovo interpretacija sutarties ir kaltina zmogu, kuris 3 metai nieko bendro su ta imone neturi issvaistymu, vien del to, kad nepranese, kad dyrikas pasikeite.. ir kodel kaltina sena dyrika, kad nepranese? juk galejo pranest ir naujas perimdamas visus igaliojimus.
Apsurdo virsune man ta LR teisesauga.. Nors paimk ir vaziuok kurt versla uzsieni, kur bent nesodina is oro...

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Kodėl tu lygini "rimtas" įmones su startupu? Tai dvi visiškai skirtingos kryptys. Būtent startupas, dėl riboto biudžeto, lankstumo (nedaug žmonių prie jo dirba, nėra tokios hierarchijos, daugybės investuotojų, norinčių savo dalies), startupas gali veikti staigiau ir stengtis užimti didesnę rinką. O "rimtieji" viską daro lėčiau, nes jų struktūra kitokia. Be to, tos "rimtos" įmonės dažniausiai kovoja rinkoje, kur jau yra daugybė tos pačios sferos konkurentų, o startupas ateina su nauja idėja, kai dar nėra analogo. Ir jei jis iškart nesitaikys į visą rinką ir nebus pirmasis, kurio brandą vėliau žmonės tapatins su paslauga ir laikys jos pavadinimu, tai "rimtiems" bus labai lengva mesti didesnes investicijas ir nukopijuoti pasauliniu mastu tai, ką vienoje šalyje pradėjo startupas. O apsisaugoti nuo to neišeis, čia apie patentus ir pan. diskutuoti nelabai apsimoka, nes biudžetas mažas.
 
Čia pats sau prieštarauji - didesnė paklausa visada bus visame pasaulyje.
 
Net jeigu tai ir veikia Lietuvoje, tu turėsi viską daryti beveik iš naujo, kad pritaikytum kitoms šalims ir įtrauktum jų vartotojus. Tai, kas veikia Lietuvoje, gali būti neįdomu Latviams.
 
Aš irgi nesuprantu. Jei nesupranti, kas kokia rinka yra, tai tada geriau ir toliau šluoti gatves. Į verslą tuomet geriau nesidairyti. Pirma visada reikia apsišviesti kas vyksta, bet juk Lietuvoje darydamas projektą apie tą EU ir global vistiek nesužinosi, tai ta patirtis ir nebus naudinga...
 
Šiaip tai sakau, daug kas priklauso nuo projekto paskirties. Bet jei yra galimybė startuoti didesniu mastu - kodėl startuoti mažesniu? Kodėl imti tik Lietuvą, jei galima imti Baltiją? Arba Europą? O daug startupų dažniausiai tokią galimybę ir turi.

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Sveiki forumiečiai, pasidalinsiu su Jumis dar keliomis mintimis apie verslo idėjas ir kelią link jų realizavimo. Tai bus savotiška mano pirmojo straipsnio „Tobula idėja arba Beždžionės teorema“ antroji dalis.
 
Paskutiniu metu forume (ir ne tik) šnekama tik apie vieną – verslo idėjas.. kaip rasti tą stebuklingą nišą, kuri sukraus turtus? Kaip įkurti naująjį „facebook‘ą“, kaip tapti antruoju Steve Jobs'u arba Ilja Laurs‘u? Tačiau dažniausiai viskas baigiasi tuo pačiu scenarijumi:
 
1. pateikiama verslo idėja
2. autoriui pateikiamos (elementariausios) kliūtys, kurios atsiras ją įgyvendinant: įstatymai, konkurentai, kapitalas – dažniausios iš jų.
3. verslo idėja palaidoma.
 
Neseniai mačiau interviu ištrauką su visiems gerai žinomu verslininku I. Laurs‘u. Jis užsiminė, jog vidutiniškai lietuviai, palyginus su amerikiečiais, turi labai daug verslo idėjų, tačiau neturi nė žalio supratimo, kaip jas įgyvendinti. Gali susidaryti toks įspūdis, kad užtenka vien sugalvoti kažką įspūdingo, o visi kiti darbai atliks save patys. Deje, išlindę iš savo sąsiuvinio ir susidūrę su tikruoju pasauliu, pamatome, kad viskas nėra taip paprasta. Tad nuo ko pradėti?
 
Dažniausios kliūtys ir yra jau anksčiau minėti - įstatymai, konkurentai bei kapitalas. Vėliau paliesiu dar kelias, mano manymu galbūt net ir svarbesnes kliūtis, tačiau apie jas šiek tiek vėliau.
 

http://images.moneysavingexpert.com/images/MonopolyHouses.jpg

 
Pradėkime nuo konkurentų. Geriausia, kuomet jų nėra, taip? Žinoma, tačiau to tikėtis yra praktiškai neįmanoma. Jeigu konkurentų nėra, tai galbūt todėl, kad niekam ši niša neįdomi? Nebijokite konkurentų – mokykitės iš jų, aplenkite juos. Pagalvokite, kuo Jūsų projektas bus kitoks, kuo jis bus geresnis už kitus. Sakysite: bet kaip aš galiu kažką aplenkti, jie tai juk turi milžiniškus kapitalus, žinomumą..? Čia ir susiduriame su tomis kitomis, paslėptomis kliūtimis, apie kurias naujokai dažniausiai nepagalvoja.
 
Pagalvokime, kodėl klęsti prekybos tinklas IKI, jeigu aiškus rinkos lyderis yra Maxima? Kodėl žmonės pardavinėja daiktus per iOffer.com, jeigu tam yra eBay? Kodėl egzistuoja kitos internetinės piniginės, jeigu populiariausia yra PayPal? Kodėl kiti skambina į pagalbos telefonus, jeigu galima pasinaudoti Google?
 
Mano atsakymas į tai būtų paprastas – reikia žinoti savo tikslinę auditoriją. Į ką bus taikomas Jūsų projektas – kas bus Jūsų klientas? Visi? Taip nebūna. Žmonės turi skirtingus poreikius, gyvena skirtingose vietose, yra skirtingo amžiaus, turi skirtingus interesus..
 
Įdomumo dėlei, pažvelkime į tam tikrus skirtumus tarp IKI ir Maximos: Maxima turi rinkos giganto įvaizdį, kur apstu įvairiausių prekių mažiausiomis kainomis. Milžiniška erdvė patalpose, logotipo spalvos bei tarptautinis pavadinimas, kuria masyvų, patikimą, tačiau šiek tiek šaltoką įvazdį. Tad ką daro IKI? Jų parduotuvės mažesnės, nėra jokių Hyper-IKI ar IKI-bazių, patalpos – mažesnės, pavadinimas – dažnai lietuvių kalboje naudojamas žodis, logotipo spalvos žalia geltona primena gamtos spalvas, vietoje kepami produktai bei kulinarinės laidos sukuria šviežesnį, šiltesnį įvaizdį.
 
Turbūt visiems aišku, kad parduodami produktai tiek IKI, tiek Maximoje, yra vienodi. Pienas perkamas iš tų pačių ūkininkų, obuoliai vežami iš tos pačios Lenkijos, viskas laikoma tokiuose pačiuose sandėliuose. Tačiau įvaizdis kitoks, o tuo pačiu kiti ir ten besilankantys žmonės.
 
Taigi, štai tokios smulkios detalės gali lemti Jūsų projekto pasisekimą arba nuopuolį. Šiais laikais eiliniam vartotojui viskas turėtų būti pateikta ant lėkštutės,- netgi registracijos procesai tapo varginančia veikla. Viskas turėtų būti kuo patogiau, paprasčiau. Tai galioja tiek funkcijoms, tiek dizainui, tiek ir kitoms detalėms.
 

http://4.bp.blogspot.com/_4mZoHhehxr0/SqerTnTciMI/AAAAAAAAAG4/qobrrxfmwcM/s200/Monopoly+man+broke.jpg

 
Antra didžioji kliūtis – kapitalas. Dažniausiai mes jo tiesiog neturime, tad viską nusprendžiame daryti patys. Bet čia reikia sustoti ir paklausti savęs, ar aš mokėsiu tai padaryti gerai? Jeigu ne, ar verta to mokytis? Versle galioja posakis: laikas – pinigai. Deje, daugelis tai pamiršta, manydami, kad neturi kito pasirinkimo, nes samdyti profesionalams neturi lėšų. O iš tiesų juk visą tą laiką, kurį praleidote mokindamiesi nupiešti baisų logotipą, ar sukoduoti klaidomis besispjaudantį puslapį, galėjote susirasti paprasčiausią darbelį, ir išleisti uždirbtus pinigus samdant profesionalą, kuris darbą atliks iki galo. Taip pat vertėtų atsiminti, jog jeigu paslaugą pirksite pigiai – rezultatas pigiai ir atrodys..
 
Ir taip prieiname prie antrosios paslėptosios kliūties – investicijų baimės. Reikėtų suprasti, kad greičiausiai nepavyks sulaukti sėkmės pernakt. Norint užauginti vaisių – reikės pasodinti daigus. Kurį laiką tikrai būsite nuostolyje. Sukūrę temą, jog ieškote verslo partnerių, greičiausiai nesulauksit jokio atsakymo, tik kelis pašiepiančius komentarus – nes dauguma toje skiltyje tik tam ir lankosi. Paleidę savo projektą, tik po kiek laiko pastebėsite paliktas spragas, reikės grįžti jų taisyti, būsite kritikuojami.
 

http://drstudios.co.uk/wp-content/uploads/2009/07/MonoPlans.jpg

 
Įstatymai – visi suprantame, kad jeigu savo veiklos nelegalizuosime, karučiais vežamų į banką pinigų nuslėpti nuo valstybės nepavyks. Jeigu nesate pasiruošę susidurti su įstatymų, legalizavimų pinklėmis – galbūt dar ir nesate pasiruošę kurti didelį projektą? Tai bus trečioji paslėptoji kliūtis – nerealūs planai. Sukurkite savo projekto plėtros planą, viską užrašykite ant lapo. Pagalvokite, kaip projektas atrodys prieš paleidimą, porą mėnesių po paleidimo, vėliau. Kaip kis nuostolis/pelnas, klientų kiekis, ir t.t. Kada planuojate pagaliau išlipti iš nuostolio? Kaip pritrauksite pirmuosius klientus? Pasistenkite apgalvoti kuo įvairesnes detales ir suprasti, kodėl viskas turėtų vykti būtent taip, o ne kitaip. Žinoma, greičiausiai nuo pradinio plano bus greitai nukrypta – tuomet atlikite tyrimus iš naujo ir kurkite naują planą. Svarbiausia yra ne pats planas, o nuoseklus savo veiksmų apgalvojimas, spragų aptikimas, susieti ir patobulinti esamas detales, taip pat ir praplėsti savo žinias.
 

http://realtybiznews.com/wp-content/uploads/2011/03/dream-vs-reality.jpg

 
Apibendrinant pasikartosiu, apie ką reikėtų pirmiausia pagalvoti, kuriant savo projektą. Tai yra:
 
Kapitalas
Investicijos
Konkurentai
Tikslinė auditorija
Įstatymai
Plėtros planas
 
Apgalvoję šiuos dalykus jau turėsite tam tikrus pamatus savo projektui vystyti ir galėsite pagaliau išlysti iš svajonių (idėjų) pasaulio ir užsiimti realia veikla.
 
Sėkmės. :)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Paskaiciuokite kiek nugyde.
 
KAUNE VAZIUOJAM ASFALTUOTAIS KELIAIS
 
Linkejimai VMI