Vector

Arba jau man su matavimo vienetais blogai arba...

Arba jau man su matavimo vienetais blogai arba...

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

Tesiu toliau.
 
Paskutine vieta, kurioje teko dirbti buvo desreliu skyrius. Sikart teko dirbti sandelyje, esme buvo tokia, pakrauti i lifta is sandelio dezes, lipdukus, dezutes ir t.t. nuleisti zemyn ir pristatyti darbuotojams, kurie dirba prie linijos. Dirbau naktineje pamainoje. Darbo diena trukdavo po 12 valandu, kartais net daugiau. Is esmes manes niekas nepriziuredavo, svarbiausia, kad visko visada uztektu, todel pristates visko, dazniausiai budavau sandelyje, tvarkydavausi, niekas neskubindavo ir apskritai budavom dviese sandelyje. Dirbo dar vienas vyrukas, net nezinau is kurios salies, bet puikiai kalbejo angliskai, todel jokiu problemu nekildavo. Sandelyje visada silta budavo, niekas net nesidomedavo manimi, kol viska pristatydavau laiku, tol viskas buvo gerai. Break'us galedavau pasidaryti zymiai ilgesnius. Desreliu skyriuje dirbo daugiausia lietuviu ir lenku bei keli latviai. Supervisor'e mano buvo mergina lietuve, labai draugiska ir siaip pasirode labai siltas zmogus, todel dirbti ten buvo vienas malonumas.
Dirbo desreliu skyriuje dazniausiai moterys bei jauni vyrukai. Su vienu is ju susipazinau. Dirbo jis cia su tikslu uzsidirbti tiek pinigu, kad galetu atsidaryti savo naktini kluba. Issilavines, iskalbus, todel ir darbas jo buvo gan geras - kokybes ekspertas. Viena diena jis man pasiule prisijungti prie jo ir jam padeti. Zinoma, as sutikau, tad prie sandelio darbo man iejo ir kokybes tikrinimo ir linijos priziurejimo darbas. Dirbant kokybes ekspertu tekdavo pildyti nemazai ivairiu popieriu ir dokumentu. Taciau man visai patiko. Tad ir pradirbau si darba iki savo keliones pabaigos.
 
Idomiausia, jog dirbant desreliu skyriuje prie linijos, virsuj visada budavo kamera ir didele patalpa, kurioje sededavo vienas zmogus is vadovybes su chronometru rankose ir tikrindavo kaip greitai pakuoja ar dirba zmones.
Taip pat viena is blogybiu buvo tai, jog rubininke, kuri saugodavo musu drabuzius, megdavo vogt. O vogdavo ji ivairiausius dalykus nuo cigareciu iki pinigu. Asmeniskai man neteko tokios laimes patirti, jog buciau apvogtas.
 
Taip pat visada reikdavo sekti savo atlyginima, kadangi budavo atveju kuomet nedamokedavo, arba parasydavo jog dirbai 8 valandas vietoj 12. Tad del to teko sugadinti nemazai nervu ir sugaisti nemazai laiko.
 
Kalbant apskritai, gyvenimas Anglijoje visai idomus, nors ir gyvenau mazam miestelyje, taciau siek tiek pakeliavau, todel man patiko tas zmoniu ivairumas, turiu omenyje paciu anglu. Labai silti zmones, tik ismusdavo truputi is veziu kuomet gatve eidavo transvestitai, kadangi ten buvo gan daznas reiskinys. Bet pati Anglija man visai patiko. Joje galima sutikti tikrai idomiu zmoniu, netik buvusiu kaliniu ar siaip kokiu nors muziku. Kai kurie atvaziave is tikro su didelem ambicijom ir siekiais.
 
Kadangi tikslas buvo uzsidirbti, todel is esmes taupiau, tad ir maisto atzvilgiu rinkausi pigesnius produktus. Valgydavau ivairiausia maista: nuo picu iki vistienos ir pan. Darbe zinoma kazko ypatingo valgyt nesinesdavau, elementarus sumustiniai ar kazkas panasaus, taciau kiti matydavau atsinesa netgi sriubu.
 
Sitos keliones, tikriausiai, neuzmirsiu visa savo gyvenima, kadangi igavau ivairiapusiskos patirties. Pamaciau, kad gyvenime reikia stengtis, pamaciau, koks butu mano kelias, jeigu i viska ziureciau atsainiai, todel galima sakyti jog cia buvo spyris i uzpakali, jog gyvenime niekas nebuna padeta ant lekstutes, o reikia stengtis ir sunkiai dirbti. Kalbant apskritai, si kelione ir patirtis isejo man i nauda ir su kaupu.
 
Tikiuosi, jog suzinojot kazka naujo ir naudingo, jeigu kas domina prasau klauskit. Dekui, kas skaitete ir geros dienos :)
 
Kalbant apie isgertuves ir narkotikus. Pats asmeniskai nevartoju ir nepropoguoju, tikriausiai, del to jog sportavau nuo vaikystes ir neturejau intereso vartoti, taciau tikra tiesa, jog ten zmones pasileidzia nuo vadziu. Geria po 3 dienas is eiles ir t.t. zole eina kaip cigaretes, pucia kurylkose kas netingi. Daugelis taip prasigeria, jog ne viena karta buvo ateje prasyt pinigu paskolint, nors alga gavo dar vakar. Taip pat budavo tokiu, kurie ir masinas prarado uz vairavima isgerus, todel dabar vazineja su dviraciais. Netgi klasiokas buves, kuri susitikau fabrike, buvo gerai isitrynes prie tokio senuko, jie valydavo linijas, rukydavo fabrike, nes tas senukas jam parode vieta kur niekas neuzeina ir t.t. Taip pat vogdavo mesa savaitgaliais ir t.t.

Toliau tesiu savo pasakojima.
 
Nuo pat pradziu buvo pasakyta, jog atlyginimas bus minimalus, t.y. 6,08 svaro i valanda. Skerdykloje darbo diena vidutiniskai trukdavo apie 8 valandas, o packing'e apie 12.
 
Atidirbus sias dvi dienas, mums buvo pasakyta, kad esame perkeliami i kita darbo vieta - vieta, kur dirba mesininkai, ispjausto, paruosia mesa. Pradzioje mus perpspejo, kad nuolatines darbo vietos galime nesitiketi kuri laika, todel busim metomi per fabrika, kur truks darbo jegos ir pan.
Kaip ir pirma karta buvome nuvesti vadybininkes ir pristatyti kitam supervisor'iui. Jis buvo lietuvis, beje labai malonus zmogus. Instruktavo mus, ka reikes daryti, parode kaip viska reikes daryti. Darbas is esmes buvo lengvas, sakyciau netgi per daug lengvas. Reikedavo pasukineti ispjovas tam tikru kampu, kad jos tinkamai pereitu per pjukla, kuris jas perpjaudavo. Dirbau tarp lenku, butent tie lenkai ziauriai nemalonus zmones, vaiksciodavo pasikele, toks jausmas, kad dirbo labai svarbu darba - esme ta, jog buvo labai susireiksmine, bet i mano darza jokiu akemnu, bent jau tiesiogiai man matant nebuvo mesta. Sioje darbo vietoje darbas truko vidutiniskai apie 9-10 valandu.
Draugas dirbo tame paciame skyriuje, taciau kita darba. Jam tekdavo stumdyti kiaules ant judancios linijos. Darbas is esmes buvo vienas geresniu, fiziskai nebuvo sunku, taciau nebuvo ir lengva.
Sekancia diena mus apkeite vietomis, jis ejo sukioti mesos gabalu, o as stumdyti kiauliu. Dirbau su tokiu lenku alkoholiku. Alkoholiku sakau todel, nes pastoviai sklisdavo kvapas nuo jo. Taciau isvis nekalbedavo, nes apart lenku kalbos nieko nemokedavo. Todel ramiai dirbdavom sau ir vargo nematydavom. Karts nuo karto ateidavo lietuvis supervisor'ius pasnekint, pajuokaut.
Dar ta pacia diena suzinojome, jog vel busime perkelti i kita darbo vieta. Tiksliau as busiu perkeltas. Tad sekancia diena jau keliavau i nauja vieta. Perkele mane i lietuviu kolektyva, darem farsa. Pats kolektyvas buvo muziku. Jauni, be dantu, zodziu nieko gero. Taciau neissidirbinejo. Darbas buvo labai sunkus, kadangi tekdavo labai daug kilnoti farso deziu ir jas krauti ant paleciu. Iskraudineti susalusius kaulus is bino. Diena ten trukdavo apie 12 valandu, todel gryzdavau namo nusikales. Dirbant su tais lietuviais, nebuvoma laikomasi higienos reikalavimu, issisnipsdavo snarglius, spjaudydavosi ant zemes, farsas nukrisdavo ant zemes, vistiek imesdavo i deze kaip gera farsa, zodziu, pamacius tokius vaizdus, kiaulienos nesinoredavo valgyt. Jie taip elgdavosi, kadangi patalpa, kurioje dirbome nebuvo filmuojama, o dirbdavome uzsidare, todel kad aks nors pamatys - galimybes buvo lygios 0.
 
Atidirbus visa savaite, savaitgaliais noredavosi iseit pasizmonet ar pasportuot. Kadangi Lietuvoje sportavau kickboks'a ir atstovavau Lietuvos rinktinej, todel formos nesinorejo prarast, taciau sitam mazam miestely, kuriame tera tik viena gatve, nebuvo sporto klubo kuris dirbdavo savaitgaliais. Dazniausiai, savaitgaliais leisdavom Norwich mieste, todel atsigaudavom, pamatydavom netik fabriko liaudi, bet ir tvarkingus zmones, todel siek tiek gaudavom vidines ramybes.
Sekmadieni abu su draugu gavome skambucius, jog kol kas nera darbo, paskambins kai bus. Pralaukeme visa savaite sededami namie ir nieko neveikdami. Paciam norejosi eiti ir ka nors daryt. Todel nusprendeme, kad reiktu pasiskambint vadybininkui, kuris pakeite musu senaja vadybininke ir pasakyti, jog galetumeme dirbti ir naktineje pamainoje. Paskambinus, jis pasake, kad naktineje darbo yra ir galime atvykti jau siandien. Tad nuejome ir laukeme valgykloje. Valgykloje taip pat buvo gal 8 zmones. Visi lietuviai, malonus zmones, siek tiek vyresni. Visus mus cia sukviete tam, jog atidaro nauja linija, tiekti mesa Kinijai. Tad mus subure i viena komanda butent siam darbui, kadangi dienine pamaina nespedavo nieko padaryti. Kolektyvas buvo saunus, viskas puiku. Dirbome issijuose, mus priziuredavo supervisor'iai du anglai. Vienas jaunas, draugiskas, visada padesiantis, o kitas ne pirsto pajudint negaledavo net jeigu pamatydavo nukritusia deze, liepdavo pakelt kam nors kitam.
Mano darbas buvo priimt deze ant linijos, pakist ja po aparatu, jog sis ant jos uzdetu tam tikras juosteles ir supakuotu jas, tada padeti ant paletes pagal tam tikras numeracijas. Surinkus pilna palete reikedavo apvynioti tam tikra juosta visa palete ir isvezti ja i saldytuva, kur laudavo zmones, kurie kraudavo jas i sunkvezimius. Didziausias darbo kruvis tekdavo man, kadangi tekdavo atlikti daug darbu vienu metu. Kuomet mano draugas sverdavo mesa ir praktiskai dykaduoniaudavo. Jis noredavo padeti man, taciau supervisorius liepdavo jam likti prie svarstykliu. Dirbdavom po 12 valandu, beje nakti valandinis tarifas budavo 6.35 svaro i valanda.
 
Dirbau ilgai ir sunkiai, bet buvau patenkintas, jog jau turiu pastovia darbo vieta.
Pradirbus sioje darbo vietoje gan ilga laika, buvo pranesta, kad linija Kinijai uzdaro, kadangi naktineje pamainoje mes padarome tiek daug darbo, jog dienineje pamainoje nelieka kas daryti. Kai viskas atrode gerai, susigyvenom su kolektyvu, turejom darbo vieta, gaudavom pinigu, teko vel laukti savaite be darbu.
Zinoma, gaudavom padirbet po diena kurioje nors vietoje, kur trukdavo zmoniu. Dazniausiai, tai budavo uzgere zmones ir neatvykdavo i darba.
Beje, labiausiai vertinami fabrike buvo mesininkai, kadangi sio darbo negaledavo dirbti kiekvienas. Buvo reikalinga tam tikros zinios ir patirtis, todel ju alga buvo zymiai didesne. Juos vertindavo taip, jog netgi nepasirode darbe tris dienas vistiek buvo neismetami, kadangi ju nebudavo kam pakeisti.
Kalbant apie zmones, kurie dirbdavo fabrike galiu pasakyti tik tiek, jog sutikti issilavinusi zmogu su kuriuo gali padiskutuot ar elementariai pakalbet tai galimybiu nedaug. Man pasiseke, kad vaziavau su draugu, todel sunkiom akimirkom kai nieko nesinoredavo vienas kita padrasindavom, prisimindavom, jog atvaziavom cia uzsidirbti ir viskas.
Pati fabriko fauna buvo labai nemaloni, kaip ir minejau buvo daug kaliniu arba siaip gyvenimo metytu zmoniu. Vieni atvaziuodavo uzsidirbti, kiti tiesiog begdavo nuo savo ankstesnio gyvenimo.
Konkreciai kalbant apie lietuvius, budavo ivairiu. Vieni prisidare vaiku, nebegaledavo ju islaikyt, todel atvaziavo cia, kiti tiesiog nezino ko nori is gyvenimo arba nesistengia kazko daugiau pasiekti.
Viena diena teko netgi mustis su girtu lietuviu. Vidury baltos dienos prie parduotuves iejimo uzkliuvau as jam, nepatiko jam mano zvilgsnis. Po to prisiminiau vieno zmogaus zodzius is fabriko, kad niekada negali pasitiket net tautieciais. Nors ir juokinga situacija, taciau priverte susimastyt ir biski i viska salciau ziuret.
Taip pat patys lietuviai tam miestelyje nebuvo labai issilavine, daugelis angliskai nemokejo visiskai, todel manes paprasydavo pavertejaut, kam i policija iskvietimas, kitam tepalo tatiuruotems, kadangi budamas pats nusipirko losijona kudikiams ir issitepe ranka...

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Nekursiu naujos temos, nes ir taip jų pilna apie Angliją, bet kažkodėl dauguma temų tokios kad ten Anglijoje fabrikuose vergovė, sunkus dirbt, ir panašiai. Gal taip ir tiesa, nesiginčysiu, bet kažin ar Lietuvos fabrikuose labai jau daug kas skiriasi?
 
Štai mano istorija iš tos pačios Anglijos ir tų pačio darbo fabrike. P.S. Nedirbau tam pačiam fabrike, nedirbau netgi tam pačiam mieste ir net ne tokį darbą, bet esmė kad fabrike. Taigi pradedam :)
Kaip ir 90% visų išvykusių į Angliją yra tikriausiai studentai, arba jauni žmonės kurie nori užsidirbti ateičiai. Pabaigus studijas mano tikslas irgi buvo toks pats, išvažiuoti, užsidirbti, ateityje grįžti, bet kaip sakoma: Žmogus planuoja - Dievas juokiasi.
Nuvykus į Angliją kur gyventi buvo vietos iškart (Visa mano šeima gyvena Anglijoje jau 10 metų jei neklystu), tai dėl būsto bėdos nebuvo. Bėdos prasidėjo kai reikėjo susirasti darbą. Man iškart šeima pasakė, kad agentūromis tikėtis negalima visiškai. Čia panašiai kaip vanduo ant šakių, pasakė ir praėjo. Darbo ieškojau kone mėnesį, bet susiradau. Nors darbą kurį susiradau tikrai visi pavydėjo, nes dažniausiai sako, jog atvykę į Angliją pradeda labai purvinus darbus dirbti, o aš iškart prie kompiuterių fabrike. Pats baigęs esu Programavimą, gal dėl pasisekė su darbu. Mano darbas buvo bendrauti su tiekėjais, užsakovais, paskirstyti darbą rinkėjams (picker'iams). Atrodo viskas super, alga... Na alga sakykim buvo gera, pragyvent ėjo, bet išlaidaut negalėjau. Atvažiavom kartu buvusia, o ji darbo neturėjo, tad pradžiai aš laikiau visus kampus, po kurio laiko sužinojau kad ieško žmogaus mano fabrike, ir taip įsidarbino mano buvusi.
Viskas jau žymiai geriau, abu dirbantys, galim sau leist ir pakeliaut po Angliją, pasigrožėt pilimis, oro švente (Essex mieste vasario-balandžio mėn berods vyksta).
Mano sutartis buvo laikina (temporary worker), tad po kurio laiko visos fantazijos apie sutaupytus milijonus pasibaigė, vėl likau be darbo, tad šį kartą išlaikė buvusi. Po mėnesio vėl sugrįžau dirbti į tą patį fabriką, bet šiuo metu jau į paprastus darbuotojus (užsakymų vykdymai). Alga aišku žymiai mažesnė, bet užtektinai. Viskas klostėse tiesiog puikiai, yra darbas, šalia mano šeima. Viskas idealu.
Netgi pats darbas nebuvo iš sunkiausių. Važinėtis su tokiu aparatu, dabar tikrai neprisimenu kaip jie vadinasi, bet trumpai tariant, aparatas kuris važiuoja tarp eilių (Aisle) ir tu gali pasikelti su visa kabina į norimą aukštį (iki 15 metrų) paimti paletę prekių ir nuvežti į reikiamą vietą. Ar sunkus darbas? :)
 
Po to viskas atsitiko kaip ir atsitinka turbūt 70-80% porų važiuojant į Angliją. Išsiskyrėm su buvusia mergina, nes ji pamilo kitą. Tą kuris gražiau šnekėt mokėjo :)
Nors dirbom tam pačiam darbu abu, ilgai taip negalėjau dirbt matydamas ją kiekvieną dieną, tad dar metus laiko dirbau Anglijoje, o po to grįžau į Lietuvą.
 
Ir tikrai negaliu sakyti kad man Anglijoje buvo vergovė ar blogas darbas, ar kažkas nepasisekė. Viskas turi savo prasmę. Išmokau anglų kalbą, neesu profesionalas, bet ir ne pradedantysis. Turiu sužadėtinę kuri greitu laiku taps mano žmona, turiu darbą pagal savo profesiją Danų įmonėje ir neblogą algą. Turiu daug planų ir tik esu dėkingas kad gavau galimybę dirbti Anglijoje ir patirti tai ko kiti turbūt ir nepatirs.
 
Nors yra ir pažįstamų kurie dirbo su manimi kartu tam pačiam fabrike ir tose pačiose pareigose. Gyveno vienas, kaip savaitgalis, taip girtas. O galiausiai dabar skleidžia savo emocijas kaip labai blogai toje Anglijoje, kaip ten visus išnaudoja ir kaip ten visi yra už vergus.
 
Kiekvienas turi savo nuomonę ir kai kuriems atrodo kad nuvykus į Angliją pinigai auga ant medžių, tik spėk nuskinti derlių. Nėra taip, reikia visur dirbti, tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje.
 
Štai tiek :)
 
 
Kaip kam. Gal vienus įkvepia tai kad nors ir dirbi labai sunkų darbą, nesvetingoje aplinkoje, bet jei esi užsibrėžęs tikslą - jį visuomet įgyvendinsi.
 
O dėl pinigų, na čia jau Lietuviškas požiūris. Skaičiuoti svetimus pinigus. O jei ir pasakys kiek uždirbo, kas nuo to tau pasikeis? Pasakys uždirbo per 3 mėn - 1000 svarų, sakysi kad lievai, nepasimoka. Pasakys 10 000 per 3 mėn. tai tada grauži save kodėl tau taip nesiseka ir kodėl neturi tokių pinigų?
 
Vienam 1000 yra pinigas, kitam 10 000 yra smulkmena...
 
 

Sveiki,
 
taigi nusprendziau pasidalinti savo ispudziais is keliones i Anglija.
Isvykau praeita vasara liepos menesi. Tikslas buvo padirbeti 3 men. susitaupyt masinai. Kaip ir daugelis, tikriausiai zinote, lengviausia darba susirasti fabrike, tuo labiau, kad gyvenau labai mazame miestelyje Watton'e. Kadangi fabrike dirbo draugo tevas - mesininku, todel eiti i fabrika atrode priimtiniausia iseitis, tuo labiau jog dirbsime tik tris menesius.
Isidarbinti stengemes Cranswick foods fabrike - tai yra mesos fabrikas. Nuejus pirma diena i fabrika uzpildyti darbo paraiskos, mane pasitiko lietuve vadybininke ir nusivede i kambari, kuriame lauke dar daugiau darbo norinciu zmoniu, kurie buvo ivairiausiu tautybiu - lenkai, latviai, lietuviai ir t.t. Uzpildzius paraiskas ir sutvarkius visus dokumentus ta pacia diena, vadybininke paklause, kas noretu pradeti dirbti jau siandien. Iskart pakeliau ranka, kadangi tikslas buvo vienas - uzsidirbti kuo daugiau pinigu. Beje, darbintis ejau ne vienas, o su draugu - abu studentai, taciau darbo nebijojome, kadangi nebuvome baltarankiai. Tad rankas pakeleme abudu. Is visu zmoniu, norejusiu dirbti ta diena, paeme tik mus.
Vadybininke mane palydejo iki valgyklos, kur mane pasitiko anglas supervisor'ius. Nusivede mane i rubine pasake kuo apsirengti ir pranese, jog lauks manes skerdykloj. Persirengiau rubais, kuriuos duoda fabrikas - baltos kelnes, baltas dzemperis, balti batai, salmas, pirstines ir plauku tinklelis. Iejus i skerdykla iskart krenta i akis drbanciu zmoniu kiekis, visi skuba, pastovus surmulys. Susitikus su supervisor'iu sikart skerdykloje, jis mane pristato kitam lietuviui, jog sis man parodytu ka reiks dirbti.
Pirmasis darbelis nebuvo sunkus - reikejo patempti kabancias kiaules ant veikiancios linijos, kadangi pagrindine linija buvo sugedusi. Dirbau salia britu ir lietuviu, todel nebuvo nemalonu - britai buvo draugiski, patardavo, lietuviai taip pat pagelbedavo. Po 3 valandu darbo gavau pietu pertrauka (break'a). Gryzus po pertraukos priejes lietuvis pasake, jog reikes dirbti kita darba.
Naujojo darbo esme buvo tokia, jog judancias ant linijos kiaules reikedavo prapjauti, isimti ju zarnas, kad butu lengviau pradurti slapimo pusle ir imesti ju zarnas i dubeni. Darbas sikart buvo zymiai sunkesnis, kadangi ant linijos keliavo motinines kiaules, o ir pats darbas buvo nemalonus, kadangi buvau visas purviinas, slapias nuo slapimo, beto ir pats kvapelis buvo nemalonus, taciau kvapams nesu jautrus man tai nesudare jokiu rupesciu, tiesiog buvo sioks toks nemalonus kvapelis.
Baigusis pirmajai mano darbo dienai, skaudejo nugara, tikriausiai, nuo kiauliu zarnu kilnojimo, kadangi linija ejo pakankamai greitai. Dziugu buvo tik tai, jog jeigu kas nors nespedavo, sustabdydavo linija ir niekas nebudavo pries ir nereiksdavo jokiu nepasitenkinimu. Zinojau, jog kita diena dirbsiu vel ten pat, todel buvau ramus, kad zinau kad turesiu darbo.
Mano draugo pirmoji diena taip pat buvo sunki. Ji nuvede i packing'a, taciau darbas buvo sunkus. Dirbo jis latviu ir lietuviu kolektyve. Reikedavo jau sutvarkyta, ispjaustyta ir paruosta mesa supilti i dezes, kurias vezdavo moterims, o jos pakuodavo. Mesa, kuria reikedavo supilti i bin'us (tai labai dideles dezes), buvo pristatoma jam jau dezese. Pagal bendra tvarka, dezes negaledavo but sunkesnes negu 15 kg berods, tiksliai nepamenu, taciau i dezes budavo kraunama zymiai daugiau, kartais siekdavo net po 40-60 kg. Packing'e dirbo jauni vyrai kadangi ten reikejo nemazai jegos ir istvermes. Pats kolektyvas buvo ziauriai nemalonus, atejus naujam zmogui, visi kiti ziuri kreivai ir nemandagiai. Pirma taisykle - niekada nereikia leisti lipti sau ant galvos, visada turi parodyt, kad atejai cia dirbti, bet pastovet uz save taip pat gali. Siek tiek primena kalejima :D Taciau tikrove tokia, kadangi teks dirbti ne su paciais maloniausiais zmonem. Sitam fabrike, nezinau kaip kituose, buvo labai nemazai kaliniu, netik is Lietuvos, bet ir Lenkijos, bet apie tai veliau...
 
 
Rasiau paprasta buitine kalba, kad butu lengviau skaityt, klaidas pats issitaisysiu artimiausiu metu. Jeigu domina, tuomet toliau galiu pasakot savo patirti Anglijoje, tiesiog leiskit man zinot ar jums tai idomu. Beje rasiau sita istorija, tiesiog noredamas papasakot, ko tiketis zmonems, kurie zada vykti i Anglija.
 
Tai tiek, geros dienos.
 
Antra dalis

Net nežinau kodėl, bet parašysiu, nes žinau kiti žmonės norėtų to, bet negali priversti savęs tą daryti.
Žodžiu tai bus apie sportą, po sporto seks didesnis pasitikėjimas savimi. Prasidėjo viskas beveik prieš metus, gal šiek tiek daugiau, kuomet buvau tiką metęs ~6 mėnesius "muay thai" treniruočių, nes atrodė esu per didelis grybas, kad kažką nugalėčiau. Kuomet viską mečiau, prasidėjo kitoks gyvenimas, atsirado daugiau laiko, draugai, gėrimai etc.. žodžiu taip ir ritosi gyvenimas tolyn.
 
Taip ritosi gana ilgai kol visai neseniai supratau, kad esu nepatenkintas savimi ir supratau, kad po 20-30 metų žiauriai gailėsiesiu to, ko nepadariau dabar. Tada galvojau, kad man padės sportas. Pradžioj lengvutis skersinis tarpdurį prisitraukimams, paskui štanga su pora svorių, dar vėliau +40kg ir dabar dar +45. Kaip viskas vyko?
 
Taigi po trumpo sporto pradėjau vėl pasitikėti savimi taip, kaip pasitikėjau prieš 2 metus. Vėl užplaukė tas jausmas, kuomet nori kuo greičiau kitos dienos sulaukti, kad galėtai pasportuoti. Po savaitės pasižiūri į veidrodį ir negali patikėt :o jau turi tą pačią formą, kurią turėjai prieš daug daug laiko. Tada dar didesnis stimulas sportuoti. Po 2 savačių jau supranti, kad esi tas pats žmogus, atsiranda drąsos, pradedi vertinti save.
 
Trumpai tariant, užteko vieno skersinio, kad mane tai užvestų ant kelio ir imčiau vėl sportuoti ir pasitikėti savimi. Taigi visiems pasakysiu, kad norint kažką pasiekti, užtenka tik pradėti, tada savaime atsiras motyvacija tobulėti. Nežinau kaip kitiems, bet man nėra noro eiti į kažkokį klubą, kur visi atrodo tokie "užsikačelinę", o man net nesmagu dėl to, kadangi atrodo, kad man trūksta tiek daug iki jų...
 
Prie viso šito norėjau pridėt savo nuotraukas, bet pridėsiu dar po kokių 5 mėnesių, kad suprastumėt ką daro motyvacija, kuri tave verčia sportuoti ir negali ramiai miegoti, pagalvojęs, kad dar savaitė ir atrodysi dar geriau!!

DirectAdmin`as kovoja su bruteforce naudodamas fail2ban.
Peržiūrėk jo nustatymus ar realiai jis atlieka savo darbą kaip turėtų ir ar jo nustatymai atitinka tavo lūkesčius.
Viską rasi: /etc/fail2ban/

Galbūt senasis HDD buvo 7200rpm, o kurį pakeitei yra 5400rpm (jei keistas tik HDD).
Toliau reiktų tikrint programinius reikalus, žiūrėt ar kompas neveikia kokiam energijos taupymo režime ir kaip ir minėjo - ar "neaapaugo" radiatorius/aušintuvas dulkėm.

Klaida tai rekomendacinio pobūdžio, rodoma kai komiuteryje yra USB 1.0 standarto jungtys (tokį standartą palaiko chip`as), o prijungiamas USB 2.0 palaikantis įrenginys. Informuoja, kad gali veikti greičiau, bet kadangi nepalaikoma - veikia lėčiau (pvz galėtų greičiau pasikeist duomenimis su USB įrenginiu, greičiau įrašyti/nuskaityti informaciją iš USB laikmenos).
 
Dėl dangčio ir to bluescreen - gali būti mikro trūkimas plokštėj, šleifas koks palūžęs ar tai sulaužyta pati jungtis. To pasekoj trumpina arba nėr kontakto kažkur.

1. Bus, Lietuvoje didžioji dauguma parduotuvių priima atsiskaitymus pavedimu per elektroninę bankininkystę, o ne iš kreditinės kortelės suvedus duomenis. Iš kreditinių daugiausia atsiskaitoma užsienyje. Suvedamas kortelės nr., galiojimo laikas, kortelės savininko vardas pavardė ir CVV kodas.
1.1 Jei į kortelę (sąskaitą susietą su ja) gausi pastovias pajamas - nieko pervedinėt papildomai nereiks. Nebent ten nebus pinigų, galėsi pasipildyt iš kitos turimos sąskaitos ar per įnešimo bankomatą.
2. Greičiausiai, jai bus sukurta atskira sąskaita (saugumo sumetimais). Per el. bankininkystę persivesi iš pagrindinės į tą antrą sąskaitą reikiamą sumą - tada atsiskaitinėsi. Jei ta virtualioji mastercard su kredito limitu - galėsi naudot jį, bet pasidenginėsi vistiek iš pagrindinės sąskaitos.
2.1 Taip.
3. Nėra, bet su MasterCard negalėsi grynint pinigų į sąskaitą (jei gausi pinigus į PayPal balansą). Grynimui reikalinga VISA (ne Electron) kortelė.
 
Tai yra bendros žinios, keikvienam banke kažkiek tie reikalai skirasi, bet manau dauguma punktų bus teisingi.

Pabandyk: http://forum.2kom.ru/viewtopic.php?f=35&t=23391 - 4 žinutė.
Kiek supratau maršrutizatorius palaiko multicast tik proxy režimu, kažkas panašaus į udpxy...

Problemos su DNS (tikriausiai nulūžo tavojo interneto tiekėjo DNS serveriai).
Skype veikimui DNS`ai nebūtini, užtai jis ir veikia.
Pabandyk perkraut savo tinklo įrangą.
Jei nepadeda - įsivesk į maršrutizatorių viešus DNS, pvz googles 8.8.8.8 ir 8.8.4.4.

Sveiki,
 
Taip vat nutiko, kad vis paskaitinėdamas šį forumą nusprendžiau užsiregistruoti.
Neseniai radau šią temą, kurioje galima palikt šiek tiek savęs ;)
 
Tad - trumpai. Kai gimau pavadino Tomu, tad toks ir mano vardas, įvykis įvyko jau prieš 26 metus.
Intensyviai duomiuos IT, šiame sektoriuje ir darbuojuos. Stengiuos aprėpt daug - deja nevisada pavyksta.
Čia užsuku tiek, kiek tai leidžia likęs laikas nuo darbų ir kiek veja smalsumas sužinot kažką nauja.
 
Tikiuosi užsitarnaut čia gerą vardą ir nelikt vien nauju nariu.
Viską suprantu, niekas neįvyksta savaime, bet pasistengti verta ir yra dėl ko.
 
Tiek šiam kartui, sėkmės visiems versle ir darbe ;)