jkacinskas

Sveiki,
 
Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet savanoriauju Forum One, tad turiu progą pasiklausyti pranešimų. Pirmiausia noriu pasakyti, kad šiemet pranešimų kokybė tikrai geresnė ir jie atrodo tikrai naudingesni, nei praeitas metais. Matosi, kad šiemet buvo labiau orientuojamasi į tai, ką pranešėjas pasakys, kokią žinią siųs publikai, o ne kaip garsiai šauks "yes we can". Beje, mačiau, kad yra iš uždarbiečių dalyvaujančių šiemet, tai pasidalinkit įspūdžiais ;)
O pakalbėti noriu apie Seth Godin - šiandienos nr. 1 speakerį. Nuoširdžiai kalbant, prieš Forum One apie jį nebuvau nieko girdėjęs. Bet šiandienos jo pranešimas tikrai sužavėjo. Pirmiausia, Godinas išsiskyrė savo energija ant scenos - gestikuliavimas, tvirta kalba, ryšys su publika. Kitas dalykas, kuris gal kažkiek nuskambės juokingai, bet jo skaidrės buvo geriausios, kokias tik esu matęs. Žodžių ten buvo itin nedaug, kas būdinga geroms prezentacijoms, tačiau paveikslėliai, video, animacijos tikrai suteikė gyvumo jo kalbai, o ir tos pačios skaidrės keitėsi labai greitai. Atrodo, kad jis kalba ir beveik kas antras sakinys ar net kai kurie žodžiai turi save iliustruojančią skaidrę, kurių dalis buvo tikrai linksmos.
Pati info, apie ką jis kalbėjo, buvo tikrai išskirtinė, atrodo, kad visą laiką kalbėjo tai, kas yra įdomu, tad tuo pačiu buvo sunku viską pasiimti į save, viską suvirškinti, juolab, kad tempas buvo tikrai greitas. Bet kas labiausiai įsiminė, tai juoda skaidrė - pasak Godino, taip atrodo viešbučio kambarys 3 valandą nakties. Ir visų viešbučių kambariai taip atrodo 3 valandą nakties. Tad kam mokėti brangiau? Viešbutis negali siūlyti tik kainą. Kitas dalykas tai buvo pavyzdys apie keistuolius, apie feilinimus. 1. Gutenbergas išrado spaudą, kai maždaug 94 proc. žmonių buvo neraštingi. 2. Benzas išrado automobilį, kai kažkurioje šaly ar valstijoje (nepamenu) pagal įstatymus buvo iš vis draudžiama važinėti. Buvo ir trečias pavyzdys, bet jo nepamenu. Bet jau šie du gerai iliustruoja beprotiškas idėjas, kurios susilaukė sėkmės. Kita patikusi pranešimo dalis - konkurencija kainomis. Kai yra tarkim 100 pardavėjų, kurie tą pačią prekę visi parduoda po 99 dolerius, tai kažkas pamažins iki 98, kažkas iki 97 ir t.t. Ir tą kovą galima laimėti, bet ar tai tikrai bus laimėjimas? O gal reikėtų kaip tik kainą padaryti 102 dolerius, kai kažkas padaro 98? Pasak Godino, būtent taip ir reikėtų daryti.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad iš praeitų ir šių metų pranešimų šis man paliko didžiausią įspūdį (žinoma, tikiuosi ir rytoj išgirsti vertingų pranešimų). Ir Forum One internetinėje svetainėje radau nemokamą Seth Godin el. knygą. Prisipažinsiu, jos dar neskaičiau, tad nežinau, kiek ji yra naudinga, bet būtinai paskaitysiu. Dalinuosi nuoroda. Galbūt kažką sudomins.
http://forumone.co/lt/eknyga/LT-Seth-Godin-eknyga.pdf

Sveiki,
 
Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet savanoriauju Forum One, tad turiu progą pasiklausyti pranešimų. Pirmiausia noriu pasakyti, kad šiemet pranešimų kokybė tikrai geresnė ir jie atrodo tikrai naudingesni, nei praeitas metais. Matosi, kad šiemet buvo labiau orientuojamasi į tai, ką pranešėjas pasakys, kokią žinią siųs publikai, o ne kaip garsiai šauks "yes we can". Beje, mačiau, kad yra iš uždarbiečių dalyvaujančių šiemet, tai pasidalinkit įspūdžiais ;)
O pakalbėti noriu apie Seth Godin - šiandienos nr. 1 speakerį. Nuoširdžiai kalbant, prieš Forum One apie jį nebuvau nieko girdėjęs. Bet šiandienos jo pranešimas tikrai sužavėjo. Pirmiausia, Godinas išsiskyrė savo energija ant scenos - gestikuliavimas, tvirta kalba, ryšys su publika. Kitas dalykas, kuris gal kažkiek nuskambės juokingai, bet jo skaidrės buvo geriausios, kokias tik esu matęs. Žodžių ten buvo itin nedaug, kas būdinga geroms prezentacijoms, tačiau paveikslėliai, video, animacijos tikrai suteikė gyvumo jo kalbai, o ir tos pačios skaidrės keitėsi labai greitai. Atrodo, kad jis kalba ir beveik kas antras sakinys ar net kai kurie žodžiai turi save iliustruojančią skaidrę, kurių dalis buvo tikrai linksmos.
Pati info, apie ką jis kalbėjo, buvo tikrai išskirtinė, atrodo, kad visą laiką kalbėjo tai, kas yra įdomu, tad tuo pačiu buvo sunku viską pasiimti į save, viską suvirškinti, juolab, kad tempas buvo tikrai greitas. Bet kas labiausiai įsiminė, tai juoda skaidrė - pasak Godino, taip atrodo viešbučio kambarys 3 valandą nakties. Ir visų viešbučių kambariai taip atrodo 3 valandą nakties. Tad kam mokėti brangiau? Viešbutis negali siūlyti tik kainą. Kitas dalykas tai buvo pavyzdys apie keistuolius, apie feilinimus. 1. Gutenbergas išrado spaudą, kai maždaug 94 proc. žmonių buvo neraštingi. 2. Benzas išrado automobilį, kai kažkurioje šaly ar valstijoje (nepamenu) pagal įstatymus buvo iš vis draudžiama važinėti. Buvo ir trečias pavyzdys, bet jo nepamenu. Bet jau šie du gerai iliustruoja beprotiškas idėjas, kurios susilaukė sėkmės. Kita patikusi pranešimo dalis - konkurencija kainomis. Kai yra tarkim 100 pardavėjų, kurie tą pačią prekę visi parduoda po 99 dolerius, tai kažkas pamažins iki 98, kažkas iki 97 ir t.t. Ir tą kovą galima laimėti, bet ar tai tikrai bus laimėjimas? O gal reikėtų kaip tik kainą padaryti 102 dolerius, kai kažkas padaro 98? Pasak Godino, būtent taip ir reikėtų daryti.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad iš praeitų ir šių metų pranešimų šis man paliko didžiausią įspūdį (žinoma, tikiuosi ir rytoj išgirsti vertingų pranešimų). Ir Forum One internetinėje svetainėje radau nemokamą Seth Godin el. knygą. Prisipažinsiu, jos dar neskaičiau, tad nežinau, kiek ji yra naudinga, bet būtinai paskaitysiu. Dalinuosi nuoroda. Galbūt kažką sudomins.
http://forumone.co/lt/eknyga/LT-Seth-Godin-eknyga.pdf

Sveiki,
 
Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet savanoriauju Forum One, tad turiu progą pasiklausyti pranešimų. Pirmiausia noriu pasakyti, kad šiemet pranešimų kokybė tikrai geresnė ir jie atrodo tikrai naudingesni, nei praeitas metais. Matosi, kad šiemet buvo labiau orientuojamasi į tai, ką pranešėjas pasakys, kokią žinią siųs publikai, o ne kaip garsiai šauks "yes we can". Beje, mačiau, kad yra iš uždarbiečių dalyvaujančių šiemet, tai pasidalinkit įspūdžiais ;)
O pakalbėti noriu apie Seth Godin - šiandienos nr. 1 speakerį. Nuoširdžiai kalbant, prieš Forum One apie jį nebuvau nieko girdėjęs. Bet šiandienos jo pranešimas tikrai sužavėjo. Pirmiausia, Godinas išsiskyrė savo energija ant scenos - gestikuliavimas, tvirta kalba, ryšys su publika. Kitas dalykas, kuris gal kažkiek nuskambės juokingai, bet jo skaidrės buvo geriausios, kokias tik esu matęs. Žodžių ten buvo itin nedaug, kas būdinga geroms prezentacijoms, tačiau paveikslėliai, video, animacijos tikrai suteikė gyvumo jo kalbai, o ir tos pačios skaidrės keitėsi labai greitai. Atrodo, kad jis kalba ir beveik kas antras sakinys ar net kai kurie žodžiai turi save iliustruojančią skaidrę, kurių dalis buvo tikrai linksmos.
Pati info, apie ką jis kalbėjo, buvo tikrai išskirtinė, atrodo, kad visą laiką kalbėjo tai, kas yra įdomu, tad tuo pačiu buvo sunku viską pasiimti į save, viską suvirškinti, juolab, kad tempas buvo tikrai greitas. Bet kas labiausiai įsiminė, tai juoda skaidrė - pasak Godino, taip atrodo viešbučio kambarys 3 valandą nakties. Ir visų viešbučių kambariai taip atrodo 3 valandą nakties. Tad kam mokėti brangiau? Viešbutis negali siūlyti tik kainą. Kitas dalykas tai buvo pavyzdys apie keistuolius, apie feilinimus. 1. Gutenbergas išrado spaudą, kai maždaug 94 proc. žmonių buvo neraštingi. 2. Benzas išrado automobilį, kai kažkurioje šaly ar valstijoje (nepamenu) pagal įstatymus buvo iš vis draudžiama važinėti. Buvo ir trečias pavyzdys, bet jo nepamenu. Bet jau šie du gerai iliustruoja beprotiškas idėjas, kurios susilaukė sėkmės. Kita patikusi pranešimo dalis - konkurencija kainomis. Kai yra tarkim 100 pardavėjų, kurie tą pačią prekę visi parduoda po 99 dolerius, tai kažkas pamažins iki 98, kažkas iki 97 ir t.t. Ir tą kovą galima laimėti, bet ar tai tikrai bus laimėjimas? O gal reikėtų kaip tik kainą padaryti 102 dolerius, kai kažkas padaro 98? Pasak Godino, būtent taip ir reikėtų daryti.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad iš praeitų ir šių metų pranešimų šis man paliko didžiausią įspūdį (žinoma, tikiuosi ir rytoj išgirsti vertingų pranešimų). Ir Forum One internetinėje svetainėje radau nemokamą Seth Godin el. knygą. Prisipažinsiu, jos dar neskaičiau, tad nežinau, kiek ji yra naudinga, bet būtinai paskaitysiu. Dalinuosi nuoroda. Galbūt kažką sudomins.
http://forumone.co/lt/eknyga/LT-Seth-Godin-eknyga.pdf

„Dievas visada keliauja incognito“ (Laurent Gounelle). Tikrai rekomenduoju :)

Viskas priklauso nuo žmonių. Visiškai nesvarbu, ką darote ir koks yra Jūsų verslas – perkate/parduodate/nuomojate/reklamuojate ir taip toliau – viskas remiasi į žmones. Todėl pats laikas pradėti jais pasitikėti. Niekas kitas (tik mes patys) negali pakeisti požiūrio, visuomenėje nusistovėjusių normų.
 
Jokios technologijos (ir visiškai nesvarbu, kokios jos bebūtų pažengusios ar autonomiškos) negali veikti be žmogaus įsikišimo. Jokiame moksle nebūtų jokių atradimų ir pasiekimų be tų, kas tą mokslą plėtoja. Jokie pinigai nebūtų išleisti. Nebūtų ir jokio turinio be žmogaus.
 
Žmonės dažnai tai pamiršta. Ypač – versle. Mes ignoruojame patys save, nors tik mes – žmonės, galime išspręsti susidariusias problemas. Ir kai negalime to padaryti vieni patys – kreipiamės į kitus žmones, kad jie mums padėtų. Bendradarbiavimas mums davė daug daugiau per visą žmonijos istoriją, nei galima įsivaizduoti. Ir jis vis dar duoda mums vaisius. Deja, kai kurie iš mūsų tais vaisiais nenori pasinaudoti.
 
Sakau tai kiekvienam verslui (ir asmenims), kurį konsultuoju. Ir blogiausia yra tai, kad mes gyvename šalyje, kurioje verslas (ir veikla) yra pastatytas ant baimės ir nepasitikėjimo. Todėl, mūsų augimo tempai (kalbu apie lietuviškus verslus) yra tokie lėti, palyginus juos su kitomis šalimis. Kai versle nėra pasitikėjimo – komercija šliaužia sraigės greičiu. Yra, žinoma, išskirtinių atvejų, tačiau…
 
Visai neseniai aš dalyvavau “Verslauk!” verslo vystymo seminare, kuriame asmeniškai susipažinau tiek su jaunaisiais verslininkais, tiek su “senais vilkais”. Ir, seminaro metu, vienas iš lektorių, atsakydamas į klausimus, pasakė taip (pateiktą informaciją subendrinu): įmonė yra didelė, atstovauja kelis žinomus prekės ženklus, praėjusių metų apyvarta sudarė daugiau kaip 1,000,000 EUR ir… visus finansinius sprendimus priima įmonės vadovas. Vienas asmuo pasirašo už kiekvieną įmonės išleistą centą.
 
Silicio Slėnis (tikrasis, o ne planuojamas Vilniuje) buvo įkurtas remiantis pasitikėjimu. Vietoje to, kad “visi sėdėtų vietose ir užsiimtų savo reikalais“, Frederikas Termanas ir Viljamas Šoklis (Frederick Terman, William Shockley – Silicio Slėnio įkūrėjai) ragino Stanfordo studentus “išeiti į žmones”, įkurti verslus ir monetizuoti savo idėjas. Tokius būdu, Stanfordas tapo vienu iš didžiausių (ir visame pasaulyje žinomu) akademiniu centru. Studentai ne tik kūrė kompanijas, pritraukinėjo žinomus prekių ženklus, tačiau ėjo vieni pas kitus dėl pagalbos. Jiems buvo paaiškinta elementari tiesa (o gal – taisyklė?) – visuomenės, turinčios aukštą pasitikėjimo vieni kitais lygį ir, remiantis pasitikėjimu, palaikančios ir skatinančios bendradarbiavimą, visuomet dominuos prieš visuomenes, kurių tarpusavio santykiai paremti baime.
 
Teko vienai įmonei sukurti ganėtinai įdomią apklausą (negaliu viešinti įmonės pavadinimo dėl sutartinių suvaržymų, tačiau tikiuosi, kad jie nesupyks, jog pasinaudosiu tam tikrais apklausos rezultatais) apie tai, ko reikia jaunam verslui. Daugiau kaip 60% apklausos dalyvių (jų buvo kiek daugiau nei 1,000) pasirinko variantą “Galimybės prieiti prie lektorių ir su jais bendrauti“, kaip naudingiausią programos faktorių. Tokį atsakymą pasirinkusiųjų buvo daugiau, nei pasirinkusių atsakymą “Galimybės prieiti prie investuotojų“.
 
Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie nori kurti ir “auginti” verslą, taip keldami bendrą šalies vidaus produktą, sukurdami darbo vietas, naujus produktus ir t. t. Ir tokiems žmonėms patarimų reikia labiau nei pinigų. Ir bendradarbiavimo/patariamosios galios trūkumas (pasikartosiu – dėl pasitikėjimo nebuvimo) ženkliai sumažina jų galimybes daryti verslą ir vadovauti įmonėms.
 
Tačiau visuomenės požiūris negali keistis greičiau, nei žmonės, kurie tą visuomenę sudaro. Netgi, kai tie žmonės supranta (ir pasitiki) tokio pasikeitimo nauda. Pasitikėjimo baimė sukelia vos ne kažkokį “magišką energijos lauką”, kuris “uždaro žmones savyje ir neleidžia jiems veikti taip, kaip reikėtų (ar jie norėtų) tai daryti”.
 
Geriausia, ką šiuo metu galime padaryti mes, “sėdintys ant atsarginių suolelio ir stebintys kovą su tuo energijos lauku“, – tai pasiūlyti savo pagalbą žmonėms, kurių keliai susikerta gyvenime (ir versle) su mūsų keliais. Ypač tais atvejais, kai žmonės, jau esantys mūsų pažintyse (ar net įtakos sferose) tikrai gali padėti tiems, kam tos pagalbos tikrai reikia. Ir šioje vietoje aš žengsiu tą “pirmąjį žingsnį”, siekdamas padėti žmonėms, kuriems galiu padėti:
 


 
Susiraskite Facebook’e grupę “Verslo Pusryčiai” ir prisijunkite prie jos;
Parašykite man asmeniškai, elektroniniu paštu: arnoldas [@] verslo.guru;
Pridėkite save į verslo socialinio tinklo LinkedIn grupę;

 
Tikrai padėsiu arba supažindinsiu su žmonėmis mano ryšiuose, kurie gali Jums padėti. Skatinu Jus padaryti tą patį. Ne už pinigus, o vien todėl, kad siekiame geresnės visuomenės.

Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
 
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
 
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
 
Produktas
 
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
 
Pasitikėjimas
 
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
 
Paklausa
 
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
 
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
 
Prieinamumas
 
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
 
Procesai
 
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
 
Konkurencija
 
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
 
Darbuotojai
 
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
 
Klientai
 
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
 
Kartelis
 
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
 
Pirmas kartas – nemokamai
 
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
 
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
 
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
 
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
 
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

kaip ir betkokiam kitam darbuotojui, taip ir php programuotojui, atlyginimą dažniausiai moka darbdavys

Ilgas sakinys. Nieko nesupratau. :D

Myžniai esat, kas iš tos šeimos, vaikų, gražaus namo, ramaus gyvenimo užsieny, jei tavo vaikustės kieme bėgios ruspalaikių vaikai, tavo namas bus rusų alkašų landynė, o kiti lietuviai kentės rusų priespaudą? Kiekvienas pilietis privalo ginti savo tėvynę tiek pagal įstatymus, tiek pagal žmogiškumą

Sveiki.
Nuo ateinančio pirmadienio savaitę praleisiu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Žinoma, kažkas ten kelis metus praleidžia besimokydami ir jiems tai tiesiog kasdienybė, tačiau mano atvejis kiek kitoks, kadangi tai, tikriausiai, bus tik kartą pasitaikiusi galimybė. Na, juk ne kiekvienas ekonomistas savaitę karo akademijoj praleidžia?:)
Istorija paprasta: mano fakultetas (o aš mokausi VU EF ekonomiką) organizuoja mainus su LKA ir apie tuos mainus sužinojau iš grupioko, kuris pasiūlė sudalyvauti. Daug laiko svarstyti neturėjau, tad iš karto ir užsiregistravau.
Su sportu problemų neturiu, kariniai reikalai yra visai dominantis dalykas, o ir naujos patirtys, nauji dalykai visuomet žavi, tad užsiregistravau tikrai su dideliu noru. Prieš kelias dienas gavau mainų programą. Iš tiesų, būtent tada ir sugalvojau uždarbyje aprašyti ateinančią savaitę bei pasidalinti įspūdžiais.
 
Iš programos sužinojau, kad kiekvieną dieną (nuo pirmadienio iki penktadienio) užsiėmimai vyks nuo 8 iki 21:30 (tik penktadienį kiek trumpiau), tad namo grįšiu tik pernakvoti. Žinot, kai mėgsti miegą ir šiaip į paskaitas keliesi apie 10-12h ir univere praleidi tik porą valandų, vien jau tas bus pokytis kasdienybėj.:D
Štai programa:
 
Pirmadienis
Administravimas
Susipažinimas su vadais ir valdymo struktūra. LKA pristatymas
Susitikimas su LKA viršininku
Rikiuotės pratybos
Rikiuotės pratybos (su ginklais)
Lyderio ugdymas
Paskaita „Kariūnai pratybose“
Papildomos pratybos
 
Antradienis
Paskaita „Šių laikų karininko iššūkiai“
Psichofizinis lavinimas „skausmo baimė"
Bokso treniruotė
AOTD
Kliučių ruožas
Papildomos pratybos
 
Trečiadienis
Paskaita „ Rusijos galia. Pretenzijos ir realijos“
Ginklų paroda ir užsiėmimai lazeriniame tire
Sielovada
Psichofizinis lavinimas: mazgai ir kilpos
AK – 4 MT ginklo valdymo testas
Papildomos pratybos
 
Ketvirtadienis
Personalo vadyba
Šiuolaikinė ginkluotė
Karinis pramoninis kompleksas
Taktika: „Išgyvenimas“
Papildomos pratybos
Paskutinio vakaro paminėjimas
 
Penktadienis
Paskaita su plk. ltn. V. Šereliu
Atrankos į LKA pristatymas
Administravimas
Atsisveikinimas ir diplomų įteikimas
 
Tokia nusimato programa. Įdomesnius užsiėmimus paboldinau. Jų labiausiai laukiu.
 
Galbūt ta mano ypatingai laukiama ateinanti savaitė nėra kažkas labai VAU, tačiau tikiuosi, kad kažkam bus įdomu pasiskaitinėti, kaip ekonomikos studentas savaitę leidžia visiškai nieko bendro su ekonomikos studijomis neturinčioje įstaigoje. :)
 
http://www.lssa.lt/out_data/logo/LKA%20fin.jpg
 
ĮSPŪDŽIAI

 
Pirmiausia aprašysiu visas dienas atskirai, o po to apibendrinsiu tam tikrus atskirus dalykus, kurie pasimatė iš savaitės Lietuvos karo akademijoje.
 
Pirmoji diena
Pirmadienį prie karo akademijos reikėjo rinktis 7:30. Ten jau po truputį rinkosi kiti studentai (dalyvavo studentai iš VGTU, VU TSPMI ir mano VU EF), tad pamačiau juos su tašėm ir lagaminais, o mes su grupioku stovėjom tik su mažom kuprinėm, tai supratom, kad kažkas čia ne taip. Mums mūsų fakulteto atsakingas asmuo sakė, kad miegoti ten nereikės, o iš tiesų reikėjo. Na, bet dėl to daug nesiparinom - tik juokavom, iš kur reikės gauti „triusikų“ ir kojinių.
 
Patekę į akademijos teritoriją, buvom nuvesti į kareivines. Buvo šiek tiek keistoka eiti 27 žmonių grupėje, kuri buvo kaip palaida bala, kai tuo tarpu šalia žygiavo kariūnai, kurie, žinoma, buvo rikiuotėje, visi žengė vienodai ir dar ryžtingai traukė dainą. Kol kareivinėse laukėme, kol kas nors įvyks, turėjome progą pamatyti rytinę rikiuotę, o ji pirmadienį vyksta kartu su LKA viršininku (kitomis dienomis viršininko nebūna). Rikiuotės metu pakeliama trispalvė ir Vyčio vėliava, tuo metu giedant Lietuvos himną. Iš tiesų, man asmeniškai ši procesija būdavo labai graži ir prasminga dienos pradžia.
 
Po rytinės rikiuotės visi nukeliavom į svetainę (ši svetainė neturi nieko panašaus su namų svetaine ir labiau panaši tiesiog į kabinetą su stalais ir kėdėmis), kur susipažinome su vadais ir šiek tiek pabendravome. Sužinojome, kad mūsų vadai yra LKA antrakursiai, kurie ir bus už mus atsakingi bei mums vadovaus. Pačių vadų hierarchija buvo tokia, kokia ir turi būti realybėje – turėjome ir kuopos vadą, ir jo pavaduotoją, ir kuopininką, ir būrių vadus bei būrininkus.
 
Po to ėjome pasiimti aprangas ir batus. Pirmą kartą teko užsidėti karinę aprangą ir iš tiesų per tas penkias dienas prie tų rūbų labai pripratau – patogūs, nebaisu išsitepti, viskas, ko reikia (nes gavome ir kepures, pirštines, striukes) ir kitas dalykas – nereikia sukti galvos, mąstant, ką rengtis ir neva bandant prisitaikyti prie oro :D
Apsirengę ir pasipuošę keliavom susitikti su LKA viršininku. Tik šįsyk lauke jau nebegalėjom eiti kaip palaida bala, kadangi buvome su uniformomis, o žmonės su uniformomis nevaikšto bet kaip, tad tąkart pirmąkart susipažinome su rikiuote ir vadų balsais „kaire, kaire, viens, viens, viens du trys“. O LKA viršininkas paliko tikrai labai malonaus, draugiško ir paprasto vyro įspūdį. Tad tai buvo tik vienas iš daugelio kartų tą savaitę, kai būdavo paneigiamas stereotipas, kad kariai vaikšto tik lediniais veidais, yra be galo rimti ir t.t. Susitikimo metu išgirdome ir pirmąjį anekdotą apie karius: „sėdi du kariai balkone ir žiūri į gatvę, kuria vaikšto žmonės. Vienas sako: - Normalūs tie civiliai, geri žmonės, nieko blogo nepasakysi apie juos. Kitas atsako: - Na taip, neblogi, bet vis tiek ne rikiuotėje vaikšto. Ir šiaip, keista, kaip jie nesusiduria vieni su kitais, gi jiems niekas nevadovauja.“ Gal ir nelabai juokingas, tiesa? Bet ten pagyvenus net ir savaitę, supranti, kad šis anekdotas puikiai atspindi realybę.
 
Jei kas pamena pirmadienį, tai prisimena, kad tada Vilnius vėl išgyveno žiemą. O mums taip pasisekė, kad būtent tuo metu mokėmės žygiuoti, visokias komandas ir pan. – lauke vyko rikiuotės pratybos. Mūsų vadų veiduose ir apskritai elgesyje nei kiek nesimatė tokio prasto oro išraiškų, na, o mes, mėgdžiodami juos, taipogi pakėlę smakrus žygiavome tiesiai prieš vėją ir sniegą bei stengėmės išlikti ramūs. Deja, su ginklais rikiuotės pratybų nebuvo, nes pritrūko laiko. Tačiau plius minus išmokome lygiai žygiuoti, suktis, atiduoti pagarbą ir panašiai. O visos ateinančios dienos ir buvo lydimos komandų „rikiuot, ramiai, laisvai, kairėn, dešinėn“ ir t.t., tad laisvos formos pasivaikščiojimus teko primiršti.
 
Po rikiuotės pratybų sekė pietūs – pirmoji proga išbandyti maistą, kurį valgo kariūnai. Ir galiu pasakyti, kad tikėjausi šiek tiek prasčiau, nei buvo, nors ir nebuvo taip gerai. Gavome ir mišrainės, ir karštą patiekalą, ir sriubos bei gėrimo. Ir tai buvo pirmasis kartas, kai supratome, kad valgyti reikia greitai – kai kurie buvo tik įpusėję, kai išgirdome komandą „baigiam valgyti“. Na ką, tai ir baigėm.
 
Vėliau vakare keliavau namo pasiimti reikiamų daiktų ir grįžau ant geriausio laiko – tvarkymosi :D o tvarkytis pirmąjį vakarą reikėjo tikrai daug. Tvarkėm visą kuopą, t.y. aukštą. Plovėm grindis, laiptinę, tvarkėm tualetus, prausyklą, dušus, džiovyklas ir kt. patalpas – žodžiu, viską. Niekas daug nesiskundė ir šiaip nieko nesakė – ėjom ir tvarkėmės. Gulti nuėjom apie pusę 12, o keltis kitą rytą, kaip ir visomis kitomis dienomis, reikėjo 6 h, tad jau pirmąjį vakarą supratom, kad ko jau ko, bet pamiegoti tai čia tikrai nebus kada. Beje, įdomus dalykas, kurį sužinojau jau pirmąją dieną – kambariuose laisvu laiku negalima sėdėti ant lovų. Na, apie gulėjimą tai net nėra kalbos. Sėdėjimui skirtos kėdės, o lovos – tik miegui. Tad savaitės bėgyje teko pasnausti ir sėdint ant kėdės. Apie kitus dalykus, kuriuos galima ir negalima daryti aprašysiu vėliau.
 
Tokia tai buvo pirmoji diena. Apie kitas dienas stengsiuosi tiek neišsiplėsti. O šiaip jos įdomesnės buvo.
 
Niekad nesu aprašinėjęs kažkokių savo išvykų ar panašių dalykų įspūdžių, tad jei turite kokių nors pastebėjimų dėl rašymo stiliaus ir pan. – sakykite, pasistengsiu atsižvelgti į pastabas. ;)

O kuo tau Lietuva suluošinta? Kolkas matau tik tavo suluošintą požiūrį.

Labai jau trumpa apklausa, jei neketini įsigyti :D

Sveiki.
Nuo ateinančio pirmadienio savaitę praleisiu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Žinoma, kažkas ten kelis metus praleidžia besimokydami ir jiems tai tiesiog kasdienybė, tačiau mano atvejis kiek kitoks, kadangi tai, tikriausiai, bus tik kartą pasitaikiusi galimybė. Na, juk ne kiekvienas ekonomistas savaitę karo akademijoj praleidžia?:)
Istorija paprasta: mano fakultetas (o aš mokausi VU EF ekonomiką) organizuoja mainus su LKA ir apie tuos mainus sužinojau iš grupioko, kuris pasiūlė sudalyvauti. Daug laiko svarstyti neturėjau, tad iš karto ir užsiregistravau.
Su sportu problemų neturiu, kariniai reikalai yra visai dominantis dalykas, o ir naujos patirtys, nauji dalykai visuomet žavi, tad užsiregistravau tikrai su dideliu noru. Prieš kelias dienas gavau mainų programą. Iš tiesų, būtent tada ir sugalvojau uždarbyje aprašyti ateinančią savaitę bei pasidalinti įspūdžiais.
 
Iš programos sužinojau, kad kiekvieną dieną (nuo pirmadienio iki penktadienio) užsiėmimai vyks nuo 8 iki 21:30 (tik penktadienį kiek trumpiau), tad namo grįšiu tik pernakvoti. Žinot, kai mėgsti miegą ir šiaip į paskaitas keliesi apie 10-12h ir univere praleidi tik porą valandų, vien jau tas bus pokytis kasdienybėj.:D
Štai programa:
 
Pirmadienis
Administravimas
Susipažinimas su vadais ir valdymo struktūra. LKA pristatymas
Susitikimas su LKA viršininku
Rikiuotės pratybos
Rikiuotės pratybos (su ginklais)
Lyderio ugdymas
Paskaita „Kariūnai pratybose“
Papildomos pratybos
 
Antradienis
Paskaita „Šių laikų karininko iššūkiai“
Psichofizinis lavinimas „skausmo baimė"
Bokso treniruotė
AOTD
Kliučių ruožas
Papildomos pratybos
 
Trečiadienis
Paskaita „ Rusijos galia. Pretenzijos ir realijos“
Ginklų paroda ir užsiėmimai lazeriniame tire
Sielovada
Psichofizinis lavinimas: mazgai ir kilpos
AK – 4 MT ginklo valdymo testas
Papildomos pratybos
 
Ketvirtadienis
Personalo vadyba
Šiuolaikinė ginkluotė
Karinis pramoninis kompleksas
Taktika: „Išgyvenimas“
Papildomos pratybos
Paskutinio vakaro paminėjimas
 
Penktadienis
Paskaita su plk. ltn. V. Šereliu
Atrankos į LKA pristatymas
Administravimas
Atsisveikinimas ir diplomų įteikimas
 
Tokia nusimato programa. Įdomesnius užsiėmimus paboldinau. Jų labiausiai laukiu.
 
Galbūt ta mano ypatingai laukiama ateinanti savaitė nėra kažkas labai VAU, tačiau tikiuosi, kad kažkam bus įdomu pasiskaitinėti, kaip ekonomikos studentas savaitę leidžia visiškai nieko bendro su ekonomikos studijomis neturinčioje įstaigoje. :)
 
http://www.lssa.lt/out_data/logo/LKA%20fin.jpg
 
ĮSPŪDŽIAI

 
Pirmiausia aprašysiu visas dienas atskirai, o po to apibendrinsiu tam tikrus atskirus dalykus, kurie pasimatė iš savaitės Lietuvos karo akademijoje.
 
Pirmoji diena
Pirmadienį prie karo akademijos reikėjo rinktis 7:30. Ten jau po truputį rinkosi kiti studentai (dalyvavo studentai iš VGTU, VU TSPMI ir mano VU EF), tad pamačiau juos su tašėm ir lagaminais, o mes su grupioku stovėjom tik su mažom kuprinėm, tai supratom, kad kažkas čia ne taip. Mums mūsų fakulteto atsakingas asmuo sakė, kad miegoti ten nereikės, o iš tiesų reikėjo. Na, bet dėl to daug nesiparinom - tik juokavom, iš kur reikės gauti „triusikų“ ir kojinių.
 
Patekę į akademijos teritoriją, buvom nuvesti į kareivines. Buvo šiek tiek keistoka eiti 27 žmonių grupėje, kuri buvo kaip palaida bala, kai tuo tarpu šalia žygiavo kariūnai, kurie, žinoma, buvo rikiuotėje, visi žengė vienodai ir dar ryžtingai traukė dainą. Kol kareivinėse laukėme, kol kas nors įvyks, turėjome progą pamatyti rytinę rikiuotę, o ji pirmadienį vyksta kartu su LKA viršininku (kitomis dienomis viršininko nebūna). Rikiuotės metu pakeliama trispalvė ir Vyčio vėliava, tuo metu giedant Lietuvos himną. Iš tiesų, man asmeniškai ši procesija būdavo labai graži ir prasminga dienos pradžia.
 
Po rytinės rikiuotės visi nukeliavom į svetainę (ši svetainė neturi nieko panašaus su namų svetaine ir labiau panaši tiesiog į kabinetą su stalais ir kėdėmis), kur susipažinome su vadais ir šiek tiek pabendravome. Sužinojome, kad mūsų vadai yra LKA antrakursiai, kurie ir bus už mus atsakingi bei mums vadovaus. Pačių vadų hierarchija buvo tokia, kokia ir turi būti realybėje – turėjome ir kuopos vadą, ir jo pavaduotoją, ir kuopininką, ir būrių vadus bei būrininkus.
 
Po to ėjome pasiimti aprangas ir batus. Pirmą kartą teko užsidėti karinę aprangą ir iš tiesų per tas penkias dienas prie tų rūbų labai pripratau – patogūs, nebaisu išsitepti, viskas, ko reikia (nes gavome ir kepures, pirštines, striukes) ir kitas dalykas – nereikia sukti galvos, mąstant, ką rengtis ir neva bandant prisitaikyti prie oro :D
Apsirengę ir pasipuošę keliavom susitikti su LKA viršininku. Tik šįsyk lauke jau nebegalėjom eiti kaip palaida bala, kadangi buvome su uniformomis, o žmonės su uniformomis nevaikšto bet kaip, tad tąkart pirmąkart susipažinome su rikiuote ir vadų balsais „kaire, kaire, viens, viens, viens du trys“. O LKA viršininkas paliko tikrai labai malonaus, draugiško ir paprasto vyro įspūdį. Tad tai buvo tik vienas iš daugelio kartų tą savaitę, kai būdavo paneigiamas stereotipas, kad kariai vaikšto tik lediniais veidais, yra be galo rimti ir t.t. Susitikimo metu išgirdome ir pirmąjį anekdotą apie karius: „sėdi du kariai balkone ir žiūri į gatvę, kuria vaikšto žmonės. Vienas sako: - Normalūs tie civiliai, geri žmonės, nieko blogo nepasakysi apie juos. Kitas atsako: - Na taip, neblogi, bet vis tiek ne rikiuotėje vaikšto. Ir šiaip, keista, kaip jie nesusiduria vieni su kitais, gi jiems niekas nevadovauja.“ Gal ir nelabai juokingas, tiesa? Bet ten pagyvenus net ir savaitę, supranti, kad šis anekdotas puikiai atspindi realybę.
 
Jei kas pamena pirmadienį, tai prisimena, kad tada Vilnius vėl išgyveno žiemą. O mums taip pasisekė, kad būtent tuo metu mokėmės žygiuoti, visokias komandas ir pan. – lauke vyko rikiuotės pratybos. Mūsų vadų veiduose ir apskritai elgesyje nei kiek nesimatė tokio prasto oro išraiškų, na, o mes, mėgdžiodami juos, taipogi pakėlę smakrus žygiavome tiesiai prieš vėją ir sniegą bei stengėmės išlikti ramūs. Deja, su ginklais rikiuotės pratybų nebuvo, nes pritrūko laiko. Tačiau plius minus išmokome lygiai žygiuoti, suktis, atiduoti pagarbą ir panašiai. O visos ateinančios dienos ir buvo lydimos komandų „rikiuot, ramiai, laisvai, kairėn, dešinėn“ ir t.t., tad laisvos formos pasivaikščiojimus teko primiršti.
 
Po rikiuotės pratybų sekė pietūs – pirmoji proga išbandyti maistą, kurį valgo kariūnai. Ir galiu pasakyti, kad tikėjausi šiek tiek prasčiau, nei buvo, nors ir nebuvo taip gerai. Gavome ir mišrainės, ir karštą patiekalą, ir sriubos bei gėrimo. Ir tai buvo pirmasis kartas, kai supratome, kad valgyti reikia greitai – kai kurie buvo tik įpusėję, kai išgirdome komandą „baigiam valgyti“. Na ką, tai ir baigėm.
 
Vėliau vakare keliavau namo pasiimti reikiamų daiktų ir grįžau ant geriausio laiko – tvarkymosi :D o tvarkytis pirmąjį vakarą reikėjo tikrai daug. Tvarkėm visą kuopą, t.y. aukštą. Plovėm grindis, laiptinę, tvarkėm tualetus, prausyklą, dušus, džiovyklas ir kt. patalpas – žodžiu, viską. Niekas daug nesiskundė ir šiaip nieko nesakė – ėjom ir tvarkėmės. Gulti nuėjom apie pusę 12, o keltis kitą rytą, kaip ir visomis kitomis dienomis, reikėjo 6 h, tad jau pirmąjį vakarą supratom, kad ko jau ko, bet pamiegoti tai čia tikrai nebus kada. Beje, įdomus dalykas, kurį sužinojau jau pirmąją dieną – kambariuose laisvu laiku negalima sėdėti ant lovų. Na, apie gulėjimą tai net nėra kalbos. Sėdėjimui skirtos kėdės, o lovos – tik miegui. Tad savaitės bėgyje teko pasnausti ir sėdint ant kėdės. Apie kitus dalykus, kuriuos galima ir negalima daryti aprašysiu vėliau.
 
Tokia tai buvo pirmoji diena. Apie kitas dienas stengsiuosi tiek neišsiplėsti. O šiaip jos įdomesnės buvo.
 
Niekad nesu aprašinėjęs kažkokių savo išvykų ar panašių dalykų įspūdžių, tad jei turite kokių nors pastebėjimų dėl rašymo stiliaus ir pan. – sakykite, pasistengsiu atsižvelgti į pastabas. ;)

Pabandyk su Malwarebytes praskanuoti.

Reiškias, kad pas tave kompe yra virusas ir iš tavęs DDoS'ina.
 
Reinstall windows.

Gali būti iš bet kurio, bet taip, pirmiausia reiktų ten kur "streikuoja"

Sveikas atvykęs, sėkmės forume bendraujant ir gaunant patarimų bei plečiant pažintis.
Tik viena pastabėlė - 17-os metų jau reikėtų mokėti rašyti žodį "prisistatymas". Sėkmės dar kartą. :)

Visu pirma neetiska viesinti zinutes, reikejo uztusuoti zmogaus nika. O antra - cia nebutinai kazkoks uzsakovas uz 9.99Lt, tiesiog tu pernelyg arogantiskai atsakei. Suprantu, kad negali pasakyt sumos kai nieko uzsakovas nepateike, bet normalus atsakymas galejo buti toks:
 
Arba toks:
 
 
Tik pora pavyzdziu kaip galima buvo normaliai atsakyti zmogui, be to sarkazmo su 99.999Lt. Kas issivercia i:
 
 
Todel ir gavai panasaus lygio atsakyma.
 
Ir apskritai patarimas - jeigu taip bendrausi tai atkris ir dalis labai rimtu uzsakovu, nes jiems paprasciausiai nepatiks toks atmestinas zinutes tonas. Jei bendrauji su klientais neisvengiamai teks susidurti ir su kvailais ir su tais, kurie klausia kainos nepateike jokios informacijos, bet tai ir yra bendravimo esme - turi nukreipti tinkama linkme, kad ir kaip tave suerzintu nekonkretus ar kvailas klausimas.

kokias nesąmones tu čia rašai???

šiandien užtikau tokią akcijėlę :)
 
minimalus top'upas apie 4 eur, į sąskaitą įkrito apie 23 Lt :)
 
priima kreditines ir paypal (šis papildymo būdas skelbiamas ir pildyk.lt, t.y. oficialus partneris)
 
 
 
http://www.pildyk.lt/papildyk-saskaita/kreditine/

jei ne paslaptis kur tu auges,kad kubais matuoji?Honkonge gal?

Sveiki.
Nuo ateinančio pirmadienio savaitę praleisiu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Žinoma, kažkas ten kelis metus praleidžia besimokydami ir jiems tai tiesiog kasdienybė, tačiau mano atvejis kiek kitoks, kadangi tai, tikriausiai, bus tik kartą pasitaikiusi galimybė. Na, juk ne kiekvienas ekonomistas savaitę karo akademijoj praleidžia?:)
Istorija paprasta: mano fakultetas (o aš mokausi VU EF ekonomiką) organizuoja mainus su LKA ir apie tuos mainus sužinojau iš grupioko, kuris pasiūlė sudalyvauti. Daug laiko svarstyti neturėjau, tad iš karto ir užsiregistravau.
Su sportu problemų neturiu, kariniai reikalai yra visai dominantis dalykas, o ir naujos patirtys, nauji dalykai visuomet žavi, tad užsiregistravau tikrai su dideliu noru. Prieš kelias dienas gavau mainų programą. Iš tiesų, būtent tada ir sugalvojau uždarbyje aprašyti ateinančią savaitę bei pasidalinti įspūdžiais.
 
Iš programos sužinojau, kad kiekvieną dieną (nuo pirmadienio iki penktadienio) užsiėmimai vyks nuo 8 iki 21:30 (tik penktadienį kiek trumpiau), tad namo grįšiu tik pernakvoti. Žinot, kai mėgsti miegą ir šiaip į paskaitas keliesi apie 10-12h ir univere praleidi tik porą valandų, vien jau tas bus pokytis kasdienybėj.:D
Štai programa:
 
Pirmadienis
Administravimas
Susipažinimas su vadais ir valdymo struktūra. LKA pristatymas
Susitikimas su LKA viršininku
Rikiuotės pratybos
Rikiuotės pratybos (su ginklais)
Lyderio ugdymas
Paskaita „Kariūnai pratybose“
Papildomos pratybos
 
Antradienis
Paskaita „Šių laikų karininko iššūkiai“
Psichofizinis lavinimas „skausmo baimė"
Bokso treniruotė
AOTD
Kliučių ruožas
Papildomos pratybos
 
Trečiadienis
Paskaita „ Rusijos galia. Pretenzijos ir realijos“
Ginklų paroda ir užsiėmimai lazeriniame tire
Sielovada
Psichofizinis lavinimas: mazgai ir kilpos
AK – 4 MT ginklo valdymo testas
Papildomos pratybos
 
Ketvirtadienis
Personalo vadyba
Šiuolaikinė ginkluotė
Karinis pramoninis kompleksas
Taktika: „Išgyvenimas“
Papildomos pratybos
Paskutinio vakaro paminėjimas
 
Penktadienis
Paskaita su plk. ltn. V. Šereliu
Atrankos į LKA pristatymas
Administravimas
Atsisveikinimas ir diplomų įteikimas
 
Tokia nusimato programa. Įdomesnius užsiėmimus paboldinau. Jų labiausiai laukiu.
 
Galbūt ta mano ypatingai laukiama ateinanti savaitė nėra kažkas labai VAU, tačiau tikiuosi, kad kažkam bus įdomu pasiskaitinėti, kaip ekonomikos studentas savaitę leidžia visiškai nieko bendro su ekonomikos studijomis neturinčioje įstaigoje. :)
 
http://www.lssa.lt/out_data/logo/LKA%20fin.jpg
 
ĮSPŪDŽIAI

 
Pirmiausia aprašysiu visas dienas atskirai, o po to apibendrinsiu tam tikrus atskirus dalykus, kurie pasimatė iš savaitės Lietuvos karo akademijoje.
 
Pirmoji diena
Pirmadienį prie karo akademijos reikėjo rinktis 7:30. Ten jau po truputį rinkosi kiti studentai (dalyvavo studentai iš VGTU, VU TSPMI ir mano VU EF), tad pamačiau juos su tašėm ir lagaminais, o mes su grupioku stovėjom tik su mažom kuprinėm, tai supratom, kad kažkas čia ne taip. Mums mūsų fakulteto atsakingas asmuo sakė, kad miegoti ten nereikės, o iš tiesų reikėjo. Na, bet dėl to daug nesiparinom - tik juokavom, iš kur reikės gauti „triusikų“ ir kojinių.
 
Patekę į akademijos teritoriją, buvom nuvesti į kareivines. Buvo šiek tiek keistoka eiti 27 žmonių grupėje, kuri buvo kaip palaida bala, kai tuo tarpu šalia žygiavo kariūnai, kurie, žinoma, buvo rikiuotėje, visi žengė vienodai ir dar ryžtingai traukė dainą. Kol kareivinėse laukėme, kol kas nors įvyks, turėjome progą pamatyti rytinę rikiuotę, o ji pirmadienį vyksta kartu su LKA viršininku (kitomis dienomis viršininko nebūna). Rikiuotės metu pakeliama trispalvė ir Vyčio vėliava, tuo metu giedant Lietuvos himną. Iš tiesų, man asmeniškai ši procesija būdavo labai graži ir prasminga dienos pradžia.
 
Po rytinės rikiuotės visi nukeliavom į svetainę (ši svetainė neturi nieko panašaus su namų svetaine ir labiau panaši tiesiog į kabinetą su stalais ir kėdėmis), kur susipažinome su vadais ir šiek tiek pabendravome. Sužinojome, kad mūsų vadai yra LKA antrakursiai, kurie ir bus už mus atsakingi bei mums vadovaus. Pačių vadų hierarchija buvo tokia, kokia ir turi būti realybėje – turėjome ir kuopos vadą, ir jo pavaduotoją, ir kuopininką, ir būrių vadus bei būrininkus.
 
Po to ėjome pasiimti aprangas ir batus. Pirmą kartą teko užsidėti karinę aprangą ir iš tiesų per tas penkias dienas prie tų rūbų labai pripratau – patogūs, nebaisu išsitepti, viskas, ko reikia (nes gavome ir kepures, pirštines, striukes) ir kitas dalykas – nereikia sukti galvos, mąstant, ką rengtis ir neva bandant prisitaikyti prie oro :D
Apsirengę ir pasipuošę keliavom susitikti su LKA viršininku. Tik šįsyk lauke jau nebegalėjom eiti kaip palaida bala, kadangi buvome su uniformomis, o žmonės su uniformomis nevaikšto bet kaip, tad tąkart pirmąkart susipažinome su rikiuote ir vadų balsais „kaire, kaire, viens, viens, viens du trys“. O LKA viršininkas paliko tikrai labai malonaus, draugiško ir paprasto vyro įspūdį. Tad tai buvo tik vienas iš daugelio kartų tą savaitę, kai būdavo paneigiamas stereotipas, kad kariai vaikšto tik lediniais veidais, yra be galo rimti ir t.t. Susitikimo metu išgirdome ir pirmąjį anekdotą apie karius: „sėdi du kariai balkone ir žiūri į gatvę, kuria vaikšto žmonės. Vienas sako: - Normalūs tie civiliai, geri žmonės, nieko blogo nepasakysi apie juos. Kitas atsako: - Na taip, neblogi, bet vis tiek ne rikiuotėje vaikšto. Ir šiaip, keista, kaip jie nesusiduria vieni su kitais, gi jiems niekas nevadovauja.“ Gal ir nelabai juokingas, tiesa? Bet ten pagyvenus net ir savaitę, supranti, kad šis anekdotas puikiai atspindi realybę.
 
Jei kas pamena pirmadienį, tai prisimena, kad tada Vilnius vėl išgyveno žiemą. O mums taip pasisekė, kad būtent tuo metu mokėmės žygiuoti, visokias komandas ir pan. – lauke vyko rikiuotės pratybos. Mūsų vadų veiduose ir apskritai elgesyje nei kiek nesimatė tokio prasto oro išraiškų, na, o mes, mėgdžiodami juos, taipogi pakėlę smakrus žygiavome tiesiai prieš vėją ir sniegą bei stengėmės išlikti ramūs. Deja, su ginklais rikiuotės pratybų nebuvo, nes pritrūko laiko. Tačiau plius minus išmokome lygiai žygiuoti, suktis, atiduoti pagarbą ir panašiai. O visos ateinančios dienos ir buvo lydimos komandų „rikiuot, ramiai, laisvai, kairėn, dešinėn“ ir t.t., tad laisvos formos pasivaikščiojimus teko primiršti.
 
Po rikiuotės pratybų sekė pietūs – pirmoji proga išbandyti maistą, kurį valgo kariūnai. Ir galiu pasakyti, kad tikėjausi šiek tiek prasčiau, nei buvo, nors ir nebuvo taip gerai. Gavome ir mišrainės, ir karštą patiekalą, ir sriubos bei gėrimo. Ir tai buvo pirmasis kartas, kai supratome, kad valgyti reikia greitai – kai kurie buvo tik įpusėję, kai išgirdome komandą „baigiam valgyti“. Na ką, tai ir baigėm.
 
Vėliau vakare keliavau namo pasiimti reikiamų daiktų ir grįžau ant geriausio laiko – tvarkymosi :D o tvarkytis pirmąjį vakarą reikėjo tikrai daug. Tvarkėm visą kuopą, t.y. aukštą. Plovėm grindis, laiptinę, tvarkėm tualetus, prausyklą, dušus, džiovyklas ir kt. patalpas – žodžiu, viską. Niekas daug nesiskundė ir šiaip nieko nesakė – ėjom ir tvarkėmės. Gulti nuėjom apie pusę 12, o keltis kitą rytą, kaip ir visomis kitomis dienomis, reikėjo 6 h, tad jau pirmąjį vakarą supratom, kad ko jau ko, bet pamiegoti tai čia tikrai nebus kada. Beje, įdomus dalykas, kurį sužinojau jau pirmąją dieną – kambariuose laisvu laiku negalima sėdėti ant lovų. Na, apie gulėjimą tai net nėra kalbos. Sėdėjimui skirtos kėdės, o lovos – tik miegui. Tad savaitės bėgyje teko pasnausti ir sėdint ant kėdės. Apie kitus dalykus, kuriuos galima ir negalima daryti aprašysiu vėliau.
 
Tokia tai buvo pirmoji diena. Apie kitas dienas stengsiuosi tiek neišsiplėsti. O šiaip jos įdomesnės buvo.
 
Niekad nesu aprašinėjęs kažkokių savo išvykų ar panašių dalykų įspūdžių, tad jei turite kokių nors pastebėjimų dėl rašymo stiliaus ir pan. – sakykite, pasistengsiu atsižvelgti į pastabas. ;)

Sveiki visi. Taip jau gavosi, kad pirmadienį, atvykęs prie LKA, sužinojau, kad ten reikės ir miegoti (nors prieš tai sakė, kad nereikės), tad visiškai neturėjau laiko kažką rašyti ar šiaip ######nėti, juolab, kad planuota programa nuo 8:15 iki 21:20 realybėje buvo nuo 6:00 iki maždaug 23:00 ir vėliau :D Bet vis dėlto būtinai aprašysiu šios savaitės įspūdžius. Rašysiu, manau, per du kartus. Pirmieji įspūdžiai bus jau šįvakar. :)

Sveiki visi. Taip jau gavosi, kad pirmadienį, atvykęs prie LKA, sužinojau, kad ten reikės ir miegoti (nors prieš tai sakė, kad nereikės), tad visiškai neturėjau laiko kažką rašyti ar šiaip ######nėti, juolab, kad planuota programa nuo 8:15 iki 21:20 realybėje buvo nuo 6:00 iki maždaug 23:00 ir vėliau :D Bet vis dėlto būtinai aprašysiu šios savaitės įspūdžius. Rašysiu, manau, per du kartus. Pirmieji įspūdžiai bus jau šįvakar. :)

O kiek tau metų?
Šiaip iš nuotraukų atrodo norma, nieko stebuklingo, tačiau nieko ir labai blogo, bet mano asmeninė nuomonė ta, kad nuoširdžiai norint sportuoti, aplinka, salės kvadratų skaičius ir t.t. nėra svarbu, tad reikia mažiau gilintis į tokius dalykus ir tiesiog pakelti užpakalį ir eiti sportuoti. :)