agnek21

Po pirmų metų jis jau turės 11LTL, todėl su 10% dar kitais metais pas jį bus nebe 12LTL, bet 12.1LTL. Tad FaitasS, pats laikas eiti graužti matematikos :)

{Parašykite programą: c) su procedūra 12 elementų masyvui užpildyti klaviatūra renkamais sveikaisiais skaičiaus; d) ir procedūra šį masyvą spausdinti vienoje eilutėje; e) ir procedūra kitoje eilutėje spausdinti masyvo elementus atvirkščia tvarka.} program Buzduotis2; type masyvas = array[1..12] of integer; var i : integer; A : masyvas; {-------------------procedura uzpildyti masyva---------------------------------} procedure uzpildymas; var i : integer; begin for i := 1 to 12 do readln(A[i]); end; {------------------procedura spausdinti vienoje eiluteje-----------------------} procedure spausdinimas; var i : integer; begin for i := 1 to 12 do write(A[i],' '); writeln; end; {-----------------prodedura spausdinti atvirkscia tverka-----------------------} procedure atvirksciai; var i : integer; begin for i := 12 downto 1 do write(A[i],' '); end; begin uzpildymas; spausdinimas; atvirksciai; Readln; end.
 

{1. Parašykite programą: a) su procedūra 8 elementų masyvui užpildyti elementų indeksais; b) ir su procedūra masyvo elementus išspausdinti vienoje eilutėje.} program Buzduotis1; type masyvas = array[1..8] of integer; var i : integer; A : masyvas; {-------------------procedura uzpildyti masyva---------------------------------} procedure uzpildymas; var i : integer; begin for i := 1 to 8 do A[i] := i; end; {------------------procedura spausdinti vienoje eiluteje-----------------------} procedure spausdinimas; var i : integer; begin for i := 1 to 8 do write(A[i],' '); end; begin uzpildymas; spausdinimas; Readln; end.
as taip suprantu pirma uzduoti :rolleyes: nzn ar gerai :)
 

{3. Antrąją programą papildyti procedūra, kuri suskaičiuotų masyvo elementų, didesnių už 5, sumą skaičiavimo.} program uzduotis2; type masyvas = array[1..12] of integer; var i : integer; A : masyvas; {-------------------procedura uzpildyti masyva---------------------------------} procedure uzpildymas; var i : integer; begin for i := 1 to 12 do readln(A[i]); end; {------------------procedura didesniu uz 5 sumai skaicuoti---------------------} procedure sum; var i, suma : integer; begin suma := 0; for i := 1 to 12 do if A[i] > 5 then suma += A[i]; writeln('didesniu uz 5 suma yra ',suma); end; {------------------procedura spausdinti vienoje eiluteje-----------------------} procedure spausdinimas; var i : integer; begin for i := 1 to 12 do write(A[i],' '); writeln; end; {-----------------prodedura spausdinti atvirkscia tverka-----------------------} procedure atvirksciai; var i : integer; begin for i := 12 downto 1 do write(A[i],' '); writeln; end; begin uzpildymas; spausdinimas; atvirksciai; sum; Readln; end.
 
jei reiks pakomentuot galiu, klausk jei ko nesuprasi ;)

program uzduotis; type asmuo = record kazkas, pavad, vard, pav : string[10]; akod: string[11]; bkiek: integer; B: array[1..100] of integer; end; masyvas = array[1..100] of asmuo; var A : masyvas; pavadinimas: string[10]; //atitdziai pasiziurek, kad butu tiek arba daugiau simboliu pries grup. dydi grupDYD: integer; //visos grupes dydis i: integer; {------------------procedura failo nuskaitymui---------------------------------} procedure skaitymas(var A: masyvas; var grupDYD: integer; var pavadinimas: string[10]); //geriau globaliuju kintamuju nenaudok, bus aiskiau. var fd : text; i, j,z, sk: longint; begin assign(fd, 'C:/kel.txt'); reset(fd); Read(fd, pavadinimas); ReadLn(fd, grupDYD); for i := 1 to grupDYD do begin read(fd,A[i].vard, A[i].pav, A[i].akod, A[i].bkiek); for z := 1 to A[i].bkiek do read(fd, a[i].B[z]); ReadLn(fd); //pereina i nauja eilute, kuria skaitysime cikle end; close(fd); end; begin skaitymas(A, grupDYD, pavadinimas); for i := 1 to 3 do writeln(a[i].vard,a[i].pav,a[i].akod); readln; end.
 
Duomenų failas: (atidėjau visur kur reikia po 10 simbolių) taip pat asmens kodą įrašiau į string'a, nes mano žiniom į longint neturėjo tilpt :)
 

'Egle' 3 Jonas Petraitis 38808080099 10 500 20 500 100 20 20 20 10 10 50 Petras Jonaitis 38099820014 8 20 10 50 100 500 10 50 10 Aidas Briedis 38956854245 5 10 20 50 200 100
 
Jeigu dar kils klausimų, rašyk :)

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Galbūt priklauso nuo to, kaip tu linkusi paskirstyti savo laiką.
Universitete iš esmės būtų dėstomas įvadinis kursas ir atitinkamai pateikiama bene visa bendra informacija, su kuria tu jau būsi šiek tiek susipažinusi arba ne. Ir vieniems patinka toks žinių dubliavimasis (tiki, kad padidėja kokybė), kitiems nepatinka (erzina, kad tas pats per tą patį).
 
Panašu, kad tavo atveju tokio pobūdžio papildomas ar savarankiškas mokymasis neišvengiamai duotų daugiau ar mažiau naudos, tobulintų bendrą loginį mąstymą bei suvokimą.
Kita vertus, jei nėra pakankamai entuziazmo, gali pasireikšti ir neigiami dalykai (padidėjęs nuovargis, irzlumas, laisvo laiko stoka, suprastėjęs mokykloje privalomos informacijos įsisavinimas).
 
Tik tu gali asmeniškai pagal save įvertinti potencialius "pliusus" ir "minusus" bei taip priimti kuo protingesnį sprendimą.

yy := yy + 1; xx[i] := F[i];
 
Čia kaip suprantu yy - kaupi kiek namų yra be gyventojų ir xx - masyvas kuriame išsaugai tų namų numerius?
Jeigu taip,tai nemanau,kad reiktu naudot kintamajį 'i' , nes tu suki ciklą per visus namus,o tokių,kur nėra gyventoju bus tik keli,todėl tau reikia naudoti kitą kintamajį - 'yy', nes jis didėja tik tada kai randa nama be gyventojų.

yy:=yy +1; xx[yy]:= F[i];
 
TOliau,jeigu viską viršui gerai supratau tai

for i := 1 to y do write(fr, x[i],' ');
 
čia turėtų būt tų namų išvedimas.Tai kodėl tu naudoji 1 to y ,jeigu tu kaupei namus 'yy',tuo lab ir išvedinėji masyvą 'x' , kai naudojai masyvą ' xx '.Ar aš kažko nesuprantu? :|
 
P.S Nu išmokit įdėti kodą į tam skritus tagus,tikrai nefaina skaityt tokio teksto :|

program uzduotis2;
Type Masyvas = array [0..10] of integer;
var A : Masyvas;
i, min, max, suma :integer;
fd : text;
vid : real;
begin
Assign (fd,'Duom.txt');reset(fd);
vid := 0;
suma := 0;
max := 0;
min := 100;
write('lyginiai : ');
for i := 1 to 9 do
begin
Readln(fd, A);
suma := suma + A;
if max < A
then max := A;
if min > A
then min := A;
if A mod 2 = 0
then Write(A,' ');
end;
vid := suma / i;
writeln;
writeln('skaiciu suma : ',suma);
WriteLn('skaiciu vidurkis :',vid:2:2);
Writeln('didziausias skaicius :',max);
Writeln('maziausias skaicius :',min);
readln;
end.
Cia antra uzduotis, is failo nuskaitant duomenis naudojamas ciklas, dazniausiai for(paryskinta) kur sukeliu iskart i masyva A visus tuos 9 skaicius, maziausos reiksmes ieskant tas pats kaip ir didziausios, naudojamas salygos sakinys ir ciklas visiems skaiciams pertikrinti, nepadaryk klaidos priskirdama(s) min, max reiksmes, max = 0, o min turi buti daugiau negu bus ivesti duomenys, pas mane 100, cia daug kas klaidas daro tai gal del to tau nepriskiria teisingai, :rolleyes:

Parrašiau viską atrodo ką reikia.Siūlau pačiam daryt ir nežiūrėt,nebent jau visai nesigautų.
P.S Dariau be masyvų,nes pasirodė,kad autorius dar nemoka jų.
 

program Skaitmenys; var a:integer; //---------------------------------------------------------------------- // Kiekvieno skaiciaus skaitmenu suma //---------------------------------------------------------------------- Procedure SkaiciuSuma(sk:integer); var Suma:integer; Begin suma:=0; While sk<>0 do Begin if sk<10 then Begin suma:=suma+sk; writeln(Suma); Sk:=0; end else Begin Suma:=Suma+sk mod 10; sk:=sk div 10; end; end; end; //---------------------------------------------------------------------- // Isvedimas nelyginio skaiciaus skaitmenu sumos kvadratai //---------------------------------------------------------------------- Procedure NelyginiuSkaiciuSkaitmenuKvadratai(Sk:integer); var pap,Suma:integer; Begin suma:=0; While sk<>0 do Begin if sk<10 then Begin suma:=suma+sk*sk; write(Suma); sk:=0; end else Begin pap:=sk mod 10; suma:=suma+pap*pap; sk:=sk div 10; end; end; end; //---------------------------------------------------------------------- // Procedura isvedanti lyginio skaiciaus skaitmenys //---------------------------------------------------------------------- Procedure TikLyginiaiSkaitmenys(Sk:integer); var pap:integer; Tenkina:boolean; Begin Tenkina:=True; While Tenkina do Begin if sk<10 then Begin if sk mod 2 = 1 then Tenkina:=False else break; end else Begin pap:=sk mod 10; if pap mod 2 = 1 then Tenkina:=False; sk:=sk div 10; end; end; If tenkina then Writeln('Kadangi skaiciaus skaitmenys yra lyginiai - spausdiname ji : ',a); end; //---------------------------------------------------------------------- // Randama ar skaiciaus kuris nors skaitmuo yra didesnis uz // visu skaitmenu suma be to didziausio //---------------------------------------------------------------------- Procedure SkaitmuoDidesnisUzSkaitmenuSuma(sk:integer); var pap,max,suma,sk2:integer; Begin max:=0; suma:=0; sk2:=sk; While sk<>0 do Begin if sk<10 then Begin if sk>max then max:=sk; sk:=0; end else Begin pap:=sk mod 10; if pap>max then max:=pap; sk:=sk div 10; end; end; While sk2<>0 do Begin if sk2<10 then Begin suma:=suma+sk2; sk2:=0; end else Begin pap:=sk2 mod 10; suma:=suma+pap; sk2:=sk2 div 10; end; end; if max>abs(suma-max) then Begin Writeln('Kadangi didz.skaicius yra didesnis uz skaitmenu suma be jo-isvedame : ',a); end; end; //---------------------------------------------------------------------- // Skaicius perrasomas atvirksciai //---------------------------------------------------------------------- Procedure SkaiciusPerrasytasAtvirksciai(sk:integer); var Pap,atvirkscias:integer; Begin Atvirkscias:=0; While sk<>0 do Begin if sk<10 then Begin Atvirkscias:=Atvirkscias*10+sk; Sk:=0; end else Begin Pap:=sk mod 10; Atvirkscias:=Atvirkscias*10+pap; sk:=sk div 10; end; end; writeln('Skaicius perrasytas atvirksciai : ',atvirkscias); end; //---------------------------------------------------------------------- // Pagrindine programa //---------------------------------------------------------------------- begin a:=1; While a<>0 do Begin readln(a); Write('Skaiciaus ',a,' skaitmenu suma lygi : '); SkaiciuSuma(a); if a mod 2 = 1 then Begin Write('Nelyginio skaiciaus ',a,' skaitmenu kvadratu suma lygi : '); NelyginiuSkaiciuSkaitmenuKvadratai(a); writeln; end; TikLyginiaiSkaitmenys(a); SkaitmuoDidesnisUzSkaitmenuSuma(a); SkaiciusPerrasytasAtvirksciai(a); end; readln; end.
 
Nors dabar iškilo klausimas ar autorius moka ir procedūras :) Bet manau viską galima parašyti į bendrą :)

Cia juk klausia kiek laiko sugais kiekvienas klientas.
 
Program SugaistasLaikas;
var i, n, t, x : Integer;
 
Begin
WriteLn('Kiek laiko skiriama 1 zmogui?:');
ReadLn(t);
WriteLn('Kiek zmoniu eileje?:');
ReadLn(n);
x := 0;
For i := 1 to n do
Begin
x := x+t;
WriteLn(i, ' zmogus sugais laiko: ', x);
End;
ReadLn;
End.

Labai ačiū Giedriau. :D as truputi perdariau ir gavau, manau, lengvesni varjanta. :rolleyes:
program Skaiciai;
var x, sks, g, skk, lyg, max, maxs, atb, a : longint;
begin
WriteLn('Iveskite pirmaji skaitmeni');
Readln (x);
While x <> 0 do
begin
sks := 0;
skk := 0;
lyg := 0;
atb := 0;
g := x;
while g > 0 do
begin
sks := sks + g mod 10;
g := g div 10;
end;
WriteLn ('Skaiciaus skaitmenu suma : ',sks);
g := x;
while g > 0 do
begin
if g mod 10 mod 2 <> 0 then skk := skk + SQR (g mod 10);
g := g div 10;
end;
WriteLn ('nelyginiø skaièiaus skaitmenø kvadratø suma : ',skk);
g := x;
while g > 0 do
begin
if g mod 10 mod 2 = 0 then g := g div 10;
begin
if g mod 10 mod 2 = 0 then lyg := lyg + 1;
g := g div 10;
end;
end;
if lyg = 0 then WriteLn ('Skaicius ', x, ' sudarytas is lyginiu skaitmenu');
g := x;
while g > 0 do
begin
atb := atb * 10 + g mod 10;
g := g div 10;
end;
WriteLn ('Skaicius atbulai : ',atb);
g := x;
max := 0; maxs := 0;
while g > 0 do
begin
a := g mod 10;
if max < a then max := a;
g := g div 10;
maxs := sks;
end;
maxs := maxs - max;
if max > maxs then
WriteLn ('Skaitmuo didesnis uz skaitmenu suma : ', max, ' Skaitmenu suma: ', maxs);
WriteLn;
WriteLn ('Iveskite sekanti skaiciu'); ReadLn (x);
end;
end.
 
taip dariau ir viska teisingai skaičuoja, man tavo pasirodė sudėtingai( nes as 11kl), nors pasidomėjau ir supratau, :rolleyes: AČIŪ UŽ PAGALBA!!!

program issipertimas; var a, b, c, maciausias : integer; begin ReadLn(a, b, c); if (a < b) and (a < c) then maciausias := a else if (b < a) and (b < c) then maciausias := b else maciausias := c; writeln('MAČIAUSIAS skaičius yra: ', maciausias); end.
 
P.S. Kaip paklausei, taip ir atsakiau. ;) (turiu galvoj prašymą IŠSIPERTI (?) uždavinį ir rasti MAČIAUSIĄ skaičių ;)).