LDSJ

Mano balsas už narį EPSAITAS!

Epsaitas, ne vien del to, kad nepazystu kitu pretendentu, bet uz pagalba ir supratima :)

Prabalsuota ir tikrai ne už litą.

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Nelabai to tikėjaus iš tonybet, nes visalaiką buvo gana sklandu viskas, bet kaip sakoma ir šaukštas deguto sugadina medaus statinę. Situacija tokia, kad sąskaita artėjo prie pabaigos ir tik pastačius likusius pinigus, už kažkiek laiko, žiūriu jau minusinis balancas sąskaitoje. Iš pradžių nesupratau, kas čia buvo, rašau suportui, atrašo, kad pries 3 savaites buvo pastatytas statymas prasidėjus įvykiui( o jie ta "tipo klaida" anuliuoja tik po 3 savaičių, kur matyta...). Aš ten vos atsimenu, užką statyta buvo, ką jau kalbėti apie laikus..
Kas keisčiausia, atsiimt laimėjimus tai jau laikas yra iki kada, o jau va anuliuoti tai pagal juos nors ir po kelių metų, nu čia sakyčiau apsurdas, kas kur ka paburs, kad kažkur kažkas buvo nelaiku pastatyta...
Gauti nuostoliai: pralosti savo pinigai ir dar įstatomas minusas balance..+moraline žala svenčių metu. Iteikta puiki tonybeto kaledinė dovana. Kodėl klientas turi mokėti užjų pačias klaidas? Atimti pinigai iš balanco tai klasiškai, tik tuo metu kai toje sąskaitoje neperdaugiausia buvo( ir tik po 3 savaičių nuo statymo...)..
Teks kreiptis po svenčių į VLPK.

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveikas Linai, mes jau esam kažkiek pažystami nuo sportdirect'o, perskaičiau tavo prisistatymą ir iškart savo merginai parašiau "atsiprašau", nes pradžia lygiai tokia pati. Įkvėpiai tu mane su savo kalba, stiprybės tau, laikykis žmogau

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Sveiki, Linas, malonu ;)
 
Gyvenu Šiauliuose, mokausi dar gimnazijoje.. 12 klasė. Gimęs 93 balandžio 13. Taigi, apie uzdarbi žinojau gan seniai, tik vis dėl to niekaip neprisiruošiau prisiregistruoti, tačiau vieną kart atėjo laikas kai ryžausi tam. Prasidėjo visokios "varkės", pamačiau, kad tikrai galima SĄŽININGAI internete užsidirbti, tai kodėl gi ne? Litas po lito ir žiūrėk tu finansiškai jau stovi visai neblogai. Čia radau daug gerų žmonių, kurie man padėjo kaip tik galėjo, neapgavo, ačiū Jiems už tai. Kaip nekeista, nesu dar pakliuvęs ant "blogiukų", kurie būtų mane lietuviškai tariant apipi*ę. Prisistatyti ketinau jau gan senai, tačiau parašęs vos keletą žodžių nueidavau į pagrindinį puslapį ir viską palikdavau šuniui ant uodegos.. Deja, bet šį kart taip nebus! Nuo šios dienos pradėsiu į viską žiūrėti rimtai, o ne atmestinai. Kodėl? Todėl, kad šiandien gaudau maroziškai šnekant grūzą. Su mergina pradraugavau virš 2 metų.. Atėjo laikas, kai pradėjome pyktis, buvo visko. Buvome vienas kitam neabejingi, vienas kitą begalo mylėjome, visada viską darydavome kartu, tačiau buvo ta diena, kai ketinome abu važiuoti į gimtadienį mano klasioko (gero, gerai sutariam iki šiol), tačiau prieš tai tą vakar mes labai stipriai apsipykome ir aš išvažiavau "tūsint" vienas, palikau ją vieną namuose.. Grįžau vėliau nei po paros su mineralinio buteliu, nes tikrai man buvo piz*a, sirgau pachmielu, na ir ji man pradėjo priekaištauti: tai su daug mergų išsidavei? Tai gal išsirinkai kokią? Na ir tai buvo mūsų pradžia, kada pradėjome abu tūsavoti atskirai, abu vienas kitam priekaištauti (atsakydavau tuo pačiu ką ir ji man..). Jopapa.. pabėgau nuo pradžios ko gero? Anea? Nieko, bus įdomiau galbūt skaityti. Taigi, su mergina pragyvenome pusantrų metų kartu, tai buvo tikrai nuostabūs metai, prieš mėnesį pradėjo ieškotis kur kitur buto, nes ji buvo iš Alytaus ir stojo į Šiaulių univerą vien dėl manęs.. ką daro ta meilė..? Tai vat, kai pradėjo ieškotis pagalvojau: tiek to, ieškokis, man ko gero bus taip tik geriau, nors jausmai dar iki šiol nėra atšalę.. Tai ir atėjo ta akimirka, kai šiandien ji išsikraustė.. dar grįžęs pamačiau maišus pilnus rūbų, galvoju ech, prikolini, nuėjom į balkoną parukyti, o aš kaip durnius jai uždainavau: be tavęs vakarai bus nuobodūs, be tavęs nebus sodžiuje dainų.. Pasirodo visa tai buvo tikra. Na tiek to, tvardausi, padėjau nusinešti daiktus į taksi ir atėjo atsisveikinimo akimirka.. Prasidėjo abiems ašaros, supratau, kad tai geruoju nesibaigs, todėl pabučiavau jai į žandą, silpnai apkabinau ir abejingai tariau: sudie.. Taigi dabar sėdžiu, miega katukas man ant kelių, rašau Jums šiokį tokį prisistatymą, užsimenu apie geriausias savo gyvenime akimirkas ir vos tvardausi.. Galbūt kai kam sukėliau blogą nuotaiką, todėl tų tikrai labai atsiprašau, tiesiog norėjosi išsilieti.. Na o dabar perskaitysiu ką čia privėliau ir paspausiu mygtuką "Sukurti naują temą".
 
Taigi brangieji, branginkit savo antrasias puses, gerbkit jas ir mylėkit!
 
Uždarbietiškai pasakius - GERŲ VARKIŲ!
 
//
Linas
 
http://www.youtube.com/watch?v=mNxEllqd_zM

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
 
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
 
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
 
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
 
 
Taigi brangieji.. :) Didziausios gyvenimo krizes nutinka tiem zmonem, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sekmes jie buvo. Tegul si istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ka turime, kol to nepraradome. Laimingos jums santuokos, melieji.

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org