liauliaumas

Tik nuo pat pradžių... Kuo tau atrodo lengvesnė pamoka, tuo labiau tu nori ją praleisti ir eiti prie sunkesnės. Tačiau tai yra didžiulė klaida. Kadangi lengvas ir suprantamas tekstas, ir kuo dažniau pakartotas įstringa smegenyse vos ne amžinai ir norėdamas neužmirši. Kaip viename straipsnyje Steve Kaufmann yra rašęs, kad mokiniesi kalbos tada, kai tu supranti pilnai tau duotą medžiagą. Keista, bet visi poliglotai tą daro, klauso ir skaito tai ką pilnai supranta ir ne 1 ar 2 kartus, o net iki 30 ir daugiau. Gi būdamas vaikas ir iki dabar gi nesakiai tevams, prašau nenaudokite būtojo laiko, aš gi jį jau moku. Vien todėl mokame laisvai kalbėti lietuvių kalba, nes mes pastoviai girdime dažniausiai vartojamus žodžius ir laikus. Nors ir atrodo, kad nieko nesimokini pvz klausydamas Aj hoge pamokos 25 kartą, tačiau smegenyse vyksta dramatiški pasikeitimai, vystosi naujas neuronų tinklas ir panašiai. Pabandyk perklausyti pamokos 30 kartų ar daugiau kartų. Įstrigs galvoje vos ne viskas kas buvo sakyta. Tas kas buvo neišku klausant 1,2 ar 10 karta, bus super aišku :) tarimas, vis aiškesnis ir aiškesnis bus tau gramatikos vartojimas kalboje (kurios gal seniau nenaudojai ir nemokėjai) net negalvojus apie ją. Vnz žodžiu pradėsi kalbą jausti. Jausi kada pasakyti tą ir aną veiksmažodžio formą, laiką ir t.t. Taigi reikia klausytis daug ir tai kas suprantama. O naujų žodžių, frazių išmoksi šiose pamokose taipogi... Negalvok, kad viskas bus žinoma, kiekvienoje pamokoje yra kažkiek žodžių kurie nėra tau žinomi, tačiau juos išmoksi labai greitai, kadangi jie bus pakartoti ir pavartoti tam tikrose istorijose ir situacijose. Nereikės net mokintis jų. Vnz bus kaip klausantis dainos :) Tam tikrą laiką klausant dainos mes žinome žodzius, melodiją, ritmą, bet jos nesistengėme išmokti :) tiesiog ji įstrigo galvoje.
 
 
Mr.eL nelaikiau aš egzaminų kurie būtų susiję su anglu kalba, tiesiog to nereikėjo.

Daugelis knygų kurias tau rekomendavo tau tikriausiai bus per sunkios. Jeigu nori skaitytamas jausti malonumą ir tuo pačiu mokintis anglų kalbos, turi imti tokias knygas, kurias suprastum 95% ir daugiau. Kaip vienas originaliausių ir geriausių mokytojų pasaulyje AJ Hoge sako "you should't need dictionary then you read" Taigi kas tie like 5% procentai ir mažiau? Aisku nežinomi žodžiai, bet kadangi jūs suprantate netgi 95 procentus, tuos nežinomus žodžius jūs iškart suprasite iš konteksto, jums jų net nereiks versti. Patarčiau tau skaityti Oxford Bookworms Library serijos knygas, perskaitęs rasi gale keletą gramatikos pratimų, jokiu būdu jų nedaryk, nes gramatika žudo anglų kalbos supratimą, priverčia tave galvoti, ir tu niekad normaliai negalėsi kalbėti anglų kalbos, niekad nekalbėsi automatiškai. Aš čia gal per daug išsiplėčiau, bet negaliu tylėti, kadangi man gaila žmonių kurie nuolatos kala gramatiką galvodami, kad išmoks anglų kalbą... Deja jie save smukdo ir žudo... Kuo daugiau mokesit gramatikos, tuo lėčiau kalbėsite ir tuo daugiau galvosite kokias ir kaip taisykles naudoti kalbėdami. Kodėl pvz didžoji dalis amerikiečių nemoka visiškai gramatikos, taciau kalba nepriekaistingai? Jeigu jų paklaustumėte kas yra past simple ar past perfect progressive laikas, jie jums neatsakytų, sakytų "i dont know". Todėl, kad jie išmoko anglų kalbos natūraliai, nesimokindami jokios gramatikos. Dabar pagalvokite kaip jūs ismokote lietuvių kalbą, dar einant prieš mokykla? :) Ir beto ką mokykloje moko yra briedas... Mokinames nuo 4 klasės anglų kalbos, tačiau iki 12 klasės anglų kalba labai gerai išmoksta tik 5 procentai ir mažiau, o like kiti sufeilina (failers). Nesuprantam pilnai filmų, nesuprantam normaliai skaitomų knygų ir t.t Tiek metų praeina, o išmokt anglu kalbos negalim?? Keista nes vaikai, kažkodėl išmoksta kalbėti per 2-3 metus, jos net nesimokindami ir nesistengdami.. Tai kodėl mes negalim mokintis kaip vaikai? Kodėl turim kalti prakeiktą gramatiką kuri mus tik stabdo. Db taip, kad išlavintume savo anglų kalbos supratimą, kad galėtume kalbėti automatiškai turime daug, daug klausytis (anglų kalbą turime išmokti ne akimis, kaip darome mokykloje, o ausimis) Ir klausytis ne bet ko, bet kas jums yra malonu ir ka suprastumėte kaip ir skaitydami 95%. Isviso geriausia būtu AJ Hoge visą sistema atsisiusti (aišku daugelis piratauja, tai turbūt nelegaliai) tada prasidėtų tikras anglų kalbos mokinimasis, be jokios gramatikos, be jokių nesamonių..
 
http://www.effortlessenglish.lt/ čia galite pasiskaityti daugiau... Ne mano tinklapis, bet kone vienintelis lietuvių kalba.
 
http://www.anglukalboskursai.net/anglu-kalbos-kursai/anglu-kalbos-mokymas-su-effortless-english ir dar čia.
 
Kas sakys, kad nesamonė... Žinoma, tokių visad būna... Jeigu norit kalt neidomią, sausą gramatiką.. Ir žlugdyt save anglu kalboje, prašom.. O kam bus idomu, tas žengs teisingu keliu.

Tomas o, drįstu paprieštaraut, nes su gera kompanija, autobuse praleidi turbūt dar geresnį laiką, nei aplankytose vietose :D

Jei tu turėjai tik vieną vadybos paskaitą, o mokaisi visiškai kitą specialybę, tai aišku, kad nieko labai ypatingo nesužinosi. Tokiu atveju būna tik pažintinis teorinis kursas, kad studentas bent kažkiek suvoktų kas tai yra. O va kai mokaisi grynai vadybos specialybę viskas yra žymiai kitaip, nes vadyba susideda iš daug dalykų. Geras vadybininkas turi turėti gerus vadovavimo įgūdžius, privalo suprasti kas yra marketingas ir su kuo jis valgomas, privalo mokėti skaityti įmonės finansines ataskaitas, būti geras psichologas, nes tai yra neatsiejama verslo sandorių dalis bei būti geras strategas. Viso to moko normaliuose universitetuose. Jei sprendi apie apie vadybos specialybę vien iš to, kad turi ten kažkokią vadybos pagrindų paskaitą, tai toks tu ir žinovas šiuo klausimu,
 
 
Klausimo ar vadyba yra mokslas tema neišsemiama ir kiekvienas turi savo nuomonę. Aš vis dėlto kaip pabaigęs vadybos bakalaurą drįsčiau teigti, kad tai yra mokslas, nes šia tema yra parašyta daug literatūros, atlikta daug tyrimų, yra sukurta įvairiausių modelių ir netgi pritaikyta daugybę matematinių formulių. O perskaičius tą literatūrą apie vadyba visada sužinai vis kažką naujo ir naudingo. Ir visi tie teoriniai vadybos modeliai yra tikrai naudingi praktikoje (aišku ne visi).
 
Kas dėl mokymo kokybės tai pilnai sutinku, kad ISM yra geriausias Lietuvoje. Nors pinigai ir nemaži, bet jie verti ko ten mokama ir kokybė tikrai aukšta. Pats baigiau VDU ir galiu pasakyti, kad ten šią specialybė moko geriausiai iš valstybinių universitetų. Turbūt ne be reikalo, nes keletas dėstytojų yra ir iš ISM ir iš BMI. Be to yra puikus jaunų ir patyrusių vilkų-dėstytojų derinys. Visi remiasi naujausia literatūra, taiko šiuolaikiškus mokymo būdus. Taip pat yra ir atskiras kursas organizacinė elgsena, kur studijuoja tą patį studento elgesį kaip tu minėjai(prieš kamerą kiekvienas turi šnekėti ir po to visi peržiūri filmuotą medžiagą ir analizuoja studento elgesį).
 
 
Kas dėl reitingo, tai pas mus universitete šimta kartų diskutuotas reikalas ir tas reitingavimas yra nesąmonė. Pavyzdžiui, yra vienas iš tokių kriterijų, kiek universitete yra akademikų. Tai čia visiems aišku, kad jų daugiausia yra VU, todėl ten ir yra daugiausia pensininkų, kurie dėsto dalykus, kurių mokėsi jaunystėje, o šiuolaikinės teorijos jiems jau sunkiai įsisavinamos. Rimčiau pasiknaisiojus gali rasti daug tų kriterijų kurie iškelia VU iš kitų universitetų, bet tie kriterijai ne visada naudingi studentams. Pavyzdžiui, VDU Ekonomikos ir Vadybos fakultetas yra vienintelis lietuvos fakultetas iš visų universitetų, kuris patenka į Europos verslo mokyklų tūkstantuką.
 
O šiaip kas dėl pačio dalyko, nors man ir patiko šis kursas vis dėlto, jei reikėtų dabar rinktis ar vadyba ar kitą specialybę, negalvodamas rinkčiausi kitą specialybę. Nes vadybos kursas turėtų būti kaip papildomos studijos, mano manymu. Kažkas panašaus į savęs tobulinimo kursus, nes laikui bėgant tai ko moko vadyba duoda naudos visiems (aišku jei sugeba įgytas žinias panaudoti)ir kas nori bent kažko pasiekti gyvenime privalo būti išklausęs vadybos kursus. Vadyba yra per daug platus žodis ir į jį įeina daugybė įvairiausių dalykų, kurių visų tiesiog neįmanoma išmokti. Tačiau reikia pasirinkti, kas jūsų manymu yra svarbiausia.
 
Aišku daug kas pasakys, kam čia mokytis tos vadybos, juk ne vienas tampa geru verslininku ir be vadybos žinių. Galiu pasakyti tik vieną, jei esi pasiruošęs eiti kryžiaus kelius dėl žinių bagažo trūkumo, tai pirmyn. O kas nori bent šiek tiek lengvesnio kelio, tai būtinai praeikite vadybos kursą. Ne kaip pagrindinį geriau, o kaip papildomą kursą prie savo studijuojamos specialybės. Nes anksčiau ar vėliau, kad ir kaip verslas vystosi, savininkui prireikia vadybos žinių. Esu prisiklausęs daug pasakojimų ir iš dėstytojų ir iš pažįstamų, kaip įmonės vadovai anksčiau ar vėliau supranta kad reikia vadybos žinių ir pradeda to mokytis, o tie, kurie nesupranta tai ir tampa siaurų pažiūrų vadovai, kurie sėdi mažoje įmonėlėje nesuprasdami nei kas yra marketingas, nei kam jis reikalingas ir tik visą laiką skundžiasi kaip jiems sunku, kad vos galą su galu suduria. O kai aplink matosi ne viena galimybė plėstis ir paklausi, kodėl nebandai eiti į vieną ar kitą rinką išgirsti atsakymą: "oi, vaikeli, nėra pinigų, čia jau nebėra kur eiti, jau per vėlu" ir pan. Nes tokie vadovai nei turi žinių apie finansus, nei jie turi kažkokią įmonės strategiją. Tiesiog pas juos yra siauras mąstymas ir viskas.
 
O dėl temos autoriaus klausimo, tai jei nori studijuoti kažką susijusį su verslu, gali bandyti "Verslo informatiką" jei tokia vis dar egzistuoja, berods VU Kauno filiale. Tokiu būdu įgysi ir vadybos ir informatikos specialybę. Pats gailiuosi, kad pražiopsojau tokią specialybę, nes tikrai būčiau pasirinkęs, nors nelabai žinau kaip ten su mokymo kokybe.

Žmonės nori bendrauti. Jiems įdomu, iš kur tu. Jie nori išgirsti apie tavo šalį, apie patį tave. Jiems taip pat įdomu pasakoti, - tik paklausk. Galbūt net mielai tau aprodys savo miestą, nusives į tik vietiniams žinomas vietas, pakvies išgerti alaus.
 
Jie nieko neprašo, bet tai ne labdaros organizacija, - tiesiog jiems smagu pažinti naujus žmones - ir tu taip pat turėtum tuo mėgautis, pradėjęs naudotis CouchSurfing. Aš pats esu priėmęs nepažįstamus žmones ir man tai patiko. Tiesiog, galvok apie tai pirmiausia ne kaip apie nakvynę, o kaip apie pažintį su įdomiais žmonėmis iš kitos šalies.
 
Blogų žmonių dažniausiai nebūna, tiesiog geriausia skaityti atsiliepimus keliautojų, kurie ten lankėsi. Jei neklystu, jei žmogus gauna X (gal 3) neigiamus atsiliepimus CouchSurfing, jo anketa yra užblokuojama - suprask, bendruomenėje tu esi nepageidaujamas.
 
Aš esu turėjęs daugybę neįtikėtinų nuotykių, dėl kurių myliu CouchSurfing. Stengiuosi kiekvieną dieną gyventi vis kitur, nors priėmę žmonės ir siūlo pasilikti ilgiau.
 
Mažiau nei prieš savaitę buvau apsistojęs pas Barselonoje studijuojančią prancūzę. Pusryčiaujant ryte tarp mūsų įvyko toks dialogas:
 
- Ką veiksi šiandien?, - paklausiau aš.
- Galvoju savaitgaliui važiuoti namo, noriu pailsėti nuo miesto.
- O kur tavo namai?
- Mažame miestelyje Prancūzijoje, 5 kilometrai nuo Ispanijos sienos.
- Bet juk ten Pyrėnų kalnai!
- Taip, aš užaugau kalnuose. Mes ten turime namą.
- Koks aukštis?
- Ten, kur aš gyvenu, - maždaug 1.5 kilometro.
- Neįtikėtina! Mano šalyje aukščiausias taškas nesiekia 300 metrų. Kiek laiko tau trunka ten nuvažiuoti? Koks temperatūrų skirtumas?
- Maždaug 2.5 valandos automobiliu. Žiemą, kai Barselonoje +15, ten kartais būna -20... Ei, mano tėvai išvažiavo aplankyti brolio, studijuojančio Paryžiuje. Jei tave taip žavi kalnai, važiuojam kartu su manim į Prancūziją - tau tikrai turėtų patikti!
 
Esu sutikęs žmonių, kurie taip apkeliavo pasaulį. Jų CouchSurfing anketos ir nuotraukų albumai yra tiesiog įkvepiantys.
 
Pavyzdžiui, lenkas Mateusz:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/2678471_l_98a7ec9c0a3f5c703e59ef0630954146.jpg
 
 
Vienas žmogus sutikęs jį Pietų Afrikos Respublikoje CouchSurfing rašo:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/1925108_l_0a7437215d5ecf0d6ae277936702b5f3.jpg
 
Tai yra gyvenimas. Gyventi taip, kad turėtum ką papasakoti.
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/3869432_l_cb6b428ec6dbbe1d1518abd2ff26930e.jpg
 
 
Jo nuotraukas galima rasti čia.
 
Tranzuodamas po Estiją Parnu mieste vieną naktį alų geriau kartu su katalonu Anton - mus buvo priėmusi ta pati estė per CouchSurfing. Jis šiuo metu dirba gerai apmokamą darbą Barselonoje, o kelis metus prieš tai tiesiog keliavo po pasaulį.
 
Klausiau jo, ar neturėjo blogos patirties su CouchSurfing: "Ne, tik tokios... keistos ("weird")." - "Ką turi omenyje?" - "Kartą Malaizijoje mane priėmusi mergina bandė įtraukti į pornografijos filmą".
 
Anton Bolivijoje:
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/DYWDGK/245006_l_56398eee2f20a1b50f5445c355617a1d.jpg
 
Tai Salar de Uyuni - svajoju šią vietą aplankyti -
 
http://www.castiweb.it/soloenduro/210N%20-%20Attraversando%20il%20Salar%20de%20Uyuni%20(Bolivia).jpg
 
 
Keliauti vienam psichologiškai yra naudinga, nors iš pradžių ir nelengva. Grįžęs po tokių kelionių kaskart jaučiuosi tarsi pabaigęs dar vieną kursą universitete - tai labai daug ko išmoko, suteikia pasitikėjimo savimi, savo jėgomis. Jei keliauji vienas - reiškia, viską sprendi tu, viską turi žinoti tu, - negali nervintis, panikuoti, net jei nėra viskas taip, kaip norėtum, - turi išmokti visada išlikti ramus, priimti teisingus sprendimus ir nekartoti klaidų. Tai - gyvenimo mokykla.

Dauguma paskutiniais metais skaitytų knygų buvo praktinės - apie technologijas, verslą, gyvenimo būdą, pinigų valdymą ir kt.
 
Vis dėlto, kai dabar susimąsčiau apie geriausias skaitytas knygas, kažkodėl norisi nubraukti visą tą "mokomąją" literatūra ir atsisukti į grožinę - kad ir kaip seniai ji būtų pamiršta.
 
Iš lietuviškų knygų man labiausiai įstrigo "Altorių šešėlyje".
 
Iš užsienio - parašytos paaugliams, bet įdomios visiems, savo laiku gerokai sukrėtusios ir praplėtusios mąstymą, - "Heroinas" ir "Atskalūno laiškai".
 
Dabar uždaviau sau klausimą, kas sieja šias tris knygas, ir akimirksniu radau atsakymą - jos visos sukasi apie nestandartinius (kitokius; ne vienus iš daugelio) žmones ir tų žmonių vidinį pasaulį.
 
Manau, kad formuojantis asmenybei, principams, požiūriui, tokios knygos yra labai vertingos ir rekomenduočiau jas ypač tiems, kurie dar ieško savęs. Ferrariams laikas dar ateis.

Ir tai tikrai matosi iš tavo postų forume.

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)