LaurynasKryz

Sveiki visi,
 
Norėjau pranešti, kad šiuo metu Humble Bundle nemokamai dalina video žaidimo DiRT 3 Complete Edition versiją!
 
Prisijunkite prie savo Humble Bundle paskyros ir sujunkite ją su savo Steam paskyra ir taip pasiimkite žaidimą.
 
Imam, kol duoda nemokamai, nes pasiūlymas - laikinas. :)

BOMŽTRIPAS: IZRAELIS
 
Sveiki sveiki. Išlaukęs pagaliau šios datos, galiu jums pristatyti Gvido, mano Kelionių Partnerio Izraelyje, galutinį darbą. Šiandien šventė, todėl rašliavom apie kitas keliones šiandien nuplauks, kad per daug nesiblaškytumėm. Žiūrim! Trūkmė 30min~
 

 
daugiau kelionių rasite čia - http://bomztripas.lt

Sveiki, esu Robertas. Man yra 18 metų. Domiuosi internetine veikla jau gana senokai.. Visa laiką kuždėjo tos mintys, kaip užsidirbti internetu, aišku ir už kompiuterio ekrano įdėjus pastangų ir darbo. Šiuo metu užsiimu tokia smulkia veikla, jums manau neįdomia. Na, bet kodėl nepasisakius.. :blink:
Visiems senai žinomas jaunimui žaidimas GTA SA MultiPlayer - SA-MP. Ten užsiimu maketavimu, ne paslaptis į diena eina uždirbti nuo 3-15 eurų. Su laiku sumos kyla, paklausa didėja, įgūdžiai tobulėja. Na, bet čia daugiau jaunimui.
Už kompiuterio ribų, užsiimu prekyba Didmeninė - Mažmeninė. Prekybos prekės priklauso nuo sezono, čia jau uždarbiai didėja, bet ir laiko daugiau užima, fizinio darbo reikalauja ir investicijų. Bet jei yra galimybės, kodėl jomis nepasinaudojus :) Bet čia jau žaliam į tokius reikalus sunkiau įlysti, kadangi čia jau liečia ir mokesčiai, patentai arba individuali veikla, na manau vyresniai šio puslapio bendruomenei, tai jau žinoma :)
 
Na tai tiek apie mane, dar kartelį sveiki :)

Labai geras aprašymas, tikėkimės gausi daug naudos iš čia :) sėkmės

Sveiki visi forumo žmonės. Esu naujas veidas šiame forume ir absoliučiai žalias. Sudomino šis forumas nes užmačiau daug įdomių temų ir žmonių. Radau daug gerų idėjų ir komentarų, tai pagalvojau kodėl gi neužsiregistravus čia.
 
Šiek tiek apie save: Mano vardas Kazimieras, esu 16 metų (gruodžio 22 būsiu 17) ir esu profkes mokinukas :D Mokinuosi Vokietijoje (vokiečių mokų beveik kaip lietuvių), dvimetinėje profesijos pagrindų mokykloje (2-jährige Berufsfachschule) elektrotechniką ir tuo pačiu visuomeninę mokyklą. Šie metai man yra baigiamieji, tai turėsiu laikyti egzaminus (kuriems nelabai pasiruošęs dar :D ). Baigęs mokyklą gausiu elektrotechnikos profesijos pagrindų žinių diplomą ir diplomą jog baigiau vokišką "realschule" (tai yra mokyklinis diplomas vidurinei žmonių klasei Vokietijoje). Baigęs mokyklą nežinau ką darysiu, nes dar niekas ir nepriėmė kitiems metams studijuoti kur nors... jei nepriims tai eisiu toliau mokytis ir daryti abitūros.
Laisvalaikiu mėgstu nueiti į fitnesą, pasportuoti, grįžęs prie kompo prisėsti ir atlikinėti visokius darbus. Moku gerai dirbti su Photoshop, sėdžiu viename SA-MP projekte kur atlieku 3D-Modelių dėliojimo ir tekstūrų darbus. Paskutiniu metu sėdžiu mažiau prie kompo, bet neapleidžiu tų dalykų. Savaitgaliais einu padirbėti juodai, vežiojam su draugais baldus po Vokietiją iš vienos vietos į kitą. Uždirbtus pinigus taupau ateičiai...
 
Taigi malonu su jumis visais susipažinti ir tikiuosi aktyviai dalyvauti šioje forumo veikloje :)

Sveiki, keletas patarimų ką Facebook'e verslui daryti geriau ir ko visai nedaryti.
 
Šaltinis: www.facebook.com/fatmarketing
 
Įkeliu.
 
Infografikas
 
 

infografikas.pdf

Naudojau akrilinius dažus, kadangi stinga kantrybės su aliejiniais. Tapiau iš galvos, tokį hibridišką variantą, susidariusį iš užsilikusių vizualų pasąmonėje.
 

Visų pirma svarbu ne pats fotoaparatas, o objektyvas. Patarčiau pasiimti paprasta body, ir didžiaja dalį pinigų investuoti į gerą teleobjektyva jei domina gamtos ir renginių/sporto fotografavimas, ir pasiimti tarkim paprasta kit'inį objektyva kasdieniškoms nuotraukoms. Patys fotoaparatai greitai sensta, o gera optika tarnaus ilgai, su laiku galesi pasikeisti body į naujesnį reikalui esant, o optiką panaudosi tapačia :)

Visų pirma svarbu ne pats fotoaparatas, o objektyvas. Patarčiau pasiimti paprasta body, ir didžiaja dalį pinigų investuoti į gerą teleobjektyva jei domina gamtos ir renginių/sporto fotografavimas, ir pasiimti tarkim paprasta kit'inį objektyva kasdieniškoms nuotraukoms. Patys fotoaparatai greitai sensta, o gera optika tarnaus ilgai, su laiku galesi pasikeisti body į naujesnį reikalui esant, o optiką panaudosi tapačia :)

Visų pirma svarbu ne pats fotoaparatas, o objektyvas. Patarčiau pasiimti paprasta body, ir didžiaja dalį pinigų investuoti į gerą teleobjektyva jei domina gamtos ir renginių/sporto fotografavimas, ir pasiimti tarkim paprasta kit'inį objektyva kasdieniškoms nuotraukoms. Patys fotoaparatai greitai sensta, o gera optika tarnaus ilgai, su laiku galesi pasikeisti body į naujesnį reikalui esant, o optiką panaudosi tapačia :)

Visų pirma svarbu ne pats fotoaparatas, o objektyvas. Patarčiau pasiimti paprasta body, ir didžiaja dalį pinigų investuoti į gerą teleobjektyva jei domina gamtos ir renginių/sporto fotografavimas, ir pasiimti tarkim paprasta kit'inį objektyva kasdieniškoms nuotraukoms. Patys fotoaparatai greitai sensta, o gera optika tarnaus ilgai, su laiku galesi pasikeisti body į naujesnį reikalui esant, o optiką panaudosi tapačia :)

Shalom,
 
vadinuosi įvairiai, kaip pavadinsi taip nepagadinsi.
Neapibrėžčiau savęs vienu profiliu, baigiau matematikos studijas, laisvalaikiu užsiimu menu ( muzikos kūrimas, lankytas teatras...), mėgstu mokytis kalbas. Papildomai uždarbiauju kaip matematikos korepetitorius. Mėgstu mokytis ir lipti per save - išeit iš komforto zonos. Kad tą padaryti daugiausiai sėdžiu facebooke ir gaudau įvairius pasiūlymus, pvz fotografuotis. Jei netyčia šaus kokia mintis - pasiūlymus visad apsvarstau; )
visada pilnas minčių, nes visada mastau ir svarbiausia PERmastau įvairiausius dalykus.Tingiu rašyti ir skaityti užtat galiu ilgai kalbėti ir įdėmiai klausyti: ) mane lengviausia rasti facebook.com/carminecuor
M3 salam: )

Sveiki,
 
Esu naujokė. Netikėtai užklydau į šį forumą. Kaip ir visi jį radau ieškodama interneto platybėse atsakymų į iškilusius klausimus. Kadangi esu žingeidi, tai klausimų kyla nemažai.
 
Kadangi vis dėl to tai yra prisistatymas, tai trumpai apie mane:
 
Esu mobiliųjų telefonų fanatikė. Prieš keletą metų dirbau juos remontuojančioje įmonėje, turėjau garbės nesudėtingus remontus atlikti ir pati, nors pareigybės buvo administracinis darbas, bet stebėdavau techniką ir bandydavau bandydavau bandydavau.... Tik nelituodavau, nes amžinai dreba rankos :D
 
Domiuosi naujomis technologijomis, kadangi įdomios visos sritys tai žinios gana paviršutiniškos, bet tobulumui ribų nėra.
Esu prisilietusi prie puslapių kūrimo. Taip pat turėjau reikalų su UAB įkūrimu, taip kad nesvetima man ir ši virtuvė.
 
Forume tikiuosi rasti bendraminčių, plėsti IT žinias ir semtis idėjų. Juk sėdėti vietoje ir nieko neveikti laaaaabai nuobodu. :rolleyes:

čia tipo copy-paste? http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ukmergeje-sukure-versla-viska-plauna-garais.d?id=67838188

nepilnai čia pataikiai, jei pagalbos mokslam ieškai, tačiau manau atsiras nariu kurie padės, tik daug "donžuanų" teks praeit kol rasi, nors ir labai naudingas forumas, bet nepribrendusių nors su karučiu vešk :) sėkmės, gal ir verslu susidomėsi čia užsibuvus :)

Sveiki, mėgstu kurti. Pasidalinsiu savo darbais, jei turit kokių klausimų rašykit drąsiai čia ar į PM.
 
 
Adresai, kuriais galit mane sekti:
 
http://www.fanke.lt
http://www.facebook.com/fankepage
http://www.fanke.deviantart.com/
 
 
I hope you'll like it ;)

nepilnai čia pataikiai, jei pagalbos mokslam ieškai, tačiau manau atsiras nariu kurie padės, tik daug "donžuanų" teks praeit kol rasi, nors ir labai naudingas forumas, bet nepribrendusių nors su karučiu vešk :) sėkmės, gal ir verslu susidomėsi čia užsibuvus :)

daugelis žmonių visų penktadienio vakarų nepamena :) o jei rimtai, turbūt įmanoma, bet abejoju ar paprasta :)

Uždarbis.lt> Forumo skelbimai> Projektų ir svetainių pardavimai
 
Čia galite parduoti savo turimą E-parduotuvę.

Dabar beveik visi stoja dėl aplinkinių spaudimo. Daugelis tėvų neturėjo tokių galimybių savo laikais kažkur įstoti, siekti, tad savo žlugusias svajones pildo stumdami savo vaikus į mokslus, norėdami, kad turėtu gerėsnį gyvenimą nei jie patys turėjo. Taip daugelis nežinodami kur stot, stoja bele, kad stoti, pasirinkdami populiariausias specialybes, kaip IT nors nejaučia tam jokio potraukio. Šaunu, kad tu kitaip galvoji ir neskubi stoti pilnai neapsisprendęs ko nori ir ar tau to reikia. Mane tėvai taip pat spaudžia stoti, nes pasak jų į žmogų su aukštuoju išsilavinimu žiūri visai kitaip visi. Ir tas tiesa tikrai, bet tau nebūtina stoti iškart po mokyklos ar stoti jei jau turi kokį verslą, sukūręs ką nors, kas turi didelę vertę ir neša naudą tau bei kitiems. Tau tiesiog neliktu laiko studijoms, o žmonės vistiek į tave žiūrėtų nenuvertindami, kad ir neturi to diplomo. Aš esu už keliavimą po mokyklos. Pasiimt laisvus metus per kurios geriau pažinsi save ir kitus taip suprasdamas kokį kelią pasirinkti. Mano atveju aš linkęs dirbti sau, nenorėčiau tikrai dirbti samdomo darbo nuo 8h iki 18h ir taip daugelį metų. Aš matau save freelacinant, bet tai nereiškia, kad nereik domėtis kitais dalykais. Universitetas tau suteiks universalų mąstymą ir galimybę tobulėti kitose srityse, nebūtina baigti studijų krypti ir eiti dirbti toje srityje. Pvz pabaigsi marketingą, tau tai padės daugelyje situacijose kuriant savo verslą ir t.t, gautas žinias galėsi daug kur plačiai pritaikyti. Į universitetą turi but kitoks požiūris nei "gerai mokysios, baigsiu aukštajį ir turėsiu daug daug pinigų".

„Tamsioji Vladimiro Putino pusė“ (orig. „Vladimir Putin's Long Shadow“) – tai nacionalionio kanadiečių transliuotojo CBC sukurtas filmas apie mažai kam žinomą Vladimiro Putino istoriją iki jam tampant Rusijos prezidentu. Kuo jis užsiėmė? Kaip kilo karjeros laiptais? Su kuo bendravo ir bendradarbiavo? Į šiuos ir kitus klausimus žurnalistai ieško atsakymų filme „Tamsioji Vladimiro Putino pusė“. Gero žiūrėjimo:
 

spėju tu dar mokykloje mokaisi ir dar galvoji, kad diplomas = geras darbas / alga, good luck with this

Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
 
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme
 
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
 
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
 
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
 
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
 
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės hijackeriai veiks viename kompiuteryje.
 
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
 
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
 
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
 
Ketvirtas įrašas sąraše - „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
 
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
 
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko - „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
 
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
 
Aštuntoje sąrašo vietoje - „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
 
Dešimtoje sąrašo vietoje - programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
 
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
 
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
 
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
 
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
 
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
 
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
 
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko - „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
 
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
 
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
 
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
 
Pamokos
 
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
 
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
 
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
 
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/patikrino-kas-nutinka-kompiuteryje-idiegus-12-populiariausiu-nemokamu-programu-pasiurpo.d?id=66884552#ixzz3OdaBwlB3

Sveiki, tiesiai prie temos, norėčiau padiskutuoti su kitais nariais apie tiesiog pasirinkimus gyvenime, pats esu jau įžengiantis į sąvarankišką gyvenimą, o klausimų ir idėjų tiek daug. Baiginėju paskutinius mokslų metus ir beabejo daugelis jaunimo šiuo laikotarpiu mąsto apie stojimą, atrodo kad aš vienas galvoju jog stoti kažkur reikia ne kai baigi mokyklą, o kai supranti ką nori veikti gyvenime, visi ieško kur įstot, bet tik vienetai žino kur stoti.. Ar man vienam tai atrodo juokingai? Pats manau jog sugebu daug ką, tad pasirinkti kur studijuoti būtu begalo sunku, užsiimu renginių vedimu, garsinimu, sugebu neblogai fotografuoti, groju bei šoku savo malonumui, bet puikiai gaudausi ir technikoje, domina tiek web/seo/marketingas, tiek verslas.. Žodžiu pasirinkimų turiu, bet tos "ateities" taip ir nematau, ir nemanau, kad stojimas betkur padarys mane laimingu. Ir išvis mokslo Lietuvoje tiek galimybėmis, tiek verte esu labai nusivylės ir vienintelis faktorius tai mergina, kuri nori studijuoti Lietuvoje, kuris gali mane priversti galvoti apie mokslus Lietuvoj. Taigi gal pirmasis klausimas būtu, ką galima veikti Lietuvoje?
Esmė, jog neturiu kas mane išlaikytu ar sumokėtų už mokslus, o ir darbo galimybės Lietuvoje ne pačios palankiausios, nemanau kad daugelis vertina įgūdžius, be juos pagrindžiančio popierėlio. Taigi, ar įmanoma paprastam jaunuoliui Lietuvoje kažką pasiekti, be kapitalo, mokslų, užnugario? Nekalbu apie milijonus, tiesiog kaip pabaigt mokslus kai niekas už šiluma nesumoka? kaip įkurti verslą be pradinio kapitalo? kaip gauti darba be popierėlio? Atrodo jog užsienyje tas klausimas išsprestas su žmogiškomis algomis, supaprastintu stojimu, bei daug platesnėmis galimybėmis.. Gal galite kas papasakoti kaip jūs "prasimušote" čia? Kaip išvis atsidūrėte ten kur esate dabar?
Norėčiau po mokslų baigimo pakeliaut, gal įsidarbinti laivuose ar šiaip emigruot metams, padirbti, pasidomėt kitomis kultūromis, pažint save. O ir mokytis tik kažkur kur mokoma to kas naudinga, ir pabaigus įdėtos pastangos atsiperka.. Didelis minčių kratinys gavosi, bet jei kas turės ką pasakyti manau įdomiai padiskutuosime :)
 
Gero vakaro ir iš anksto dėkui.

Trumpai apie save ir studijų laikus Lietuvoje
 
Trumpai pradžioje prisistatysiu. Prieš porą metų buvau baigęs VGTU (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą). Dar, turbūt, kokiam pirmam kurse jau supratau, kad pagal specialybę nedirbsiu, nes visiškai netraukė ir nesudomino pasirinkta studijų programa. Kadangi aš pats žmogus, kaip sakant, prie kūrybos, tai man toks savotiškas „smegenų plovimas“ tikrai įdomus nepasirodė ir daug vilčių neteikė. Iš senų konspektų dėstytojų „dėstomos“ paskaitos visiškai nežavėjo. Na, bet visgi, mokslų nemečiau. Nemečiau dėl to, nes tuo metu paprasčiausiai nežinojau per kur savo kūryba galėčiau save realizuoti ir tiesiog, paprasčiausiai nežinojau ką noriu daryti gyvenime. Beto, pripažinkim, Lietuva tikrai nėra ta valstybė, ta terpė, kurioje „kūrybinis žmogus“ yra labai vertinamas ir kuriam yra mokami milžiniški honorarai. Tad, blaiviai pamasčius ir apsvarsčius visus už ir prieš, studijas nusprendžiau tęsti, bet nežinojimas kas bus toliau visada buvo šalia.
 

http://www.bernardinai.lt/file/e98bc57396e614a71b5bf948ac7f40cef34c69d4_article.jpg


(foto paimta iš interneto)


 
Pamenu, dar kai pirmąją rugsėjo dieną vienas dėstytojas sakė mums, visiems susirinkusiems pirmakursiams, kad mes įstojom krizės laikotarpiu (buvo 2008m.) ir sakė, kad mums, realiai, pasisekė, nes, kai baigsim mokslus, krizė jau bus prašuoliavusi. Kagi, ilgai netrukus, prabėgo tie ketveri meteliai universitete. 2012 – ieji. Bedarbių Lietuvoje 10-12% (palyginti su 2006m. kai Lietuvoje buvo apie 5-6%). Prognozės nekokios, netgi, sakyčiau, dar liūdnesnės negu buvo prieš įstojant. Baigus studijas kurį laiką nedirbau, bet po kurio laiko, visgi, pavyko susirasti vieną kitą darbelį. Keletą mėnesių padirbus supratau, kad esamame darbe toli nenueisiu, o apie kažkokį karjeros darymą nebuvo nė minties. Tai buvo tarsi paskutinis lašas jūroje, nes viduje jaučiau, kad noriu gyvenime nuveikti kažką idomesnio, kažkur išvažiuoti. Tuo metu labai pasisekė, nes kaip tik norėjau palikti esamą darbą, o viena grupiokė, iš studijų laikų, pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Prisipažinsiu, dvejonių buvo, bet velniškai norėjau kažką pakeisti.
 
Gyvenimas Vokietijos bendrabutyje
 
Praėjus kelioms savaitėms atvykau į Vokietiją. Tiesa pasakius, nežinojau, kur tiksliai gyvensiu, žinojau tik tiek, kad bus barakas (bendrabutis) ir bus šiokia tokia pastogė virš galvos. Na, gerai galvoju, gerai bus ir taip, bet atvykus ir pamačius kas tai per vietelė, gera nepasidarė. Pripažinsiu – aplinka tikrai graži: grynas oras, ankstyvas pavasaris, visur medžiai... Gyvenamoji vieta tai tokia – penki bendrabučiai vidurį miško. Šalia – futbolo stadionas, krepšinio mini aikštelė (kurioje niekas nežaidė), nebloga paplūdimio tinklinio aikštelė, mediniai rastiniai suoliukai pasisėdėti, laužavietė. Virtuvė buvo skirta kokiems 15-20 žmonių, bet kadangi būdavo skirtingos darbo pamainos, tai pasigaminti kažką rimtesnio būdavo tikrai galima, nors tikrai nervindavo tas faktas, kad virtuvėj sėdi kokie 8 žmonės ir pastoviai kažką pjausto, eina, daro. Didelė „trintis“ gaudavosi. Tualetai ir dušai, tiek vyrams tiek moterims, buvo atskirai. Kadangi tualetai ir dušai buvo nesenai renovuoti, sąlygos buvo visai neblogos. Internetas praktiškai buvo tik pirmas kelias dienas. Vėliau barakų savininkas matyt pradėjo piktnaudžiauti ir internetą visiškai sulėtino. Internetas būdavo toks lėtas, kad greitis siekdavo ne daugiau kaip 2-4 kb/s. Labai dažnai interneto net nebūdavo, o nebūdavo todėl, kad atvažiuodavo vietiniai vokiečiai pailsėti į šalia esančius, specialiai jiems skirtus, barakus. Matyt, mes nebuvom laikomi „aukščiausios prabos“ žmonėmis, todėl mums tiesiog atjunginėdavo, ko pasekoje, internetas sėkmingai ir magiškai atsirasdavo tuose barakuose, kur niekada jo nebūdavo.
 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 
Taip pat, kas labiausiai nervindavo, tai faktas, kad artimiausia parduotuvė yra už kokių 3-4 km. Kadangi mes atvykom ne su savo nuosavu automobiliu, tai toks dalykas mus labai erzindavo. Įsivaizduokit, eiti į parduotuvę tokius atstumus ir temti didelius ir sunkius maišus po sunkios fizinio darbo dienos. Tikrai ne kažką.
 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 
Na, žodžiu, visumoj, vieta gal ir nebloga, bet buvo vienas BET. Gyvenom tik dviese tarp lenkų. Šiaip, pripažinsiu, teko girdėti labai daug gandų jau Lietuvoje, o ypač darbe, kad lenkai barake triukšmauja, geria ir panašiai, bet tie lenkai, kurie atsikraustė maždaug panašiu laiku kaip ir mes, tai buvo superiniai žmonės. Nei jie šūkaudavo, nei jie kažkaip trukdydavo, nei jie kabinėdavosi ar per daug išgerinėdavo. Tikrai ne. Jiems dar buvo kaip tik įdomu su mumis bendrauti angliškai ir taip, galbūt, tiesiog gilinti anglų žinias. Ne kartą kviesdavo ir į „parčius“ (vakarėlius). Aišku, toks gyvenimas ilgai nesitęsė. Bendrabutyje žmonės nuolat keičiasi: kas susiranda butą vietiniame miestelyje/kaimelyje, kas tiesiog išvažiuoja kitur geresnio darbo ieškoti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai, o, mes, vis dar likom gyventi ten. Per visą mūsų egzistencijos bendrabutyje laiką, pasikeitė gal 3 ar 4-ios, taip mūsų vadinamos, „gyventojų kartos“ , bet, turbūt, nė su vienais taip gerai nesutarėm kaip su pačiais pirmaisiais žmonėmis. Vėliau prasidėjo ir dažni išgėrinėjimai virtuvėje, ko pasekoje, nesinorėdavo net valgyti eiti darytis, dažnas rūkymas virtuvėje užsidarius langą (aš pats nerūkantis, bet, dažnai prisikvėpavus dūmų, jau kurį laiką atrodydavo, kad nejučiom ir pats pradėjau rukyti), šūkavimai, lėbavimai. Paskutiniomis dienomis net matėm per langus kaip lenkai kokainą uosto į eilutę sustoję. Na, vaizdelis kaip iš filmo, nors ir nelabai koks. Tačiau, nepaisant visų šitų blogybių, mums dar pasisekė, nes kiek teko girdėti iš vietinių lietuvių, tuose barakuose būdavo ir dar baisesnių atvejų.
 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 
Darbas Vokietijoje („RHENUS“ logistikos sandėlyje)
 
Kadangi, manau, vis tiek čia yra nemažai skaitančių žmonių, kurie dar nėra emigravę ir galvoje, turbūt, kirba begalės klausymų, pamėginsiu kuo daugiau ir smulkiau papasakoti apie visą įdarbinimo procesą ir aplamai, tiesiog, darbą sandėlyje.
 




(Pakeliui į vietinį kaimelį)


 
Iki darbo tekdavo važiuoti susikooperavus su kitu žmogumi. Atstumas nuo bendrabučio iki darbovietės 12-15 km.
 
Na, tenka pripažinti, pirma diena buvo tikrai nerami. Galvoje – begalės minčių, klausymų ir panašiai. Koks darbas, ar sunkus fiziškai, ar patemsiu, ar nenugriūsiu kur nors nualpęs ir panašiai, kadangi Lietuvoje nėra tekę dirbti jokio labai sunkaus fizinio darbo.
 
Atvykus į darbą, prie sandėlio tiesiog gavome laukti, kadangi taip paprastai į pastatą nepateksi. Laukėm nė pats neatsimeno ko, bet mums pasisekė, nes, pasirodo, tą pačią dieną buvo įdarbintos ir dar kelios dešimtys lenkų. Kadangi lenkų darbe buvo kur kas daugiau nei lietuvių, tai jie turėdavo kelis atstovus (žmones, kurie būdavo atsakingi už lenkų įdarbinimą įmonėje). Taigi, taip ir įėjome į darbovietę kartu su būrelių lenkų. Viduje, kiek pamenu, teko truputį palaukti. Po kurio laiko pakvietė mus, du lietuvius. Turiu pripažinti, vokiečiai – ne tie žmonės, kurie mielai mokytųsi užsienio kalbos (na bent jau taip pasirodė toje Vokietijos dalyje, kur gyvenom). Nelabai anglų mokėjo ir tie asmenys (vokiečiai), kurie mums vokiškai aiškino, turbūt, darbo taisykles ir panašiai. Laimei, mums pasisekė vėl. Kartu su mumis buvo ir dar du lietuviai, iš kurių vienas šiek tiek mokėjo vokiškai, tad, pavertėjavęs, padėjo užpildyti visus popierius. Pasirašius visus reikalingus kontraktus, buvome iššiųsti į šalia esantį kitą office`ą. Ten mums reikėjo pasiimti darbinę aprangą: kelnias, maikutes, megztinius, batus. Beje, kalbant apie batus, iš karto pasakysiu, kad darbiniai batai ne visiems “prigyja”. Man, asmeniškai, po savaitės kojų nykščiai nutirpo taip, kad jų tiesiog nebejaučiai. Taip pat pėdos labai pavargdavo, nekvėpuodavo, labai prakaituodavo, todėl teko nusipirkti kitus. Paaukojau 70 eurų, bet, užtad, koks kaifas buvo lakstyti!
 




(„Selfiukas“ iš sandėlio)


 
Tą pačią pirmą dieną pradėjome darbus. Apsirengus darbinę aprangą išskubėjom į sandėlį. Pirmas įspūdis buvo iš ties įdomus. Sandėlys buvo tikrai didelis. Visur aplinkui žmonės dirba, autokrautuvai zuja, žmonės važinėjasi taip vadinamais „longauferiais“. Na, žodžiu, veiksmas verda.
 
Mums, kaip pradedantiesiems, teko eiti į, taip vadinamą, antrą aukštą, kur darbas buvo laikomas pačiu sunkiausiu ir neįdomiausiu (nors, dabar kaip pagalvoju, koks darbas iš vis gali būti įdomus sandėlyje, dirbi ir tiek).
 
Pats darbas buvo iš ties paprastas. Turi skenerį rankoje, čiumpi tokį nemažą vežimėlį (kuriame dažniausiai būna 8 dėžės) ir varai. Pagal duotas lentynų pozicijas skenerio ekrane turi, paprasčiausiai, rinkti knygas, CD/DVD diskus ar šiaip kokius kanceliarinius niekniekius ir dėti į atitinkamas vežimo dėžes. Pripažinsiu, darbas, pirmaisiais mėnesiais, buvo iš ties monotoniškas ir labai varginantis. Kiekvieną dieną, grįžę namo, keikėm pačiais pačiausiais žodžiais. Dažnai grįžę namo net neturėdavom jėgų niekur eiti. Tiesiog valgėm ir gulėjom. Po kurio laiko su darbu apsipratom fiziškai. Plius, dar pradėjom važinėtis su, prieš tai jau minėtais, „longauferiais” (elektra varomos mašinėlės) taip vadinamam „nuliniam“ aukšte. Darbas „nuliniam“ aukšte buvo kur kas lengvesnis nei antrame. Tau nereikėjo daug vaikščioti ar sunkiai tampyti vežimus. Tiesiog, stovi, važinėji, skenuoji ir dedi. Tokio dalyko, kaip „pick`ų“ rinkimas, ten nebuvo, alga nuo tavo darbo greičio nesiskirdavo, net bonusų neduodavo už tai, kad greičiau dirbi, bet, aišku, visą dieną nestovėsi sustojęs, dirbti vis tiek reikia. Kolektyvas darbe tikrai super. Labai geri žmonės, paslaugūs, visada paaiškins jeigu kas ne taip, kad ir ne su tais „aukštaisiais mokslais“, bet vis tiek įmanoma puikiai bendrauti. Dauguma lenkų netgi stebino, nes, palyginus, daug kas mokėjo anglų kalbą ir šiaip buvo tikrai tvarkingi žmonės. Aišku, vėliau, prieš šventes, plūstelėjus didesniam darbuotojų iš lenkijos srautui, jau pamačiau, kad firmos, kurios atsakingos už darbuotojų įdarbinimą, daug dėmesio darbuotojų atrankai neskiria, bet pripažinkim, ar daug normalių žmonių, kurie yra išsilavinę ar bent kažkiek mąstantys šitam mūsų sviete norės dirbti tokį š*diną darbą? Aplamai, darbas nebuvo kažkoks ypatingai sunkus, veikiau atvirkščiai, po kurio laiko, kai jau buvom apsipratę, ganėtinai lengvas, nors turėjo praeiti nemažai laiko. Taip pat buvo galima darbo metu dažnai sustoti, pasišnekėti su bendradarbiais kur nors paėjus į šoną. Tai labai padėdavo psichiškai, nes pats darbas labai vargindavo, kadangi darai tą patį per tą patį. Darbo laikas kiekvieną savaitę skyrėsi. Vieną savaitę darbas būdavo 05:00 – 13:45, kitą 14:00 – 22:45. Aišku, būdavo visko. Buvo ir taip, kad mus valanda ar dviem paleisdavo anksčiau namo. Tuomet tu susirenki taip vadinamus „minusus“ arba tiesiog „minusines valandas“, kurias vėliau privalėdavai atidirbti. Na, bet, laimei, labai dažnai namo nepaleisdavo, tai dirbdavom tiek kiek priklausydavo.
 




(„Longauferis“)


 
Ten, kur mes dirbom, buvo vienas vokietis ir vienas lenkas prižiūrėtojai. Jie karts nuo karto pravažiuodavo ir tiesiog patikrindavo bendrą tvarką ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, ar niekas netinginiauja.
 
Alga ir pragyvenimas
 
Alga tai taip ir nesupratau kokia buvo tiksliai „ant popieriaus”, nes vokiškame sutarties variante ji buvo nurodyta vienokia, o lietuviškame variante vėl kitokia (matyt jie taip tiesiog atspausdindavo iš seniau likusį šabloną ir paduodavo). Bet esmė tokia, kad pirmą mėnesį atlyginimas buvo 695 eurai į rankas. Nieko nesupratom nei kas nei kodėl toks atlyginimas, mėginom eiti į buchalteriją aiškintis, bet mus tiesiog gražiai „suvartė“ ir pasakė, kad likusią sumą bus galima susigrąžinti metų gale. Ką tiksliai turėjo omeny, tai net ir pati buchalterė nemokėjo turbūt paaiškinti arba mes tiesiog nesupratom. Gal su mokesčių susigrąžinimu kažką turėjo omeny, bus matyti, nes artimiausiu metu planuoju būtent tai ir padaryti.
 
Vėliau atlyginimai buvo normalūs. Mokėjo po ~1040 euru į rankas. Gal ir nedaug, bet tikrai užteko ir gyventi, ir susitaupyti, turint omeny, kad Lietuvoje tiek niekada neuždirbdavau. Per mėnesį pavykdavo susitaupyti ir atsidėti apie 2000 Lt (579 eurus) atskaičiavus pragyvenimo išlaidas. Maistui išleisdavom vidutiniškai iki 130-150 eurų per mėnesį (vienam žmogui). Labai daug į kainas nežiūrėdavom, pirkom, mano akimis žiūrint, normalų maistą. Beje maisto produktų kainos Vokietijoje yra beveik tokios pačios, kaip Lietuvoje, dažnai net ir mažesnės. Nuomos kaina, kaip tokiame bendrabutyje, buvo tikrai neadekvačiai didelė. Mokėdavom 210 eurų už galvą, vėliau nuomos kainą padidino iki 230 eurų, nes sakė, kad žada internetą „tobulinti“, bet jokio „patobulinimo“ taip ir nepajautėm. Daugelis žmonių už nuomą kokiame didesniame mieste (44 tūkst. gyventojų) mokėdavo iki 200 eurų, labai dažnai net iki 150 eurų ir mažiau. Tai, kaip matot, yra su kuo palyginti. Taip pat skirdavom apie 50 eurų neplanuotoms išlaidoms bei 30 eurų susimetimui už kurą. Taip gerai sekėsi taupyti turbūt dar ir dėl to, kad niekur daug nevaikščiodavom, tiksliau, nebuvo net kur išeiti, tai automatiškai nebuvo kur tų pinigų leisti. Na, nebent, į vietinę kavinukę pasisėdėti dėl geresnio interneto... O ir tikslas buvo nuvažiuoti, susitaupyti ir grįžti. Ilgesniam laikui net neplanavom pasilikti. Iš viso išdirbom daugiau nei pusę metų.
 
Verdiktas
 
Ką galiu pasakyti, tai, kad, jeigu esate nusiteikęs tikrai išvažiuoti į užsienį ir norite, taip sakant, pasižmonėti ir šiek tiek užsidirbti, tai nedvejokite. Tai, bet kokiu atveju, puiki patirtis žmogui, o ypač jaunam, kuris dar nelabai žino ką nori veikti gyvenime. Manau, tai puiki patirtis ir galimybė atrasti savąjį „Aš“, nors, pripažinsiu, daugelis ten jau dirbančių žmonių dirba tiesiog, kad nesedėti be darbo, o ne dėl to, kad išsiaiškintų ką norėtų veikti toliau. Taip pat tai puiki galimybė pamatyti kitos šalies kultūrą, bendravimo ypatumus bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Ką rekomenduočiau, tai, geriau, susirasti savo būstą iš anksto, nuomotis kambarį jau kokiam miestelyje arba, jeigu nėra galimybės iš karto to padaryti, tai bent jau neužsilikti bendrabutyje, nes ten, prie tokio gyvenimo būdo labai greitai galima priprasti net nepastebint kaip pats pradedi degraduoti.
 
Jeigu turite kokių klausymų, mielai į juos atsakysių. ;)