Skraidytojas

Jeigu kyla šis klausimas ir norisi kažkur lėkti - keliauk - iki tol, kol suprasi ko iš tikro reikia :) Nes užgniaužęs tą norą, tik sau kenksi. Bet taipogi būk pasiruošęs, kad kai grįši po to iš tų klajonių į gimtinę, gali jaustis kaip narkomanas nušokęs nuo adatų. Depresinis "afterglow" :) Bet abi patirtys savaip naudingos tavo asmeniniam tobulėjimui.
 
Man 25, esu apkeliavęs 40+ šalių ir pagyvenęs ilgėliau keliose (Kroatijoje: Zagrebe, Tailande: Phuket'e ir Chiang Mai, Australijoje: Melburne). Kažkokių konkrečių tikslų išvažiuoti nebuvo, tiesiog žinojimas kad ta patirtis leis kažkuria linkme patobulėti (niekada nežinai kas laukia kelio pabaigoje, kol jo nenuėjai).
 
Dabar esu Lietuvoje, ir deja taip, galiu pritarti tiems kas išvardino Lietuvos problemas. Tai akivaizdu. Bet iš tikrųjų niekur nėra tobula.
 
Net ir Melburne, kuris laikomas geriausiu miestu gyventi pasaulyje 6 metus iš eilės, mačiau daugybę problemų ir dėl daug ko nervindavausi.
 
Tam pačiam Tailande - viskas ok, gražu, bet kas iš to, kad gyvenimu gali džiaugtis tik pirmas 3 ryto valandas po saulėtekio, arba naktį? Visu kitu laiku sėdi pasislėpęs po kondiške :) Kai Lietuvoje vasara - tai bent jau gali ja mėgautis visu 100% :)
 
Esmė yra požiūryje į tas problemas kurias turime Lietuvoje. Vieniems problema - tai kažkas, nuo ko reikia bėgti, o kitiems - tai galimybė.
 
Akivaizdu, kad Lietuva ekonominiu požiūriu per kelis dešimtmečius susilygins su Skandinavija. Tuomet suplūs atgal lietuviai emigrantai (ne tik iš Anglijų ir pan., bet ir Australijų, Amerikų ir pan. - patikėkit, pabendravęs su jais, supratau kad jų noras grįžti dar 10x stipresnis). Čia kol kas viskas labai pigu, kapitalizmas dar neįsigalėjęs taip kaip Vakarų šalyse (t.y. dar ne viskas parduodama), dar labai daug neefektyvumo ir nemąstymo atvejų. Todėl labai daug galimybių tiems kas nori greitai susikurti svajonių gyvenimą - t.y. greičiau negu turtingose Vakarų šalyse, kur viskas žymiai brangiau ir reikia daugiau kapitalo, kad kažką pajudintum. Lietuva yra tiksinti bomba, bet gerąja prasme.
 
Tačiau tai nėra matoma akimis, tą reikia suvokti. Akys sako - kaip gražu, šilta, ir pan. Tailande - noriu ir aš ten. Koks nuostabus gyvenimas Australijoje, noriu atgal... Bet reikia nepamiršti, kad ten nėra pačio svarbiausio - t.y. prasmės būti. Taip, prasmę tu gali susikurti, bet tai užtruks netgi ne vieną dešimtmetį.
 
Gulėti Tailande paplūdimy po tropine saule atsibosta po 3 savaičių, o ką toliau? :) Gerai, susirasi antrąją pusę tenais -
egzotika, faina, bet neturėsi su ja tokio gilaus ryšio kaip galėtum turėti su lietuve - nes kultūriniai skirtumai per dideli. Susirasi draugų, bus linksma, bet tavo artimieji Lietuvoje liūdės. Kai grįši, galbūt jau kai kurie bus iškeliavę Anapilin. Pradėsi daryti realius pokyčius toje visuomenėje, kurti verslus ir pan. - ok, gausi pripažinimą, bet tuo pačiu ateis gailestis kad "fak, galėjau tą patį padaryti ir Lietuvoje, ir jausčiausi dėl to žymiai geriau".
 
Esmė yra tiesiog nustoti gyventi iliuzijose. Kol bandysi bėgti nuo savęs, tol manysi kad geografinėje vietoje yra problema. Kai nustosi bėgti nuo savęs, suprasi kad problema yra kitur :)
 
Įmetu dar neilgą filosofinį straipsnį kurį anksčiau rašiau šia tema:
 
http://www.skraidytojas.lt/esu-kas-esu-kad-ir-kur-bebuciau/
 
Sėkmės sprendžiant Visatos mįsles :)

Jeigu kyla šis klausimas ir norisi kažkur lėkti - keliauk - iki tol, kol suprasi ko iš tikro reikia :) Nes užgniaužęs tą norą, tik sau kenksi. Bet taipogi būk pasiruošęs, kad kai grįši po to iš tų klajonių į gimtinę, gali jaustis kaip narkomanas nušokęs nuo adatų. Depresinis "afterglow" :) Bet abi patirtys savaip naudingos tavo asmeniniam tobulėjimui.
 
Man 25, esu apkeliavęs 40+ šalių ir pagyvenęs ilgėliau keliose (Kroatijoje: Zagrebe, Tailande: Phuket'e ir Chiang Mai, Australijoje: Melburne). Kažkokių konkrečių tikslų išvažiuoti nebuvo, tiesiog žinojimas kad ta patirtis leis kažkuria linkme patobulėti (niekada nežinai kas laukia kelio pabaigoje, kol jo nenuėjai).
 
Dabar esu Lietuvoje, ir deja taip, galiu pritarti tiems kas išvardino Lietuvos problemas. Tai akivaizdu. Bet iš tikrųjų niekur nėra tobula.
 
Net ir Melburne, kuris laikomas geriausiu miestu gyventi pasaulyje 6 metus iš eilės, mačiau daugybę problemų ir dėl daug ko nervindavausi.
 
Tam pačiam Tailande - viskas ok, gražu, bet kas iš to, kad gyvenimu gali džiaugtis tik pirmas 3 ryto valandas po saulėtekio, arba naktį? Visu kitu laiku sėdi pasislėpęs po kondiške :) Kai Lietuvoje vasara - tai bent jau gali ja mėgautis visu 100% :)
 
Esmė yra požiūryje į tas problemas kurias turime Lietuvoje. Vieniems problema - tai kažkas, nuo ko reikia bėgti, o kitiems - tai galimybė.
 
Akivaizdu, kad Lietuva ekonominiu požiūriu per kelis dešimtmečius susilygins su Skandinavija. Tuomet suplūs atgal lietuviai emigrantai (ne tik iš Anglijų ir pan., bet ir Australijų, Amerikų ir pan. - patikėkit, pabendravęs su jais, supratau kad jų noras grįžti dar 10x stipresnis). Čia kol kas viskas labai pigu, kapitalizmas dar neįsigalėjęs taip kaip Vakarų šalyse (t.y. dar ne viskas parduodama), dar labai daug neefektyvumo ir nemąstymo atvejų. Todėl labai daug galimybių tiems kas nori greitai susikurti svajonių gyvenimą - t.y. greičiau negu turtingose Vakarų šalyse, kur viskas žymiai brangiau ir reikia daugiau kapitalo, kad kažką pajudintum. Lietuva yra tiksinti bomba, bet gerąja prasme.
 
Tačiau tai nėra matoma akimis, tą reikia suvokti. Akys sako - kaip gražu, šilta, ir pan. Tailande - noriu ir aš ten. Koks nuostabus gyvenimas Australijoje, noriu atgal... Bet reikia nepamiršti, kad ten nėra pačio svarbiausio - t.y. prasmės būti. Taip, prasmę tu gali susikurti, bet tai užtruks netgi ne vieną dešimtmetį.
 
Gulėti Tailande paplūdimy po tropine saule atsibosta po 3 savaičių, o ką toliau? :) Gerai, susirasi antrąją pusę tenais -
egzotika, faina, bet neturėsi su ja tokio gilaus ryšio kaip galėtum turėti su lietuve - nes kultūriniai skirtumai per dideli. Susirasi draugų, bus linksma, bet tavo artimieji Lietuvoje liūdės. Kai grįši, galbūt jau kai kurie bus iškeliavę Anapilin. Pradėsi daryti realius pokyčius toje visuomenėje, kurti verslus ir pan. - ok, gausi pripažinimą, bet tuo pačiu ateis gailestis kad "fak, galėjau tą patį padaryti ir Lietuvoje, ir jausčiausi dėl to žymiai geriau".
 
Esmė yra tiesiog nustoti gyventi iliuzijose. Kol bandysi bėgti nuo savęs, tol manysi kad geografinėje vietoje yra problema. Kai nustosi bėgti nuo savęs, suprasi kad problema yra kitur :)
 
Įmetu dar neilgą filosofinį straipsnį kurį anksčiau rašiau šia tema:
 
http://www.skraidytojas.lt/esu-kas-esu-kad-ir-kur-bebuciau/
 
Sėkmės sprendžiant Visatos mįsles :)

DYOR (do your own research)
Reikia pačiam domėtis, analizuoti rinką, o ne tikėtis, kad kas pateiks viską ant lėkštutės. Užsiimti verslu nėra lengva ir bet kokioje srityje reikės pačiam įdėti pastangų. Šiaip siūlyčiau pasirinkti sritį pirma galvojant ne apie pelną, o apie tai, kas tau pačiam būtų įdomu. Jei nuoširdžiai užsiimsi ta veikla, pelnas tikrai ateis su laiku.

Jeigu kyla šis klausimas ir norisi kažkur lėkti - keliauk - iki tol, kol suprasi ko iš tikro reikia :) Nes užgniaužęs tą norą, tik sau kenksi. Bet taipogi būk pasiruošęs, kad kai grįši po to iš tų klajonių į gimtinę, gali jaustis kaip narkomanas nušokęs nuo adatų. Depresinis "afterglow" :) Bet abi patirtys savaip naudingos tavo asmeniniam tobulėjimui.
 
Man 25, esu apkeliavęs 40+ šalių ir pagyvenęs ilgėliau keliose (Kroatijoje: Zagrebe, Tailande: Phuket'e ir Chiang Mai, Australijoje: Melburne). Kažkokių konkrečių tikslų išvažiuoti nebuvo, tiesiog žinojimas kad ta patirtis leis kažkuria linkme patobulėti (niekada nežinai kas laukia kelio pabaigoje, kol jo nenuėjai).
 
Dabar esu Lietuvoje, ir deja taip, galiu pritarti tiems kas išvardino Lietuvos problemas. Tai akivaizdu. Bet iš tikrųjų niekur nėra tobula.
 
Net ir Melburne, kuris laikomas geriausiu miestu gyventi pasaulyje 6 metus iš eilės, mačiau daugybę problemų ir dėl daug ko nervindavausi.
 
Tam pačiam Tailande - viskas ok, gražu, bet kas iš to, kad gyvenimu gali džiaugtis tik pirmas 3 ryto valandas po saulėtekio, arba naktį? Visu kitu laiku sėdi pasislėpęs po kondiške :) Kai Lietuvoje vasara - tai bent jau gali ja mėgautis visu 100% :)
 
Esmė yra požiūryje į tas problemas kurias turime Lietuvoje. Vieniems problema - tai kažkas, nuo ko reikia bėgti, o kitiems - tai galimybė.
 
Akivaizdu, kad Lietuva ekonominiu požiūriu per kelis dešimtmečius susilygins su Skandinavija. Tuomet suplūs atgal lietuviai emigrantai (ne tik iš Anglijų ir pan., bet ir Australijų, Amerikų ir pan. - patikėkit, pabendravęs su jais, supratau kad jų noras grįžti dar 10x stipresnis). Čia kol kas viskas labai pigu, kapitalizmas dar neįsigalėjęs taip kaip Vakarų šalyse (t.y. dar ne viskas parduodama), dar labai daug neefektyvumo ir nemąstymo atvejų. Todėl labai daug galimybių tiems kas nori greitai susikurti svajonių gyvenimą - t.y. greičiau negu turtingose Vakarų šalyse, kur viskas žymiai brangiau ir reikia daugiau kapitalo, kad kažką pajudintum. Lietuva yra tiksinti bomba, bet gerąja prasme.
 
Tačiau tai nėra matoma akimis, tą reikia suvokti. Akys sako - kaip gražu, šilta, ir pan. Tailande - noriu ir aš ten. Koks nuostabus gyvenimas Australijoje, noriu atgal... Bet reikia nepamiršti, kad ten nėra pačio svarbiausio - t.y. prasmės būti. Taip, prasmę tu gali susikurti, bet tai užtruks netgi ne vieną dešimtmetį.
 
Gulėti Tailande paplūdimy po tropine saule atsibosta po 3 savaičių, o ką toliau? :) Gerai, susirasi antrąją pusę tenais -
egzotika, faina, bet neturėsi su ja tokio gilaus ryšio kaip galėtum turėti su lietuve - nes kultūriniai skirtumai per dideli. Susirasi draugų, bus linksma, bet tavo artimieji Lietuvoje liūdės. Kai grįši, galbūt jau kai kurie bus iškeliavę Anapilin. Pradėsi daryti realius pokyčius toje visuomenėje, kurti verslus ir pan. - ok, gausi pripažinimą, bet tuo pačiu ateis gailestis kad "fak, galėjau tą patį padaryti ir Lietuvoje, ir jausčiausi dėl to žymiai geriau".
 
Esmė yra tiesiog nustoti gyventi iliuzijose. Kol bandysi bėgti nuo savęs, tol manysi kad geografinėje vietoje yra problema. Kai nustosi bėgti nuo savęs, suprasi kad problema yra kitur :)
 
Įmetu dar neilgą filosofinį straipsnį kurį anksčiau rašiau šia tema:
 
http://www.skraidytojas.lt/esu-kas-esu-kad-ir-kur-bebuciau/
 
Sėkmės sprendžiant Visatos mįsles :)

Aš pabūsiu velnio advokatas, nes aš niekaip nesuprantu šiuolaikinių NOMAD'ų.
 
O aš tai siūlyčiau rinktis 1 variantą ir socializuotis čia, gimtojoje šalyje. Atvažiavęs ir nieko neturėdamas gali pradėti vaikščioti į visokius meetup'us pagal savo pomėgius, gali pradėti užsiiminėti patinkančia veikla (joga, laipiojimas, skaidymas, dviračiai, pėsčiųjų žygiai, baidarės, wake, kite ir kitas sportas, knygos - veiklų yra sočiai). Atsiras draugų pagal pomėgius, su kai kuriais gal ir artimesnis ryšys bus. O keliaujant po pasaulį sutiksi daug įdomių ir gerų žmonių, bet jie ir liks tik blyksnis tavo gyvenime.
 
Čia daugiau požiūrio klausimas. Yra žmonės, kuriems labai svarbu turėti vaikų ir tai visa gyvenimo prasmė. Kiti netgi turėdami artimą žmogų nenori turėti vaikų. Dar kiti iš viso nenori nieko prisileisti ir geriausiai jaučiasi vieni. Pamąstyk kas tau labiausiai patinka. Nes aišku kad su vaikais po pasaulį tikrai nepakeliausi, tai 2 variantas atpuola. Jei nori sukurti rimtus santykius, turėti žmoną - manau kad 2 variantas irgi atpuola. 1 Variantas atrodo žaviai, kol esi jaunas, viskas gerai, tūsai ir draugai supa kasdien. O po to kas? Apie 30 gyvenimo metus po truputį draugai pradeda atkritinėti - vesti, susilaukti vaikų, nusėda į šeimyninį gyvenimą ir savaime aišku su savo gyvenimo ritmu jau tu iškrenti iš jų rato. Arba jie iškrenta (čia požiūrio klausimas). Vėliau jau ir prasideda visokie sveikatos sutrikimai (neduok dieve kokia nors trauma ar pan., o vėliau dėl ligų). Būdamas nomad pamatysi, kad lieki vienas kaip pirštas - nei draugų, nei šeimos, jokios socialinės aplinkos.
 
Tas Nomad judėjimas dabar yra labai smagus, kol visi nomadai yra jauni ir sveiki, saulė šviečia ir t.t.. Kaip bus po kokių 10 - 20 metų? Kaip sakiau - priklauso nuo to, koks tu žmogus. Jei tu būdamas 1 jautiesi gerai - viskas ok. Bet žmopgus yra socialinė būtybė, pvz., man pati geriausia diena - praleista su savo vaikais. Bet ką reiškia vaikas supras tik tas, kas turi vaikų ir kas jų nori. Tad ir grįštant prie tavo klausimo - ką daryti - sakyčiau pirmiausia pagalvok kokie tavo ateities planai. Kokią įsivaizduoji senatvę - su banglente kažkur paplūdymyje ar su vaikais ar anūkais kažkur prie namų?

is tu 300euru kuriuos uzdirbi nusipirk knygas:
turtingas tetis ir vargsas tetis(kyosaki)
neribota galia (antony robins)
90 budu taupyti
zingsniu toliau nei wall street
jeigu jas perskaitysi ir kils geniali mintis, tai kreipkis i mane padesiu igyvendinti
 
ir svarbiausia mesk issuki sau niekada nezaisti kompiuteriniu zaidimu, geriau zaisk finansini zaidima ir visom jegom stenkis ji laimet :)

Siūlyčiau susirasti antrą darbą arba mesti turimą ir susirasti geriau apmokamą. Ir dirbti tol, kol pakriks nervai ir atsibos pastovus atlyginimas ir darbas kitam dėdei. Visa tai sakau, iš patirties, nesiūlysiu jokių čia "veiklų" kurių tu tikrai nedirbsi, nes tingėsi ieškoti informacijos ir lauksi kol kas nors už tave ją suras.

Sveikas, kaip tik prieš keletą metų leidomės į panašią kelionę automobiliais su draugais, LT-Kroatija-Graikija-Turkija-LT. Šiek tiek info apie maršrutą ir video čia: http://bigtrips.lt/package/eurotrip-2014/ Įsimintiniausias vairavimas buvo Albanijoje, o užsukimui į Makedoniją sugaišom labai daug laiko, ir nelabai buvo verta, tai antrą kart važiuodamas šitą šalį praleisčiau (arba pačiai kelionei daugiau dienų pridėčiau). O šiaip viskas super buvo, nuotykių tiek malonių tiek nemalonių buvo į valias, kad viską išpasakoti turbūt ir dienos neužtektų :) Važiuokit ir patys viską patirkit!
 
Dar prieš tai buvome važiavę LT-Portugalija ir atgal maršrutu, tinklapy rasite ir išsamesnį ebook’ą apie tą kelionę. Nežinau ar parsisiuntimas vis dar veikia, jei ne-parašykit pm, persiųsiu.
 
Sėkmės!

Sveikas, kaip tik prieš keletą metų leidomės į panašią kelionę automobiliais su draugais, LT-Kroatija-Graikija-Turkija-LT. Šiek tiek info apie maršrutą ir video čia: http://bigtrips.lt/package/eurotrip-2014/ Įsimintiniausias vairavimas buvo Albanijoje, o užsukimui į Makedoniją sugaišom labai daug laiko, ir nelabai buvo verta, tai antrą kart važiuodamas šitą šalį praleisčiau (arba pačiai kelionei daugiau dienų pridėčiau). O šiaip viskas super buvo, nuotykių tiek malonių tiek nemalonių buvo į valias, kad viską išpasakoti turbūt ir dienos neužtektų :) Važiuokit ir patys viską patirkit!
 
Dar prieš tai buvome važiavę LT-Portugalija ir atgal maršrutu, tinklapy rasite ir išsamesnį ebook’ą apie tą kelionę. Nežinau ar parsisiuntimas vis dar veikia, jei ne-parašykit pm, persiųsiu.
 
Sėkmės!

Paklauskit savęs - kas apskritai yra pensija? Kažkieno pažadas, kad tau mokės pinigus kai pasensi. Iš ko? Iš investicijų. Taigi, viskas labai paprasta, kaip ir su visom kitom gyvenimo sritimis.
 
Nori "outsourcinti" savo finansinę ateitį į kažkieno kito rankas - tiki pensija ir ją "kaupi". Nori pats nulemti savo ateitį (bei būti atsakingu už ją) - išmoksti kaip investuoti ir darai tai pats. Mokaisi, darai klaidas, tobulėji.
 
Nori "outsourcinti" savo gyvenimo tikslo pasirinkimą - susirandi belekokį darbą ir dirbi sau ramiai. Niekas tau neknis proto ir neprašys turėti gyvenimo tikslą (kai kuriose kompanijose už tave jį sugalvos - dar lengviau). Nori pats rūpintis savo tikslu - eini ieškoti savęs, išsirenki sau kryptį ir kovoji iki galo, no matter what.
 
Nori "outsourcinti" rūpestį sveikata - gyveni belekaip, valgai beleką, į smegenis krauni belekokias mintis, o kai prisidirbi - eini pas daktarus. Arba pats rūpiniesi, tobulėji, mažiau sergi ir padarai daugiau gero žmonijai.
 
Nori "outsourcinti" savo dvasinį tobulėjimą - eini į bažnyčią, mečetę, pagodą ar dar kažkur. Klausai ir darai tai ką tau liepia. Ramiai sau tiki per daug nesigilindamas kas ir kaip. Arba pats ieškai savo dvasinio kelio - sunkiau, bet prizas didesnis, suvokimai stipresni.
 
Ir t.t.
 
Temos autorius akivaizdžiai jaučiasi priklausomas nuo valstybės sprendžiant savo finansinės ateities klausimus. Kad nenorėtum atsidurti dabartinių senukų situacijoje - jau gerai. Bet niekas tavęs nuo to neapsaugos, jeigu pats nepaimsi šio klausimo į rankas. Rinktis pačiam - arba elgiesi vyriškai, arba trypčioji vietoje ir burnoji ant valstybės (arba ne). Sėkmės :)
 
P.S. Aš asmeniškai esu atsisakęs valstybinės pensijos ir jos nekaupiu. Nes pas mane yra stiprus laisvės poreikis, atsakomybė už gyvenimą ir žinojimas kad galiu padaryti geriau negu visokie nepažįstami žmonės stovintys už sodros ir pensijų fondų vairų. Nes juos valdo samdomi darbuotojai, jiems rūpi tik jų pačių gyvenimas, o ne mano.
Nerekomenduoju šio kelio visiems, ypač jeigu esatę pratę gyvenime matyti tik vienpusę realybę ir neturite patikimų mokytojų.

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Geros tuo, kad tavo statyma atlieka paskutinemis sekundemis, taip aplenkiami kiti dalyviai ir gaunama geresne galutine kaina. Yra dar kitu privalumu pvz turi pinigu penkiems daiktams, dalyvauji 200 aukcionu. Nusistatai kad jei laimi 5 tai kituose nebedalyvautu. Na ir panasus dalykai

Specialiai, kad tau atsakyčiau išjungiau ignorą.
 
Nusipirk magnetofoną ir pradėk kasti eterį.

1. Išsirink dominančias sritis ir technologijas
2. Praeik nemokamus online tutorial’us
3. Padaryk savo kokį nors “hobby project”
4. Surask vienà kità žmogù kuriam reikia tavo paslaugu ir pasisiulyk padaryt ka nors nemokamai mainais uz rekomendacijas
5. Pradek dirbti uz pinigus kaip freelanceris
6. Veliau, jei noresi pastovaus darbo - dazniausiai jis pats tave susiras per klientu rekomendacijas.
7. Jei noresi zengti i dar aukstesnes uzsienio lygas, jau turedamas patirties - susitvarkai linkedin profili, networkini su dominanciom kompanijom, siulai skype callus arba susitikimus tema “padiskutuokime kaip galime kartu pakeisti pasauli ir paieskokime bendru tasku”. Geri pasiulymai velgi ateis patys, bet cia jau gali prireikti kantrybes (pusmetis-metai).
 
Čia ne iš lempos, o mano paties išbandytas kelias. Jei jauti kad traukia - imk ir daryk. Jeigu apie programavima galvoji tik del pinigu (kaip kad dabar visi apie bitcoina masto) - geriau net nepradek, susigadinsi gyvenima.

Jei perki ES zonoj nera jokiu muitu, pvm ar deklaravimu. Tik mokescius susimoki nuo uzdirbto pelno.
 
EDIT na dar yra siuntimo islaidos, bet jei turi daug ir pastoviu siuntu tai daikto atgabenimas i LT is UK, GER, IT ir kitu ES saliu dazniausiai siekia 3-12 eur priklausomai nuo turio ir svorio

Paklauskit savęs - kas apskritai yra pensija? Kažkieno pažadas, kad tau mokės pinigus kai pasensi. Iš ko? Iš investicijų. Taigi, viskas labai paprasta, kaip ir su visom kitom gyvenimo sritimis.
 
Nori "outsourcinti" savo finansinę ateitį į kažkieno kito rankas - tiki pensija ir ją "kaupi". Nori pats nulemti savo ateitį (bei būti atsakingu už ją) - išmoksti kaip investuoti ir darai tai pats. Mokaisi, darai klaidas, tobulėji.
 
Nori "outsourcinti" savo gyvenimo tikslo pasirinkimą - susirandi belekokį darbą ir dirbi sau ramiai. Niekas tau neknis proto ir neprašys turėti gyvenimo tikslą (kai kuriose kompanijose už tave jį sugalvos - dar lengviau). Nori pats rūpintis savo tikslu - eini ieškoti savęs, išsirenki sau kryptį ir kovoji iki galo, no matter what.
 
Nori "outsourcinti" rūpestį sveikata - gyveni belekaip, valgai beleką, į smegenis krauni belekokias mintis, o kai prisidirbi - eini pas daktarus. Arba pats rūpiniesi, tobulėji, mažiau sergi ir padarai daugiau gero žmonijai.
 
Nori "outsourcinti" savo dvasinį tobulėjimą - eini į bažnyčią, mečetę, pagodą ar dar kažkur. Klausai ir darai tai ką tau liepia. Ramiai sau tiki per daug nesigilindamas kas ir kaip. Arba pats ieškai savo dvasinio kelio - sunkiau, bet prizas didesnis, suvokimai stipresni.
 
Ir t.t.
 
Temos autorius akivaizdžiai jaučiasi priklausomas nuo valstybės sprendžiant savo finansinės ateities klausimus. Kad nenorėtum atsidurti dabartinių senukų situacijoje - jau gerai. Bet niekas tavęs nuo to neapsaugos, jeigu pats nepaimsi šio klausimo į rankas. Rinktis pačiam - arba elgiesi vyriškai, arba trypčioji vietoje ir burnoji ant valstybės (arba ne). Sėkmės :)
 
P.S. Aš asmeniškai esu atsisakęs valstybinės pensijos ir jos nekaupiu. Nes pas mane yra stiprus laisvės poreikis, atsakomybė už gyvenimą ir žinojimas kad galiu padaryti geriau negu visokie nepažįstami žmonės stovintys už sodros ir pensijų fondų vairų. Nes juos valdo samdomi darbuotojai, jiems rūpi tik jų pačių gyvenimas, o ne mano.
Nerekomenduoju šio kelio visiems, ypač jeigu esatę pratę gyvenime matyti tik vienpusę realybę ir neturite patikimų mokytojų.

Arba tiesiog užsipersistint stulpelį su jau "išvalytu" title + index. Nereiks jokių elastikų ir nebus queris jau ant tiek baisus :)

Paklauskit savęs - kas apskritai yra pensija? Kažkieno pažadas, kad tau mokės pinigus kai pasensi. Iš ko? Iš investicijų. Taigi, viskas labai paprasta, kaip ir su visom kitom gyvenimo sritimis.
 
Nori "outsourcinti" savo finansinę ateitį į kažkieno kito rankas - tiki pensija ir ją "kaupi". Nori pats nulemti savo ateitį (bei būti atsakingu už ją) - išmoksti kaip investuoti ir darai tai pats. Mokaisi, darai klaidas, tobulėji.
 
Nori "outsourcinti" savo gyvenimo tikslo pasirinkimą - susirandi belekokį darbą ir dirbi sau ramiai. Niekas tau neknis proto ir neprašys turėti gyvenimo tikslą (kai kuriose kompanijose už tave jį sugalvos - dar lengviau). Nori pats rūpintis savo tikslu - eini ieškoti savęs, išsirenki sau kryptį ir kovoji iki galo, no matter what.
 
Nori "outsourcinti" rūpestį sveikata - gyveni belekaip, valgai beleką, į smegenis krauni belekokias mintis, o kai prisidirbi - eini pas daktarus. Arba pats rūpiniesi, tobulėji, mažiau sergi ir padarai daugiau gero žmonijai.
 
Nori "outsourcinti" savo dvasinį tobulėjimą - eini į bažnyčią, mečetę, pagodą ar dar kažkur. Klausai ir darai tai ką tau liepia. Ramiai sau tiki per daug nesigilindamas kas ir kaip. Arba pats ieškai savo dvasinio kelio - sunkiau, bet prizas didesnis, suvokimai stipresni.
 
Ir t.t.
 
Temos autorius akivaizdžiai jaučiasi priklausomas nuo valstybės sprendžiant savo finansinės ateities klausimus. Kad nenorėtum atsidurti dabartinių senukų situacijoje - jau gerai. Bet niekas tavęs nuo to neapsaugos, jeigu pats nepaimsi šio klausimo į rankas. Rinktis pačiam - arba elgiesi vyriškai, arba trypčioji vietoje ir burnoji ant valstybės (arba ne). Sėkmės :)
 
P.S. Aš asmeniškai esu atsisakęs valstybinės pensijos ir jos nekaupiu. Nes pas mane yra stiprus laisvės poreikis, atsakomybė už gyvenimą ir žinojimas kad galiu padaryti geriau negu visokie nepažįstami žmonės stovintys už sodros ir pensijų fondų vairų. Nes juos valdo samdomi darbuotojai, jiems rūpi tik jų pačių gyvenimas, o ne mano.
Nerekomenduoju šio kelio visiems, ypač jeigu esatę pratę gyvenime matyti tik vienpusę realybę ir neturite patikimų mokytojų.

Paklauskit savęs - kas apskritai yra pensija? Kažkieno pažadas, kad tau mokės pinigus kai pasensi. Iš ko? Iš investicijų. Taigi, viskas labai paprasta, kaip ir su visom kitom gyvenimo sritimis.
 
Nori "outsourcinti" savo finansinę ateitį į kažkieno kito rankas - tiki pensija ir ją "kaupi". Nori pats nulemti savo ateitį (bei būti atsakingu už ją) - išmoksti kaip investuoti ir darai tai pats. Mokaisi, darai klaidas, tobulėji.
 
Nori "outsourcinti" savo gyvenimo tikslo pasirinkimą - susirandi belekokį darbą ir dirbi sau ramiai. Niekas tau neknis proto ir neprašys turėti gyvenimo tikslą (kai kuriose kompanijose už tave jį sugalvos - dar lengviau). Nori pats rūpintis savo tikslu - eini ieškoti savęs, išsirenki sau kryptį ir kovoji iki galo, no matter what.
 
Nori "outsourcinti" rūpestį sveikata - gyveni belekaip, valgai beleką, į smegenis krauni belekokias mintis, o kai prisidirbi - eini pas daktarus. Arba pats rūpiniesi, tobulėji, mažiau sergi ir padarai daugiau gero žmonijai.
 
Nori "outsourcinti" savo dvasinį tobulėjimą - eini į bažnyčią, mečetę, pagodą ar dar kažkur. Klausai ir darai tai ką tau liepia. Ramiai sau tiki per daug nesigilindamas kas ir kaip. Arba pats ieškai savo dvasinio kelio - sunkiau, bet prizas didesnis, suvokimai stipresni.
 
Ir t.t.
 
Temos autorius akivaizdžiai jaučiasi priklausomas nuo valstybės sprendžiant savo finansinės ateities klausimus. Kad nenorėtum atsidurti dabartinių senukų situacijoje - jau gerai. Bet niekas tavęs nuo to neapsaugos, jeigu pats nepaimsi šio klausimo į rankas. Rinktis pačiam - arba elgiesi vyriškai, arba trypčioji vietoje ir burnoji ant valstybės (arba ne). Sėkmės :)
 
P.S. Aš asmeniškai esu atsisakęs valstybinės pensijos ir jos nekaupiu. Nes pas mane yra stiprus laisvės poreikis, atsakomybė už gyvenimą ir žinojimas kad galiu padaryti geriau negu visokie nepažįstami žmonės stovintys už sodros ir pensijų fondų vairų. Nes juos valdo samdomi darbuotojai, jiems rūpi tik jų pačių gyvenimas, o ne mano.
Nerekomenduoju šio kelio visiems, ypač jeigu esatę pratę gyvenime matyti tik vienpusę realybę ir neturite patikimų mokytojų.

Paklauskit savęs - kas apskritai yra pensija? Kažkieno pažadas, kad tau mokės pinigus kai pasensi. Iš ko? Iš investicijų. Taigi, viskas labai paprasta, kaip ir su visom kitom gyvenimo sritimis.
 
Nori "outsourcinti" savo finansinę ateitį į kažkieno kito rankas - tiki pensija ir ją "kaupi". Nori pats nulemti savo ateitį (bei būti atsakingu už ją) - išmoksti kaip investuoti ir darai tai pats. Mokaisi, darai klaidas, tobulėji.
 
Nori "outsourcinti" savo gyvenimo tikslo pasirinkimą - susirandi belekokį darbą ir dirbi sau ramiai. Niekas tau neknis proto ir neprašys turėti gyvenimo tikslą (kai kuriose kompanijose už tave jį sugalvos - dar lengviau). Nori pats rūpintis savo tikslu - eini ieškoti savęs, išsirenki sau kryptį ir kovoji iki galo, no matter what.
 
Nori "outsourcinti" rūpestį sveikata - gyveni belekaip, valgai beleką, į smegenis krauni belekokias mintis, o kai prisidirbi - eini pas daktarus. Arba pats rūpiniesi, tobulėji, mažiau sergi ir padarai daugiau gero žmonijai.
 
Nori "outsourcinti" savo dvasinį tobulėjimą - eini į bažnyčią, mečetę, pagodą ar dar kažkur. Klausai ir darai tai ką tau liepia. Ramiai sau tiki per daug nesigilindamas kas ir kaip. Arba pats ieškai savo dvasinio kelio - sunkiau, bet prizas didesnis, suvokimai stipresni.
 
Ir t.t.
 
Temos autorius akivaizdžiai jaučiasi priklausomas nuo valstybės sprendžiant savo finansinės ateities klausimus. Kad nenorėtum atsidurti dabartinių senukų situacijoje - jau gerai. Bet niekas tavęs nuo to neapsaugos, jeigu pats nepaimsi šio klausimo į rankas. Rinktis pačiam - arba elgiesi vyriškai, arba trypčioji vietoje ir burnoji ant valstybės (arba ne). Sėkmės :)
 
P.S. Aš asmeniškai esu atsisakęs valstybinės pensijos ir jos nekaupiu. Nes pas mane yra stiprus laisvės poreikis, atsakomybė už gyvenimą ir žinojimas kad galiu padaryti geriau negu visokie nepažįstami žmonės stovintys už sodros ir pensijų fondų vairų. Nes juos valdo samdomi darbuotojai, jiems rūpi tik jų pačių gyvenimas, o ne mano.
Nerekomenduoju šio kelio visiems, ypač jeigu esatę pratę gyvenime matyti tik vienpusę realybę ir neturite patikimų mokytojų.

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/