tadassimkus

Išvyka į miestą
Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Tai ka, busiu prisidirbes :) Gavau darba LT ir birzeli griztu, po 9m uzsienyje. Teko net suskraidyt i Lietuva pokalbiui, bet ne veltui. Yra galimybe uzdirbti praktiskai ta pati kaip ir UK, tai kodel gi ne :)

Labai įdomi tema. Galiu papasakoti trumpą savo "random trip į Angliją su drauge"
 
Nusipirkom bilietus iš Vilniaus į Luton (London), bet iki skryždio buv likę dar 2 mėnėsiai. (P.s Pirkom nes bilietai po 5e buvo).
 
Likus 2 dienom iki skrydžio vis dėl to nusprendėm, kad važiuojam. Kur? Nežinom. Iš pradžių buvo "fun, linksma", kol dar buvom Vilniaus oro uoste. Nusileidus nežinojom nei kur važiuosim, išistraukėm Google Maps ir realiai išsirinkom atsitiktinę vietą - Slough miestas, kodėl? Neturiu paaiškinimo, tiesiog gal tarp Map'su arčiausiai akies buvo :D. Atvykom į numatytą miestą 6 vakare, neturim kur gyvent. Užėjom į SUBWAY, pradėjau skambinėt dėl nuomos daug, daug kartų, bet...pačią pirmą dieną taip ir neradom kur apsistot, tai nuėjom į svečių namus (Apie 11 vakaro, iki tol svarstėm galbūt naktį galima ir taip praleisti mieste, kas mums jauniems? Ir pinigai ant medžių neauga :) ). Poto radau laikinai kur apsistoti savaitei, ir per tą savaitę radau kur iki šiol gyvenam 2 mėnėsius.
 
Čia papasakojau trumpai ir paprastai, tarp viso to problemų buvo daug, daugiau nei atrodo, bet niekis, asmeniškai patiko. Niekad negalvojau, kad anglų kalbą ir kompleksus kalbėjimą telefonu bei be abejo gyvai galima pramušti per keletą valandų, norint susirasti pastogę, poto darbą, įvairios informacijos apie geresnį ir patogesnį gyvenimą ir t.t
 
Per 2 mėnėsius dirbau 3 skirtingose vietose, ilgiausias užsibuvimas buvo 1 mėnėsis ir 1 savaitė. Atsirado nebijojimas išeiti iš darbo jeigu kas nepatinka, ieškotis geriau ir t.t
 
Na nežinau ar kažkam buvo įdomu, jei taip, galėsiu viską detaliau papasakoti "Kaip pradėti tik su rankiniu bagažu ir nedidele suma pinigų bei pralaužti save įvairiose situacijose", kas tikrai bent jau man pravertė"
 
P.s Pasilikt maximaliai žadu iki liepos mėnėsio, poto grįžt atgal į Lietuvą ir galvoti kur studijuoti. Pasirinkimai Danija arba Lietuva.

Ne taip sakai, sakyk ieškau blogiausio hostingo už mažiausią kainą. Koks skirtumas kokio lankomumo svetainė, bet taupyti ant hostingo, nerasti poros eurų per mėnesį tam, tai atvirai pasakius yra kvaila. Man apskritai toks įdomus požiūris, kad ant hostingo visada galima taupyti ir reikia taupyti, bet kai pradeda neveikti, tai jau tada kalta kompanija, kad nepateikia paslaugų tokios pačios kokybės, kaip ir brangesni hostingai. Visada galioja toks dėsnis - kiek moki, tiek ir gauni ir čia nereikia po to kaltinti hostingo kompanijos, kad neužtenką resursų iš mokamų pinigų užtrinti bet kokios kokybės. Negalėsit išsiųsti el. laiškų dėl kokių bleklistintų IP ar dar kažko, galėsit laukti kelias dienas, kol sutvarkys ( jei išvis kreips dėmesį ) :) O dažniausiai kiti ir renkasi pigiausius, kad iš ten kažką pridirbti, prispamintų, pritalpintų pshishing websaitų, o po to dar stebisi, kad būna kokie google alertai, nes pusę ten esančių svetainių vagia duomenis. Pasinaudoja ir numeta prieš tai pridirbę reikalų kaimyninėm svetainėm ant tų pačių IP adresų, negaila ir numesti, nes PIGU. Galvokite su galvomis pagaliau.
 
Dar geriau būna, kai susikuria eshopą, sumerkia pinigų krūvas ir nori, kad veiktų ant shred hostingo, keliauja per įmones ir ieško, kad patalpins dramblį į vieno kambario bendrabutį ( hostingą ), nors jam jau reikia namo ( dedikuoto serverio ) arba kotedžo ( VPS ).
 
Tiekėją reikia rinktis atsakingai, kaip ir draugę ar žmoną, kuriai patikėsi savo paslaptis ( duomenis hostingo tiekėjui ), o ne tą, kuri pigiausiai duoda*

Jeigu kyla šis klausimas ir norisi kažkur lėkti - keliauk - iki tol, kol suprasi ko iš tikro reikia :) Nes užgniaužęs tą norą, tik sau kenksi. Bet taipogi būk pasiruošęs, kad kai grįši po to iš tų klajonių į gimtinę, gali jaustis kaip narkomanas nušokęs nuo adatų. Depresinis "afterglow" :) Bet abi patirtys savaip naudingos tavo asmeniniam tobulėjimui.
 
Man 25, esu apkeliavęs 40+ šalių ir pagyvenęs ilgėliau keliose (Kroatijoje: Zagrebe, Tailande: Phuket'e ir Chiang Mai, Australijoje: Melburne). Kažkokių konkrečių tikslų išvažiuoti nebuvo, tiesiog žinojimas kad ta patirtis leis kažkuria linkme patobulėti (niekada nežinai kas laukia kelio pabaigoje, kol jo nenuėjai).
 
Dabar esu Lietuvoje, ir deja taip, galiu pritarti tiems kas išvardino Lietuvos problemas. Tai akivaizdu. Bet iš tikrųjų niekur nėra tobula.
 
Net ir Melburne, kuris laikomas geriausiu miestu gyventi pasaulyje 6 metus iš eilės, mačiau daugybę problemų ir dėl daug ko nervindavausi.
 
Tam pačiam Tailande - viskas ok, gražu, bet kas iš to, kad gyvenimu gali džiaugtis tik pirmas 3 ryto valandas po saulėtekio, arba naktį? Visu kitu laiku sėdi pasislėpęs po kondiške :) Kai Lietuvoje vasara - tai bent jau gali ja mėgautis visu 100% :)
 
Esmė yra požiūryje į tas problemas kurias turime Lietuvoje. Vieniems problema - tai kažkas, nuo ko reikia bėgti, o kitiems - tai galimybė.
 
Akivaizdu, kad Lietuva ekonominiu požiūriu per kelis dešimtmečius susilygins su Skandinavija. Tuomet suplūs atgal lietuviai emigrantai (ne tik iš Anglijų ir pan., bet ir Australijų, Amerikų ir pan. - patikėkit, pabendravęs su jais, supratau kad jų noras grįžti dar 10x stipresnis). Čia kol kas viskas labai pigu, kapitalizmas dar neįsigalėjęs taip kaip Vakarų šalyse (t.y. dar ne viskas parduodama), dar labai daug neefektyvumo ir nemąstymo atvejų. Todėl labai daug galimybių tiems kas nori greitai susikurti svajonių gyvenimą - t.y. greičiau negu turtingose Vakarų šalyse, kur viskas žymiai brangiau ir reikia daugiau kapitalo, kad kažką pajudintum. Lietuva yra tiksinti bomba, bet gerąja prasme.
 
Tačiau tai nėra matoma akimis, tą reikia suvokti. Akys sako - kaip gražu, šilta, ir pan. Tailande - noriu ir aš ten. Koks nuostabus gyvenimas Australijoje, noriu atgal... Bet reikia nepamiršti, kad ten nėra pačio svarbiausio - t.y. prasmės būti. Taip, prasmę tu gali susikurti, bet tai užtruks netgi ne vieną dešimtmetį.
 
Gulėti Tailande paplūdimy po tropine saule atsibosta po 3 savaičių, o ką toliau? :) Gerai, susirasi antrąją pusę tenais -
egzotika, faina, bet neturėsi su ja tokio gilaus ryšio kaip galėtum turėti su lietuve - nes kultūriniai skirtumai per dideli. Susirasi draugų, bus linksma, bet tavo artimieji Lietuvoje liūdės. Kai grįši, galbūt jau kai kurie bus iškeliavę Anapilin. Pradėsi daryti realius pokyčius toje visuomenėje, kurti verslus ir pan. - ok, gausi pripažinimą, bet tuo pačiu ateis gailestis kad "fak, galėjau tą patį padaryti ir Lietuvoje, ir jausčiausi dėl to žymiai geriau".
 
Esmė yra tiesiog nustoti gyventi iliuzijose. Kol bandysi bėgti nuo savęs, tol manysi kad geografinėje vietoje yra problema. Kai nustosi bėgti nuo savęs, suprasi kad problema yra kitur :)
 
Įmetu dar neilgą filosofinį straipsnį kurį anksčiau rašiau šia tema:
 
http://www.skraidytojas.lt/esu-kas-esu-kad-ir-kur-bebuciau/
 
Sėkmės sprendžiant Visatos mįsles :)

Sveiki,
 
Emigracija daugeliu atveju yra minima bėgimo nuo skurdo kontekste. Norėčiau padiskutuoti apie "kvalifikuota" emigracija, kai žmonės, gerai uždirbantys ir čia Lietuvoje užsinori išbandyti save ir užsienyje. Ir pats, nors uždarbiu nesiskundžiu ir esu patenkintas, bet kartais žvilgteliu į užsienio skelbimus ir išsiunčiu vieną kitą laišką su CV. Esant geram pasiulymui, manau susigundyčiau ir bandyčiau padirbeti uzsienyje. Esu net uzpildes loterija zaliai kortai USA, nors rezultatai turetu paaiskieti kita men. nesu isitikines ka reiktu daryti laimejimo atveju;)
Kokia jusu nuomone apie kvalifikuota emigracija ?

Šitas vadinimas digital nomad gyveminas kuo toliau, tuo labiau populiarės. Žmonės pradeda suprasti kad sėdėjimas vienoje darbo vietoje ir vergavimas yra tuščias ir iššvaistytas gyvenimas. Aš ir pats dabar stengiuosi kuo daugiau sutaupyti ir susikurti kuo stabilesnes internetines pajamas ir žadu rudenį išvykti pagyventi į Ispaniją/Kanarų salas ar kitur kur šilta, nes jau negaliu pakęti lietuviškos žiemos, o paskui bus matyt kur patrauksiu. Toks gyvenimo būdas traukia ne vien dėl to kad ten šilta, pamatai naujas šalis ir pan, bet ir dėl to kad nuolatos turi būti mąstymo režime, nebūni konforto zonoje, bėda ta kad dauguma mėgsta saugų gyvenimą. O jei žmogus nesugeba vienas keliauti ar tuo labiau nueiti į akrą, tuomet jis yra labai prichologiškai silpnas.

Atlek i Tailanda, Phuketa. :D Jau kokie 5 metai cia.... cepelinu gaminimo issuki galesi primt :D
 

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Viska Liner galiu pritart. 95% degradu is kaimu, nieko nesiekiantys gyvenime. Kariuomeneje yra 4 diskusiju temos: 1. ######i 2. Pisimas 3. Suksiu kasiaka sestadieni 4. Prisigersiu kaip tapke sestadieni. Kas antras zodis keiksmazodis. Vadai tokie patys. Ypac visokie eiliniai ir vyr. eiliniai. Leitenantai normalesni, nes su mokslu. Juokinguausia, kai svaigsta apie pareiga tevynei kiekviena diena nors ten paciu 98% dirbanciu tik del pinigu uz nieko neveikima. Parekauja, i miska kartu nueina ir 1000 i kisene pasiema. Durys kartais buna pravertos tai puse i telefonus sulinde, serzantai visokie 10-11 val dienos eina i kacelka sportuot. Ant tiek daug darbo, kad net randa laiko vidury darbo dienos i kacelka eit. Sarkazmas aisku. Absoliutus laiko svaistymas. Kiekviena diena einam i miska ir darom ta pati judu, dengiu nesamone nors paskaitos pavadinimas visada skirtingas sugalvotas. Per 5 men viena karta saudziau. 45 kulkas issoviau. Jei karas prasidetu buciau nerealiai pasiruoses. Vel sarkazmas. Esu saulys gelbetojas. 5 dienas mokemes kaip bintuot zaizda. Tapau srities specialistu. Vel sarkazmas. Visokiu granatsvaidziu, kulkosvaidziu GvT turi laikytis nors gyvenime to ginklo neturesi. Tas pats, kas turet teises masinos, bet niekada nevairuot. Armija yra absoliuciai beprasmis dalykas, nes jie niekada nepatiria tikros situacijos jausmo. Sufeikintos pratybos, kurios niekada neatstos tikro karo. Butu tikras karas tai visi drebanciom kalaskem lakstytu ir nieko nedarytum kaip treniravaisi. Cia tas pats, kas futbolininkas 10 metu treniruotusi rungtynem, bet ju niekada nesuzaistu. Karys 10 metu treniruojasi, bet tikram kare niekada nedalyvauja, nes jo nera. Absolutely useless. Dabar sedziu trecia savaite cia del karantino ir turiu klausyt diskusiju apie pisimus ir lytinius organus. Negi tik tokie degradai Lietuvoj like? Toks kaimu kaimas ta Lietuva. Sorry uz klaidas, per tela rasau dabar vykstant muilo sventei, kur po 20 min vel bus purvinos grindys.

Neseniai pradėjau naują gyvenimo etapą - dirbu sau ir mano darbai nepriklausomi nuo vietos (per internetą), todėl galiu dirbti ir būdamas užsienio šalyse. Šitam ilgai ruošiausi ir "stačiau pamatus" (5 metus, tik laisvalaikiu, nes turėjau nuolatinį darbą) ir labai džiugu, kad tai pavyko.
 
Šiuo metu dar turiu ir užsiėmimų Lietuvoje, bet galiu sau leisti išvažiuoti iš Lietuvos ilgesniam laikui nei kada nors anksčiau.
 
Čia - mano staipsnis apie pirmus tokio gyvenimo būdo, vadinamo "digital nomad" ("skaitmeninis klajoklis") bandymus, kai 37 d. gyvenau ir dirbau iš Balkanų. Pamėginau sudėti į straipsnį visus tokio gyvenimo būdo pliusus ir minusus, kainas ir t.t. Gal kam iš jūsų irgi padės apsispręsti, ar eiti ta kryptimi!
 
Straipsnis čia: Skaitmeninis klajoklis - mano naujas gyvenimas

Turbut uzmerktom akim ir uzkistom ausim ten buvai. Arba ir pas tave vakumas galvoj kaip ir 98% kariuomenes publikos iskaitant vadus. Kariuomene yra degradu susirinkimo vieta, kurie nemegsta mastymo reikalaujancios veiklos. Kitaip tariant - gatviniai marozai. Kariuomenej visiskai jokio mastymo nereikia. Butent todel ten yra tokia sistema sukurta, kad tu vergautum hierarchijai. Nemastanciais labai lengva zaist. Viskas paremta fizine jega ir staugimu/rekimu. Ten ju tos sapaliones kiekviena ryta, kad jus cia susirinke ginti Lietuva ir pan. tai toks absoliutus bullshit. Nugirdau kaip vienas vyr.eil sako: as atidirbu nuo 8 iki 17 val ir man ****** tie sauktiniai, gali cia jie kad ir pasikart. Kai baigsiu liepos 2 tarnyba as cia romana parasysiu apie viska, kas ten vyksta. Puse tu vadu zole tasko kiekviena diena, tik niekas to nezino, nes ju netikrina. Visokie eiliniai, vyr. eiliniai uztinusiais veidais po savaitgaliu pastoviai grista. Dabar aisku, kodel dauguma ju yra tokie psichiniai. Nieko nevartojantis zmogus tokiu negaletu buti niekaip naturaliai, nebent suvaidintu.
 
Vien tas dalykas, kad turi mokytis visokias nesamones apie granatsvaidzius ir kulkosvaidzius, kuriu daugiau gyvenime niekada i rankas nepaimsi, tik dar prideda daugiau beprasmiskos egzistencijos tiem 9 menesiam. Kokios tau ten naudingos zinios? Liepos 2 iseisi ir realiam gyvenime nieko nepanaudosi. Tas pats, kas issilaikyt masinos teises, bet gyvenime niekada nevairuot masinos. Miske po suda pabraidzioji pora kartu, wow, such an unbelievable experience. Galiu i savo miskeli prie namu nueit ir po ta pati suda pabraidziosiu ir nereikes 40 kg sveriancios kuprines tyst ant nugaros su dalbajobu is nugaros rekianciu ir gadintis sau sveikata. Kaip tobula komentara parases Softeriz minejo jiem ten ****** ant musu sveikatos ir musu psichologines busenos. Turi daryt, nes taip pasake vakuma galvoj turintis, bemokslis, dalbajobas vadas. Kitu atveju gi nebusi stereotipinis "kariuomenes bahuras". Ir visada prides savo beviltiska argumenta: "O tai ka, jeigu karas butu tai tipo neitum su luztancia nugara nuo svorio"?
 
Sestadieni parvaziuoju namo savaitgaliui ir mano lova neklota visa diena ir man ****** ir niekas neaiskina kaip gyvent. Kita diena gal atsikelsiu ir nuspresiu, kad noriu lova pasiklot, nes man taip susisviete ir man joks dalbajobas atejes neprades svaigt, kad kaldros kampas 1 centimetru blogai uzlenktas - gulkis ir pumpuok pidisoka. Jeigu pats susivoki, kada ir ka reikia daryti, tau nereikia, kad kazkas tau aiskintu ir sektu pamokslus. Butent todel sugebanciam mastyti zmogui kariuomene yra visiskas laiko svaistymas, nes jis pats susivokia, ka ir kada reikia daryti, ir kas jam svarbu/naudinga/nenaudinga. Ka tai pasako? Pasako vel, kad kariuomene skirta degradam, kurie nesugeba mastyt, o hierarchija jais gali manipuliuot savo naudai. Jeigu tu pats nesusivoki, kada tau reikalinga disciplina, o kada gali pohujisto rezima ijungt, tai tau jokios armijos nepades. Armijoj tu viska darai ne del to, kad pats uzsinorejai ir sumastei. Tu darai, nes tau pasake. Sugrisi i civilini gyvenima ir vel darysi tai, ka tu jau anksciau darydavai ir kariuomene jokios naudos nebus davusi. Jeigu kazkas nori pasikeist kaip asmenybe tai jis pats turi tai susivokti, o ne kad jam kazkas kitas pasakytu. Cia tas pats, kas alkoholika vest per prievarta atsikoduot. Jei jis pats nesupranta, jis niekada neatsikoduos, kad ir 10 armiju sukviestum ji i blaivykla isvezt per prievarta.
 
As siaip nesikeikdavau, bet kaip matot buvimas tarp degradu 4 men kiekviena diena jau pradeda daryti neigiama poveiki mano psichologijai. Pats pradedu jaust, kad vis maziau kantrybes turiu ir jau savaitgali namie visokios smulkmenos nervina, kas anksciau nenervindavo.

Na taip, kaip ir rašiau post'e :) kodėl ne?

Paeme mane is 3 karto..1 saukima uzsieni buvau,2 didelis saukimo numeris 25xxx o 3 karta paeme kadangi mazas numeris 55xx ir tiesiog atitarnaut noriu greiciau,liko 4men ir po ju savo laisve vertinsiu labiau po situ nesamoniu..Apie ten tarnaujancius susirinkusius jau sakiau,zemiau plintuso morale..Vienas pliusas tai kad kazkiek gauni pasaudyt is koviniu bei fizine forma pagereja..O tiems kurie nenori eit stengciausi ignoruot tuos saukimus,buciau dares ta pati ka ir patariu.Juokina cia kurie gyria ta kariuomene kuriai dar reikes daug laiko tobulet :)

Taigi sveiki, jei atsimenate mane iš praeitų temų, aš esu Gytis, dar kitaip žinomas kaip Kordas. Esu reperis bei prodiuseris iš Klaipėdos ir šiuo metu dar mokausi dainuoti. Šiandien išleidau savo pirmą gabalą kuriame dainuoju :) Mano galva, aš stipriai save patį pernokau šiame kūrinyje.
 
Na ir dėl dainos detalių; muzikinis trekas kurį girdite tai buvo sukurtas prince young'o, Lietuvio prodiuserio gyvenančio UK, o tekstas buvo parašytas mano per vieną vakarą, nes užklupo netikėtas įkvėpimas ir žodžiai liejosi lyg iš pypkės. Kitą dieną viską įrašiau savo namie ir sumixavau :D
 
Gabalo idėja buvo atitraukti klausytoją akimirkai nuo realybės ir priversti pasijusti visiškoje nirvanoje bei užburti jį žemais dažniais ir pasikartojančiu priedainiu. Ar man tai pasisekė norėčiau išgirsti iš jūsų :D Ačiū už jūsų dėmesį bei iki malonaus! ;)
 

Priklauso nuo industrijos.
Kazkada sfa funded negailejo keliu tukstanciu - tik atvesk zmogu. Pasikeitus situacijai, brexit ir pan - taupo
Hospitality sektorius - seniau tik per save - dabar labai negaili agenturoms ir dar daugiau moka tik atvesk, nes patiem nebesiseka, kartele irgi numesta.
Beto kai kurios imones su mazu retention procentu naudojasi tik agenturomis ir tik final interview pas save daro. Cost effective, nes hr ir recruitment team samdyt yra brangiau nei sumoket agenturai. Ypac kai tavo imoneje vos 100 ar pan darbuotoju. Taip kad priklauso nuo daug niuansu.

Papasakosiu trumpai kaip aš susiradau android developerio darbą būdamas Lietuvoj ir jau tik nuvykęs į Londoną face to face interviu po poros dienų gavau atsakyma, kad priime.
 
 
Būnant Lietuvoj
Pirmas dalykas ką reiktų padaryti - susikurti linked ir nusistatyti, kad gyveni Londone. Tada pradės spaminti recruiteriai - rašinėt ir skambinti. Idealiausiu atveju, jei parašo internal recruiteris iš įmonės (bet dažniausiai tokiais būdais ieško senioru su patirtim). Kai jau paskambina sakyk, kad kolkas esi Lietuvoj ir ieškais darbo, geriau nemeluok, kad UK
 
Antras galimas dalykas - jei turi pažįstamų, kurie jau dirba anglijoj, prašyk, kad refferintų. Vien pas mus moka 3k svarų už referallą. Nauda gaunas abiem.
 
Trečias variantas - siųsti pačiam, bet jei matys, kad ne iš UK, pirmą darbą bus sunkiau rast. Patarčiau pasinaudot recruiteriu, jis tau padės ir patars. Patikėk, jis taip pat yra motyvuotas, kad gautum darbą
 
Eiga
 
Po daug kalbų su recruiteriais radau kuris labiausiai patiko ir jis turėjo gan neblogų pasiūlymų. Pasiuntinėjo mano cv ir sako įmonės visai positive žiūri - užsibookink skrydžius už dviejų savaičių į gyvus interviu. Ir tada buvo man maratonas. Per dvi savaites turėjau n tech testų ir tiek pat tech interviu, kas lėmė 6 face to face pokalbius su skirtingom įmonėm per dvi dienas. Bet procesas visur labai panašus
 

Išsiunti cv Generic skambutis su įmone (papasakoja bendrai) Tech testas Tech interviu telefonu / skype (taip pat paklausinėja ir iš tech test) Final face to face interviu
Atlyginimai tokie sakyčiau, bent jau android developerio. Tad žinok savo vertę, nes jau per pirmuosius interviu klausia kokie tavo expectationai:
junioras 25-45k
mid 45-65k
senioras 65-90k
 
pasinaudokit uk salary calculator kiek į rankas gaunas https://www.thesalarycalculator.co.uk
 
daugiau norint galima ieškot kontraktoriaus darbo ir gaunant 550 per day, kažkur į rankas 6.5k per mėn. Bet čia jau tikrai senior turi būti ir žinoti ką darai

Permeciau 2 paskutinius psl. ir supratau, kad jus kiti per gerai galvojat apie save. Copywriteris ar koks ten, saudo visiems replikas, aiskina, kaip gyvent, kaip paskolas imt ir kt, bet perasasi mintis, kad neturi pats paskolos busto nes jam atrodo, kad geriau moket bankui, o ne nuomininkui. Tai mielasis, ne visi sugebi sutaupyt pradiniam inasui, kitas dalykas, kur tu moki bankui o kur tu moki zmogui, bankas nelauks, nemokesi su chata gali atsisveikint, nes greiciausiai ta chata kuri yra ismokama bus ir ikeista. Gyvenimas yra toks dalykas niekad nezinosi kas gali atsitikt, neduok dieve gali tapti nebedarbingas ir tada nebebus is ko sumoket paskolos ir atsidursi gatveje :), o dar kiek euru busi sumokejas uz ja ir pradini inasa ir dar kruva pinigu skoloje liksi. Cia toks vienas niuansas yra, kitas niuanselis nedidelis yra, kad paskola ne visiems ir duoda. As galiu tau is patirties pasakyt, kai as staciausi nama, tai gauti ta paskola reikejo ne tik ta pati nama uzstatyt, bet dar ir buta savo. Aciu tevams, kad padejo zymiai greciau viska issipirkti ir dabar nebereikia moketi nieko :) Tai patikek, kol mokejau, tai ta paskola buvo kaip virve po kaklu, jeigu butu kazkas nepaeje buciau likes ir be namo ir be buto. O dabar galiu sau leist dar viena nekilnojama turta isigyti, kaip investicija ir be paskolos, ir lygiai tai pat kazkam pernuomoti, kuris neturi tiek pajamu, kad galetu gauti paskola. :)

Ten kur rašei
 
<... Na ir apibendrinant. Kodel isvykau i UK? Atsakymas paprastas 400eur atlyginimas Lietuvoje + Anglu kalbos tobulinimas + Nauja aplinka + Karjeros galimybes. ...>
 
Palaikau tokį požiūrį kaip tavo, kadangi jei tau kažkas nepatinka - tu dedi pastangas, būni 'open-minded', tada ir gausi tai, ko nori ir sieki. Mano manymu žmonės galvoja, kad kažkas yra neįmanoma, ar labai sunku pasiekti, nes jie patys save apriboja, pastatydami aplink save aukštas sienas. O jų ištikro nėra.
 
Anyways, tai nėra paprasta, kadangi tada visi tokie būtų.
 
Sėkmės ir toliau!

Perskaiciau Justino posta ir nusprendziau, taip pat islysti i dienos sviesa bei paneigti faktus jog UK visi lietuviai gyvena penkiese vienam kambari ir dirba nekvalifikuotus darbus.
 
Imone nr 1
 
I UK atvykau 2016 metu Vasari, pasibaiges “Programu sistemu” studijas Vilniaus kolegijoje ir tikedamasis kuo greiciau susirasti darba pagal specialybe. Kadangi turejau jau siokios tokios realios junior programuotojo patirties Lietuvoje, zinojau, kad anksciau ar veliau darba tikrai rasiu, tik nezinojau kiek ilgai tos paieskos truks. Atsinaujinau CV ir pradejau paieskas tokiuose puslapiuose kaip indeed, cwjobs, reed.
 
Ir ka gi, pasipyle skambuciai, kurie sudare iliuzija, jog visi manes nori ir greitai darbas bus mano. Bet bet bet, UK tokia politika kad viskas vyksta per recruiterius ir tie skambuciai nieko nereiskia. Kol galiausiai po menesio paiesku gavau darbo pasiulyma dirbti vienos verslo valdymo sistemos programavimo imones web skyriuje.
 
Per sita menesio laikotarpi, teko kalbetis telefonu su 50+ recruiteriu. Padaryti 2 minuciu video CV, nusipirkti kostiuma is primarko bei sudalyvauti dvejuose interviu.
 
Sitoje imoneje isdirbau apie metus laiko, issilaikiau Zend Certified PHP Engineer sertifikata, paskutini menesi dirbau is namu ir buvau gaves pasiulyma ir toliau dirbti imoneje nuotoliniu budu, taciau teko atsisakyti, del sekancio darbo darbo sutarties. Taip kad darbdaviai labai sukalbami ir vertina darbuotojus.
 
Imone nr 2
 
Antro darbo paieskos velgi truko apie menesi laiko, nors si syki tikejausi darba rasti dar greiciau. Istorija kartojasi, daug pokalbiu su recruiteriais atsakinejant tuos pacius klausimus. Kodel darbo ieskau tam ir tam mieste? Ar moku ta ana trecia? Papasakok apie save, kodel atvykai… Ar turi leidima dirbti? Ir t.t.
 
Galiausiai buvau pakviestas I interviu, tokio interviu proceso kaip sioje imoneje dar niekada nebuvau nei mates nei girdejas. Viskas truko apie 3-4 valandas. Teoriniai programavimo klausimai, IQ testas, kodo rasymas ir zinoma pokalbis su paciu imones vadovu, po kurio seke pasiulymas dirbti Web Developer.
 
Imone specializuojasi Magento parduotuviu kurime, websaitu audite ir isskirtiniais atvejais bespoke. Darbe galiu pasirodyti bet kada iki 11 valandos ryto ir per savaite isdirbti minimum 35 valandas + per diena is 7 valandu, 5 valandos turi buti dirbant tiesiogiai su tam tikru kliento projektu. Is 10 darbuotoju imoneje, 6 yra programuotojai. Kad isidarbintum sitoje imoneje vienas is reikalavimu yra ZCPE sertifikato turejimas ir per pirmus darbo menesius issilaikyti Magento sertifikata, ka as ir padariau. Taip kad sertifikatai IT srityje tikrai turi tam tikra svori ieskant darbo.
 
Prisegu nuoroda i blogo irasa, kuri parasiau po pirmos konferencijos gyvenime https://edmondscommerce.github.io/exploring-streets-of-york-and-participation-in-first-ever-php-yorkshire-conference/
 
Na ir apibendrinant. Kodel isvykau i UK? Atsakymas paprastas 400eur atlyginimas Lietuvoje + Anglu kalbos tobulinimas + Nauja aplinka + Karjeros galimybes. Ar grysiu gyventi I Lietuva? Tikriausiai kad taip. Tie kas gyvena uzsienyje tikriausiai visi zino kad tevyne, namai lieka namais.
 
Na ir galiausiai apie brolius ir seseris lietuvius. Per tuos 2 metus susipazinau su keliom seimom lietuviu, kurie tikrai yra puikus zmones. Ir tokie posakiai, kaip bek toliau nuo lietuviu uzsienyje nes apgaus, apvogs ir t.t., bent jau mano pazystamu rate negalioja.
 
Jeigu kas domina is darbo ar gyvenimo uk, klauskit :)
 
------------------------------------------------------------
Kaip jautiesi ieškodamas darbo?
 
Keistai, visos darbu paieskos buvo lipimas per save. Ir kaip minejau kiekviena skambutis nuo recruiterio atrodo daug zadantis ir tu tuom pradedi tiket. Bet reali situacija ta, jog ju toks darbas ir jie privalo murkti i rageli kad suvilioti i tam tikra pozicija. + Atvykes, maniau jog mano Anglu kalbos zinios buvo gan aukstam lygyje, taciau tikriausiai kaip ir visi atvyke, pajaucia kad reikia per naujo mokintis kalbeti, leisti klausai adaptuotis prie neiprastu garsu ir t.t.
 
 
Ar turėjai didelį programavimo bagažą einant į darbo paieškas, ar daugiau perspėjai darbdavį, kad neesi expert ir ateini mokytis ir išmokti
 
Pries isvaziuodamas i UK Lietuvoje buvau pradirbes junior programuotoju apie metus ir kelis menesius. Taip kad ta atsinesta patirtis tikrai dave pliusu. Butent is vieno recruiterio ir teko isgirsti tokius zodzius, mum nesvarbu ar tu anglas ar ne anglas, svarbiausia kad turi bent siokios tokios patirties kuri tau uzdeda dideli pliusa.
 
Karjeros pradzioj tu niekad nebusi ekspertas ir darbdaviai ir tam tikra darbo pozicija tai zino ir supranta. Jeigu darbdavys iesko junior zmogaus, reiskias jisai turi ir atitinkamo lygio projektu ir problemu tam zmogui.
 
Ar manai, kad jeigu neturi pakankamai daug praktikos programavime geriau eiti ir ieškoti darbo ar rinktis internship?
 
Nezinau kas tas "nepakamkamai daug praktikos programavime", taciau visada turetum stengtis siekti ko geriausio. Tai geriausia siuo atveju butu Junior pozicija, nes gauni normalia alga + tuo paciu mokais kasdien visko. Jeigu gerai zinau veliau seka entry level pozicijos, algos dar mazesnes nei junior. Veliau apprentice kuris trunka apie metus bet gauni nedidele alga. Tada paid internship kuris gali testis nuo menesio iki begalybes. Ir galiausiai jeigu niekur nepavyksta, ieskai neapmokamos praktikos, padirbi kelis menesiu nemokamai, ir tikies kad po praktikos gausi darbo pasiulyma.
 
Jeigu paminėjai, kad esi toks kaip ir pradinukas programavime turintis bazinį supratimą ir gebantis mokytis, tuomet, jei nepaslaptis, kokius atlyginimus šiuo metu moka tarkim už web development?
 
Priklauso nuo pozicijos. Junior reziai nuo ~18 iki 25k per metus neatskaiciavus mokesciu.
Mid levelis 30-35k~. Senior 35k ir daugiau.

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.

Visada ziurejau tik i Web. Tiesa sakant kokiu 14 metu esu ir pasibandes htmlini weba sulipdyt ant dreamweaverio. Tutorialas buvo is imagination.lt forumo, ir visais tai gfx ir forumo parasu laikais. Bet poto programavima buvau pamirses iki stojimo i kolegija.
 
O del developeriu, nematau jokio skirtumo. Visokiu yra, taip pat kaip ir lietuvoj. Tiek kad gal UK is darbdavio puses labiau skatinami visokiom konferencijom, apmokamais sertifikatais ir t.t.
 
Del imoniu infrastrukturos velgi taip pat kaip lietuvoj, yra saraskino kontoru ir yra normaliu. Pirmam darbe web skyrius net neversijavo kodo, kazkada bande svn bet taip ir nepramuse kad pastoviai naudotu. Tai supazindinau su GIT. Ant duombazes irgi indeksavimu nebuvo, kodo kokybe irgi gan prasta, production servai su development configu, programavimas ant windowsiniu kompu ir t.t. Ir kai tu esi tik paprastas "junioras" tai kazka itikint kad tai yra neteisinga ir galima padaryt geriau, nelabai kam idomu :lol:
 
O dabartiniam, viskas super. Linuxai, PHPStormas, visa infrastruktura, deployment strategijos, visokiu naujoviu bandymas ir pns.