OxyG3N

Na, aš būdamas su draugais pastaruoju metu irgi stengiuosi kuo mažiau kalbėti. Nes anksčiau kalbėdavau neužsičiaupdamas, visiems būna juokinga ir t.t. tačiau man atsibodo "juokinti publiką". Dabar kalbu tik tada, kada turiu KĄ pasakyt ir KAM. "Tylėk, protingiau atrodysi".

Man atrodo tu pats nenori pasikeist o tik rasineji cia i foruma , kad tave kas nors pakeistu. Pasiulymu jau buvo nemazai ir ne pirma tema tavo. Tesiog pabandyk istustink savo smegenis, kad nauji dalykai galetu isisavint pas tave.
Baik verkslent, tesiog pradek... pradek daryti tai kas tau patinka ir suteikia laime, nejaugi taip sunku. Jei neturi ka pasakyt kompanijoje tai kam tokioje kompanijoje buti? Susirask nauju pazinciu ir kalbek tau patinkanciom temom.

Sumaščiau padaryti apklausą dėl jūsų aplinkos kurioje jūs dirbate arba užsiimate kitokia veikla ?
 
Taigi norečiau jog visi pasidalintumete foto kaip jūsų aplinka atrodo labai smagu pažiūrėti būtų :)
 
Pradėsiu nuo savo aplinkos:
 

Kvailas klausimas kodel zmones geria, nes yra simtai priezasciu tai daryti.

Trolas baigtųsi, ties domeno valdymo suspendavimu ir vartotojo teisių panaikinimu.

Plačiai naudojamas terminas „hakeris“ nėra suvokiamas teisingai. Programišių bendruomenėje galima nubrėžti didelį skirtumą tarp hakerių – žmonių, turinčių puikų kompiuterių sistemų suvokimą ir diagnozuojančių apsaugos spragas, bei „krakerių“ (angl. crackers) – žmonių, naudojančių turimas žinias piktavališkais tikslais.
 
Nepaisant to, žodis „hakeris“ yra taip prigijęs, kad naudojamas apibūdinti tiek vienus, tiek kitus. Nesipriešinsime vyraujančiai visuomenės nuomonei.
 
Šiame straipsnyje pristatysime dešimt garsiausių programišių. Vienų jų ketinimai buvo geri (informuoti apie spragas), kitų – blogi (pasipildyti asmeninius finansus).
 
Kevinas Mitnickas
 
Ne visi programišiai pažeidžia įstatymus, o dar mažiau jų būna persekiojami JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnų. K.Mitnickas buvo keletą kartų nuteistas kalėti – iš pradžių 1988-aisiais, vėliau – ir 1995-aisiais. Trejus metus jam buvo neleista naudotis internetu. Jo mergina atrašinėjo jam adresuotus el. laiškus, kol šis diktuodavo ką rašyti.
 
K.Mitnickas save vadina „socialiniu inžinieriumi“, o ne programišiu. Jis sako naudojęs įtaigos ir manipuliacijos technikas tam, kad išgautų svarbią informaciją iš įtakingų žmonių (tarkim, žmogaus, kuris atsakingas už bendrovės kompiuterių tinklo priežiūrą). Jam neprireikė genialaus programinio kodo tam, kad įsilaužtų.
 
Kevinas Poulsenas
 
Kaip ir K.Mitnickas, K.Poulsenas buvo persekiojamas FTB, o taip pat po kurio laiko atsisakė šio amato. Tačiau spėjo iškrėsti nemažai išdaigų. Dar būdamas vaikas jis išmoko taip švilpauti į telefono ragelį, kad aparatas leisdavo jam kalbėti nemokamai su kuo tik nori (tas garsas buvo skleidžiamas per jo dantų kabes).
 
Tarp K.Poulseno „žygdarbių“ galima paminėti radijo stoties telefono linijų „nulaužimą“ po to, kai radijo stotis paskelbė konkursą „Porsche“ automobiliui laimėti. Galiausiai, jis nominuojamas pirmuoju programišiumi, kuris pavogė slaptą informaciją iš JAV karinių oro pajėgų. Už padarytus nusikaltimus nuteistas kalėti ketveriems metams ir trims mėnesiams.
 
Adrianas Lamo
 
Savo karjeros pradžioje A.Lamo buvo žinomas kaip „benamis programišius“, kadangi įsikurdavo apleistuose pastatuose. Jis įsilaužė į daugybės bendrovių sistemas – „Yahoo“, „Microsoft“, „Google“ ir kitų. Tačiau jis susisiekdavo su bendrovių atstovais ir pranešdavo apie rastas saugumo spragas.
 
Problemų jis sulaukė po to, kai įsilaužė į „The New York Times“ kompiuterių sistemą 2003 metais. Parsisiuntė duomenų bazę su asmenine tūkstančių žinomų žmonių informacija, nepatekusia į laikraštį – Holivudo žvaigždžių ir buvusių JAV prezidentų. Norėdamas išvengti kalėjimo, prašė lygtinio paleidimo, tad gavo šešių mėnesių namų arešto.
 
Gary McKinnonas
 
Kaip ir A.Lamo, G.McKinnonui buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas. Škotijos programišiaus rėmėjai protestavo prieš Didžiosios Britanijos vyriausybės planus perduoti jį JAV už įsilaužimą į šios šalies vyriausybės kompiuterių sistemą. Jo rėmėjai teigė, kad G.McKinnonas yra „psichologiškai trapus“, tad gali nusižudyti. Jo perdavimo klausimas sukėlė didžiulę diskusijų bangą Jungtinėje Karalystėje.
 
Didžiosios Britanijos teismas apkaltino G.McKinnoną įsilaužus į 97 kompiuterius, įdiegus juose kenksmingą programinę įrangą, ištrynus ar pavogus svarbius failus. Jis prisipažino, kad paliko grasinančią žinutę karinių pajėgų kompiuteryje – prisistatė kaip „SOLO“.
 
Robertas Tappanas Morrisas
 
Išties spalvinga asmenybė. Dar 1988 metais, mokydamasis Kornelio universitete, sukūrė pirmąjį kompiuterinį virusą, kuris užkrėtė 6 tūkst. „Unix“ operacinę sistemą naudojusių kompiuterių. Daugeliui šių kompiuterių buvo padaryta rimta žala. Pats R.T.Morrisas teigė norėjęs išmatuoti interneto dydį.
 
Taip pat jis yra pirmasis žmogus, nubaustas pagal 1986 metais JAV įsigaliojusį įstatymą, numatantį atsakomybę už kompiuterinius įsilaužimus. Programišius teigė nenorėjęs padaryti žalos, tiesiog tiksliai nežinojęs, ką daro. Teisėjas skyrė jam trejų metų lygtinę bausmę, o taip pat 400 valandų viešųjų darbų. Šiuo metu R.T.Morrisas yra MIT kompiuterių mokslų profesorius.
 
Johnas Draperis
 
Jei dauguma programišių galiausiai integruojasi į visuomenę, atidaro konsultacijos įmones ar tampa universitetų profesoriais, kai kurie nepasikeičia ir užbaigia savo dienas kalėjime ar visiškame skurde. J.Draperis yra vienas tokių. Šis žmogus puikiai perprato telefonų sistemas, sugebėjo prisiskambinti net JAV prezidentui Richardui Nixonui.
 
Vėliau, susidraugavęs su „Apple“ bendraįkūrėju Steve‘u Wozniaku, parašė pirmąją dokumentų apdorojimo programinę įrangą, kurią galiausiai nupirko „Apple“ ir IBM. Tačiau dėl savo ekscentriško elgesio, jam sunkiai sekėsi užsidirbti pinigų.
 
Ilgainiui J.Draperio draugai tapo sėkmingais verslininkais (kad ir tas pats S.Wozniakas). Jie bandė vyrui padėti, bet tai nedavė apčiuopiamos naudos. 2007 metais pranešta, kad J.Draperis gyvena aptriušusiame vieno kambario bute, beveik neturi dantų ir pragyvena iš draugų geranoriškumo.
 
„The Masters of Deception“
 
Niujorke devintojo dešimtmečio pabaigoje įsikūrusi programišių grupuotė „The Masters of Deception“ (liet. apgaulės meistrai, MOD) įsilaužinėjo į įvairias vyriausybinių institucijų bei korporacijų kompiuterių sistemas. Nors grupuotėje buvo gabių žmonių, jie padarė klaidą įsiveldami į ginčą su kita grupuote „Legion of Doom“ (angl. pražūties legionas, LOD).
 
Konfliktas įsiliepsnojo po to, kai vienas LOD narys panaudojo žeminantį rasistinį epitetą, apibūdindamas MOD narį. Taigi grupuotės ėmė atakuoti ir persekioti viena kitą. LOD pranešė korporacijoms, kurias atakavo MOD, apie juose esančias saugumo spragas. Taigi korporacijos buvo pasiruošusios ir laukė sekančio programišių įsilaužimo.
 
Galiausiai, penki MOD nariai buvo sučiupti, keturi iš jų nuteisti kalėti. Grupuotė išsiskyrė, daugelis jos narių rado darbą IT bei saugumo įmonėse. Jų susikūrimo istorija bei veikla aprašyta daugelyje knygų.
 
Matthew Bevanas ir Richardas Pryce‘as
 
Kai kurie programišiai vagia informaciją ar pinigus, kiti įsilaužia į sistemas arba jas sunaikina, tačiau retam pavyksta sukelti karą. 1996 metais tuo JAV vyriausybė apkaltino M.Bevaną ir R.Pryce‘ą. Britai buvo suimti už įsilaužimą į JAV kariuomenės sistemas.
 
M.Bevanui tuo metu buvo 21-eri (slapyvardis – „Kuji“), o R.Pryce‘ui – vos 17 metų („Duomenų kaubojus“). Anot JAV vyriausybės raporto, pora dirbo keletą mėnesių, iš pradžių sukūrė elektroninį placdarmą Frisio oro pajėgų bazėje, Niujorke. Į ten esančius kompiuterius jie įdiegė slaptažodžių surinkimo programinę įrangą, o pasinaudoję gauta informacija galėjo įsilaužti į kitas vyriausybės IT sistemas. Tik po kurio laiko JAV pareigūnai aptiko spragą.
 
Buvo paskelbtas ypatingas pavojus, kai per JAV vyriausybės kompiuterius bandyta įsilaužti į Pietų Korėjos IT sistemas. Tuo metu JAV ir Pietų Korėja karštai diskutavo dėl branduolinių ginklų programos. Bandymą įsilaužti Pietų Korėja galėjo traktuoti kaip karo paskelbimą.
 
Jonathanas Jamesas
 
Dar būdamas 16-os jis jau buvo pripažintas programišius. Po kelių nesėkmingų įsilaužimų jam teko pagyventi pataisos namuose. Apkaltintas tuo, kad įsilaužė į kompiuterių sistemas, priklausiusias NASA ir JAV gynybos departamentui. Jo įsilaužimai žalos nepadarė, tačiau jis pavogė informaciją, o pati sistema buvo laikinai išjungta – atstatymas kainavo dešimtis tūkstančių dolerių.
 
Kai J.Jamesui buvo 18 metų mirė jo mama, vaikinas pradėjo vartoti narkotikus. 2008 metais vyriausybė atliko reidą jo namuose, kai šis su savo kolegomis įsilaužinėjo į stambių verslų duomenų bazes ir vogė kreditinių kortelių informaciją (siekdami pavogti milijonus dolerių). Po kelių savaičių J.Jamesas nusižudė.
 
Albertas Gonzalezas
 
2009 metais A.Gonzalezas pripažintas kaltu dėl daugybės įsilaužimų į bendrovių kompiuterių sistemas. Programišių grupuotė, kuriai jis vadovavo, pavogė 36 mln. kreditinių kortelių duomenis iš „TJ Maxx“ prekybos tinklus valdančios bendrovės. Tiesa, 70 proc. kortelių galiojimas buvo pasibaigęs. Nepaisant to, bendrovė patyrė milžiniškų nuostolių – apie 170 mln. JAV dolerių.
 
Įdomus faktas iš A.Gonzalezo karjeros: jis dirbo informatoriumi slaptosioms tarnyboms ir teikė informaciją apie kreditinių kortelių vagis. Taigi turimą kompetenciją ir įgūdžius jis nusprendė perkelti į kibernetinę erdvę bei pats pasipelnyti. Be reikalo – vyras buvo nuteistas 20 metų kalėjimo.
 
S: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/desimt-garsiausiu-pasaulio-programisiu-646-339548#ixzz2Un1heVwk

Na kaip ir visus straipsnius į atitinkamas forumo skiltis.

ir tu dar teiki programavimo paslaugas

Durnesnio puslapio nesu mates :) Zmoniem ir taip sunku gyvent , o dar ozint pradejo kazkas :) Isnaikins taskus ir gales puse zmoniu peskom vaiksciot vel:)

Na kaip ir visus straipsnius į atitinkamas forumo skiltis.

Ne žaidimas, o lagas nervina.

:D ismintinga

Čia kažkada mano panai rašytas eilėraštis, tiesa, nepilnas, nes išsitrynė :D
 
Aš tavo hard diskas,
Tu mano esmė,
Aš tau firewall'as,
Jei kyla grėsmė.
 
Tu mano vaizduškė,
Ryškiau už anas,
Kai prisiconnectini,
Rodo šviesas.
 
Tu kaip ramų kaulas,
Papildai mane,
Iš karto ryškėja
Šviesa ekrane.
 
Užpildai mintis man,
Kaip system32,
Be taves aš niekas,
Tu kaip CPU.
 
Toliau nebėra :D

Gal tu zydas? :D

bek kuo toliau nuo tokiu pasiulymu.

„Programuotojas – tai žmogus, kuris kiaurą parą, dažniausia naktimis, sėdi prie kompiuterio, nešioja storus akinius, yra spuoguotas, visas perbalęs, storas ir gyvenime daugiau niekas be kompiuterio jam neįdomu, - paklaustas, koks yra ir turi būti programuotojas su šypsena pasakojo vyr. programuotoju užsieniečių vadovaujamoje kompanijoje dirbantis Vidmantas Kabošis ir ilgai nelaukęs priduria - nepažįstu nei vieno, atitinkančio tokius stereotipus.“
 
26 metų gimtadienį netrukus švęsiantis V. Kabošis patikino, kad realybė yra kitokia. Programuotojų darbe svarbiausias yra smalsumas. Tad neretai programuotoju dirba jaunas, smalsumu pasižymintis, išsilavinęs, daug hobių turintis žmogus. Tiesa, mitas, kad programuotojai vis dėlto didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterio, nėra iš piršto laužtas. Anot V. Kabošiaus, 14 valandų praleistų prie kompiuterio – visiškai normalu.
 
Programavimas įkandamas ne tik „tiksliukams“
 
„Aš pats važinėju motociklu ir, kaip mano vienas pažįstamas yra pasakęs, su motociklais važinėja tik dviejų tipų žmonės – informatikai arba verslininkai. Nes visi kiti neturi pinigų. Tame yra teisybės“, - šyptelėjo vyr. programuotojas.
 
Pasak jo, programuotojo darbas nėra tik tiksliųjų mokslų mėgėjams tinkamas užsiėmimas: „Tai kūrybinis procesas. Bene vienintelė išlikusi pramonės sritis, kai žmogaus rankomis padaryti dalykai gali vienu metu daryti paveikti tokiam kiekiui žmonių. Tai nėra kažkoks konvejeris, tai žmogaus kūrybinių sprendimų rinkinys, neturintis jokių geografinių ribų. Jeigu nori, tu gali spręsti kaimynystės, Afrikos vaikų, finansų rinkos problemas, dirbti bioinformatiku. Tokios plačios pasirinkimo galimybės ir konkrečių ribų nebuvimas mane ir žavi.“
 
Pats jis po 8-9 darbo valandų prie kompiuterio, namuose jį įsijungia retai. Laisvą nuo darbų laiką verčiau praleidžia su žmona, dukryte, augintiniais arba ant motociklo. Tačiau pripažįsta, tam, kad užimtų tokias pareigas, turėjo nueiti nelengvą kelią. Kompiuteriais V. Kabošis susidomėjo dar 14 metų, tad jau 12 metų neapleidžia šio pomėgio.
 
„Mano tipinė darbo diena yra tokia: ateini į darbą tada, kada atsikeli, sėdi prie kompiuterio, pavalgai, vėl atsisėdi prie kompiuterio, pasėdi ir išeini namo. Nesu tipinis programuotojas, tad ne tik dirbu su kodu, bet ir turiu atsakyti už kitų žmonių darbą: paskirstyti užduotis, išspręsti personalo klausimus. Mano tikslas yra suderinti du polius: programuotojo ir verslininko. Programuotojas viską stengiasi padaryti idealiai ir kruopščiai, užsakovas – greitai ir už atitinkamus pinigus. Siekiu, kad ir avis sveika liktų ir vilkas sotus būtų“, - apie savo darbą pasakojo vyr. programuotojas.
 
Netenkama investuotojų iš užsienio
 
Vienos iš perspektyviausių specialybių Lietuvoje atstovas ne tik programuoja, bet ir užsiima naujų darbuotojų paieškomis. Neseniai paskelbęs konkursą į jaunojo programuotojo vietą jis sulaukė vos 3-4 rimtesnių CV. Tuo tarpu patyrusio programuotojo paieškos buvo bevaisės. Į skelbimą, siūlantį lankstų darbo grafiką, darbą su naujausia technika biure esančiame sostinėje, Vokiečių gatvėje, ir iki 10 000 litų į rankas mėnesinį atlyginimą neatsiliepė nei vienas kandidatas. „Ne įmonės renkasi patyrusius programuotojus, o jie renkasi įmones“, - apie informatikų rinkos tendencijas pasakojo V. Kabošis.
 
Jis pripažįsta, kad programuotojų poreikis rinkoje vis auga, tad net jeigu programuotojų Lietuvos universitetuose būtų ruošiama dvigubai daugiau, visiems jiems tikrai užtektų darbo. Nuo gausesnio informatikų skaičiaus rinkoje nenukentėtų ir jų atlyginimas, mat būtų pritraukta daugiau investuotojų iš užsienio.
 
„Aš asmeniškai žinau net keletą tarptautinių kompanijų, kurios neatėjo į Lietuvą tik dėl to, kad čia nesurinko komandos. Jie būtų mokėję kokius 4 kartus didesnius nei vidutinio lietuvio atlyginimus, tačiau tiesiog nerado tinkamų specialistų, nuo kurių galėtų viską pradėti. Trūksta suinteresuotų asmenų“, - pripažino V. Kabošis.
 
Programuotoju gali dirbti ir kultūros istorikas
 
Apie aukštojo mokslo svarbą informatiko darbe vyr. programuotojas kalbėjo kiek dviprasmiškai. Jo vadovaujamoje įmonėje programuotoju dirba ir fizikas, ir kultūros istorijos bakalauro absolventas. Pats jis yra baigęs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studijų bakalauro specialybę – programavimo sistemos, tad aukštąjį mokslą vertina, bet nepervertina.
 
„Tik pabaigus universitetą, tau darbo niekas neduos. Net jeigu tu universitete mokysiesi tai, ką tau liepia, ir tai darysi labai sąžiningai – tik dešimtukais, darbo rinkoje pliusų tikrai negausi. Tu privalai papildomai domėtis naujausiomis programomis, rasti sau patinkančią sritį ir joje specializuotis. Jeigu neinvestuosi savo papildomo laiko, būsi ne didesnis specialistas nei tada, kai baigei 12 klasių. Teturėsi tik bendras bazines žinias. Studijos yra gerai dėl to, kad gauni ganėtinai neblogą teorinį pagrindą. Į naują darbo vietą atėjus informatikos bakalauro absolventui su juo susikalbėti yra lengviau, nes suvokimas, terminai yra vienodi. Taip pat universitetas duoda vertingą socialinį tinklą, tu pažįsti daug savo galbūt busimų kolegų, gali lengviau susirasti darbą. Kai aš mokiausi, visi kartu ketvirtame kurse buvę kolegos, maždaug 90, turėjo darbus pagal specialybę“, - apie palankias ateities perspektyvas kalbėjo V. Kabošis.
 
Pasigenda motyvacijos
 
Nors vyras pripažino, kad informatiką gali studijuoti ne kiekvienas, jo manymu, labiausiai apie darbą šioje srityje mąstantiems žmonėms trūksta ne pašaukimo, o tinkamos motyvacijos – trūksta stojančių į informatikos secialybes. Bene didžiausią klaidą būsimų programuotojų ruošime daro mokyklos, kurios nesuteikia galimybės mokytojams naudotis naujausiomis programomis.
 
„Informatikos programą reikia pritaikyti prie konkretaus žmogaus poreikių. Dabar mokyklose naudojami įrankiai yra labai pasenę, išleisti bene prieš 30 metų. Žmogui reikia prisitaikyti prie programos kalbos, o tai yra sudėtinga. Jau gal 20 metų egzistuoja programų kalbos, kurios yra daug natūralesnės žmogaus kalbai. Vietoj to, kad tektų skųstis: oi, aš čia nepadėjau kabliataškio ir man niekas nebeveikia, galima naudoti programas, kurios jūsų klausys. Tada žmogus netampa kompiuterinės sistemos įkaitu“, - pasakojo V. Kabošis.
 
Anot V. Kabošiaus, dabartiniams studentams, kurie susidomėjo informatiko specialybe, nebūtina mesti dabartines studijas, iš karto stoti į universitetą ir visą savo gyvenimą pašvęsti programavimui, nes savo žinias gilinti galima ir internetu.
 
„Dabar galima tiesiog pradėti skaitinėtis, žiūrėti, ar tau yra smalsu, kas ten vyksta iš tikrųjų vyksta, ar tai yra įdomu. Iki profesionalaus informatiko statuso atveda būtent smalsumas. Nereikia įsivaizduoti, kad programuotojas turi būti kažkoks matematikos ar informatikos genijus. Reikia ir paprastų darbuotojų, kurie palaipsniui įgyja patirties ir tampa savo srities specialistais“, - pasakojo V. Kabošis.
 
DELFI: http://mokslas.delfi.lt/technologijos/programuotojas-truksta-dirbanciu-ir-uz-10-000-litu-per-menesi.d?id=61253993#ixzz2RkjEHZgM

Seminaras besidomintiems sveikata,
šį antradienį Vilniuje 18.30 Panoramos viešbutyje, konferencijų salėje.
Reikalinga išankstinė registracija į AŽ.

Tai ir perduok gryną kalbą. Niekas tavęs neverčia kalbėti anglizmais. Niekas. Kaip pats įprasi/išmoksi - taip ir kalbėsi. Mokykloje kalbėti moko švaria, tvarkinga ir gražia lietuvių kalba, tokia, kokia yra patvirtinta kalbos komisijos, pagal visas taisykles. O ką kiekvienas pasiima - tai čia asmeninis reikalas.
Be jokios abejonės reikia siekti, kad kiekvienas pasiimtų kuo daugiau ir išmoktų kuo švaresnę lietuvių kalbą. Tačiau čia vėl gi niekaip neprikiši užsienio ar vakarų kultūros, anglų kalbos blogumo ar kitko.
 
Prisitaikyti turime išmokti. Pasaulis kupinas tiek krūvos kalbų (suskaičiuojama iki 7 tūkst su dialektais), tiek kultūrų, tiek nuomonių, skirtingų žmonių. Norint su visais sugyventi reikia prisitaikyti. Ir tą turi daryti kiekvienas. Prisitaikyti turi ir kalba. Jau rašiau panašiai viename komentare šiame forume. Kalba negali nuolatos likti tokia pati. Ji turi keistis kartu su žmonėmis ir pasauliu, tačiau turi išlaikyti savo pagrindą. Nieko tokio, jeigu joje atsiranda naujų negirdėtų žodžių, jeigu jie yra paremti lietuvių kalbos taisyklėmis, visu pagrindu. Tokiu atveju kalba tampa turtingesnė, jai atsiranda mažiau galimybių išnykti. Mat kuo kalbą labiau naudosi - tuo ji bus vertingesnė. Todėl anglų k. artimiausiu metu tikrai neišnyks, nes ją naudoja krūva žmonių ir pirmieji žodžiai, kurie atsiranda, atsiranda būtent joje (taip, būna išimčių). Todėl svarbiausias dalykas, kurį mes, kaip lietuviai, turime užtikrinti yra tas, kad mūsų kalba būtų vartojama kuo plačiau, kad ji nuolatos sektų pagrindinių pasaulio kalbų tendencijas, nuo jų neatsiliktų ir būtų moderni. Toks turi būti siekis. O ne kažką kažkam drausti, nusiteikti prieš kitas kalbas ir užsidarius kambaryje skaityti Maironio eilėraščius.

Tamstos slapyvardis – angliškas. Viešo, lietuviško [geriausio Lietuvoje] forumo moderatorių komandos nario slapyvardis – angliškas! Negana to, miestas parašytas kirilica...
 
Grazhynkite lietuvibe!

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_prizes_for_evidence_of_the_paranormal
 
Pateik gal tu savo faktus ir isvadas mokslininku bendruomenei, susizersi daug pinigu ir dar nobelio premija gausi,
 
 
Turbut bleiro ragana pazejai ir isivaizduoji dabar kaip visur bauai gyvena.
 
 
Irodineti nieko nereikia, nes mastanti asmenybe galvoja kitaip.
 
Kai kazkas kazka teigia, jis turi pateikti irodymu, kuo neitiketinesnis teiginys, tuo daugiau irodymu reikes. Jeigu pasakysi, kad siandien matei automobili, patikesiu neprases jokiu irodymu, bet jeigu pradesi kalbeti apie skraidanti automobili, kuris liepe gerti jo tepala ir garbinti duslintuva, noreciau bent siokiu tokiu irodymu. "Dievo" atveju, jokiu irodymu nera, ka tikintieji turi tai pasakos, isgalvotu istoriju rasliavos ir paciu sugeneruotos nesamones (kaip ensteino istorija, jezaus drobule ir pan.)
 
Gali irodyti, kad dzeuso nera? O, kad plutono branduolyje nera tavo klono, kuris garbina hitleri?
 
http://en.wikipedia.org/wiki/Legal_burden_of_proof
 
Visa ktia puikiai paaiskina YT video papostintas anksciau, end of story.

Neblėsta populiarimas. Fb- tai Milijardinė kompanija, siūlanti ne tik bendravimą, bet, mums, kaip reklamuotojams - viena iš pagrindinių marketingo būdų. Dėl privatumo, yra nustatymai kad galima paslėpti savo anketa ir t.t. nuo kitų. Tad jokie tėvai nematys.

Ta prasme populiarumas mažėja tarp paauglių. Jie nenori ten dalyvauti, nes tėvai gali juos lengvai ciokinti, todėl trūksta privatumo.
Aš asmeniškai būdamas paaugliu irgi nenorėčiau registruotis į facebook, jeigu ten būtų mano tėvai ir matytų su kuo bendrauju, ką rašau ir panašiai.
 
Tai visiškai nereiškia, jog Facebook žlunga

Žiauriausiai, kad tikintiems nepaprieštarausi. Jeigu savo mamai pasakau kanors blogo apie kunigus, dievus ir t.t. - lauk bėdos. O man jie ištikrūju yra kvailiai tai kodėl tai turiu slėpti? Pamenu gulėjau ligoninei, atėjo kunigas ar kas ten (tiksliai nežinau, bet iš tų dievų parapijos) išsitrauke kažkoki buteliuka kuris man buvo panašus į tą aparatą iš filmo ,,Vyrai juodais drabužiais`` kur apšvitina ir dingsta atmintis. ;D Na ir žodžiu sau po nosim man neaiškiai kalba kažką pradėjo murmėti (realiai man jis buvo panašus į šetono apsėsta) pradėjo pilstiti ta savo vandeni ir tada galutinai supratau, kad jie yra kvailiai, bet dar didesni kvailiai yra tie kas jais tiki. (Neįsižeiskite)
 
Man pavyzdžiui pikta, kad niekas negarbina manęs, o gal aš irgi esu dievas, bet jeigu taip išsireikščiau mane visi išjuoktu, o kai tai sako kažkokie idijotai apsivilke juokingais kostiumais tai tampa šventa tiesa ir niekas neabejoja jų kalbomis.
 
Kodėl reikia užpirkinėti mišias, kodėl reikia aukoti pinigus dievams, kodėl jiems reikia duoti pinigu? Šventas dalykas už pinigus.
 
Kuom geriau ar šviesiau gyvena tikintis? Kad jis save mulkina? Kad jam palengvėja pasimeldus ir taip vėlgi save mulkina?
 
21 amžius civilizuotas pasaulis, bet į šitas nesąmones vistiek tikima..

URL: http://www.maikomanija.lt
Kategorija: Unikalūs marškinėliai, džemperiai ir kitos prekės.
 
Elektroninė parduotuvė su daugiau nei 2000 unikalių marškinėlių dizainų. Taip pat galite padaryti ir savo norimą užrašą ar nuotrauką ant marškinėlių.
 
Jeigu manote kad šis puslapis yra metų startas. Pabalsuokite už mus Login.lt
http://www.login.lt/apdovanojimai/nominacijos?id=581
 
http://www.login.lt/files/nominations/1/file_581_1.jpg?1364667877252

Tai nes pačioje pabaigoje vėl atidarai kodo bloką.