Prieš keletą dienų grįžau iš vieno sambūrio ir teko apturėti pokalbį su keliais jaunais (18-25m) abstinentais, kurie negeria nė lašo (nė šampano esant progai). Jų teigimu, tarp savo amžiaus žmonių (iki 25m) jie yra kaip ir smerkiami, visaip vadinami. Man labai įdomu sužinoti, ar mūsų visuomenė (ypač jaunimas) yra taip degradavęs, kad turi šaipytis iš negeriančių žmonių? Kaip jūs vertinate tokį jaunimo elgesį?
Asmeniškai man yra šlykštu žiūrėti į geriantį jaunimą (kalbu iki 18m). Pats esu išgeriantis, bet jau antrą mėnesį stengiuosi negerti (ir tai puikiai pavyksta - paskutinis balius prasėdėtas su coca cola rankose).
Užvedžiau šią temą skype pokalbyje su keliais asmenimis, žinutės: "negeria tik d*chai", "geria visi mldc", "prisigerti yra zjbs".
Atsiprašau, jei mes nematome nuostabaus gyvenimo blaiviomis akimis, esame idiotai. Ir jokių būdu nesakau, kad nereikia negerti, aš kalbu apie tuos pyplius, kurie prigeria bent 2-3 kartus per savaitę. Ech, graudu žiūrėti.
Mano abejonių tarp keleto labai panašių profesijų problema yra ta, kad aš bijau nepataikyti, ten kur man labiausiai tiktų. Visada žinojau, kad siesiu save su mokslu, ypatingai biologiniais mokslais, bet iki šiolkremtu lyg ir paskutinį etapą, kurią būtent sritį pasirinkti. Apytiksliai jau ir žinau, dėl šios srities buvau Kaune, klausiau paskaitų tos srities žmonių, iš to ką naujo išmokau rašiau egzaminą, paaukojau laiką, kad įsitikinčiau, jog ateityje man nekils klausimų : "Wtf I am doing here" . Aš irgi tos pačios nuomonės, kad pirmiausia turi dirbti darbą, kuris būtų ir tavo hobis. Tuo būdu gal ir pinigų uždirbsi, bet man jų reikia tik tiek, kad gyventi kukliai, o kiekviena diena būtų vis kitokia, nes tikiu jog mokslas yra ta sritis, kur kasdien yra kažkas naujo. Geras postas. Thumbs up.
Kaip ir kiekvieną mielą darbo dieną ponas Justas praleidžia rytą prie radijo imtuvo, klausydamasis LRT radijo stoties balso. Vakar, kaip ir kiekvieną trečiadienį, eterį okupavo šaunioji Z. Kelmickaitė ir užvedė aštrią diskusiją - kodėl Lietuvoje (o gal ne tik?) jaunuoliui sunku rasti darbą. Atrodo, tai iki stuburo smegenų įstrigusi tema. Teisingai, tačiau būtina akcentuoti vieno universiteto atstovo žodžius, kuriuose nurodyta bent jau trečdalis faktų, kodėl diplomuoti jaunuoliai neranda darbo. Ir kaip tie žodžiai skamba? Kas atspės? Manau, kad niekas neatspės. Ogi aš jų ir nesakysiu. Kol kas.
Šia žinute galbūt griaunu šio forumo prasmę, tačiau pasakysiu atvirai, remdamasis didžių (daug pasiekusių) žmonių patirtimi: kuo mažiau svajosi, galvosi, mąstysi apie pinigus - tuo daugiau jų turėsi. Ir tai yra ne kažkokia nesąmonė, o visiška realybė. Nors ir nemėgstu daug kalbėti apie save, bet prisipažinsiu, kad galvojau galvojau apie pinigus, bet. Tas galvojimas nebuvo įkomponuotas kiekviename žingsnyje, nesiekiau iš kiekvienos idėjos naudos - aplamai, dauguma mano idėjų yra išmąstytos ne dėl uždarbio, o dėl savęs. Ir tas galvojimas apie pinigus būdavo galbūt kokį kartą per mėnesį, atsigulus po sunkios darbo dienos į lovą. Tai net ne galvojimas, o tiesiog svajojimas. Svajojimas apie gerą namą ir pan. Kaip daugelis žino, svajotojams [su tikslu] yra daug lengviau siekti tikslo nei paprastiems žmonėms, kurių lūpose atsispindi žodžiai: vai, ateis ta diena ir rasiu, o dabar aš išgersiu. Kuomet ateis bus tas lemtingas darbo paieškos metas, tas pats žmogus liūdnai niūniuos: vai, nerandu darbo...
Paminėsiu vieno uždarbiečio mintį: Ar jūs pritariate šiam jaunuoliui? Ar aš pritariu? Dieve (jei toks esi), kad daugiau tokių žmonigalvių (atleiskite už išsireiškimą) būtų! Pinigai yra mylimo darbo ir didelių pastangų rezultatas. Iš to net gi galima išvesti formulę: mylima sritis + didelės pastangos = pinigai. Ar skaitydami šią, trečią, pastraipą, jūs vis dar galvojate apie pinigus?
Paminėsiu to paties uždarbiečio mintį: Pyk - nepyk, mielas kolega, bet čia tu padarei faktinę savo ateities (egzistencijos) klaidą! Tu galvoji apie pinigus! Kas būtų, jei kiekvienas mielas žmogus, vos tik pradėjęs dirbti, galvotų apie pinigus? Ogi paprastas dalykas įvyktų - smarkiai sumažėtų darbo kokybė. Grįžtant prie citatos, taipogi ir pagirsiu autorių: gerai baigta mokykla - gerai baigtas universitetas. Ir STOP! Paskutiniame teiginyje: "susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti" privaloma išbraukti žodį "gerą". Kodėl? Todėl, kad tau reikia tiesiog darbo. Minėdamas "gerą darbą" kasi sau duobę. Mes vėl grįžtame prie minties, kad neturime galvoti apie tai, kas mums duos finansinės naudos.
O štai čia mano mylimo (nesupraskite blogai) ir gerbiamo nario, kuris užsiima IT, nuomonė: Čia tiktų posakis: nemesk kelio dėl takelio. Vis dėl to, jeigu teiginyje "lėkti iš lietuvos" turima galvoje, kad išvykti studijuoti į kitą šalį, neturiu nieko prieš - tai net gi naudinga. Dabar pasamprotaukime apie užsienį:
Ir aš būsiu lietuvis, Ir čia ir tenais, Bet nebūsiu turtingas - Čianai, Lietuvoj
Nors kiek ir pažeidėme savo taisyklę - nekalbėti apie pinigus, tačiau kartais taisykles reikia laužyti, norint kažką įrodyti. Taigi, mielieji emigrantai, mūsų džentelmenai, ar jūs daug uždirbate? Taip, galbūt ir daug (juk dažnas grįžtate pilnomis kišenėmis), tačiau ar lengvai? Kiek žinau, ne vienas grįžta su prasta sveikata. Beto, ar jums patinka tas darbas? Daugeliui, manau, pakrypčiotų galvomis. O dabar paklausiu daug siekusių, apie pinigus negalvojusių žmonių, kurių didžioji dalis dabar leidžia atsikvėpti: ar daug uždirbate? Ar jums patinka jūsų darbas? Manau, kad į visus klausimus būtų teigiamas atsakymas. Tik teigiamas.
http://www.blogas.lt/uploads/r/rosyta/230912.jpg
Kad nepagalvotumėte, jog aš tik samprotauju, padovanosiu jums gaivų lietų, pirmą patarimą, kurį pats paskyriau viršuje esančios citatos autoriui: Vėl gi grįžkime prie savo blevyzgų: toks dalykas, kaip čia uždirbsiu daug, ten uždirbsiu mažai - neegzistuoja. Vienintelė problema, su kuria tikrai gali rimtas žmogus susidurti uždarbiaudamas, yra nurodyta šioje mano paties rašytoje citatoje: Kaip matote patys, čia yra kalbama apie labai didelius lūkesčius. Apie tai, kas parašyta toje citatoje, mes neturime teisės galvoti tol, kol nepasiekėme tos ribos, kuomet mūsų gimtoji šalis būtų per silpna susidoroti su mūsų pagimdyta idėja.
Taigi, pradedame gilintis į šios žinutės sentenciją. Viskas, ką aš jums noriu pasakyti, yra tai: ne apie pinigus mes turime galvoti, o apie savo protą ir atlyginimo suma priklauso ne nuo šalies, srities ar darbdavio, o nuo paties TAVĘS. Vietoje to, kad mes galvotume apie pinigus, verčiau praturtinkime savo žinias, nes tos žinios mums ir suteiks tai, apie ką galvoti yra sakyčiau... Nuodėminga.
Pats laikas suprasti, kas yra žinios ir kada mums žinios yra naudingos. Turbūt visi pritariate, kad mokykla ir universitetas yra standartiniai mokymo objektai, kuriuose įgauname tvirtą įvairių žinių, bet silpną savo srities, profilį. Sakydamas, kad mes turime gilinti savo žinias, turiu galvoje ne plėsti savo bendrąjį profilį, o stiprinti savo srities žinias. O čia pateikiu faktą: tie, kurie daug laisvo laiko praleidžia sąžiningai "kraudamiesi" žinias savo mėgiamai profesijai (kurie žino, kuo nori būti), pasiekia daug daugiau nei tie, kurie mokyklose gauna aukštus įvertinimus, tačiau laisvalaikį švaisto į visas puses ir nelabai susigaudo savo ateities požiūryje. Ir tai yra neginčytinas faktas - apmėtykite mane muilu, "išmaudykite" sniega - aš vistiek sakysiu tą patį. Žinoma, visada yra išimčių: pasiseka ir tiems ir kitiems, pasiseka net kas dieną mąstantiems apie pinigus, tačiau čia yra savotiški niuansai - galbūt turtingi tėvai ar pan. Tačiau, pinigai neprideda žinių. Pinigai atima žinias.
Štai radau dar vieną savo paties parašytą šiurkščią, bet prasmingą tiesą: Nepaminėjau to, kad sėkmingas gyvenimas - tai skausmingas gyvenimas. Yra sakoma: per kančias į žvaigždes. Joks žmogus nepasiekia daug gulėdamas lovoje galvodamas apie pinigus. Būna laimės kūdikių, kurie laimi loterijose - tai tiesiog sėkmė. Puiku, jeigu jūs dalyvaujate loterijose - tai tik sveikintinas žingsnis. Tiesa, nepamirškite tokio dalyko, kad loterijos sukurtos tokiu principu, kad bet kokiu atveju pralobsta ne lošėjai, o loterijos vadovai (jei tu ir laimėsi milijoną, loterijos fonde bus 10 kartų didesnė suma sukrauta tiesiog iš nesėkmingų žmonių). Grįžtant prie temos, noriu paminėti, kad mes kiekvienas turime, tiesiog privalome atrasti savo mylimą sritį. Vienam tai lengva, kitam sunku. Štai aš jau būdamas 14 metų žinojau, kad gyvenimą siesiu su IT - dabar man 19 metų ir mano mąstysenoje yra tik vienas pokytis dėl savo profesijos: aš dar labiau noriu siekti kažko siekti IT nei būdamas 14 metų. IT nėra lengvas dalykas, kolega Washkys yra pasakęs, kad IT čia ne mokslai, o technologijos lemia žinių gausą. Svarbiausia bet kokio IT specialisto paskirtis yra gebėti greitai ir tinkamai rasti reikiamą informaciją, nes informacijos apie IT yra tiek daug, kad jai apdoroti neužtektų nei 100 žmonių galvų. BET. Reikia mokytis, reikia siekti - konkurencija vis dėl to yra ir kiekviena tinkamai išnaudota minutė reiškia labai daug. Aš dievinu tokius žmones, kurie "kapstytis" savos profesijos link pradeda jau paauglystėje. Jei jie tai daro sąžiningai ir uoliai, 90proc. tikimybė, kad jei jie nueis tinkamu keliu, jie pasieks labai daug.
Visiškai kita kalba apie vadinamus invalidus (esu girdėjęs tokią nuomonę iš vieno mokslininko apie jaunuolius, kurie baigę mokyklą nežino ko nori ir kur "stoti", tad renkasi populiariausias specialybes). Tokius žmones aš vadinu tiesiog nesėkmingais žmonėmis. Jie nežino nieko: nei savo, nei aplinkinių žmonių vertės. Rinktis specialybę "iš oro" žvalgantis į populiariausias specialybes yra paskutinis žingsnis nedarbingumo diplomo link (taip aš vadinu diplomą, kuomet žmogus su juo negauna darbo). Kodėl tokie žmonės neranda darbo? Būkime optimistai, tokius variantus "iš oro" renkasi nemąstantys žmonės, kurie galvoja, jog tuos 3-6 metus lengvai "atsėdės" kursuose ir susiras darbą. Jie neįdeda jokių pastangų, mokosi standartiškai, o mes žinome, kad standartiškas mokymasis šiais laikais neduos nieko - nori daug pasiekti, tuomet mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis.
Štai populiariausios specialybės: vadyba, teisė, ekonomika, psichologija... Ir kas iš to? Žinote, kodėl jos populiariausios? Nes egzistuoja ta nesveika banga, kuomet vienais metais įstojo daug, galbūt protingų ir žinančių ko nori, abiturientų, o sekančiais metais tos pačios specialybės link pradėjo pulti nemąstančių abiturientų pulkas, pamatę, jog tai populiariausia specialybė! Dar vienas niuansas, kodėl neranda to darbo - tai elementarus atvejis, kuomet trūksta darbo vietų. O darbo vietų trūksta tik neišmanėliams. Žmogų su gera galva gali priimti ir į užpildytą darbo rinką. Žinoma, teisė, vadyba ir pan., yra tokios disciplinos, kur reikia ir patirties, tačiau žmogui su gera galva patirties netrūks. Gera galva yra ne ta galva, kuri mokykloje gali mokytis aukštais balais ir nieko daugiau, o ta galva, kuri geba pažinti save ir žino, kas yra teisinga, o kas ne.
Vėl grįšiu prie savęs ir paminėsiu trumpą savo istoriją. O man pinigai buvo šlykštūs. Mano tikslas buvo tobulėti. Pakakdavo sugadinti kompiuterį, o po to jį taisyti, kad gebėčiau susigaudyti - ogi kas yra kas. Atėjo laikas, kuomet žmonės pradėjo kreiptis pagalbos į mane, nors aš nė nesisiūlydavau. Taip žmonių gausa vis didėjo, didėjo, kol nusprendžiau viską oficializuoti. Įkūriau servisą, daug projektų susijusių su servisu, tačiau apie pinigus aš negalvojau. Net ir dabar, turėdamas darbą tiesą pasakius geroje įmonėje, taip pat dirbdamas savo servise, aš neskaičiuoju pinigų - didžiąją dalį jų taupau (turbūt velniai žino kam), aš stengiuosi niekada negalvoti apie tuos pinigus, o tiesiog pasinerti į darbą. Galvojimas apie pinigus yra atvirkščiai proporcingas pinigų kiekiui.
Ir , nustokite galvoti apie pelningas idėjas. Jūs esate lyg perdirbimo aparatas: į jūsų galvą ateina nepelninga idėja >> savo žinių pagalba ir didelėmis pastangomis idėją paverčiate pelninga.
Ir tai, ką pasakė universiteto atstovas (atkelta iš pirmos pastraipos): kiekvienas žmogus tik savo dėka patiria pokylius ar nuosmukius - niekas kitas nekaltas dėl to, kad žmogus neranda darbo, tik jis pats. Ši mintis yra gili, bet teisinga. Dar vienas aspektas, kurį paprėžė tas žmogus (gaila, neprisimenu pavardės): jaunuoliai tiesiog per daug galvoja apie pinigus ir per daug įvertina save.
Aš esy laimingas dėl tų žmonių, kurie siekia tikslo negalvodami apie finansinę naudą, o tiesiog mylėdami savo darbą. Mes kiekvienas privalome gerbti savo protą, o ne pinigus. Protu, o ne užpakaliu mes uždirbame pinigus. Susimąstykime savo ateitimi :)
Sveiki forumiečiai, kadangi matau kad yra nemažai temų, kurios kuriamos net ne dienomis o valandomis, ir žmonės neapsisprendžia/nežino kokį kompiuterį rinktis, pirkti, o gal pirkti jau surinktą? Taigi bandysiu pagelbėti, gal kažkas ras ką nors naujo, gal prisimins ką buvo skaitę, bet užmiršę, taigi pradėkim.
Manyčiau viena pagrindinių dalių, kuri nulems kompiuterio tarnavimo/naudojimo laiką. Taigi ką reiktų žinoti, jį rinktis, visgi sąrašas jų didėja tiesiog dienomis. Pagal ką nuspresti man reikia Intel pentium, AMD bulldozer, gal AMD APU, o gal rinktis Intel i3 i5 arba i7? Pirmiausia reikia nuspręsti kiek pinigų žadam išleisti kompiuteriui. Senesni procesoriais su senesnėmis technologijomis visada bus pigesni, tačiau tai nereiškia, kad jie bus ypač lėti ir dažnai ges. Procesoriais tokia dalis, kuri realiai niekada negenda, kol nėra mechaniškai sugadinami.
Procesoriui tūrėtumėme skirti nuo 20 iki 40% nustatytos sumos, priklausomai kam bus naudojamas kompiuteris. Branduolių kiekis nevisada nusako kompiuterio galingumą. Jei lygintume AMD-FX 8150 (kuris yra aštuonių branduolių), tai jo sparta prilygsta trečios kartos (Ivy bridge) i5 procesoriams (pvz 3570k kuris yra keturių branduolių), bei atsilieka nuo antros kartos (Sandy bridge-E) modelio 2600K kuris tiap pat turi tik keturis branduolius, tačiau turi "multi thread" funkciją kuri leidžia procesoriui įvairius skaičiavimus bei veiksmus atlikti apie 30-40% greičiau.
Labai reikalingas dalykas kompiuterį naudojant įvairioms programoms, modeliavmui, įvairių formulių skaičiavimams, bei kitoms, daug resusrsų reikalaujančioms programoms.' Kaip tai veikia? Jei kompiuteris turi 4 branduolius su turbo boost technologija, tačiau programa išnaudoja tik vieną branduolį, o kitiems branduoliams esant ramybės būsenoje, visa papildoma energija bei sparta skiriama tam vienam branduoliui, kuris yra ypač apkrautas. Rezultate taip gauname greičiau atliktus veiksmus, apskaičiuotus duomenis.
Kitas žingsnis renkantis procesorių, butų atkreipti dėmesį, į modelių numeraciją ir jų specifikacijas.
Gerai, visiškai pasimečiau, nieko nebesuprantu, tai KĄ man rinktis? Juk tų modelių tiek daug..
Nuoroda, kuri padės suprasti intel procesorių pavadinimų reikšmes, kad visa tai nebeatrodytų tamsus miškas. http://www.intel.com/content/www/us/en/processors/processor-numbers.html
Pirmasis skaičius reiškia, jog tai antros kartos procesorius, toliau einantys trys skaičiai nurodo SKU (procesorio numerį), bei poto einanti raidė rodo procesoriaus išskirtines savybes. Pvz: i7-2600K, rodo, jog tai antros kartos Procesorius, aukštos numeracijos procesorius, o raidelė K rodo, jog procesorius yra "atrakintas", kitaip sakant, jį galima greitinti, įvairiai keisti voltažus, ir taip gauti dar greitesnį procesoriaus veikimą. Jei procesorisu yra be K raidelės, jo greitinimas yra labai ribotas, ir vargu ar išgausit bent 10% procesoriaus prieaugį.
Klausimas tas pats.. :| Tai ką rinktis?
viską susumavus, paprasti patarimai iš mano pusės ką pasirinkti(iš anksto atsiprašau AMD fan'ų nes rinksiu pagrinde Intel):
Kompiuteris bus skirtas namams, jokių sunkių programų, tiesiog internetas, skype, office ir kitos programos: Intel Celeron, bei Pentium procesoriai: pvz: Intel Celeron G530 arba Intel Pentium G850 Taip kompiuterio bendra kaina nesieks nei 800lt ;)
Kompiuteris skirtas žaidimams, bet kuo pigiau: Rekomenduočiau rinktis iš AMD APU procesorių serijos, nes šie procesoriai jau turi keturis branduolius (užteks ilgam), bei stiprią integruotą vaizdo plokštę (stipresnę, nei intel HD) Tokio kompiuterio galutinė komplėktacija gali tilpti pilnai į tūkstantį litų, tačiau dabartiniai žaidimai pasijungs visi, o ir žaisti bus galima tikrai neblogai (35-40fps) ant HD ir maksimalių nustatymų.
Kompiuteris skirtas žaidimams, bet reikalinga sparta: Patarimas vienas i3-2120 Šios procesoriaus pilnai užteks žaisti dabartinius, bei ateinančius žaidimus (porai metų). Taip pat galite apsvarstyti ir AMD athlon x2.
Kompiuteris skirtas naujausiems žaidimams, investicija į ateitį: patarimas rinktis iš antros ar trečios kartos i5 procesorių: Pats rekomenduočiau pigesnį i5-2320 arba brangesnį i5-3570 Arba tesiog imti atrakintą i5-2500k ir jį spartinti.
Šiuo metu dėti brangesnių procesorių, kai bus žaidžiami žaidimai, papraščiausiai neverta, nes technologijos atpigs, o šių procesorių užteks pilnai 3-4 metam į priekį su naujausiom vaizdo plokštėmis. Galutinė kompiuterio komplektacija gali būti nuo 1800lt iki 3200lt.
Kompiuteris skirtas namams, daug programų veiks vienu metu, reikią atlikti video montažą, ar kurti 3d modeliavimą, AutoCad brėžiniai: Vienareikšmiškai i7 procesoriai, antros arba trečios kartos: Mano rekomendacija imti ekonomiškesnį, tačiau jau užsitarnavusį pagarbos i7-2600K, ir jį
, arba imti trečios kartos i7-3770K ir jį taip pat truputį paspartinti.Kompiuterio galutinė komplektacija šiuo atveju gali kainuoti daugiau nei 3 tūkstančiai litų.
Jei Kompiuteris bus skirtas profesionaliam darbui, bus atliekami dideli skaičiavimai, redaguojamos blu-ray kokybės vaizdo reportažai, filmai ir naudojama kita profesionali įranga, rekomenduoju imti pigesnį modelį i7-3930k arba brangesnį 3960k extreme. Svarstant apie tokių stiprių procesorių naudojimą, vertėtų pradėti galvoti ir apie serveriams skirtą techniką intel xeon e5 Tokio kompiuterio komplektacija manau galutinė bus nemažesnė nei 5-6 tūkstančiai.
Taigi reiktų nuspręsti kaip vėdinsime mūsų pasirinktą procesorių. Pabandysiu apžvelgi aušintuvų kokybės ir kainos santykį.
(1 variantas) Taigi nusprendėme pasirinkti paprastą procesorių, namams, naršymui, žaidimams. Jei procesorius be K raidės (neatrakintas), netūrėtume perdaug jaudintis jog jis perkais, ir sudegs/suges.. BET, jei mes pirkome procesorių, ir jį pasijungę girdime burzgimą, šniokštimą ar kitokį nemalonų procesoriaus aušintuvo skleidžiamą garsą, reikia imti kitą aušintuvą. Kokį pasirinkti? Siūlyčiau pasirinkti pigų aušintuvą, nes skirti tam perdaug pinigų taip pat neverta.
Pasirinkimas tiap pat prasideda nuo aušintuvo tvirtinimo. Jei mes pirkome Intel i3/i5/i7 serijos procesorių, matome jog jie naudoja LGA 1155 jungtį (šios jungties aušintuvai naudoja H2 tvirtinimus (pvz: Cooler Master cooler Hyper TX3 EVO 1366/1156/1155/775/FM1/AM3+/AM3/AM2+/AM2 matome jog pirmiausia eina aušintuvo modelis, po to eina tvirtinimas. mūsų procesorius naudoja LGA 1155 jungtš, kaip matome aprašyme yra 1155 numeriukas, vadinasi esame tikri, jog šis aušintuvas kuo puikiausiai tiks į aušintuvui skirtas skyles.)
Taigi skirkime aušintuvui nuo 50iki 80 ar 100lt, būsime tikri, jog aušintuvas tikrai atliks savo darbą geriau už prie procesoriaus pridėtą aušintuvą.
Mano pasiūlymai: 1 2 3
Brangesnių aušintuvų imti neverta, kadangi procesorius tikrai nekais tiek, jog reiktų kažko stipresnio. (juolab jei imate 3 kartos Intel i5/i7. Jie kaista dar mažiau).
(2 variantas) Pasirinkome stiprų procesorių darbui, žaidimams, ir profesonialiam darbui, o gal tiesiog pasirinkote procesorių su K raide (atrakintą), ir ruošiamės jį spartinti. Tokiu atveju, procesoriaus aušintuvo kaina kyla su lyg spartinimo dažniu. Imsiu konkretų PVZ: tarkime pasirinkome antros kartos i5-2500K, kuris veiks 3.3 Ghz dažniu, ir mes ruošiamės jį spartinti iki 4Ghz. Papildomi 700 Mhz mums skleis papildomą šilumą per tą patį laiko tarpą, vadinasi mes turime pasirinkti aušintuvą kuris sugebės išskaidydi didesnį kiekį šilumos, pvz : 1 2 3
Tačiau jei mes ruošiamės procesorių "spausti" iki maksimumo, mes turime skirti daugiau pinigų aušintuvams. PVZ: 1 2 3
Visi šie pasirinkimai su vandeniniu aušinimu, tačiau nesijaudinkite, jums nereikės nieko pilti, pirkti papildomų detalių, ar kažko koreguoti. Viskas sandariai uždaryta, užpildyta, ir paruošta naudoti.
P.S. Jei visdėlto norite aušinimo oru, rekomenduočiau rinktis Noctua firmos aušintuvus, tik jie dirbs tyliai, ir tuo pat matu išskaidys daug šilumos.
Taigi išsirinkome procesorių, aušintuvą, tačiau reikia ir juos sujungti kartu. Tvirtinant procesoriaus aušintuvą, reikia patepti procesorių termopasta, kad šilumos kiekis nesikauptų ant procesoriaus viršaus, o būtų perduodamas į aušintuvą. Kurį gi pasirinkti?
Patarimas: nenaudokite termopastos, kuri būna pridėta prie originalaus Intel aušintuvo. Geriausias pavyzdys, kodėl nereiktų naudoti, pvz pirktas naujas intel i3 (pigus kompiuteris iki 1500lt), ir jungtas su jau pridėta termopasta bei aušintuvu. Procesoriaus temperatūra užkilo iki 45-50 laipsnių ramybės būsenoje. Tai yra perdaug! Net minimali investicija (5 litai už termopastą manau nėra perdaug), numušo šia temperatūrą nuo 45-50 iki 22-23 laipsnių. Štai ir normali procesoriaus temperatūra net naudojant originalų Intel aušintuvą.
Kokią termopastą pasirinkti? Kuri yra gi geriausia? :|
Vienareikšmio pasakymo kuri yra geriausia nėra ir kogero nelabai bus, nes informacija, bei nuolat daromi testai rodo daugiau ar mažiau kintamą temperatūrą. Visgi lyderius galime išskirti iš lentelės. http://img41.imageshack.us/img41/4614/zzzzzznr.jpg
Patarimas: jei naudojate pridėtą aušintuvą prie Intel procesorių, tiks betkokia termopasta (nors už 5-7lt). Jei Perkate aušintuvą iki 150lt, ir nesiruošiate "perdaug" spausti procesorių iki limitų, tiks termopasta pridėta prie aušintuvo (taip, visada gausime mažą pakelį ar tūbelę). Jei pirksite vandens aušintuvą (tarkime corsair H50/H70/H80/H100), Reiktų pirkti geresnę termopastą (Arctic Silver 5, Antec formula 5, Noctua NT-H1). Jei pirksite Noctua procesoriaus aušintuvą (net ir NH-D14), naudokite pridėtą termopastą. Taip gausite geriausias temperatūras.
P.S. Vidutinės Intel i3/i5/7 procesorių temperatūros netūrėtų viršyti: ramybės būsenoje (neapkrautas procesorius) - 40C, Apkrautas - 85C. Geros i3/i5/i7 procesorių temperatūros: Ramybės būsenoje 22-28 laispniai, Apkrautas procesorius - 55-70 Laipsniai. Jei gaunate kiek didesnes temperatūras, nebijokite, viskas tvarkoje. Jei gaunate mažesnes, puiku! ^_^
Taigi priėjome, prie to, kad reikia išsirinkti Į KĄ dėsime pasirinktą procesorių. Visų pirma, nuo ko reikia pradėti rinktis tai - procesoriaus "lizdas", kokią jungtį naudoja procesorius, tokios jungties turi būti pagrindinė plokštė: pvz visi antros bei trečios kartos procesoriai naudoja LGA 1155 procesoriaus jungtį. Taigi nuėję į el. parduotuvę iškart galime atmesti apie 40 % kitų plokščių, kurios naudoja kitas jungtis. Sekantis klausimas, kuris gali iškilti, kiek gi pinigų reiktų skirti, ir kokią pasirinkti?
Atsakymas visgi kiek paprastesnis, Jei kompiuterio komplektacija neviršiją tūkstančio litų, neverta už motininę plokštę mokėti daugiau nei 150 ar 200lt.
Tačiau vistiek likusių modelių labai daug.. ką pasirinkti?
Čia jau prieiname prie dviejų aspektų ką pasirinkti - ar geresnį gamintoją, ar daugiau funkcijų? Pas daugumą susidariusi nuomonė, jog Asrock (Buvusi Asus dukterinė įmonė) gamina labai prastas, pigias, ir blogai veikiančias motinines plokštes. Na, tai kogero BUVO tiesa, (kai ji dar priklausė Asus gamintojam), dabar ji gamina hi-end motinines plokštes, kurios pagal kokybę bei spartinimo galimybes bei stabilumą prilygsta, bei lenkia net pačius gigantus Gigabite, ar MSI..
Intel visada buvo, yra ir kogero tikrai neapleis pozicijų ties kokybe, todėl Intel motininių plokštės su mažesnėmis funkcijomis turi didesnes kainas, ir yra perkamos dėl aukščiau minėto garantuoto stabilumo.
AŠ PATS, 8 iš 10 renkamų komplektacijų renku su Asrock motinine plokšte, ir dar nėra tekę prašauti. Taip gaunu maximalias funkcijas, privalumus, už mažiausią kainą rinkoje.
Taigi, tarkime išsirinkome Gamintoją, šiuo atveju Asrock (nesu nieko pries Asus Gigabite ar MSI), gauname 14 variantų, o dabar tiesiog tenka išsirinkti sau reikalingas funkcijas, ko mes norime. Matome, kad sąraše turime ne tik H67 bet ir naujesnįB75 lustų rinkinius. JEI rinkomės antros kartos i3/i5 procesorių, rekomenduočiau rinktis H67, kadangi pati plokštė bus pigesnė, ir taip sutaupytus pinigus galėsime panaudoti kitur. Jei rinkomės trečios kartos i5 geriau imti su B75 lustų rinkiniu, taip kompiuterio panaudojimas bus daug universalesnis. Taip gausime ir USB 3.0, ir sata 6gb/s jungtis, ko negausime pasirinkę H67. Jei kalba eina apie i7 procesorių, motininės plokštės kaina taip pat tūrėtų būti ne 150 lt, Jei rinkotės 3770k, sakyčiau motininė plokštė tūrėtų būti bent Z77 lūstų rinkinio Taip gausi visus teikiamus privalumus kuriuos gali pasiulyti Ivy birdge procesoriai.
Vienas iš teikiamų privalumų, kuris leis jums koduoti, perkoduoti, konvertuoti bei kitaip perdaryti video medžiagą (pvz iš DVD disko, norite perkleti į iphone 4 su maksimalia kokybe), taupant laiką.
Štai puikus pavyzdys, kaip ši Intel technologija leidžia taupyti laiką. Tarkim naudojame programą Cyberlink mediaEsspreso ir per ją formatuojame HD kokybės filmą, į formatą, kurį palaikys iphone, ar iPad. Kaip matome, be jokių pagalbų, tiesiogiai suteikus apkrovą procesoriui mes rezultatą gautume po beveik triejų minučių (2:52). Jei panaudojame vaizdo kortą kaip spartintuvą, ir suteikiame apkrovą ir jai, rezultatą gauname daug maž po 1:30, kai tuo tarpu integruota (antros kartos procesoriaus) vaizdo plokštė kuo puikiausiai susidoroja su šia užduotimi greičiau nei per pusę minutės (6 kartus greičiau!).
Tačiau mes jau turime ne tik antros kartos (Sandy bridge) bet jau ir trečios (Ivy bridge) procesorius, kurie mums siūlo dar didesnius greičius, ir dar geresnes technologijas.
Štai pavyzdys, kaip trečios kartos procesorius su integruota vaizdo plokšte išnaudoja daugiau procesoriaus galimybių, ir rezultatą gauname dar geresnį. (dar greičiau apdorojama video informacija, perkoduojami video failai)
Tai norint gautį didesnę sparta video konvertavime, turiu naudoti vidinę vaizdo plokštę, o kaip dėl išorinės? Jei aš naudoju ją?
Na, jei naudojate motininę plokštę su senesniu lustų rinkiniu (pvz H67arba p67), susiduriame su papildomais sunkumais, tam kad naudoti vidinę vaizdo plokštę, turime perkrauti kompiuterį, perkišti kabelį į motininėje plokštėje esantį lizdą, įjungti PC, perkoduoti, ir grįžti veiksmais atgal, tam kad pajungti išorinę vaizdo plokštę. (arba tiesiog naudoti du monitorius vienu metu pajungus per skirtingas jungtis)
Tai čia nesamonė :huh: Ką rinktis tada kad taip nebūtų?
Patarimas - rinkintės lustų rinkinį z68, nes šis lustų rinkinys gali išnaudoti VIRTU teikiamus privalumus.
Tai technologija, leidžianti sujungti privalumus, ir pašalinti minėtus minusus. Virtu technologija leidžia panaudoti vidinę vaizdo plokštę vaizdo kodavimui bei perkodavimui, kaituo tarpu išorinė vaizdo plokštė puikiai pasitarnauja apkraudama didesnės apimities vaizdo užduotis. http://hothardware.com/articleimages/Item1644/VirtuTranscode.png
Asrock XFastLan Dar vienas siūlomų privalumų kuriuos manau realu išnaudoti ir pajusti skirtumą naudojant internetą, žaidžiant žaidimus, ar bendraujant skype (video pokalbiuose ypač) Trumpai tiesiog pasakysiu, jog tai tiesiog Asrock gamintojų naudojama technologija jų motininėse plokštėse, kuri TURI įtaką paprastam vartotojui. Jos pagalba galite kontroliuoti interneto srautus, sumažinti "pingą/lagą/latency" žaidimuose, gauti stabilesnius interneto srautus. http://www.asrock.com/feature/xfastlan/2.jpg
Taip pat pateikiu pilną puslapio nuorodą, kad per daug neišsiplėsti.
Žinoma, Asrock, siūlo daugiau funkcijų, tačiau manau apžvelgti visas neverta, nes realios spartos, jūs galite ir nepajusti :rolleyes:
RAM darbinė atmintis
Tema, kuriai didelio dėmesio nesuteiksiu, nes ir kompiuterio veikimą jie įtakoja pakankamai mažai. Taigi, išsirinkome norimą procesorių, norimą motininę plokštę, laikas išsirinkti Ram darbinę atmintį.
Ką rinktis? pasirinkimas gi didelis..
Taigi visose parinktose variantuose mes turime naujus komponentus, ir mums prireiks DDR3 jungties RAM.
Dėsiu mažiausiai 16GB, geriau būtų 32 gb. Teisingai?.
NE
Šiomis dienomis, kompiuteriai kuriuose yra windows 7, naudojamos stiprios programos, ir stipriai apkraunami, visvien kartais nesugeba išnaudoti net 4 GB ! neapsigaukite. Asmeninė rekomendacija - neverta dėti daugiau nei 8gb ram, nes papraščiausiai to neišnaudosime. 4 ar 8 gb ram yra per akis.
Daug didesnę įtaką daro atminties greitis, nei jos kiekis. http://media.bestofmicro.com/2/0/315000/original/winrar%20memory%20bandwidth.png
Patarimas, renkantis RAM, rinkitės 1333Mhz arba 1600Mhz greičio. Didesnių greičių rinktis neverta jei nenaudojate stiprių procesorių ir neužsiemate labai didelių failų tvarkymais, video redagavimais. Labai trumpai - rinkitės tokius RAM, kur aprašyme rasite CL9, ir 1.5V (svarbiau jei pasirinkote pirmos ar antros kartos i3/i5). Jei norite sužinoti plačiau apie tai ką reiškia CL9 ir 1.5V, ir suprantate angliškai, pasiskaitykite: http://www.hardwaresecrets.com/article/Understanding-RAM-Timings/26
Taigi, konkretūs pavyzdžiai iš mano pusės, ką reikėtų rinktis renkantis kompiuterį:
Kompiuteriui iki 1000lt Kompiuteriui iki 2000lt P.S. bus įdėtas tik vienas kaulas, ateityje galėsite įsidėti dar vieną jei trūks žinoma. Kompiuteriui iki 3000lt Kompiuteriui virš 4000lt
P.S. nesuteikite didelės reikšmės atminties "radiatoriams", kadangi jie nekaistai tiek kad juos reiktų aušinti..
Taigi, kietasis diskas. Ką reikia žinoti perkant, ir kokį pasirinkti?
Patirtis rodo, jog pirkėjai, pirkdami ar surinktą ar dalimis kompiuterį, visiškai dezorientuojasi KOKS tas kietasis diskas yra įdėtas. O ir pardavėjai 90% komplektacijų rašo jog kietasis diskas - 500GB arba 750GB. O apie tai jog tai ar 5600aps ar 7200aps visiškai nutyli. Neaišku ir koks tas modelis, ir kokią vidinę "cache" atmintį turi.
Taigi patarimai perkantiems:
Rinkitės kietuosius diskus su didesnia "cache" atmintimi. "Bet komplektacijoje nerašo gi nieko". Perkant surinktą kompiuterį parduotuvėje ar salone, turite pilną teisę reikalauti atidaryti dėžę ir pasižiūrėti kas viduje (dažniausiai konsultantai iškart atskleidžia kas viduje, kad tik nereiktų atidarinėt).Perkant internetu, prie aprašymo visada būna parašyta. (pvz prie 500gb kietojo disko tūrėtų būti 32 arba 64MB cache). Kuo daugiau cache, tuo geresnis kompiuterio veikimas kraunant mažus failus. Rinkitės didesnių apsisukimų kietuosius diskus. Tai daro didesnę įtaką kompiuterio veikimui, nei cache. Internetinėse parduotuvėse rasie pasirinkimus, kurie siulys nuo 5200rpm, iki 10 000 rpm. Visa tai gerokai įtakos kainą, tačiau didesni apsisukimai lemia didesnį skaitymo bei rašymo greitį. Nepatingėkite pasižiūrėti dominančio HDD testus, puikiai nuspresite patys, kokio būtent HDD jums reikia.
Kita alternatyva kietiesiems diskasm, tai SSD. Asmeniškai, manau labai geras dalykas, jei kompiuteris naudojamas darbo aplinkoje, namuose naršymui, bei nepakeičiamas dalykas loptopuose..
O kodėl SSD geriau nei HDD?
SSD krovimo laikas lygus 0.03ms ir mažiau, kai tuo tarpu HDD suranda failą per 13 ar net 25ms.. tai pastebima net ant 10 metų senumo kompiuterio, kai kompiuteris užkrauna 20 programų per 2 ar 3 sekundes.. Taip pat ir kopijavimo bei skaitymo greičiai yra daug kartų didesni, kas vėlgi suteikia spartesnį kompiuterio naudojimą. Tačiau SSD taip pat turi minusų, viena jų manau svarbiausia būtų kaina. Jei mes už 300lt galime nupirkti apie 1TB talpos diską, mes nupirksim tik ~64gb.. Tačiau SSD kainos dar krenta, technologijos tobulėja, kai tuo tarpu HDD technologijos sustojusios jau apie 10 metų. Viskas kas keičiasi ties HDD tai pagrinde talpos didėjimai (jau pradeda populiarėti hibridiniai SSD cache+HDD kietieji diskai, tačiau populiarumo jie dar nelabai susilaukė. Kitas SSD minusas, tai bsod langai ant windows operacinių, brokuotos siuntos, ir kiti nepatikimi tiekėjų skundai, apie tai kaip viena ar kita motininė plokštė "pykstasi" su SSD..
Bet visgi, patarimai, perkant HDD/SSD:
Kompiuteriui iki 1000lt Kompiuteriui iki 1500lt Žaidimų kompiuteriui už 2000lt Darbo kompiuteriui už 2500lt Profesionaliam darbui skirtam kompiuteriui už 4000+ lt
P.S. Visur, kur parinkau SSD, galima daispirkti ir HDD duomenų kaupimui, tam kad neapkrauti SSD diską šiukšlėmis (bus reikalinga priežiūra).
Vaizdo plokštė http://www.legitreviews.com/images/reviews/1881/gtx680-launch-banner.jpg
Labai greit technologijomis bei išleidžiamų modelių kiekiu, ši informacija pasens, o ir gali būti koreguojama. Vienareikšmio patarimo, kaip išsirinkti geriausią vaizdo plokštę, nėra. Ją galima išsirinkti pačiam, žiūrint įvairias būtent vieno ar kito modelio apžvalgas, palyginimus. Sausa pateikta informacija tikėti neverta. Ir dar šis tas. Vaizdo plokštės atminties kieks, ar tai būtų 1GB ar 2GB ar visi 4GB, nenusako vaizdo plokštės galingumo!
Taigi, susirinkome komponentus, Jei susirinkome kompiuterį namams už 1000lt, paprastoms užduotims, skype pokalbiams ir pan. jums vaizdo plokštės net nereikia (viduje montuojamos vaizdo plokštės bus per akis).
Tačiau, kai mes renkame žaidimų kompiuterį norime išsirinkti kuo geresnę, pigesnę vaizdo plokštę. Šiuo atveju, reiktų atkreipti į vaizdo plokštės veikimo bei geriausią kainos santykį.
Manau šioje skiltyje pateikti savo pasiūlymų net neverta minėti, kadangi dažnai atsiras žmonių, kurie nesutiks su pasiūlymais, siūlys savas, Tei sveikintina ir lauktina. Atraskime geriausius kainos ir veikimo variantus kartu.
Visgi pateikiu SAVUS pasiulymus, kai vaizdo plokštei galime išleisti tam tikrą sumą: iki 170lt (eko)
iki 230lt (eko)
iki 350lt arba 2var. 7750
iki 500lt
iki 750
Na o toliau, jau kaip piniginės jums leidžia.. :) Patariu tik žvilgterti prieš perkant į http://www.videocardbenchmark.net/high_end_gpus.html
sąrašas, pačių galingiausių vaizdo plokščių (realaus veikimo) rezultatai. Tai padės jums susioreantuoti Kokios jums reikia.
Taigi, priėjome prie viso kompiuterio "Maisto". Tikrai didelė dalis žmonių neįsivaizduoja kokios firmos ar kokio galingumo maitinimo šaltinį turi dėžėje.. Perkant surinktą kompiuterį, jo taip pat nepamatysit kur užrašyto. Štai čia mielieji, visi salonai, ir parduotuvės ir "pataupo".. Nors to daryti nevertėtų. Maitinimo blokas svarbi kompiuterio dalis, kuri, jei bus persilpna, gali papraščiausiai sudeginti vieną ar kitą kompiuterio komponentą.. O praktika rodo, jog dažniausiai sudega vaizdo plokštės..
Tai kaip išvengti "blogo" maitinimo bloko?
Nesivaikykite "vatų".. Viena iš didžiausių klaidų, kai žmogus, nusipirkęs 750W maitinimą už 50 ar 60 litų tikisi, jog jis ir tarnaus kaip 750W.. Tačiau apkrovus jį bent 350 ar 450W, jis pradeda "kaukti" aušintuvas, arba dar blogiau, perdega kondensatoriai, ir pajunti svylėsių kvapą.. Laikas remontui.. Kad to nebūtų, rinkitės patikimų firmų maitinimo blokus (corsair, chieftec, aerocool ir kt.
Taigi kita pusė, renkantis maitinimo bloką yra sertifikatai. Jei maitinimas turi bent 80+ sertifikatą, esate garantuotas, jog jis bus testuotas, atlaikantis apkrovas, nepaves, bei efektyviai (daugiau nei 80%) perdirbs elektros energiją.
Taip pat yra 80+ bronzinis sertifikatas, sidabrinis, bei auksinis (pats sertifikatas bei procentalios išraiškos pateiktos lentelėje). Tačiau kainų kategorijos tokių gaminių gerokais skiriasi.
Kitas dalykas į ka reiktų atkreipti dėmesį renkantis maitinimo bloką tai "iš kur susidaro tie vatai" http://www.coolermaster.com/upload/product_feature/gx450_label.jpg Puikus pavyzdys kaip tūrėtų atrodyti 450W maitinimo blokas, kuris bus panaudotas su vaizdo plokšte kuri naudos vieną jungtį(6pin). Reikėtų žiūrėti kuo didesnį 12V išskiriamą amperažą, taip būsime garantuoti, jog 12 voltų "linija" nebijo apkrovų, galėsime įvairiai spartinti vaizdo plokštę bei jungti ne vieną HDD. :)
Asmeniniai pavyzdžiai renkantis maitinimo bloką:
Kompiuteriui iki 1000lt
Kompiuteriui su vaizdo plokšte iki 1500lt
Profesionaliam darbui (stiprus procesorius, tačiau silpna vaizdo ploštė)
Žaidimų kompiuteriui su viena galinga vaizdo plokšte
Žaidimų kompiuteriui su dviem vaizdo plokštėmis
Žaidimų kompiuteriui su triem ar keturiom vaizdo plokštėmis
Korpusas
Taigi atrodo išsirinkome viską, išskyrus korpusą. Čia manau labiausiai iš visų dalių būtent jūsų nuomone nuspresit Kokį korpusą verta pasirinkti.
Renkantis korpusą reikia atsižvelgti į jau pasirinktos motininės plokštės tvirtinimus ar tai būtų mATX, ATX (populiariausias), Full ATX. Taigi radus motininės plokštės tvirtinimą, jo ieškome rinkdamiesi korpusą. Tvirtinimai visada rašomi trumpuose aprašymuose.
Toliau reikia rinktis pagal kainą, ir tik nustačius kainą galime žiūrėti labiausiai mėgstamą/rekomenduojamą/ ar gražiausiai atrodantį. Pasiulymų šioje srytyje nelabai ir yra, nes dauguma renkasi skirtingus korpusus, nepriklausomai nuo rekomenduojamų.
Kokius rekomenduočiau jums?
Tiesiog rekomenduoju jums patikimas firmas, o jų gaminami modeliai jums tūrėtų tikti daugmaž visi pagal kokybę. Taigi rekomenduoju firmas: AEROCOOL, ANTEC, COOLER MASTER, CORSAIR, FRACTAL DESIGN, GIGABITE, THERMALTAKE, ZALMAN.
Kompiuteriui iki 1500lt
Kompiuteriui iki 2500lt
Asmeninės rekomendacijos nežiūrint į komplektacijas: korpusas iki 220lt
korpusas už 250lt
tylus, geras korpusas už 310lt
Tylus, funkcionalus korpusas tinkantis viskam
Korpusas puikiai pritaikytas vandens aušinimui
O toliau, nuo jūsų fantazijos, ir piniginės gilumo B-)
Aušintuvai (dėžėms)
Taigi, susirinkome visą komplektaciją, ir pasijungę matome, kad temperatūros pas mus geros, tačiau kompitueris pats karštas, iš vidaus sklinda šiltas oras, tačiau stovi ten viduje. Ką daryti, jog taip nebūtų? Turite palaikyti oro srauto judėjimą.
Tai įdėsiu tris aušintuvus, kurie visi pūs į dėžę ir ji bus vėsi?
Ne, tai klaidinga nuomonė. Norint palaikyti teigiamo (šviežio) oro srautą, mums reikia sudaryti oro tunelį, pro kurį oras galės jūdėti, "nesimals tarpusavyje" :D Pateikiu teisingo oro srauto diagramą, pagal kurią suprasite kur reiktų nukreipti oro aušintuvus: http://h8.abload.de/img/scenario7b1kc.jpg
Tam, kad sudaryti tinkamą oro srautą, reikia teisingai "pakavoti" :rolleyes: laidus, kad jie netrudgytų orui judėti. (apie tai gal kada aptarsiu vėliau). Taigi, žinome, kuria kryptimi montuosime aušintuvus. Bet gali kilti klausimos, kokius pasirinkti?
Pirmiausia reiktų nustatyti kokio dydžio aušintuvo mums reikia.. http://images.brighthub.com/62/3/623f8056da588792f6d7b19c83b09c7b116b1fcd_large.jpg Jei turime nuspirkę dėžę, galim išmatuoti, jei ne, perkamos dėžės aprašyme turime susirasti kokio dydžio tvirtinimai yra, ir kokie aušintuvai yra pridėti (dėžėse, brangesnėse nei 120lt, jau tūrėtūme gauti bent vieną įmontuotą ventiliatorių).
Kokį pasirinkti? štai čia jau reikia remtis į finansus, ir poreikius. Jei kompiuterį spartinsime iki "lubų", ir norime stabilumo, reiktų dėtį kiek didesnių apsisukimų aušintuvus.. (daugiau nei 1200RPM). Jei norime tylos, reikia dėti daugiau aušintuvų, su mažesnėmis apsukomis (600-800 rpm), taip aušintuvų išvis negirdėsime, tačiau oro srautas bus neblogas, kompiuteris vėdinsis pakankamai gerai.
Kokią firmą rekomnduočiau aš?
Norint pigių aušintuvų, rekomenduočiau rinktis Xilence, Nexus ar cooler master.
Norint gerų, tylių, ir gerą oro srautą perduodančių aušintuvų, siulyčiau rintkis iš Scythe, thermaltake, ar net investuojant į tikrą tyla, rinktis Noctua.
Taigi daugiau ar mažiau apžvelgiau kompiuterių komponentus iš savo "parapijos". Tikiuosi perskaitysit kam bus įdomu, dėl klaidų rašykit, pataisysiu, papildymų taip pat visada malonu sulaukti. Manau šią temą būtų galimą pridėti prie labiau matomų, jog daugiau žmonių rastų sau tinkamus komponentus. :rolleyes: http://1.bp.blogspot.com/_PCo-FiwPmp0/Sfloikp34PI/AAAAAAAADvQ/yBD9ppGenbQ/s400/extreme+pc+case+mod.jpg
Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių. http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
kas is to :) kitur dar pigiau siulo. O ju serveriai tragiski, reik kraustitis pas konkurentus, nes baisu su ju inode ir CPU resursais. Nors akcijos gerai, kai kiti padare, tai ir jie sujudo. Galetu pratesimui galiot.
Sveiki, Šią savaitę Harvardo ir MIT universitetai pristatė naują mokymosi platformą edX. Atrodo, kas čia tokio, bet ši naujiena mane lb sužavėjo ir tik db susivokiau, kad pasaulis stovi ant mokymo sistemos lūžio linijos. Nors pats jau kelis mėnesius studijuoju online Stanford kursus Courseroje, tačiau pačių pačiausių univerų atėjimas į šią free-online mokymo rinką daug ką pasako. Nenoriu kalbėti apie pinigus, nes jūs paklausite, kodėl Coursera gavo 16 mln. dolerių fundingą iš VC arba kodėl MIT ir Harvardas investuoja po 30 mln dolerių į edX, nors jie nk negaus iš studentų. Norėčiau padiskutuoti apie visos mokslo sistemos pokytį. Apie tai kas šią minutę atrodo neįtikėtina, bet galimai po 10 metų, tai bus naujas standartas. Online universitetai dar tik įgauna pagreitį, bet jau dabar galima rasti puikių pavyzdžių, kai kuriais tenka pasinaudoti: jau minėta Coursera, Udacity, University of the People, Khan Academy, Academic Earth ir t.t.
Paklausite, koks dar pokytis, juk tai tik online studijos, kurios neduoda oficialaus diplomo su kreditais ir jos mūsų krašte nieko nereiškia. Tačiau, tikiu, jog tai tik laiko klausimas. Todėl kiekvienas galės įgyti aukštąjį išsilavinimą Harvarde neišėję iš namų. Nuostabu, ane? Kviečiu pagalvoti, pasvajoti ne tik apie aukštojo mokslo revoliuciją, bet pradedant ir nuo žemesniojo lygio, t.y. mokyklų. Pasidalinsiu savo vizija, kaip galėtų atrodyti mokslo sistema. Kadangi esu optimistas, tai sakau, jog ji jau galėtų būti įgyvendinta per artimiausius 10 metų Lietuvoje.
Darželis: vaikai mokomi reikšti savo mintis, nemokami „ko negalima daryti“, bet supažindinami su supančiu pasauliu. Darželyje kalbama anglų ir/ar lietuvių kalba.
Pradinė mokykla (1-4 klasės): pradedama mokytis nuo 5 metų. Per 2-3 metus išeinamas dabartinis 4 metų kursas. Kiekvienas mokosi individualiai, t.y. pasirenka mokymosi tempą – gali pasibaigti per 2, gali pasibaigti per 4 metus. Yra suteikiama galimybė pažangiems mokiniams „spurtuoti“ į priekį. Specialos pamokos skatina kūrybiškumą, mokymosi optimizavimą, naujų įgūdžių formavimą. Galbūt netgi nebenaudojamos knygos ir sąsiuviniai – viskas yra tabletuose. Trečdalį pamokų sudaro anglų kalba. Skatinama užsirašyti į visokius būrelius, kad atrasti sportą, meną (jie yra pilnai finansuojami valstybės/rėmėjų).
Vidurinė (5-8 klasės): 5 klasę pradeda 7-10 metų vaikai. Taikomas individualus mokymosi modelis. Tai reiškia, jog kiekvienas renkasi mokymosi tempą pagal save. Daug mokomasi individualiai, mokytojai yra daugiau konsultantai susitikimuose su klase (db vadinamose pamokose). Anglų kalba vyksta pusę užsiėmimų. Mokslą galima pasibaigti per 2-4 metus. Daug dėmesio skiriama vidinių savybių tyrinėjimui, mokoma greito skaitymo, atminties lavinimo ir kitų įdomių tobulėjimo dalykų. Vėl gi viskas kompiuterizuota.
Gimnazija (9-12 klasės): dauguma dalykų mokoma anglų kalba. Kiekvienas mokinys renkasi jam reikalingas ir patinkančias pamokas. Dar daugiau dėmesio skiriama „savęs atradimui“. Daug kviestinių lektorių, kurie dalijasi savo patirtimi ir galbūt nukreipia teisinga kryptimi žmogų. Kompanijos pradeda talentų paiešką. Mokslas trunka 3-4 metus. Daug pamokų vyksta video formatu, kada nori, kur nori.
Universitetas: aplikuojama į online programas keliose geriausiuose univeruose (per jau minėjas edX, Coursera ir pan. sistemas). Studijų intensyvumą pasirenka pats studentas. Įmonės „medžioja galvas“ ir dalis studentų pasirašo kontraktus dar studijų metais. Studijos orientuojamos į IT, paslaugų sektorius. Programos skatina kurti inovacijas. Žinoma viskas vyksta anglų kalba ir kompiuterių pagalba. Universitetuose (kaip fizinėj įstaigoje, aka campuse) vyksta tik nebūtini dalyvauti susitikimai su dėstytojais ir kolegomis studentais, jų metu aptariamos problemos, ieškoma sprendimų. Komandinis darbas labiausiai propaguojamas internetu. Universitetą galima pasibaigti būnant ~18 metų.
Suprantu, jog mūsų galvose per daug giliai yra įsišakniję visokie limitai ar stereotipai, bet visai norėčiau tokio modelio ateityje. Nors dauguma žmonių liktų prie standartinio 12 metų mokykloje modelio (tik prisidėtų anglų kalbos žinių greitesnis tobulėjimas ar video pamokos), bet atsirastų galimybė gabiems mokiniams nestovėti vietoje ir tobulėti daug greičiau. Tikslas būtų kurti tokią sistemą, kurią, reikalui esant, galėtum pasidėlioti pagal savo poreikius. Kompiuterizacija gadintų socialinius įgūdžius, bet tas neišvengiamai laukia.. Kad to išvengti būtų skatinamas komandinis darbas atliekant visokias užduotis. Sakote, baisu, jog visi taps anglistais ir prarasim LT identitetą - netiesa, tiek pats, tiek daugybė draugų studijuojame užsienyje ir mylime Lietuvą labiau nei vidutinis lietuvis. Ir po savų mokslų trauksime atgal į Lietuvą, nes čia visiems yra geriau, čia dauguma savo svajones įgyvendins. O besimokant mokykloje visada būsi Lietuvoje, tad ta rizika sumažėja. Anglų kalba - vardan pasaulio atvėrimo, pažinimo.
Aš manau, visuomenė yra pakankamai gabi greitai mokytis. Neverta praleisti 16-18 metų mokymosi įstaigose, kai gali tą padaryti per kokius 12-14. Tiesiog reikia suteikti galimybes tokiam dalykui. Aišku čia sudėliojau tik didelius rėmus, būtų smagu išgirsti iš jūsų apie didžiausias problemas mokymo įstaigose ar jo procese. Kaip spręsti tokias problemas kaip kūrybiškumo lavinimas, savo nuomonės kūrimas, pagalba išsirenkant sritį į kurią stoti, mokytojų kompetencija ir pan.
Aš pats mokymo įstaigose jau praleidau beveik 17 metų ir suprantu, jog visas šis laikotarpis galėjo būt trumpesnis kokias 3-4 metais. Ir greičiausiai įdomesnis bei prasmingesnis.
Tad norėčiau, jog pasidalintumėte savo įsivaizduojama ateities mokymo sistema. Nebijokit pasvajot. Kokioje mokymo sistemoje norėtumėte praleisti savo vaikystę bei paauglystę? Kokioje mokysis jūsų vaikai? Kokias problemas naujoji sistema spręstų? Kaip tai spręstų?
Labai pavydžiu šiais laikais bebaigiantiems mokiniams, jiems nebereikia galvoti ar įstosiu kažkur ar ne, nes visus nemokamai priima geriausi pasaulio univerai. Ar gi gali būt geriau? Belieka išsispręsti problemą su tėvais – įrodyti, jog nebūtina studijuoti kažkur VU, kad paskui gauti darbą. Bet jei ne mes, kas daugiau keis jų (kiek senoką) pasaulėžiūrą? Būkime tie, kurie neplaukiame pasroviui.
Nesenai radau svetainę, kurioje suvedus skype vartotojo vardą, parodo jo Remote ir Local IP. Labai paprasta naudotis, nereikia niekur landžioti. http://skype-ip-finder.tk
Zinoma negerai, kad kas nors nemoka mokesciu,bet... ne nuo to galo reiktu pradeti, paziurek vasltybiniam lygije kas su tais mokesciais daros.
Vienaip ar kitaip kad ir nelegalios pajamos pereina i biudzeta per pvm (vistiek gi isleidzia kazkur), prabangos mokesti ir pan.
As nepropoguoju nemoketi mokesciu, tiesiog sakau nereiktu, kitiems daryti zapadlo.
Tai pradek dar visokes bobutes skusti, kur pardavineja pomidorus ir pan.
As pvz. zinau simtus vietu kur nemoka mokescius, bet man dzin, nemano reikalas, man nei silta nei salta nuo to.
Ka noriu pasakyti, kad ne nuo to galo reiktu pradeti, nes kaip pvz. kad ir didziausios pasaulio imones stengesi nemoketi mokesciu, net verslo vadoveliuose yra ivardinta auksine taisykle: mokek kuo maziau mokesciu! Kaip pvz,facebook generuoja milziniskas pajams, bet jie mokescius moka ne USA (kur jie yra) bet kitoje valstyje, kur mokesciai mazesni.
Visi sukasi kaip gali ir nereik cia durniuot ir listi ne i savo darza.
O jei nori daryti tvarkos tai eik i seima ir daryk, as uz tave balsuosiu :)
Nežinau kodėl, bet mane labai traukia Anglija, ypač Londono miestas. Ketinu ten išvažiuoti vasaros pradžioj ir dirbti visus metus. Ar įmanoma susirasti ten padorų darbą ir dirbti, save išsilaikant ir truputį pasitaupant tų pinigėlių, neturint jokios darbo patirties? Šiemet baigsiu mokyklą ir planuoju keliauti. Ką patartumėte dirbti? Žinoma, kuo puikiausiai suprantu, kad pradžiai - t.y. vasarą teks padirbėti kokiam tai fabrike (turėčiau įsitrinti į drabužių pakavimo). Atlyginimas - 60 svarų/d. gal ir neprastai kaip pradžiai. O vėliau, įmanoma gauti darbą kokioje kavinėje, užeigoje ar panašiai? Kad būtų toks padorus, paprastas, nieko nereikalaujantis darbas? Ketinu padirbėti sąžiningai, truputį įsitvirtinti, paragauti tikro gyvenimo ir tada mokytis toliau (toks mano sprendimas ir prašau to nekomentuoti, tema apie darbą :) ) Suprantu, kad tokių temų begalė, bet man tai tikrai svarbu, labai rimtai tuo domiuosi, juk liko vos pora mėnesių :) Dėkui :)
Kaip tik tau patogiau. Kai apsipranti su tokiais dalykais kaip frameworkai, ORM'ai ir t.t., darbas einasi gerokai greičiau. Tačiau jei jauti, kad jie tave per daug varžo - nenaudok. Pasirinkimas visiškai tavo :)
Sprunkas sureagavo į Loganas Kodėl šiuolaikiniame jaunuolių tarpe šaipomasi iš negeriančio jaunuolio?
Sprunkas gavo reakciją nuo satinof Kur pirkti domena?
Sprunkas gavo reakciją nuo Johiux 9kl Matematikos uždavinys iš 5.5 temos
Sprunkas gavo reakciją nuo Andriuslink Dovanoju 5Lt. ,,Čili'' restorano kuponą.
Sprunkas gavo reakciją nuo Eriss Aštuoni! Uždarbis.lt gimtadienis
Sprunkas gavo reakciją nuo lasickui kompo vertė