dozzaz

Neseniai Marijampolėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta moteris. Ne pirmoji auka toje konkrečioje perėjoje, deja - taip pat ir ne paskutinė. Man pačiam bent 5 kartus tik per plauką pavyko išvengti automobilio, keliais atvejais dar buvau palydėtas pypsėjimu. Trumpai tariant - perėja žudikė pačiame miesto centre.
 
Reikėtų kreiptis į savivaldybę su siūlymu įrengti pėsčiųjų valdomą šviesoforą, bet kam tokį siūlymą reikia adresuoti? Kokia forma jį rašyti? O gal reikia surinkti daug parašų iš žmonių (kaip peticiją)? Kas turite informacijos apie tai, kaip veikia savivaldybių sprendimo priėmimo mechanizmas, prašau pasidalikite. Daugumai iš mūsų tai būtų naudinga ar bent įdomi informacija.

Neseniai Marijampolėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta moteris. Ne pirmoji auka toje konkrečioje perėjoje, deja - taip pat ir ne paskutinė. Man pačiam bent 5 kartus tik per plauką pavyko išvengti automobilio, keliais atvejais dar buvau palydėtas pypsėjimu. Trumpai tariant - perėja žudikė pačiame miesto centre.
 
Reikėtų kreiptis į savivaldybę su siūlymu įrengti pėsčiųjų valdomą šviesoforą, bet kam tokį siūlymą reikia adresuoti? Kokia forma jį rašyti? O gal reikia surinkti daug parašų iš žmonių (kaip peticiją)? Kas turite informacijos apie tai, kaip veikia savivaldybių sprendimo priėmimo mechanizmas, prašau pasidalikite. Daugumai iš mūsų tai būtų naudinga ar bent įdomi informacija.

Neseniai Marijampolėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta moteris. Ne pirmoji auka toje konkrečioje perėjoje, deja - taip pat ir ne paskutinė. Man pačiam bent 5 kartus tik per plauką pavyko išvengti automobilio, keliais atvejais dar buvau palydėtas pypsėjimu. Trumpai tariant - perėja žudikė pačiame miesto centre.
 
Reikėtų kreiptis į savivaldybę su siūlymu įrengti pėsčiųjų valdomą šviesoforą, bet kam tokį siūlymą reikia adresuoti? Kokia forma jį rašyti? O gal reikia surinkti daug parašų iš žmonių (kaip peticiją)? Kas turite informacijos apie tai, kaip veikia savivaldybių sprendimo priėmimo mechanizmas, prašau pasidalikite. Daugumai iš mūsų tai būtų naudinga ar bent įdomi informacija.

Neseniai Marijampolėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta moteris. Ne pirmoji auka toje konkrečioje perėjoje, deja - taip pat ir ne paskutinė. Man pačiam bent 5 kartus tik per plauką pavyko išvengti automobilio, keliais atvejais dar buvau palydėtas pypsėjimu. Trumpai tariant - perėja žudikė pačiame miesto centre.
 
Reikėtų kreiptis į savivaldybę su siūlymu įrengti pėsčiųjų valdomą šviesoforą, bet kam tokį siūlymą reikia adresuoti? Kokia forma jį rašyti? O gal reikia surinkti daug parašų iš žmonių (kaip peticiją)? Kas turite informacijos apie tai, kaip veikia savivaldybių sprendimo priėmimo mechanizmas, prašau pasidalikite. Daugumai iš mūsų tai būtų naudinga ar bent įdomi informacija.

Neseniai Marijampolėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta moteris. Ne pirmoji auka toje konkrečioje perėjoje, deja - taip pat ir ne paskutinė. Man pačiam bent 5 kartus tik per plauką pavyko išvengti automobilio, keliais atvejais dar buvau palydėtas pypsėjimu. Trumpai tariant - perėja žudikė pačiame miesto centre.
 
Reikėtų kreiptis į savivaldybę su siūlymu įrengti pėsčiųjų valdomą šviesoforą, bet kam tokį siūlymą reikia adresuoti? Kokia forma jį rašyti? O gal reikia surinkti daug parašų iš žmonių (kaip peticiją)? Kas turite informacijos apie tai, kaip veikia savivaldybių sprendimo priėmimo mechanizmas, prašau pasidalikite. Daugumai iš mūsų tai būtų naudinga ar bent įdomi informacija.

Neseniai Marijampolėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta moteris. Ne pirmoji auka toje konkrečioje perėjoje, deja - taip pat ir ne paskutinė. Man pačiam bent 5 kartus tik per plauką pavyko išvengti automobilio, keliais atvejais dar buvau palydėtas pypsėjimu. Trumpai tariant - perėja žudikė pačiame miesto centre.
 
Reikėtų kreiptis į savivaldybę su siūlymu įrengti pėsčiųjų valdomą šviesoforą, bet kam tokį siūlymą reikia adresuoti? Kokia forma jį rašyti? O gal reikia surinkti daug parašų iš žmonių (kaip peticiją)? Kas turite informacijos apie tai, kaip veikia savivaldybių sprendimo priėmimo mechanizmas, prašau pasidalikite. Daugumai iš mūsų tai būtų naudinga ar bent įdomi informacija.

Neseniai Marijampolėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta moteris. Ne pirmoji auka toje konkrečioje perėjoje, deja - taip pat ir ne paskutinė. Man pačiam bent 5 kartus tik per plauką pavyko išvengti automobilio, keliais atvejais dar buvau palydėtas pypsėjimu. Trumpai tariant - perėja žudikė pačiame miesto centre.
 
Reikėtų kreiptis į savivaldybę su siūlymu įrengti pėsčiųjų valdomą šviesoforą, bet kam tokį siūlymą reikia adresuoti? Kokia forma jį rašyti? O gal reikia surinkti daug parašų iš žmonių (kaip peticiją)? Kas turite informacijos apie tai, kaip veikia savivaldybių sprendimo priėmimo mechanizmas, prašau pasidalikite. Daugumai iš mūsų tai būtų naudinga ar bent įdomi informacija.

Kažkada neseniai perskaičiau straipsnį apie milijonierių, turintį tik 15 daiktų. Suprantu, jog realiai tai beveik nėra įmanoma, bet pats idėjo principas labai sudomino. Mano šeimos tradicija yra užsikrauti daiktais, laikraščiais, nereikalingom šiukšlėm ir t.t. Apverktinas gyvenimas, todėl bandau požiūrį keisti savo asmeniniame gyvenime. Pradėsiu nuo rūbų - spintos lūžta, o aš visvien nešioju tuos pačius (nes man px mada ir stilius). Toliau įvairūs prietaisėliai ir virtuvės įrengimai - aš naudoju tik mikrobangų krosnelę, šaldytuvą ir viryklę, o štai mano tėvai turi plakiklius, kombainus, kepykles, spec. puodus ir dar daugybę kitų prietaisų, kurie stovi savo dėžėse (!).
 
Kažkada mano šeima gyveno 1.5 kambario bute: 2 maži vaikai, 2 tėvai ir sena močiutė. Šiandien dideliame 3 kambarių bute gyvena tik mano tėvai, o man grįžus iš kelionės sunkiai atsiranda vietos per knygas, rūbų spintas, senus baldus, visokius treniruoklius ir t.t. Man taip nepatinka.

Apie nereikalingų daiktų šalinimą jau buvo kalbėta anksčiau. Neprisimenu to vartotojo, kuris buvo sukūręs panašią temą šioje skiltyje, tačiau tikiuosi, kad nepyksite už temos dubliavimąsi. Noriu pasidalinti savo mintimis, kurias subrandinau per keletą mėnesių.
 
O viskas prasidėjo nuo to, kad perskaičiau vieną straipsnį, kuriame kalbama apie minimalizmą. Nežinau, kiek jūs esate apie jį girdėję, tačiau pasakysiu tik tiek, kad ši filosofija, jeigu ją taip būtų galima pavadinti, turi kažką viliojančio. Pagrindinis minimalizmas akcentas - kuo mažiau nereikalingų detalių.
 
Ir jį galima pritaikyti visur: mene, technologijose, gyvenime, o aš nusprendžiau minimalizmą taikyti savo namuose. Per keliolika metų buvome sukaupę tiek daug nereikalingų daiktų, kad vienintelis būdas jų atsikratyti - parduoti, dovanoti ar išmesti.
 
Pirmieji daiktai, kurių buvo nuspręsta atsikratyti - darbiniai rūbai ir batai, kuriuos parsivežiau iš ankstesnių kelionių, kai lankiausi D.Britanijoje. Man jų tikrai nebereikėjo, tad paėmiau „Maximos” maišelį, lapą popieriaus ir tušinuką. Po kelių minučių nereikalingi daiktai buvo supakuoti, o ant maišelio gražiai užrašyta - „Dovanoju 48 dydžio batus ir kelnes”. Maišelis atsidūrė prie šiukšlių konteinerio, tačiau netruko prabėgti valanda ir jo nebeliko. Kažkam šių daiktų reikėjo labiau nei man. Apsidžiaugiau, kadangi daiktas dar bus panaudotas, o ne atsidurs sąvartyne.
 
Ir tai buvo tik pradžia. Mano akys nukrypo prie knygų. Kažkada labai mėgau skaityti, todėl mano pomėgis atnešė nelauktų rezultatų - lūžtančių knygų lentynų. Iš pradžių galvojau, kad knygas paprasčiausiai išmesiu, tačiau dėl meilės rašytam žodžiui nusprendžiau jas parduoti arba dovanoti. Į pagalbą pasitelkiau sena.lt puslapį, kuriame pardavinėju knygas už itin juokingą kainą. Galėčiau jas dovanoti, bet materializmas ima viršų ir už jas noriu nors kelių litų. Uždarbyje dažnai vartojamas posakis „ant alaus”, kuris mano situacijoje labai tinka.
 
Visų knygų dar nepavyko pašalinti, jos dabar stovi gražiai supakuotos į dėžes ir laukia savo pirkėjų. Tikiu, kad iki naujų metų man pavyks jomis atsikratyti. Žmonės sako, kad knygos yra didelis turtas, bet koks čia turtas, jeigu vieną kartą perskaitęs jas padedi į lentynas, kuriose jos dulksta nenaudojamos? Kam išleisti kelias dešimtis litų, kurie po to neatsipirks? Ar ne geriau būtų vietoje knygų pirkimo naudotis bibliotekomis arba elektroninėmis knygų skaityklėmis?
 
Šiuo metu kambaryje stovi stalas, yra lova ir spinta. Dar turiu televizorių ir DVD grotuvą, kurių visiškai nenaudoju. Šių daiktų taip pat laukia griežtas minimalizmo teismas. Stengiuosi atsikratyti didesne daiktų dalimi. Per mėnesį supratau, kiek daug nereikalingų daiktų turėjau. Stebiuosi, kodėl jie man anksčiau netrukdė, tačiau perskaičius vieną straipsnį apie minimalizmą, jie tapo nereikalingi. Gal manimi lengva manipuliuoti?
 
Mano kambaryje dar rasite truputėlį elektronikos, kuri kaupėsi mano dulkėtuose stalčiuose kaip ir knygos. Turiu išmanųjį telefoną, bet manau, kad man jo irgi nereikia, nors būtų gaila prarasti šį muzikos šaltinį. Reikia susidėlioti prioritetus, tačiau ne viskas taip paprasta, rodos daiktas tau nėra reikalingas, tačiau viena jo funkcija viską apverčia aukštyn kojomis ir minimalizmu čia nebekvepia.
 
Klausydami mano istorijos turbūt pagalvojate apie tai, ar autoriui viskas gerai, gal jis turi psichologinių problemų? Joks normalus Lietuvos pilietis neatsisakytų savo daiktų, tačiau Movado tai daro, kodėl?
 
Jau minėjau anksčiau, kad mes turime daug nereikalingų daiktų, kurie apkrauna mūsų gyvenimus. Šie daiktai mus blaško. Tampame daiktų įkaitais, todėl geriausias būdas išsivaduoti iš šio kalėjimo - jų atsikratyti.
 
Perskaitę šį straipsnį, apžiūrėkite savo kambarius. Po stalu mėtosi nenaudojamas „Nokia” telefonas. Ar tau jo reikia? O kaip ta knyga, kurią tau padovanojo tėvai praeitais metais, bet tu jos nė karto neskaitei? Gal ja būtų geriau parduoti ar dovanoti?
 
Galėčiau tęsti ir tęsti, bet mano laikas ribotas, o ir toliau gvildenti šią temą nebėra noro. Dingo mano kūrybinė ugnelė, tačiau tikiu, kad ir iš tokio mažo turinio padarysite tam tikras išvadas. Jau greit atsidarysiu savo nuosavą svetainę, kurioje bandysiu giliau pažvelgti į mus supančią gyvenimo tikrovę, tad laukite naujų temų, o iki tol, galime padiskutuoti šia visiems aktualia tema.

Yra 4 įdomūs filmukai kurie padės tau pasirinkti profesiją.
 
http://www.youtube.com/watch?v=a5n8y2HicsY
http://www.youtube.com/watch?v=7kXO8lVaHZk
http://www.youtube.com/watch?v=GkpJcCFstnc
http://www.youtube.com/watch?v=qVix8yoEQnE

Nu pirma palauk ką tau paypal pasakys, čia gali truputį užtrukti. Teisingumas visada užtrunka, nors apip*st užtrunka vos kelias minutes.

Sveiki,
 
Žinutė redaguota.
 
Jeigu susidomėjote projektu, visą informaciją gausuti parašę asmeniškai man.
 
Kokių žmonių ieškau:
1. Marketingo specialisto - vienas tikrai nespėsiu suktis ;)
2. Programuotojo - tinklapio kūrimui bei priežiūrai
3. Dizainerio
4. Kitų savanorių.
 
P.s. Projektui įsivažiavus, dalinsimės savo pakilimais ir nuopoliais. Vesime tarsi vieną dienoraštį.

Pas mus MRU dirba vienas ponas, baigęs bakalaurą ir magistrą tam pačiam MRU, ten pat ir nepilnus metus dėstytojavimo praktiką atlikęs - taip ir tampama dėstytoju. Oi, atsiprašau - tampama labai prastu dėstytoju. Ką jis man gali papasakoti? Jei po mokyklos baigimo tik mokėsi (teisę) ir iškart pradėjo dėstyti (Verslo IT technologijas), jis nieko kito nedirbęs, niekur kitur nebuvęs ir nieko kito nematęs?
 
Nemanau, kad verta rinktis dėstytojavimą kaip kertinį gyvenimo tikslą. Bet kuris savo srities specialistas nesunkiai gali tapti dėstytoju, o ar dėstytojas gali tapti specialistu darbe? Ne veltui sakoma "jei pats nemoki, mokink kitus". Jei tau patinka dėstytojo darbas, visada galėsi jį gauti, ir neturėtum tokių ambicijų atsisakyti. Bet tapk kokios nors srities eksperte, kad iš tavęs būtų galima išmokti daugiau nei teoriją, kad taptum sektinu pavyzdžiu visiems pas tave ateinantiems.
 
Kadangi esu baigęs studijas UK ir dabar studijuoju LT, tikrai turiu ką palyginti. Man UK dėstė žmonės, kurie nebuvo profesoriai, bet iš jų išmokau daugiau, nei kada būčiau iš knygų ar šiaip kokio teoretiko. Tokie žmonės tavo klaidas pastebi dar tada, kai tik galvoji jas padaryti, o po paskaitų nusidriekia studentų eilė su asmeniniais klausimais - visi gaudavom patarimus. O dėstytojai MRU... dėsto... jų nuomonė neargumentuota ir galutinė... neįdomūs...

Pas mus MRU dirba vienas ponas, baigęs bakalaurą ir magistrą tam pačiam MRU, ten pat ir nepilnus metus dėstytojavimo praktiką atlikęs - taip ir tampama dėstytoju. Oi, atsiprašau - tampama labai prastu dėstytoju. Ką jis man gali papasakoti? Jei po mokyklos baigimo tik mokėsi (teisę) ir iškart pradėjo dėstyti (Verslo IT technologijas), jis nieko kito nedirbęs, niekur kitur nebuvęs ir nieko kito nematęs?
 
Nemanau, kad verta rinktis dėstytojavimą kaip kertinį gyvenimo tikslą. Bet kuris savo srities specialistas nesunkiai gali tapti dėstytoju, o ar dėstytojas gali tapti specialistu darbe? Ne veltui sakoma "jei pats nemoki, mokink kitus". Jei tau patinka dėstytojo darbas, visada galėsi jį gauti, ir neturėtum tokių ambicijų atsisakyti. Bet tapk kokios nors srities eksperte, kad iš tavęs būtų galima išmokti daugiau nei teoriją, kad taptum sektinu pavyzdžiu visiems pas tave ateinantiems.
 
Kadangi esu baigęs studijas UK ir dabar studijuoju LT, tikrai turiu ką palyginti. Man UK dėstė žmonės, kurie nebuvo profesoriai, bet iš jų išmokau daugiau, nei kada būčiau iš knygų ar šiaip kokio teoretiko. Tokie žmonės tavo klaidas pastebi dar tada, kai tik galvoji jas padaryti, o po paskaitų nusidriekia studentų eilė su asmeniniais klausimais - visi gaudavom patarimus. O dėstytojai MRU... dėsto... jų nuomonė neargumentuota ir galutinė... neįdomūs...

Pas mus MRU dirba vienas ponas, baigęs bakalaurą ir magistrą tam pačiam MRU, ten pat ir nepilnus metus dėstytojavimo praktiką atlikęs - taip ir tampama dėstytoju. Oi, atsiprašau - tampama labai prastu dėstytoju. Ką jis man gali papasakoti? Jei po mokyklos baigimo tik mokėsi (teisę) ir iškart pradėjo dėstyti (Verslo IT technologijas), jis nieko kito nedirbęs, niekur kitur nebuvęs ir nieko kito nematęs?
 
Nemanau, kad verta rinktis dėstytojavimą kaip kertinį gyvenimo tikslą. Bet kuris savo srities specialistas nesunkiai gali tapti dėstytoju, o ar dėstytojas gali tapti specialistu darbe? Ne veltui sakoma "jei pats nemoki, mokink kitus". Jei tau patinka dėstytojo darbas, visada galėsi jį gauti, ir neturėtum tokių ambicijų atsisakyti. Bet tapk kokios nors srities eksperte, kad iš tavęs būtų galima išmokti daugiau nei teoriją, kad taptum sektinu pavyzdžiu visiems pas tave ateinantiems.
 
Kadangi esu baigęs studijas UK ir dabar studijuoju LT, tikrai turiu ką palyginti. Man UK dėstė žmonės, kurie nebuvo profesoriai, bet iš jų išmokau daugiau, nei kada būčiau iš knygų ar šiaip kokio teoretiko. Tokie žmonės tavo klaidas pastebi dar tada, kai tik galvoji jas padaryti, o po paskaitų nusidriekia studentų eilė su asmeniniais klausimais - visi gaudavom patarimus. O dėstytojai MRU... dėsto... jų nuomonė neargumentuota ir galutinė... neįdomūs...

Pas mus MRU dirba vienas ponas, baigęs bakalaurą ir magistrą tam pačiam MRU, ten pat ir nepilnus metus dėstytojavimo praktiką atlikęs - taip ir tampama dėstytoju. Oi, atsiprašau - tampama labai prastu dėstytoju. Ką jis man gali papasakoti? Jei po mokyklos baigimo tik mokėsi (teisę) ir iškart pradėjo dėstyti (Verslo IT technologijas), jis nieko kito nedirbęs, niekur kitur nebuvęs ir nieko kito nematęs?
 
Nemanau, kad verta rinktis dėstytojavimą kaip kertinį gyvenimo tikslą. Bet kuris savo srities specialistas nesunkiai gali tapti dėstytoju, o ar dėstytojas gali tapti specialistu darbe? Ne veltui sakoma "jei pats nemoki, mokink kitus". Jei tau patinka dėstytojo darbas, visada galėsi jį gauti, ir neturėtum tokių ambicijų atsisakyti. Bet tapk kokios nors srities eksperte, kad iš tavęs būtų galima išmokti daugiau nei teoriją, kad taptum sektinu pavyzdžiu visiems pas tave ateinantiems.
 
Kadangi esu baigęs studijas UK ir dabar studijuoju LT, tikrai turiu ką palyginti. Man UK dėstė žmonės, kurie nebuvo profesoriai, bet iš jų išmokau daugiau, nei kada būčiau iš knygų ar šiaip kokio teoretiko. Tokie žmonės tavo klaidas pastebi dar tada, kai tik galvoji jas padaryti, o po paskaitų nusidriekia studentų eilė su asmeniniais klausimais - visi gaudavom patarimus. O dėstytojai MRU... dėsto... jų nuomonė neargumentuota ir galutinė... neįdomūs...

Pas mus MRU dirba vienas ponas, baigęs bakalaurą ir magistrą tam pačiam MRU, ten pat ir nepilnus metus dėstytojavimo praktiką atlikęs - taip ir tampama dėstytoju. Oi, atsiprašau - tampama labai prastu dėstytoju. Ką jis man gali papasakoti? Jei po mokyklos baigimo tik mokėsi (teisę) ir iškart pradėjo dėstyti (Verslo IT technologijas), jis nieko kito nedirbęs, niekur kitur nebuvęs ir nieko kito nematęs?
 
Nemanau, kad verta rinktis dėstytojavimą kaip kertinį gyvenimo tikslą. Bet kuris savo srities specialistas nesunkiai gali tapti dėstytoju, o ar dėstytojas gali tapti specialistu darbe? Ne veltui sakoma "jei pats nemoki, mokink kitus". Jei tau patinka dėstytojo darbas, visada galėsi jį gauti, ir neturėtum tokių ambicijų atsisakyti. Bet tapk kokios nors srities eksperte, kad iš tavęs būtų galima išmokti daugiau nei teoriją, kad taptum sektinu pavyzdžiu visiems pas tave ateinantiems.
 
Kadangi esu baigęs studijas UK ir dabar studijuoju LT, tikrai turiu ką palyginti. Man UK dėstė žmonės, kurie nebuvo profesoriai, bet iš jų išmokau daugiau, nei kada būčiau iš knygų ar šiaip kokio teoretiko. Tokie žmonės tavo klaidas pastebi dar tada, kai tik galvoji jas padaryti, o po paskaitų nusidriekia studentų eilė su asmeniniais klausimais - visi gaudavom patarimus. O dėstytojai MRU... dėsto... jų nuomonė neargumentuota ir galutinė... neįdomūs...

Sveiki visi. Jau kuris laikas kaip pradėjau dirbti su stop motion. Esu dar žalias, bet pastoviai dumiuosi šiuo hobiu ir stengiuosi tobulėti. Kol kas mano visi darbai yra komerciniai skirti reklamuoti logo ar ką nors kita. Taip aš tobulėdamas stengiuosi užsidirbti. Tačiau jau po truputi gimdau galvoje ne komercinį trumpa filmuką į kurį norėčiau sudėti daug darbo.
 
Štai keletas mano darbų.
 
http://www.youtube.com/watch?v=B74wx9_q7Xk&feature=plcp
 
http://www.youtube.com/watch?v=kLcopOdWBBY&feature=plcp
 
http://www.youtube.com/watch?v=orRq43lzoso&feature=plcp
 
http://www.youtube.com/watch?v=ERcNlrWPAAU&feature=plcp
 
http://www.youtube.com/watch?v=OxRWS_jLU7Q&feature=plcp
 
Mano darbų portfelis kuris pastoviai atnaujinamas http://fiverr.com/vilimas

Uždarby prisiregistravau prieš kiek daugiau nei 3 metus. Šiltą (neprisimenu iš tikro koks buvo oras) 2009 birželio penktadienį. Žinoma, tuo laiku apie internetinį verslą, marketingą, apskritai verslą žinojau mažai. Į diskusijas per daug nesivėliau, nelabai ką pasakyti turėjau. Tai ir tylėjau.
 
Taip išbuvau nariu kažkur pusantrų metų, kol surenčiau paprastą pirmą prisistatymą (bus ir antras kažkada), kuris sulaukė lygiai vieno komentaro.
 
Prieš tai dar buvau parašęs keletą birzgalų, kad susirinkčiau keletą postų ir nebūčiau "naujokas forume" su pusantrų metų stažu.
 
Ir staiga, visai į to savo prisistatymo pabaigą pasakiau:
 
 
Vėliau tai tapo mano "Nerašyk Mėšlo" idėja. Pasakiau sau, kad kiekvienas post'as, kurį parašysiu turi būti kažko vertas. Taip norėjau prisidėti prie vis augančio ir tobulėjančio uždarbis.lt forumo. Dideliais šuoliais tobulėjo bendravimas, buvo pildomos dar labiau patobulintos forumo taisyklės, iš forumo nyko visokie padugnės ir apsimetėliai, motyvacijos suteikė niekam negirdėta DjiXas istorija, o Kernius auklėjo netikėlius.
 
Kokia yra "Nerašyk Mėšlo" idėja?
 
Kaip minėjau, tai buvo apsisprendimas, kad aš nerašysiu daug post'ų. Man nereikėjo didelio pranešimų kiekio. Aš tik norėjau, kad kiekvienas iš tų parašytų post'ų būtų kažko vertas. Taip pamažu pradėjau auginti tuos pliusus. Post'as po post'o, straipsnis po straipsnio. Žinoma, kartais įsiveldavau į bereikalingas diskusijas ar lepteldavau ką nors sarkastiško, visai bereikalo,nors dažniau įsiveldavau į įdomias diskusijas, bet galų gale, kiekvieną kartą spausdamas "atsakyti" vis labiau ir labiau tiesiog norėjau, kad kiekvienas paliktas įrašas būtų kaip nors naudingas uždarbis.lt bendruomenei.
 
Taip atsirado straipsniai apie tikslų siekimą, apie idėjas, jų įgyvendinimą, apie tinklinį marketingą, taip ėmiau dalintis nuoširdžiais marketingo, gyvenimiškais,studentiškais, mokymosi patarimais, dalintis savo idėjom, kažkiek gerinančiom bendruomenę bei įvairiais kitais komentarais, pagalba, iššūkiais, bandymais ir patirtim.Visokia.
 
Svarbiausia buvo, kad kiekvienas pranešimas būtų prasmingas. Ypač tiem, iš kurių šaipėsi ar turėjo tokių pačių problemų, kaip aš.
 
Ir taip dariau tol, kol surinkau pirmą 100 pliusų. Poto sekė iššūkis surinkti tiek, kiek esu parašęs post'ų, kad atlyginčiau savo beverčius blevyzgavojimus, kurie, su dauguma kitų, išnyko tarp tūkstančių niekam neįdomių komentarų.
Vienas didžiausių įkvėpėjų tam buvo Kernius. Kartu su twea, Leader'iu, mikas1982, cunamis ir daaug daaug kitų tikrai pavyzdingų forumiečių.
 
Taigi, forumo bendruomenė auga sparčiai, šimtai naujų įrašų atsiranda kiekvieną minutę. Raginu kiekvieną nuo šiandien sau pažadėti "Nerašyti Mėšlo".
 
Tai nereiškia nustoti diskutuoti ar imtis vien rašyti straipsnius. Tai reiškia prieš spaudžiant "atsakyti" dar kartą akimirkai pagalvoti ar tai, ką parašėt bus KAM NORS bent truputį naudinga.
Jei ne, tai gal reikėtų "Nerašyti Mėšlo" ir vietoj savo ego patenkinimo durnais komentarais...tiesiog patylėt?
 
Justinas

Ir kaip tai saugos gyvybes? Juk ir dabar egzistuoja alkotesteriai kuriuos visi gali nusipirkti. Jei yra promilių - nevažiuok! Daug paprasčiau būtų kokį alkoholio kvapo daviklį užmontuot su lempa ant automobilio stogo - jei salone "kvepia", lempa įsijungia :) Vairuotojui visvien px, jei jis jau nusprendė girtas važiuot, o aplinkinai matys atvažiuojant "su alko-švyturėliu" ir pasitrauks iš kelio. Va tada ir sutaupysim gyvybių!!! Jei atvirai, man px kiek girtų žmonių žūva vairuodami, man rūpi tik tie, kurie nekaltai žūsta dėl tokių vairuotojų kaltės.

Tokios sistemos vienintelis norimas privalumas būtų atsiliepimai iš esamų klientų. Pvz. skundai.lt ir panašiuose puslapiuose tave apdergti gali visi - dažnai ir konkurentai. Mano pažįstami groja vestuvėse ir turėjo šiokio tokio dėmesio internete, kartais sulaukdavo tokių juodų atsiliepimų, kad nebūdavo akis kur dėti, nors tai neatitinka net užsakymų skaičiaus ir t.t. Per visokius forumus ir komentarus kiti miesto muzikantai apšmeižia, nes konkurencija didelė ir niekas draugiškai rinkos nesidalina.
Va amazon, ebay, tas pats uždarbis.lt veikia kitaip - atsiliepimą gali palikti tik tada, jei tikrai buvo užsakymas.

Artūro Konan Doilio knygoje apie šerloka holmsą ir daktarą vatsoną buvo viena apysaka, kurioje buvo toks tylenių klubas. Šerloko holmso brolis, buvo to klubo steigėjas. Knyga ir liks knyga, bet idėja man patiko. Pagalvojau, ar nebūtų realu tokį iš tikrūjų įkurti? Esmė tokia, kad šiais laikais toks klubas būtų kiek modernesnis, bet esmė tokia pati. Tikslas: Visi pavargę nuo triukšmo nuo tuščių kalbų ir t.t muzikos, kitų nuomonių, netgi patys nuo savęs ateina į jaukia salę atsisėda vienas prie stalo ir skaito kas laikraštį kas knygą (salia stovi pilnos sekcijos knygu) geria arbatą, rūko (cizas cigarus kad ir zole :D), o kas šiaip atsisėda pagalvot valandai dviem ant minkštų lovų ar kėdės. Esmė tokia, kad tylėtir nelyst kitiems į akis arba kalbėt kaip bibliotekoi - tyliai. Visa laiką būnant patalpoi užšičiaupus, skest tik savo mintyse. Rinktūsi visi tenai tiesiog pailsėt. Kas ką nori tas tą daro... Patalpa jauki, senoviska, paveikslai, kurenasi zidinys. Gali ir nakvot ant savo kedes su knyga. Dirbtu 24/7 Kaip manot ar realu ir kam nors idomi butu tokia susikaupimo oaze? :)
 
Kazkas tokio: :)
 
 

Tokios sistemos vienintelis norimas privalumas būtų atsiliepimai iš esamų klientų. Pvz. skundai.lt ir panašiuose puslapiuose tave apdergti gali visi - dažnai ir konkurentai. Mano pažįstami groja vestuvėse ir turėjo šiokio tokio dėmesio internete, kartais sulaukdavo tokių juodų atsiliepimų, kad nebūdavo akis kur dėti, nors tai neatitinka net užsakymų skaičiaus ir t.t. Per visokius forumus ir komentarus kiti miesto muzikantai apšmeižia, nes konkurencija didelė ir niekas draugiškai rinkos nesidalina.
Va amazon, ebay, tas pats uždarbis.lt veikia kitaip - atsiliepimą gali palikti tik tada, jei tikrai buvo užsakymas.

O tu pats rūkai? Ar dar kas nors tavo šeimoje rūko?
 
Jei rūko tik jis, tai atsisėsk kambaryje su juo, pats užsidek cigaretę... Kai paklaus "ką čia darai?", atsakyk "užaugęs noriu būti kaip tu". Nzn, čia kvaila mintis, bet žmonės savęs nelaiko pavyzdžiu kitiems, net patiems artimiausiems.

O tu pats rūkai? Ar dar kas nors tavo šeimoje rūko?
 
Jei rūko tik jis, tai atsisėsk kambaryje su juo, pats užsidek cigaretę... Kai paklaus "ką čia darai?", atsakyk "užaugęs noriu būti kaip tu". Nzn, čia kvaila mintis, bet žmonės savęs nelaiko pavyzdžiu kitiems, net patiems artimiausiems.