Aš nežinau kad tu esi, bet man pakanka žiūrėti į dangų giedrą naktį , kad sukeltu egzistencinius drebulius.
Jūs ne tik žiūrit į juoda uždanga. Tu žiūri į visatos akis.Pažiūrėk kurį laiką ir pradėsi suprasti kad mėnulis yra milžiniškas akmuo sukantis ratu mus erdvėje.Saulė yra šėlstantis, sintezės varomas kamuolys iš plazmos ir dujų už milijonų mylių, kad sunaikintu visų artimiausių planetų atmosferą (įskaitant Marsą, kuris yra toliau nuo jos nei mes) Ir padarytu tą patį mūsų planetai, jei nebūtume turėję magnetinio lauko. Mielos mažos žvaigždutės kurias matote ten yra kiti milžinai, sprogmenys, neįtikėtinai įtūžę rutuliai dujų plaukiojančios begalinės tuštumos, kurių dauguma yra labiau įspūdingos nei mūsų menka saulė. Ir ta pieno baltumo dėmė sunkei įžvelgiama danguje? Tai mūsų pačių galaktikos centras - Daugiau info (Galaktikos centras )
Ir iš tiesų, Žemę gali numušti bet kuriuo metu. Kometos, asteroidai žemė nėra nuolatinė.Saulė ne nuolatinė. Seniausios žvaigždutės, šiandien regimos nėra nuolatinės. Viskas turi pradžią ir pabaigą.
Ir vidury šios istorijos (nes mes jos pasakotojai), esame męs. Čia mūsų maža mėlyna planeta. Čia šio miesto, mažos akimirkos. Čia, bet tik "čia" esame Maži vabaliukai. Žinoma, vabaliukai gali išgyventi, bet tik tol, kol jie nėra netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Niekas negelbėja vabalo ... bet užtat niekas ir nežiūri kur vabalas žengia. Miestas buvo ilgai prieš vabalą, ir ji bus ten ilgai po Vabalo neišvengiamos mirties. Miestas, visada neutralus, jei nuoširdžiai jam nerūpi ar vabalas gyvena, miršta, kenčia, arba klesti. 2/9
Jei yra susidomėjusiu lietuviškai paskaityti tai ryt užbaigsiu vertimą.
Žiūriu į šį šou su savo 6 metų sūnumi, Andriumi, kuriam patinka mokytis apie erdvės, planetų ir juodųjų skylių veiksmą. Tai yra vadinamas visatos darbas. Ir žmogus ir visata turi vieną pragarą, istorijai papasakoti. Viskas prasideda, matyt, nuo DIDŽIOJO sprogimo, kur vieną tašką gauna erdvė pagimdžiusi karštą, sriubą iš dalelių ir energijos, kad per kelis šimtus milijonų metų galėtų atvėsti pakankamai, jog pradėtu susijungti į žvaigždes. Žvaigždės užsiliepsnoja. Žvaigždžių spiečiai formuojasi, ir tampa galaktikomis. kometos kosmose pradeda susidaužti viena su kita, ir keletas planetų susikuria. Galų gale, Žemė yra gimus. Valio! Žemė stūkso ten dar kelis milijardus metų, kol, po daug metų susikuria žmonija, kuri yra unikali. Užtrunka šiek tiek laiko. Žmonės klesti. Išranda tautas. sukuria internetą. Žiūri porno. Po truputį, nors (ir ši istorijos dalis yra dar nerašyta, bet tikrai ateina) saulė žūva nuo savo išoriniu sprogimų jėgos, sunaikina visas aplinkinias planetas. Ir saulės sistema verkia, nes ji išleidžia dar vieną didelį žaidėją į pensiją. Valio! Laukite tęsinio.
Esu tik liepsnele sioj sryti,bet noriu ateiti virst degancia liepsna. Pradejau skaityt ir dometis apie finansus, kaip ikur versla,pakelt IQ ir nuo ko pradet . Skaitau knygas autoriaus (Robert Kiyosaki)noriu perskaityt jo visas knygas ir isigilint ka sako autorius. Noreciau atrast bendraminciu sioj sryti ir patyrusiu zmoniu biznyje.
Už krūtinės griebiantis video. Visi veikėjai žinomi, jų faktai kasdien paminimi. Jėga. O šiaip čia paminėti žmonės nėra praprasti, eiliniai, jie turėjo talentus ir buvo tam gimę. Ir jie darė tai,kas labiausiai patiko, ir ne dėl to,kad pasiektų milijonus. Jeigu savo kontekstu skatinsit būti milijonieriais vien dėl pinigų, tai tokius žmones ir rekomenduokit, kurie dėl milijono mamas parduotų, kuriu tikslas tebuvo būti milijonieriu. ,,Savo lankytojams norime parodyti, kad kiekvienas gali tapti turtuoliu, jeigu labai to nori." - patys pirma tapkit milijonieriais,o tada patarimus laidžiokit. Eilinis gyvenimo pavyzdys, kada tave moko būti verslininku tas,kuris tik teoriją žino, o realiai nieko nėra padaręs. Nepagalvokit, kad esu visiškai nusistatęs prieš, tačiau galėjot kažką įdomesnio sugalvot.
Dažnai įsivaizduojate save turtingą, tačiau tuomet pats nutraukiate savo mintį ir sau pasakote: „juk tai neįmanoma“? Tai ir yra Jūsų klaida. Visas svajones įmanoma realizuoti, tačiau dėl to reikia labai stengtis.
Projektas „Būk milijonierius“ nori parodyti, jog didelius turtus gali susikrauti tiesiog eiliniai žmonės. Įvairių garsenybių istorijos turėtų Jus įtikinti, kad kada nors žinomais ir labai turtingais galite tapti ir patys. Tikite, kad tai tiesa, bet rytoj grįšite prie senojo mąstymo? Lankykitės „Būk milijonierius“ kiekvieną dieną ir semkitės vis daugiau pozityvios energijos. „Būk milijonierius“ pateikia straipsnius, fotografijas, interviu, net video medžiagą apie tai, kaip iškilo klaidas kadaise darę, o dabar šlovės spinduliuose besimaudantys žmonės. „Būk milijonierius“ – jaunas projektas. Tačiau jo kūrėjų ambicijos – išties didelės. Jūs turite puikią galimybę stebėti kaip „Būk milijonierius“ auga tiesiog kasdien ir, galbūt, ateityje, tai bus dar vienas pavyzdys kaip sunkiai dirbant galima pasiekti užsibrėžtą tikslą.
--------------- PRAKTINIAI PATARIMAI (3): --------------- ¤ Darbo vietoje būkite novatoriai. Tegu jus pažįsta kaip naujų idėjų generatorių, žmogų, kuris mėgsta naujas užduotis ir energingai imasi jas vykdyt. ¤ Išmokite meditacijos meno. ¤ Kitą kartą, kai užklups problemos, užduokite sau tokius klausimus: '*' kaip ši patirtis man padė ateityje? '*' kas atsitiks, jei pasiduosiu ir pradėsiu nerimauti? '*' ką galiu padaryt, kad tokia problema daugiau niekada neatsirastu? '*' už ką šioje situacijoje turiu būti dėkingas. Ir tada jokios problemos nebus baisios. ¤ Skirkite 10-15min kasdien savianalizei: prisiminkite visus darbus, kurie tą dieną pasisekė, taip pat nesėkmes kurio dienos darbus tik apkartino. Raskite priežastis ir galėsite padidinti savo veiklos efektyvumą. ¤ Apribokite savo pasaulietiškus norus. Nes kas pernelyg prisirišęs prie materialių vertybių, patiria didelį sukrėtimą, kai jas praranda. Laimingi žmonės mėgsta gražius daiktus, bet nevirsta jų vergais. Būkite ir jūs laimingi turėdami tai, ką turite. Nejaugi jums iš tikrųjų reikalinga krūva bereiksmių daiktų?
enjoy straipsnis tikrai geras, o ellypse ką aprašė tai visai ne meditacija, o tiesiog atsipalaidavimo būdas. Meditacijos esmė nėra vien atsipalaiduoti. Meditavimas daugeliui asocijiuojasi su budizmu, dvasiniais dalykais ir pan. Tačiau iš tikrųjų, tai yra tiesiog mūsų minčių srauto ignoravimas, būdas atsiriboti nuo mūsų kvailų smegenų, kurios nuolatos dėl visko jaudinasi ir nepaliaujamai galvoja. Jei samoningai pabandytumėt pastebėti savo mintis, pastebėtumėt kiek jose yra šiušklių ir kaip dažnai jūsų smegenys peršoka nuo vienos minties iki kitos, visiškai be priežasties.
Nežinau, kodėl taip išsivystė mūsų smegenys ir kodėl mes nesugebam tiesiog jų išjungti kai reikia, bet meditacija yra būdas tai suvaldyti. Yra įvairių būdų kaip galima medituoti, bet pradžiai suprantamiausias yra susikoncentravimas į vieną konkretų dalyką, pavyzdžiui savo kvėpavimą. 10 minučių sėdi tiesia nugara ir koncentruojies į savo kvėpavimą. Jums tikrai nepavyks ir jūsų mintys pastoviai klaidžios, tačiau su praktika jūs vis dažniau ir dažniau sugebėsit atrasti 'tuštumą', oazę nuo to nereikalingo srauto.
Meditacija yra tuo pat metu ir sunki, ir lengva. Kaip jau sakiau, viskas ką tereikia daryti yra susikoncentruot į vieną dalyką, o labiau įvaldžiusiems savo protą yra ir kitų būdų pasiekti 'tuštumą'. Tačiau tai yra daug daug sunkiau nei gali pasirodyti. Bet kokiu atveju, kaip jau čia minėjo, rekomenduoju perskaityt kokią nors knyga, nes nors meditacijai ir nereikia ypatingo pasiruošimo ir jos principai paprasti, apie ją daugiau žinoti verta, nes kitaip labai greit pasiduosit.
Aš pats medituoju jau keletą mėnesių. Medituoju ryte ir vakare po 15min. Vis dar kartais iškrentu iš ritmo, nes man medituot yra sunku, visiškai nesu įvaldęs savo proto iki tokio lygio, kiek norėčiau. Tačiau būtent tai mane ir motyvuoja ir toliau medituoti, nes aš jaučiu kaip tai padeda ugdyti samoningumą, mintys tarsi išsifiltruoja. Lengviau supranti kas tau svarbu, o ko galima atsisakyti. Dažnai žmonės yra užsivertę darbais, nors net nesupranta, kad galbūt daugelio iš jų net neverta daryti. Yra posakis, kad per dieną reikia medituoti po valandą, o jei tam neturi tiek laiko, tuomet medituoti reikia dvi valandas per dieną ( limito kiek medituoti per dieną reikia nėra, kiekvienam individualiai, čia tik pavyzdys ). Šį posakį sunku suprasti, kol nesi meditavęs ir pajautęs meditacijos teikiamų pranašumų. Gandhi taip pat naudojo šį principą. Ugdo ir valią. Viena iš meditacijos pasekmių, bent jau man taip atrodo, yra kad pradėjau skaityti knygas vietoj daugelio straipsnių per dieną. Meditacija padėjo suprasti, kad straipsniai man jokios naudos neatneša, o knygos kaip tik yra vertingesnis, ilgiau išliekantis, žinių šaltinis. Taip pat mano dienotvarkė tapo daug ramesnė, tačiau finansiškai padėtis kaip tik sustiprėjo. Sunku tiksliai pirštu bakstelti ir pasakyti kad man meditacija padėjo išgydyti tą, tą ir aną. Čia ne tabletė ir jinai negydo konkrečių simptomų. Bet bendrai mano gyvenimo kokybė pagerėjo vien dėl to, kad protas tapo šviesesnis ir sprendimai geresni.
Turiu draugą, kuris yra kur kas labiau patyręs medituotojas nei aš, tai jis net minėjo kaip yra apsiverkęs po meditacijos sesijos, nes jinai jam padėjo padaryti stiprių įžvalgų apie save ir sustiprino jį kaip žmogų. Nežinau ar man taip bus, tikiuosi kad taip, bet tai tik parodo koks stiprus ginklas yra mūsų protas jei teisingai naudojamas.
EDIT: dar prie to pačio..esu parašęs straipsnį apie tai, kaip suvaldyti mus pasiekiantį informacijos srautą http://www.aaakademija.lt/naujienos/informacijos-dieta . Šiais laikais tai labai aktualu, turint omeny kiek informacijos mus pasiekia kiekvieną dieną. Retas iš mūsų žino ką su ja daryti. Aš ne išimtis, todėl ir pasirinkau meditaciją kaip vieną iš priešnuodžių :)
Visų pirma, kaip ir minėjo kitas forumo dalyvis, kokią muziką klausai? :) Jei tai Rock, Hard Rock ir t.t., tai siūlau tą muziką pakeisti, ji tikrai neigiamai veikia žmogų. Siūlyčiau pasiklausyti ChillStep'o, House ir pan.(Youtube kanalai: AirWaveMusicTV, MrSuicideSheep).
Na, o aš nuo praitos vasaros susiradau gerą draugą - sportą. Mesti sportą šiuo metu abejojiu ar galėčiau, tiesiog susidraugavau taip, kad praleidus treniruotę atrodo, jog sugriauš mane sąžinė. Be to, per sportą susiradau naujų draugų, šiek tiek praplėčiau savo akiratį. Taip pat, kad ir kaip būtum supykęs, manau, sportas nervus padėtų nuraminti.
Galbūt turi draugų kurie neigiamai tave veikia? Pradėjęs sportuoti, nesilankau jokiuose vakarėliuose ir t.t. Man to tiesiog nereikia, gyvenu be alkoholio, cigarečių. Taip pat, kam tokie draugai, kurie kiekvieną penktadienį siūlo išgerti? Tai tikrai ne į naudą. Na, žinoma, draugais galima likti, bet reikia mokėti pasakyti NE.
Taigi, manau, kad tai galėtų būti keletas iš problemų, kurios neigiamai tave veikia. ;)
Pradėjau tradiciją savo naujame tinklaraštyje VerslasOnline.lt kiekvieną penktadienį dalintis įdomiais straipsniais, kad savaitgalį turėtume ką paskaityti. Per savaitę dalinuosi nuorodomis per Twitter paskyrą, o čia išvardinsiu įdomiausias iš jų. Jei patiks, prenumeruokite naujienlaiškį.
- Lietuviškas verslo “video-serialas”: Pardavimų piltuvėlis. Kaip iš potencialių, klientai tampa nuolatiniais? - Mažiau yra daugiau: How we increased conversions by 254%, saying less - Koks turinys turi didžiausią paklausą? 15 Types of Content That Will Drive You More Traffic - Kur krypsta svetainių lankytojų akys? 8 Powerful Takeaways from Eye Tracking Studies - Pritaikykite iškart, dabar. 13 Ways to Increase Your Conversion Rate Right Now - Kodėl turinys tampa “virusiniu”? Angliškas tyrimas čia – Why Content Goes Viral: What Analyzing 100 Million Articles Taught Us, o štai ir lietuviška istorija: Aš sukūriau virusinį žaidimą - Šitą reikės pritaikyti man pačiam, norint auginti auditoriją: 67 Tools That Will Help You Grow Your Email List - Perskaičiau knygą ir dalinuosi citatomis iš jos: Knygos apžvalga: “70 Secrets Revealed: How To Write Content That Converts 600% More” - Visiškai sutinku su pavadinimu: Why Follower Count is Bullshit - Labai naudingas sąrašas: The Big List of The 61 Best Social Media Tools for Small Business - Istorija yra viskas. The Power of Storytelling: How We Got 300% More People To Read Our Content - Kaip užauginti bendruomenę: The Holy Grail Of Building Communities: Developing A Strong Sense of Community - Kada geriau pasiduoti? Evaluating When to Kill a Project: What Criteria Do You Use? - Perfrazuotas bestselleris: How to Win Friends and Influence People (While Sharing Social Content) - Ir pabaigai – apie tendencijas: 2014 Inbound Marketing Trends
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
ĮVADAS
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
BENDRAI
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
NUO KO PRADĖTI?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
STRUKTŪRA
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
1. ĮŽANGA 2. DĖSTYMAS - I teiginys, DĖSTYMAS - II teiginys DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą) 3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą.... KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip taip padaryti? 1. Aiški, logiška struktūra 2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas) 3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Kaip atrodo įžangos struktūra? Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį) http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip: "Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę? ---------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS? TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui. ------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
I VARIANTAS
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
II VARIANTAS:
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - .... -Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog... -Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
DAR KELI PATARIMAI:
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
IR PABAIGAI...
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!
“Darkness cannot drive out darkness: only light can do that. Hate cannot drive out hate: only love can do that.” Štai tau mano keli patarimai. Visų pirma tai atrodai labai liūdnas žmogus, kuris sėdi sukaustytas visuomenės normų ir bijo padėti žingsnį iš savo komforto zonos ribų. Visos šios tavo išvardintos bėdos apart sveikatos problemų, mano nuomone yra išsprendžiamos savęs ir savo požiūrio pakeitimu.
Nesutari su šeima? Įrodyk jiems savo vertę, parodyk savo tikrus jausmus, nustebink juos, kad ir tai tebus smulkmenos. Net neabejoju, kiek tėvai dėl tavęs padarė praeityje, tad galvok, kad dabar tavo laikas įrodyti jiems, kad užaugino mylintį, protingą ir gerą žmogų. Na o jei manai, kad neverta, pažiūrėk šį video. Daugelį, tarp jų ir mane, šis video sugraudino, gal ir tave nors kiek tai paveiks. https://www.youtube.com/watch?v=j2bCO2_HyJs
Pradėk šypsotis, apsimesk laimingu, ir pajusi, kad su laiku išties tapsi laimingas. Eidamas gatve nusišypsok atsitiktinėms merginoms, padėk žmonėms kai tik yra proga, bendrauk su gamta, išbėk pabėgioti, pabūk vienas su savo mintimis, atsigulk parke ir tiesiog stebėk gamtą. Sakyk merginoms komplimentus, bet tik nuoširdžius. Iš pradžių tai žinoma atrodys keista, bet su laiku galbūt tai virs nuostabiu įpročiu. Nežiūrėk į kitus žmones, nesilygiuok į juos, nes taip tik apgaudinėsi save ir niekada neatrasi laimės. Ir tos laimės nesivaikyk, negalvok kaip būti laimingu, tiesiog toks ir būk. Rask nors vieną žmogų, su kuriuo gali atvirai bendrauti, nebūtinai kiekvieną dieną, kad ir kartą per savaitę, bet kad pokalbis būtų ištiesų atviras ir naudingas. Ir gali pradėti būtent nuo šios temos, išsipasakojant kas tave slegia. Nebūk su tais "populiariais" jei jie tau atrodo nuobodūs ar kvaili. Susirask tą vieną draugą ir prisiminkit vaikystę. Nueik į kanceliarinę, nusipirk didžiausią rastą lapą, išlankstyk lėktuvėlį, nuvyk į aukštą vietą, sugalvok norą ir išmesk jį (Pats taip dariau su draugais, buvo tikrai linksma ir su laiku tapo kaip smagi ir neįprasta tradicija). Ir galiausiai nebesėdėk namie, atsiribok nuo socialinių tinklų, pradėk gyventi tikrą gyvenimą. Ir šį forumą įsijunk tik kelis kart per savaitę patikrindamas tau svarbias, aktualias temas. Keisk įpročius, keisk požiūrį, keisk save patį. Visi gyvename ant tos pačios žemės, tačiau skirtinguose pasauliuose ir tik nuo mūsų pačių priklauso ar būsim laimingi.
Na ir pabaigai keli tinklapiai, kupini puikių straipsnių. http://www.alfavyras.lt/ http://www.asvyras.lt/
Tik josios Didenybės Gyvybės dėka gali pasiekti stulbinamų rezultatų... Kaip Tu Blecha Mucha gali puoselėti viltis apie kažkokius tai stipresnius pasiekimus nebranginant savo Gyvybės ? Tokiu atveju Tu Man panašus į:
Tik ji ir yra viso ko pradžia... Tik jai priklauso Tavo subinė ! Suprask Tai ir dabar pat atsistojęs prieš veidrodį atiduok jai Respect 'ą ! B-)
Prieš keletą dienų skambėjo tos pavojų skelbiančios sirenos. Ir žinot į ką atkreipiau dėmesį ? Į čiulbančius paukštukus. Kertu lažybu, kad ir pasaulio pabaigos akivaizdoje jie nenusutotų čiulbėti. Tuo metu apėmė labai keistas jausmas... Pagalvojau: Tokie Dideli dalykai vyksta gyvenime, o štai Aš atkreipiau dėmesį į tokį mažytį ir būtent Tuo metu, kai, ko gero, Didžioji dauguma kitų žmonių galvojo apie Tai, ką darytų karo atveju ir t. t... Man Tai buvo dar 1 - ienas atradimas gyvenime, kuris kaip Minimum prilygsta:
Tu taipgi gali mušti savo asmeninius Goal 'us ir gali Tai daryti kiekvieną mielą dieną, tik, galbūt, pradėk nuo mažų žingsnelių, o ne iškart nuo špagatų... :D
Praėjo savaitė nuo registracijos, laikas parodyti kaip sekasi. Viena niša, vienas failas, 10 video. Už boostinimą bendrai sumokėjau 10 $. Landing page naudoju blogger. Darbo įdėta tik apie 3 valandas. Paskutines 3 dienas (per jas daugiausiai ir uždirbau), nepajudinau nė piršto. Tikrai geras būdas užsidirbti :). Registravausi per OP referalą, tačiau iki dabar neatrašė į mano žinutę ir neatsiuntė gidų, tad jei registruojatės ir norite sulaukti pagalbos, ieškokit kito žmogaus (nesisiūlau, dar pats nieko rimto nežinau).
dlmp sureagavo į diablom 300,000,000 USD vertės mygtukas
