Paulius

Tai kad jis nelabai ir senas... Turiu omeny, kad pats naudoju 1962 metų pilnai veikiantį (!) fotoaparatą. :) Neįžiūriu trumpesniojo objektyvo parametrų, bet lyg ir niekuo nestebuklingas (tų laikų „kitinis“ greičiausiai). Tiksliai kainos net neįsivaizduoju, tad sunkiai ką ir pasakyt galiu. Pabandyk pereit skelbimus efoto.lt, fotokudra.lt, skelbiu.lt. Ten daugiausia senos fototechnikos rast galima. eBay kainomis pasitikėti negalima, nes Lietuvoje prekių kainos 2 ar netgi daugiau kartų mažesnės. Nusiperki 2CR5 6V bateriją (jei nėra fotoaparate), patikrini, ar bent kiek veikia. Jei veikia, iš

Turiu giminaičių, kurie panašiais dalykais užsiiminėja, bet turi normalią parduotuvę. Buvo vienas entuziastas sugalvojęs jos gaminius į internetą kelt ir pardavinėt, bet kažkodėl dingo. Esmė tame, jog kainos nėra žemos, tačiau gaminiai unikalūs ir tikrai verti kainos. Žinoma, ir klientai kitokie - turtingesnės ir vyresnės moterys nei paauglės. Labai abejočiau verslo idėja, kuomet rinka perpildyta. Pasigaminti rankdarbius dabar jau tapo net ne pramoga, o mada. P.s. Atsiprašau, kad ne į temą (gali moderatoriai baust), bet aš pasiūlymais, kai vos ne kiekviename sakinyje yra klaidų, nepasitikė

Ir dar įdomus faktas, kad dažnai būna taip, jog antras vertintojas mažiau dėmesio kreipia, nes jei būna kokių nors ginčų, tuomet antras vertintojas „sutinka“ su pirmuoju. Bent taip teko girdėt.

Sėkmės yra, bet geras mokinys gaus daugiau nei blogas mokinys. Nekalbu apie pačios kalbos vartoseną ar žodyno platumą, bet mus ruošia egzaminui, tad pagal tai „mokinio gerumas“ ir skirstomas. Nepritariu tokiai idėjai, bet taip yra. Kodėl yra sėkmės? Nes vidutiniškas mokinys gali gauti tam tikras užduotis, kurias arba mokės, arba nemokės išspręsti. Tokie mokiniai gana nestabilūs, bet jų tikrai yra. Taip jau buvo su „volunteering“, nes kažkodėl stiprūs mokiniai nedvejojo, silpni nežinojo, o vidutinei klasei pasisekė arba ne suprasti, ką tai reiškia. Žioplas vadinčiau tokias, kurias padarai ir

Suspaustas 40KB, o išarchyvuotas turi būt 66MB. Nesupranti, kame replės?

Taip ir neatsakei į klausimą. Mes jau seniai žinom, kad daug kas priklauso nuo vertintojo, bet tiek daug svyruoti negali.

Aš kadaise su „Acme“ kovojau. Paprašiau išimti mane iš savo sąrašų, toliau siunčia - „galbūt susidomėsit“. Kur nesusidomėsiu, kai šiek tiek reikalų su naujienų portalais turiu. Kai pasakė, kad išimė duomenis, gavau dar vieną laišką. Tuomet dar kartą piktai parašiau, jog jau žadėjot mane ištrinti. Po kiek laiko gavau dar kartą: * - jie čia gerai pavarė. Nurodė klaidingą tinklaraščio adresą; nurodė asmeninį, o ne „darbinį“ tinklaraščio adresą; asmeninis (jų parašytu adresu) tinklaraštis buvo uždarytas jau prieš kurį laiką. Tuomet išsiunčiau laišką 6 adresatams (direktoriams, vadovams ir tie

Pasirodė, jog Tavo pranešimas buvo dedikuotas man. Bet jei yra pasitaikęs bent vienas toks atvejis, niekuomet negali žinot, ar taip negali pasitaikyti dar kartą. Ir jei priklauso nuo tikrintojų, tai koks velnias tada tas egzaminas, jei rezultatas gali svyruoti nuo keliolikos (berods ji <15% gavo) iki pakankamai gero (kažkur tais >85%)? Blogai tikrintojas pamiegojo? Nepatiko literatūrinis išprūsimas? Nepatiko...? Kita vertus, lietuvių kalbos egzamine yra ir objektyvių dalykų, pvz. klaidų kiekis. Juk jų nepripaišysi, kur nori. Juk egzamino vertinimas nėra grindžiamas principu „patiko-nepat

Ne visi stoja į Lietuvą, jaunuoli :). Ir žinau, kiek +- esu vertas, tad jei netyčia rezultatas nukryptų nuo mano „nustatytos ribos“, aš apeliuočiau. Beje, už anglų egzaminą gavau nei daug, nei mažai - 90%. P.s. Mokytoja pasakojo, kaip viena mergina už lietuvių egzaminą gavo keliolika procentų, o po apeliacijos kažkodėl šovė iki 80-90%. Tris dienas pramiegosi ir turėsi tenkintis keliolika procentų. Gal tokios klaidos yra retos, tačiau 12 metų nueitų velniop, jei taip nutiktų pačiam.

Čia amžina diskusija... Vieni renkasi patogumą/paprastumą, kiti renkasi estetiką. Bet yra dar vienas dalykas. Lyg „sluoksniai“. Viena vairuotoja betranzuojant pasakojo, jog ji Italijoje bandė pirkti batus, kurie yra gana nebrangūs (nors jai tuo metu tikrai daugiau nei temos autoriui buvo). Pardavėja paklausė, kam ji perka šiuos batus, sau ar mamai. Keliauninkė atsakė, jog sau. Pardavėja tik perspėjo, jog šie batai jai dar netinka. Dabar nepamenu, kaip ten Italijoje yra - ar „sluoksniai“ skirstomi pagal kilmingumą (jo, jie tai dar turi), amžių ar pareigas. Bet faktas tas pats... Juokingai ma

Bet absurdas tame, jog turi sėdėt namie ir laukt rezultatų, nes kitu atveju gali juos pražiopsot ir negalėsi apeliuot, nes būsi išvykęs. Nebent su įgaliojimu, tačiau vistiek turi kažkokį žmogų palikt spręst reikalus už tave.

Va, ko man reikėjo! Ačiū. :) Girdėjau, kad kažkas panašaus yra, bet užmiršau. Priminėt. :)

Tai kad bet kuriam didesniame Panevėžio knygyne rasi turistinius Aukštaitijos NP žemėlapius ar šiaip bendros informacijos apie Aukštaitiją su lankytinom vietom. Net pirkt nereikia, užtenka ateit pavartyt. :)

Dažnai pasitaiko, jog registruotą siuntą atsiima šeimos narys ar šiaip kas nors, gyvenantis tame bute. Kaip to išvengti? Reikia išsiųsti (dalinai) konfidencialų siuntinį ir nenoriu, jog kažkas kitas jį atsiimtų. O būtent tame regione taip jau nutinka, kad paštininkės sau tai leidžia daryti. Berods kažkoks būdavo punktas „[kažkas] su įteikimu“, bet atsinaujinęs pašto puslapis jokių žinių čia neduoda arba nemoku rasti.

Ir per dieną panašią sumą galima palikti. Tik saikingai pavalkataut (savęs neskriaudžiant higienos ar maisto atžvilgiu) kartais yra sveika.

Jei trumpai: * Vargiai kas angliškai šneka. Nebent Turizmo Informacijos Centruose, viešbučiuose ar dar kur, kur man netenka dažnai lankytis. * Transporto kainų nepamenu, bet kaip studentui 20 minučių viešojo transporto Varšuvoje kainavo 1.3 zloto. Nežinau, ar tai studentui ar pilna kaina, nes pvz. Čekijoje nėra nuolaidų mokiniams, tai visiškai susimaišęs esu. * Lenkai labai religingi. Mane tai dalinai erzina, kai bažnyčią lengviau rast nei veikiančią parduotuvę. Čia nekalbu apie Varšuvą ar kitus didžiuosius miestus, žinoma. * Kol buvau Lenkijoj, tol visą laiką norėjau apsisukt ir grįžt namo. V

Paskutinė kelionė buvo į Čekiją ir jos kalnus (Hrensko, Decin, Jetrichovice, Liberec, Brno, Ostrava ir kt.), bet sunku ką ir aprašyt, nes įspūdžiai kol kas lieka tik mano užrašuose. Minėta kelionė taip pat truko 2 savaites. Nors ir skiriasi kelionės tipai ir, spėju, nakvynės vietos, bet aš išleidau 200lt, įskaičiuojant alkoholį bei 36lt už atvirukus/lauktuves. Ir vis dar baudžiu save, kad apsiėjau ne pigiai.

Derėtų pasidomėti, kas yra hospitalityclub arba couchsurfing. Galėsi tuomet išvis bepročiais kitus vadint... Kartais sveika ir išlikt taktišku.

Taip pat ieškau drabužių naujagimiams-vaikams-paugliams tiekėjų. Tikiuosi, autorius nesupyks.

Procentai kaip tik efektyvesni nei taškai, nes egzaminų sudėtingumas keičiasi. Kiekviena laida yra pakankamai vienoda, nebūna taip, kad 2005 metais visi buvo vidutiniokai/slunkiai, o jau mat 2012 metais visi stiprūs ir gabūs. Gal kažkiek svyruoja kiekvienais metais, bet procentinė išraiška parodo kur kas daugiau nei elementarus taškų skaičiavimas.

Atrodo, kad daugumai ši vertinimo sistema nesuprantama. Imkim elementarų pavyzdį. Dabartinė vertinimo sistema: Žmogus „A“ už tris egzaminus surinko 35, 45 ir 60 procentus. Žmogus „B“ už tuos pačius egzaminus surinko 40, 50, 70 procentų. Jeigu tiek „A“, tiek „B“ stoja ten pat, didesnę tikimybę valstybės finansuojamą vietą gaut turi žmogelis „B“. Vertinimo sistema pagal taškus: Žmogus „A“ už tris egzaminus surinko 35, 45 ir 60 taškų. Žmobus „B“ už tuos pačius egzaminus surinko 40, 50, 70 taškų. Jeigu tiek „A“, tiek „B“ stoja ten pat, didesnę tikimybę valstybės finansuojamą vietą gaut turi ž

Gerai, gerai. Duok apeliaciją ir kai gausi daugiau, galėsi man parašyt, kad buvau neteisus. Kažkodėl niekas nesako, kad Tavo rašiniai yra geri, Tu tik vienas tuo tiki. Apeliuok. Ir pranešk, kaip baigsis. Iš tiesų, nė vienas iš čia esančių nėra mokytojas, tad mes galim tik vertint taip, kaip mes patys esame išmokyti. Mano nuomone, rašiniai silpni, tad nėra čia ko erzintis. Jei pats manai, kad gavai ne tiek, kiek turėjai gaut - Tavo valia apeliuoti.

Atsiprašysiu, bet kad rašiniai tokie labai paprasti. Sakiniai neturi ryšio tarpusavy, logikos nėra. Skyryba svarbi tiek, kiek mokėmės (tarkim kokių šalutinių sakinių), tad ne į viską kreipia dėmesį, bet dar nereiškia, kad ji visiškai nesvarbi. Nemažai klaidų galima rasti, o ir šiaip... Pabandyk jį išsiverst į lietuvių kalbą ir gal suprasi. Čia kaip mano klasiokė per kalbėjimo praktiką sakydavo „[something] is really important because it is very important“.

x

Pirkt reikia ne tam, kad turi galimybę, o tai, ko reikia. Geriau jau parduok tuos 100$ už kokius 80$, tai bent naudos bus...