quicy

Neskaiciau temos visos, bet i klausima mokintis ar ne galima atsakyti tik vienaip. Nori mokiniesi nori ne, buvo man uzp*** visi mokslai 12 baigiau ir viskas ejau dirbt litai dideli gyvenu nieko neveikii tai issinorejau vel mokintis, bizniui ziniu truksta tik netraukia manes jokie univerai ir t.t. Jei noresiu ismoksiu savarankiskai ir atrasiu zmoniu kurie savo patirtim ismokins, o jei nenoresiu jokiu univerai neismokins. Be to kodel zmones eina i univerus ? Dauguma vien del to kad diploma gaut ir viskas retam kuriam reikia kazkokiu ziniu... Tad jei nori mokiniesi jei ne laiminga, ir turtinga gyvenima gali gyvent ir be mokslu.

Su studijomis ir gyvenimu man buvo, o gal dar yra panasiai. Galvojau nestoti pirmus metus padirbti uzsienyje, pazystami dirba ir as issidarbinau tai, dabar eina antri metai dar nenoriu stoti visiskai.Pirma gal del to kad gaunu normalius pinigus kaip kai kurie sako, nors as nezinau pinigu nejauciu kol kas man tai tik kazkokie skaiciukai ar popieriukai norams pildyti :) Antra mokykloje jauciausi tarsi nesavas ypac paskutinius 3 metus, nezinau gal del to kad masciau kitaip, tiesiog buvau kitoks viska visur maciau kitaip sedejau ir nuobodziavau... ir dabar nenoriu atgal gryzti i mokymo istaigas nes, jei tik sedesiu del diplomo jokio tikslo nera... Taigi supratau tik tiek jei zmogus ka nors nori ismokti jam visiskai nereikia jokiu universistetu, jis atras budus ismokti ko nori ir ko jam reikia be ju ir as manau patcios geriausios pamokos yra kitu zmoniu patirtis :)
 
O apie vidutinybe, tai net nezinojau kas ji tokia yra atradau knygose, kad ja turiu isnaikinti, ir supratau kad manyje jos buvo daug... ir ypac gerai pastebiu tarp bendradarbiu nera nei vieno nevidutinybes.. skaudu pasiziurejus is sono neturi nuomones savo, visko baidosi, o man ypac gerai tobuleti tiesiog matau kokiu nenoriu buti ir kokiu turiu buti :)

Sveiki Uzdarbieciai,
 
Pradesiu nuo pradziu. Jau vaikysteje sakiau busiu uzauges verslininkas. Bet kadangi buvo vaikyste tik svajojau ir viskas, sakiau bus laikas viskas bus, nes esu dar mazas nieko neiseis, nera lesu, dar nelabai zinau kas, kur, kaip. Ir galvoje ne tiek verslas rupejo dar, o linksmybes.
 
Gerai vaikyste praejo atejo paauglyste ir vel prisiminiau svajone apie versla, bet si karta jau masciau rimtai, ieskojau infomacijo ka, kur, kaip radau siek tiek ir viskas nieko nedariau pritruko lesu, ir pradejau zaisti kompiuterinius zaidimus visiskai uzmirsau, ta svajone tik retkarciai prisimenu.
 
Dabar baigiau mokykla dirbu, turiu jau lesu bizniui, bet... nezinau kas pasidare man. Ideju turiu pakankamai, ir galiu bandyti pradeti igyvendinti jas, bet kazkas tarsi mane laiko. Kaip tik atsiranda uzsidegimas igyendinti ideja, nieko nedarau tik kartoju "tuoj pradesiu, tuoj pradesiu" ir nieko nepradedu tarsi kazkas sustabdo, trukdgo. Nezinau as cia igytas bejegiskumas, komforto zonos nepalikimas ar tiesiog bijau nesekmes ?
 
Gal kas esate pereja si gyvenimo tarpsni ir galite pasidalinti kaip iveikete ji ? Busiu tikrai dekingas.

O kodėl kažkas turi tave gelbėti?
 
Neturi galvos? Kodėl pats negalvoji ir nebandau užsiimti kažkuom kitu?
Geriausias būdas atitrūkti - užsiimk tau mėgstama veikla, o kad kažkas tau patinka - tai čia yra faktas.

Manau, kad visi, kurie pritaria, turėtų parašyti, kuom gyvenime užsiima, planuoja užsiimti (apart fantazijų), kad kada nors pragyventų ne ant tėvų savo, o dar ir savo šeimą išmaitintų :)