Gaila kad tavo profilio paveiksliukas per mažas išvardinti visas išmanomas technologijas... Kitąvertus keista tai kad vietoj ecmascript paminėtas tik mažas jo subsetas AJAX ir frameworkas jQuery, taip pat kartu su XML paminėtas HTML. Iš to galima daryti išvadą kad pasikėlimo lygis nėra adekvatus žinių gyliui ;)
Pats ginčas yra beprasmis ta linkme kuria jis pasisuko. Žinoti egzistuojančias technologijas bei įrankius ir numanyti kurioms problemoms spręsti jais galima pasinaudoti - būtina, tokiu atveju su minimaliom pastangom ir trupučiu researcho galima pasiekti neblogo rezultato. Viską mokėti nėra nei būtina nei įmanoma.
Gaila kad tavo profilio paveiksliukas per mažas išvardinti visas išmanomas technologijas... Kitąvertus keista tai kad vietoj ecmascript paminėtas tik mažas jo subsetas AJAX ir frameworkas jQuery, taip pat kartu su XML paminėtas HTML. Iš to galima daryti išvadą kad pasikėlimo lygis nėra adekvatus žinių gyliui ;)
Pats ginčas yra beprasmis ta linkme kuria jis pasisuko. Žinoti egzistuojančias technologijas bei įrankius ir numanyti kurioms problemoms spręsti jais galima pasinaudoti - būtina, tokiu atveju su minimaliom pastangom ir trupučiu researcho galima pasiekti neblogo rezultato. Viską mokėti nėra nei būtina nei įmanoma.
Gyvenimas Londone turi didžiulį privalumą – begalę profesionalams skirtų renginių, kurie suteikia ir įkvėpimo, ir konkrečių strategijų verslui. Vienas iš tokių yra “Marketing Week Live”, kuriame pabuvojau ir galiu papasakoti įspūdžius apie naujausias marketingo tendencijas. Įrašo pabaigoje - nuoroda į originalų straipsnį.
Trumpai apie renginio formatą – jis panašus į mūsų “Login” konferenciją – N salių su pranešimais ir dar eilė stendų su įmonėmis, siūlančiomis savo paslaugas. Taigi, buvo ir ką pamatyti, ir ko paklausyti.
Trumpai: kodėl marketingas yra toks svarbus
Buvau pradžioje labai nustebęs renginio mastu – didžiulis paviljono plotas vien apie marketingą ir tūkstančiai lankytojų. Bet vienas pranešėjas tiksliai suformulavo marketingo svarbą šiuolaikiniam verslui – dabartiniame interneto amžiuje kaip niekad sunku išsiskirti iš minios ir gauti klientų dėmesio: visi užimti, visi internete greitai randa informaciją patys, banerių ir reklamų niekas nebemato, tad reikia sumanios marketingo strategijos, kad pasiektumėte klientų akis ir ausis. Iš esmės, būtent apie tai ir buvo visa konferencija – kaip pateikti žinutę apie savo paslaugas potencialiems klientams.
Pagrindinės šiuolaikinio marketingo kryptys
Susumuojant, apie ką buvo kalbama ir kokie pranešimai pristatomi, dabar marketinge vyrauja šios temos:
1. Mobilios technologijos
Anksčiau sakydavo “Jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai”. Dabar tą patį galima pasakyti apie mobiliąsias technologijas – jei žmogus negali rasti tavo verslo ar užsakyti tavo paslaugų iš savo telefono, tai verslas kaip minimum nėra rimtas.
Nors žvelgiant į tinklalapių lankomumo statistiką, mobilūs vartotojai sudaro dar tik 10-30% viso srauto (nors ir tai galima laikyti didžiuliu pasiekimu), bet reikia žiūrėti į ateitį – ši auditorija tik didės. Maža to, šie pirmieji “pionieriai” kaip taisyklė formuoja visos savo kartos nuomonę ir įpročius, tad jie ypatingai svarbūs.
Ir reikia nustoti teigti sau ir kitiems, kad žinote viską apie savo klientus – ypač šiuo aspektu. Jei sakote, kad “mano klientai tikrai nepirks mano paslaugų iš telefono”, tai konferencijoje buvo minimas pavyzdys kad kažkada per eBay buvo nupirktas “Lamborghini” automobilis būtent iš telefono. Tad nedarykite tvirtų prielaidų, kaip jūsų klientai elgiasi su jūsų svetaine, galite stipriai apsirikti.
2. El.paštas grįžta į madą
Tiksliau, jis niekur labai ir nebuvo dingęs – tiesiog garsiau rėkavo tie, kas sakė jog socialiniai tinklai yra marketingo ateitis ir turime visą dėmesį skirti būtent tai naujai bangai. Dabar šios kalbos truputį rimsta, ypač kai Facebook reklama tampa vis brangesnė ir dažnai neatneša norimų rezultatų, tai marketingistai grįžta prie tradicinio asmeninio žinutės pateikimo. O kas šiais laikais gali būti asmeniškiau nei el.paštas?
Buvo kalbėta apie tai, kad norint pasiekti rezultatų, neužtenka tiesiog siųsti naujienlaiškių ar pranešti apie akcijas – reikia sistemingo ir kiek įmanoma asmeniško požiūrio. Kad klientas gautų laiškus jam skirta tvarka, tinkamu laiku, tekstas galėtų būti formuluojamas priklausomai nuo buvusių jo veiksmų. Kitaip žmonės juk nedurni, juk lengvai pastebi kai laiškas skirtas dar “melejonui” žmonių, o kai jaučiasi išskirtinis dėmesys – tai yra labai galingas įrankis, nes sukelia emocijas. Bendrai, visoje konferencijoje buvo pabrėžiamas asmeniškumas ir asmeniniai santykiai su klientu kaip vienas iš svarbesnių marketingo tikslų – iš “one-to-many” žinučių sklaida tampa vis labiau “one-to-few”, o ideliausiu atveju turėtų būti “one-to-one”.
3. Big data – visi kalba, mažai kas supranta
Parodoje buvo daug įmonių, siūlančių duomenų rinkimo ir analizės paslaugas. Rinkos tyrimai, klientų apklausos, pirkėjų elgesio analizė – visa tai susiveda į gražius grafikus ir lenteles. Ir atrodo, kad megabaitai duomenų ir statistikos rodikliai yra ta vadinamoji “big data”, kurią išanalizavus – bus matomas kelias į sėkmę.
Bet dažnai verslininkai sustoja pusiaukelėje – tik ties duomenų rinkimu, bet nesugeba (neturi kompetencijos?) detaliai išanalizuoti ir, kas svarbiausia, padaryti išvadas ir tolimesnius sprendimus.
Pavyzdžių ieškoti nereikia toli, nereikia ir “big data” – net ir mažesnėje skalėje vyksta tas pats: kai su ReikiaPuslapio.lt komanda kuriame svetaines, užsakovai paprašo įdiegti “Google Analytics”, kad galėtų stebėti lankomumą. Spėkite, kiek iš jų bent kartą pažiūri kiek giliau nei “Visitors” ar “Views”. Iš kur ateina lankytojai, kokius puslapius žiūri, kiek laiko užsilieka, koks kanalas turi geriausią konversiją – visi tie duomenys gana paprastai prieinami, bet verslininkai matyt neturi laiko juos pažiūrėti.
4. Video – ne ateitis, o dabartis
Dar nustebino tai, kiek įmonių konferencijoje pristatinėjo video kūrimo paslaugas. Nes video žiūrėjimo internete skaičiai vis auga, taip pat nemaža dalis lankytojų mieliau pažiūri pristatomąjį filmuką apie jūsų paslaugas, negu skaito kelias pastraipas teksto. Nauja tendencija – animuoti arba piešti video apie jūsų įmonę, pasidomėjau – Londone vieno tokio sukūrimas kainuoja nuo 1200 svarų iki, iš esmės, begalybės.
Taip pat ir bendrai vizualumas buvo konferencijos esminė dalis. Spalvingos reklamos, patrauklūs žmonės, prekinių ženklų pristatomieji stendai, grafinio dizaino paslaugos – neatsiejama marketingo dalis. Ir yra didžiulis skirtumas tarp to, kaip jūsų svetainė atrodo profesionaliame lygyje ir jeigu ji sukurta mėgėjo. Tiesą pasakius, pažiūrėjus į profesionalius pavyzdžius, man asmeniškai tapo gėda už kai kuriuos savo asmeninius projektus, kuriems neskyriau pakankamai laiko perkelti į tą “aukštesnį lygį” vizualumo atžvilgiu. Yra kur pasitempti.
5. Tai kas per velnias yra “content marketing”?
Apie šituos du žodžius kalba visi ir jau seniai – kad reikia ruošti turinį, jį platinti ir tada pas tave ateis klientai. Tik dabar jau kalbama ne ar to reikia, o KAIP teisingai tai daryti. Nes vyrauja toks paprastas suvokimas – kompanija tiesiog turi rašyti kažkokį savo blogą, leisti pranešimus spaudai, kartais kažką papostinti į savo Feisbuką, ir tai jau yra “content marketing” – nes nu turinys juk ruošiamas ir platinamas. Bet iš profesionalų lūpų konferencijoje tai skambėjo visiškai kitame lygyje.
Pagrindinės mintys tokios, kad reikia ruošti tik tokį turinį, kuris sukels jūsų esamiems ar būsimiems klientams kažkokių emocijų, paskatins kažkokiam veiksmui – nebūtinai iškart pirkimui. Sakykime, straipsnis turėtų paliesti opią socialinę problemą, nuo kurios prasidėtų diskusija socialiniuose tinkluose, kur būtų minima jūsų įmonė, ir tuo pačiu gal kas nors “užsikabins” ir pasidomės jūsų paslaugomis plačiau. Labai dažnai vartojamas žodis visoje konferencijoje buvo “engaging” – visa jūsų marketingo strategija turi skatinti žmones kažką daryti, o ne tiesiog pasyviai skaityti.
Pavienės mintys/citatos iš pranešimų
Pabaigai noriu pasidalinti tiesiog atskiromis frazėmis iš pranešimų, kurių klausiau – galbūt įkvėps ar privers susimąstyti.
“Klientams nerūpi”. Paprasta mintis – susitaikykite su tuo, kad žmonėms rūpi tik jie patys ir tai, kas naudinga tik jiems – jiems vienodai, kad jūs išleidote naują produkto versiją ar pakeitėte logotipą, jeigu jūs nesiūlote kažko konkrečiai naudingo jiems – nesitikėkite jokios reakcijos “Jūs negalite tiesiog rėkti apie save visur, turite tapti natūralaus pokalbio dalimi” “Apie ką žmonės šneka prie stalo ar bare?” Buvo atliktas realus tyrimas, ir išaiškinta, kad populiariausios temos yra sportas, mada, asmeninis gyvenimas, orai, ekonomika – ir dar kiti dalykai, bet į TOP 20 nepateko nei vienas konkretus verslas ar prekinis ženklas. Taigi, prie pačios pirmos minties – apie jus niekas nekalba, niekam realiai nerūpite, žmonės kalba apie save. “Jei tavo verslas neauga, tai jis po truputį miršta”. Priminė dar vieną gražią citatą – “šiuolaikiniame versle, kad liktum toje pačioje vietoje, turi labai greitai bėgti į priekį”. “Klientai nori paprasto ir greito pasirinkimo”. Vėlgi atlikti tyrimai rodo, kad žmonės linkę labiau sustoti ties vienu iš pirmųjų pasirinkimo variantų ir neskirti daugiau laiko paieškoms, nors galbūt jie pasigilinę atrastų ir geresnį variantą paslaugai pirkti. “Būkite ten kur jūsų klientai, o ne ten kur jums patogu”. Čia labai susiję su komforto zona – įmonės dažnai bando reklamuotis visur kur tik papuola, o ne kreipti savo pastangas į konkrečią savo tikslinę auditoriją. Kitaip tariant, pradžioje sužinokite, kur auga grybai, o po to būtent ten važiuokite grybauti. “Turite būti žmonių mintyse”. Idealus variantas ir tikslas – kad žmonės jus prisimintų. Bet jus prisimins ne pagal pavadinimą ir ne pagal logotipą – o pagal emociją, kurią kažkada sukėlė jūsų produktas ar paslauga. Taip pat pagal sąsają, kurią jūs išugdėte – taip kaip vietoje “energetinis gėrimas” daug kas sako tiesiog “redbulis”. “Nesirūpinkite dėl lankomumo skaičių, rūpinkitės dėl klientų”. Jei kiek anksčiau visi buvo apsėsti tuo, kad galima pamatuoti savo realius puslapių lankomumo skaičius, tai dabar vis labiau visi rėkia, kad tie skaičiai beveik nesvarbūs – labiau turi rūpėti, kiek realių klientų jums atvedė kažkokia marketingo kampanija ar paskelbtas straipsnis. Prie to paties – visiškai nesvarbu, jei jūsų Facebook puslapis turi 100 000 gerbėjų, jei realiai iš jūsų kažką pirko vos šimtas iš jų.
Štai tokios mintys iš konferencijos ir mano asmeninės patirties. Ką pridurtumėte – kaip jūsų versle ar įmonėje taikomos šios marketingo tendencijos?
Aš Airijoje ant dokumentų neturiu lietuviškų raidžių pavardėje ir tai priimu normaliai - angliškoje abėcėlėje nėra šių raidžių, egzistuojančios infrastruktūros nėra jokio finansinio pateisinimo keisti kad mes - imigrantai - būtume labiau patenkinti, o ir vietinė fauna turės problemų paskui tas pavardes perskaityti. Paprasta.
Beje lenkai irgi Airijoje negirdėjau kad bėdotųsi dėl savo pavardžių rašymo. Nors lotyniška abėcėlė ir turi W raidę tačiau neturį taipogi daugumos kitų raidžių su diakritiniais ženklais. Kodėl tarkime Lietuva turi verstis per galvą ir keisti infrastruktūrą jei kitos modernios vakarų Europos šalys to nedaro? Nepatinka - durys atviros, ir čia ne kažkoks nacionalistinis pasakymas o tiesiog šiuolaikinė realybė.
Aš Airijoje ant dokumentų neturiu lietuviškų raidžių pavardėje ir tai priimu normaliai - angliškoje abėcėlėje nėra šių raidžių, egzistuojančios infrastruktūros nėra jokio finansinio pateisinimo keisti kad mes - imigrantai - būtume labiau patenkinti, o ir vietinė fauna turės problemų paskui tas pavardes perskaityti. Paprasta.
Beje lenkai irgi Airijoje negirdėjau kad bėdotųsi dėl savo pavardžių rašymo. Nors lotyniška abėcėlė ir turi W raidę tačiau neturį taipogi daugumos kitų raidžių su diakritiniais ženklais. Kodėl tarkime Lietuva turi verstis per galvą ir keisti infrastruktūrą jei kitos modernios vakarų Europos šalys to nedaro? Nepatinka - durys atviros, ir čia ne kažkoks nacionalistinis pasakymas o tiesiog šiuolaikinė realybė.
Ne, man negaila. Bet kam išskirti lenkus kaip vienintelę etninę grupę ir vaizduoti juos kaip engiamus vargšelius? Etninės grupės dydis tikroj demokratijoj ir liberalizme kaip ir išvis neturėtų groti.
Bet be kirilicos gali būti ir daug kitų lotyniškų abecėlių su papildomomis, mūsų kalboje nenaudojamomis raidėmis. Jei manai, kad viskas baigsis vien pasais, tai pagalvok plačiau, valstybinių institucijų ir viešojo administravimo linkme, tada gal suprasi, kas iš tokio "mažmožio mums, o svarbiu dalyku jiems" gali virsti.
Logiškiausia būtų žvilgtelėti į kitų ES šalių praktiką ir bandyti suprasti ten slypinčią logiką.
Dėl šito pilnai pritariu, nusipirkau automobilį už 50k, tai degalinėse visi kai pamato - pila kurą nemokamai, draudimas irgi nekainuoja, nes draudėjai gal galvoja, kad tikrai nenorėčiau sudaužyt tokio automobilio ir saugosiu jį, ir visai negenda, net tepalo nekeičiau dar per pastaruosius aštuonis metus.
perskaiciau 2 tamstos pranesimus kur paminejai zodi "vergyste".Atvirai sakant UZP1SAI
pacituosiu kazkada sakyta savo teksta
Siaip mane vis stebina terminas juodas darbas,vergyste. Anot daugelio pasisakanciuju, Lietuvoj tokiu darbu nera? Ar lietuvaiciai nuvyke i uzsieni nardo po kanalizacijas? Kiek pazystu jaunesniu ar vyresniu zmoniu dirbanciu uzsienyje (DE, NL, UK) tai visi dirba tuos eilinius darbus, kokius zmones dirba visam pasauly iskaitant ir LT, kambarines, aukles, krovikai, statybininkai, gamyklu ir fabriku darbininkai ir tt. ir pan. Tai tie zmones dirbo tokius pat darbus ir Lietuvoj, nebuvo direktoriais nei vienas. Bet taip iseina, kad lietuvoj darbas prie konvejerio ar siuvimo masinos uz 1000 litu yra baltas padorus darbas, o tas pats olandijoj uz 1200 eur, yra juodas vergavimas? Visi mano mineti pazystami, tiesiog dirba, turi tvarkingus bustus, leidzia vaikus i mokyklas, karta per metus savaitelei islekia i siltus krastus, karta gryzta i LT aplankyt giminiu, gali sau leisti bent karta i savaite nueit su seima i koki brauhausa, apie drabuzius net nekalbu. Vazineja jie kokiu 4-7 m senumo auto, yra ramus, nenervuoti ir laimingi. Ir jie nera milijonieriai ir niekad to nesieke, jie norejo tik padoraus eilinio pliliecio gyvenimo. Ir kas juokingiausia, kad LT to niekaip nesupranta, kad kokiem 85% populiacijos, visiskai svetimos ambicijos, nuolatinis tobulejimas, jie nenori buti verslininkais ar politikais, leiskit sitiem zmonem dirbant 40 val/sav eilini zemiska darba uzsidirbti bent kokius 3-4 stukas litu, ir is LT niekas nevaziuotu, o tas 15%, gali draskytis, versti kalnus, bandyt uzkariauti pasauli savo idejom ir tt. tik nereikia tiketis, kad tokie turi buti visi, o jei ne - tai dvesk patvori, klaidinga pasauleziura..
MIRK, BET IŠSISKIRK. RINKODARA BE RINKODAROS Kai kurie Vakarų rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad tradiciniai metodai dabar veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau nebėra – praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių ekspertų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei keistis. Akivaizdu, kad naujieji rinkodaros genijai pateikia daug įdomių minčių, tačiau jų patarimai tinka ne visiems, ne visur ir ne visada, tad turbūt nevertėtų tikėtis, jog jų idėjos staiga sukeltų visuotinę, visiems priimtinę revoliuciją.
Rinkodaros guru Sethas Godinas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį išpopuliarino "rinkodaros su leidimu" (angl. - permission marketing) koncepciją, kurios esmė buvo revoliucingai paprasta: šiais visuotinio triukšmo ir masinių reklamos atakų laikais, kai yra daugybė pasirinkimo galimybių ir rinkodaros kanalų, vieninteliai, kas gali tikėtis sėkmingų rezultatų, yra tie, kurie "įsigyja leidimą bendrauti su klientu". Kaip gaunamas tas leidimas, nėra taip reikšminga, svarbiausia, kad pardavėjo ir kliento santykius lemtų abipusiškai naudingas ir stiprėjantis ryšys. Godinas tai apibūdino labai paprasta metafora: tarkime, jei į barą ieškodamas poros įeina arogantiškas kaubojus, sumosuoja krūva dolerių ir vien savo "macho" išvaizda bei elgsena pabando užkariauti potencialios sužadėtinės dėmesį, akivaizdu, kad jis šiais laikais nesulauks tokios sėkmės kaip elegantiškas vyriškis, kuris damą kalbina subtiliai, nuperka jai kokteilį, pakviečia į pasimatymą, į kiną ir tik tada ieško artimesnio ryšio.
Sakoma, kad šiais laikais "macho" tipas, kuris ne puoselėja santykius su klientu, o tikisi jį užkariauti garsiai reklamuodamasis ar įkyriai piršdamas prekę, jau yra pasmerktas. Tradicinį požiūrį Godinas vadina trukdymo rinkodara. Jis argumentuoja tokiu pavyzdžiu: įdomiausioje TV laidos vietoje žiūrovai yra priversti iškęsti siužetą apie sauskelnes ar higieninius įklotus. Todėl visi, kas ir toliau planuoja grandiozinius klasikinės reklamos biudžetus, bet nesugalvoja, kaip subtiliai įsipiršti klientui, Godino nuomone, ilgainiui liks prie suskilusios geldos: "TV industrijos kompleksas, ta žavi mašina, kuri besireklamavusius apdovanodavo augančiais pelnais – tačiau tai lėmė ir didesnes išlaidas perkant dar daugiau reklamos paslaugų, - pagaliau griūna. Gudrieji rinkodaros vadybininkai pradėjo bėgti nuo brangių masinės komunikacijos priemonių, kai tik suprato, kad prekės ženklo vertės kūrimas taikant "trukdymo" metodą - tradicinę reklamą - yra pasmerktas".
Daugiau nebesireklamuos
Visai neseniai "Amazon.com" vadovas Jeffas Bezosas, mūsų dienų verslo legenda, paskelbė, kad "Amazon.com" daugiau nebesireklamuos. Iš viso. Jokių TV reklamų, jokių skelbimų spaudoje. Reklamai pirkti nebus išleista nė cento. Kur keliaus šiam reikalui skirti pinigai? Užuot brangiai pirkę plotus ar eterio laiką, "Amazon.com" vadovai reklamos pinigus nusprendė skirti kitkam – jie nemokamai savo siuntas pristatys užsakovams visoje JAV teritorijoje.
Ekspertai sutartinai lingavo galvomis - tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad reklamos industrijai, TV bei kitoms masinės informacijos priemonėms atėjo laikas keistis iš esmės. Šventvagiškai pranašaujama, kad gali ateiti laikas, kai pirkėjai prekybos centre gali nebesirinkti tam tikros prekės būtent todėl, kad ji buvo intensyviai reklamuojama per TV. Tokią versiją iš dalies patvirtina ir kai kurių prekių ženklų ar kompanijų, kurios dažnai net neturi didelių reklamos biudžetų, sėkmės istorijos.
Gandų purslai dėl "Red Bull"
Praktiškai bet kurioje Lietuvos degalinėje galima pamatyti santūriai rymančių energinio gėrimo "Red Bull" skardinių piramidžių. Gėrimas išpopuliarėjo visame pasaulyje ir atėmė nemažą dalį rinkos iš milžinės "Coca-Cola". Ir tai įvyko praktiškai be regimos kovos žiniasklaidoje. Jei kada nors teko ragauti "Red Bull", turėtumėte pripažinti, kad jis nėra nei labai skanus, nei apskritai kuo nors ypatingas: gėrimų industrijos autoritetas "BevNet" "RedBull" skonį įvertino labai kuklia "D+" žyma. Bet tai netrukdo Dietrichui Mateschitzui, kuris ir įkūrė "Red Bull", pardavinėti šio gėrimo skardinę vos ne aštuonis kartus brangiau nei "Coca-Cola". Svarbu yra tai, kad "Red Bull" niekad nebuvo reklamuotas tokiais mastais kaip "Coca-Cola". Ar teko matyti "Red Bull" reklamą per TV? Turbūt ne, šio gėrimo rinkodara perrašė tradicines taisykles.
Iš pat pradžių, kai "Red Bull" buvo registruojamas maisto ir higienos institucijose parduoti Vokietijoje - antroje šalyje po savo gimtinės Austrijos, naujienos apie jo pasirodymą rinkoje sukėlė tikrą žiniasklaidos sambrūzdį, begales gandų. Gaminys įgijo vos ne kontrabandinio ar draudžiamo gėrimo statusą. Tai, kad produkto registravimo procesas užtruko net penkerius metus, buvo "Red Bull" rinkodaros privalumas, o ne trūkumas: vartotojai spėliojo, ar tik išties nebus "Red Bull" vos ne narkotinių ar ekstazio savybių turintis gėrimas, jei taip sunku jį užregistruoti. Gandai sklido šviesos greičiu - buvo kalbama, kad tai vos ne skysto pavidalo "Viagra" ir kad viena iš gėrimo sudedamųjų medžiagų – taurinas – išgaunama iš buliaus sėklidžių, vadinasi, teoriškai šios medžiagos kažkiek turėjo patekti į kiekvieną "Red Bull" skardinę, todėl gaminys išsiskiria išties antgamtiškomis energinėmis savybėmis.
Kompanija sąmoningai skleidė ir kurstė gandus apie neįtikėtinas gėrimo galias savo internetinėje svetainėje ir netrukus natūralus vartotojų susidomėjimas peraugo į tikrą isteriją: vos pasirodęs prekyboje "Red Bull" buvo šluote iššluotas iš Vokietijos parduotuvių, jo trūkumas parduotuvėse buvo jaučiamas net tris mėnesius.
Vėliau, kai "Red Bull" žengė į Didžiosios Britanijos rinką, tai jau buvo gėrimas, turintis specifinę reputaciją, aurą, skandalų šleifą. Visa tai kėlė nepaprastą galimų vartotojų susidomėjimą. Toks pat scenarijus pasikartojo ir kelyje į JAV rinką ir visur kitur. "Red Bull" reklamos kampanijos visose rinkose buvo labai panašios.
Vartotojui - aiški žinia
Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad tokią strategiją lėmė konkrečios aplinkybės: "Red Bull" gėrimo gamintojai nuo pat veiklos pradžios neturėjo jokių alternatyvų, nes tada dar nedidelė kompanija negalėjo sau leisti išlaidauti masinei reklamai. Nuo pat pradžių kiekviena "Red Bull" rinkodaros akcija turėjo labai aiškiai apibrėžtus taikinius - žmones, kuriems reikėjo tokio gėrimo ir jo reputacijos, klubuose iki paryčių besilinksminantį jaunimą, aviacijos skrydžių valdymo dispečerius, nes jiems ilgą pamainą reikėjo išlikti energingiems ir budriems, tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojus, biržos maklerius, sportuojančius paauglius. Net jei gėrimą reklamavo kino ar sporto žvaigždės, tai buvo pasiekiama sukėlus nuoširdų garsenybės entuziazmą ir susidomėjimą, o ne perkant jos paslaugas, kaip, pavyzdžiui, "Pepsico" samdė Michaelą Jacksoną.
Ar gali "Red Bull" modelį pasitelkti kiti? Ir taip, ir ne. "Coca-Cola" bandė tai padaryti JAV rinkoje su savo pagamintu energiniu gėrimu KMX, bet ne taip sėkmingai. Esminis skirtumas - vartotojams nebuvo leista patiems išpopuliarinti gėrimo, juos paprasčiausiai bandyta nupirkti, remiant madingus jaunimo renginius. Tai ne tas pats. "Red Bull" nebuvo svarbu dovanai išdalyti vartotojams daug gėrimo skardinių. Daug svarbiau buvo įbrukti gėrimų reikalingiems vartotojams, kurie patys reklamavo produktą kitiems. Be to, "Red Bull" nuo pat pradžių buvo nuoseklūs: gėrimas išskirtinis, žinia vartotojui ypač aiški: "Mes suteiksime tau ypatingos energijos". Be to, ir pats pardavimas visada apgaubtas paslapties šydu: naujose rinkose "Red Bull" nėra lengva gauti iš karto, rinka turi subręsti ir sulaukti savo laiko.
Kad įsitvirtintų JAV rinkoje, "Red Bull" turėjo nuosekliai, tyliai ir kantriai dirbti penkerius metus. Šių laikų standartais tai neįtikėtina prabanga. Bet "Red Bull" galėjo sau tai leisti, nes iki šiol nepatiria tokio akcininkų spaudimo kuo greičiau krauti pelną, kokį patiria didieji gėrimų gamintojai, - "Red Bull" iki šiol yra privati kompanija. Be to, "Red Bull" darbuotojai šventai tiki savo gaminio sėkme ir jiems tai ne tik darbas, bet ir misija, kuriai atstovauja išties charizmatiškas lyderis Dietrichas Mateschitzas. Jo manymu, šių dienų verslas pirmiausia turi rūpintis savo paslaugos ar gaminio kokybe ir auklėti savo darbuotojus. "Jei kas nors jums pamokslauja, kad svarbiausias įmonės tikslas yra maksimizuoti pelną, aš manau, kad tai paprasčiausiai neteisinga. Po galais, tai netgi nusikalstama", - sako verslininkas, kurio asmeninis turtas viršija 14 mlrd. litų.
Sėkmės dalis - pagarba vartotojui
Interneto galiūnai - "Hotmail.com", "Google" ar "Ebay" – milžinais tapo taip pat be tradicinės reklamos masinės informacijos priemonėse. Akivaizdu, kad jie turi tą patį bruožą, kaip ir "Red Bull": šie savo produktą titulavo kaip išskirtinį gaminį, interneto bendrovės akcentavo savo išskirtines paslaugas. Iš pirmo žvilgsnio tokie teiginiai nėra neginčijami - juk nei "Red Bull", nei "Google" nebuvo absoliučiai pirmieji tokio pobūdžio gaminiai ar paslaugos: prieš rinkoje pasirodant "Red Bull" buvo kitų energinių gėrimų, o "Yahoo" bei "Altavista" paieškos svetainės atsirado kur kas anksčiau nei "Google". Bet abu šie produktai buvo išgryninti iki maksimalių kategorijų: "Red Bull" turėjo ne tik kofeino ir taurino. Tai nebuvo vien tik gaivinantis gėrimas, o tikra "energijos bomba". "Google" buvo ne šiaip eilinė paieškos svetainė, bet "greičiausia paieškos svetainė pasaulyje". Turint tokius produktus, visa kita, subtiliai koordinuojant, buvo leista sukurti patiems vartotojams: gandus, atsiliepimus, susidomėjimą, klubus.
Naujųjų interneto svetainių verslo modelis irgi buvo ypatingas - reklama ne šiaip užgriozdindavo svetainės turinį, o paprasčiausiai pasirodydavo kaip naudingos nuorodos ieškotojui, tačiau labai aiškiai atskirtos. Galima pasakyti, kad viena esminių "Google" sėkmės priežasčių buvo ir pagarba vartotojui: jokių paslėptų reklamų, jokių nereikalingų nuorodų ar bandymų uždirbti lankomumo sąskaita.
Šią išties novatorišką rinkodaros strategiją, pagrįstą išskirtinėm paslaugom ir pagarba vartotojui, "Google" sėkmingai plėtoja toliau. Kad ir nauja "Google" elektroninio pašto paslauga "G-mail". Tai - naujoviškas pasiūlymas jau vien dėl to, kad vartotojams nemokamai buvo duodama neįtikėtinai didelė - 2 GB bylų saugykla, o štai tradiciniai tokių paslaugų tiekėjai suteikdavo daugiausia 20 Mb. Jei tokią paslaugą būtų pasiūliusi, tarkime, AOL ("America On Line"), vartotojai būtų užversti reklamos srautu ir, tradiciškai mąstant, būtų viliojami kuo greičiau užsakyti paslaugą, o šią vėliau būtų planuojama kaip nors apmokestinti ar sukurti "Premium" tipo mokamų segmentų. Tuo tarpu "Google", kaip ir "Red Bull", žinojo, kad vartotojai gerą žodį paskleis daug efektyviau nei spalvingi reklamos klipai geriausiu laiku per populiariausių televizijų programas. "Google" puikiai išnaudoja vieną iš klasikinių įtakos principų: stoką arbą dirbtinę stoką. "G-mail" pašto paslaugos negali užsisakyti bet kas. Vienintelis būdas sukurti savo "G-mail" pašto dėžutę yra gauti jau ją turinčio vartotojo rekomendaciją.
Ar tai veiksminga? Taip. Tačiau galima klausti ir kitaip - ar efektyviai veikia tradiciniai rinkodaros būdai? Jei taip, ar jūs galite sau tai leisti?
Kava ir bendravimas
Netgi tokios individualumu besididžiuojančios užeigos kaip kavinės gali tapti standartizuotu ir vienu prekės ženklu suvienytu pasauliniu tinklu, pritaikius ne tradicines rinkodaros formas, o tiesiog išgrynintą verslo modelį. Tai įrodė visame pasaulyje sparčiai besiplečiantis kavinių tinklas "Starbucks". Nors kiekvienas turime pamėgtą vieną ar kelias kavines, tačiau ir tinklui priklausančiose kavinėse galima sukurti malonią atmosferą ir pasiekti, jog klientai jas laikytų tegu ne pirmaisiais, tačiau bent jau antraisiais namais.
"Starbucks" neskyrė milžiniškų biudžetų reklamos ar tiesioginio pašto kampanijoms, tačiau pateikė vartotojams, kaip jie patys teigia, iki smulkmenų su meile ir pasiaukojimu išgrynintą verslo modelį. Kava? Tik gera, ne, tik geriausia. Laukiate eilėje? Jus pakalbins padavėja. Norite gerdamas kavą paskaityti laikraščių ar žurnalų? Jie po ranka. Norite paganyti akis į pasaulio publiką? Jie čia pat, tuoj užeis. Norite pažaisti stalo žaidimų? Štai krūva jų sukrauta kampe. Norite pabendrauti su "kietais" žmonėmis? Jie čia pat, kavinės viduje.
Howardas Schultzas, vienas iš "Starbucks" tinklo įkūrėjų, teigė, jog netgi parduodant tokį žaliavinį produktą kaip kava ar arbata galima sukurti pridėtinę vertę, kurios neįmanoma išreklamuoti, bet vartotojai ją visada pajus - malonią bendrauti ar atsipalaiduoti skirtą atmosferą.
Pabėgimai ir sugrįžimai
Tiesioginės prekybos milžinės, tokios kaip "Avon" ar "Tupperware", ilgus dešimtmečius augo nesilaikydamos tradicinės rinkodaros principų: jokių parduotuvių, jokios reklamos masinėje žiniasklaidoje, klientai tampa pardavėjais, o pardavėjai - klientais. Jų rinkodara buvo kreipiama ne tiek į galutinį vartotoją, kiek į pardavėją. Tačiau laikai keičiasi ir šioje verslo srityje: "Avon" dabar kuria ir kitų pardavimo kanalų, nes šių laikų vartotoją jau ne taip lengva atvilioti į tradicine vadinamą pardavimo aplinką: vakarėlį ar dar kaip kitaip pakrikštytą gaminių pristatymą. Nuo šiol Vakaruose "Avon" gaminių galima išvysti ir didžiuosiuose prekybos centruose - ten veikia "Avon SPA" - grožio ir individualios grožio terapijos centrai.
Kyla natūralus klausimas: kuris gamintojas nenorėtų, kad jo prekė būtų parduodama didžiuosiuose prekybos centruose? Tačiau tokio tipo kompanijoms tai yra būtent netradicinė priemonė. Dabartinė "Avon" vadovė Andrea Jung, pripažinta antra pagal įtakingumą verslo vadove pasaulyje, turėjo ilgai įtikinėti tiek savo konsultantes, tiek akcininkus, jog šis žingsnis yra neišvengiamas. Prieš kelerius metus jai teko įtikinėti akcininkus, kad būtina pristatyti naują brangią "Avon" kosmetikos liniją.
"Tupperware" vadovai žengė analogišką žingsnį - pasirašė strateginės partnerystės sutartį su JAV prekybos tinklu "Target". Parduotuvėse buvo pradėta laisvai prekiauti "Tupperware" gaminiais. Pradžia buvo svaiginanti - pardavimai viršijo visus lūkesčius, bet tada susigriebė, kad kerta šaką, ant kurios patys sėdi: pardavimai tradiciniuose moterų vakarėliuose JAV rinkose dramatiškai smuko, o demonstruotojų skaičius sumažėjo 40%, nors kitose šalyse tuo metu augo. 2003 metais "Tupperware" gaminiai tyliai buvo išimti iš visų "Target" parduotuvių.
Tačiau "Tupperware" į JAV parduotuves grįžta kitu būdu - Trojos arklys šiuo atveju buvo gražūs bendrovės gaminių demonstraciniai stendai, pastatyti didžiuosiuose pasaulio prekybos centruose, geriausiose vietose, savaitei ar dviem. Tokia taktika įgalino išsaugoti ypatingą pardavimo vakarėliuose metodą, bet kartu atvėrė galimybių rasti visai naujų klientų. "Tupperware" pakeitė ir savo vakarėlių stilių: jie tapo trumpesni ir juose aktyviai dirba ne tik pati demonstruotoja, bet ir jos svečiai - visi kartu gamina, taip išbandydami ir kompanijos produktus.
"Avon" ir "Tupperware" išbandė ir kitus pardavimo, bet ne rinkodaros kanalus: jų gaminiais prekiaujama ir interneto svetainėse, ir "Amazon.com", ir kiekviena demonstruotoja ar konsultantė gali surengti savo e. vakarėlį kompanijos įrengtoje svetainėje. "Tupperware" gaminių galima nusipirkti ir TV parduotuvėse - šis pardavimo būdas irgi leidžia pademonstruoti tas gaminių savybes, kurių neparodysi parduotuvės lentynoje.
Kosmetikos gamintojai bene labiausiai yra priversti ieškoti naujų rinkodaros ir pardavimo būdų, nes jau beveik dešimt metų šis sektorius yra įžengęs į pagreitinto pardavimo etapą - naujų produktų sukūrimo ir gamybos tempai pasidarė tokie spartūs, kad didžiosios kompanijos nebespėja tuštinti savo sandėlių, nepaliaujamai papildomų vis naujesniu asortimentu. Šis procesas taip pat yra ir augančių logistikos išlaidų priežastis. Tai savo ruožtu lemia iš pirmo žvilgsnio dosniąsias "Pirk ir gauk nemokamai" akcijas, nors daugeliu atveju tai yra ne kas kita, kaip lentynų valymo procesas.
Realūs kraštutinumai
Ne viena bendrovė, ieškodama naujų rinkodaros būdų ir eksperimentuodama, vaizdžiai sakant, šovė sau į koją. Patirtis rodo, kad tu negali būti viskuo savo klientui. Būtina suvokti, kuo esi ypatingas, ir leisti vartotojui pačiam populiarinti tavo tikrąsias vertybes. Šiuo atveju pardavimo būdas - irgi viena iš išskirtinumo apraiškų, kurios neverta aukoti. Tai galima pavadinti išgrynintu kraštutinumu. Štai daugiausia populiaraus Vakaruose stalo žaidimo "Cranium" parduodama ne žaislų parduotuvėse, o "Starbucks" kavinėse, o vaikiškų žaislų - "McDonald's" ir kituose greitojo maisto restoranuose.
Akivaizdu, kad vartotojai užkimba ant išgrynintų kraštutinumų jauko. Minėtas rinkodaros autoritetas Godinas naujausioje savo knygoje "Free Prize Inside - The Next BIG Marketing Idea" akcentuoja idėją esą tradicinė reklama jau mirė: "Jei gali sukurti tokį gaminį, paslaugą, mokyklą, bažnyčią ar karjerą, apie kurią verta pasakoti kitiems, vartotojai išpopuliarins tavo pasiūlymą taip, kaip jo neišpopuliarintų jokia reklama". Tačiau kaip tokį gaminį sukurti?
Rinkodaros teorija sako, kad būtina diferencijuotis, gal ir nepastebimai, bet nuosekliai. Tradiciškai tampama "brangiausiais, bet geriausias", "greičiausiais", "patikimiausiais", "storiausiais", "ploniausiais", "sveikiausiais". Paradoksalu, tačiau galima ir sąmoningai bei atkakliai kenkti savo sveikatai - net ir po visų Vakaruose nuskambėjusių šlamštmaisčio skandalų ir teismo procesų JAV lig šiol gana sėkmingai veikia gausybė greitojo maisto restoranų, beje, jie giriasi ir tuo, kad jų vidutinis mėsainis viršija dienos kalorijų normą suaugusiajam. Šiais laikais nebeužtenka būti tik truputį geresniam ar siūlyti tik truputį geresnių nei jau yra rinkoje paslaugų. Kad vartotojų būtum pastebėtas, būtina mestis prie realių kraštutinumų.
Galima būti labai mandagiam arba per daug nesijaudinti dėl kliento. JAV esama restoranų tinklų, kuriuose vietų užsakyti negalima ("Johnny's"), bet yra ir tokių, kuriuose pietauti galima tik rezervavus staliuką. Esama viešbučių, kuriuose kiekvienas svečias turi asmeninį patarėją, tačiau yra ir tokių, kuriuose kartais gali nebūti nė vieno aptarnaujančio žmogaus, pvz., "Formula 1" viešbučių tinklas Europoje.
"Savojo stiliaus" paslaugos. "Easy Group" korporacija revoliucingai pertvarkė viską, ko tik ėmėsi: "Easy" interneto kavinės yra didžiausios, "Easy" automobilių nuoma - viena iš pigiausių ir lengviausiai pasiekiamų, "EasyJet" skraidina pigiai ir paprastai, o "Easy" kelionės laivais yra tokios pigios, kad savo kaina panašėja į autobusų keliones. Ir viskas įvilkta į standartinę korporacinę oranžinę "easy" spalvą, tad vartotojas visada žino, ko laukti: išgrynintos, geros paslaugos už ypač gerą kainą.
Darykite viską greitai - darykite viską ypač lėtai. Greitai - "McDonald's", o štai į kuriuos japonų restoranus neturint trijų laisvų valandų nėra ko eiti.
Galima siūlyti nepaprastą pasirinkimą - kiekvienos "Amoeba" muzikos parduotuvės asortimentą sudaro daugiau kaip 300.000 kompaktinių plokštelių. Arba labai smarkiai apriboti pasirinkimą - "In-N-Out" mėsainių restoranai siūlo tik septynis patiekalus, iš šių net trys - pieno kokteiliai, tačiau per metus kompanija uždirba daugiau pelno nei visa "McDonald's" imperija.
Skirkite nepaprastai daug dėmesio vieniems klientams, dėl kitų nekvaršinkite sau galvos: "American Express Centurion" kortelė - tik išrinktiesiems, o jei nepatenkate į vertingų klientų kategoriją, paskambinus į kai kuriuos bankus teks pakovoti dėl dėmesio.
Galima dirbti 24 valandas per parą arba vos kartą per metus: skirtingai nei visą parą veikiančios kai kurios JAV degalinės, tik kartą į metus atsidarančios "Helloween" parduotuvės per savaitę pasiekia tokią pat apyvartą.
Išskirtinumo vertė
Praėjusio dešimtmečio rinkodaros moto "Innovate, or die" (Inovuok arba mirk) dabar virto "Differentiate, or die" (Išsiskirk arba mirk). Gaminys ar paslauga nebūtinai turi būti patys moderniausi, patys naujoviškiausi ar net avangardiniai. Jie turi būti iš esmės kitokie. Tik pažiūrėkite į "Harley-Davidson". Nors naujieji jų motociklai ir yra techniškai modernūs, bet vartotojus labiausiai traukia būtent savitas ir nepakartojamas variklio garsas – tai lyg statuso ir priklausymo tam tikrai kastai simbolis. "Harley-Davidson" nesivargina pirkti reklamos žiniasklaidoje, skirtingai nei jų konkurentai, nors išvis neaišku, ar jie turi tikrų konkurentų? "Harley-Davidson" pardavinėja savo vardo naudojimo licencijas įvairių suvenyrų, kvepalų ir dezodorantų gamintojams, nes šis prekių ženklas jau seniai vartotojo sąmonėje nebeatskiriamas nuo tikro vyriškumo.
Tačiau tai nereiškia, kad pakanka bent kuo nors išsiskirti iš minios ir sėkmė garantuota. Pabrėžiama, kad produkto ar paslaugos išskirtinumas turi būti vertingas vartotojui. "Continental Airlines" oro linijos iki užkimimo gyrėsi, kad jos laivyną sudaro naujausių modelių orlaiviai, tačiau tai neišgelbėjo nuo vos bankrotu nepasibaigusio finansinio nuosmukio: vartotojai nesuvokė, koks skirtumas tarp naujutėlaičio ir kelerių metų senumo lėktuvo.
Todėl svarbu, kad išgrynintas skirtumas būtų lemiamas veiksnys. Būti pačiam geriausiam nereiškia būti matomam. Reikia ko nors daugiau. Juk akivaizdu, kad vartotojus šiais laikais daug sunkiau suvilioti paprasčiausiai trimituojant apie savo gaminio privalumus. Mes jau turime visko ir daug. Štai BMW, kažkada buvęs išskirtinio statuso simboliu, šiais laikais Vakaruose tapo lengvai prieinamas milijonams.
Vartotojai nori daugiau ir dažnai neaišku ko. Vienas įžymiausių šių laikų rašytojų Umberto Eco apie "Apple" kompiuterius rašė, kad "(...) "Mac" yra kaip Katalikų bažnyčia. Jie draugiški, linksmi ir paslaugūs. Įtikėjusiems į juos "Mac'ai" parodo, kaip žingsnis po žingsnio ir gali pasiekti - tegul ne Dangaus Karalystę, tai bent sulaukti to momento, kai Jūsų kūrinys bus išspausdintas".
Garsus kompozitorius Barry Adamsonas apie "Apple" yra pasakęs: "Apple" yra kaip keisti narkotikai, kuriais jūs negalite pasisotinti. Jie neturi būti vadinami "Mac'ais". Juos reikėtų vadinti "Crack'ais" (aliuzija į itin stiprų narkotiką).
Buvęs "Apple" korporacijos vadovas Gilas Amelio kalbėjo dar kategoriškiau: "Apple" yra kultas".
Kultas ir emocinis įvaizdis
Tačiau ar gaminys bei paslaugos realiai gali tapti kultu? Teigiama, kad teorijos apie tai, kad prekės ženklas turi turėti ryškų emocinį atspalvį, išprovokuoti tam tikrą vartotojo emocinę būseną, jau praeitis. Žmonės nebenori tikėti nerealiomis vizijomis. Asociacijos, kurias kuria kvepalų pardavėjai ar sportinės avalynės gamintojai, rodydami romantiškus vaizdus ar manekenes, tapnojančias Barbadoso paplūdimiais, nėra priimamos taip, kaip jos buvo priimamos praėjusį dešimtmetį. Johnas Grantas, kuris kadaise buvo emocinės rinkodaros pranašas ir parašė "The New Marketing Manifesto", savo naujoje knygoje "After Image" yra daug kategoriškesnis. Jis sako, kad įvaizdžiai, kuriuos formavo garsūs prekių ženklai, pasirodė tik iliuzijos, ir pateikia tokius pavyzdžius:
"Chanel" daro tave geidžiamą - pasipurškusi "Chanel" tu kvepi kaip tavo mama; "Carlsberg" alus paverčia tave šauniu vyruku - "Carlsberg" alus daro tave triukšmingą ir prakaituotą; "Nike" sportbačiai paverčia tave didvyriu - "Nike" nuskurdina tave 100 USD.
Vartotojai šiais laikais daug mieliau tiki realybės šou personažais - neįtikėtino populiarumo sulaukė MTV laidos "Jackass" ar "The Osbournes" bei dabartinės lietuviškos žiniasklaidos žvaigždės, išėjusios iš akvariumų ar barų, nei vos ne antgamtišku grožiu apdovanotomis manekenėmis. Kai kurie prekių ženklai liko tik savotiškos ikonos. Kiti žengia daug toliau nei funkcinė ar emocinė rinkodara - jie turi visuomeninę prasmę. Jie tampa vartotojų pasaulėžiūros išraiška. Tai - geriausia, ko gali tikėtis prekės ženklas. O tai jau pirmieji kulto požymiai.
Sveiki atvykę į naują pasaulį
Daug kas sako, kad klasikiniai rinkodaros principai yra veiksmingi, ir jie visiškai teisūs. Tačiau kam tie principai taikytini? Kai kurie rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad jie veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau seniai nebėra - praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių teoretikų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei ieškoti naujų būdų. Kaip pakeisti daugybės reklamos vadybininkų mąstymą ir kaip kūrybiškiau panaudoti milžiniškus reklamos biudžetus?
Anot naujųjų rinkodaros principų šalininkų, šių laikų vartotojai jau yra kitokie. Daugelis turi išsiugdę imunitetą tradicinei, masinei rinkodarai, o televizijos reklaminius intarpus išnaudoja savaip – tuo metu eina į virtuvę ar tualetą. Tokiems vartotojams nebaisi akiplėšiškai aukšta kaina už išskirtinį gaminį, bet jie nesirengia mokėti nė cento daugiau už kasdienes prekes. JAV sėkmingai kuriasi vartotojų klubai, kuriuose susivieniję pirkėjai patys tampa mažmenininkais. Pavyzdžiui, naujakuriai, norėdami gražiai įsirengti namus, stoja į klubą ir įsipareigoja per metus išleisti ne mažiau nei 10.000 USD. Jie viską perka tiesiai iš didmenininkų tokiomis kainomis, apie kokias paprasti vartotojai net nedrįstų svajoti. Akivaizdu, kad tokių klubų nariai, pamatę 60% antkainius, kuriuos taiko įprastos parduotuvės baldams, apmušalams, audiniams, daugiau niekados nenorės pirkti šių prekių įprastu būdu. Maža to, jie pasistengs ir visus savo giminaičius bei pažįstamus aprūpinti tokiomis nuolaidomis.
Lygiai toks pats veiksmas vyksta interneto erdvėje. Per kelias minutes galima pasitikrinti, kur ta ar kita prekė kainuoja pigiau ir kur geresnės pardavimo sąlygos. Šių laikų vartotojai žino gerokai daugiau, gali kur kas daugiau ir nori daug daugiau. Vartotojai nebetiki išpuoselėtais įvaizdžiais, o tiki tuo, ką daro jų stabai. Mineralinis vanduo "Evian" Amerikoje, kur kokybiškas geriamasis vanduo teka iš daugybės čiaupų, išpopuliarėjo ne tik todėl, kad yra ypatingos kokybės, bet ir todėl, kad daug žvaigždžių paparacų buvo nufotografuotos būtent su "Evian" buteliuku rankoje. Šių laikų vartotojai labiau pasitiki bičiulio rekomendacija nei gatvėje įteiktu lankstinuku. Vartotojai renkasi tai, apie ką kalba kiti, bet nebūtinai "du už vieno kainą".
Neseniai rinkos tyrimų kompanijos "JD Power" atliktas tyrimas patvirtino, kad, JAV vartotojų nuomone, tokio dalyko kaip blogas automobilis nebėra. Visi šiais laikais parduodami nauji automobiliai yra geri ir atlieka savo funkciją - nuveža iš taško A į tašką B. Tačiau dar niekad žmonijos istorijoje vartotojai nebuvo tokie galingi, išlepinti ir išrankūs, kokie jie yra dabar. Jie gali pareikalauti, kad gamintojai keistų savo darbo tvarką ("Nike" gaminių boikotas dėl pažeistų darbininkų teisių) ar net produktą ("McDonald's" restoranų valgiaraščių pasikeitimas). Ir niekada vartotojai neturėjo tokio pasirinkimo, koks yra dabar. Pavyzdžiui, vidutinėje JAV parduotuvėje galima rasti 47 baliklio rūšis. Kokį rinksis vartotojas - geriausią, pigiausią ar tą, kuris buvo labiausiai reklamuotas? Gali būti, kad vartotojas tą dieną nesirinks jokio, nes jis pritaria prieš reklamą kovojančios organizacijos "Adbusters" paskelbtos Dienos be pirkinių (angl. - Buy Nothing Day) idėjai. Arba rinksis nemokamą.
"Wrigely's" muilo nebegamina
Rinkos tyrinėtojai Wendy Gordonas ir Virginia Valentine rašo: "Prekių ženklų realybė yra tokia, kad žmonės sukuria jų prasmę. Prekių ženklų savininkai to negali padaryti. Žinoma, jie atsakingi už tai, kad tam tikri signalai apie ženklą būtų skleidžiami, tačiau tie signalai yra interpretuojami dažnai visai ne taip, kaip norėjo patys kūrėjai. Prekių ženklai įsišaknija žmonių širdyse ir galvose".
Sėkmė laukia tų verslininkų, kurie sugebės vartotojams pasakyti tai, ką jie ir nori išgirsti, bet dar nežino, kol neišgirdo. Reikia turėti daug drąsos, kantrybės ir įžvalgos, kad pasitikėtume vartotojais tiek, jog leistume jiems patiems sukurti mūsų ir jų prekės ženklą. Išskirtinį, asmenišką, kultinį. Alexas Wipperfurthas savo knygoje "Brand Hijack - Marketing without marketing" teigia: "Tai žiauriai sunkus darbas, bet jis atsipirks su kaupu - jūsų klientai ilgai liks ištikimi jūsų prekės ženklui".
Kai kada tokiems darbams nereikia kosminių biudžetų ar brangiai apmokamų konsultantų. Štai kramtant "Wrigley's" kramtomąją gumą, verta prisiminti, kad "Wrigley's" kompanija pradėjo nuo to, kad gamino skalbimo miltelius, kurių pirkėjams parduotuvėse nemokamai siūlė ir muilo gabalėlį. Muilas tapo populiaresnis už miltelius ir tada "Wrigley's" šios prekės pirkėjams kaip priedą pasiūlė kramtomosios gumos, aišku, taip pat nemokamai. "Wrigely's" jau muilo nebegamina.
Na facbook pasirinko tai kas padėjo jiems pasiekti pagrindinį business development tikslą toje stadijoje - greit išeiti į rinką. O projektui pasiekus kritinę masę žinoma kad tenka rinktis tinkamesnes technologijas ir pradėti migruoti kodą.
Mano pagrindinis argumentas prieš visus kurie keikia PHP yra labai paprastas ir aiškus - kiekvieną įrankį reikia naudoti pagal paskirtį. PHP nėra skirtas kurti paskirstytų skaičiavimų sistemas ir globalius socialinius tinklus, tačiau jis yra tikrai patogus įrankis mažo ir vidutinio dydžio projektams, turi labai didelę programuotojų bendruomenę ir tam tikrą filosofiją orientuotą į www.
O tamstos paskutinis argumentas.. Na čia ne Samsung vs Apple tema ok? Čia tas pats kaip paklausti 'Mammals will breathe?' Sure they will. What's your point?
Na facbook pasirinko tai kas padėjo jiems pasiekti pagrindinį business development tikslą toje stadijoje - greit išeiti į rinką. O projektui pasiekus kritinę masę žinoma kad tenka rinktis tinkamesnes technologijas ir pradėti migruoti kodą.
Mano pagrindinis argumentas prieš visus kurie keikia PHP yra labai paprastas ir aiškus - kiekvieną įrankį reikia naudoti pagal paskirtį. PHP nėra skirtas kurti paskirstytų skaičiavimų sistemas ir globalius socialinius tinklus, tačiau jis yra tikrai patogus įrankis mažo ir vidutinio dydžio projektams, turi labai didelę programuotojų bendruomenę ir tam tikrą filosofiją orientuotą į www.
O tamstos paskutinis argumentas.. Na čia ne Samsung vs Apple tema ok? Čia tas pats kaip paklausti 'Mammals will breathe?' Sure they will. What's your point?
Na facbook pasirinko tai kas padėjo jiems pasiekti pagrindinį business development tikslą toje stadijoje - greit išeiti į rinką. O projektui pasiekus kritinę masę žinoma kad tenka rinktis tinkamesnes technologijas ir pradėti migruoti kodą.
Mano pagrindinis argumentas prieš visus kurie keikia PHP yra labai paprastas ir aiškus - kiekvieną įrankį reikia naudoti pagal paskirtį. PHP nėra skirtas kurti paskirstytų skaičiavimų sistemas ir globalius socialinius tinklus, tačiau jis yra tikrai patogus įrankis mažo ir vidutinio dydžio projektams, turi labai didelę programuotojų bendruomenę ir tam tikrą filosofiją orientuotą į www.
O tamstos paskutinis argumentas.. Na čia ne Samsung vs Apple tema ok? Čia tas pats kaip paklausti 'Mammals will breathe?' Sure they will. What's your point?
Na facbook pasirinko tai kas padėjo jiems pasiekti pagrindinį business development tikslą toje stadijoje - greit išeiti į rinką. O projektui pasiekus kritinę masę žinoma kad tenka rinktis tinkamesnes technologijas ir pradėti migruoti kodą.
Mano pagrindinis argumentas prieš visus kurie keikia PHP yra labai paprastas ir aiškus - kiekvieną įrankį reikia naudoti pagal paskirtį. PHP nėra skirtas kurti paskirstytų skaičiavimų sistemas ir globalius socialinius tinklus, tačiau jis yra tikrai patogus įrankis mažo ir vidutinio dydžio projektams, turi labai didelę programuotojų bendruomenę ir tam tikrą filosofiją orientuotą į www.
O tamstos paskutinis argumentas.. Na čia ne Samsung vs Apple tema ok? Čia tas pats kaip paklausti 'Mammals will breathe?' Sure they will. What's your point?
ivg gavo reakciją nuo kashiukas Reikia programuotoju konsultacijos
ivg sureagavo į ReikiaPuslapio 5 svarbiausios šiuolaikinio marketingo tendencijos
ivg gavo reakciją nuo Blackbeard Kaip keisis programuotojų alga įvedus eurą ?
ivg gavo reakciją nuo Creatium Ar W, X, Q sudarkys mūsų kalbą?
ivg gavo reakciją nuo Andriuslink TEO epic fail