FaitasS

Kol mokiausi, į pažymius žiūrėjau rimtai.11, o ypač 12 kai tai vienintelė klasė kur tai svarbu, visiškai dėjau ant mokslų, ir gerai padariau.Jau 11 klasėj norėjau mokyklą mesti, bet galvoju aj sugaišau 11 metų reikia pabaigti.Ko nesupratau, kad tuo sprendimu pasirinkau dar metus sugaišti.Vienas pliusas geras laikas su draugais.Na ir kažkiek nugirdau kažko iš pamokų.
 
Jau atestato rezultatai:
lietuviųA:6 (egz valst. 18% fail ;D visgi jei norėčiau perlaikyčiau ir būtų >80, bet nėra reikalo)
anglųA:7 (egz valst. 94%)
istorijaA:5 (egz valst. 69%)
matematikaB: 5
informatikaB:8
fizikaB:7
 
Ką jums galiu pasakyti tai nemyžkit į batą.Net jei egzaminuose susimausit jokių problemų.Kiek nori galima perlaikyti ir jei tikrai norėsit kažkur įstoti išmoksit ir išlaikysit ką reikia ar pirmą ar trečią kartą.
 
Rekomenduoju pirmus metus neišlaikyti egzaminų ir pasiimti atostogų metus ir šiek tiek pajausti gyvenimą.
 
Per savo kelionę nuo birželio iki gruodžio po Europą nusprendžiau jog visiškai niekur nestosiu.Bent šiais ar kitais metais.Neplanuoju išvis niekad, bet gyvenime keičiasi požiūriai ir nereikia tam priešintis, jei nesikeiti - netobulėji.

Taip pat gerai žmogus šneka:
 

 
Šiandien per tikybos pamoką žiūrėjom, tai patiko. ;)

Tai čia dar nieko, palauk ką aš vėliau parodysiu :)

6.3 minutes, už ginėjus.
 
Nepaisant dabartinės situacijos (seimas, įstatymai ir visos kitos blogybės) manau jog reikia išreikšti pagarba tiems kurie nebijojo apginti Lietuvos laisvės, ir paaukojo savo gyvybes.
 

Pirk-parduok yra gana primityvi idėja (pati idėja, bet nebūtinai jos realizavimas), į kurią žengti siūlyčiau nebent jeigu žinai, ką galėtum pardavinėti, ko nepardavinėja kiti, arba tai galėtum daryti kažkaip išskirtinai, kuo aš abejoju.
 
Su tokia suma tradicinės investavimo priemonės (indėliai, investiciniai fondai, obligacijos, t.t.) nėra tinkamos, nes grąža bus niekinė. Be to šiuo metu investicinių fondų rezultatai yra nuviliantys, o indėlių palūkanos net nedengia infliacijos (nebent naudosies kredito unijų paslaugomis). Todėl šitą variantą irgi atmetam.
 
Apskritai, aš manau, kad bus sunkoka įdarbinti pačius pinigus tiesiogine prasme. Didesnę galimybę matau tų pinigų panaudojimui įgyjant kažką, kas suteiktų tau geresnes galimybes pačiam darbuotis. Mano pasiūlymas būtų toks - atsiversk Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, eik per visus iš eilės jo punktus ir pagalvok, kurias iš tame sąraše pateikiamų paslaugų tu galėtum teikti. Iš pradžių gali išsirinkti visus tau priimtinus ir realius variantus, vėliau iš jų išsirinkti patį tinkamiausią. Tuomet galėtum pradėti tą veiklą vykdyti, o turimas lėšas investuoti į savo veiklos pradžią (pavyzdžiui, susikuriant internetinį puslapį ar pan.). Norėdamas sugalvoti, kuo galėtum užsiimti, turėtum mąstyti šitaip: (1) ką aš sugebu ir (2) ko kitiems reikia.
 
Tiesa, šiuo atveju reikės dirbti, o ne tik manyti, kad pinigai patys darys pinigus tau tuo metu naujinant veidaknygės statusą ar keliantis savo lygį žaidžiant kokį nors kompiuterinį žaidimą ;) Susitaikyk su ta mintimi, kad, kol neturėsi pakankamai solidaus kapitalo, jį didinti daugiausiai pavyks būtent savo paties darbu, kadangi pinigų niekas lengva ranka tikrai nedalina. Vėliau atsiranda tam tikrų galimybių realiai uždirbti vien vykdant sandorius (kad ir NT srityje, pvz., pirk->nuomok->parduok, ar pan.), bet kalbant apie 3-4 ženklų sumą tos srities tai dar toli gražu neliečia.
 
P.S.
Sėkmės :)

Aš po mokyklos nusprendžiau nestot, bandysiu eksperimentuoti, ieškoti įvairių nišų, jau dabar esu išmėginęs nemažai įvairių darbo sričių :) įgijau visokeriopos patirties, o tai jau pliusas gyvenime. Esu smukęs biudžeto prasme iki nulio, bet kaip praradęs nemaža suma pinigų visai nesikrimtau. Nes tai tik dar viena didelė pamoka. Į viską reikia žiūrėti paprastai. Nepasisekė vienur bandyk kitur.
 
Kol bandysi ir nepasiduosi viskas bus gerai, svarbu nesustot. ieškot, ieškot, ieškot ;) ir tikrai surasi.
 
Linkiu sėkmės :)

Intro
 
Sveiki. Perspėju iškart, tai nebus kažkoks depresuoto jaunuolio rašinys, nors ir gali atrodyti depresija, taip nėra. Jau kuris laikas daug galvoju, sakoma, kad daug galvoti irgi negerai. Galvoju apie gyvenimą, prasmę, tikslus ir laimę. Galvoju ir mąstau daug, bet atsakymų vis nepavyksta surasti. Prieš tęsiant toliau reikia papasakoti šiek apie save. Vardų ir pavardžių ir vietų nereikia, tiesiog pasakysiu, kad augau be tėvų, ta prasme ne vienas pats, tačiau ir ne su jais. Daug laiko praleista prie kompiuterio. Ko gero daugeliui taip teko gyventi. Tai nėra kažkokia stigma, augi ir išaugi, tačiau nežinau, neturiu didelio draugų rato, gyveni užsidaręs. Nežinau, kodėl taip yra, čia pasąmonės baimės kokios ar šeip baimė atsiverti, tačiau tikrai nesu tas spindulėlis, kuris apsikrovęs tonomis draugų.
 
Dar šis tas
 
Studijavau teisę vietinėje miesto kolegijoje. Supratau, kad tai beprasmis laiko švaistymas. Todėl išstojau iš jos. Aš nenoriu būt kaip tie, kur stoja, kad stoti, bet ir aš jiems iš dalies pavyzdžių. Kai daug negalvoji ir gyvenimas gražesnis, ir gyventi verta. Gavosi taip, kad nieko neturiu, ta prasme dabar esu nebesimokantis. Nežinau ko noriu iš gyvenimo, šitai yra blogai. Pavyzdžių tiems, kurie randa savo kelius. Pagal visuomenės standartus esu tipinis nevykėlis, net pats nežinau. Užsirašiau į Lietuvos kariuomenę, galvoju gal ten kas nors pasikeis. Noriu tą neužtikrintumą išmušti, pats jaučiu, kad nelabai išeina. Skaitau psichologines ir filosofines knygas, tačiau atsakymų dar daugiau daugėja. Kaip būtų lengva džiaugtis paprastu gyvenimu. Bet supranti, kad tas paprastumas, trys bambaliai utenos alaus ir kita pigiena tėra kičas. Tai kur ta laimė? Gal čia per daug iš savęs noriu? Sakoma, kad reikia džiaugtis paprastais dalykais, tačiau dar daugiau klausimų negu atsakymų. Stengiuosi nedepresuoti, tačiau tas nuolatinis mąstymas neprives prie gero.
 
Dar daugiau
 
Kai kurie renkasi lengviausia sprendimo būdą. Pasigamina bombas ir sprogdinasi. Šokinėja nuo tiltų ar lenda po traukinių. Manau, kad tokį sprendimo būda pasirenka tie žmonės, kurie nenorėjo tvarkytis su problemomis. Lengviau nuo jų bėgti, negu jąs spręsti, mano auklėtoja minėdavo kažką panašaus, tačiau nekreipdavau dėmesio, dabar tie žodžiai tarsi pranašai. Suprantu, kad reikia kažka daryt. Mūsų proseneliai pasakytų, kad reikia eiti dirbti. Sako darbas žmogų išlaisvina. Sakykim aš nežinau ko noriu iš gyvenimo, tenka ieškoti to kažko. Dirbsiu visokius prastus darbus, ar tai padės man rasti to ko aš taip noriu? Tokia tad nežinia slegia. Skaičiuoju dienas iki kariuomenės patikros, jei pripažins, kad tinkamas judu ten, gal kas nors pasikeis, nes man jau atsibodo taip gyventi, norisi pokyčių.
 
Ir pabaigai
 
Ir tai tik ledkalnio viršūnė. Nenoriu būt čia verkiančių genadijum, suprantu, kad kiti žmonės neturi kojų, rankų, badauja. Mano problemos tėra menkas ląšas. Sūkuriau tema tam, kad sužinočiau kaip gyvena kiti, kuo jie gyvena. Ar jie laimingi, ar jiems sekasi. Stebėdavau tuos žmonės iš kolegijų, kur vaikšto į paskaitas ir studijuoja dalykus, kurie Lietuvos rinkoje nebus paklausūs. Stebindavo tą jų tikra ar apsimestinė laimė? Atrodo, kad mes gyvenam kažkokioje iliuzijoje, o jie mat labai laimingi ir visus trisdešimt pastatyk prie sienos ir visi giedos, kad mokytis reikia, suprantu, kad reikia, bet klausimas ar jie savo vėžėse? Kiek gyvenime yra tokių, kurie nežino ko nori iš gyvenimo, bet daro tai kas nepatinka? Žodžiu viskas taip komplikuota, čia kokia krizė amžiaus ar dar kas?

Svarbiausia yra turėti įdėją, o jeigu ją turi ir tikrai labai nori ją įgyvendinti pinigai nėra kliūtis. Daug galima nuveikti, kad ir su 100lt. Nebūtina turėti xxxxLT kapitalo, kad galėtum padaryti verslą. Temos autoriui pasiūlyčiau domėtis ir mokytis mėgstamus dalykus, o tuomet įdėjos ateis pačios. Jeigu klausi kitų kur investuoti pinigus tuomet tu dar neesi tam pasirenges.

su ženklais truputėlį sumaišei temos pavadinime.
 
Investuok į save ir tikrai bus rezultatai.

Manau, kad išlaikys. Jis ir staktą prie sienos prispaudžia, jei gerai suverži ;)

 

 

Patikrinti mergina, ar istikima? :D

http://s2.pigu.lt/colours/2359/64/235964/xbig-0.jpg
Skersinis tarp durų. Labai geras dalykas, kas rytą greita mankšta :)

Nors ir ziema, bet pavasario nesulaukiau...
http://www.zaleskis.lt/s/oz1.jpg
+ isigytos dunlop winter sport m3 padangos.
Ir ratukai jau ant mano "ferrari":
http://www.zaleskis.lt/s/nar4.jpg
http://www.zaleskis.lt/s/nar1.jpg

Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
 
 
ĮVADAS
Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
 
 
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA
Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history".
Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti.
Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu.
Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų.
Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
 
 
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE
Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu.
Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
 
 
SAVI NIUANSAI
Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI.
Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų.
Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
 
 
IŠ DABARTIES
Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti".
Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
 
 
SAVI ATRADIMAI
Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro.
Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU.
Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
 
 
TIKRASIS VEIDAS
Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
 
 
 
 
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
 
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
 
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
 
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis

Wow... You're amazing, man. :)
 
Gražiai surimuota, ypač patiko paskutinės dvi eilutės. Apie Lietuvą manau tą patį.

Na ką. Užsiregistravau į Computer Science kursus, lauksime Vasario antrosios pusės. Kaip supratau bus forumas, kuriame tos visos klasės mokiniai diskutuos ir spręs problemas?

Sveikas Gerbiamasis,
 
Tegul slepiasi, kas tau iš to? :) Gal būt pats ne moksliukas ir "pavyzdas bambą griaužia"? Tegul mokosi užsislėpę - taip dar geriau - tylu, ramu. :) Daugiau nieko nebegaliu apie tai pasakyti, tiesiog pats turi suprasti, kad ne "kietume" esmė.
 
PAPILDYMAS:
 
Kaip ir sakė - eini į mokyklą tam, kad mokytuimeisi, o ne durnių voliotum. :) Jei tau geriau su klasiokais padurniuoti per pertrauką/pamoką, nei pasikartoti/pasimokinti - tai tu ne žmogus. :)
 
Gero vakaro!

Sveikas,
 
Jei jau geriat arbatą ruošdami pamokas, tai geriausia būtų šaltą. karštą arbatą geriant pasidaro karštą, o tai yra irgi nelabai gerai. Taip pat jei ruošiat pamokas ir geriat arbatą, tai reiktų nedideliais kiekiais gerti, nes geriant dideliais kiekiais, tai taps kaip maistas - užsinorėsite miegoti.
 
Gero vakaro!

Na ką. Užsiregistravau į Computer Science kursus, lauksime Vasario antrosios pusės. Kaip supratau bus forumas, kuriame tos visos klasės mokiniai diskutuos ir spręs problemas?

Pamiršau paminėti, kad bent jau AI-class turėjo du lygius. Vienas buvo basic tai ten nereikėjo nei ND nei egzaminų, o kitas advanced ir bet kuriuo metu iš advanced galėjai pereiti į baisic.
 
Pats tai šiam kartui užsirašiau į
http://www.launchpad-class.org/
http://www.venture-class.org/
http://www.modelthinker-class.org/
http://jan2012.ml-class.org/
http://www.hci-class.org/
na o vėliau jau žiūrėsiu kurios bus įdomios.
 
P.S. visų paskaitų video buvo talpinami youtube tai galit pažiūrėti kaip viskas atrodė.

Pats praeitą semestrą AI-class visą išklausiau ir pabaigiau :) Viskas ten vyko maždaug taip.
Kiekvieną savaitę įkelia naują temą. Temoje kažkur vidutiniškai 20-30 video. Vieni iš jų būdavo kur bando paaiškinti pačią idėją su pavyzdžiais (1-5 min trukmės), o kiti kur užduoda tau kažkokį klausimą ir pats turi išspręsti ir įrašyti atsakymą. Lygiagrečiai su įkeltais video įkeldavo ir ND užduotis kiekvienai savaitei.
 
Taip pat buvo Midterm bei Final exam. Jiems atlikti turėdavai visą savaitgalį laiko ir aišku visa anksčiau įkelta medžiaga irgi yra prieinama tuo metu. Galiausiai semestrui pasibaigus gauni laišką, kad išlaikei arba ne :D
 
Šiaip buvo gan įdomu ir gan daug išmokau bei sužinojau ir ateinantį semestrą irgi dalyvausiu keliose paskaitose.
 
Jei yra noro, tai tikrai verta išbandyti, bet nereikia ir pamiršti, kad bent jau kelias valandas per savaitę šiam reikalui tikrai reikės skirti, o galbūt ir daugiau.

Wow... You're amazing, man. :)
 
Gražiai surimuota, ypač patiko paskutinės dvi eilutės. Apie Lietuvą manau tą patį.