Ar jūs laikotės tvirtai ant kojų šiame gyvenime?

Daugiau galvok pozityviai, jei nepatinka kariuomenė - stok mokintis į užsienį.

Aš dar tik užsirašiau, lauksiu patikros rezultatų.

Aš po 10 klasių istojau į proftechninę, į specialybę kuri manęs visiškai nedomino, baigiau gan neblogai, bet praktiškai nieko neišmokau, ir su šia diena esu višiškai viską pamiršęs. Dirbu darbą visiškai nesusijusį su įgyta specialybe, na bet išsilaikyti pinigų užtenka... kaip ir... Galvoju, kad reikėtu istoti kurnors, ir baigti tai ką mėgstu, kas patinka, na bet nelabai šiuo metu yra galimybiu, tai pabaigai manau kad antį kojų dar tvirtai tikrai nestoviu, o norėtusi stovėti :)

Tai ką parašysiu nebūtinai tiesa, bet tokia galimybė yra.

Norint gauti reikiamus atsakymus, reikia formuluoti tinkamus klausimus.

Tai kur ta laimė klausi savęs?

Aš patarčiau klausti savęs:

Kas man yra laimė?

Kas yra laimė?

Kas man suteikia laimės?

Ką turėčiau daryti ar ko nedaryti, kad būčiau laimingas?

Dėl kokių priežasčių aš dar nesu laimingas?

Jeigu esi pastabus, galėtum pastebėti, kad šie klausymai visai kitokie negu sau keli.

Kariuomenė tau suteiks pokyčių, net neabejojų. Bet koks darbas suteikia naudos ir pradžioje išlaisvina iš rutinos, bet čia sunkiausia nepasilikti tie darbu kuris nepatinka, tobulėti ir eiti toliau, o dažniausiai žmonės užstringa tuose darbuose ir nebeina toliau, nes iš esmės tas minimalus darbas suteikė saugumo, komforto iš kurio sunkiau išeiti.

Iš esmės mokyklose ir niekur mūsų nemoko kaip atrasti save. Iš tikro visus moko pagal vieną šabloną, vienas taisykles, bet mes visi skirtingi ir tiems kuriems tai nepriimtina paskui neberanda savo kelio.

Aš siulyčiau tiesiog pakeisti aplinka. Kariuomenė tai padės padaryti. Pastebėti kokie (blogi) įsitikinimai tave riboja ir juos pakeisti gerais.

O kas yra laimė? Tai meilė. Meilė darbui, meilė gyvenimui, meilė viskam. O kas yra meilė? Tai proto būseną. Mes esame laimingiausi kai mylime.

100% tave suprantu.

Visi turim savu bedu, dali taviskiu turiu ir as.

Pats gyvenu labai keistai viena diena, man visas pasaulis sypsosi, nes taip nusiteikiu.

Kita atrodo sedi vienas visas uzsidepresaves.

bandziau ismokti gyventi ta diena, bet nemoku pamirsti praiti ir neziureti kas bus ateity.

Aš tavo vietoj važiuočiau kur nors savanoriauti.

Pagyvensi užsienyje, sutiksi daug įdomių žmonių, pažinsi kitą kultūrą... :)

Tai nebūtų bėgimas nuo savęs - priešingai. Tai būtų labai rimtas išbandymas.

Pajaustum, kad esi kažkam įdomus, kad esi naudingas.

Ką prarast, kai nieko neturi?:)

...

Ką prarast, kai nieko neturi?:)

Pabrėžiau šį sakinį, nes tai esminis dalykas. Nebijokite keistis. Nieko neprarasite. :)

Aš tavo vietoj važiuočiau kur nors savanoriauti.

Pagyvensi užsienyje, sutiksi daug įdomių žmonių, pažinsi kitą kultūrą... :)

 

Tai nebūtų bėgimas nuo savęs - priešingai. Tai būtų labai rimtas išbandymas.

Pajaustum, kad esi kažkam įdomus, kad esi naudingas.

 

Ką prarast, kai nieko neturi?:)

Ačiū už jūsų visus įrašus, kuriuos parašėt nuoširdžiai, be jokių pašaipų ar kitų nesąmonių. Dėl užsienio esu dirbęs keletą vasarų ten, tiksliau Jungtinėje Karalystėje, mačiau tą anglų kultūra, visgi keletą mėnesių dirbau. Patiko, bet savanoriauti ir dirbti, tai tu skirtingi dalykai. Šiuo metu laukiu Sausio 23 dienos, perėjęs komisiją sveikatos, žinosiu kas toliau, o tada žiūrėsim. Domėjausi ir savanoryste Lietuvoje, ir čia turim visokios įvairovės. Žodžiu yra būdų eiti į priekį, tai gali būti darbas, savanorystė, mokymasis.

Turėjaų tokį bendradarbį su kuriuo pakalbėdavom apie gyvenimo vingius ir kalnus. Net nustembi, kad prie linijų nedirba vien siauro požiūrio žmonės, tad jo toks palinkėjimas buvo paprastas, visada ženk mažais žingsneliais (one step at the time). Šiuo metu mano prioritetas kariuomenė. Bazinis karinis mokymas, atrodo tik trys mėnesiai, bet manau ir trijų mėnesių pakaks tobulėti kaip asmenybei, o tada jau pažiūrėsim. Darysiu tikrai kažką, suprantu, kad reikia progresuoti. Dar kartą ačiū!

Pagaliau!!!

Ilgai to laukiau, kol atsiras toks žmogus... kaip aš. :) Visi stoja mokosi, o aš vienas blaškausi nes to visiškai nenoriu nors galiu, turiu galvą ant pečių, bet aukštosiosios studijos tai kažkas ko gyvenime kolkas nenoriu. Į tas studijas mane spaudžia visi ir iš visų pusių, nepalauš ir neprivers daryti tai ko nenoriu - aš esu individuali asmenybė kaip ir kiekvienas iš mūsų. Bet gal kada nors kai pats to norėsiu tai ir padarysiu, o kolkas.. tebūnie taip kaip aš manau, kad yra teisinga ^_^

Dėl kariuomenės nepasigailėsi, PRIŽADU.

http://images.pictureshunt.com/pics/i/internet_high_five-2496.jpg

Video Tau, gal nuteiks biškį į teigiamą pusę, klausyk įdėmiai ką sako :)

http://www.youtube.com/watch?v=w4JrT_rq3dY&feature=related

O ką daryti tiems, kuriems nėra galimybės į kariuomenę eit?

O ką daryti tiems, kuriems nėra galimybės į kariuomenę eit?

Kabinies kažkaip į gyvenimą. Aš neteigiu, kad mane į kariuomenė jau priimė. Turiu aš su akim bėdų, nešioju kontaktinius lęšius, turėčiau jaudintis labai, bet viskas dabar nebesvarbu, kas bus tas. Esu sveikas, tik vat akys, bet manau ir tai manęs nesustabdys, galų gale yra tam tikros kategorijos kariūnų, todėl gali tarnauti. Komisija viską nustatys. Nežinau kokios problemos pas tave, bet kai paklausai ką šiuo metu priima į kariuomenę, tai... beje, gavau laišką iš kariūnų:

Dėl kontaktinių lęšių pasakysiu tiek, kad kariuomenėje yra nemažai karių nešiojančių akinius. Aišku dabar tikrai neturiu kompetencijos nuspręsti kokio silpnumo yra Jūsų akys. Visus jaunuolius prieš BKM tikrina medicinos komisija, tad ji ir nustato tinkamumą. Atranką į BKM vykdo teritoriniai karo prievolės poskyriai. Siūlau apsilankyti viename iš jų. O jeigu kiltų kokių neaiškumų skambinkite nemokamu tel. 8 80012340.

Pagarbiai

Giedrė Sabaliauskienė

Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabas

Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus

Vyr. specialistė

Tel. 2103739, 24339

www.karys.lt

Dar labai didelis dėkui dėl video, įsidėsiu, kai bus kada sunku, paklausysiu. :)

Būtų šaunu, jei į gyvenimo kelio paieškas įtrauktum ir specialybes, kurias atmetei. NETIKIU, kad nėra nieko, ką nori daryti gyvenime. Daugiausiai šansų, kad kažkas tau kažkada pasakė (arba pats sau pasakei), kad TUO ar TUO negali būti. Nope, gali būti bet kuo ;). Tiesiog, pasvajok, koks tau būtų idealus gyvenimas (arba jei ne idealus, bent jau vidutiniškas - daug žmonių renkasi mažiausią blogybę iš visų).

Na gimnazijos klasės man sukelia dabar ypač daug nuomonių posukių... Pradžioje galvojau nestoti, o dabar kyla noras stoti į vakarines, rytais dirbti šūddarbį, o likusį laiką internetinį marketingą daryti, kol galėsiu išeiti iš darbo ir darytis pajamas iš interneto.

Ačiū už jūsų visus įrašus, kuriuos parašėt nuoširdžiai, be jokių pašaipų ar kitų nesąmonių. Dėl užsienio esu dirbęs keletą vasarų ten, tiksliau Jungtinėje Karalystėje, mačiau tą anglų kultūra, visgi keletą mėnesių dirbau. Patiko, bet savanoriauti ir dirbti, tai tu skirtingi dalykai. Šiuo metu laukiu Sausio 23 dienos, perėjęs komisiją sveikatos, žinosiu kas toliau, o tada žiūrėsim. Domėjausi ir savanoryste Lietuvoje, ir čia turim visokios įvairovės. Žodžiu yra būdų eiti į priekį, tai gali būti darbas, savanorystė, mokymasis.

Turėjaų tokį bendradarbį su kuriuo pakalbėdavom apie gyvenimo vingius ir kalnus. Net nustembi, kad prie linijų nedirba vien siauro požiūrio žmonės, tad jo toks palinkėjimas buvo paprastas, visada ženk mažais žingsneliais (one step at the time). Šiuo metu mano prioritetas kariuomenė. Bazinis karinis mokymas, atrodo tik trys mėnesiai, bet manau ir trijų mėnesių pakaks tobulėti kaip asmenybei, o tada jau pažiūrėsim. Darysiu tikrai kažką, suprantu, kad reikia progresuoti. Dar kartą ačiū!

Dirbti UK ir savanoriauti kokioj Bulgarijoj ar Maroke ne tas pats :)

Pirmu variantu, dirbi dirbi dirbi, nes tavo tikslas yra pinigai. Antruoju atveju - savęs paieškos. Milijonų tikrai neuždirbsi, NIEKO neuždirbsi, bet galbūt rasi teisingą kryptį ir sugrįžęs galėsi pasakyti ,,Sūdas tas savanoriavimas! In your face, Proudy:) Būsiu kosmonautas! :)"

Kariuomenė... nemanau kad tai geras pasirinkimas, NES:

- ten bus tokie pat žmonės kaip ir tu, t.y. neturėję kur daugiau dėtis, nemotyvuoti. Galbūt jie tave supras, bet tobulėjimui ir kitokio požiūrio formavimuisi kelias bus užkirstas. Negi tau tikrai to reikia? Jei įstojai į teisę, tai tikriausiai vištos tavo galvoj kiaušų nededa, m? :) Turi smegenų :)

- Aš kažkaip pasąmoningai sugretinu ją su kalėjimu. Mano puskės vyras buvo paimtas prieš porą metų. Iš jo pasakojimų supratau, kad ten pragaras. Gal išmoksi disciplinos ir ale "vyriškumo"... (Būsi tvritakiaušis skystasmegeninis :)( atleiskit, jei aš čia per grubiai varau... :) Bet Aš taip manau :)

- Savanorystė - nematau NIEKO kenksmingo, Gal net geresnė gyvenimo mokykla nei kariuomenė.

Nustok dūsauti ir pradėk VEIKTI :)

...arba ,,užkask save giliau" (A. Mamontovas)

SĖKMĖS :)

Dirbti UK ir savanoriauti kokioj Bulgarijoj ar Maroke ne tas pats :)

Pirmu variantu, dirbi dirbi dirbi, nes tavo tikslas yra pinigai. Antruoju atveju - savęs paieškos. Milijonų tikrai neuždirbsi, NIEKO neuždirbsi, bet galbūt rasi teisingą kryptį ir sugrįžęs galėsi pasakyti ,,Sūdas tas savanoriavimas! In your face, Proudy:) Būsiu kosmonautas! :)"

 

Kariuomenė... nemanau kad tai geras pasirinkimas, NES:

- ten bus tokie pat žmonės kaip ir tu, t.y. neturėję kur daugiau dėtis, nemotyvuoti. Galbūt jie tave supras, bet tobulėjimui ir kitokio požiūrio formavimuisi kelias bus užkirstas. Negi tau tikrai to reikia? Jei įstojai į teisę, tai tikriausiai vištos tavo galvoj kiaušų nededa, m? :) Turi smegenų :)

 

- Aš kažkaip pasąmoningai sugretinu ją su kalėjimu. Mano puskės vyras buvo paimtas prieš porą metų. Iš jo pasakojimų supratau, kad ten pragaras. Gal išmoksi disciplinos ir ale "vyriškumo"... (Būsi tvritakiaušis skystasmegeninis :)( atleiskit, jei aš čia per grubiai varau... :) Bet Aš taip manau :)

 

- Savanorystė - nematau NIEKO kenksmingo, Gal net geresnė gyvenimo mokykla nei kariuomenė.

 

 

Nustok dūsauti ir pradėk VEIKTI :)

...arba ,,užkask save giliau" (A. Mamontovas)

 

SĖKMĖS :)

Ačiū už jūsų požiūrį. Kadangi aš neturiu nieko prarasti, manau, kad ir kariuomenė nėra blogas pasirinkimas, ypač tada kai ieškai savęs, galiū būti paštininku, pagalbininių darbininkų, savanoriu, kroviku, aptarnavimo specialistų, pardavėju, galiu dirbti namuose, ką išdalies ir darau po truputį, tekstas prie teksto ir pinigo turim. Gali veikti daug ką. Bus laiko viskam, pamatysim kas ten bus, ko nebus. Kiekvieno nuomonė skirtinga, laikas parodys, kas buvo teisus :)

Mano situacija panaši, kadangi dabar sesija, į kolegiją reikia eiti tik kas 3 dienas, tai namuose sėdžiu ir depresuoju, nežinau, nieko nesinori,o galvoje sukasi mintys: kas bus toliau ? kaip gyventi? Nesiruošiu susiprogdinti ar kažką panašaus padaryti, nes manau tam reikia labai daug drąsos :)

Mano situacija panaši, kadangi dabar sesija, į kolegiją reikia eiti tik kas 3 dienas, tai namuose sėdžiu ir depresuoju, nežinau, nieko nesinori,o galvoje sukasi mintys: kas bus toliau ? kaip gyventi? Nesiruošiu susiprogdinti ar kažką panašaus padaryti, nes manau tam reikia labai daug drąsos :)

Sprogdintis tikrai nereikia. Manau reikia dirbti kažką. Nesimėtysiu aš čia patarimais, kadangi ir pats toks pats kaip tu, tiesiog pasakysiu išlik stiprus, kažką daryk, kažkokia veiklą daryk. Man iš tikro per anksti mėtytis patarimais, tačiau tikrai mes dar gerai gyvenam, kai pagalvoji kaip kiti problemomis apsėdę, mes dar laimės kūdikiai, gal ir blogai padariau čia parašydamas, bet manau gerai tai, kad bent esi ne vienas, tada gali jaustis stipriau, nes žinai, kad esi ne vienas. Vienžo stay strong, kad ir kas benutiktų. Žudytis būtų kvaila. Mano seneliai karus matę, okupacijas praėję, Sibire buvę ir vistiek norėjo gyventi, kokia stipri viltis, koks noras gyventi. Šiais laikais jauni žmonės nemato dėl ko gyventi. Savo buvusios kursiokės profilyje radau tokį užraštą: "jei nežinai dėl ko gyventi, gyvenk, kad sužinotum". Sėkmės!

O man tai idomiai skamba tie jusu atrask save, eik ir svaistyk laika.

turiu drauga kuris panasei irgi nezinojo ko nori. Mokesi, bet norejo dirbti. veliau dirbo, bet norejo mokitis.

Veliau isvaziavo i viena sali padirbo, grizo i lietuva, cia vel padirbo. Veliau isvaziavo dar i kita uzsienio sali, pardirbo ten...Dabar grizta cia ir ka jis turi? Pats pasake issvaistytas laikas.

Ale patirtis? nu ir kokia ten ta patirtis pagyveni vienas, buvai kazkur isvykes. O kiek laiko issvaistyta.

Jis visose tose vietose pajuto laime, bet ji buvo tokia trumpa, kad jis net nespejo ja pasidziaugti.

Visur dirbo skirtingus darbus, kurie tarpusavi nieko bendro neturi.

Pagal ideja juk zmogus turejo atrasti save ane? Mate kelias skirtingas kulturas, skirtingus darbus, zmones.

Palyginti save ir ji as nenuveikiau isvis nieko, bet siai dienai neveikes nieko turiu daugiau ir esu laimingesnis.

Is pirmo autoriaus pranesimo tikrai daugumoje jo vietu jam pritariu, bet kai cia prasidejo savanoriavimas, saves ieskojimas ir kiti kino filmu aspektai.

Nu ok jis grizta is savanoriavimo ir ale jau suprates ko jis nori... Ir kas tada? Zmogui bus koki 30 metu, o jis nuogas, basas tik jau ale rimtai zino ko jis nori.

As nematau kad jis grizes nuspres jog visgi nori dirbti maximoje ir tai jo kelias.

Bet jo pasirinkimui nebebus nei galimybes, nei lesu.

Daznai man tenka paskutiniu metu bendrauti su zmonemis kurie kosmose skraido.

Neperseniausiai kalbejome apie buto isigijima ir jo irengima.

Jaunam zmogui be paskolu, uzdirbant vos daugiau nei minimuma.

Ir didzioji dalis jo mes sutaupysim, nusipirksim.

Mane net nervai ima kai vapa tokias nesamones.

Is pazystmau vienas is nedaugelio uzsemu kazkuo ka cia uzdarbieciai darome, kazkoki lita pasidarau.

Kiti uzdirbdami juodu darbu minimuma kuria didziausius ateities planus. Kai as sededamas namie ir nieko neveikdamas uzdirbu tiek pat, bet net neleidziu sau pasvajoti apie tai ka svajoja jie.

Kaip pvz galingas benzininis automobilis, merginu viliojimas pinigine prasme ir t.t.

Bet daugybe, labai daugybe zmoniu skraido visiskam kosmose ir atrodo jie net nenori susivokti kur yra.

Dar vienas perliukas.

Zmogus kalb kuris uzdirba 1000lt.

Va dabar taupau ant teisiu, si menesi atidejau 600, kita vel 600lt ir galesiu eiti.

Po teisiu iskart pirksiu galinga automobili uz kokius 8000 (teisiu laikotarpis yra 2men, max3)

Jis uzdirbs 3000lt, o jis iskarto zada isigyti automobili uz 8000lt.

Ir atrodytu ne su durnais bendrauju, kartu uzaugom, realiai ejom visa laika tuo paciu ar bent labai panasiu keliu.

AUTORIAU:

nesvarbu tu grazus ar ne, komunikabilus ar ne, esi krutas bachuras ar visgi letesnis.

Patariu susirask nepermandra sau, tiesiog paprasta panele.

Jos labai daznai nusviecia gyvenima teisinga linkme, galbut tu net noresi dirbti ten kur tu dirbai, uzdirbti, kad ir nedidelius pinigus, bet tu gali pasijausti laimingas.

Kai buvom 15-16m tik graziausiesi, sustriausieji turejo paneles. Dabar pvz mano buve klasiokai kurie tikrai atrodo visa gyvenima turejo buti vieni, jau ziurek facebooke keicia statuma i "draugauja su..." ir sutikus ji as matau jog jis jau kitas zmogus, pasitykejimas, zinojimas ko nori, visada tvirtai tave palaikantis zmogus.

Sprogdintis tikrai nereikia. Manau reikia dirbti kažką. Nesimėtysiu aš čia patarimais, kadangi ir pats toks pats kaip tu, tiesiog pasakysiu išlik stiprus, kažką daryk, kažkokia veiklą daryk. Man iš tikro per anksti mėtytis patarimais, tačiau tikrai mes dar gerai gyvenam, kai pagalvoji kaip kiti problemomis apsėdę, mes dar laimės kūdikiai, gal ir blogai padariau čia parašydamas, bet manau gerai tai, kad bent esi ne vienas, tada gali jaustis stipriau, nes žinai, kad esi ne vienas. Vienžo stay strong, kad ir kas benutiktų. Žudytis būtų kvaila. Mano seneliai karus matę, okupacijas praėję, Sibire buvę ir vistiek norėjo gyventi, kokia stipri viltis, koks noras gyventi. Šiais laikais jauni žmonės nemato dėl ko gyventi. Savo buvusios kursiokės profilyje radau tokį užraštą: "jei nežinai dėl ko gyventi, gyvenk, kad sužinotum". Sėkmės!

Va būtent,mes nematome dėl ko gyventi,nėra net motyacijos gyventi,nes aplinkui vien neigiama informacija : krizė,badas,karai,maras,stichinės nelaimės.. :)

Va būtent,mes nematome dėl ko gyventi,nėra net motyacijos gyventi,nes aplinkui vien neigiama informacija : krizė,badas,karai,maras,stichinės nelaimės.. :)

Galiu parekomenduoti kokius filosofus ar šeip psichologijos paprastos, kad vaduotumeisi iš tos beprasmybės. Sakykim budizmas ir panašiai. Visur tos pačios mintys. Tie filosofai teigia, kad žmogus gali susikurti apsauginį skydą nuo viso purvo, kuris mus supa. Paimkim Briųsą Ly, kiek žmonių šis žmogus inspiravo? Milijonus. Net ir dabar įsijungi jo interviu ir supranti, kokie stiprūs žmonės. Mes nebeturim net lyderių, kuriais galėtumėme gyventi. Visur vagys ir pigių blizgučių atstovai. Gal pasirodys pigus dalykai, kuriuos čia kopijuosiu, bet į kažką atsiremti reikia. Pristatau prasmingą vaizdo klipą, kurio patarimais vadovautis buvau pamiršęs.

http://www.youtube.com/watch?v=ALQHlFI992Y

Na, trumpai papasakosiu ir savo istorija :)

Turiu tam tikru sveikatos negalavimu, del kuriuos negalejau buti saukiamas i armija, o taip norejau... :) Bet esme tokia, kad gyvenime esu didelis optimistas, aplinkiniai mane vertina kaip psichologiskai stipru zmogu. Ir is tikro visad bandau atrasti savo tikraji as, negaliu dirbti tokiu darbu, kurie man sirdziai nemieli, o jei reikalas prispiria, tai juos darau atmestinai, bet uztat viska kompensuoja darbai, kurie man patinka, as jiems negailiu nei laiko, nei idetu pastangu ir svarbiausia, man sekasi. Finansiskai esu pasiturintis, bet esu is tu zmoniu, kurie tiki, kad pinigai laimes nenesa, per daug ju nevertinu... Nors vis del to stengiuos uzsidirbt kuo daugiau. Is tikro viskas gyvenime tekejo ramiai, kol nesutikau vienos merginos, na tada save pazinau is naujo...

Is tikro kiekvienas esam skirtingi, skirtingi poziuriai i gyvenima, pasauleziura ir kiti kriterijai. Jei nori gyvenime buti laimingas, manau is tikro reikia susirasti tikraji as jame, savo gyvenimo kelia. Stengtis istrukti is rutinos ir nebutinai vadovautis jau nustatytomis visuomenes normomis, zmones - tiesiog gyvenkim! Bet ir vel, ta igyta patirtis jaunysteje is tikro vertinga, nes tarkim man buvo tokia situacija, kad pacioi jaunystei patyriau tokiu dalyku, del kuriu kiti zmones is tikro paluztu, o man tai ne motais buvo is tikro esu didelis optimistas, nesu turejas dideliu pscihologiniu smugiu ir aplamai, man viskas sekdavos, tik va, ne per seniausiai viena mergina is tikro mane stipriai palauze, dar nesu gaves tokio smugio ir pasimeciau, pats saves nebeatpazinau ir pazinau save per nauja!

Na, trumpai papasakosiu ir savo istorija :)

Turiu tam tikru sveikatos negalavimu, del kuriuos negalejau buti saukiamas i armija, o taip norejau... :) Bet esme tokia, kad gyvenime esu didelis optimistas, aplinkiniai mane vertina kaip psichologiskai stipru zmogu. Ir is tikro visad bandau atrasti savo tikraji as, negaliu dirbti tokiu darbu, kurie man sirdziai nemieli, o jei reikalas prispiria, tai juos darau atmestinai, bet uztat viska kompensuoja darbai, kurie man patinka, as jiems negailiu nei laiko, nei idetu pastangu ir svarbiausia, man sekasi. Finansiskai esu pasiturintis, bet esu is tu zmoniu, kurie tiki, kad pinigai laimes nenesa, per daug ju nevertinu... Nors vis del to stengiuos uzsidirbt kuo daugiau. Is tikro viskas gyvenime tekejo ramiai, kol nesutikau vienos merginos, na tada save pazinau is naujo...

 

Is tikro kiekvienas esam skirtingi, skirtingi poziuriai i gyvenima, pasauleziura ir kiti kriterijai. Jei nori gyvenime buti laimingas, manau is tikro reikia susirasti tikraji as jame, savo gyvenimo kelia. Stengtis istrukti is rutinos ir nebutinai vadovautis jau nustatytomis visuomenes normomis, zmones - tiesiog gyvenkim! Bet ir vel, ta igyta patirtis jaunysteje is tikro vertinga, nes tarkim man buvo tokia situacija, kad pacioi jaunystei patyriau tokiu dalyku, del kuriu kiti zmones is tikro paluztu, o man tai ne motais buvo is tikro esu didelis optimistas, nesu turejas dideliu pscihologiniu smugiu ir aplamai, man viskas sekdavos, tik va, ne per seniausiai viena mergina is tikro mane stipriai palauze, dar nesu gaves tokio smugio ir pasimeciau, pats saves nebeatpazinau ir pazinau save per nauja!

O kaip tu apirbėžtum tą žodį "gyventi" ? Ir kaip iš naujo pažinai save ? :)