simasj

Sveiki,
 
įfomi naujiena: šiandien Vyriausybė pritarė virtualios buveinės įteisinimui.
 
http://www.teise.pro/index.php/2018/10/25/vyriausybe-pritare-virtualios-buveines-iteisinimui/

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Vieną kartą svarsčiau pirkti butą 5 aukšte (senos statybos name, Žirmūnuose). Bet ačiū dievui atėjau apžiūrėti po darbo... Na galiu pasakyti jau pakilus iki 5 aukšto laiptinės supratau kad kažkas negerai - buvo labai šilta, O kai įėjau į butą... Neįmanoma išbūti - karšta, maždaug toks jausmas kaip Impuls pirtyje. Pabėgau po 15 minučių (ioš mandagumo apžiūrėjau butą :) ). Žiemą šalta, nes pro lubas išeina šilmua. Na, jei namas geras gal ne visiškai kiaurai išeina, bet vis tiek santykinai palygink koks yra skirtumas kai virš tavęs gyvena kaimynas, kuris laiko namie +20 ir kai virš tavęs yra plikas oras -20, o be to dar vėjai švilpia, tai pastoviai nuneša šiulumą... jei bent kiek nusimatai termodinamikoje, ar bent jau esi baigęs 12 klasių ir fizikos pamokose ne nosį krapštei, o kažką klausei, tai suprasi kad skirtumas milžininškas.
 
 
užuolaidos/žaliuzės nepadės, nes kepina STOGĄ (kuris anksčiau būdavo visiškai juodas, paskutiniu metu renovuojamuose namuose jau daro stogą šiek tiek šviesesnį)
 
Gerai kol esi jaunas, neturi vaikų su vežimėlių, kol vaikų nereikia nešioti ant rankų, kol nereikia baldų neštis ir pan. Kiek žinau nešikai už vieną aukštą ima papildomai, tai kiekvienas aukštas po to papildomai muša per kišenę
 
Na, bet čai ir yra didžiausias minusas - jei kaimynas užpils, tai su juo ir aiškinsies ir išsireikalausi kompensacijos. O jei stogas prakiurs? Kai stogas prakiūra - tau pirmam skauda, visiem kitiem namo gyventojam yra visiškai px. Kad stogą remontuoti - reikia namo susirinkimo sprendimo, o tu žinai koks sizifo darbas yra sušaukti susirinkimą (beveik neįmanoma net kai yra sprendžiami visam namui aktualūs klausimai, o kai kažkam varva į butą ir visiem kitiem px - iš viso neįmanoma). Vienintelis šansas - sulaukti namo susirinkimo kol visi spręs kokį nors svarbų klausimą ir tuo pačiu prastumti "namo stogo remonto klausimą". Bet tas gali būti po metų, po dviejų... O tuo metu tau po kiekvieno lietaus šlaps sienos... Na dar yra variantas taisyti stogą už savo pinigus ;)
 
Panašios problemos su šildymu - kadangi aukštas viršutinis ir viršuje nėra kaimynų, tai automatiškai tavo lubos bus šaltos, o nuo šaltų lubų kaip žinia šaltas oras sėda žemyn, vadinasi visas butas bus šaltesnis, o už šildymą mokėsi daugiau nei kiti (jei yra šilumos skaitliukai).
 
 
Yra didelis skirtumas ar gyveni 4/5, ar 5/5. kodėl - manau kaip galėjau, taip stengiausi išdėstyti.

Planuoju pats lysti į vestuvių nuomos rinką. Tai pagal pesimistinius skaičiavimus viskas atsipirks per metus. +-.
Pradine investicija apie 1500€ ir dar viskas kas gauta iš nuomos kokius metus lys atgal :)
 
Būdamas 11-12 klasei nuomavau vakarėliam įrangą (lazeris, dūmų mašina, neoninė lempa, veidrodinis kamuolys ir pnš.)
Kadangi buvau durnas tai nelabai ir verslas sekės o dar ir neturėjau teisių tai negalėjau pasiūlyt pristatymo paslaugos. Mano patirtis buvo ta kad vienas žmogus sušiko dar 2 vakarėlius. O gal labiau net mano gobšumas... Išsinuomavo penktadienio vakarui aparatūrą o gražino tik kitą savaitgalį... Ir tai gavęs į sprandą... Ir susimokėjęs atseit delspinigius. Tai sugadino mano šeštadienio vakarėlį ir dar kitiem žmonėm penktadienį. Realiai būtume neišgaudę tai turbūt būtų pardaves tą įrangą ir aš nieko nebūčiau galėjęs padaryt nes nuomavau būdamas nepilnametis ir dar nepilnamečiui... Ir tai buvo pirmas kartais kai nuomavau įrangą. :D
 
Kitas atvejis buvo kad išnuomavau įrangą ir jiem sudužo veidrodinis kamuolys tai ne tik kad atsiprašė, atlygino žalą, bet ir iki šiol susitikę mieste sveikinames :)
 
Bet šiaip patirties gavau ir pardavęs įrangą su nuomos pinigais išėjau į nedidelį pliusą, bet mano nuomone jei lyst į nuomos verslą tai reikia būt pasiruošus ir nudegt. Pats dabar esu nusiteikęs, kad viena iš paslaugų bus foto įrangos nuoma, tai jei kartais kas negrąžintu ar sugadintu, kad nesušikt kitiem šventės lysiu geriau į skolas bet nupirksiu vėl naują įrangą. Nes nuomos versle pagal mane daug įtakos turi iš lūpų į lūpas perduodama patirtis. :)

Nuomoju garso ir apsvietimo aparatura jeu nevienerius metus.
 
Vienais atvejais rasome ir sutartis, kitais imam uzstata, dar kitais nomuojam tik patikimiems zmonems arba su musu zmogaus prieziura. Taciau vienaip ar kitaip viename is 20 uzsakymu nesamoniu visgi pasitaiko, kur prarandu ir daug laiko, patiriu nemazu nuostoliu.
 
Sutartis be gero teisininko salia nieko verta. Niekas neirodys ir neivertins kokios bukles daiktas buvo pries nuoma ir po nuomos. Galbut mes jau pakisom vos veikianti daikta pries nuoma ir norime issireikalauti pinigu is nieko?
 
Zodziu slidus reikalas. Pats jeigu galeciau atsukti laika atgal, turbut su situo verslu neprasideciau.

Nuoma slidus dalykas, kaip ir skolinimas. Galima reikalauti uzstato, bet tada daug klientu atkrenta nes jie brangiam daiktui neturi 300-500-1000eur uzstatui. Galima apeiti sita problema su vekseliu ir sutartim, bet irgi galvos skausmas. Galima prasyti asmens dokumenta palikti (draudzia istatymai) arba foto, bet irgi nera garantiju.
Daiktu nuoma skaitau pelninga kai daiktas atsiperka per 3-5 men o paskui nesa tik pelna.
Galima tikrai gerai uzdirbti, bet reikia investiciju. PVM i vestuviu dekoravimo nuoma ikishus 15-20k juos laisvai atmusi per pirma sezona, taciau turesi parduotas vasaras: reiks vazinet po visa LT nuvezti, pastatyti ir veliau susirinkti.

Na jeigu neturi veiklos už prieš tai mokėjimus jau negalėsi išrašyt (bet už naujus galėsi).
Jeigu esi kažkur kitur dirbantis, tai rekomenduočiau rinktis mažąją bendriją, nes už tave darbdavys apmokės mokesčius, o tu galėsi išsimokėt kaip vadovas vos su 15% gpm :)
 
Tiesa, manau turėsi pasikeist į naują Google adsense accountą (pasirenkant business, o nebe individual). :)
 
Tiesa, jeigu įdomu - https://uzdarbis.lt/t391999/tinklas-mokantis-daugiau-nei-google-adsense-galime-monetizuoti-ir-adblock-lankytojus/
 

Kredito unijoje paprasčiau susitarti jei perkamas 2,3 ir pan. būstas, galima pasiderėti dėl finansavimo laikotarpio arba dėl finansuojamos dalies, taip pat jei kartu su būsto paskola imama dalis skirta įsirengimui galima bandyti tartis, kad unija nereikalautų turėti nuosavos dalies (tarkim banke būtina turėti 15 proc. nuo sumos prašomos būsto įsirengimui). Būna atvejų kai perkant būstą swed'as ar kitas bankas finansuoja 70 proc. ir nuosavų paprašo 30 proc., kai tuo tarpu unija gali paprašyti 15-20 proc. Palūkanos dažniausia aukštesnės nes kredito unijos neturi tiek daug likvidumo kaip bankai, todėl nėra suinteresuoti masiškai dalinti būsto paskolas, todėl ir palūkanos atitinkamai didesnės.
Kredito unijų veikla ribojama teritorija, kiekviena kredito unija yra atskiras vienetas ir visos kredito unijos nesudaro vientisos sistemos, todėl kiekviena kredito unija turi rūpintis savo pinigų srautais t.y. aktyvais. Kuo didesni aktyvai, tuo kredito unijos galimybės skolinti yra platesnės, tačiau aktyvais jos tikrai neprilygsta bankams, kur klientu srautai žymiai didesni ir apima visą Lietuvą + kapitalą iš užsienio.
 
 
Dažniausia 100 proc., pelno neims, nes pagal ĮV pajamos kiekvienais metais svyruoja, todėl tiek bankai tiek kredito unijos taiko atitinkamus koeficientus. Tarkime Unija taiko 90 proc. koeficientą t.y. jei pelnas po mokesčių ir visų kitų išlaidų yra 1000 EUR, tai kredito unija pritaikiusi koeficientą 900 EUR laikys tvariomis pajamomis.

Viska aiškiai kolega išdėste, tik patikslinsiu, kad LB nereguliuoja kaip skaiciuoti tokias pajamas, kurios gaunamos is IV arba is veiklos pagal verslo liudijima, bankai patys nusistato taisykles ir gaires kaip jiem tai apskaiciuoti.
Galiu siek tiek papildyti: vykdant IV arba veikla pagal verslo liudijima ir pajamas gaunant grynais tiek luminoras tiek sebas finansuoja 60 proc., nuo pirkimo kainos. Luminoras tokiu klientu nelabai nori, kiek teko bendrauti, sebas siuo atveju sukalbamesnis ir jei ateini siek tiek pasikaustes galima eiti i derybas. Sebui nelabai rupi pajamu-islaidu zurnalai jei veikla vykdoma pagal verslo liudijima jie standartiskai -30 proc. ir skaiciuoja nuo likucio, klausiau kokiu koeficientu vertinamos likusios pajamos (t.y. visos pajamos po atskaitymu laikomos tvariomis ar ju tvarumas mazinamas 10-20 pro .), taciau i sy klausima neatsake, nes anot ju jie ziuri standartiskai tarkim jei tu vykdai apdailos darbus ir deklaruoji 40.000, o visi kiti tokia veikla uzsiimantys asmenys ir besikreipiantys i seba ar jau turintis paskolas deklaruoja tarkim 25-30 k tai jei neturesi labai pagristu irodymu bankas tavo pajamas mazins iki 30 k ir skaiciuos.

Su IV busto paskola yra pakankamai keblus variantas. Kaip sake amerikonas turi vykdyti veikla bent 2 metus, ima dvieju metu pajamu vidurki ir tai su islygom: vienos veiklos sritys jiems (bankams) labiau tinka, kitos maziau, jei gauni apmokejimus per banka jiem labiau tinka, jei cashu - maziau, jei renki islaidas ir pildai zurnala jiems patinka, jei naudojiesi 30% islaidu nurasymu jiems nepatinka. Vienu zodziu labai daug niuansu.
Kaip tik siuo metu tvarkausi busto paskola. Is IV uzdirbu ~1000eur per menesi ir taip jau kokie ~5 ar ~6 metai, bet mano atveju bankams tai nepatinka ir jie paskaiciavo paskolos tiek, lyg uzdirbciau 400 eur per menesi. Aciu dievui dirbu ir samdoma darba, tai tas labai pagelbejo, nes 200k paskolos ne taip lengvai duoda.
Keisciausia kad VMI viskas tinka ir patinka, bet lietuvos bankas turi daug grieztesnes taisykles ir salygas nei VMI

Vieną kartą svarsčiau pirkti butą 5 aukšte (senos statybos name, Žirmūnuose). Bet ačiū dievui atėjau apžiūrėti po darbo... Na galiu pasakyti jau pakilus iki 5 aukšto laiptinės supratau kad kažkas negerai - buvo labai šilta, O kai įėjau į butą... Neįmanoma išbūti - karšta, maždaug toks jausmas kaip Impuls pirtyje. Pabėgau po 15 minučių (ioš mandagumo apžiūrėjau butą :) ). Žiemą šalta, nes pro lubas išeina šilmua. Na, jei namas geras gal ne visiškai kiaurai išeina, bet vis tiek santykinai palygink koks yra skirtumas kai virš tavęs gyvena kaimynas, kuris laiko namie +20 ir kai virš tavęs yra plikas oras -20, o be to dar vėjai švilpia, tai pastoviai nuneša šiulumą... jei bent kiek nusimatai termodinamikoje, ar bent jau esi baigęs 12 klasių ir fizikos pamokose ne nosį krapštei, o kažką klausei, tai suprasi kad skirtumas milžininškas.
 
 
užuolaidos/žaliuzės nepadės, nes kepina STOGĄ (kuris anksčiau būdavo visiškai juodas, paskutiniu metu renovuojamuose namuose jau daro stogą šiek tiek šviesesnį)
 
Gerai kol esi jaunas, neturi vaikų su vežimėlių, kol vaikų nereikia nešioti ant rankų, kol nereikia baldų neštis ir pan. Kiek žinau nešikai už vieną aukštą ima papildomai, tai kiekvienas aukštas po to papildomai muša per kišenę
 
Na, bet čai ir yra didžiausias minusas - jei kaimynas užpils, tai su juo ir aiškinsies ir išsireikalausi kompensacijos. O jei stogas prakiurs? Kai stogas prakiūra - tau pirmam skauda, visiem kitiem namo gyventojam yra visiškai px. Kad stogą remontuoti - reikia namo susirinkimo sprendimo, o tu žinai koks sizifo darbas yra sušaukti susirinkimą (beveik neįmanoma net kai yra sprendžiami visam namui aktualūs klausimai, o kai kažkam varva į butą ir visiem kitiem px - iš viso neįmanoma). Vienintelis šansas - sulaukti namo susirinkimo kol visi spręs kokį nors svarbų klausimą ir tuo pačiu prastumti "namo stogo remonto klausimą". Bet tas gali būti po metų, po dviejų... O tuo metu tau po kiekvieno lietaus šlaps sienos... Na dar yra variantas taisyti stogą už savo pinigus ;)
 
Panašios problemos su šildymu - kadangi aukštas viršutinis ir viršuje nėra kaimynų, tai automatiškai tavo lubos bus šaltos, o nuo šaltų lubų kaip žinia šaltas oras sėda žemyn, vadinasi visas butas bus šaltesnis, o už šildymą mokėsi daugiau nei kiti (jei yra šilumos skaitliukai).
 
 
Yra didelis skirtumas ar gyveni 4/5, ar 5/5. kodėl - manau kaip galėjau, taip stengiausi išdėstyti.

Vieną kartą svarsčiau pirkti butą 5 aukšte (senos statybos name, Žirmūnuose). Bet ačiū dievui atėjau apžiūrėti po darbo... Na galiu pasakyti jau pakilus iki 5 aukšto laiptinės supratau kad kažkas negerai - buvo labai šilta, O kai įėjau į butą... Neįmanoma išbūti - karšta, maždaug toks jausmas kaip Impuls pirtyje. Pabėgau po 15 minučių (ioš mandagumo apžiūrėjau butą :) ). Žiemą šalta, nes pro lubas išeina šilmua. Na, jei namas geras gal ne visiškai kiaurai išeina, bet vis tiek santykinai palygink koks yra skirtumas kai virš tavęs gyvena kaimynas, kuris laiko namie +20 ir kai virš tavęs yra plikas oras -20, o be to dar vėjai švilpia, tai pastoviai nuneša šiulumą... jei bent kiek nusimatai termodinamikoje, ar bent jau esi baigęs 12 klasių ir fizikos pamokose ne nosį krapštei, o kažką klausei, tai suprasi kad skirtumas milžininškas.
 
 
užuolaidos/žaliuzės nepadės, nes kepina STOGĄ (kuris anksčiau būdavo visiškai juodas, paskutiniu metu renovuojamuose namuose jau daro stogą šiek tiek šviesesnį)
 
Gerai kol esi jaunas, neturi vaikų su vežimėlių, kol vaikų nereikia nešioti ant rankų, kol nereikia baldų neštis ir pan. Kiek žinau nešikai už vieną aukštą ima papildomai, tai kiekvienas aukštas po to papildomai muša per kišenę
 
Na, bet čai ir yra didžiausias minusas - jei kaimynas užpils, tai su juo ir aiškinsies ir išsireikalausi kompensacijos. O jei stogas prakiurs? Kai stogas prakiūra - tau pirmam skauda, visiem kitiem namo gyventojam yra visiškai px. Kad stogą remontuoti - reikia namo susirinkimo sprendimo, o tu žinai koks sizifo darbas yra sušaukti susirinkimą (beveik neįmanoma net kai yra sprendžiami visam namui aktualūs klausimai, o kai kažkam varva į butą ir visiem kitiem px - iš viso neįmanoma). Vienintelis šansas - sulaukti namo susirinkimo kol visi spręs kokį nors svarbų klausimą ir tuo pačiu prastumti "namo stogo remonto klausimą". Bet tas gali būti po metų, po dviejų... O tuo metu tau po kiekvieno lietaus šlaps sienos... Na dar yra variantas taisyti stogą už savo pinigus ;)
 
Panašios problemos su šildymu - kadangi aukštas viršutinis ir viršuje nėra kaimynų, tai automatiškai tavo lubos bus šaltos, o nuo šaltų lubų kaip žinia šaltas oras sėda žemyn, vadinasi visas butas bus šaltesnis, o už šildymą mokėsi daugiau nei kiti (jei yra šilumos skaitliukai).
 
 
Yra didelis skirtumas ar gyveni 4/5, ar 5/5. kodėl - manau kaip galėjau, taip stengiausi išdėstyti.

L/C isduoda pirkejo bankas, ir ji iskart persiuncia jusu bankui (ne jums). Pagal L/C jums atlikus savo isipareigojimus dar nereiskia jog gaunate pinigus - tuos pinigus turi sumoketi pirkejas (L/C yra nurodyti konkrecios salygos ir terminai) ir tik jei jau pirkejas nesumoka jums per nurodyta laika, tada pirkejo bankas perveda ta suma.
 
Yra dar confirmed L/C rūšis, pagal kuria jei neapmoka pirkejas, jums apmoka jusu bankas, kuris reikalauja pinigu jau is pardavejo banko.
 
 
Bet siulau pirma issiaiskinti kokiu tiksliai dokumentu pirkejas reikalaus, nes buna jog tik veliau paaiskeja kad ju nera arba negalite gauti

Nuomoju 1 kamb. buta Kaune Dainavos raj. Per 8 metus pasikeite 3 nuomininkai. Uz nuoma imu tik tiek kiek paskola man kainuoja + komunaliai mokesciai
 
Su pirmaisiai nuomininkais buvau nudeges ir apturejau gan dideli minusa. (Tai buvo priimti per pazystamus)
Kiti nuomininkai buvo mano asmeniskai pazystami zmones kurie pragyveno apie 3-4 metus. Veliau isigijo savo, kai pagausejo seimyna.
Sio metu taip pat gyvena porele jau virs 2 metu.
 
Nuoma toks dalykas, nesvarbu ar tai bus draugai ar kas, bet jie nieko prisideti prie tvarkymo busto nenori, nors ir 3 kartus pigiau nuomojasi nei rinkoje.
Todel jeigu sugalvojote nuomoti geriausia nuomoti jau iskarto su atitinkama suma, kuria nusistatete. Nes per ilga laika atsiras daug nesklandumu, kaip kad buitine iranga sugenda ar net radiatorius prakiura.
 
Priimant reikia apgalvoti ar su vaikais ir su gyvunais priimsite. As buvau su vaikais priemes ir su gyvunais, tai po to tam tikri busto sugadinimai buvo. Kuriu taip pat niekas nekompesuoja. Todel tam reikia buti numaciusiam ir itraukti i nuomos kaina.
Arba kiti daro taip kad ima kazkoki uzstata is kurio veliau buna isskaiciuojama.
 
Pas paskutinius nuomininkus buvau apsilankes beveik pries metus, nes neturiu del ko istikro lankytis (kadangi iskarto buvo matyti po keliu savaiciu kaip jie tvarkosi savo gyvenima mano buste).
 
------------------------------
Dar idomus dalykas, kai pirkau NT, tai pirkau per pati pries krizini pika 2008 - 09
Tai kaip ir permokejau...
Bet dabar nors palukanos ir mazos, bet NT rinka prie dabartiniu kainu labai pasistebe, ir kainos paseke mano moketa kaina ir net auksciau.. Sakykime kad tai truko apie 10 metu...
Sakykime kad dabar perkant 1 K buta Kaune tektu daugiau sumoketi nei as sumokejau 2008 metais (to labiau kalbant apie paskolas). Nes pas mane banko marza 0.9% , o dabar maziausiai 1.5%. Tai nuo sumos jau susidaro ir nemaza permoka.
 
Tai jeigu taip ir toliau tai galvojant kad sio metu banko marza 1.5% manyciau kad galima butu imti. Nes jeigu ir toliau tokiu tempu viskas judes banku marzos gali pasiekti ir 2.5% (Cia teorija, bet...)

9 laida: Gyvenu Filipinuose - dirbu EU. Kas nutinka tapus CEO? Veidų atpažinimas - iDenfy.
 
https://www.youtube.com/watch?v=S2SamAXXEkI

PK: A-60%, B-30%, C-10%. Laikotarpiai įvairūs.
FinBee: apytiksliai A/B-50%, C/D-50%. Laikotarpiai iki 36 mėn.
 
Kaip atsirenku? Daugiau mažiau statistika. Neskolinu jaunesniems nei 24 metai, neskolinu kuomet paskirtis būna "kelionei" arba "sveikatos išlaidoms", A reitingas su NT arba nors automobilis, B reitingas ne ilgiau nei 36 mėn, C reitingas ne ilgiau nei 18 mėn. Beje "sekretas", statistiškai C ir žemesnio reitingo paskolos būna mokios iki 18 mėn. vėliau default % spaiku kyla į viršų (palūšta gal žmonės ar šiaip spjauna? :) ), todėl jei portfelyje yra C-D ilgesnės nei 24 mėn., po 18 mėn. jau reikėtų galvoti apie pardavimą kol nevėluoja. A reitingą galima ir 60 mėn. turėti, paprastai čia skolininkai stabiliai moka, default procentas svyruoja +- apie 5-6%, jei norima išsigryninti anksčiau laiko, lengvai su 2% nuolaida tokią paskolą parduosi.
Dėl vėlavimų, tai vėl nuo reitingo priklauso. C reitingas gali ir 30% visų paskolų vėluoti, bet nieko čia netikėto juk atitinkami žmonės po šiuo reiktingu ir būna, B reitingas paprastai apie 10% vėluoja. Pvz. PK bendras vėlavimas (nuo 1. iki 90 d.) pas mane svyruoja nuo 8% iki 10%. FinBee šiai dienai - 10%.
Tai tiek trumpai.

Beje, vakar buvau VCUP, ten mačiau parduotuvę kažkokiu panašiu pavadinimu. Tai pagalvojau kad tau reikėtų pačiam paieškoti google įmonių kurios užsiima kažkuo panašiu ir pamėginti sukontaktuoti tiesiogiai. Pradžiai parašyk ar paskambink jiems ir paklausk ar domina, matysi ar atrašo, ar iš viso ignoruoja. Aišku, reikia sugalvoti kaip susisiekti teisiogiai su atsakingais asmenimis, nes jei rašysi bendru emailu ala [email protected], tai sekretorė, kuri net nežino kas yra domenas, greičiausiai pagalvos kad kokią nors nesąmonę siūlo spameriai ir papraščiausiai ištrins.

O kokia gali būti domeno vertė, jei jis nesiruošia parduoti? Domeno vertė yra nustatoma pirkimo-pardavimo metu, kai sudera pirkėjas su pardavėju. Visa kita - būrimas iš kavos tirščių. Lietuvoje nėra domenų rinkos. Vienas kitas kažkur tyliai įvykstantis sandoris nėra "rinka". Pagal prašomas kainas pažiūrėkit kokie kainų rėžiai - vieni prašo 3000 - 5000 už visiškai ######nus ala manosuperinternetineparduotuve24.lt, kiti siūlo vieno žodžio raktažodžius už kelis eurus, o už kiek realiai žmonės perka-parduoda - niekas nežino. Gal žinote kur pasižiūrėti kokia realiai domenų "apyvarta", t.y. kiek jų pakeičia savininką? Aš nežinau.
 
Juo labiau kad domeno vardas kuo toliau, tuo mažiau svarbus. Jau kokiais gūdžiais 2003 didžioji dalis vartotojų eidavo į google, ten vesdavo "delfi.lt" ir po to spausdavo pirmą nuorodą. O po to kai google paieškos laukelį pradėjo rodyti naršyklių defaultiniame lange ar adreso eilutė susitapatino su paieškos laukeliu tai tikslus domeno pavadinimas neteko savo svarbos.
 
Dėl tokių ekspertinių vertinimų - jei jam nuo to geriau, galima pasakyti kad domenas vertas 100 kEUR. Vis tiek nesiruošia parduoti ir patikrinti. Ir sėdės žmogus patenkintas, galvos kad yra be penkių minučių milijonierius. Dar jeigu parašytų domeno pavadinimą viešai, iš kelių gautų komentarų (ypač jei jie kažkuo argumentuoti) galėtų susidaryti nuomonę. O dabar kas? Parašys koks nors ala "ekspertas" savo manomą kainą, o kuo ją pagrįsti jei nėra su kuo palyginti, nėra statistikos?
 
P.S. dėl delfi - kokį klausimo lygį užduoda autorius pirmame poste, tokį lygį ir turi...

O kokia gali būti domeno vertė, jei jis nesiruošia parduoti? Domeno vertė yra nustatoma pirkimo-pardavimo metu, kai sudera pirkėjas su pardavėju. Visa kita - būrimas iš kavos tirščių. Lietuvoje nėra domenų rinkos. Vienas kitas kažkur tyliai įvykstantis sandoris nėra "rinka". Pagal prašomas kainas pažiūrėkit kokie kainų rėžiai - vieni prašo 3000 - 5000 už visiškai ######nus ala manosuperinternetineparduotuve24.lt, kiti siūlo vieno žodžio raktažodžius už kelis eurus, o už kiek realiai žmonės perka-parduoda - niekas nežino. Gal žinote kur pasižiūrėti kokia realiai domenų "apyvarta", t.y. kiek jų pakeičia savininką? Aš nežinau.
 
Juo labiau kad domeno vardas kuo toliau, tuo mažiau svarbus. Jau kokiais gūdžiais 2003 didžioji dalis vartotojų eidavo į google, ten vesdavo "delfi.lt" ir po to spausdavo pirmą nuorodą. O po to kai google paieškos laukelį pradėjo rodyti naršyklių defaultiniame lange ar adreso eilutė susitapatino su paieškos laukeliu tai tikslus domeno pavadinimas neteko savo svarbos.
 
Dėl tokių ekspertinių vertinimų - jei jam nuo to geriau, galima pasakyti kad domenas vertas 100 kEUR. Vis tiek nesiruošia parduoti ir patikrinti. Ir sėdės žmogus patenkintas, galvos kad yra be penkių minučių milijonierius. Dar jeigu parašytų domeno pavadinimą viešai, iš kelių gautų komentarų (ypač jei jie kažkuo argumentuoti) galėtų susidaryti nuomonę. O dabar kas? Parašys koks nors ala "ekspertas" savo manomą kainą, o kuo ją pagrįsti jei nėra su kuo palyginti, nėra statistikos?
 
P.S. dėl delfi - kokį klausimo lygį užduoda autorius pirmame poste, tokį lygį ir turi...

O kokia gali būti domeno vertė, jei jis nesiruošia parduoti? Domeno vertė yra nustatoma pirkimo-pardavimo metu, kai sudera pirkėjas su pardavėju. Visa kita - būrimas iš kavos tirščių. Lietuvoje nėra domenų rinkos. Vienas kitas kažkur tyliai įvykstantis sandoris nėra "rinka". Pagal prašomas kainas pažiūrėkit kokie kainų rėžiai - vieni prašo 3000 - 5000 už visiškai ######nus ala manosuperinternetineparduotuve24.lt, kiti siūlo vieno žodžio raktažodžius už kelis eurus, o už kiek realiai žmonės perka-parduoda - niekas nežino. Gal žinote kur pasižiūrėti kokia realiai domenų "apyvarta", t.y. kiek jų pakeičia savininką? Aš nežinau.
 
Juo labiau kad domeno vardas kuo toliau, tuo mažiau svarbus. Jau kokiais gūdžiais 2003 didžioji dalis vartotojų eidavo į google, ten vesdavo "delfi.lt" ir po to spausdavo pirmą nuorodą. O po to kai google paieškos laukelį pradėjo rodyti naršyklių defaultiniame lange ar adreso eilutė susitapatino su paieškos laukeliu tai tikslus domeno pavadinimas neteko savo svarbos.
 
Dėl tokių ekspertinių vertinimų - jei jam nuo to geriau, galima pasakyti kad domenas vertas 100 kEUR. Vis tiek nesiruošia parduoti ir patikrinti. Ir sėdės žmogus patenkintas, galvos kad yra be penkių minučių milijonierius. Dar jeigu parašytų domeno pavadinimą viešai, iš kelių gautų komentarų (ypač jei jie kažkuo argumentuoti) galėtų susidaryti nuomonę. O dabar kas? Parašys koks nors ala "ekspertas" savo manomą kainą, o kuo ją pagrįsti jei nėra su kuo palyginti, nėra statistikos?
 
P.S. dėl delfi - kokį klausimo lygį užduoda autorius pirmame poste, tokį lygį ir turi...

O kokia gali būti domeno vertė, jei jis nesiruošia parduoti? Domeno vertė yra nustatoma pirkimo-pardavimo metu, kai sudera pirkėjas su pardavėju. Visa kita - būrimas iš kavos tirščių. Lietuvoje nėra domenų rinkos. Vienas kitas kažkur tyliai įvykstantis sandoris nėra "rinka". Pagal prašomas kainas pažiūrėkit kokie kainų rėžiai - vieni prašo 3000 - 5000 už visiškai ######nus ala manosuperinternetineparduotuve24.lt, kiti siūlo vieno žodžio raktažodžius už kelis eurus, o už kiek realiai žmonės perka-parduoda - niekas nežino. Gal žinote kur pasižiūrėti kokia realiai domenų "apyvarta", t.y. kiek jų pakeičia savininką? Aš nežinau.
 
Juo labiau kad domeno vardas kuo toliau, tuo mažiau svarbus. Jau kokiais gūdžiais 2003 didžioji dalis vartotojų eidavo į google, ten vesdavo "delfi.lt" ir po to spausdavo pirmą nuorodą. O po to kai google paieškos laukelį pradėjo rodyti naršyklių defaultiniame lange ar adreso eilutė susitapatino su paieškos laukeliu tai tikslus domeno pavadinimas neteko savo svarbos.
 
Dėl tokių ekspertinių vertinimų - jei jam nuo to geriau, galima pasakyti kad domenas vertas 100 kEUR. Vis tiek nesiruošia parduoti ir patikrinti. Ir sėdės žmogus patenkintas, galvos kad yra be penkių minučių milijonierius. Dar jeigu parašytų domeno pavadinimą viešai, iš kelių gautų komentarų (ypač jei jie kažkuo argumentuoti) galėtų susidaryti nuomonę. O dabar kas? Parašys koks nors ala "ekspertas" savo manomą kainą, o kuo ją pagrįsti jei nėra su kuo palyginti, nėra statistikos?
 
P.S. dėl delfi - kokį klausimo lygį užduoda autorius pirmame poste, tokį lygį ir turi...

O kokia gali būti domeno vertė, jei jis nesiruošia parduoti? Domeno vertė yra nustatoma pirkimo-pardavimo metu, kai sudera pirkėjas su pardavėju. Visa kita - būrimas iš kavos tirščių. Lietuvoje nėra domenų rinkos. Vienas kitas kažkur tyliai įvykstantis sandoris nėra "rinka". Pagal prašomas kainas pažiūrėkit kokie kainų rėžiai - vieni prašo 3000 - 5000 už visiškai ######nus ala manosuperinternetineparduotuve24.lt, kiti siūlo vieno žodžio raktažodžius už kelis eurus, o už kiek realiai žmonės perka-parduoda - niekas nežino. Gal žinote kur pasižiūrėti kokia realiai domenų "apyvarta", t.y. kiek jų pakeičia savininką? Aš nežinau.
 
Juo labiau kad domeno vardas kuo toliau, tuo mažiau svarbus. Jau kokiais gūdžiais 2003 didžioji dalis vartotojų eidavo į google, ten vesdavo "delfi.lt" ir po to spausdavo pirmą nuorodą. O po to kai google paieškos laukelį pradėjo rodyti naršyklių defaultiniame lange ar adreso eilutė susitapatino su paieškos laukeliu tai tikslus domeno pavadinimas neteko savo svarbos.
 
Dėl tokių ekspertinių vertinimų - jei jam nuo to geriau, galima pasakyti kad domenas vertas 100 kEUR. Vis tiek nesiruošia parduoti ir patikrinti. Ir sėdės žmogus patenkintas, galvos kad yra be penkių minučių milijonierius. Dar jeigu parašytų domeno pavadinimą viešai, iš kelių gautų komentarų (ypač jei jie kažkuo argumentuoti) galėtų susidaryti nuomonę. O dabar kas? Parašys koks nors ala "ekspertas" savo manomą kainą, o kuo ją pagrįsti jei nėra su kuo palyginti, nėra statistikos?
 
P.S. dėl delfi - kokį klausimo lygį užduoda autorius pirmame poste, tokį lygį ir turi...

Kitą kartą naudok tokį SQL:
 

select count(*) from `domains` group by `registration_status`
 
;)
 
Aš manau ne man vienam, bet daugeliui smalsu - kokio senumo tai sąrašas ir kaip sudarytas? Iš kokių šaltinių atnaujini informaciją?

Atsiprašau už epitetus.
 
Ačiū, kad prisidėjai prie pergalės.
 
O prizas visai geras. Mano supratimu menkavertis prizas būna kai kokiu kvapiklius pralošinėja už 1 EUR ar už 2. Vnž., iki 5 EUR menkavertis visai, nevertas jokių pastangų (ypač įskaitant kad dar reikės eiti jo atsiimti, kad ir iki pašto ar paštomato), nuo 5 iki kokių 25 šiaip sau, virš 25 jau imamas. Virš 50 EUR iš viso skaitau prizas vertingas. Bet čia jau kiekvienam galio savo vertės skalė. Įdomu, kokios vertės prizas tau būtų ne menkavertis dėl kurio dėtum pastangas, pvz., keltum nuotrauką ir kviestus draugus balsuoti (jei taisyklėse būtų parašyta, kad balsuoti gali tik lietuviai)?

Sveiki,
 
yra tokia situacija: yra FB konkursas, kuriame laimės nuotrauka surinkusi daugiausia like. Viena draugė bandė dalyvauti ir sąžiningai kovoti, bet mato, kad kai tik ji sukviečia visus savo draugus palaikinti, tai iš karto konkuruojanti nuotrauka surenka dar 50. Kas jai buvo keista (o man ne :) ), kad jos nuotrauką laikina tik draugai ir draugų draugai, o konkurentų nuotrauką - visokie arabai, filipiniečiai, indai ir t.t. Man tai viskas aišku kas ir kaip. Pasakiau jai kad parašytų konkurso organizatoriams ir pasakytų kad konkurentai nesąžiningai kovoja, bet organizatoriai atrašė, kad jiems čia viskas OK.
 
Tai va, jei jau galima kovoti tokiomis priemonėmis, tai norėčiau aš jai padėti nusipirkti like (nes ji tikrai labai nori laimėti tą konkursą ir nemažai pastangų idėjo kalbindama draugus), bet supratau kad pačiam to niekada nereikėjo ir aš net nežinau kur ieškoti, kiek tas maždaug kainuoja? So, help needed. ASAP. Ačiū visiems atsakiųsiems iš anksto.